- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-20
- Bylos Nr.
- ATP-178-300/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-47-3-01132-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė
- Pažeidėjas
- D. L.
- Advokatai
- Gintaras Gricius
- Kategorijos
- 2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto asmens D. L. atstovo advokato Gintaro Griciaus apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarimo, kuriuo D. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 6 dalį – 370,00 Eur (trijų šimtų septyniasdešimties eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. L. nubaustas už tai, kad 2015 m. spalio 14 d. 11.01 val. (duomenys neskelbtini) r. sav., kelio (duomenys neskelbtini) km, vairuodamas transporto priemonę „Audi A6“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną greitį. Leistinas greitis – 50 km per valandą, o važiavo 104 km per valandą greičiu, ir leistiną greitį viršijo 54 km per valandą (± 2 km per valandą).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui D. L. atstovas advokatas G. Gricius prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Skunde nurodo, kad šioje byloje yra daug prieštaringų aplinkybių, kurios leidžia daryti pagrįstas išvadas apie įstaigos, surašiusios ATP protokolą, nesąžiningumą bei išankstinį nusistatymą administracinėn atsakomybės traukiamo asmens atžvilgiu. Apelianto teigimu, policijos pareigūnams buvo žinoma, jog 2015 m. spalio 14 d. įforminant tariamą D. L. padarytą nusižengimą, tarp jo ir pareigūnų kilo konfliktinė situacija, nes jis buvo apkaltintas kyšio davimu pareigūnams neva už tai, kad jie neformintų su greičio viršijimu susijusio pažeidimo. Todėl, pasak advokato, iškart buvo aišku, jog situacija nėra eilinė ir į ją reikia pasižiūrėti su visu atsakingumu, siekiant surinkti ir išsaugoti visus galimus įrodymus. Tačiau, pirmame teismo posėdyje advokatui pateikus prašymą išreikalauti iš įstaigos surašiusios ATP protokolą vaizdo bei garso įrašus, padarytus tarnybiniame policijos automobilyje, policijos įstaigos atstovas pareiškė, jog tokių įrašų nėra, nes automobilis, kuriuo pareigūnai patruliavo 2015 m. spalio 14 d., buvo neseniai gautas ir jame dar nebuvo sumontuota reikalinga darbui įranga. Kitame teismo posėdyje apklausiant liudytojus – policijos pareigūnus, paaiškėjo, jog vaizdo ir garso fiksavimo įranga tarnybiniame automobilyje vis dėlto buvo sumontuota ir veikė, tačiau dėl tariamų techninių problemų visi užfiksuoti greičio matavimo parametrai bei vaizdo ir garso įrašai kažkokiu būdu tiesiog užsiblokavo elektroninėje laikmenoje – kortelėje ar išsitrynė. Dėl to, pasak apelianto, tapo nebeįmanoma nei patvirtinti, nei paneigti liudytojų ir traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens parodymų teisingumo ir net paties automobilio greičio matuoklio parodymų tikrumo. Nurodo, jog kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai teisme teigė, jog D. L. vairuojamo automobilio greitį jie užfiksavo tarnybiniu automobiliu parvažiuodami priešpriešais, kita eismo juosta, o D. L. ir jo pakviesta liudytoja nurodė, kad greitis galėjo būti užfiksuotas tik policijos tarnybiniam automobiliui važiuojant iš paskos D. L. automobilio, kuomet jis juos aplenkė. Taigi teigia, kad nesant užfiksuotų greičio matavimo parametrų, tampa visiškai neaišku, kuo remiantis šie parametrai buvo įrašyti į administracinio teisės pažeidimo protokolą. Nurodo, jog liudytojas J. S. teisme patvirtino, jog, D. L. būnant tarnybiniame automobilyje ir neva pradėjus siūlyti kyšį, policijos pareigūnai norėjo viską nufilmuoti ir pajudinus maitinimo lizdą, į kurį jungiasi ir greičio matuoklis, ir vaizdą bei garsą fiksuojanti įranga, viskas užsiblokavo ir jokių duomenų nuo to momento nebeišliko. Taigi teigia, kad duomenys dingo dar iki pradedant rašyti administracinio teises pažeidimo protokolą, po to D. L. buvo išprašytas iš automobilio ir pareigūnai pradėjo rašyti protokolą. Apelianto teigimu, šioje situacijoje nėra galimybės nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybės, jog policijos pareigūnai, įvertinę savo veiksmų neteisėtumą ir situacijos sudėtingumą, specialiai ėmėsi veiksmų norėdami ištrinti duomenis apie greičio matavimą bei garso ir vaizdo įrašus, kad remiantis šiais duomenimis vėliau neišaiškėtų tikroji tiesa. Šias prielaidas, apelianto teigimu, sustiprina ir kiti prieštaravimai parodymuose apklausiant policijos pareigūnus, taip pat liudytojos S. L. parodymai, kuriuos teismas dėl nesuprantamų priežasčių vertino kritiškai, bei jo į bylą pateikta vaizdo medžiaga, kurios teismas apskritai nevertino kaip įrodymo. Grįsdamas parodymų prieštaringumą advokatas nurodo, kad J. S. parodė, jog kelio ženklai, informuojantys apie kelio remontą, buvo aukšti ir gerai matomi, siekė 1,5 m. D. B. apie kelio ženklus kalbėjo gana miglotai, o štai liudytoja I. B. nurodė, jog ženklai apskritai buvo standartiniai, apie 2 m aukščio, tai, pasak apelianto, akivaizdžiai paneigė jo teismui pateikta filmuota medžiaga, kuomet po sulaikymo tą pačią 2015 m. spalio 14 d. jis nuvyko ir nufilmavo kelyje (duomenys neskelbtini) stovėjusius kelio ženklus, kurių vienas buvo net nugriuvęs. Taip pat nurodo, kad pareigūnų parodymai skyrėsi ir aiškinant aplinkybes nuo to momento, kai jie prieš pradėdami patruliavimo darbą, apvažiavo teritoriją ir įsitikino, jog kelyje stovi kelio ženklai, žymintys kelio remonto darbus. Esant visiems anksčiau nurodytiems prieštaravimams, liudijantiems, jog byloje nesurinkta jokių objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, jog D. L. padarė inkriminuojamą teisės pažeidimą, advokatas mano, kad pirmosios instancijos teismas lengvabūdiškai konstatavo, kad jo kaltė įrodyta visiškai. Advokato įsitikinimu, toks teismo požiūris į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir kryptingas jų vertinimas tik institucijos, surašiusios ATP protokolą, naudai, rodo akivaizdų teismo šališkumą bei nusistatymą D. L. atžvilgiu. Dėl to apeliantas teigia, kad byloje nėra objektyvių, neginčijamų ir tiesioginių įrodymų, patvirtinančių D. L. kaltę padarius pažeidimą, o abejones įvertinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, skundžiamas nutarimas panaikintinas, ir byla nutrauktina.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į D. L. atstovo advokato G. Griciaus apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat išplaukia, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog D. L. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą.
Taigi nors apeliantas skunde ir teigia, kad D. L. jam inkriminuoto teisės pažeidimo nepadarė, tačiau tai, kad D. L. jam inkriminuoto teisės pažeidimo padarymo laiku vairuodamas transporto priemonę 54 km per valandą (± 2 km per valandą) viršijo leistiną greitį, įrodo: apylinkės teismo posėdžių metu duoti liudytojų D. B. (61–63 b. l.), I. B. (63–65 b. l.) ir J. S. (58–60 b. l.) parodymai, kai jie visi parodė, kad su padarytu teisės pažeidimu – greičio viršijimu pilietis (D. L.) įvykio vietoje sutiko, taip pat parodė ir tai, kad prieš pradėdami dirbti jie pasitikrino kelio ženklus ir ten kelio ženklai buvo, ir jie buvo aiškūs, gerai matomi; tokius nurodytų liudytojų parodymus atitinkantys jų įvykio dieną rašyti tarnybiniai pranešimai, iš kurių turinio matyti, kad D. L. su padarytu KET pažeidimu (greičio viršijimu) sutiko ir dėl jo gailėjosi (5, 6, 7–8 b. l.); VĮ „(duomenys neskelbtini) regiono keliai“ pateikta medžiaga, iš kurios matyti, kad įvykio dieną, t. y. 2015-10-14, kelyje Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 25,8 km buvo planiruojami kelkraščiai. Darbai vyko nuo 11.30 iki 16.00 valandos. Darbai buvo atliekami greideriu, prie mechanizmo pritvirtinti ženklai 106, 407. Papildomai buvo pastatyti ženklai pagal TDVAR 12 taisyklių TES K1/1 punktą, pridedant papildomai 329 kelio ženklus iš abiejų pusių ir nenaudojant dvipusių atitvėrimų. Ženklai buvo pastatyti nuo 9.40 val. iki 16.00 val. (73–75 b. l.); bei paties D. L. įvykio dieną rašytas paaiškinimas, užfiksuotas administracinio teisės pažeidimo protokole, kuriame D. L. nurodė, kad buvo remontuojamas kelias, ir jis skubėdamas nepastebėjo kelio ženklų, ir dėl padaryto pažeidimo jis labai gailisi (2 b. l.).
Ir nors apelianto skundu bandoma įtikinti, kad liudytojų D. B., I. B. ir J. S. parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi, tačiau, apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo jų tokiais laikyti. Liudytojų D. B., I. B. ir J. S. parodymai esminėmis aplinkybėmis nuoseklūs ir tapatūs, jie atitinka tiek vieni kitus, tiek jų rašytus tarnybinius pranešimus, tiek ir kitą rašytinę byloje esančią medžiagą – VĮ „(duomenys neskelbtini) regiono keliai“ pateiktą medžiagą bei paties D. L. įvykio dieną rašytą paaiškinimą. Todėl daroma išvada, kad šių liudytojų, kurių suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, tokių aplinkybių nenurodė ir pats apeliantas, parodymai nuoseklūs ir tapatūs, ir jie atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, tarpusavyje vieni kitiems neprieštarauja, ir todėl jais netikėti nėra jokio pagrindo. Priešingai yra vertinami nubaustojo asmens bei liudytojos S. L. parodymai, kad jokių kelio ženklų įvykio vietoje nebuvo, kadangi tokios jų nurodytos aplinkybės prieštarauja anksčiau išdėstytiems ir vienas kitą patvirtinantiems duomenims. Esant tokioms nurodytoms aplinkybėms, D. L. ir šios liudytojos parodymai laikytini nepagrįstais ir jais priimant sprendimą nesiremta teisėtai ir pagrįstai.
Taigi būtent liudytojų D. B., I. B. ir J. S. parodymai, jų tarnybiniai pranešimai, VĮ „(duomenys neskelbtini) regiono keliai“ pateikta medžiaga, bei paties D. L. įvykio dieną rašytas paaiškinimas ir yra tie objektyvūs įrodymai, kurie atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes bei pagrindžia, kad D. L. jam inkriminuoto teisės pažeidimo padarymo laiku vairuodamas transporto priemonę 54 km per valandą (± 2 km per valandą) viršijo leistiną greitį. Kartu pažymima tai, kad ir pats D. L. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu iš esmės neginčijo, kad nurodytoje vietoje jis važiavo automobiliu 90 km/h greičiu, ir nors nebuvo tikras, kad važiavo 102 km per valandą greičiu, tačiau pripažino, kad jam pareigūnai sakė, kad jis važiavo 102 km per valandą greičiu (55 b. l.).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, nagrinėjęs šią administracinio teisės pažeidimo bylą, turėjo pakankamai byloje surinktų įrodymų, jog galėtų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas.
Apelianto skunde akcentuojama aplinkybė dėl vaizdo ir garso įrašo iš policijos tarnybinio automobilio nebuvimo paaiškinama apylinkės teismo posėdžio metu apklausto liudytojo A. R. parodymais, kai jis parodė, kad tai buvo paprasčiausias atminties kortelės gedimas, ir dėl to į ją nebeįsirašė duomenys (77–78 b. l.).
Kitos advokato skunde nurodytos aplinkybės, kad teismo požiūris į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir kryptingas jų vertinimas tik institucijos surašiusios ATP protokolą naudai, rodo akivaizdų teismo šališkumą bei nusistatymą D. L. atžvilgiu, yra tik deklaratyvūs samprotavimai, paremti apeliantui nepriimtinomis apylinkės teismo išvadomis dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo. Todėl vien tai, jog advokatui yra nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, jokiu būdu nereiškia, kad teismas bent vienu ar abiem – subjektyvaus ir objektyvaus – vertinimo aspektais buvo šališkas.
Dėl administracine tvarka nubausto asmens atstovo skunde nurodytos aplinkybės, kad teismas nepagrįstai D. L. pateiktos vaizdo medžiagos nevertino kaip įrodymo, pasisakytina tai, kad pažeidėjo pateiktoje filmuotoje vaizdo medžiagoje „2015-10-14_120243“, „2015-10-14_121557“ ir „2015-10-14_120342“ pirmiausia yra nenustatyta tiksli vaizdo įraše užfiksuota vieta, tikslus kelio ruožas, taip pat vaizdo medžiagoje (duomenys neskelbtini) nenustatytas tikslus vaizdo įrašo padarymo laikas. Antra, liudytojai D. B., I. B. ir J. S. apylinkės teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad nėra aišku, kokiame konkrečiai kelio ruože filmuota vaizdo medžiaga. Trečia, šie D. L. pirmosios instancijos teismui pateikti vaizdo įrašai niekaip nepaneigia jau aptartų įrodymų visumos patvirtinančios D. L. inkriminuoto teisės pažeidimo padarymą.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad administracine tvarka nubausto asmens D. L. atstovo apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kad D. L. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 6 dalyje.
Būtent todėl nubaustojo asmens atstovo apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarimą nepakeistą ir D. L. atstovo advokato Gintaro Griciaus apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.