Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-1-606/2019

Teisėjas Edmundas Žukauskas Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35503-2017-9

2019 m. vasario 28 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės, Lino Pauliukėno,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. G. gynėjo advokato Vyganto Skladaičio ir Š. G. gynėjo advokato Viktoro Kičiatovo apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. G., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo prieš V. E. V.) – laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo prieš O. G. A.) – laisvės atėmimu vieneriems metams penkiems mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo prieš S. S.) – laisvės atėmimu vieneriems metams penkiems mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo prieš V. D.) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo prieš I. R.) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9, dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė, dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę bausmę, subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas atliktas pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. nuosprendį.

S. G. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo prieš E. L. ir S. M.) išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimų padaryme.

Š. G., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo prieš E. L.) – laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo prieš S. M.) – laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo prieš V. E. V.) – laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo prieš O. G. A.) – laisvės atėmimu vieneriems metams penkiems mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo prieš S. S.) – laisvės atėmimu vieneriems metams penkiems mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo prieš V. D.) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo prieš I. R.) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu, pritaikius BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b) papunktį, subendrinta su Tauragės apylinkės teismo 2012 m. sausio 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 376, 51 Eur dydžio bauda, kuri Tauragės apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartimi pakeista į 60 valandų viešųjų darbų, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms, ir paskirta galutinė subendrinta trejų metų 10 dienų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2017 m. spalio 3 d. iki 2018 m. spalio 31 d.

Iš Š. G. priteista nukentėjusiajai E. L. 800 Eur, S. M. 1550 Eur turtinėms žaloms atlyginti.

Iš S. G., S. G. ir S. B. solidariai priteista nukentėjusiosioms V. E. V. 2000 Eur, S. S. 3000 Eur, V. D. 2700 Eur turtinėms žaloms atlyginti.

Iš S. G., S. G., S. B., B. Š. solidariai priteista nukentėjusiajai I. R. 2125 Eur turtinei žalai atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir S. B. bei B. Š., tačiau nuosprendis dėl jų neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Š. G. nuteistas už tai, kad iš anksto susitaręs, bendrininkų grupe su K. P., kuriam baudžiamoji byla nutraukta kaltinamajam mirus, turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, o būtent: 2017 m. liepos 14 d., apie 15.45 val., nenustatytiems asmenims, atliekantiems bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, paskambinus į E. L. naudojamą fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistačius klinikų chirurgu bei melagingai nurodant, kad jos dukra sužalojo vaikui galvą ir gydymui reikalingi 2000 eurų, nukentėjusiajai E. L. nurodžius, jog turi tik 800 eurų, tuo pat metu kitam nenustatytam asmeniui mobiliojo ryšio telefonu duodant nurodymus asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas kaltinamajam mirus, vykti į (duomenys neskelbtini), bei išaiškinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tai yra, duomenis, kuriais turi prisistatyti bei pinigų paėmimo būdą iš E. L., tuo pačiu metu vienam iš nenustatytų asmenų tęsiant pokalbį su nukentėjusiąja iki kol asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas kaltinamajam mirus, nuvyko nurodytu adresu, tikslu paimti apgaule išviliotą 800 eurų sumą. Tokiu būdu apgaule įgijo svetimą, nukentėjusiajai E. L. priklausantį turtą – 800 eurų, po jų užvaldymo vienas iš nenustatytų asmenų telefonu davė nurodymus Š. G. dėl įgyto turto paskirstymo, jį jis ir paskirstė.

2. Š. G. nuteistas ir už tai, kad iš anksto susitaręs, bendrininkų grupe su K. P., kuriam baudžiamoji byla nutraukta kaltinamajam mirus, turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, o būtent: 2017 m. liepos 27 d., apie 16.52 val., nenustatytiems asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, paskambinus į S. M. naudojamą fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistačius gydytoju bei melagingai nurodant, kad jos dukra padarė avariją ir sužalojo mergaitę, todėl gydymui reikalingi 2000 eurų, nukentėjusiajai S. M. nurodžius, jog turi tik 1550 eurų, tuo pat metu nenustatytam asmeniui mobiliojo ryšio telefonu duodant nurodymus asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas kaltinamajam mirus, vykti į (duomenys neskelbtini), bei išaiškinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tai yra, duomenis, kuriais turi prisistatyti, bei pinigų paėmimo būdą iš S. M., tuo pačiu metu kitam asmeniui tęsiant pokalbį su nukentėjusiąja iki kol asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas kaltinamajam mirus, nuvyko nurodytu adresu, tikslu paimti apgaule išviliotą 1550 eurų sumą. Tokiu būdu apgaule įgijo svetimą, nukentėjusiajai S. M. priklausantį turtą – 1550 eurų, po jų užvaldymo nenustatytas asmuo telefonu davė nurodymus Š. G. dėl įgyto turto paskirstymo, jį jis ir paskirstė.

3. S. G. ir Š. G. nuteisti už tai, kad jie, atliekantys laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, iš anksto susitarę, bendrininkų grupe ir su S. B. bei K. P., kuriam baudžiamoji byla nutraukta kaltinamajam mirus, turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, o būtent: 2017 m. rugpjūčio 1 d., apie 12.16 val., S. B. paskambino į V. E. V. naudojamą fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistatė vyr. chirurgu A. P. bei melagingai nurodė, kad jos dukra nukrito nuo parduotuvės laiptų, ir krisdama sužalojo mergaitę, kuriai labai stipriai sutrenkta galva ir laukia sudėtinga operacija, todėl gydymui reikalingi 6000 eurų, nukentėjusiajai V. E. V. nurodžius, jog turi tik 2000 eurų, tuo pat metu S. G. mobiliojo ryšio telefonu duodant nurodymus asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas kaltinamajam mirus, vykti į (duomenys neskelbtini), bei išaiškinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tai yra, duomenis, kuriais turi prisistatyti, bei pinigų paėmimo būdą iš V. E. V., tuo pačiu metu S. B. tęsiant pokalbį su nukentėjusiąja iki kol asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas kaltinamajam mirus, nuvyko nurodytu adresu tikslu paimti apgaule išviliotą 2000 eurų sumą. Tokiu būdu apgaule įgijo svetimą, nukentėjusiajai V. E. V. priklausantį turtą – 2000 eurų, po jų užvaldymo S. G. telefonu davė nurodymus Š. G. dėl įgyto turto paskirstymo, jį jis ir paskirstė.

4. S. G. ir Š. G. nuteisti už tai, kad jie, atliekantys laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, iš anksto susitarę, bendrininkų grupe ir su S. B. bei K. P., kuriam baudžiamoji byla nutraukta kaltinamajam mirus, turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, o būtent: 2017 m. rugpjūčio 17 d., apie 11.43 val., S. B. paskambino į O. G. A. naudojamą fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistatė vyr. chirurgu A. S. bei melagingai nurodė, kad jos marti V. nukrito nuo laiptų ir krisdama sužalojo mergaitę, jai labai stipriai sužalota galva ir liks neįgali, todėl gydymui reikalingi 1000 eurų, bei dėl to, kad mergaitės tėvai nesikreiptų į teismą, nukentėjusiajai O. G. A. nurodžius, jog turi 1000 eurų, tuo pat metu S. G. mobiliojo ryšio telefonu duodant nurodymus asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas kaltinamajam mirus, vykti į (duomenys neskelbtini), bei išaiškinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tai yra, duomenis, kuriais turi prisistatyti bei pinigų paėmimo būdą iš O. G. A., tuo pačiu metu S. B. tęsiant pokalbį su nukentėjusiąja iki kol asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas kaltinamajam mirus, nuvyko nurodytu adresu tikslu paimti apgaule išviliotą 1000 eurų sumą. Tokiu būdu apgaule įgijo svetimą, nukentėjusiajai O. G. A. priklausantį turtą – 1000 eurų, po jų užvaldymo S. G. telefonu davė nurodymus Š. G. dėl įgyto turto paskirstymo, jį jis ir paskirstė.

5. S. G. ir Š. G. nuteisti už tai, kad jie, atliekantys laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, iš anksto susitarę, bendrininkų grupe ir su S. B. bei K. P., kuriam baudžiamoji byla nutraukta kaltinamajam mirus, turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, o būtent: 2017 m. rugpjūčio 18 d., apie 14.18 val., S. G. paskambino į S. S. naudojamą fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistatė klinikų chirurgu R. K. bei melagingai nurodė, kad jos dukra nukrito nuo laiptų ir krisdama kliudė mergaitę, ją labai stipriai sužalojo, todėl kad mergaitės tėvai nesikreiptų į teismą reikia 4250 eurų, nukentėjusiajai S. S. nurodžius, jog turi tik 3000 eurų, tuo pat metu S. B. mobiliojo ryšio telefonu duodant nurodymus asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas kaltinamajam mirus, vykti į (duomenys neskelbtini), bei išaiškinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tai yra, duomenis, kuriais turi prisistatyti, bei pinigų paėmimo būdą iš S. S., tuo pačiu metu S. G. tęsiant pokalbį su nukentėjusiąja iki kol asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas kaltinamajam mirus, nuvyko nurodytu adresu tikslu paimti apgaule išviliotą 3000 eurų sumą. Tokiu būdu apgaule įgijo svetimą, nukentėjusiajai S. S. priklausantį turtą – 3000 eurų, po jų užvaldymo S. G. telefonu davė nurodymus Š. G. dėl įgyto turto paskirstymo, jį jis ir paskirstė.

6. S. G. ir Š. G. nuteisti už tai, kad jie, atliekantys laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, iš anksto susitarę, bendrininkų grupe ir su S. B. bei K. P., kuriam baudžiamoji byla nutraukta kaltinamajam mirus, turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, o būtent: 2017 m. rugpjūčio 21 d., apie 18.11 val., S. G. paskambino į V. D. naudojamą fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistatė vyr. chirurgu R. K. bei melagingai nurodė, kad jos sesuo nukrito nuo laiptų ir krisdama kliudė mergaitę, jai sužalota galvos kaušo apatinė dalis, todėl, kad mergaitės artimieji nesikreiptų į policiją reikia 2700 eurų, nukentėjusiajai V. D. nurodžius, jog turi 2700 eurų, tuo pat metu S. B. mobiliojo ryšio telefonu duodant nurodymus asmeniui kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas kaltinamajam mirus, vykti į (duomenys neskelbtini), bei išaiškinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tai yra, duomenis, kuriais turi prisistatyti, bei pinigų paėmimo būdą iš V. D., tuo pačiu metu S. G. tęsiant pokalbį su nukentėjusiąja iki kol asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas kaltinamajam mirus, nuvyko nurodytu adresu tikslu paimti apgaule išviliotą 2700 eurų sumą. Tokiu būdu apgaule įgijo svetimą nukentėjusiajai V. D. priklausantį turtą – 2700 eurų, po jų užvaldymo S. G. telefonu davė nurodymus Š. G. dėl įgyto turto paskirstymo, jį jis ir paskirstė.

7. S. G. ir Š. G. nuteisti už tai, kad jie, atliekantys laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, iš anksto susitarę, bendrininkų grupe ir su S. B. bei K. P., kuriam baudžiamoji byla nutraukta kaltinamajam mirus, turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, o būtent: S. G. mobiliojo ryšio telefonu nurodžius Š. G. surasti asmenį tikslu paimti apgaule išviliotus pinigus, t. y. suradus B. Š., S. G. 2017 m. spalio 3 d., apie 12.28 val., paskambino į I. R. naudojamą fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistatė vyr. chirurgu R. S. bei melagingai nurodė, kad jos sesuo susižalojo bei sužalojo mergaitę, jai reikia atlikti operaciją, nes mergaitei skilo kaukolė ir operacijai reikia 4340 eurų, nukentėjusiajai I. R. nurodžius, jog turi tik 4300 eurų, tuo pat metu S. B. mobiliojo ryšio telefonu duodant nurodymus Š. G., jog B. Š. turi nuvykti į (duomenys neskelbtini), bei išaiškinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tai yra, duomenis, kuriais turi prisistatyti, bei pinigų paėmimo būdą iš I. R., tuo pačiu metu S. G. tęsiant pokalbį su nukentėjusiąja iki kol B. Š. nuvyko nurodytu adresu, tikslu paimti apgaule išviliotą 4300 eurų sumą. Tokiu būdu, veikdami organizuota grupe, apgaule įgijo svetimą, nukentėjusiajai I. R. priklausantį turtą – 4300 eurų, po jų užvaldymo S. G. telefonu davė nurodymus Š. G. dėl įgyto turto paskirstymo, jį jis ir paskirstė.

8.2. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neišsamiai išanalizavo byloje surinktus įrodymus dėl minėtų kaltinimų S. G.. Nebuvo nustatyta telefono abonento, kuriuo neva naudojosi kaltinamasis, priklausomybė, neištirta ir ta aplinkybė, ar nusikalstamos veikos metu būtent minėtu telefono abonentu naudojosi nuteistasis S. G.. Tokie argumentai, apelianto nuomone, yra pagrindas konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimai. Vertinant įrodymus padarytos klaidos dėl įrodymų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikimo BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams, negalėjo būti pripažinti įrodymais.

9. Apeliaciniu skundu nuteistojo Š. G. gynėjas advokatas V. Kičiatovas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir Š. G. paskirti švelnesnę bausmę, motyvuodamas tuo, kad Š. G. paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, jam paskirta maksimali BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Apeliantas pažymi, kad Š. G., kaip ir kiti nuteistieji, iš esmės neigė organizuotos grupės buvimą. Š. G. neneigė važiavęs paimti pinigų, taip pat patvirtino, kad laisvėje esančių asmenų bei K. P. prašymu, išsiuntė pinigus kitiems asmenims. Tai padarė todėl, kad K. P. neturėjo asmens dokumentų ir negalėjo daryti piniginių perlaidų. Š. G. iš esmės pripažino savo kaltę, gailėjosi ir šiuo metu gailisi dėl to, ką padarė. Sprendžiant dėl galimybės sušvelninti bausmę, atsižvelgtina į tai, kad Š. G. turi nuolatinę gyvenamąją vietą – po motinos mirties paveldėjo butą, tačiau nespėjo priimti paveldėjimo ir susitvarkyti paveldėjimo dokumentų, kadangi buvo suimtas. Per šešerius metus, kai gyveno ir dirbo Anglijoje, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, nebuvo teistas. 2017 m. birželio 14 d. buvo deportuotas iš Anglijos tik už ankstesnius Lietuvoje padarytus nusikaltimus. Nuo to laiko gyveno (duomenys neskelbtini) ir slaugė savo mamą, ji šiuo metu yra mirusi. Būnant Lietuvoje nespėjo įsidarbinti, nes mamai buvo reikalinga slauga ir priežiūra, tačiau Anglijoje dirbo oficialiai. Mamai mirus, rūpinosi laidotuvių reikalais. Jis yra vedęs, turi du mažamečius vaikus. Žmona su vaikais po laidotuvių grįžo į Angliją, o Lietuvoje liko aštuoniasdešimties metų žmonos močiutė, jai reikalinga pagalba ir priežiūra. Šiuo metu sužinojo, kad žmona ruošiasi nutraukti santuoką. Išėjęs į laisvę norėtų šeiminius santykius išsaugoti, tačiau ilgalaikis buvimas nelaisvėje gali galutinai sugriauti santuoką.

10. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis Š. G. ir jo gynėjas, nuteistojo S. G. gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

11. Apeliaciniai skundai atmestini.

12. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-467/2013, 2K-60/2014, 2K-109/2014, 2K-148/2014, 2K-240/2014, 2K-26-746/2015). Taigi būtent apeliacinio skundo ribos – nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas – lemia bylos apeliaciniame procese nagrinėjimo ribas.

13. Apeliaciniu skundu nuteistojo S. G. gynėjas advokatas V. Skladaitis prašo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria S. G. nuteistas dėl sukčiavimo prieš nukentėjusiąsias V. E. V. ir O. G. A., ir S. G. priimti išteisinamąjį nuosprendį.

14. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kita sąlyga įrodymams vertinti – įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal teismų praktiką tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.

15. Iš teisiamajame posėdyje duotų nuteistojo S. G. parodymų nustatyta, kad būdavo, jog jis skambindavo K. P., kad šis nuvažiuotų paimti iš žmonių pinigus, neva skolą. Kai paimdavo pinigus, nurodydavo, kam juos išsiųsti. Būdavo, kad skambindavo K. P., bet atsiliepdavo Š. G.. Buvo ir taip, kad K. P. neturėjo paso, tada prašė, kad pinigus išsiųstų Š. G.. M. B. galėjo pasinaudoti jų schema, bet netikėjo tuo, kad jis būtų galėjęs bendrauti su K. P., Š. G. ar B. Š.. Nuteistasis S. G. iš esmės nepaneigė aplinkybės, kad jis dalyvavo visų jam inkriminuotų nusikaltimų padaryme, tvirtindamas, jog jis visų nusikaltimų aplinkybių neprisimena (t. 10, b. l. 160–161). Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų kaip įtariamojo S. G. parodymų nustatyta, kad jis norėdamas pasipelnyti, internetiniame puslapyje „118“ pasirinkdavo (duomenys neskelbtini) miestą ar rajoną ir atsitiktinai surinkdavo fiksuoto ryšio telefono numerį, atsiliepusiems asmenimis, dažniausiai moterims, apsimesdamas gydytoju pranešdavo melagingą žinią neva artimam giminaičiui atsitiko nelaimė ir reikia gydymo išlaidoms pinigų. Prašydavo išlaidoms 6000 Eur, o po pokalbio išprašydavo tiek, kiek turi namuose. Vykdė nusikalstamas veikas su nelegaliai gautu mobiliojo ryšio telefonu, jo modelio neprisiminė, iš kur jį gavo taip pat neprisiminė. Telefono aparatus prieš nusikalstamą veiką paruošdavo t. y. naudodamasis tam tikra instrukcija, telefono aparato IMEI numerius pakeisdavo kitais, dažniausiai „nunulindavo“, kad pareigūnai neišsiaiškintų nusikaltimo. Taip pat dažnai keisdavo SIM korteles, jos būdavo išankstinio mokėjimo kortelės „Labas“ arba „Tele2 pildyk“. Per kitus įkalinimo įstaigoje buvusius asmenis gavo K. P. telefono numerį, jis jam paskambino ir paprašė prisidėti prie nusikalstamos veikos, t. y. kad jis turės nueiti pas jo apgautą asmenį ir iš jo paimti pinigus bei pasirašyti ant „Susitaikymo protokolo“ jo nurodytu vardu, o gautus pinigus per paštą ar „Paypost“ pervesti jo nurodytiems asmenims. Už tai K. P. gaudavo apie 30 procentų nuo sumos. Kai priskambindavo asmeniui ir bandydavo jį apgauti, informuodavo K. P., kur reikia nuvykti. Per K. P. susisiekė su Š. G.. Š. G. dažniausiai išsiuntinėdavo K. P. nusikalstamu būdu gautus pinigus. Nuteistasis S. G. tikslių datų ir laiko neprisiminė, tačiau pripažino, kad galėjo būti, jog prisistatęs gydytoju, skambino įtarime nurodytomis dienomis ir adresais, nurodytiems asmenis ir apgaulės būdu išviliojo iš jų pinigus. Visas nusikalstamas veikas įvykdė analogiškai, nusikaltimus organizavo jis, o juos jam padėjo vykdyti K. P. ir Š. G. (t. 6, b. l. 102–103, 118–119, 125, 132).

15.1. Teisiamajame posėdyje nuteistasis S. B. paneigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog jis nusikaltimų padaryme dalyvavo su S. G., neprisiminė, kas ir kam liepė siųsti pinigus, kartu kaip ir neneigė, jog nusikaltimų daryme dalyvavo ir nuteistasis S. G., prisiminė, jog paskambinęs žmonėms prisistatydavo kaip chirurgas S., P., M., kad būtent iš V. E. V. išviliojo 2000 Eur (t. 10, b. l. 158–160). Tačiau iš ikiteisminio tyrimo metu duotų kaip įtariamojo S. B. parodymų nustatyta, kad jis atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose kartu su S. G.. Jis arba S. G. skambindavo asmenims prisistatydami gydytojais ir išviliodavo pinigų neva už reikalingą gydymą, surasdavo „kojas“, t. y. asmenis, kurie nuvažiuodavo nurodytais adresais paimti iš asmenų pinigus. Vykdant įtarime nurodytas nusikalstamas veikas, S. G. surado K. P. ir Š. G., jie nuvykdavo nurodytu adresu ir paimdavo pinigus, už tai gaudavo dalį išviliotų pinigų. Išviliotus pinigus nurodydavo išsiųsti per „Paypost“ (t. 7, b. l. 34–35). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas papildomai S. B. parodė analogiškas aplinkybes. Asmenų vardų ir pavardžių bei jų gyvenamųjų adresų, iš kurių apgaulės būdu išviliojo pinigus, išviliotų pinigų sumų, neprisiminė, parodė, kad gali būti, kad iš tų asmenų, kurie nurodyti įtarime. Taip pat patvirtino, kad visas nusikalstamas veikas įvykdė analogiškai (t. 7, b. l. 43, 48–50).

15.2. Iš teisiamajame posėdyje duotų nuteistojo Š. G. parodymų nustatyta, kad jis nežinojo, jog jam skambino S. G., nes asmeniškai jo nepažinojo, tačiau nepaneigė aplinkybės, kad jis labai daug laiko praleisdavo su K. P., K. P. sesuo yra jo žmona. K. P. yra prašęs išsiųsti pinigus, nes neturėjo paso (t. 10, b. l. 161–162). Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų kaip įtariamojo Š. G. parodymų nustatyta, kad jam paskambino labai šnekus vyriškis, jis paprašė paslaugos. Jis jam pasakė, kad šiuo metu negali, tačiau jis vis tiek prašė jo paslaugos. Atlikus paslaugą, tas vyras pradėjo jam labai dažnai skambinti ir prašyti paslaugos, vis klausė, ar pervesti pinigai, tvirtino, kad jis jokios nusikalstamos veikos nepadarė, parodė, kad pažįsta K. P., jis yra jo žmonos brolis (t. 8, b. l. 13–14, 29, 37–38).

15.3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nenustatyta, jog sukčiavimo metu prieš nukentėjusiąsias V. E. V. ir O. G. A., mobiliojo ryšio telefonu naudojosi būtent nuteistasis S. G., nenustatyta, kam priklausė mobiliojo ryšio telefonas. Nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu pats nuteistasis S. G. parodė, kad telefono aparatus prieš nusikalstamą veiką paruošdavo t. y. naudodamasis tam tikra instrukcija, telefono aparato IMEI numerius pakeisdavo kitais, dažniausiai „nunulindavo“, kad pareigūnai neišsiaiškintų nusikaltimo, taip pat naudojo skirtingas SIM korteles. Tačiau pažymėtina, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė yra nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme svarbu, kad šie įrodymai būtų vertinami ne tik atskirai, bet ir jų visuma. Motyvai dėl įrodymų turi būti pagrįsti argumentuota visų įrodymų analize. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą įvesti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, išnaudojant baudžiamojo proceso numatytas priemones joms gauti, permanentiškai sujungiant visus faktus į loginę visumą, ir po to daryti apibendrinančias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-32/2010 ir kt.).

15.4. Bylos duomenimis nustatyta ir skundžiamu nuosprendžiu S. G. nuteistas už tai, kad jis sukčiavo prieš nukentėjusiąsias V. E. V. ir O. G. A. bendrininkų grupe su Š. G., S. B. ir K. P., kuriam baudžiamoji byla nutraukta jam mirus. Iš aptartų nuteistųjų S. G., Š. G. ir S. B. parodymų visumos aiškiai nustatyta, kad jie tarpusavyje buvo susiję, to neneigė ir pats nuteistasis S. G.. Akivaizdu, kad nuteistieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje galėjo neprisiminti ir neprisiminė visų nukentėjusiųjų pavardžių, tačiau pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje nuteistasis S. G. nepaneigė, jog jis galėjo dalyvauti visų jam inkriminuotų nusikaltimų padaryme. Akcentuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis S. G. taip pat neprisiminė nusikaltimų padarymo tikslių datų ir laiko, tačiau pripažino, jog prisistatęs gydytoju, skambino įtarime nurodytomis dienomis ir adresais, nurodytiems asmenis ir apgaulės būdu išviliojo iš jų pinigus. Visas nusikalstamas veikas įvykdė analogiškai, jam padėjo K. P. ir Š. G.. Nors teisiamajame posėdyje nuteistasis S. B. paneigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dėl to, kad jis nusikaltimų padaryme dalyvavo su S. G., tačiau, kaip jau aptarta, iš jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų aiškiai nustatyta, kad jis nusikalstamas veikas darė būtent su S. G., t. y. kad jis arba S. G. skambindavo asmenims prisistatydami gydytojais ir išviliodavo pinigų neva už reikalingą gydymą, surasdavo „kojas“, vykdant įtarime nurodytas nusikalstamas veikas, S. G. surado K. P. ir Š. G., jie nuvykdavo nurodytu adresu ir paimdavo pinigus, už tai gaudavo dalį išviliotų pinigų. Ir nors asmenų vardų ir pavardžių bei jų gyvenamųjų adresų, iš kurių apgaulės būdu išviliojo pinigus, išviliotų pinigų sumų S. B. neprisiminė, tačiau pripažino, kad galėjo būti tie asmenys, kurie nurodyti įtarime. Teisiamajame posėdyje S. B. teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis po parodymais tik pasirašė, tyrėja juos jau buvo surašiusi. Tačiau netikėti tiek S. G., tiek ir S. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nėra jokio pagrindo, kadangi iš jų aptartų parodymų aiškiai matyti, kad kiekvienas iš jų parodė būtent tik jiems konkrečiai žinomas nusikalstamų veikų aplinkybes, kurių tyrėja žinoti negalėjo, t. y. būtent kokius veiksmus atliko kiekvienas nusikalstamų veikų darymo metu, o nuteistasis S. G. nurodė ir tai, kad prieš nusikalstamą veiką paruošdavo netgi telefono aparatus tam, kad jų nesusektų, išsamiai paaiškino, kaip tai padarydavo. Akcentuotina, kad tiek S. G., tiek ir S. B. tų aplinkybių, kurių neprisiminė ar jiems buvo nežinomos, ir neparodė. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis S. G. aiškiai parodė ir tai, kad iš asmenų neva gydymo išlaidoms prašydavo 6000 Eur, tačiau po pokalbio išprašydavo tiek, kiek turi namuose. Pažymėtina, kad iš nukentėjusiosios V. E. V. apgaule buvo norima išvilioti būtent 6000 Eur, tačiau jai tokios sumos neturint, iš jos paėmė tiek, kiek ji turėjo – 2000 Eur. Bylos duomenimis nenustatyta, kad nuteistasis S. B. turėjo pagrindo apkalbėti ir nuteistąjį S. G.. Nuteistasis S. B. pats aiškiai parodė, kad būtent S. G. dalyvavo tų nusikaltimų padaryme, kurie jam ir buvo inkriminuoti, t. y. neparodė, kad kurioje nors iš S. G. ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme dalyvavo ne S. G., bet kitas asmuo, taip pat patvirtino, kad visas nusikalstamas veikas darė analogiškai.

15.5. Pažymėtina, kad iš aptartų nuteistųjų S. G., Š. G. ir S. B. parodymų visumos aiškiai nustatyta, kad su Š. G. ir K. P. telefonu bendraudavo ir liepdavo iš asmenų paimti pinigus, nurodydavo, kam juos pervesti, būtent S. G.. Nuteistasis S. G. pats netikėjo tuo, kad kitas asmuo būtų galėjęs bendrauti su K. P. ir Š. G., parodė, kad būtent jis surado K. P., o per jį ir Š. G.. Nuteistojo Š. G. parodymai patvirtina, kad jis nuolat bendravo su K. P., jie buvo giminės, o iš nuteistojo S. G. parodymų nustatyta, kad jis būtent per K. P. ir susisiekė su Š. G., Š. G. dažniausiai išsiuntinėdavo K. P. nusikalstamu būdu gautus pinigus. Iš tarnybinio pranešimo apie išklotinių analizę skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nustatyta, kad tuo metu, kai buvo skambinta nukentėjusiajai V. E. V., tai buvo skambinta ir iš telefono, numeriu (duomenys neskelbtini), kuris sujungiamas per bokštus (duomenys neskelbtini), į telefono numerį (duomenys neskelbtini), priklausantį K. P. ir į telefono numerį (duomenys neskelbtini), priklausantį Š. G. (t. 3 b. l. 86–109). Atsižvelgiant į pačių nuteistųjų parodytą nusikalstamų veikų darymo schemą, nustatytą nusikalstamų veikų padarymo laiką ir vietą, ši aplinkybė visiškai nepaneigia to, kad pokalbio metu su nukentėjusiąja V. E. V. buvo palaikomas ir kitas pokalbis iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų su laisvėje esančiais Š. G. ir K. P., kurį ir palaikė būtent S. G.. Pagal Š. G. ir K. P. priklausančių mobiliųjų ryšio telefonų buvimo vietą nustatyta, kad Š. G. ir K. P. buvo įvykio vietoje – (duomenys neskelbtini), kai buvo paimti iš nukentėjusiosios V. E. V. pinigai. Taip pat nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu prieš O. G. A. 2017 m. rugpjūčio 17 d., telefono, numeriu (duomenys neskelbtini), veikiančio (duomenys neskelbtini) mieste nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d., buvo skambinta į telefono numerį (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini), kurio naudotojas Š. G., buvo siunčiamos ir gaunamos SMS žinutės. Tuo metu buvo skambinta ir į telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuris priklauso K. P.. K. P. jungėsi prie mobiliojo ryšio operatoriaus bokšto, veikiančio (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 158–161), todėl nėra pagrindo abejoti tuo, kad minėti asmenys kaip tik tuo metu buvo atėję paimti pinigų iš O. G. A.. Pažymėtina, kad S. G. veiksmai padarant analogiškas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir S. G., buvo visiškai tokie pat. Tai, jog įvykių metu būtent nuteistasis S. G. davė nurodymus Š. G. ir K. P. iš nukentėjusiosios V. E. V. ir O. G. A. paimti pinigus ir juos pervesti atitinkamiems asmenims, patvirtina ir AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta informacija, iš kurios nustatyta, kad netrukus po to, kai 2017 m. rugpjūčio 1 d. buvo išvilioti pinigai iš V. E. V., 2017 m. rugpjūčio 1 d. 14.15 val. Š. G. pervedė 995,55 Eur būtent S. G. žmonai I. G. (t. 3, b. l. 110, t. 4, b. l. 14). Taip pat, netrukus po to, kai 2017 m. rugpjūčio 17 d. buvo išvilioti pinigai iš O. G. A., 2017 m. rugpjūčio 17 d. 14.33 val. vėl buvo padarytas pinigų pervedimas, šiuo atveju pinigus pervedė K. P. R. B. (t. 4, b. l. 17).

15.6. Aptarta loginė įvykių seka ir apartos detalės, visiškai neprieštarauja skundžiamame nuosprendyje padarytoms išvadoms, kad nuteistojo S. G. kaltė dėl sukčiavimo prieš nukentėjusiąsias V. E. V. ir O. G. A. yra įrodyta. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad įrodymų visuma pakankama S. G. padarytoms nusikalstamoms veikoms atskleisti ir jo kaltei įrodyti, jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nuosprendyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai visiškai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Atsižvelgdamas į aptartų įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, ir skundžiamu nuosprendžiu S. G. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 d. dėl sukčiavimo prieš nukentėjusiąsias V. E. V. ir O. G. A. pagrįstai ir teisėtai.

16. Apeliaciniu skundu nuteistojo Š. G. gynėjas advokatas V. Kičiatovas prašė nuteistajam Š. G. paskirti švelnesnę bausmę.

16.1. Pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

16.2. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra.

16.3. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmes nuteistajam Š. G. už padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į padarytų veikų sunkumo ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias aplinkybes (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai), lengvinančių aplinkybių nebuvimą (BK 59 straipsnis).

16.4. Skiriant bausmę, visais atvejais būtina įvertinti kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą, jo polinkį pasitaisyti ir panašiai. Nuteistasis Š. G. buvo teistas dar nesulaukęs pilnametystės už nusikalstamų veikų padarymą nuosavybei, o nuo pilnametystės pradžios jau teistas tris kartus, iš jų du kartus realia laisvės atėmimo bausme taip pat už tyčinių savanaudiškų nusikalstamų veikų padarymą nuosavybei, 2012 m. sausio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 straipsnio 1 dalį nuteistas 10 MGL dydžio bauda, jos Š. G. nesumokėjo, todėl Tauragės apylinkės teismo nutartimi baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda buvo pakeista į viešųjų darbų bausmę, kurios jis taip pat neatlikęs, teistumui neišnykus, skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nors ir už nesunkių, bet net 7 tyčinių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), nukreiptų prieš vieną esminių, prigimtinių įstatymo saugomų teisių – asmens teisę į nuosavybę – padarymą, nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), ir ši aplinkybė yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taip pat veikas padarė bendrininkų grupe, ir tai parodo jo didesnį pavojingumą visuomenei, ši aplinkybė taip pat pagrįstai pripažinta nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaip jau minėta, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, kad nuteistojo Š. G. ankstesni teistumai, tai, kad jis niekur nedirbo, charakterizuoja jį kaip asmenį, linkusį nesilaikyti įstatymų, sistemingai daryti nusikalstamas veikas bei nelinkusį pasitaisyti ir kritiškai vertinti savo elgesį. Nusikalstamų veikų darymas tapo jo gyvenimo būdu ir vienu iš pragyvenimo šaltinių, jis teigiamų išvadų dėl savo elgesio iš ankstesnių teistumų, netgi ir po to, kai atliko realias laisvės atėmimo bausmes, nepadarė. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

16.5. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, siekdamas užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti nuteistąjį Š. G. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas nuteistajam Š. G. už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, bausmės rūšį parinko tinkamai. Nuteistajam Š. G., nors nustatytos net dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės bei nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatytos laisvės atėmimo bausmės dydžiai yra mažesni nei BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyti šios bausmės rūšies vidurkiai (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys), todėl nėra aiškiai per griežtos. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintos nuteistajam palankesniu – dalinio – bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant tik minimalias BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės dalis. Pažymėtina, kad pridedamos bausmės dalys negali būti mažesnės negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį (BK 62 straipsnio 4 dalis), todėl paskirtą subendrintą bausmę švelninti nėra jokio pagrindo.

17. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. spalio 31 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo S. G. gynėjo advokato Vyganto Skladaičio ir nuteistojo Š. G. gynėjo advokato Viktoro Kičiatovo apeliacinius skundus atmesti.