Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro Edvino Iliuko pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

D. V. (D. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas: Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį paskirta galutinė bausmė: laisvės apribojimas 4 mėnesiams su įpareigojimais,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Apklaustas įtariamuoju D. V. parodė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai. Su I. B. susituokė apytiksliai 2016 m. Tais pačiais metais gimė sūnus D. Pragyveno kartu neilgai, iki metų, nes I. buvo jam neištikima. Neatsimena kada buvo skyrybos, bet jam teismo buvo paskirta mokėti alimentus vaiko išlaikymui. Pradžioje alimentus mokėjo grynais pinigais. Mokėjo nereguliariai, vieną mėnesį daugiau, kitą mėnesį gal nieko nemokėjo. Po to, buvo taip, kad tvarkė I. mašiną už savo lėšas ir susitarė, kad alimentų nemokės kažkiek laiko. Su sūnumi matėsi porą kartų, po to I. pasakė, kad jis nebevažiuotų, nes ji gyvena su kitu vyru. Kažkur tris metus su sūnumi nesimatė. Niekaip kitaip I. nepadėdavo ir nepadeda, vaikui vežė žaislus kelis kartus. Žino, kad turi mokėti alimentus. Jokių raginimų iš antstolių nėra gavęs. Sutinka užbaigti tyrimą jam nedalyvaujant teisme. Savo kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamojo kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje, be jo paties prisipažinimo, visiškai įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato tarnybinio pranešimo matyti, kad atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-49457-24, pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius (gavus pareiškėjos I. B. pareiškimą), dėl to, kad D. V. žinodamas, kad privalo nepilnamečiam vaikui teikti išlaikymą, pagal įsiteisėjusį 2017 m. gruodžio 14 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-1585-371/2017 mokėti savo sūnaus D. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 eurų periodinę išmoką, mokant kas mėnesį nuo pareiškimo teismui padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės išlaikymo išieškotojo D. V. motinos I. B. naudai, kuris 2024 m. spalio 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo sprendimu (civilinės bylos Nr. e2-5480-892/2024) buvo pakeistas ir nepilnamečio vaiko išlaikymui priteista mokėti po 352 eurus kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. kovo 26 d. iki vaiko pilnametystės, žinodamas savo pareigą civilinėse bylose Nr. 2YT-1585-371/2017 ir Nr. e2-5480-892/2024 mokėti lėšas savo sūnui išlaikyti ir galėdamas šią pareigą įvykdyti, būdamas darbingas, tyčia vengė pareigos pagal šį teismo sprendimą išlaikyti savo sūnų D. V., lėšų vaikui išlaikyti nemokėjo, kitokios materialinės paramos vaikui neteikė.

Liudytoja apklausta I. B. parodė, kad su buvusiu vyru D. V. susituokė 2016 metais. Kartu gyveno Vilniuje, nuomojosi butą. 2016 m. gimė jų bendras vaikas D. V.. Kartu gyveno apie metus, 2017 m. gruodžio 14 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimų jų santuoka buvo nutraukta, vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su mama, (duomenys neskelbtini). Taip pat teismo sprendimu D. V. buvo nustatyta mokėti po 200 eurų vaiko išlaikymui, bet nuo 2017 metų jos buvęs vyras pinigų vaiko išlaikymui nemokėjo. Taip pat ji 2017 m. kreipėsi į antstolę Brigitą Palavinskienę dėl pinigų mokėjimo vaikui išieškojimo. 2024 m. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu D. V. buvo neterminuotai apribota tėvo valdžia sūnaus D. V. atžvilgiu bei padidinta periodinis pinigų suma vaiko išlaikymui iki 352 eurų. Naują teismo sprendimą vykdo antstolis Darius Bliznikas. Iš viso yra dvi išieškojimo bylos pas Darių Blizniką ir viena byla pas Brigitą Palavinskienę. Teismai siuntė D. V. pranešimus, bet laiškai buvo grąžinti kaip nepasiekę adresato. Nuo 2017 metų, kaltinamasis nei vieno karto nemokėjo pinigų vaiko išlaikymui. Pagal jos pateiktus duomenis jo skola sudaro apie 16 106 eurus. Jai vaiko išlaikymui moka Vaikų išlaikymo fondas, kuris nuo 2018 m. moka kas mėnesį 99 eurus. Taigi atskaičius jai Vaiko išlaikymo fondo išmokėtus pinigus D. V. jai skolingas apie 13000 eurų. Jos žiniomis D. V. gyvena (duomenys neskelbtini). Taip pat apklausos metu pridės nuotraukas, kuriose užfiksuota, kad jos buvęs vyras turi pinigų, parduoda savo turtą, motorolerį, automobilį. Taip pat nuotraukose, kurios paimtos iš „facebook“ jo paskyros suprantama, kad jis ieško pagalbinio darbuotojo, taigi jis turi pinigų, bet piktybiškai nemoka vaiko išlaikymo.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio Regitros duomenų išrašo matyti, kad D. V. vardu registruotos transporto priemonės:

1. Keleivinis automobilis RENAULT MEGANE SCENIC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

2. Keleivinis automobilis OPEL VECTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

3. Keleivinis automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

4. Keleivinis automobilis VOLKSWAGENVW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

5. Keleivinis automobilis TOYOTA AVENSIS VERSO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

6. Keleivinis automobilis FORD FOCUS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

7. Keleivinis automobilis BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Iš byloje esančio darbo biržos sistemos išrašo matyti, kad D. V. nuo 2024 m. sausio 2 d. iki 2024 m. balandžio 1 d. buvo registruotas užimtumo tarnyboje, darbo paieška nutraukta savarankiškai įsidarbinus.

Iš byloje esančių SODROS duomenų matyti, kad paskutinė D. V. darbovietė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje D. V. dirbo iki 2024 m. gegužės 10 d.

Iš byloje esančių nekilnojamojo turto registro duomenų išrašų matyti, kad D. V. neturi turto, kuris būtų registruojamas nekilnojamojo turto registre.

Iš byloje esančio antstolio Dariaus Blizniko rašto Nr. S-25-35-5327 dėl informacijos suteikimo matyti, kad vykdomosios bylos Nr. 0035/24/02163 duomenimis D. V. išlaikymo įsiskolinimas 2024 m. gruodžio 18 d. sudarė 2122,82 Eur.

Iš byloje esančio antstolės Brigitos Palavinskienės rašto Nr. S-25-171-1123 dėl informacijos pateikimo matyti, kad vykdomosios bylos Nr. 0171/18/04513 duomenimis D. V. išlaikymo įsiskolinimas iki vykdomo išieškojimo termino – 2024 m. kovo 31 d., sudarė 11 182,40 Eur.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 164 straipsnyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Vengimas išlaikyti vaiką yra pavojinga nusikalstama veika ne tik dėl to, kad nevykdomi teismo paskirti įpareigojimai, tačiau pirmiausia dėl to, kad ją padarius kyla grėsmė normaliam, visaverčiam vaiko aprūpinimui. Priteisto išlaikymo mokėjimas teismo nustatyta tvarka yra būtinas nuolat, nes augančio vaiko poreikiai yra nuolatiniai ir nenutrūkstami. Priteisto išlaikymo nemokėjimas ilgesnį laikotarpį gali būti pateisinamas tik esant itin svarbioms priežastims, kaip nedarbas, liga, ilgalaikė nelaimė ir pan., tačiau kartu pažymėtina, kad išlaikymą vaikui teikiantis asmuo privalo dėti pastangas, kad tokią pareigą įvykdytų nustatyta tvarka. Esminis šios nusikalstamos veikos sudėties požymis yra kaltė. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltė pasireiškia kaltininko tiesiogine tyčia – asmuo, žinodamas (suvokdamas), kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti (būdamas darbingas ir turėdamas turtines galimybes teikti vaikui išlaikymą), jos sąmoningai nevykdo, t. y. supranta savo elgesio pavojingumą ir nori taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-489/2020, 2K-134-511/2021).

Kaltinamasis D. V. savo kaltę pripažino visiškai nurodydamas, kad žinojo apie materialinio išlaikymo priteisimą iš jo nepilnamečiui sūnui, tačiau mokėjo nereguliariai, vieną mėnesį daugiau, kitą mėnesį nieko nemokėjo. Po to, buvo taip, kad tvarkė žmonos automobilį už savo lėšas ir susitarė, kad alimentų nemokės kažkiek laiko. Su sūnumi matėsi porą kartų, po to buvusį žmona pasakė, kad jis nebevažiuotų, nes ji gyvena su kitu vyru. Kažkur tris metus su sūnumi nesimatė, žmonai nepadėdavo ir nepadeda, vaikui vežė žaislus kelis kartus. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis nuo 2024 m. sausio 2 d. iki 2024 m. balandžio 1 d. buvo registruotas užimtumo tarnyboje, paskutinė D. V. darbovietė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje D. V. dirbo iki 2024 m. gegužės 10 d., D. V. vardu turi registruotos transporto priemonės. 2024 m. gruodžio 18 d. susidarė 2122,82 Eur įsiskolinimas vaikui išlaikyti. Iš aptartų aplinkybių akivaizdu, kad D. V. vengė mokėti priteistą išlaikymą sūnui ne dėl savo prastos finansinės padėties, nors apie pareigą mokėti žinojo ir jo neveikimas buvo sąmoningai apsispręstas. Byloje nėra duomenų, kad D. V. būtų turėjęs ar turi kokių nors sveikatos problemų. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, kurioms esant D. V. būtų negalėjęs mokėti išlaikymo savo nepilnamečiui sūnui. Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis D. V. žinodamas apie teismo sprendimu priteistą išlaikymą iš jo nepilnamečiui sūnui, išlaikymo vaikui neteikė, tokiu būdu vengdamas pareigos išlaikyti vaiką, tačiau galėdamas tą pareigą vykdyti. Darytina išvada, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog D. V. veikoje pagrįstai nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji jam inkriminuoto nusikaltimo požymiai, todėl D. V. pripažintinas kaltu pagal BK 164 straipsnį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 164 straipsnyje numatytą veiką padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. V. pareiškė, kad dėl bausmės rūšies, dydžio sutinka.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. D. V. teistas, teistumas išnykęs, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Taip pat iš asmenį charakterizuojančios medžiagos matyti, kad kaltinamasis šiuo metu nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas. Nurodytų aplinkybių visetas suponuoja išvadą, kad prokuroro prašoma bausmės rūšis – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, tačiau su siūlomais įpareigojimais teigiamai veiktų kaltinamąjį ir atitiktų bausmės paskirtį (BK 48 straipsnio 6 dalis).

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. V. (D. V.) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir paskirti 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, paskiriant įpareigojimus:

1) bausmės atlikimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

2) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir gydymusi;

3) per visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. V. (D. V.) paskirti 8 (aštuonių) laisvės apribojimo bausmę, paskiriant įpareigojimus:

1) bausmės atlikimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

2) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir gydymusi;

3) per visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;

3) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.