Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Š. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovo Š. S. ieškinį atsakovei L. M. dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, trečiasis asmuo notaras M. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Atskirasis skundas atmestinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

8. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

9. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį atsakovei dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis, kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

10. Apelianto teigimu, jis prašydamas panaikinti atsakovei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, reiškia neturtinį reikalavimą. Paveldėjimo teisės liudijimas yra palikimo faktą išviešinantis, bet ne teisę suteikiantis dokumentas, ieškovas jau yra priėmęs visą palikimą po motinos mirties.

11. Ieškinio kvalifikavimas (turtinis ar neturtinis) yra teisiškai reikšmingas, nes lemia civilinės bylos teismingumą ir ieškinio apmokestinumą, o tinkamas civilinės bylos teismingumo nustatymas – ir tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą.

12. Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas, kuris bendrosios kompetencijos teismas – apylinkės ar apygardos – turi nagrinėti pirmąja instancija bylą dėl ieškinio, kuriuo siekiama panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą. Ginčai, kuriuos apygardų teismai nagrinėja pirmąja instancija, nustatyti CPK 27 straipsnyje. Vienas civilinių bylų priskyrimo apygardos, kaip pirmosios instancijos, teismams kriterijų yra ieškinio suma. Civilinėse bylose, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nagrinėja apygardos teismai kaip pirmosios instancijos teismai (CPK 27 straipsnio 1 punktas).

13. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, už ieškiniu reiškiamus reikalavimus mokėtino žyminio mokesčio dydis priklauso nuo ginčo pobūdžio. Žyminio mokesčio, mokėtino už turtinius reikalavimus, dydis įtvirtintas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu. Ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014).

14. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo panaikinti atsakovės L. M. 2020 m. rugpjūčio 27 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notaro M. S.. Ieškovas ieškiniu siekia įrodyti, kad atsakovei paveldėjimo teisės liudijimas po motinos mirties išduotas neteisėtai, nes pačios atsakovės veiksmai ir neveikimas įrodo tai, kad atsakovė neketino palikimo priimti ir jo nepriėmė, jos kreipimasis į teismą dėl apyrašo sudarymo kaip vienašalis sandoris yra niekinis ir negalioja, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių. Ieškovas pretenduoja į visą palikimą po motinos mirties. Tuo atveju, jeigu įsiteisėjusiu teismo sprendimu tokie ieškinio reikalavimai patenkinami, šalys bus grąžintos į pradinę padėtį, t. y. dalis ginčo turto bus grąžinta mirusiosios nuosavybėn. Nors turtas realiai teismo sprendimu nebūtų priteisiamas, pasikeistų (pagerėtų) ieškovo turtinė padėtis, nes nesant kitų paveldėtojų, iš esmės teisę paveldėti visą turtą įgytų ieškovas. Taigi, ieškiniu reiškiamas reikalavimas panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą, o pagal tai kilęs ginčas vertintinas kaip turtinis. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ginčijant paveldėjimo teisės liudijimą ar jo dalį, ginčas yra turtinio pobūdžio, dėl šios priežasties ieškinys apmokamas žyminiu mokesčiu pagal ginčijamo paveldėjimo teisės liudijimo turto dalį. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ginčijamo paveldėjimo teisės liudijime turto dalies rinkos vertė viršija 50 000 Eur, todėl pagal teismingumo taisykles, ieškinys yra teismingas Vilniaus apygardos teismui. Dėl paminėto kaip teisiškai nepagrįsti atmestini apelianto argumentai, jog ieškiniu reiškiamas neturtinis reikalavimas.

15. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos bylos procesinei baigčiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

16. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovo Š. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.