Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-1017-629/2024

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-01-31
Bylos Nr.: eA-1017-629/2024
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-01809-2020-6
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Dirvonas, Milda Vainienė (pran.)
Pareiškėjas: Lietuvos-JAV įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Bost-Baltik“
Atsakovas: Kauno miesto savivaldybei, atstovaujamai Kauno miesto savivaldybės tarybos, Kauno miesto savivaldybės administracijos

Kategorijos

20.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. eA-1017-629/2024Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01809-2020-6Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 31 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bendros Lietuvos-JAV įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Bost-Baltik“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos-JAV įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Bost-Baltik“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, atstovaujamai Kauno miesto savivaldybės tarybos ir Kauno miesto savivaldybės administracijos, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas bendra Lietuvos-JAV įmonė uždaroji akcinė bendrovė „Bost-Baltik“ (toliau – ir pareiškėjas,) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės tarybos ir Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Savivaldybė), solidariai 92 135 Eur turtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas taip pat prašė ištirti Savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 13 d. sprendimo Nr. T-409 ,,Dėl įpareigojimo Kauno miesto savivaldybės administracijai“ (toliau – ir Sprendimas Nr. T-409) teisėtumą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. Pareiškėjas kreipėsi į Kauno miesto valdybos vyriausiąjį architektą dėl paviljonų statybos. Vyriausiojo architekto nurodymu buvo parengtas projektas dėl prekybos paviljonų statybos ir suderintas su visomis tuometinėmis atitinkamomis institucijomis. Pagal atitinkamus projektus keliais etapais buvo pastatyti 5 pastatai: administracinis pastatas 1B1ž su priestatu, gamybinis pastatas 2P1ž, gamybinis pastatas 3P1ž su priestatu 1p1ž, gamybinis pastatas 4P1ž ir gamybinis pastatas 5P1ž, kiti statiniai – kiemo statiniai (kiemo įrenginiai) (toliau kartu – ir Statiniai). Teritorija aplink Statinius, remiantis parengtu projektu, buvo aptverta tvora ir išasfaltuota. Statiniams Savivaldybė suteikė adresą – (duomenys neskelbtini). Šiuose pastatuose pareiškėjas įkūrė savo buveinę ir nuo 1993 m. kelis dešimtmečius juose vykdė aktyvią veiklą. Apytiksliai nuo 2015 m. pareiškėjas aktyvią veiklą nutraukė ir ėmė šiuos pastatus nuomoti, išskyrus administracinį pastatą, kuris ir toliau buvo naudojamas kaip pareiškėjo buveinė. Pastatų būklė ir charakteristikos yra užfiksuotos kadastrinių matavimų byloje, turto vertinimo ataskaitoje Nr. 18-08-48 ir nekilnojamojo turto vertinimo konsultacinėje išvadoje Nr. IK-8/2022. Kauno miesto savivaldybės administracijos nurodymu uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kauno švara” 2017 m. liepos 24–25 dienomis nugriovė visus pareiškėjui priklausančius Statinius, kartu sunaikindama ir visą juose esantį turtą, įskaitant pareiškėjo kompiuterius su buhalterinės apskaitos programa, visus buhalterinės apskaitos dokumentus.

2.2. Pareiškėjo įsitikinimu, tik teismai galėjo nuspręsti, ar pareiškėjui priklausantys Statiniai su juose esančiu turtu turėjo būti nugriauti ar įteisinti. Pareiškėjo pastatyti Statiniai stovėjo ir buvo naudojami daugiau kaip 20 metų, už naudojimąsi žeme visą laiką buvo mokamas žemės mokestis ir nei viena institucija daugiau kaip 20 metų nekėlė jokių reikalavimų dėl Statinių, todėl pareiškėjas turėjo teisėtą lūkestį ir toliau jam priklausančiais Statiniais naudotis, juos įteisinti (išsaugoti). Pagal pareiškėjo su valstybe sudarytos žemės nuomos sutarties sąlygas, pasibaigus nuomos sutarčiai valstybė Statinius turėjo išpirkti arba turėjo būti sudarytas susitarimas dėl servituto. Pareigos nugriauti Statinius, pasibaigus nuomos sutarčiai, nebuvo. Kadangi kompensuota už Statinius nebuvo, pareiškėjas teisėtai jais naudojosi ir pasibaigus žemės nuomos sutarčiai. Savivaldybė nebuvo žemės nuomos sutarties šalis ir jokių veiksmų įgyvendinant minėtą sutartį negalėjo atlikti.

2.3. Pareiškėjas 2007 metais inicijavo bylą teisme dėl Statinių įgijimo pagal įgyjamosios senaties institutą, tačiau ieškinys buvo atmestas, konstatavus, kad paties asmens pasistatyti (pasigaminti) statiniai negali būti įgyti pagal įgyjamąją senatį, o nuosavybė turi būti įformina užbaigiant statybos procedūras, kas nebuvo padaryta. Neužbaigus statybos Kauno apygardos teismas laikė šiuos Statinius kaip neteisėtus įgyjamajai senačiai konstatuoti, šiame kontekste buvo konstatuota savavališka statyba.

2.4. Atsakovas savavališkai, neturėdamas tam nei teisės nei įgaliojimų, ne įstatymų nustatyta tvarka (t. y. nesikreipdama į teismą), sunaikino pareiškėjui priklausantį turtą. Teisės aktai nenumato, kad turint leidimą pastatyti, tačiau per tam tikrą laiką Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti statiniai, turėtų būti nugriaunami. Net jei ir būtų galima konstatuoti, kad Statiniai pastatyti savavališkai, tai nebūtų pagrindas nei sumažinti, nei juo labiau atleisti atsakovą nuo atsakomybės. Sunaikinti Statiniai nepriklausomo turto vertintojo įvertinti 73 200,00 Eur. Taip pat sunaikintas Statiniuose buvęs turtas: kompiuteris su jame buvusia buhalterine apskaitos programa, rinkos vertė apie 200 Eur; seifas, rinkos vertė apie 600 Eur; rašomieji stalai, 3 vnt., rinkos vertė apie 300 Eur; spausdintuvas ,,Canon”, rinkos vertė apie 70 Eur; kėdės, 4 vnt., rinkos vertė apie 160 Eur; dokumentų spintos, 2 vnt., rinkos vertė apie 400 Eur; stalinės lempos, 3 vnt., rinkos vertė apie 75 Eur; kranas ,,telferis” su įranga, rinkos vertė apie 7 000 Eur; spintelės, 3 vnt., rinkos vertė apie 270 Eur; suvirinimo aparatas, rinkos vertė apie 350 Eur; gręžimo staklės, rinkos vertė apie 1 000 Eur; metalo pjaustymo dujinė įranga (1 komplektas), rinkos vertė apie 450 Eur; metaliniai darbastaliai, 4 vnt., rinkos vertė apie 1 400 Eur; elektros skydinė su 4 skaitliukais, vertė apie 2000 Eur; automobilių keltuvai, 2 vnt., rinkos vertė apie 2 500 Eur; plovimo aparatas ,,Karcher”, rinkos vertė apie 250 Eur; šlifavimo staklės, 2 vnt., rinkos vertė apie 590 Eur; oro kompresorius, rinkos vertė apie 670 Eur; įvairūs įrankiai, rinkos vertė apie 200 Eur; apšvietimo stulpai su lempomis, 3 vnt., rinkos vertė 450 Eur. Griaunant Statinius buvo sunaikinti ir visi pareiškėjo buhalterinės apskaitos dokumentai, todėl pareiškėjas neturi galimybės pateikti turto įsigijimo dokumentų, taip pat įrodyti tikslios sunaikinto turto vertės. Tačiau jų buvimo faktą gali patvirtinti antstolės padaryti vaizdo įrašai ir liudytojų parodymai. Sunaikinto turto rinkos vertė apie 92 135 Eur, todėl pareiškėjas prašė priteisti šią sumą iš atsakovo.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į skundą atsakovas prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė šiuos argumentus:

3.1. Pareiškėjas 1993 m. birželio 1 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi vieneriems metams išsinuomojo 54 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 1995 m. rugsėjo 11 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi trejiems metams išsinuomojo 80 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Kauno miesto valdybos 1992 m. gruodžio 15 d. potvarkio Nr. l242-v „Dėl mobilios įrangos ir laikinų statinių, skirtų komercinei veiklai, žemės sklypų įteisinimo“ 1 priedo „Uždarųjų akcinių bendrovių, individualių ir valstybinių įmonių, kurioms įteisinamos laikinųjų statinių, skirtų komercinei veiklai, žaliosios linijos miesto fondinėje žemėje, sąrašas“ 22-24 punktais UAB „Bost-Baltik“ (duomenys neskelbtini). sankryžoje trims paviljonams buvo skirta iš viso 246 kv. m ploto. 2018 m. rugsėjo 21 d. turto vertinimo ataskaitoje ir nekilnojamojo turto vertinimo konsultacinėje išvadoje Nr. IK-8/2022 įvertinti jau penki statiniai, kurių bendras plotas 288,43 kv. m, kartu su kiemo įrenginiais (tvora, vartais, cokoliu, asfaltuota aikštele, pavėsine), kuriems laikinas leidimas niekada nebuvo išduotas, o byloje nėra jokių įrodymų, kad tokie įrenginiai priklausė pareiškėjui ar buvo jo sukurti. Žemės nuomos sutartis numatė, kad pasibaigus nuomos terminui ar nutraukus nuomos sutartį pastatai, kiti statiniai, inžineriniai įrenginiai bei komunikacijos nuomotojo išperkami arba turi būti likviduoti vadovaujantis 1992 m. gruodžio 23 d. Žemės nuomos įstatymo Nr. 1-354 18 straipsniu. Nuomos sutartis baigė galioti 1998 m. rugsėjo 6 d., tačiau jokio susitarimo dėl Statinių perėmimo ir kompensavimo už juos šalys nesudarė.

3.2. Kauno apygardos teismas 2007 m. gruodžio 4 d. sprendime (civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)), spręsdamas dėl UAB „Bost-Baltik” galimybės įteisinti Statinius, labai aiškiai konstatavo, kad ginčo Statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), yra pastatyti neteisėtai ir yra laikomi savavališka statyba. Statinių likvidavimą numačiusi žemės nuomos sutartis neįvardijo, kuri sutarties šalis turi Statinius likviduoti, todėl UAB ,,Bost-Baltik” to nepadarius, iniciatyvos ėmėsi kita sutarties šalis – Savivaldybė. Savivaldybė, vykdydama jai priskirtą švaros ir tvarkos viešose vietos užtikrinimo funkciją, 2017 m. pristatė visuomenei planą dėl neteisėtai pastatytų statinių šalinimo darbų Kauno senamiestyje bei kituose miesto rajonuose. Šis planas buvo inicijuotas siekiant pašalinti nelegalios ir savavališkos statybos padarinius visame Kauno mieste. Įgyvendindama minėtą planą, Kauno miesto savivaldybės taryba 2017 m. birželio 13 d. priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo savivaldybės administraciją: įspėti Kauno miesto teritorijoje ant valstybinės žemės savavališkai pastatytų ir neįteisintų statinių statytojus (užsakovus), kad šiems nenugriovus statinių ir nesutvarkius statybvietės per vieną mėnesį nuo įspėjimo gavimo dienos statiniai bus nugriauti Kauno miesto savivaldybės lėšomis; organizuoti 1.1 papunktyje nurodytų statinių nugriovimą Kauno miesto savivaldybės lėšomis, jeigu jų nenugriaus statytojai (užsakovai) per įspėjime nurodytą terminą, ir išreikalauti, kad statytojai padengtų Kauno miesto savivaldybės patirtas griovimo ir statybvietės sutvarkymo išlaidas. Atsižvelgdama į tai, Kauno miesto savivaldybė UAB ,,Bost-Baltik” ir jos direktoriui pateikė 2017 m. birželio 14 d. įspėjimą Nr. 04-2-382, kuriame nurodė, kad UAB ,,Bost-Baltik” privalo per vieną mėnesį nuo įspėjimo gavimo nugriauti (pašalinti) neįteisintus Statinius (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad laiku nenugriovus ir nepašalinus neteisėtų Statinių, esančių (duomenys neskelbtini), ir nesutvarkius statybvietės, Kauno miesto savivaldybė šiuos darbus atliks savo lėšomis ir patirtas išlaidas išieškos iš pastatų savininko. UAB ,,Bost-Baltik” buvo įspėta nelegalius Statinius iki nustatyto termino nugriauti, tačiau 2017 m. liepos 17 d. patikrinus teritoriją, nustatyta, kad Statiniai valstybiniame žemės sklype nenugriauti, pareiškėjas atsakovo įpareigojimų nevykdė, Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimu konstatuotos nelegalios statybos nepašalino. Dėl UAB ,,Bost-Baltik” neveikimo, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriui buvo pavesta organizuoti Statinių nugriovimą (pašalinimą) ir teritorijos sutvarkymo darbus.

3.3. Remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 11 straipsniu, daiktinės teisės – tarp jų ir nuosavybės teisė – į atitinkamą nekilnojamąjį daiktą yra registruojamos Nekilnojamojo turto registre. Nuosavybės teisė į Statinius iki pat 2017 m. birželio 22 d. nebuvo įregistruota, pareiškėjas byloje taip pat neįrodė, jog yra Statinių savininkas ir turi nuosavybės teisę į juos. Nugriautų Statinių liekanos nebuvo realizuotos, nes jos yra bevertės statybinės atliekos. Pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, kad Statiniuose buvo vertingų daiktų ir jie buvo teisėtai įgyti. Aplinkybę, kad jokių vertingų daiktų Statiniuose nebuvo patvirtina liudytojo T. V. parodymai, faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota aplinkybė, kad nuomininkai, pasak jų, vertingus daiktus išsivežė, taip pat tai, kad UAB „Kauno švara“, atlikusios Statinių griovimo darbus, dokumentuose visi daiktai buvo vertinti kaip atliekos. Savivaldybė neturi jokių duomenų, kad nugriautų Statinių liekanos būtų buvę realizuotos, taip pat neturi jokių duomenų apie Statinių liekanų vertę. Pareiškėjas, gavęs įspėjimą dėl Statinių nugriovimo, turėjo galimybę išsinešti Statiniuose buvusius daiktus, pasiimti tas Statinių liekanas, kurias, jo manymu, galėjo realizuoti. Todėl jeigu ir būtų nustatytas tariamos žalos faktas ir jos dydis (su kuo Savivaldybė kategoriškai nesutinka), tokia žala būtų paties pareiškėjos veiksmų rezultatas. Statiniai buvo pastatyti neteisėtai (nelegaliai), todėl UAB ,,Bost-Baltik” pati prisiėmė tokių Statinių neteisėtos statybos neigiamas pasekmes. Nei Žemės nuomos sutartis, nei Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas, jokių teisėtų lūkesčių dėl nuosavybės teisių į Statinius pareiškėjui nesuteikė, juo labiau, kad pareiškėjas galėjo statyti tik laikinus statinius – prekybos paviljonus su administracinėmis patalpomis. Pareiškėjas nebuvo rūpestingas tiek, kiek akivaizdžiai buvo būtina, dėl savo veiksmų patyrė tariamą žalą, todėl Savivaldybė turėtų būti atleista nuo civilinės atsakomybės. Pareiškėjui neįrodžius, kad jis pastatė Statinius teisėtai, kad buvo teisėtas jų savininkas, neįrodžius žalos dydžio ir fakto, jo skundas nepagrįstas.

II.

4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. spalio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad 1995 m. rugsėjo 11 d. žemės nuomos sutartimi Nr. N19/95-8 (toliau – ir Žemės nuomos sutartis) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), pareiškėjui buvo išnuomotas iki 1998 m. rugsėjo 6 d. Žemės nuomos sutarties 4 punktas numatė, kad, pasibaigus nuomos terminui ar nutraukus sutartį, pastatai, kiti statiniai, inžineriniai įrenginiai bei komunikacijos nuomotojo išperkami arba turi būti likviduoti vadovaujantis Žemės nuomos įstatymo Nr. 1-354 18 straipsniu. Pagal minėtą straipsnį, pasibaigus žemės nuomos terminui arba nutraukus žemės nuomos sutartį prieš terminą, už pastatytus pastatus, statinius ir įrenginius nuomininkui žemės savininkas privalėjo kompensuoti arba galėjo juos naudoti servituto teise, tik, jeigu tai buvo numatyta Žemės nuomos sutartyje arba papildomame susitarime. Papildomas susitarimas dėl kompensavimo už Statinius ir/ar Statinių tolesnio naudojimo nebuvo sudarytas. UAB „Bost-Baltik“ 2007 metais inicijavo bylą Kauno miesto apylinkės teisme dėl Statinių įgijimo pagal įgyjamąją senatį. Kauno apygardos teismas, spręsdamas dėl UAB ,,Bost-Baltik” galimybės įteisinti Statinius 2007 m. gruodžio 4 d., sprendime (civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) konstatavo, kad Statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), yra pastatyti neteisėtai ir yra laikomi savavališka statyba. Pareiškėjas neįrodė, kad esama situacija po Kauno apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pasikeitė, kad jis įteisino Statinius ir tapo teisėtas jų savininkas.

6. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas vertino, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog Statiniai pastatyti neteisėtai ir yra laikomi savavališka statyba. Statinių griovimą atsakovas organizavo, vykdydamas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. T-409 „Dėl įpareigojimų Kauno miesto savivaldybės administracijai“. Sprendimu Nr. T-409 Kauno miesto savivaldybės administracija įpareigota įspėti Kauno miesto teritorijoje ant valstybinės žemės savavališkai pastatytų ir neįteisintų pastatų statytojus (užsakovus), kad, šiems nenugriovus statinių ir nesutvarkius statybvietės per vieną mėnesį nuo įspėjimo gavimo dienos, statiniai bus nugriauti Kauno miesto savivaldybės lėšomis (1.1 p.); organizuoti šių statinių nugriovimą Kauno miesto savivaldybės lėšomis, jei statiniai nebus nugriauti per įspėjime nurodytą terminą, ir reikalauti, kad statytojai padengtų Kauno miesto savivaldybės patirtas griovimo ir statybvietės sutvarkymo išlaidas (1.2 p.). Sprendime Nr. T-409 nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas: Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 21 ir 36 punktai, 12 straipsnio 1 dalis, 30 straipsnio 2 dalies 1 punktas (Sprendimo Nr. T-409 priėmimo metu galiojusi redakcija; toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas).

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2021 m. gegužės 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-780-624/2021 pasisakė, kad statinių naudojimo priežiūrą ir sanitarijos ir higienos taisyklių tvirtinimą ir jų laikymosi kontrolės organizavimą, švaros ir tvarkos viešose vietose užtikrinimą reglamentuojančios teisės normos savivaldybės administracijai nugriauti statinį nesuteikia. Atsižvelgdamas į tai teismas konstatavo, kad byloje yra nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai nugriaunant ginčo pastato garažą ir sunaikinant jame esantį turtą.

8. Teismo vertinimu, Savivaldybės veiksmų, nugriaunant Statinius, neteisėtumą patvirtina ir tai, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio redakcija (galiojančios redakcijos 32 straipsnis), įtvirtinusi blanketinę normą – savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Savavališkos statybos padarinių procedūros detaliai reglamentuojamos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje.

9. Teismas pažymėjo, kad išvadai dėl neteisėtų Savivaldybės veiksmų nagrinėjamoje byloje pritarė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos UAB „Bost-Baltik“ apeliacinį skundą (žr. LVAT 2023 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-860-968/2023).

10. Teismas pažymėjo ,kad patirtos žalos dydį pareiškėjas įrodinėja į bylą pateikta 2018 m. rugsėjo 21 d. Turto vertinimo ataskaita Nr. 18-08-18, kurioje užfiksuota, jog Statinių rinkos vertė 2017 m. liepos 10 d. buvo 73 200 Eur, taip pat teismo ekspertės I. K. nekilnojamojo turto vertinimo konsultacine išvada Nr. IK-8/2022 (toliau – ir I. K. konsultacinė išvada), kurioje nustatyta, jog Statinių rinkos vertė 2017 m. liepos 23 d. buvo 124 600 Eur. Atsakovas į bylą pateikė teismo eksperto V. S. konsultacinę išvadą Nr. VS-2022/03-2 dėl turto retrospektyvinės rinkos vertės (toliau – ir V. S. konsultacinė išvada), kurioje nustatyta, jog Statinių retrospektyvinė rinkos vertė, darant prielaidą, kad Statiniai įstatymų nustatyta tvarka yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir išsidėstę 0,1167 ha ploto valstybiniame žemės sklype, 2017 m. liepos 24 d. buvo 4 600 Eur. Ekspertas V. S. taip pat padarė išvadą, kad Nekilnojamojo turto registre neįregistruotų statinių (kai Nekilnojamojo turto registre įstatymų nustatyta tvarka nėra registruoti nekilnojamieji daiktai, nuosavybė bei kitos daiktinės teisės į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymai, įstatymų nustatyti juridiniai faktai) rinkos vertės apskaičiuoti nėra pagrindo, todėl nustatyti Statinių retrospektyvinės rinkos vertės 2017 m. liepos 24 d. nėra galimybės. Tokią išvadą ekspertas motyvavo tuo, jog vertinamo turto rinkos vertė vertinimo praktikoje suprantama taip, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme: „turto arba verslo rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų“.

11. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.47, 4.103 straipsniais, pažymėjo, kad savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu ir nuosavybės teisė į tokį statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu negali būti įgyjama.

12. Atsižvelgdamas į tai, kad Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 4 d. sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Statiniai pripažinti savavališka statyba teismas sprendė, kad jie negali būti nuosavybės teisės objektu, todėl pritarė eksperto V. S. išvadai, kad nustatyti jų vertę nėra pagrindo, o retrospektyvus rinkos vertės nustatymas nėra galimas.

13. Teismas nurodė, kad Statinių griovimo procese dalyvavusios antstolės Raimondos Pauzienės 2017 m. rugpjūčio 16 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0183-17-1349 (toliau – ir Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas), kuris laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią (Civilinio proceso kodekso 635 str.), užfiksuota, kad: „<...> nuomojamų patalpų nuomininkai baigia išsikraustymą ir, pasak jų, vertingus daiktus jau išsivežė, o jei kažkas liks, tai tik nevertingos ir nereikšmingos šiukšlės“; „Užfiksuoju, kad nuomininkai jau išsigabenę, vertingų daiktų nėra“. Teismo posėdyje liudytoja Raimonda Pauzienė patvirtino Faktinių aplinkybių protokole nurodytas aplinkybes. Liudytoju byloje apklaustas, griovimo darbus vykdęs T. V., nurodė, kad atvažiavęs ir prisistatęs savininku vyras išsivežė stakles, įspėjo, kad daiktus pasiims, kad griaunant Statinius nebuvo spausdintuvų, kompiuterių, spintų, dokumentų. Teismas vertino, kad Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, liudytojais apklaustų antstolės Raimondos Pauzienės bei griovimo darbus vykdžiusio T. V. parodymai ir USB atmintinėje esantys vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas Statinių griovimas, yra pakankami įrodymai byloje, patvirtinantys aplinkybę, kad griaunamuose Statiniuose pareiškėjo skunde nurodytų vertingų daiktų nebuvo.

14. Teismas 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi įpareigojo atsakovą pateikti duomenis, patvirtinančius nugriautų Statinių liekanų (statybinių medžiagų) realizavimo vertę. Iš atsakovo į bylą pateiktų duomenų matyti, kad Statinių nugriovimo darbus vykdė UAB „Kauno švara“. Pagal į bylą pateiktą UAB „Kauno švara“ automašinų ataskaitą, laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 24 d. iki 2017 m. liepos 31 d., UAB „Kauno švara“ išvežė 201,36 t statybinių ir kitokių atliekų (procesinio dokumento reg. Nr. DOK-24751 priedas), visos išvežtos atliekos pagal atliekos kodą įvardijamos kitomis mechaninio atliekų apdorojimo atliekomis. Pareiškėjas gavęs minėtą bylos dokumentą jo neginčijo, duomenų ar įrodymų, paneigiančių atsakovo nurodytą aplinkybę, kad nugriautų Statinių liekanos nebuvo realizuotos į bylą nepateikė. Todėl teismas darė išvadą, kad po Statinių griovimo iš esmės liko tik bevertės statybinės šiukšlės, jų realizavimas neturėjo vertės, kurią būtų galima laikyti pareiškėjo patirta žala.

15. Byloje nustatęs aplinkybes, susijusias su pareiškėjo nerūpestingumu, nepakankamu atidumu bei atsargumu, įskaitant įspėjimo reikalavimų (per vieną mėnesį nuo įspėjimo gavimo nugriauti (pašalinti) neįteisintus Statinius) ignoravimą, veiksmų dėl Statinių įteisinimo neatlikimą daugiau nei devynerius metus (nuo Statinių pripažinimo savavališka statyba Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)), lėmė pareiškėjo prašomos priteisti žalos atsiradimą. Atsižvelgdamas į tai ir į CK 6.248 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą reglamentavimą teismas konstatavo, kad Savivaldybė atleistina nuo civilinės atsakomybės.

III.

16. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

17. Pareiškėjo teigimu, teismas nevertino byloje esančių įrodymų, susijusių su Statinių statyba.

18. Pareiškėjo vertinimu, Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 4 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuotos aplinkybės, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, neturi jokios prejudicinės galios šioje byloje ir atitinkamos aplinkybės turėtų būti įrodinėjamos iš naujo. Pareiškėjas tvirtina, kad šioje byloje nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių Statinių pastatymo neteisėtumą ar savavališkos statybos faktą, todėl vien tik iš Kauno apygardos teismo sprendimo negalima daryti tokių išvadų, ypač, kai civilinėje byloje buvo sprendžiama ne dėl statybos savavališkumo Civilinio kodekso 4.103 straipsnio prasme. Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismo konstatuotos aplinkybės dėl statybos savavališkumo negali būti suprantamos taip, kaip savavališka statyba yra apibrėžia Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje ar Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 1 dalies prasme, t. y. kaip statyba neturint statybos leidimo ar ženkliai nukrypstant nuo atitinkamų dokumentų.

19. Pareiškėjo vertinimu, net ir savavališkai pastatytų statinių padariniai turi būti šalinami įstatymų nustatyta tvarka, o ne savavališkai. Net ir savavališkai pastatyti statiniai juos šalinant įstatymų nustatyta tvarka gali būti įteisinami. Tačiau šiuo atveju neteisėtais Kauno miesto savivaldybės veiksmais galimybė įteisinti statinių statybą buvo neteisėtai užkirsta.

Šalies argumentai

20. Pareiškėjo teigimu, teismas visiškai nepagrįstai sprendė, jog atsakovas atleistinas nuo civilinės atsakomybės, netinkamai taikė Civilinio kodekso 6.248 straipsnio nuostatas. Teismas, taikydamas Civilinio kodekso 6.248 straipsnio nuostatas, nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo nuosavybės teises bei teisėtus lūkesčius.

21. Pareiškėjas tvirtina turėjęs teisėtą lūkestį, kilusį iš įstatymuose įtvirtintos tvarkos, jog joks asmuo nesilaikydamas įstatyme nustatytos tvarkos nesunaikins jam priklausančios nuosavybės. Pareiškėjas turėjo teisėtą lūkestį, jog laikantis įstatymo nustatytos tvarkos pradėjus procesą dėl neteisėtų (savavališkų, nors atitinkami Statiniai pastatyti nesavavališkai) statybų likvidavimo, jis turės pakankamą terminą užbaigti statybos procedūras, o blogiausiu atveju Statinius persikelti į kitą vietą jų ir juose esančio turto nesunaikinant. Pareiškėjas turėjo teisėtą lūkestį, jog policija, gavusi pareiškėjo pranešimą apie ketinamus atlikti neteisėtus veiksmus užkirs kelią atitinkamų neteisėtų veiksmų atlikimą. Galiausiai pareiškėjas turėjo teisėtą lūkestį ir toliau naudotis savo pastatytais Statiniais. Būtent dėl visų šių teisėtų lūkesčių pareiškėjas elgėsi tokiu būdu, kurį teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai įvertino kaip pareiškėjo nerūpestingumą, nepakankamą atidumą bei atsargumą.

Šalies argumentai

22. Pareiškėjo teigimu, pranešimo apie neteisėtai ketinamus atlikti veiksmus ignoravimas, negali būti vertinamas kaip nerūpestingumas ar kitoks veiksnys, galintis neteisėtus veiksmus atliekantį asmenį atleisti nuo atsakomybės. Pagal tuo metu galiojusius įstatymus teisingumą galėjo vykdyti tik teismai. Be to, tik specialūs įstatymo nustatyti pareigūnai – antstoliai. Todėl nesant teismų sprendimų nugriauti statinius, nesant užvestų jokių vykdomųjų bylų, pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad jis gyvena teisinėje valstybėje ir niekas jo Statinių nenugriaus, todėl nesiėmė jokių procedūrų dėl statybos užbaigimo. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad patyrė žalą tik tokio dydžio, už kurią galėjo realizuoti nugriautų statinių liekanas (statybines medžiagas). Šie teiginiai yra nepagrįsti, nes pareiškėjas neturėjo jokios pareigos atitinkamus Statinius nugriauti.

23. Pareiškėjas teigia, kad teismas, konstatuodamas atitinkamas aplinkybės, netinkamai išaiškino žemės nuomos sutartį ir tuo metu galiojusius įstatymus. Teismo akcentuotos žemės nuomos sutarties (pareiškimo priedas Nr. 10) 4 straipsnis numatė, kad pasibaigus nuomos terminui ar nutraukus nuomos sutartį, pastatai, kiti statiniai, inžineriniai įrenginiai bei komunikacijos nuomotojo išperkami (ar likviduojami) šiomis sąlygomis: vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1993 m. gruodžio 23 d. žemės nuomos įstatymo Nr. 1-354 18 straipsniu, kuris numatė, kad pasibaigus žemės nuomos terminui arba nutraukus žemės nuomos sutartį prieš terminą, už pastatytus pastatus, statinius ir įrenginius nuomininkui žemės savininkas privalo kompensuoti arba gali juos naudoti servituto teise, jeigu tai buvo numatyta žemės nuomos sutartyje arba papildomame rašytiniame susitarime. Ginčai dėl kompensacijos dydžio sprendžiami teisme. Taigi įstatymas numatė, kad pasibaigus nuomos terminui valstybė privalėjo kompensuoti pareiškėjui už jo pastatytus statinius, o kompensacijos dydį turėjo nustatyti teismas, jei šalys nesusitartų kitaip. Arba turėjo būti sudarytas susitarimas dėl servituto.

24. Pareiškėjo vertinimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas turi būti atleistas nuo civilinės atsakomybės, kadangi iš neteisėtų atsakovo veiksmų visos neigiamos pasekmės turėtų kilti tik atsakovui ir atitinkamai žalos dydis turėtų būti apskaičiuotas taip, jei Statiniai būtų įregistruoti.

25. Pareiškėjo įsitikinimu, byloje buvo pateikta pakankamai įrodymų, jog atitinkamas turtas buvo Statiniuose.

Atsiliepimas

26. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti. Atsakovas taip pat prašo priteisti jam iš pareiškėjo 3 332,34 Eur bylinėjimosi išlaidų.

27. Atsakovo vertinimu, apeliacinės instancijos teismas jau išsprendė klausimus dėl Statinių neteisėtumo, žemės nuomos teisinių santykių ir policijos pareigūnų veiksmų, todėl pareiškėjas nepagrįstai iš naujo kelia šiuos klausimus apeliaciniame skunde.

Atsiliepimas

28. Atsakovas nurodo, kad remiantis kasacinio teismo praktika savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu ir nuosavybės teisė į tokį statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu negali būti įgyjama, todėl pareiškėjas nepagrįstai savo patirtą žalą sieja su Statinių rinkos verte. Pareiškėjas taip pat neįrodė, kokias lėšas būtų gavęs, jei būtų realizuotos Statinių griovimo lieknos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nugriovus Statinius liko tik bevertės atliekos, kurios nebuvo realizuotos ir už jas nebuvo gautas atlygis. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas taip pat neįrodė, kad Statiniuose buvo turto, kuris buvo sunaikintas ir dėl to buvo padaryta pareiškėjo skunde nurodyto dydžio žala. Teismui nustačius pareiškėjui padarytos žalos faktą, atsakovo vertinimu, jis turėtų būti atleistas nuo civilinės atsakomybės vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 5 dalimi.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

29. Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl turtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš, jo nuomone, neteisėto Statinių nugriovimo ir juose buvusio turto sunaikinimo, atlyginimo.

30. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama pakartotinai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. liepos 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-860-968/2023 iš dalies tenkino pareiškėjo bendros Lietuvos-JAV įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Bost-Baltik“ apeliacinį skundą, pakeitė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 20 d. sprendimą, t. y. panaikino teismo sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo bendros Lietuvos-JAV įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Bost-Baltik“ skundas dėl turtinės žalos priteisimo iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės tarybos ir Kauno miesto savivaldybės administracijos, ir šią bylos dalį perdavė teismui nagrinėti iš naujo; kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 20 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo atlyginti turtinę žalą iš valstybės, atstovaujamos Kauno AVPK, todėl šią teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada dėl Savivaldybės veiksmų neteisėtumo, tačiau buvo kritiškai įvertintos pirmosios instancijos teismo išvados dėl Savivaldybės atleidimo nuo civilinės atsakomybės. Teisėjų kolegija vertino, kad skirtingai, nei konstatuota tikrinamame teismo sprendime, įspėjimo įteikimas pareiškėjui per se (savaime) nesudaro pagrindo, vadovaujantis CK 6.248 straipsnio 4 dalimi ir 6.282 straipsnio 1 dalimi, atleisti Savivaldybę nuo civilinės atsakomybės, įskaitant Savivaldybės pareigą atlyginti tokio dydžio žalą, už kurią galėjo būti realizuotos nugriautų Statinių liekanos (statybinės medžiagos). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad teismas nesurinko ir neįvertino visų reikšmingų įrodymų, susijusių su nugriautuose Statiniuose galimai buvusiu turtu ir jo verte, neįvertinto antstolės Raimondos Pauzienės 2017 m. rugpjūčio 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, prie jo pridėtos medžiagos, neapklausė antstolės.

31. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kai apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti teisės išaiškinimai yra privalomi pirmosios instancijos teismui. Kartu tokioje nutartyje pateikti apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai paprastai apibrėžia bylos nagrinėjimo iš naujo ribas. Kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas grąžino bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik ta apimtimi, kiek teismas nesurinko ir neįvertino visų reikšmingų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti nugriautų Statinių liekanų (statybinių medžiagų) vertę ir nustatyti Statiniuose buvusį turtą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo vertinimui dėl Statinių statybos neteisėtumo ir pripažino, kad pareiškėjui gali būti atlyginama tik tokio dydžio žala, kurią sudaro po Statinių nugriovimo likusios statybinės medžiagos bei Statiniuose galimai buvęs turtas. Todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, tik pakartojo motyvus dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, Statinių statybos neteisėtumo, nurodydamas, kad apeliacinės instancijos teismas šiems motyvams pritarė ir bylą nagrinėjo tik ta apimtimi, kuria ji buvo grąžinta nagrinėti iš naujo. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus teisėjų kolegija šioje nutartyje pasisakys tik tais aspektais, dėl kurių byla buvo nagrinėjama pakartotinai ir nevertins pareiškėjo argumentų, susijusių su Statinių statybos teisėtumu.

32. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė skelbia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, bylose dėl valstybės institucijų ar pareigūnų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos žalą (nuostolius) privalo įrodyti pareiškėjas, todėl būtent jis turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų (2007 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-180/2007, 2011 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-3063/2011).

34. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs Statinių statybos neteisėtumą, nusprendė, kad pareiškėjui gali būti atlyginta tik tokio dydžio žala, kuri yra lygi kainai, už kurią galėjo būti realizuotos nugriautų Statinių liekanos. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokia išvada grindžiama tuo, kad įgyti nuosavybę į statinį ir kartu visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne dėl bet kokio statybos proceso, bet tik tokiu atveju, kai statyba buvo pradėta ir vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2007). Statinio pastatymas yra daikto sukūrimas. Jeigu statytojas laikosi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos statinių statybos tvarkos, jis įgyja ne tik nuosavybės teisę į pastatytą statinį pagal CK 4.47 straipsnio 4 punktą, bet ir suteikia statinio savininkui, kaip nuosavybės turėtojui įstatyminę apsaugą. Jeigu daiktas sukuriamas nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, tas daiktas negali būti pripažįstamas nuosavybės teisės objektu ir statytojas neturi teisės reikalauti apginti jo, kaip statinio savininko, teisių. Tai patvirtina visuotinai žinoma taisyklė, kad ex in iuria ius non oritur (iš ne teisės teisė neatsiranda). Dėl to, statinys gali tapti nuosavybės teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra teisėta.

35. Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėdamas bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas įvertino statinių griovimo procese dalyvavusios antstolės Raimondos Pauzienės 2017 m. rugpjūčio 16 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0183-17-1349, kuriame užfiksuota, kad: „<...> nuomojamų patalpų nuomininkai baigia išsikraustymą ir, pasak jų, vertingus daiktus jau išsivežė, o jei kažkas liks, tai tik nevertingos ir nereikšmingos šiukšlės“; „Užfiksuoju, kad nuomininkai jau išsigabenę, vertingų daiktų nėra“, apklausė antstolę teismo posėdyje, kuriame ji patvirtino Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytas aplinkybes. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad liudytoju buvo apklaustas griovimo darbus vykdęs T. V., kuris nurodė, kad atvažiavęs ir prisistatęs savininku vyras išsivežė stakles, įspėjo, kad daiktus pasiims, kad griaunant Statinius nebuvo spausdintuvų, kompiuterių, spintų, dokumentų. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, USB atmintinėje esančius vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotas Statinių griovimas, konstatavo, kad griaunamuose Statiniuose pareiškėjo skunde nurodytų vertingų daiktų nebuvo. Įvertinęs Statinių nugriovimo darbus vykdžiusios UAB „Kauno švara“ pateiktus duomenis teismas konstatavo, kad po Statinių griovimo iš esmės liko tik bevertės statybinės šiukšlės, jų realizavimas neturėjo vertės, kurią būtų galima laikyti pareiškėjo patirta žala.

36. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018 ir kt.).

37. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, byloje surinktos medžiagos pagrindu, neturi pagrindo byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Bylos duomenys patvirtina, kad Statinių griovimo procese dalyvavo antstolė, kuri užfiksavo griovimo darbus faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Iš antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotų duomenų, antstolės paaiškinimų, pateiktų teismo posėdžio metu, liudytojų parodymų nustatyta, kad jokių vertingų daiktų Statinių griovimo metu juose nebuvo. Be to, antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad griovimo metu dalyvavo pareiškėjo atstovas, taigi jis turėjo visas galimybes kreiptis į atsakovo atstovus su prašymu leisti pasiimti iš Statinių vertingus daiktus, kaip tą padarė vieni iš Statinių nuomininkų, kuriems buvo sudarytos sąlygos pasiimti savo turtą iš Statinių ir jie tą padarė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas neįrodė Statiniuose buvus vertingų daiktų, kurių praradimas sukėlė skunde nurodyto dydžio žalą. Pareiškėjas taip pat neįrodė, kad Statinių griovimo liekanos turėjo vertę. Pareiškėjo pateiktas Statinių projekto aiškinamasis raštas patvirtina, kad buvo projektuojami laikini medinės karkasinės konstrukcijos statiniai, šias aplinkybes patvirtino ir antstolė faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, nurodydama, kad statinio konstrukcijos karkasinės, plonos, stogas nešiltintas. Atsakovas pateikė duomenis, patvirtinančius, kad Statinių griovimo liekanos buvo įvertintos kaip atliekos.

39. Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas neįrodė vienos iš privalomųjų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų – žalos fakto, todėl pagrįstai pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

40. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas neįrodė patirtos turtinės žalos fakto. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

41. Atsakovas prašo priteisti jam iš pareiškėjo 3 332,34 Eur bylinėjimosi išlaidų.

42. Šiuo aspektu pažymėtina, kad veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

43. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 konstatavo, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos, tačiau tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus. Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką.

44. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo subjektų, veikiančių viešojo administravimo srityje, naudai dominuoja taisyklė, kad tiems subjektams, veikiantiems viešojo administravimo srityje, kurie turi teisės padalinius, atliekančius funkcijas sprendžiant teisinius klausimus, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos taikant realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-108-442/2019; 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-575/2019).

45. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad atsakovas šioje srityje veikia kaip viešojo administravimo subjektas. Atsakovo struktūroje yra specializuotas padalinys – Teisės ir konsultavimo skyrius, kurio vienas iš tikslų yra apginti savivaldybės ir savivaldybės administracijos interesus teismuose, tačiau atsakovas bylai vesti teisme pasitelkė ne minėto padalinio darbuotojus, turinčius teisinį išsilavinimą, o advokatą.

46. Teisėjų kolegija, taikydama šioje nutartyje nurodytas teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą aiškinimo ir taikymo taisykles, taip pat atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose, įvertinusi tai, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui grąžinus bylą nagrinėti iš naujo byla buvo nagrinėjama labai siaura apimtimi, nagrinėti teisiniai klausimai nėra nauji, sudėtingi, prieina prie išvados, kad atsakovas turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams. Taigi atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką nagrinėjamu atveju nebuvo jokios objektyvios būtinybės naudotis advokatų paslaugomis, todėl prašymas priteisti iš pareiškėjo atstovavimo išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo bendros Lietuvos-JAV įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Bost-Baltik“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArūnas DirvonasMilda Vainienė