- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-05
- Bylos Nr.
- eII-179-1057/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01769-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kategorijos
- 17.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos atstovui V. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo T. K. (toliau – ir Pareiškėja), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) 2024 m. liepos mėn. 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-137395-2024 (toliau – ir Nutarimas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2024 m. liepos mėn. 30 d. nutarimu Nr. 0239-ANR_N-137395-2024 T. K. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 3 dalį, už tai, kad vairuojant transporto priemonę, nustatytą 60 km/val. greitį viršijo 23 km/val. Važiavo 83 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). T. K. paskirta 60 Eur dydžio nuobauda.
Šalies argumentai
Nesutikdama su priimtu nutarimu T. K. teismui pateikė skundą dėl Institucijos 2024 m. liepos 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-137395-2024, kuriuo prašo panaikinti įsipareigojimą sumokėti antstoliams išieškomas sumas – 160,78 Eur. Skunde nurodyta, kad ji visiškai sutinka su jai skirta bauda ir yra pasiruošusi ją sumokėti nedelsiant. Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) taisyklių (greičio viršijimo) pažeisti nenorėjo. Važiuojant tuo kelio ruožu (nuo Vakarinio aplinkkelio iki Savanorių žiedo) greitis staiga mažėja. Važiuoja šiuo ruožu beveik kasdien, žino visus kelio ženklus ir visada laikosi KET taisyklių. Kadangi važiavo vakare, po 19 val., kelias buvo tuščias, todėl galimai nespėjo pristabdyti prie pat greičio mažėjimo ženklo ir sumažinti greitį arčiau žiedo. Nesukėlė ir nenorėjo sukelti jokios avarinės situacijos ir grėsmės kelio dalyviams. Ji yra atsakinga ir sąžininga vairuotoja, turinti virš 10 metų vairavimo stažą bei nei karto nepadariusi jokio eismo įvykio. Papildomai nori pranešti, kad apie šią baudą sužinojo tik vakar (2024 m. lapkričio 6 d.) po antstolio baudos priverstinio nurašymo nuo jos sąskaitos. Tą dieną iškart išnagrinėjus savo e. pašto dėžutę rado, kad visi Policijos ir VMI pranešimai krisdavo į jos e. pašto spam dėžutę, kurios ji deja netikrino, todėl apie baudą nežinojo. Supranta, kad nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, bet labai norėtų paprašyti peržiūrėti jos prašymą-skundą ir anuliuoti jos skolą bei sustabdyti antstolio procesą. Sutinka sumokėti jai skirtą baudą (15 Eur, ar netgi didesnę 60 Eur), bet nėra pasiruošusi padengti antstolio administravimo išlaidas (220,78 Eur), nes ši neadekvati suma jos daugiavaikei šeimai yra labai didelė, tuo labiau, jog baudos neapmokėjimas buvo tikrai nepiktybiškas, o dėl nežinojimo.
Skundą padavęs asmuo T. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jokio pranešimo negavo. Jis (laiškas) atėjo, bet į elektroninės dėžutės aplanką, kur yra visos reklamos. Ten buvo apie 10 000 laiškų, kurių ji nepatikrino. Toks išsiuntimas nėra dokumentų įteikimas, todėl ji laiku nesumokėjo ir jos skola buvo perduota antstoliams. Ji su tuo nesutinka. Ji apie tai nežinojo, buvo pasiruošusi mokėti. Administracinio pažeidimo neginčija. Nesutinka su tuo, kad skola buvo perduota į VMI. Su 60 eurų sutinka. Skola išaugo dėl to, kad nežinojo apie nutarimą. Apie pažeidimą pasakė vyras. Ji per 12 metų stažo tris kartus viršijo greitį. Taip pat buvo vienas kartas, kai Klaipėdoje buvo didesnis greitis 6 km. Yra buvusi panaši situacija, kai ji po pusės metų gavo pranešimą, apie nuo vyro perkeltą baudą. Kai vyras pasakė, ji buvo nusiteikusi, kad gaus negreitai, tikrindavo pašto dėžutę. Praėjo keletas mėnesių. Ji negalvojo, kad ateis jai tas pranešimas. Ji tai tikrino, bet nieko nebuvo. Gavo kur šlamštas. Nesutinka, kad pranešimai krenta į ,,spamą“, tačiau sutinka, kad tai ne policijos ar teismo problema. Ji neturėjo tyčios. Sutinka sumokėti baudą, tačiau nesutinka, kad ji buvo perduota antstoliams, buvo areštuotos visos sąskaitos ir ji apie tai nežinojo. Iš VMI neatėjo priminimai, kad perduoda antstoliams. Viskas krito į ,,spamą“. Kai viską areštavo, pradėjo skambinti antstoliui, pradėjo „knisti“ dėžutę ir viską rado. Vyras pasakė, kad tikriausiai tai buvo jis. Vyras tai matė, galimai jam pranešė. Jis sakė, kad galimai tai buvo jis. 220 Eur yra bendra suma, su 60 Eur, tai gaunasi 160 Eur. Nesutinka, kad išsiuntimas ir įteikimas yra tas pats. Yra vieša byla Nr. 2AT-24-719/2024, kur Lietuvos Aukščiausias teismas konstatavo, kad institucija neturėtų apsiriboti formaliu procesinių dokumentų siuntimu, o privalo imtis priemonių įsitikinti, kad procesinis dokumentas buvo įteiktas. Sutinka, kad jis buvo išsiųstas, bet nebuvo įteiktas. Prieš keletą metų buvo panaši bauda, kurią vyras perrašė jai ir ji įkrito į ,,inbox“. Sutinka, kad VMI gali būti tokie pranešimai, bet ji ten neina, pasitikrina kai vyksta deklaravimo procesas. Tuo metu deklaravimo nebuvo ir nematė reikalo ten eiti. Ji laukė pranešimo pašte. Prašo anuliuoti išsiuntimo skolos VMI tam, kad byloje anuliuotų išieškojimą.
Institucijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad policija visus procesinius veiksmus atliko teisės aktų tvarka. Automobilio savininkui pranešimas nusiųstas. Pastarasis nurodo, kas vairavo, tada suformuotas pranešimas vairuojančiam asmeniui ir per įstatymo nustatytą terminą, kai neįvykdomas nurodymas, siunčiamas pranešimas vairuojančiam asmeniui. Kai bauda nesumokama, perduodama mokesčių inspekcijai išieškojimui. Asmenys, kurie deklaruoja savo asmeninį paštą valstybės registre, prisiima atsakomybę būti dėmesingi, atsakingi, žiūrėti ir tikrinti. Kalbama apie elektroninį paštą, kuris baigiasi ,,gmail.com“. Jam keista, kad siunčiant į ,,gmail.com“, laiškai patenka į ,,spamą“. Patenka į ,,spamą“, kai kalbama apie ,,ru“ ar ,,mail.ru“. Žino, kad per ,,Mano VMI“ viskas matosi, taip pat ir baudos. Tikrai galima rasti. Pati pareiškėja nurodė, kad vyras jai pranešė apie nuobaudą dėl KET pažeidimo. Jų šeimoje buvo žinoma, kad padarytas pažeidimas ir tik laiko klausimas, kada tie dokumentai ateis. Čia jie turi reikalą su nepakankamu dėmesingumu ir aplaidumu. Todėl mano, kad visi priimti procesiniai sprendimai yra teisėti ir turi būti vykdomi. Bandoma žaisti terminologija tarp išsiuntimas ir įteikimas, kad laiškai buvo įteikti patvirtino pati pareiškėja pasakydama, kad ji juos surado. Todėl nesupranta, ko norima iš institucijos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Iš skundo turinio matyti, kad T. K. administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 3 dalyje iš esmės neginčija, tačiau nesutinka su išlaidomis antstolio paslaugoms apmokėti, nes, pasak pareiškėjos, ji negavo nei administracinio nurodymo, nei nutarimo.
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
T. K. Institucijos nutarimu yra nubausta už tai, kad vairuojant transporto priemonę, nustatytą 60 km/val. greitį viršijo 23 km/val. Važiavo 83 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). ANK 416 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip dvidešimt, bet ne daugiau kaip trisdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. KET 127 punkte, be kita ko, nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio.
Minėta, jog byloje nėra ginčo dėl ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Tačiau Pareiškėja teigia, kad apie jai paskirtą administracinę nuobaudą sužinojo tik 2024 m. lapkričio 6 d., po to, kai buvo priverstinai nurašyta baudos suma nuo jos banko sąskaitos. Pareiškėja tvirtina, kad jokio pranešimo apie paskirtą nuobaudą negavo, o dokumentai, susiję su padarytu administraciniu nusižengimu, jai nebuvo įteikti.
Nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti, ar T. K. buvo sudaryta galimybė tinkamai sureaguoti į jos atžvilgiu siunčiamus procesinius dokumentus, ir įvertinti, ar Institucijos surašytas protokolas ir skundžiamas nutarimas buvo priimti (ne)pažeidžiant teismų formuojamą praktiką dėl procesinių dokumentų siuntimo.
ANK 573 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą, elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Taip pat ANK 573 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad procesinių dokumentų siuntimas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims yra pripažįstamas tinkamu ir tuo atveju, kai dokumentai siunčiami elektroniniu paštu ir tai neprieštarauja ANK 573 straipsnio nuostatoms, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose.
Nustatyta, kad Pareiškėjos elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) yra nurodytas viešuosiuose registruose, todėl tokiu būdu gautas elektroninio pašto adresas atitinka ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Juo labiau, kad ir pati Pareiškėja neginčijo, kad šis jos elektroninio pašto adresas nėra naudojamas. Pagal ANK nuostatas, procesinių dokumentų siuntimas elektroniniu paštu laikomas tinkamu dokumentų įteikimu (Vilniaus apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-340-885/2021). Be to, kaip minėta, Pareiškėja teismo posėdžio metu patvirtino, kad ginčijamą nutarimą visgi gavo e. paštu. Pareiškėjos argumentas, kad minėtas laiškas pateko į elektroninio pašto „SPAM“ katalogą, kurio ji netikrino, nelaikytinas pateisinama priežastimi dokumento negavimui. Pareiškėja taip pat patvirtino, kad apie padarytą administracinį nusižengimą jai pranešė jos vyras, nes pirmiausia jis gavo pranešimą apie padarytą administracinį nusižengimą ir nurodė T. K. vairavus automobilį pažeidimo padarymo metu. Pareiškėjos teigimu bauda buvo „nuo vyro perkelta“ jai, nes vairavo ir padarė KET pažeidimą ji , o ne jos vyras. Taigi, Pareiškėjai buvo žinoma apie galimai jos padarytą KET pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Pareiškėja, turėdama informaciją apie paskirtą nuobaudą ir netikrinusi elektroninio pašto „SPAM“ (šlamštas) katalogo bei kitų pašto katalogų, elgėsi neatsakingai ir nerūpestingai. Tokie Pareiškėjos veiksmai negali būti laikomi objektyviai pateisinančiais administracinės bylos dokumentų negavimą ar apie juos nesužinojimą.
Teismo posėdžio metu Pareiškėja T. K. nurodė, kad procesinio dokumento išsiuntimas ir įteikimas nelaikytini tapačiais veiksmais. Pareiškėja rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-24-719/2024, kurioje konstatuota, jog institucija neturėtų apsiriboti formaliu procesinių dokumentų siuntimu, bet privalo imtis papildomų priemonių, siekdama įsitikinti, kad procesinis dokumentas buvo tinkamai įteiktas. Teismas, įvertinęs pareiškėjos argumentus, juos atmeta kaip nepagrįstus. Nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje pabrėžiamas principas, jog formalus pranešimo išsiuntimas, neįsitikinus, kad jis pasieks adresatą tinkamu laiku, negali būti laikomas tinkamu pranešimu. Tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad administracinio nusižengimo nutarimas buvo išsiųstas T. K. jos nurodytu elektroninio pašto adresu ir nėra duomenų, kad būtų grąžintas kaip neįteiktas. Ši aplinkybė buvo patvirtinta ir pačios pareiškėjos. Byloje nenustatyta, kad minėtas elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) būtų nenaudojamas ar neaktyvus, todėl teismas sprendžia, jog procesinis dokumentas buvo tinkamai išsiųstas ir laikytinas įteiktu, vadovaujantis galiojančių teisės aktų reikalavimais bei teismų praktika.
Teismų praktikoje pripažįstama, jog ANK numato pareigą procesinius dokumentus asmeniui siųsti ANK 573 straipsnyje numatyta tvarka, tačiau nenumato pareigos tikrinti, ar asmuo iš tikrųjų gavo šiuos procesinius dokumentus ir su jais susipažino (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-182-908/2022, Nr. AN2-74-908/2023, Nr. eAN2-381-497/2024 ).
Skunde nurodoma, jog baudos neapmokėjimas buvo tikrai nepiktybiškas, tačiau tai nešalina ir nelengvina Pareiškėjos atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą. Pareiškėja nesutinka mokėti susidariusias nutarimo vykdymo proceso išlaidas, taigi tai taip pat patvirtina, kad pats nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl negalima vertinti, kad nagrinėjamu atveju T. K. nebuvo sudaryta galimybė tinkamai sureaguoti į jos atžvilgiu siunčiamus procesinius dokumentus, taigi ir negalima vertinti, kad Institucijos skundžiamas nutarimas buvo priimtas pažeidžiant teismų formuojamą praktiką dėl procesinių dokumentų siuntimo.
Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, teismas daro išvadą, kad Pareiškėjos kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 3 dalyje, įrodyta byloje surinktų duomenų visetu; nenustatyta Pareiškėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių – paskutinių penkerių metu laikotarpyje Pareiškėja du kartus bausta už greičio viršijimą, baudas sumokėjusi. Be to, jai paskirtas vidutinis ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatytos administracinės nuobaudos dydis.
Teismas sprendžia, jog nepasitvirtino pareiškėjos T. K. argumentai, kad skundžiamas administracinio nusižengimo nutarimas jai nebuvo tinkamai įteiktas, T. K. veiksmus netikrinant savo netikrinusi elektroninio pašto „SPAM“ (šlamštas) katalogo bei kitų pašto katalogų, teismas, kaip minėta, vertina kaip nerūpestingumą ir neveikimą, taigi nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą bei bylą grąžinti Institucijai tyrimui atlikti (procesiniams pažeidimams ištaisyti).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
palikti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2024 m. liepos 30 d. nutarimą nepakeistą administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-137395-2024 ir T. K. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.