Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.1.9.7; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.14.12.2.1; 1.2.20.7; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.2; 2.3.6.8; 2.4.1.3

2021 m. sausio 14 d.

dalyvaujant Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorui G. I.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis faktinėje santuokoje, turi du nepilnamečius vaikus, vidurinio išsilavinimo, įgijęs renovatoriaus specialybę, stogdengys, vykdantis individualią veiklą, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2016 m. gruodžio 13 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį – 2 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per šį laiką kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 val. visuomenės labui;

2) 2017 m. kovo 14 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį – 6 mėnesių 20 dienų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir neatlygintinai išdirbti 30 val. visuomenės labui;

3) 2017 m. rugsėjo 13 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį – 16 MGL (602,56 Eur) dydžio bauda;

4) 2017 m. gruodžio 18 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 260 straipsnio 1 dalį – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, bausmės pabaiga 2020 m. sausio 9 d.,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalyje ir 237 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalį ir 237 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 3 d. iki 2016 m. balandžio 30 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kėdainių mieste, iš K. B., L. B. ir M. B. sužinojęs, kad pastarieji kartu su T. Z. 2016 m. balandžio 3 d. pagrobė Latvijos Respublikos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės (32 890 Eur) automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su jame buvusiais bendrovės ir Latvijos Respublikos piliečių M. M. ir A. L. daiktais, K. B. pasiūlius, sutiko automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paslėpti ir realizuoti. Veikdami pagal susitarimą A. M. kartu su K. B., L. B., M. B. ir T. Z., pasinaudodami automobiliu „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pervarė pagrobtą automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su jame likusia dalimi pagrobtų daiktų, iš pastato, esančio Kėdainių r. sav., netoli (duomenys neskelbtini), kuriame po nusikaltimo buvo slepiamas, į Prienų miestą, kur paslėpė T. G., nežinojusio apie daromą nusikaltimą, naudojamame garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Tęsdamas nusikalstamą sumanymą, A. M. automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pervežė ir paslėpė (duomenys neskelbtini), kur pagrobtą automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), laikė kol realizavo, jį parduodamas tyrimo metu nenustatytiems asmenims už 3 000 Eur, kurių dalį – 1 550 Eur perdavė K. B., nurodydamas, kad pagrobtą automobilį neva pardavė už 2 000 Eur, o 1 450 Eur pasiliko sau. Dalį automobilyje rastų daiktų – asmens higienos reikmenis, drabužius, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ reklaminius leidinius, plakatus ir reklaminius stendus bei automobilio registracijos dokumentus, (duomenys neskelbtini) poilsiavietės teritorijoje A. M. sunaikino, sudegindamas ir paskandindamas Nemuno upėje, o odinį dokumentų dėklą įgijo, pasiimdamas sau.

Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad pavasarį susibendravo su broliais B., gyvenančiais Kėdainiuose. Atsikraustė gyventi į Kėdainių miestą pas žmoną, kadangi ji yra iš Kėdainių miesto, ten ir susipažino su broliais B., kadangi jie yra šeimos draugai, buvo pakviesti į jo vestuves, su M. B. dirbo kartu. Pabendravus su broliais B. kelias dienas, kadangi tai buvo jų patikrinimas ar jis yra patikimas, šiems įsitikinus, jog yra normalus žmogus, šie pasiūlė pasiimti automobilį „VW Passat“, kuris stovėjo fermoje, esančioje Kėdainiuose, kadangi ji turėjo būti griaunama. Jis pats pasiūlė automobilį nuvaryti į draugo T. G. garažą, kuriame būtų galima palaikyti automobilį iki pardavimo. Tuomet nuvarė automobilį į T. G. garažą, esantį Prienuose. L. su K. važiavo su pavogtu automobiliu, o jis su T. Z.. Kokiu automobiliu važiavo tiksliai neprisimenu, lyg Audi A6 arba Audi A4 modeliu, mėlynos spalvos. Vogtą automobilį parvarė į Prienus į T. G. garažą, paliko jį ten ir grįžo namo. Tada pats pradėjo ieškoti kam tą automobilį parduoti. Automobilis apie 2 savaites, galbūt ir daugiau, per ilgai prastovėjo pas T. G. garaže, dėl ko šis pradėjo bijoti ir reikalavo, kad tą automobilį pasiimtų iš jo garažo. Kaltinamasis paaiškino, jog vogtą automobilį persivarė į savo kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), o vakare automobilį pervarė į (duomenys neskelbtini), kuriame jis buvo iki to momento kol rado pirkėją. Parodė, kad automobilį „VW Passat“ pardavė už 3000 Eur. Patikslino, kad įvykis buvo balandžio mėnesį, automobilis prastovėjo apie mėnesį laiko iki pardavimo, iš kurio savaitę fermoje, o tris savaites iki pardavimo buvo jo žinioje. Tikslaus fermos adreso nežino, ji randasi Kėdainių rajone tarp (duomenys neskelbtini) kaimo ir (duomenys neskelbtini) kaimo. Nežino ar ta ferma naudojama šiuo metu, nes po įvykio daugiau ten nuvykęs nebuvo. Įvykio metu ferma nebuvo naudojama, esantys joje pastatai apgriuvę. Įvykis įvyko galimai 2016-2017 metais, balandžio mėnesį. Automobilis buvo slepiamas garaže maždaug apie 2 savaites ir miške apie 2 savaites.

Parodė, kad iš pat pradžių automobilį „VW Passat“ pasiėmė tik pasaugoti, kad broliai B. neturėtų problemų, automobilio niekas nerastų. Broliai B. paprašė pasaugoti automobilį, kad jo niekas nerastų, nes turėjo fermas, kuriose buvo paslėptas automobilis, griauti. Kaltinamasis patikino, jog žinojo, kad jie pagrobė tą automobilį, suvokė, kad automobilis įgytas kriminaliniu būdu, kadangi jie patys papasakojo apie vagystę. Automobilis buvo „VW Passat“ markės, spalva panaši į rudą, asfalto. Jam sėdint automobilyje ant pavogto automobilio „VW Passat“ K. B. uždėjo vokiškus numerius. Nebuvo žadėję jokio atlygio už automobilio slėpimą, bet po to sutarė, kad jam priklauso pusė automobilio pardavimo sumos – 1400 Eur, kita pusė sumos atiteko K. B.. Iš K. B. gavo 20 Eur kelionei autobusu į Prienus iš Kėdainių.

Parodė, kad T. G. buvo vaikystės draugas, kaimynas, kuris gyveno Prienuose, todėl žinojo, kad jis turi garažą, kuriame galima paslėpti ir palaikyti pavogtą automobilį. Jo garaže automobilį laikė kurį laiką. Kadangi nesugebėjo vogto automobilio parduoti, todėl jis ilgokai stovėjo T. G. garaže. Automobilį „VW Passat“ turėjo parduoti broliai B., o jis turėjo jį tik pasaugoti, bet po kurio laiko pats ieškojo automobilio pirkėjo. Jo paties vaidmuo buvo kaip realizatoriaus. Buvę daiktai automobilyje, kiek prisimena, reklaminis stendas, kažkokie kiti įmonės daiktai, reklamos, higienos reikmenys, maisto likučiai, kuriuos paėmė iš automobilio ir juos sudegino pats vienas Prienuose esančios (duomenys neskelbtini). Automobilyje buvusią odinę piniginę (odinis automobilio dokumentų dėklas) pasiėmė sau, o kitus reklaminius ir metalinius daiktus, kurie nedegė, įmetė į Nemuną. Odinį dokumentų dėkliuką atidavė pareigūnams tyrimo metu.

Kaltinimą pripažįsta pilnai, savo poelgį vertina blogai, gimus antram vaikui susiėmė ir bando taisytis, jo gaunamos pajamos per mėnesį yra 1200 Eur. Su sugyventine susituokęs pagal romų tautybės tradicijas, gyvena Kėdainiuose socialiniame būste, auginame savo du mažamečius vaikus ir turi du globotinius. Paskutinį kartą teistas 2017 metais. Po 2017 metų nuosprendžio baustas tik administracine tvarka dėl vairavimo be vairuotojo pažymėjimo, anksčiau skirtas baudas moka.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. M. parodė (6 t., b. l. 113-117, 124-127, 128-130), kad jokio automobilio „VW Passat“ bei daiktų nepagrobė. Automobilį „VW Passat“ K. B. ar L. B. prašymu pardavė. 2016 m. balandžio pabaigoje vieno pokalbio metu K. B. ir L. B. pasakė, kad jis „normalus bachūras“ ir paklausė, ar nenorėtų „prasukti varkės“. Vaikinai pasakė, kad yra vienas automobilis iš Vokietijos, ir kad šitą automobilį reikia paslėpti ir „panaikinti“. M. dalyvavo, viską girdėjo, tačiau nekalbėjo. L. su K. pasakė, kad šiuo metu šitas automobilis stovi kažkokiame angare, ir kad šitą automobilį reikia skubiai išvaryti, nes kitą dieną angarą ruošiasi griauti. K. ir L. pasakė, kad šitas automobilis „lievas“, parodė automobilio raktelius ir dokumentus. Kas negerai buvo su šituo automobiliu, jis tuo metu nežinojo. K. visada turėjo daug įvairių automobilių. Prašė pradžiai šitą automobilį palaikyti kur nors, vėliau pagal galimybes parduoti arba išardyti ir parduoti dalimis. Pasakė, kad jo draugas turi garažą Prienuose. K. paskambino kažkokiam savo draugui bei pasiūlė atvažiuoti, pasakė adresą. K. draugas atvažiavo labai greitai. Kiek suprato, būtent pas šitą vaikiną angare ir buvo laikomas automobilis „VW Passat“. Pastarasis sakė savo vardą, tačiau neprisimena. K. su L. pasakė, kad reikia pervaryti automobilį į Prienus. Tas vaikinas buvo atvažiavęs su tamsios spalvos automobiliu „Audi“ markės, valstybinių numerių nežino. Iš karto susitarė važiuoti prie automobilio „VW Passat“. Ar M. važiavo su jais, neprisimena. Jis, L., K., K. draugas, kurio vardo neprisimena, kuris vairavo, atsisėdo į automobilį „Audi“ ir nuvažiavo iki angaro. Jis sėdėjo automobilyje, K. su L. nuėjo į pastatą. Susitarė, kad jie važiuos pirmi. Kalbėjo apie tai, kad automobilį „VW Passat“ vairuos K., tačiau matė, kad vairavo L.. Prisimena, kad važiuojant nepažįstamasis telefonu kalbėjo su K.. Kalba ėjo apie tai, kad jeigu kartais kelyje pamatys policijos pareigūnus, turės pranešti. Autostradoje Kaunas-Klaipėda, kurioje tiksliai vietoje neprisimena, K. su L. juos aplenkė. Važiavo greičiu virš 200 km/h, o jie važiavo 180 km/h greičiu. Nepažįstamasis paskambino K. ir pasakė pristabdyti, kad jie nežino kelio ir be jų nežinos kur važiuoti. Dar būnant pas M. bute, jis paskambino savo draugui T. G. ir paklausė, ar garaže kelias dienas būtų galima palaikyti automobilį. T. pasakė, kad su šita mašina „grybą yra pripjauta“ nieko daugiau nesakė. Pas T. buvo apie 00.30 val., buvo labai tamsu. Atvažiavę pas T. į kiemą, papypsėjo ir jis išėjo į lauką. T. supažindino su K. ir L.. Su T. kalbėjo pats K.. K. paprašė pasaugoti automobilį ir pasakė, kad už kiekvieną dieną T. mokės po 100 Eur. T. iškarto sutiko. Kalbėjo labai trumpai. Tik pas T. kieme apžiūrėjo automobilį „VW Passat“. Šitas automobilis buvo apdaužytas. Kiek prisimena, automobilio visas šonas buvo nubrauktas, net nebuvo veidrodėlio, buvo išdaužytas posūkio žibintas, buvo skilęs galinis bamperis. Pagalvojo, kad slepia, nes padarė auto įvykį. K. pasakė, kad automobilį palaikys garaže ilgiausiai 3 dienas, vėliau pasiims. Grįžtant susitarė iš pat ryto susitikti pas M.. Pas M. nuėjo apie 10.00 val. K. atėjo tik apie 12.00 val. Dalyvavo ir L.. Pradėjo galvoti ką daryti su šituo automobiliu. Jis pasiūlė automobilį priduoti į „šrotą“. Pasiūlė važiuoti į Alytų, nes žino, kad ten yra „šrotas“, kur priima naujesnius „VW“ markės automobilius. Kiti jokių pasiūlymų neturėjo, todėl nuvažiavo į Alytų. Užėjęs paklausė, kur galima rasti viršininką. Prie jų priėjo stambus vyras, kuris pasakė, kad automobilis per naujas, kad „šrotai“ tokio automobilio neims, nes niekam tokių detalių tikrai neprireiks. Sakė, kad automobilis su dokumentais, tik stipriai daužtas. Daugiau niekur nevažinėjo, nuvažiavo pas T. į Prienus įsitikinti ar viskas tvarkoje. Pasakė T., kad dar reikės palaukti porą dienų. Susitarė, kad jis per savo draugus ieškos, kur šitą automobilį parduoti, K. per savo draugus ieškos. Sutarė už automobilį prašyti apie 8 000 Eur. Skambino visiems pažįstamiems ir siūlė pirkti automobilį „VW Passat“, prašė, kad pažįstami ir draugai pasiūlytų savo pažįstamiems ir draugams, tačiau niekas nesutiko pirkti. Ieškojo maždaug savaitę laiko, kur automobilį priduoti. Praėjus 3 dienoms, T. pradėjo skambinti kiekvieną dieną ir klausinėjo, kada pasiims automobilį. Paskui T. parašė žinutę: „Jeigu nepasiimsi išvarysiu į kelią ir paliksiu“. K. pasakė, kad T. reikalauja pasiimti automobilį. K. sakė, kad pasiims, kad atvažiuos, tačiau taip į neatvažiavo. Išsigandęs, kad T. iš tikrųjų gali išvaryti automobilį iš garažo, jis nuėjo pas T. ir pasiėmė automobilį. Laikė kieme prie namų. K. jam buvo palikęs raktelius ir dokumentus. K. pasakė, kad automobilį pasiėmė, kad neturi kur laikyti, ir kad automobilis stovi kieme prie jo namų. Užtruko apie 3 dienas, tada K. pasakė, kad jeigu K. automobilio nepasiims, bandys pats jį realizuoti. K. pasakė: „Žiūrėk kaip tau išeina“. Dar ankščiau buvo kalbėta, kad gautus už automobilį pinigus pasidalins po lygiai. Kai iš kaimyno T. G. pasiėmė ten saugotą „Pasatą“, jį vienas nuvarė į (duomenys neskelbtini), kuris vadinamas (duomenys neskelbtini). Ten įvaręs „Pasatą“ jį paliko miško gilumoje, po kažkokiu medžiu. Šis „Pasatas“ miške prastovėjo apie 2-3 dienas. Per tą laiką jis telefonu susisiekė su pažįstamu G. ir pasakė, kad: „yra motoras V formos“. V. suprato, kad jis turi kažkokį vogtą automobilį „VW“ modelio, kurį nori parduoti. Apie automobilio kainą nekalbėjo. Praėjus apie 40 min. jam į mobilųjį telefoną, numerio neprisimena, paskambino nepažįstamas vyriškis, kuris paklausė, kur jis yra ir jie susitarė susitikti prieš įvažiuojant į Prienus, netoli degalinės, autobusų stotelėje. Už valandos ar pusantros, į sutartą vietą atvažiavo automobilis „Mersedes“, E klasės, sidabrinės spalvos, valstybiniai numeriai angliški. Automobilio priekyje sėdėjo du jam visiškai nepažįstami vyriškiai, kuriuos tada matė pirmą ir paskutinį kartą. Apie juos daug nieko pasakyti negali, apibūdinti smulkiai negali. Sėdint automobilyje, jie daug nekalbėjo. Jie tik pasakė: „rodyk kur veščius“. Kadangi į autobusų stotelę jis buvo atėjęs pėsčias, tai, sėdėdamas jų automobilyje, parodė kelią, kur reikia važiuoti iki paslėpto vogto „Pasato“. Kai jie susitiko buvo tamsu, apie 23 val. Nuvažiavus prie „Pasato“, jį apžiūrinėjo vizualiai, užkūrė, jis suprato, kad automobilis jiems patiko. Tuomet prasidėjo derybos dėl kainos. Jis už vogtą „Pasatą“ prašė 3 000 Eur, o jie siūlė 2 500 Eur. Galiausiai jie sutiko sumokėti 3 000 Eur ir vienas iš jų, čia pat išsitraukė piniginę ir išjos išėmė pinigus. Kai jam buvo sumokėti pinigai, jis atidavė vogto automobilio raktelius, „tabletę“, be kurios automobilis neužsikuria. Tada jie prie vogto „Pasato“ prisuko vokiškus valstybinius numerius, kuriuos buvo atsivežę su savimi. Taip pat matė, kad turėjo ir vokiškus automobilio registracijos dokumentus, kurie atitiko vokiškus valstybinius numerius. Kai pakeitė „Pasatui“ numerius, jie jam padavė buvusius ant „Pasato“ vokiškus tranzitinius numerius, kuriuos K. ant jo buvo užsukęs. K. jam sakė, kad tai jis automobiliui persuko numerius. Jis sakė, kad jo tėvas varinėja iš užsienio automobilius ir tokių numerių pas jį pilnas garažas. Kur buvo padėti tikri latviški automobilio numeriai, nežino. Po to vienas iš jų sėdo už vogto „Pasato“ vairo, o kitas į savo „Mersedesą“, ir jie išvažiavo, o jis namo ėjo pėsčias. „Pasato“ latviškus automobilio dokumentus ir automobilio bagažinėje buvusias knygas, reklaminius bukletus, higienos reikmenis ir kitas šiukšles, sudegino tame pačiame miške, kur buvo paslėpęs „Pasatą“, iki jo pardavimo, ten buvusioje laužavietėje. Tą pačią dieną paskambino K. ir pasakė: „viskas, pinigų yra“. Atvažiavo K. ir nuvežė jį į Kėdainius. K. perdavė 2 000 Eur. Tėvui už pagalbą davė 250 Eur, sau pasiliko 750 Eur. K. pasakė, kad gavo 2 000 Eur. K. paklausė, ar sau kažkiek pasiliko pinigų. Pasakė, kad ne. K. jam davė 300 Eur.

Papildomos apklausos metu įtariamuoju apklaustas A. M. (6 t., b. l. 131-134), kad 2016 m. balandžio mėnesio pabaigoje, tikslesnės datos neprisimena, apie 19 val., jis atėjo pas M. B. į svečius. Tuo metu pas M. buvo K. ir L.. Jie gėrė arbatą ir kalbėjosi. Šio susitikimo metu K., M. ir L. jam papasakojo, kad turi vogtą „Pasatą“, ir K. su L. pradėjo pasakoti kaip jie šį „Pasatą“ pavogė, o M. tik sėdėjo ir tylėjo. K. su L. pasakė, kad „Pasato“ pagrobimo dieną K., M., L. ir „šviesiaplaukis“, kurį atpažino iš fotonuotraukos, vardo neprisimena, važinėjo automobiliu „Audi“, kuris priklausė „šviesiaplaukiui“, bet „Audi“ vairavo K.. Jie jam sakė, kad kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda taranavo greitkeliu važiuojantį „Pasatą“, kaip sakė K.: „trinktelėjo biškį į šoną“. Po to K. su L. pasakojo, kad automobilį, „VW Passat“ vairavo latviai, kurie po to, kai K. su jo vairuojama „Audi“ atsitrenkė į jų „Pasatą“, sustojo kelkraštyje. Jie jam sakė, kad latviai buvo vyresnio amžiaus ir stambaus kūno sudėjimo. K. ir L. pasakojo, kad jie abu pribėgo prie latvių ir pradėjo jiems grasinti netikrais ginklais, „air soft“ revolveriu ir pistoletu, ir, pagrobę automobilį, jį paslėpė kažkokioje fermoje. Tą patį vakarą K. sakė, kad fermą, kurioje šiuo metu yra paslėptas „Pasatas“, žada griauti ir reikia kuo skubiau automobilį kur nors paslėpti. K. jo klausė ar jis nežino vietos, kur būtų galima pervaryti ir nors trumpam paslėpti pagrobtą automobilį. Tą patį vakarą, jis paskambino savo vaikystės draugui iš Prienų, T. G., kurį vadina „(duomenys neskelbtini)“. Kai T. jam parašė SMS žinutę, kad jei nepasiims „Pasato, tai išvarys jį ant kelio ir paliks, jis buvo Kėdainiuose ir susitiko su K.. K. jam padavė „Pasato“ raktelius, „tabletę“, be kurios automobilio neįmanoma užvesti, ir registracijos dokumentus, kurie buvo latviški. Kieno vardu buvo šis „pasatas“ nežino, automobilio dokumentų neskaitė. K. jam padavė juodos spalvos, odinį, mažytį dokumentų dėkliuką, kuriame buvo ružavos ar violetinės spalvos vienintelis dokumentas – automobilio registracijos liudijimas. Taip pat K. jam padavė 20 Eur. Jis su autobusu iš Kėdainių nuvažiavo į Prienus. Pas „(duomenys neskelbtini)“ nuėjo vakare, bet dar nebuvo visai sutemę. Jam pasakė, kad užeis vėliau, kai visiškai sutems ir išėjo. Apie 23 val. jis sugrįžo pas „(duomenys neskelbtini)“, pasiėmė „Pasatą“ ir nuvarė jį į (duomenys neskelbtini). Tą patį vakarą miške jis apžiūrėjo „Pasate“ buvusius daiktus. Kaip sakė, ant galinės keleivio sėdynės buvo kažkokie asmeninės higienos daiktai: dantų šepetukas, pasta, kažkoks šampūnas, kremas. Taip pat buvo kažkokių supuvusių maisto likučių. Automobilio bagažinėje buvo daug kažkokių knygučių, visos buvo vienodos, ant jų buvo pavaizduota kažkokio statybinio krano strėlė. Knygutės kraštai buvo juodos spalvos, o vidus buvo oranžinės ar geltonos spalvos ir jame buvo pavaizduota statybinio krano strėlė. Taip pat bagažinėje buvo du ar trys reklamų stendai, laikikliai, trikojai ar keturkojai, pagaminti iš kieto plastiko, o gal buvo metaliniai, neprisimena. Reklaminiai plakatai buvo tokiose pailgose, apvaliuose „tūbuose“, kokius turi dailininkai ar architektai. „Tūbos“ buvo trys, juodos spalvos, medžiaginės, užsegamos užtrauktukais. Automobilyje buvo vyriškos kojinės ir kažkokie vyriški drabužiai, galimai apatiniai, bet jų tiksliai įvardinti ir apibūdinti negali. Tą vakarą jis tiesiog užrakino „Pasatą“, iš jo nieko nepaėmė ir pėsčiomis sugrįžo į Prienus pas tėvus, į jų namus. Tą pačią dieną, kai ir pardavė „Pasatą“, apie 19 val., jis nuėjo į mišką prie „Pasato“ ir iš jo išėmęs visus daiktus sudėjo į plastmasinius, juodus, šiukšlių maišus, kuriuos buvo su savimi atsinešęs ir, nunešęs kelis metrus į miško gilumą, ten juos paslėpė, kad stovint prie „Pasato“ jų nesimatytų. Po to, tą pačią dieną, apie 23 val., susitiko su vyrais, kuriems už 3000 Eur pardavė „Pasatą“. Kai jie išvažiavo su „Pasatu“, jis pasiėmė du maišus, kuriuose buvo daiktai iš „Pasato“, ir paėjo apie 1- 1,5 km. iki miške esančios laužavietės, prie pat Nemuno, kur susikūrė laužą ir visus daiktus sudegino. Taip pat sudegino ir „Pasato“ registracijos dokumentus. Plastmasinius ar metalinius reklamų stovus išmetė į Nemuną. Namo parsinešė juodą, odinį dokumentų dėkliuką, kuriame prieš tai buvo „Pasato“ registracijos dokumentai, kurį atidavė tėvui. Daugiau jokių daiktų iš vogto „Pasato“ neturi. Kai už 3 000 Eur pardavė pagrobtą „Pasatą“, kitą dieną į Prienus atvažiavo K.. K. atvažiavo su savo drauge, „šviesiaplaukio“ sese. Jie atvažiavo su automobiliu „Audi“, sidabrinės spalvos, su kuria, kaip supranta, buvo taranuotas ir sustabdytas „Pasatas“. Jie nuvažiavo į Kėdainius ir sustojo prie M. namų. K. draugė nuėjo pas M. į butą, o jis K. padavė 1 850 Eur ir pasakė, kad „Pasatą“ pardavė už 2000 Eur, o 150 Eur padavė „(duomenys neskelbtini)“ už tai, kad saugojo mašiną. Iš tikrųjų „(duomenys neskelbtini)“ nepadavė nei vieno cento, o tuos 150 Eur pasiliko sau, nes su „(duomenys neskelbtini)“ turėjo atsiskaityti K. ir L., o ne jis. Tada K. jo paklausė, ar jis sau pasiėmė pinigų už parduotą „Pasatą“, ir jis atsakė, kad ne. Tuomet K. atskaičiavo 300 Eur ir juos jam padavė. Taigi už parduotą pagrobtą „Pasatą“ jis gavo 1 450 Eur. Jo pravardė yra „(duomenys neskelbtini)“, taip jį nuo pat mažens Prienuose vadina visi jo draugai ir pažįstami. Jo tikras romų vardas yra G..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu teisminio bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kadangi kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkius nusikaltimus, kaltu prisipažino visiškai, davė nuoseklius parodymus, baudžiamosios bylos aplinkybės nekelia abejonių, kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, dėl to pasisakyta ir kaltinamajame akte (BPK 219 straipsnio 8 dalis). Sutinkamai su BPK 291 straipsnio nuostatomis paskelbti kiti faktiniai bylos duomenys, kurie gauti BPK nustatyta tvarka, kurių patikimu abejoti pagrindo nėra, kurie sutinkamai su BPK 20 straipsnio nuostatomis laikytini tinkamais įrodymais ir patvirtina kaltinamojo kaltę, o būtent:

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2018 m. vasario 27 d. nutarimas atskirti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 73-74), kuriuo iš ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) įtariamųjų K. B., L. B., M. B. ir T. Z., atžvilgiu dėl automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir kito svetimo turto pagrobimo, t. y. nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 3 dalyje, padarymo, įtariamųjų K. B., L. B., M. B. atžvilgiu dėl neteisėto laisvės atėmimo ir I. S. nužudymo, automobilio „Audi A7“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kito svetimo turto sugadinimo bei pagrobimo, t. y. nusikaltimų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 ir 11 punktuose, 146 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, padarymo, ir A. S. atžvilgiu dėl automobilio „Audi A7“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kito svetimo turto pagrobimo bei neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, t. y. nusikaltimų, numatytų BK 180 straipsnio 3 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, padarymo;

Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. balandžio 14 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 88, 89), kuriame nurodyta, kad automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į Lietuvos Respubliką atvyko 2016 m. balandžio 3 d. 01:24:54 val. per buvusį Saločių pasienio kontrolės punktą;

2016 m. balandžio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolas bei fotolentelės (2 t., b. l. 59-62, 63-69) patvirtina, kad papildomos įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, jog automagistralėje A1, (duomenys neskelbtini), ribose, pravažiavus Kauno kryptimi 380 m. nuo posūkio į Sausinės k., kelkraštyje, apie 0,5 m nuo kelio dangos, rastas ir paimtas automobilio ženkliukas su užrašu „Audi“;

liudytojo M. M. apklausų protokolai, kuriuose jis parodė (3 t., b. l. 5-10, 14-16), kad jam su kolega A. L. automobiliu „VW Passat”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vykstant iš Rygos į Vokietiją, 2016 m. balandžio 3 d. autostradoje netoli Kauno pajutus stiprų smūgį iš kairės pusės, iš atsitrenkusio automobilio „Audi“ išlipę vyriškiai pagrobė jų automobilį, dėl ko jis patyrė 1 667 Eur turtinę žalą bei 10 000 Eur neturtinę žalą;

2017 m. birželio 16 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas (3 t., b. l. 17-19, 20), kuriame užfiksuota, kad M. M. atpažino K. B. kaip asmenį, kuris 2016 m. balandžio 3 d., po to, kai buvo taranuota ir specialiai sustabdyta jo mašina, priėjo, laikėsi už galvos ir sakė, kad ją susitrenkė ir labai skauda, ir kuris pagrobė automobilį „VW Passat“;

2017 m. birželio 16 d. daiktų parodymo atpažinti protokolas (3 t., b. l. 30-32), kuriame užfiksuota, kad M. M. atpažino dokumentų dėkliuką, paimtą 2017 m. balandžio 12 d. A. M. parodymų patikrinimo vietoje metu, kaip buvusį pagrobtame automobilyje „VW Passat“, kuriame buvo laikomi automobilio registracijos dokumentai;

liudytojo A. L. apklausų protokolai, kuriuose užfiksuota (3 t., b. l. 50-53, 54-56), kad 2016 m. balandžio 3 d. su kolega M. M. vykstant į parodą Vokietijoje įmonei priklausančiu automobiliu „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), imitavus eismo įvykį šis buvo pagrobtas. Dėl šio nusikaltimo jam padaryta 2 050 Eur ir 3 000 Eur neturtinė žala;

2017 m. birželio 16 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas (3 t., b. l. 57-59, 60), kuriame užfiksuota, kad A. L. atpažino L. B. kaip asmenį, kuris 2016 m. balandžio 3 d. dalyvavo užpuolant ir pagrobiant automobilį „VW Passat“, kuris priėjo prie jo, kai jis sėdėjo automobilyje, atidarė dureles, nukreipė į jį ginklą, liepė lipti iš automobilio, eiti į pievą ir gultis ant žemės;

2017 m. birželio 16 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas (3 t., b. l. 69-71, 72), kuriame užfiksuota, kad A. L. atpažino K. B. kaip asmenį, kuris 2016 m. balandžio 3 d. dalyvavo užpuolant ir pagrobiant automobilį „VW Passat“, kuris priėjo ir sakė, kad skauda galvą, po to nuėjo prie savo automobilio „Audi“ ir netrukus grįžo su kitu, jo jau atpažintu vyriškiu;

2017 m. birželio 16 d. daiktų parodymo atpažinti metu protokolas (3 t., b. l. 73-74, 75-76), kuriame užfiksuota, kad A. L. atpažino dokumentų dėkliuką, paimtą 2017 m. balandžio 12 d. A. M. parodymų patikrinimo vietoje metu, kuris 2016 m. balandžio 3 d. buvo pagrobtame automobilyje „VW Passat“ ir, kuriame buvo įdėti automobilio registracijos dokumentai;

liudytojos M. Z. apklausos protokolas (4 t., b. l. 22-26), kur ši parodė, kad yra T. Z. sesuo ir K. B. draugė. Paaiškino, kad ji turi automobilį, K. B. į Prienus yra vežusi kelis kartus. Pirmąjį kartą, balandžio mėnesio pradžioje, tikslios datos neprisimena, K. B. prašymu jį, M. B. ir L. B. vežė į Prienus. Prisimena, kad sustojo Prienuose netoli kažkokio parko, gatvėje. Vaikinai išlipo iš automobilio ir kažkur išėjo, o kai paklausė, kur jie eina, jai griežtai buvo liepta sėdėti automobilyje ir niekur nelįsti, nelipti iš automobilio. Visi jie prie automobilio sugrįžo po 20-30 min., K. B. jai liepė vežti juos visus atgal į Kėdainius. Ką jie važiuojant automobilyje tarpusavyje kalbėjo nežino, kadangi jie visuomet kalba romų kalba. Antrąjį kartą, K. B. prašymu, jį ir M. B. vežė į Prienus praėjus po pirmosios kelionės dviem ar trims dienoms. Šį kartą nuvažiavo į Prienus, tiksliau į miesto pakraštį, kur buvo seni, apgriuvę namai, lūšnynas, kur prie vieno iš tokių apleistų namų, K. B. paprašė sustoti. Kai sustojo prie K. B. nurodyto namo, jis ir M. B. išlipo iš automobilio, nuėjo prie automobilio bagažinės, o prie jų iš to namo priėjo kažkoks jai iki tol nematytas ir nepažįstamas romų tautybės vyriškis. Visi kalbėjosi tarpusavyje romų kalba, todėl ji nieko nesuprato, sėdėjo automobilyje. Pokalbis truko apie 30 min. ir jie grįžo į Kėdainius. Ji pas K. B. paklausė su kuo čia buvo susitikęs, o jis atsakė, kad tai jo pažįstamas romų tautybės vyriškis vardu G.. Trečią kartą į Prienus važiavo po kokių 5-6 dienų. Važiavo tik dviese su K. B., automobilį vairavo K. B., važiavo į tą patį lūšnyną miesto pakraštyje, kur gyveno G.. Kai jie atvažiavo, K. B. išlipo iš automobilio, jį pasitiko G. ir jie abu atsistojo prie automobilio bagažinės šono. Sėdėdama automobilio priekinėje keleivio sėdynėje per šoninį veidrodėlį matė kaip G. K. B. paduoda pluoštelį pinigų, eurų, kuriuos K. B. perskaičiavo ir įsikišo į savo striukės vidinę kišenę. Tada K. B. priėjo prie automobilio, jai liepė persėsti ant galinės keleivio sėdynės, nes G. norėjo kartu su jais važiuoti į Kėdainius;

2017 m. kovo 28 d. 28 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole (4 t., b. l. 28-30) liudytoja M. Z. atpažino A. M. kaip asmenį, kurį apklausos metu įvardino G. vardu;

liudytojo T. G. apklausos protokole (4 t., b. l. 92-95) užfksuota, kad 2016 m. pavasarį, galimai balandžio mėnesį, tikslesnės datos neprisimena, apie 20 val., paskambino vaikystės draugas A. M., kuris paklausė ar jo garažas šalia gyvenamojo namo yra neužimtas. Retkarčiais šiame garaže jis taiso automobilius, bet tai nėra jo pagrindinis pragyvenimo šaltinis. A. M. paklausė ar gali porai dienų į jo garažą pastatyti automobilį. Jis pasakė, kad gali. Tada A. M. atsakė, kad už kokios valandos bus. Tos pačios dienos vakarą, apie 22 val., A. M. atvažiavo pas jį į namų kiemą. Jis pamatė kaip prie įvažiavimo į jo namo kiemą sustojo naujas tamsios spalvos automobilis „VW Passat“, valstybinių numerių neprisimena. Iš automobilio „VW Passat“ išlipo A. M. ir dar trys jam nepažįstami vyriškiai, kuriuos matė pirmą kartą. Taip pat matė, kad netoliese gatvelėje sustojo kitas automobilis, bet koks tai buvo automobilis ir kas jame sėdėjo, nematė. Jis dar pas A. M. paklausė, ar dėl šio automobilio jis neturės problemų, kadangi matė, kad automobilio, galimai vairuotojo pusės, tiksliai neprisimena, veidrodėlis sudaužytas, pagalvojo, kad gal kam nors „nunešė“ tvorą ar buvo koks nors auto įvykis ir dabar nori ją paslėpti, bet A. M. pasakė, kad viskas gerai, jokių problemų nebus. Tuomet jis pagalvojo, kad šis „VW Passat“ yra šių vyrų, nes automobilis atrodė naujas, prabangus, o ir jie visi atrodė panašūs į tokius, kurie galėtų važinėti tokiu nauju automobiliu, o A. M. yra neturtingas ir tokio prabangaus automobilio „VW Passat“ niekada negalėtų nusipirkti. Automobilį „VW Passat“ į jo garažą įvairavo vienas iš A. M. pažįstamų kartu atvažiavusių čigonų. Kai automobilį „VW Passat“ įvairavo į jo garažą, automobilį užrakino ir raktelius pasiėmė tas pats vyriškis, kuris jį ir įvairavo. A. M. tada jam pasakė, kad po poros dienų tą automobilį pasiims. Jis nei pas A. M., nei pas kitus tris čigonus, neklausė kas čia per automobilis, kam jis priklauso ir kodėl paprašė jį dvi dienas palaikyti garaže, nes jam buvo visiškai neįdomu. Viskas įvyko labai greitai ir A. M. su savo pažįstamais užtruko ne ilgiau kaip 5 min. Praėjus dviem dienoms, jis paskambino A. M. ir paklausė, kada jis atvažiuos pasiimti automobilio, kadangi jam buvo reikalingas garažas, turėjo atvažiuoti remontui automobilis. A. M. pasakė, kad atvažiuos pasiimti, bet taip ir neatvažiavo. Po to jis jam paskambino ar parašė SMS žinutę, kad jei jis neatvažiuos pasiimti mašinos, tai jis ją išvarys ir paliks ant kelio. Jei tiksliai prisimena, tai A. M. automobilio „VW Passat“ atėjo pasiimti po keturių dienų nuo jo palikimo dienos. Atėjo pėsčias apie 20-22 val., atsirakino rakteliais automobilį, į jį įsėdo ir išvažiavo. Daugiau jis šio automobilio niekada nematė ir apie jį su A. M. niekada nėra kalbėjęs, neklausė iš kur A. M. gavo šio automobilio raktelius, neklausė kur jis vairuoja šį automobilį ir kam jis priklauso. Už tai, kad jo garaže keturias dienas laikė automobilį „VW Passat“, jis iš nieko jokių pinigų negavo;

T. Z., įtariamojo ir liudytojo, apklausos protokoluose aprašyta (4 t., b. l. 124-128, 129-133, 134-137, 151-154, 159-161), kad pagrobtą automobilį „VW Passat” jie paslėpė netoli (duomenys neskelbtini) kaimo, apleistose fermose. Apie pagrobto „VW Passat“ pardavimą jis nekalbėjo nei su K. B., nei su M. B., nei su L. B.. Praėjus galimai dviem savaitėms, vakare, K. jam paskambino ir pasakė, kad reikia jo paslaugos, kad jis juos parvežtų iš Prienų bei pridūrė, kad „nieko nebijok, nieko nedarysim“. Jis sutiko ir K. paprašė, kad atvažiuotų pas M.. Jis su savo automobiliu „Audi“ nuvažiavo iki M. namų. Kieme stovėjo K., M., L. ir dar vienas, jam nepažįstamas romų tautybės vaikinas, kurį matė pirmą kartą. K. paprašė nuvežti prie paslėpto „VW Passat“. Važiuojant K. jam pasakė, kad jie pasiims pagrobtą „VW Passat“, nuvairuos į Prienus ir ten kažkam paliks, o jis turės juos iš Prienų parvežti į Kėdainius. Kai nuvažiavo pasiimti „VW Passat“ jau buvo sutemę. Iš jo automobilio išlipo K. ir L. ir nuėjo link fermos durų. Prieš išlipdamas K. pasakė, kad jis važiuotų link Prienų, o jie pasivys. Tada jis apsisuko ir pradėjo važiuoti link Prienų. Kartu su juo automobiliu „Audi“ važiavo M. ir tas nepažįstamas vyriškis. K. vairuojamas pagrobtas „VW Passat“ jį pasivijo prie IX forto Kaune, bet jo neaplenkė iki pat Prienų. Visą kelią nuo Kauno iki Prienų K. su „VW Passat“ važiavo iš paskos ir aplenkė tik Prienų žiede. Tada jau jis važiavo paskui K.. Sekdamas paskui K. vairuojamą pagrobtą „VW Passat“ jis nuvažiavo iki kažkokių privačių namų kvartalo. K. sustojo pirmas, jį praleido į priekį ir jis sustojo tiesiog gatvėje. Tada į gatvę iš namo išėjo jam nematytas ir nepažįstamas vyriškis. Iš automobilio išlipo ir prie to vyriškio priėjo K., M., L. ir jam nepažįstamas romų tautybės vyriškis, o jis liko sėdėti automobilyje. Apie ką jie visi kalbėjo, negirdėjo. Jie kalbėjosi apie 2 min., po to L. atsisėdo į „VW Passat“ automobilį ir norėjo jį įvairuoti į garažą, bet kliudė stulpą, girdėjo brūkštelėjimo garsą. Kai L. įvairavo pagrobtą automobilį į garažą, visi, t. y. K., M., nepažįstamas romų tautybės vaikinas, L. ir vyriškis, kuris išėjo iš namo, nuėjo į namo kiemą. Labai trumpai pasikalbėjo ir L., M., K. ir romų tautybės vaikinukas įsėdo į jo automobilį, K. liepė vežti juos namo į Kėdainius;

2017 m. kovo 23 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole (4 t., b. l. 142-149) užfiksuota kaip T. Z. parodė garažą, esantį (duomenys neskelbtini), kur nepažįstamam vyriškiui buvo perduotas pagrobtas automobilis „VW Passat“;

L. B., įtariamojo ir liudytojo, apklausos protokolai (4 t., b. l. 165-168, 176-180, 190-191) patvirtina, kad 2016 metų pavasarį po jo, K. B., M. B. ir T. Z. automobilio „VW Passat“ pagrobimo, K. pasakė, kad reikia automobilį pervaryti paslėpti į kitą vietą. Jis, K., T. ir M. važiavo T. „Audi“ automobiliu. Nuvyko į fermą, kur laikė paslėptą ,,VW Passat“. Iš fermų jis su K. važiavo pagrobtu automobiliu, o už jų važiavo T. su M. su „Audi“ automobiliu. Kokiais keliais važiavo, neatsimena, tačiau atvažiavo į Prienus. K. pasakė, kad „VW Passat” reikia įvaryti į kažkokio gyvenamo namo garažą. Kai privažiavo prie kažkokio gyvenamo namo, vietos ir adreso neatsimena, iš namo išėjo du vyrai. Su jais kalbėjosi K.. Ką jie kalbėjo, negirdėjo. Kiek atsimena, K. su tais vyrais kalbėjosi apie 10 min. Latviški numeriai, kiek prisimena, liko ant to „VW Passat“. Ar vyrai tą VW įsivarė į garažą, negali pasakyti, nematė. Po kelių dienų jam K. padavė iki 400 Eur ir pasakė, kad pagrobtas VW jau parduotas. K. nesakė nei kas, nei kaip tą automobilį pardavė. Jis atsimena, kad K. jam yra minėjęs, kad žino ir pažįsta kažkokį čigoną iš Prienų miesto. K. yra minėjęs, kad jis yra prisidėjęs prie to pagrobto „VW Passat” realizavimo;

M. B., įtariamojo ir liudytojo, apklausos protokolai (5 t., b. l. 5-18, 19-21, 88-92, 93-96, 97-102, 104-109, 114-116), kur jis parodė, kad jo, K. B., L. B. ir jam iš matymo pažįstamo vyriškio vardu T. pagrobto rudos spalvos automobilio „VW Passat“ su užsienio numeriais pardavime nedalyvavo. Jis žinojo, kad visą laiką po mašinos pagrobimo K. ieškojo kur parduoti pavogtą mašiną. K. sakė, kad turi pažįstamų. Po kokių 4-5 dienų nuo pagrobimo pas jį atvažiavo K. su T. mėlynos spalvos automobiliu „Audi“. K. pasakė, kad reikia važiuoti pasiimti „(duomenys neskelbtini)“, nes šis žino, kur galima paslėpti „Passat“. Neprisimena, kaip jie susitiko su „(duomenys neskelbtini)“, kurio tikras vardas yra A., pavardės nežino, bet visi penkiese, t. y. jis, L., K., T. ir tas „(duomenys neskelbtini)“ nuvažiavo ir pasiėmė „Passat“. „(duomenys neskelbtini)“ pasakė, kad vešim „Passat“ pas pažįstamą, kurį vadina „(duomenys neskelbtini)“. „Passat“ vairavo L., kartu važiavo K., o jis ir tas „(duomenys neskelbtini)“ važiavo su T. į „(duomenys neskelbtini)“ nurodytą vietą Prienuose. Tikslaus adreso nežino, prisimena, kad namas kur paliko „Passat“ yra netoli vaikų darželio ir kažkokio parko, kur yra kažkoks paminklas. „Passat“ pastatė į to „(duomenys neskelbtini)“ garažą. L. mėgino tą automobilį įvairuoti į namo kiemą, bet jam nepavyko, į elektros stulpą nubraukė automobilio korpusą. Tada sėdo prie vairo K. ir įvarė „Passat“. K. minėjo, kad „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ draugas, nenorėjo ilgai saugoti pagrobto automobilio ir norėjo kuo greičiau „prastumti“. Apie tai, kad „Passat“ parduotas sužinojo kai K. jam atvežė pinigus. K. jam ir L. davė 600 Eur. Kiek tiksliai pinigų gavo už mašiną K., nežino, tačiau žino, kad automobilį pardavė labai pigiai;

įtariamojo ir liudytojo K. B. apklausos protokoluose pažymėta (5 t., b. l. 123-127, 145-146, 151-153), kad jo kartu su L. B., M. B. ir T., kurio pavardės nepamena, pagrobto 2015 m. laidos tamsaus „VW Passat“ automobilio latviškais numeriais, pardavimu rūpinosi T., kadangi jis anksčiau buvo minėjęs, kad turėtų galimybę realizuoti vogtą automobilį. Ankstesnės apklausos metu buvo parodęs, kad T. niekaip negalėjo šio automobilio parduoti. Praėjus 1 savaitei ir trims dienoms jis suprato, kad T. automobilio pats neparduos ir suprato, kad reikia pačiam šį automobilį parduoti. Jis domėjosi, kiek kainuoja šis automobilis, matė, kad automobilio vertė apie 38 000 Eur. Neatsimena, iš kur jis gavo vieno tokio asmens, pravarde „(duomenys neskelbtini)“, telefono numerį, kuriam paskambino ir susitarė pagrobtą automobilį „VW Passat“ parduoti. Jau gaudamas „(duomenys neskelbtini)“ numerį žinojo, kad šitas asmuo supirkinėja vogtus automobilius. „(duomenys neskelbtini)“ jam žadėjo 4 000 Eur. Po šio pokalbio jis paskambino T. ir pasakė, kad automobilį gabens į Prienus. Su T. susitarė, kad jis kitą dieną pagrobtą automobilį „VW Passat” atgabens prie Kėdainių. Kitą dieną jie susitiko sutartoje vietoje. Jis atsisėdo prie automobilio „VW Passat” vairo, o T. atsisėdo prie jo „Audi 100“ automobilio vairo ir nuvažiavo į Prienus. Atvažiavus sutartu laiku, nepraėjo nei 5 minutės, atvažiavo du aukšti sportiški vaikinai apie 28 metų amžiaus. Šie vyriškiai atvažiavo su žaliu ketvirtu golfu, hečbeku, dviejų durų. Vyriškiai jam padavė 4 000 Eur, jis jiems atidavė raktelius. 2 000 Eur jis padavė tam asmeniui, kuris jam davė „(duomenys neskelbtini)“ numerį, nes buvo žadėjęs. Nežino, kas tai per asmuo, nes šį surado pačiame Kaune per kitus jam nepažįstamus asmenis. Kitus likusius 2 000 Eur jie pasidalino į lygias dalis, t. y. po 500 Eur su L. B., M. B. ir T.. Paskesnės apklausos metu nurodė, kad patikslina pagrobtos mašinos realizavimo aplinkybes ir nurodė, kad praėjus kokioms penkioms dienoms po automobilio pagrobimo jis paskambino savo pažįstamam pravarde „(duomenys neskelbtini)“, jo čigoniškas vardas yra G., kitų jo anketinių duomenų nežino, kuris gyvena ir Prienuose, ir Kėdainiuose, paprašė susitikti. Jie susitiko kažkur Kėdainiuose. Šio susitikimo metu jis „(duomenys neskelbtini)“ pasakė, kad yra pagrobtas automobilis „Passat“, kurį reikia greitai parduoti. Jei gerai prisimena, jie sutarė, kad už „Pasatą“ norėtų gauti 4 000 Eur. „(duomenys neskelbtini)“ pasakė, kad padės parduoti automobilį. Praėjus kokioms dviem ar trims savaitėms, „(duomenys neskelbtini)“ jam pasakė, kad reikia „Pasatą“ pervaryti į Prienus. Nakties metu, tikslesnės datos ar laiko neprisimena, jis, T., M., L. ir (duomenys neskelbtini), su T. mašina „Audi“ nuvažiavo į apleistas arklides, iš kur paėmė „Pasatą“. Tada tą mašiną varė į Prienus, pas „(duomenys neskelbtini)“ kažkokį pažįstamą į garažą. Kas tiksliai iki Prienų nuvairavo „Pasatą“, neprisimena, galimai L., nes prisimena, kad kai nuvarė mašiną į Prienus ir ją reikėjo įvaryti į garažą, L. atsitrenkė į elektros stulpą. „Pasatą“ paliko pas „(duomenys neskelbtini)“ pažįstamą, pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Palikę „Pasatą“ Prienuose jie sugrįžo į Kėdainius. Dar prisimena, kad su „(duomenys neskelbtini)“ kalbėjo apie tai, kad „(duomenys neskelbtini)“ už „Pasato“ pasaugojimą sumokės, bet tiksliai kiek, neprisimena. Praėjus kokioms trims dienoms „(duomenys neskelbtini)“ jam paskambino ir pasakė, kad pardavė „Pasatą“ už 1 000 Eur. Jis nuvažiavo į Prienus, susitiko su „(duomenys neskelbtini)“ ir pasiėmė 1 000 Eur, iš kurių 200 Eur paliko „(duomenys neskelbtini)“. Kam ir kokiomis aplinkybėmis „(duomenys neskelbtini)“ pardavė „Pasatą“, nežino.

2017 m. balandžio 5 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas (6 t., b. l. 118-121), kuriame užfiksuota, kad A. M. atpažino T. Z. kaip asmenį, kuris jį, L. B. ir K. B. savo automobiliu „Audi“ vežė iki angaro, kur stovėjo automobilis „VW Passat“, vėliau kartu važiavo į Prienus pas jo draugą T. G.;

2017 m. balandžio 12 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolas (6 t., b. l. 136-138, 139-144), kuriame užfiksuota, kaip A. M. patvirtino ir patikslino savo parodymus, duotus įtariamojo apklausų metu ir parodė vietą Prienų miške, kur 2016 m. pavasarį paslėpė ir tris dienas laikė pagrobtą automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iki šį pardavė tyrimo metu nenustatytiems asmenims, parodė vietą (duomenys neskelbtini) prie Nemuno upės, Prienų r. sav., kur jis laužavietėje sudegino daiktus, paimtus iš minėto pagrobto automobilio „VW Passat“ bei nurodė vietą Nemuno upės pakrantėje, kur jis į upę išmetė daiktus, buvusius automobilyje. Taip pat, A. M., iš jo tėvui, A. M., priklausančio automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio (duomenys neskelbtini), namo kieme, ištraukė ir policijos pareigūnams atidavė dokumentų dėkliuką, kurį pasiėmė iš pagrobto automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini);

Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-20-348/2020 (1 t., b. l. 75-206), kuris Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-277-307/2020, kuriuo: K. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (nukentėjusiųjų M. M. ir A. L. atžvilgiu) laisvės atėmimu 6 metams, BK 180 straipsnio 3 dalį (nukentėjusios I. S. atžvilgiu) laisvės atėmimu 6 metams, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 ir 11 punktus laisvės atėmimu iki gyvos galvos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, bausmes subendrintos apėmimo būdu ir K. B. paskirta subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė; L. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (nukentėjusiųjų M. M. ir A. L. atžvilgiu) laisvės atėmimu 6 metams, BK 180 straipsnio 3 dalį (nukentėjusios I. S. atžvilgiu) laisvės atėmimu 6 metams, BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 ir 11 punktus laisvės atėmimu iki gyvos galvos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu ir 9 dalimi apėmimo būdu subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir L. B. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė; M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (nukentėjusiųjų M. M. ir A. L. atžvilgiu) laisvės atėmimu 4 metams, BK 180 straipsnio 3 dalį (nukentėjusios I. S. atžvilgiu) laisvės atėmimu 5 metams, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, BK 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 ir 11 punktus laisvės atėmimu 17 metų, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir M. B. paskirta galutinė subendrinta 19 metų laisvės atėmimo bausmė; T. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (nukentėjusiųjų M. M. ir A. L. atžvilgiu) laisvės atėmimu 4 metams.

BK 189 straipsnyje nustatyta atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimąsi arba realizavimą, kaltininkui žinant, kad šis įgytas, naudotas ar realizuotas turtas gautas nusikalstamu būdu. Pagal BK 189 straipsnio 1–3 dalių dispoziciją turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra šių veikų alternatyvūs objektyvieji požymiai, taigi baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno jų. Pažymėtina, kad šie objektyvieji požymiai aiškiai susieti su įrodytais aktyviais kaltininko veiksmais disponuojant nusikalstamos kilmės turtu (tokio turto gavimu iš neteisėto valdytojo, kuris padarė vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą, naudojimusi tokiu turtu ar šio turto realizavimu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-489/2016, 2K-23-697/2019). Nustatant asmens kaltumą įrodinėtinas ir BK 189 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė, kuri pasireiškia tiesiogine tyčia ir kurios turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog jis įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2008, 2K-1/2011, 2K-99/2010, 2K-217/2010, 2K-185/2009, 2K-213/2013, 2K-7-88/2014). Įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2006, 2K-652/2012, 2K-213/2013, 2K-3/2014, 2K-23-697/2019, 2K-177-942/2017).

Pagal BK 237 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas iš anksto nepažadėjęs paslėpė, sunaikino ar sugadino kito asmens padaryto sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo pėdsakus, įrankius ar priemones, nusikalstamu būdu įgytus daiktus, kitus su slepiamu nusikaltimu susijusius dalykus, turinčius įrodomosios reikšmės, arba slėpė nusikaltimą padariusį asmenį. Pažymėtina, jog šio nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiškia tik tiesiogine tyčia. Asmuo, slėpdamas nusikaltimą, turi suprasti savo veiksmų pobūdį, suprasti slepiamo nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir veikti sąmoninga valia. Be to, pagal minėtą baudžiamojo kodekso straipsnį atsako tik tas, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino pėdsakus, įrankius, priemones, daiktus ar dalykus, turinčius įrodomosios reikšmės (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. sausio 19 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-82-593/2018).

Įsiteisėjusiais Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiais patvirtintos faktinės aplinkybės dėl Latvijos piliečių M. M. ir A. L. atžvilgiu 2016 m. balandžio 3 d. įvykdyto plėšimo pagrobiant Latvijos Respublikos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus jame buvusius daiktus, padarius BK 180 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri priskirta sunkių nusikaltimų kategorijai, kaltais pripažįstant K. B., L. B., M. B. ir T. Z., o taip pat priteisiant byloje pareikštus civilinius ieškinius.

Byloje įrodyta dėl kaltinamojo tyčios padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 189 straipsnio 2 dalyje ir 237 straipsnio 1 dalyje. Tokias aplinkybes patvirtina ne tik paties kaltinamojo parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų K. B., L. B. ir M. B., T. Z., T. G., liudytojos M. Z. parodymai, įvykio vietos apžiūrų bei parodymų patikrinimo vietoje metu užfiksuoti duomenys, atpažinimų ir apžiūrų metu nustatyti duomenys, o taip pat kratų metu rasti ir paimti daiktai, kurių visuma sąsajoje patvirtina A. M. kaltę, kad jis 2016 m. balandžio mėnesį žinodamas, kad transporto priemonė įgyta nusikalstamu būdu, laikė slėpdamas pagrobtą didelės vertės (32 890 Eur) automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), po to pervežė ir paslėpė (duomenys neskelbtini), netoli Prienų miesto esančios (duomenys neskelbtini) gatvės iki jį realizavo, perleisdamas tretiesiems asmenims, iš to gaudamas turtinę naudą. Be to, kaltinamasis dalį daiktų, buvusių minėtame automobilyje, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ reklaminius leidinius, plakatus ir reklaminius stendus bei automobilio registracijos dokumentus, slėpdamas kitos sunkios nusikalstamos veikos pėdsakus, sudegino (duomenys neskelbtini), o daiktus, kurie nedegė, paskandino Nemuno upėje Prienuose, sau pasilikdamas odinį dėklą. Bylos duomenimis įrodyta, kad kaltinamasis A. M. veikė sąmoningai, jis žinojo ir suprato, kad jam perduotas automobilis tikslu pasaugoti ir realizuoti bei jame esantys daiktai, kuriuos jis sunaikino, pasilikdamas ir pasiimdamas sau odinį dokumentų dėklą, yra pagrobti padarant sunkų nusikaltimą, tokias aplinkybes vienareikšmiškai patvirtina ne tik pirmiau aptarti bylos duomenys, bet ir paties kaltinamojo parodymai teisiamojo posėdžio metu, kurie atitinka kitus faktinius bylos duomenis. Kaltinamojo veiksmuose nustatyti BK 189 straipsnio 2 dalies sudėties požymiai, kadangi jis realizavo parduodamas už 3000 eurų kitų asmenų pagrobtą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusį didelės vertės automobilį, sau pasilikdamas odinį dėklą, o BK 237 straipsnio 1 dalies sudėties požymiai, nes jis dalį pagrobtų daiktų sunaikino sudegindamas ir paskandindamas, taip paslėpdamas kitų asmenų įvykdyto plėšimo pėdsakus. Pirmiau aptarti duomenys surinkti įstatymų nustatyta tvarka, todėl pripažinti tinkamais įrodymais, kurių patikimumu teismas abejoti pagrindo neturi ir kurie patvirtina kaltinamojo kaltę padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nusikalstamos veikos įrodytos.

Bausmė – valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę ir kitas esmines aplinkybes (BK 54 straipsnis). Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Šiuo atveju A. M. kaltinamas padaręs vieną apysunkį (BK 189 straipsnio 2 dalyje) ir vieną nesunkų (BK 237 straipsnio 1 dalyje) numatytus nusikaltimus. Nors kaltinamasis nebuvo nusikaltimų iniciatorius, bet aktyviai juose dalyvavo, jis savo kaltę pripažino nuo tyrimo pradžios, tačiau, duodamas parodymus dėl nusikaltimų aplinkybių, nebuvo nuoseklus, klaidino ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus, todėl, teismo vertinimu, prisipažinimas ir gailėjimasis teisme nelaikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis A. M. yra jauno ir darbingo amžiaus, gyvena faktinėje santuokoje, turi du nepilnamečius vaikus, su sugyventine, kaip nurodė jis pats, be nuosavų vaikų, prižiūri du globotinius (6 t., b. l. 2-4), praeityje teistas (6 t., b. l. 7-16, 17-20, 21-25, 26-27, 28-37, 38-43), baustas administracine tvarka (6 t., b. l. 5-6), nuo 2019 m. gegužės 28 d. vykdo individualią veiklą (6 t., b. l. 44), Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas (6 t., b. l. 48). Teismo posėdyje kaltę pripažino visiškai, sutrumpintam įrodymų tyrimui neprieštaravo, gailėjosi, žada pasitaisyti, padaryti išvadas, gyventi dorai.

BK 75 straipsnio, galiojusio nusikalstamų veikų padarymo metu, redakcija numatė, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 straipsnio nuostatų) taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), konkrečią bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo atveju teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017).

Pirmiau aptartų duomenų kontekste, nesant nustatytų kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, A. M. gyvenant šeimoje ir turint mažamečių vaikų, dirbant pagal verslo liudijimą, taip pat pateiktų duomenų nesant duomenų apie kitus pradėtus ikiteisminius tyrimus jo atžvilgiu ar padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgiant į praėjusį po paskutinės nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, laikotarpį, vertinant ir tai, kad ankstesnioji bausmė yra atlikta, teismas sprendžia, jog kaltinamajam skirtina bausmė, arčiau sankcijoje numatytos bausmės vidurkio bei, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, mažintina trečdaliu, o taip pat nesietina su realiu laisvės atėmimu, manant, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti neizoliavus kaltinamojo nuo visuomenės, paskiriant draudimus bei įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones (BK 67, 75 straipsniai).

Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Šiuo atveju vertinant tai, kad bausmė pagal BK 189 straipsnio 2 dalies sankciją yra didesnė nei BK 237 straipsnio 1 dalyje numatytos bausmės dydis, todėl prie griežtesnės bausmės, paskirtos pagal BK 189 straipsnio 2 dalį pridėtina dalis švelnesnės bausmės, paskirtos pagal BK 237 straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo A. M. atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teisiamajame posėdyje prokuroras prašė kaltinamajam kartu su skirtinomis bausmėmis taikyti ir baudžiamojo poveikio priemones – turto konfiskavimą, kadangi gauti pinigai – 1 450 Eur už parduotą pagrobtą automobilį ir nusikaltimo darymui iš K. B. gauti 20 Eur, vertintini kaip nusikalstamos veikos rezultatas, o taip pat skirti ir įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą BK 67 straipsnio pagrindu.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Turto konfiskavimo klausimus reglamentuoja BK 72 straipsnis, kurio 2 dalis įtvirtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką pripažįstama, kad iš nusikalstamos veikos gautas turtas konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-329/2011, 2K-511/2010). Tais atvejais, kai nusikalstamu būdu užvaldytas turtas grąžinamas nukentėjusiajam arba pareiškiami civiliniai ieškiniai, arba kitokiu būdu susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytą turtą ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-368/2011, 2K-368/2011, 2K-58-511/2020).

BK 71 straipsnis, galiojęs nusikalstamos veikos padarymo metu, numatė, kad į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą teismas gali paskirti nuo 5 iki 25 MGL dydžio įmoką, kuri turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą. Nuo 2017 m. spalio 6 d. galiojanti BK 71 straipsnio redakcija numato, kad šis terminas negali būti ilgesnis negu treji metai. Taigi, esant šioms aplinkybėms, prokuroro prašymas tenkintinas ir, tikslu įgyvendinti bausmės paskirtį, o taip pat siekiant prevencijos tikslų, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 15 MGL (37,66 Eur x 15 - 564,90 Eur) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant vienerių metų terminą jos sumokėjimui.

Kaltinamasis A. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. balandžio 5 d. (b. l. 53-54), 2017 m. balandžio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi A. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dešimčiai dienų, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. balandžio 5 d. (6 t., b. 1. 67-69), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65-66 straipsniai).

2017 m. balandžio 14 d. generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento nutarimu A. M. kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į švelnesnę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) (6 t., b. 1. 74-75). Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-osios valdybos nutarimu paskirta kardomoji priemonė rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) (6 t., b. 1. 77-79). Kaltinamajam A. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 139 straipsnio 3 dalimi, iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Nukentėjusieji M. M., A. L. ir draudimo bendrovės AS „If P&C Insurance“ Latvijos filialas pripažinti civiliniais ieškovais iš baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) atskirtoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 45-46, 101-102), kuri nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme, kurioje M. M. pateikė civilinį ieškinį dėl 1 667 Eur turtinės žalos ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 42), A. L. pateikė civilinį ieškinį dėl 2 050 Eur turtinės žalos ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 100), draudimo bendrovės AS „If P&C Insurance“ Latvijos filialas pateikė civilinį ieškinį dėl 33 338,61 Eur turtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 123-124). Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-20-348/2020 (1 t., b. l. 75-206), tenkinus civilinius ieškinius, iš K. B., L. B., M. B. ir T. Z. solidariai priteista 1 667 Eur M. M. nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, iš K. B., L. B., M. B. ir T. Z. solidariai priteista 6 000 Eur M. M. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, iš K. B., L. B., M. B. ir T. Z. solidariai priteista 2 050 Eur A. L. nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, iš K. B., L. B., M. B. ir T. Z. solidariai priteista 3 000 Eur A. L. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, iš K. B., L. B., M. B. ir T. Z. solidariai priteista 33 338,61 Eur draudimo bendrovės AS „If P&C Insurance“ Latvijos filialui nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

2017 m. balandžio 5 d. A. M. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kratos metu rasti ir paimti: SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir trys SIM kortelių laikikliai – Pildyk ID Nr. (duomenys neskelbtini), Pildyk ID Nr. (duomenys neskelbtini), Pildyk ID Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi Lietuvos kriminalinės policijos biure, adresu Saltoniškių g. 19, Vilnius, (6 t., b. l. 87-90, 91-93).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 237 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtąsias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir A. M. paskirti galutinę subendrintą 2 (dvejų ) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. M. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 – 66 straipsniais į bausmės laiką A. M. įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. balandžio 5 d. iki 2017 m. balandžio 14 d., t. y. 10 parų, jas prilyginant 10 laisvės atėmimo dienų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 8, 10 punktais A. M. paskirtosios terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigojant A. M.: neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL dydžio (564,90 Eur) įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatyti, kad ši įmoka turi būti sumokėta per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Įmoka mokama pervedant lėšas į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor banke, gavėjas – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas – 188604955, mokėjimo paskirtis – vardas, pavardė, asmens kodas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu iš A. M. priteisti 1 470,00 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt eurų 00 ct) konfiskuotiną sumą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu sunaikinti Lietuvos kriminalinės policijos biure, buveinė – (duomenys neskelbtini), saugomus 2017 m. balandžio 5 d. A. M. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), kratos metu paimtus: SIM kortelę ir tris SIM kortelių laikiklius.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), panaikinti pradėjus nuosprendžio vykdymą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo jo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.