Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-02-23 · Civilinė byla Nr. e2-3090-565/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-23
Bylos Nr.
e2-3090-565/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00560-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Ieškinys patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Rūta Burdulienė (pirm.)
Atsakovas
individualios L, Laimos Padleckienės įmonė
Ieškovas
"Sinteksus"
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3090-565/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00560-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.10; 3.2.6.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2022 m. vasario 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovių individualios L. P. įmonės ir L. P. prašymą dėl sprendimo ir nutarties vykdymo išdėstymo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sinteksus“ ieškinį atsakovėms individualiai L. P. įmonei ir L. P. dėl avanso ir palūkanų priteisimo ir pagal atsakovės individualios L. P. įmonės priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sinteksus“ dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Teismas priteisė ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Sinteksus“ iš atsakovės individualios L. P. įmonės ir subsidiariai iš atsakovės L. P. 378 103,57 Eur avansą ir 58 795,10 Eur palūkanas, 6 procentų metines palūkanas iš atsakovės individualios L. P. įmonės ir subsidiariai 5 procentų metines palūkanas iš atsakovės L. P. už 378 103,57 Eur avansą, skaičiuojamas nuo 2020 m. balandžio 20 d. iki visiško sprendimo įvykdymo; priteisė ieškovei UAB „Sinteksus“ iš atsakovės individualios L. P. įmonės ir atsakovės L. P. lygiomis dalimis 10 207,33 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. sausio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-45-464/2022 Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą; priteisė ieškovei UAB „Sinteksus“ iš atsakovių individualios L. P. įmonės ir L. P. po 1 547,51 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme; priteisė valstybei iš atsakovių individualios L. P. įmonės ir L. P. po 1 976 Eur žyminio mokesčio.

3. Atsakovės individuali L. P. įmonė ir L. P. prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 13 d. nutarties vykdymą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui: nustatyti, kad visa Vilniaus apygardos teismo sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi priteista bendra 450 201,02 Eur (378 103,57 Eur avansas, 58 795,10 Eur palūkanos, 10 207,33 Eur bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme, 2 x 1 547,51 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme) suma bei procesinės palūkanos ieškovei UAB „Sinteksus“ sumokama lygomis dalimis per 24 mėnesius; taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti ieškovės ir / ar jos interesais veikiančių asmenų veiksmus vykdymo procese iki kol bus išspręstas atsakovių prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo; įpareigoti ieškovę nesikreipti į antstolį ir nepateikti vykdymui Vilniaus apygardos teismo išduotų vykdomųjų raštų, o jei minėti vykdomieji raštai jau pateiki vykdyti – sustabdyti šių vykdomųjų raštų pagrindu pradėtą vykdomąją bylą, t. y. sustabdyti išieškojimą vykdymo procese.

Atsiliepimas

4. Atsakovės nurodė, jog:

4.1. šiuo metu L. P. įmonė neturi sukaupusi visos teismų priteistos sumos, kuri sudaro daugiau nei 450 000 Eur. L. P. įmonės veiklos pelningumas yra sumažėjęs dėl COVID-19 pandemijos, nes bendrovė vykdo kavinės veiklą (konditerijos gaminių gamyba ir mažmeninė prekyba), bendrovė vis dar negali dirbti pilnu pajėgumu, jai vis dar tebėra taikomos valstybės numatytos pagalbos priemonės (įmokų SODRAI mokėjimo atidėjimas). Priverstinis skolos išieškojimas sutrikdytų L. P. įmonės veiklą bei turėtų labai didelių neigiamų pasekmių bendrovės veiklai ateityje, kadangi tai reikštų būtinumą priverstine tvarka iš varžytinių parduoti atsakovės turtą, kuris yra naudojamas ir būtinas atsakovės veikloje, ar net būtinybę atleisti atsakovės darbuotojus. Be to, atsakovė turi ir kitų kreditorių (bendrovės per einamuosius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 532 618 Eur), kuriems taip pat turi pareigą vykdyti einamuosius mokėjimus (įskaitant mokesčius valstybei, darbo užmokestį darbuotojams) bei laikytis kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo, todėl visos teismų priteistos sumos ieškovei sumokėjimas iš karto bendrovei būtų nepakeliama našta. Pradėjus priverstinį išieškojimą, dėl lėšų ir turto arešto būtų paralyžiuota L. P. įmonės veikla, bendrovė netgi gali būti privesta prie bankroto. Atsakovė L. P., iš kurios skola priteista subsidiariai, taip pat neturi finansinių galimybių nedelsiant už bendrovę padengti priteistos sumos. L. P. pajamas sudaro tik 607 Eur darbo užmokesčiui prilygintų pajamų, įskaitant mokesčius, per mėnesį;

4.2. iš bendrovės 2021 m. spalio 28 d. balanso matyti, jog bendrovės per vienerius metus gautinos sumos sudaro 162 510 Eur, iš kurių didžioji dalis yra pirkėjų skolos. Bendrovė turi pagrįstų lūkesčių, kad dalį debitorių įsiskolinimų atgaus dar 2022 metų pirmoje pusėje. Be to, dėl medicininės pažangos (vakcinos registravimas ir vakcinacija) galima pagrįstai tikėtis, kad bent jau 2022 metų antroje pusėje COVID-19 pandemija pasibaigs, nebus patiriamas jos neigiamas poveikis, atitinkamai, padidės bendrovės galimybės toliau įprasta tvarka vykdyti veiklą;

4.3. teismų sprendimo ir nutarties įvykdymo išdėstymas 24 mėnesių laikotarpiui sudarytų sąlygas atsakovėms sukaupti reikiamą kiekį apyvartinių lėšų ir taip įvykdyti teismų procesinius sprendimus, nevykdant išieškojimo iš bendrovės gamybai reikalingų atsargų ar veiklai gyvybiškai būtino turto. Tokiu būdu bendrovė išvengtų nemokumo ir kitų neproporcingai didelių neigiamų teisinių padarinių, kurie padarytų milžinišką žalą ne tik atsakovėms, bet ir bendrovės darbuotojams, kuriems per trumpą laikotarpį netekus didelės pinigų sumos bendrovė nebegalėtų laiku mokėti darbo užmokesčio ar būtų netgi priversta visus ar dalį iš turimų 18 darbuotojų atleisti. Be to, realios ir atsakovėms prieinamo dydžio mėnesio išmokos nustatymas (teismų priteistos sumos išdėstymas lygiomis dalimis 24 mėnesių laikotarpiui) iš esmės daugiau apsaugotų ir ieškovės interesus, nes sudarytų sąlygas jai realiai atgauti pinigus: tai bus ilgesnis laikotarpis, bet grąžinimas bus labiau užtikrintas ir pagrįstas atsakovių finansinėmis galimybėmis;

4.4. egzistuoja objektyvi grėsmė, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius vykdymo veiksmų, bus areštuotos atsakovių piniginės lėšos ir turtas, suvaržytas L. P. įmonės lėšų judėjimas per šios atsakovės sąskaitą banke, dėl ko sutriks atsakovės veikla, bendrovė neturės galimybių vykdyti veiklos, tęsti projektų (užsakymų) vykdymo, jų pabaigti, mokėti darbo užmokesčio darbuotojams ir kt. Pritaikius atsakovių prašomas laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė nepraras galimybės išsiieškoti skolą. Ieškovei yra priteistos ir procesinės palūkanos, dėl to ji nepatirs visiškai jokių neigiamų pasekmių, nes jai galinčius kilti nepatogumus kompensuotų minėtos procesinės palūkanos.

Šalies argumentai

5. Ieškovė UAB „Sinteksus“ prašo atmesti atsakovių prašymą dėl teismų procesinių sprendimų vykdymo išdėstymo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei priteisti iš atsakovių ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6. Ieškovė nurodė, jog:

6.1. atsakovių pateiktas balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita už 2021 m. sausio – rugsėjo mėnesius neatspindi L. P. įmonės finansinės būklės prašymo teikimo dieną. Juo labiau, kad nuo 2021 m. rugsėjo mėn. L. P. įmonė vykdė intensyvią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veiklą, iš kurios tikėtina gavo ženklias pajamas. L. P. įmonė nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. iki 2022 m. vasario 2 d. perleido didžiąją dalį savo turėto nekilnojamojo turto. L. P. įmonė visus nekilnojamojo turto perleidimo sandorius sudarė nuo 2021 m. rugsėjo 20 d., t. y. jau po to, kai buvo priimtas teismo sprendimas šioje civilinėje byloje. Be to, L. P. įmonė 2020 m. spalio 26 d. mainų sutartimi perleido 64 arų ploto žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 128 000 Eur; 2021 m. vasario 12 d. pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 69 600 Eur; 2021 m. kovo 26 d. pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 74 500 Eur;

6.2. prašyme L. P. įmonė nurodė vykdanti tik konditerijos gaminių gamybos ir mažmeninės prekybos veiklą, galimai sąmoningai siekdama suklaidinti teismą bei sukurti įspūdį, kad atsakovės tariamai patiria suvaržymus ir finansinius sunkumus dėl COVID-19 viruso sukeltų padarinių bei yra nepajėgi įvykdyti įsiteisėjusio sprendimo. Nors atsakovės prašyme nurodyta kavinės veikla dėl COVID-19 pandemijos tikėtina 2020-2021 metais patyrė suvaržymų ir sunkumų, tačiau nekilnojamojo turto rinkoje nuo 2020 metų stebimas tiek paklausos, tiek kainų ženklus augimas. L. P. įmonė nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio vykdė nekilnojamojo turto sandorius itin populiarioje ir paklausioje vietovėje Vilniaus mieste, t. y. (duomenys neskelbtini), kas leidžia teigti, kad L. P. įmonės intensyviai vykdoma nekilnojamojo turto prikimo-pardavimo veikla nėra suvaržyta ir finansinė padėtis nėra sunki;

Atsiliepimas

6.3. atsakovių nurodoma kavinės veikla yra vykdoma patalpose adresu (duomenys neskelbtini), kurios L. P. įmonei nepriklauso nuosavybės teise (registruotas tik juridinis faktas). Tuo tarpu kiti du L. P. įmonei priklausantys nekilnojamojo turto objektai, adresu (duomenys neskelbtini), yra kartu su kitais savininkais bendros dalinės nuosavybės teise valdoma pastogė ir rūsys, kuriose kavinės veikla nėra vykdoma. Taigi, atsakovių teiginiai, jog L. P. įmonei nuosavybės teise priklausančio turto pardavimas per antstolį reikštų jos „veiklai gyvybiškai būtinos materialinės bazės“ praradimą yra visiškai nepagrįsti;

6.4. atsakovės iki šiol nėra įvykdžiusios nei dalies teismo sprendimo. Nuo 2022 m. sausio 13 d., kuomet sprendimas įsiteisėjo ir tapo vykdytinas, atsakovės nėra sumokėjusios ieškovei nei vieno euro, nepaisant to, kad L. P. įmonė nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. iki 2022 m. vasario 2 d. pardavė, išmainė ir / ar kitaip perleido net 18 nekilnojamojo turto objektų, už kuriuos L. P. įmonė neabejotinai gavo ženkliai didesnę piniginių lėšų sumą nei yra priteista teismo sprendimu. Tai leidžia pagrįstai abejoti atsakovių sąžiningumu ir deklaruojamais ketinimais sprendimą vykdyti gera valia daliniais mokėjimais. Pateiktu prašymu atsakovės siekia kaip įmanoma labiau užtęsti ir apsunkinti priteistų sumų išieškojimo procesą, o ne realiai ir kuo greičiau įvykdyti sprendimą;

6.5. atsakovių argumentai apie tariamai ateityje pagerėsiančią finansinę padėtį yra visiškai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais ir aplinkybėmis. Atsakovės neįrodė savo sunkios finansinės padėties ir negalėjimo įvykdyti sprendimo. Atsakovės nutyli esminę aplinkybę apie tai, kad L. P. įmonė yra finansiškai pajėgi įvykdyti sprendimą, kadangi turi nekilnojamojo turto ir galimai kito turto, į kurį gali būti nukreipiamas sprendimo vykdymas, nesuvaržant atsakovės vykdomos konditerijos gaminių gamybos ir mažmeninės prekybos veiklos;

6.6. atsakovių prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįstas ir apskritai negali būti tenkinamas, nes pateiktame procesiniame prašyme išdėstyti teismo sprendimo vykdymą nėra pareikšta jokių savarankiškų materialių reikalavimų, kurių įvykdymas galėtų būti užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta priemone. Prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą negali paneigti teismo sprendimo dėl skolos priteisimo privalomumo ir nesukuria materialių teisinių padarinių priverstinio vykdymo proceso atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmetamas.

7. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 7 straipsnyje įtvirtinti koncentracijos ir ekonomiškumo principai kartu su CPK 18 straipsnyje apibrėžtu teismo sprendimo privalomumo principu užtikrina civilinę bylą laimėjusio asmens teisėto intereso, kad jam palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, apsaugą. Išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus, CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Šios normos taikymo išimtinumas sietinas su nuostata, jog bylą laimėjusio asmens teisė į realų apgintos civilinės teisės įgyvendinimą gali būti ribojama tik tuo atveju, jeigu bloga skolininko turtinė padėtis objektyviai apriboja jo galimybes įvykdyti teismo sprendimą, egzistuoja reali tikimybė, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui, įpareigojimų įvykdymo atidėjimas nesukurs neigiamų pasekmių kreditoriaus turtinei padėčiai ir veiklai.

8. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo (ar atidėjimo), teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas (atidėjimas) neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

9. Nagrinėjamu atveju atsakovės 2022 m. vasario 11 d. prašymu, kuris Vilniaus apygardos teisme užregistruotas 2022 m. vasario 14 d., prašo išdėstyti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimo, kuris įsiteisėjo 2022 m. sausio 13 d., o taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 13 d. nutarties vykdymą 24 mėnesiams. Iš bylos duomenų nustatyta, jog 2022 m. sausio 18 d. ieškovei buvo išduotas vykdomasis raštas. Ieškovė atsiliepime į atsakovių prašymą nurodė, jog civilinėje byloje išduotus vykdomuosius raštus jau yra pateikusi vykdyti antstoliui, ir tuo pagrindu antstolis V. M. vykdo išieškojimą iš individualios L. P. įmonės vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

10. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, jog paprastai prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo turi būti pateiktas teisminio nagrinėjimo metu (tokiu atveju dėl jo pagrįstumo pasisakoma teismo sprendimu) arba po teismo sprendimo priėmimo, bet ne vėliau kaip iki priverstinio vykdymo pradžios. Priešingas aiškinimas pažeistų teisinio tikrumo principą ir neužtikrintų teismo sprendimo privalomumo bei neproporcingai ribotų išieškotojo interesus. Skolininko interesai yra pakankamai užtikrinami suteikiant jam galimybę pasinaudoti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo institutu teisminio nagrinėjimo stadijoje ar iš karto po jos, bet iki priverstinio vykdymo pradžios, pateikiant teismui įrodymus apie turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, objektyviai trukdančias įvykdyti teismo sprendimą per įmanomai trumpiausią terminą. Be to, ir vykdymo procese skolininkas turi teisę prašyti vykdomąjį dokumentą vykdančio antstolio atidėti vykdymo veiksmus ar sudaryti taikos sutartį su išieškotoju. Vien skolininko delsimas pateikti prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą gali būti pagrindu tokį prašymą atmesti (žr., pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020).

Žemesnės instancijos teismas

11. Atsakovės dėl sunkios finansinės padėties prašo išdėstyti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimo, kuriuo ieškovei UAB „Sinteksus“ iš atsakovės individualios L. P. įmonės ir subsidiariai iš atsakovės L. P. priteistas 378 103,57 Eur avansas ir 58 795,10 Eur palūkanos, 6 procentų metinės palūkanos iš atsakovės individualios L. P. įmonės ir subsidiariai 5 procentų metinės palūkanos iš atsakovės L. P. už 378 103,57 Eur avansą, skaičiuojamos nuo 2020 m. balandžio 20 d. iki visiško sprendimo įvykdymo bei lygiomis dalimis iš atsakovių ieškovei priteistos 10 207,33 Eur bylinėjimosi išlaidos, vykdymą, o taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 13 d. nutarties, kuria ieškovei UAB „Sinteksus“ iš atsakovių individualios L. P. įmonės ir jos savininkės L. P. priteista po 1 547,51 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, vykdymą 24 mėnesiams.

12. Atsakovės sunkią savo finansinę padėtį grindžia bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentais (balansu, pelno (nuostolių), nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitomis), parengtais už laikotarpius nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2020 m. rugsėjo mėn. ir nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2021 m. rugsėjo mėn.; L. P. samdomų darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudų žiniaraščiu, duomenimis apie atsakovės L. P. darbo užmokestį, pateiktais už laikotarpį nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2021 m. rugsėjo mėn. bei 2020 m. gruodžio 3 d. bendrovės pažyma apie negautas pajamas.

13. Iš individualios L. P. įmonės 2020 m. spalio 27 d. pelno (nuostolių) ataskaitos, pateiktos už laikotarpį nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2020 m. rugsėjo mėn., matyti, jog bendrovė nurodytu laikotarpiu patyrė 35 322 Eur nuostolių. 2020 m. gruodžio 3 d. L. P. įmonės pažymoje nurodyta, jog bendrovė nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2020 m. gruodžio 3 d. jokių pajamų iš savo veiklos negavo. Iš individualios L. P. įmonės 2021 m. spalio 28 d. pelno (nuostolių) ataskaitos, pateiktos už laikotarpį nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2021 m. rugsėjo mėn., matyti, jog bendrovė nurodytu laikotarpiu patyrė 52 648 Eur dydžio nuostolius.

14. Nurodyti dokumentai patvirtina, jog atsakovės veikla minėtais laikotarpiais buvo nuostolinga, tačiau tai nėra pagrindas įsiteisėjusio sprendimo vykdymo išdėstymui. Teismas nekvestionuoja prašymo argumentų dėl individualios L. P. įmonės veiklos pelningumo sumažėjimo, kurį nulėmė COVID-19 pandemija, tačiau pandemija padarinius sukėlė daugumai ūkio subjektų. Karantino paskelbimas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje savaime nereiškia atleidimo nuo įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymo bei negali paneigti teismo sprendimo privalomumo.

15. Atsakovės nepateikė duomenų apie L. P. įmonės veikloje generuojamas apyvartines lėšas, išrašų iš banko sąskaitų ir kasos knygos, kurie patvirtintų, kad priteistų sumų sumokėjimas iš karto L. P. įmonei būtų itin komplikuotas ir sudėtingas. Be to, iš 2021 m. spalio 28 d. individualios L. P. įmonės balanso, pateikto už laikotarpį nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2021 m. rugsėjo mėn., matyti, jog bendrovė nurodytu laikotarpiu turėjo turto už 1 813 712 Eur sumą, iš kurio ilgalaikis materialusis turtas (žemė, pastatai ir statiniai, transporto priemonės, kita įranga, kitas turtas) sudaro net 729 718 Eur, 104 459 Eur – finansinis turtas; bendrovės trumpalaikis turtas sudarė 979 534 Eur. Taigi, atsakovė L. P. įmonė yra pelno siekianti veikianti įmonė, turinti turto, kuriai nėra inicijuotas nemokumo procesas.

16. Pažymėtina, jog atsakovių prašymas iš esmės argumentuojamas siekiu užtikrinti L. P. įmonės vykdomos veiklos stabilumą, nurodant, kad bendrovė taip pat privalo mokėti mokesčius valstybei, 18-ai darbuotojų, dengti įsiskolinimus kitiems kreditoriams, kuriems įsiskolinimas sudaro 532 618 Eur sumą, todėl bendrovė šiuo metu negali įvykdyti teismo sprendimo. Be to, atsakovė teigia, jog ji turi laikytis atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo, tačiau jokių mokėjimų kitiems subjektams dydžių bei terminų, konkrečių duomenų apie išduotus vykdomuosius dokumentus kitiems kreditoriams nenurodė ir nepateikė, todėl nėra galimybės įvertinti šių argumentų įtakos sprendžiamam klausimui. Aplinkybė, jog atsakovė turi įsipareigojimų kitiems kreditoriams, pati savaime nesudaro pagrindo sprendimo vykdymo išdėstymui. Ieškovė, kurios naudai priteistos sumos, taip pat yra juridinis asmuo, kaip ir L. P. įmonė, jos veikloje kyla analogiškos išlaidos, todėl, vadovaujantis šalių lygiateisiškumu bei protingos jų interesų pusiausvyros taisykle, nėra pagrindo atsakovei suteikti pranašumą prieš ieškovę. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad L. P. įmonė turimų lėšų panaudojimą yra suplanavusi kitaip ir dėl to bendrovei gali kilti nepatogumų, nėra pagrindas konstatuoti išimtines aplinkybes. Sprendimo vykdymo išdėstymo institutas negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas yra susijęs su tam tikrų neigiamų padarinių (dažniausiai finansinių) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita.

17. Iš bendrovės savininkės L. P. darbo užmokesčio sąnaudų žiniaraščio už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. matyti, jog atsakovės L. P. atlyginimas už nurodytą laikotarpį iš viso sudarė 7 704 Eur (642 Eur / mėn.), tačiau teismui nepateikti jokie kiti duomenys, patvirtinantys atsakovės L. P. realią finansinę padėtį prašymo pateikimo metu (pvz., banko sąskaitų išrašai, duomenys apie L. P. turimą kilnojamąjį ir / ar nekilnojamąjį turtą). Vien minėta pažyma pati savaime nepatvirtina pagrindo išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo.

18. Teismas sprendžia, jog atsakovių pateikti rašytiniai įrodymai neleidžia teismui padaryti išvados, jog atsakovės yra nepajėgios įvykdyti teismo sprendimą be jo įvykdymo išdėstymo. Atsakovės nepateikė teismui visų jų finansinę padėtį pagrindžiančių įrodymų, t. y. įrodymų apie turimą kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, kitą turtą ir jo vertę, turimas lėšas banko sąskaitose ir kt., nors CPK 178 straipsnis įpareigoja šalį įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus.

19. CPK 179 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų, o taip pat ieškovės kartu su atsiliepimu į atsakovių prašymą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog atsakovė L. P. įmonė nuosavybės teise valdo 13 nekilnojamojo turto objektų Vilniaus mieste ir Vilniaus m. sav. teritorijoje (žemės sklypai, statiniai, patalpos-butai). Atsakovė L. P. nuosavybės teise valdo 3 nekilnojamojo turto objektus (butą Palangoje, žemės sklypą Trakų raj. sav., patalpą-butą Vilniaus mieste). VĮ Regitra duomenys patvirtina, jog atsakovė L. P. įmonė nuosavybės teise valdo dvi transporto priemones. Turto arešto aktų registro duomenys patvirtina, jog atsakovės L. P. įmonės turtui areštas taikomas tik pagal ieškovės UAB „Sinteksus“ pateiktą vykdomąjį dokumentą (Turto arešto akto identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)).

20. Be to, ieškovės kartu su atsiliepimu į atsakovių prašymą pateikti rašytiniai įrodymai (išrašai iš Nekilnojamojo turto registro) patvirtina, jog atsakovė L. P. įmonė nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. iki 2022 m. vasario 2 d., tai yra jau po Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimo šioje byloje priėmimo, perleido, pardavė, išmainė ir / ar kitaip perleido net 18 nuosavybės teise valdytų nekilnojamojo turto objektų (žemės sklypai Vilniuje ir Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, patalpos-butai Vilniaus mieste). Atsakovės L. P. įmonės intensyviai vykdoma nekilnojamojo turto prikimo-pardavimo veikla leidžia teigti, jog šios atsakovės finansinė padėtis nėra tokia sunki, kokią deklaruoja atsakovės pateiktame prašyme, o taip pat sudaro pagrįstą pagrindą abejoti atsakovių sąžiningumu ir deklaruojamais ketinimais sprendimą vykdyti gera valia daliniais mokėjimais.

21. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad L. P. įmonė turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, vykdo veiklą, sudarinėja nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, mainų, kitus sandorius, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog L. P. įmonės ar jos savininkės L. P. turtinė padėtis yra sunki. Bet kuriuo atveju vien įprastai blogos materialinės padėties konstatavimas nesudaro pagrindo taikyti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo institutą.

22. Be to, sprendžiant dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, yra reikšmingi skolininko veiksmai, siekiant bent iš dalies įvykdyti įsipareigojimus kreditoriui. Atsakovės nepateikė į bylą jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis), kad prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą pateikimo dienai ieškovei būtų sumokėjusios bent dalį teismo priteistos sumos ar kreipėsi į ieškovę dėl skolos mokėjimo sąlygų suderinimo. Ieškovė atsiliepime nurodė, jog atsakovės nėra sumokėjusios ieškovei nei vieno euro. Tokie atsakovių veiksmai parodo, kad jos nesistengia bent laipsniškai dengti ieškovei priteistų sumų. Byloje nėra jokių duomenų apie išskirtinai pranašesnę ieškovės turtinę ir finansinę padėtį prieš atsakoves. Taigi, jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog sprendimo įvykdyti negalima dėl itin sunkios atsakovių turtinės padėties ar ypač svarbių kitų aplinkybių, nenustatyta.

23. Teismo nustatytos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo taikyti išimtį iš bendros teismų sprendimų vykdymo tvarkos (CPK 18 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas sąlygotų ne tik teismo sprendimo privalomumo, lygiateisiškumo principų pažeidimą, bet ir kitos šalies, šiuo atveju ieškovės, teisėtų lūkesčių pažeidimą. Atsakovės neįrodė, kad nagrinėjamu atveju yra susidariusios išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo institutą jau pradėjus teismo sprendimo priverstinį vykdymą, todėl atsakovių prašymas atmetamas. Taip pat pažymėtina, kad priverstinio sprendimo vykdymo metu susidarius ypatingai nepalankiai situacijai jį vykdyti, atsakovės turi teisę kreiptis į teismo sprendimą vykdantį antstolį su prašymu atidėti vykdymo veiksmus ar sudaryti su išieškotoja UAB „Sinteksus“ taikos sutartį vykdymo procese.

Dėl laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo

24. Kartu su prašymu išdėstyti teismo sprendimą atsakovės pateikė ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti ieškovės ir / ar jos interesais veikiančių asmenų veiksmus vykdymo procese tol, kol bus išspręstas atsakovių prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, įpareigoti ieškovę nesikreipti į antstolį ir nepateikti vykdymui Vilniaus apygardos teismo išduotų vykdomųjų raštų, o jei minėti vykdomieji raštai jau pateiki vykdyti – sustabdyti šių vykdomųjų raštų pagrindu pradėtą vykdomąją bylą, t. y. sustabdyti išieškojimą vykdymo procese.

25. CPK 144 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK penktajame skirsnyje nustatyta tvarka. Ši sąvoka „bet kurioje civilinio proceso stadijoje“ aiškintina kaip asmens teisė pateikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tiek iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (CPK 147 straipsnio 3 dalis), tiek kartu su ieškiniu, tiek ir vėliau – iki to momento, kai byla nagrinėjama visų instancijų teismuose (CPK 147 straipsnio 2 dalis), bet ne tada, kai įsiteisėja dėl ginčo dalyko priimtas sprendimas ir, reikiamais atvejais, prasideda jo priverstinis vykdymas. Tokį aiškinimą lemia ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu negali būti paneigiamas ir įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo bei jo vykdytinumo principas, įtvirtintas CPK 17 ir 588 straipsniuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-223-464/2018).

26. Teismų praktikoje nurodoma, jog, sprendžiant prašymus dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar įvykdymo išdėstymo, jokie materialiniai teisiniai reikalavimai negali būti keliami, kadangi prašymas pakeisti sprendimo vykdymo tvarką nagrinėjamas šiam įsiteisėjus, taip pat, jog sprendžiant prašymus, pateiktus CPK 284 straipsnio nustatyta tvarka, negali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, numatytos CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. lapkričio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020 konstatavo, kad prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dalimis negali būti vertinamas kaip sukuriantis materialius teisinius padarinius priverstinio vykdymo proceso atžvilgiu. Tai yra procesinė šalies teisė, tačiau tokios procesinės teisės įgyvendinimas negali paneigti teismo sprendimo dėl priteisimo privalomumo ir vykdytinumo savybių. Nors teismų praktikoje pripažįstama, kad laikinųjų apsaugos priemonių pagalba gali būti užtikrinami ne tik ieškinio materialiniai teisiniai reikalavimai, bet ir išimtiniais atvejais procesiniai reikalavimai (pavyzdžiui, dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo), tačiau ir tokiu atveju negalima teigti, kad bet kokio procesinio prašymo pateikimas teismui sudaro sąlygas laikinųjų apsaugos priemonių pagalba stabdyti išieškojimą vykdymo procese. Teismo sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo modifikavimas, net ir tenkinus tokį prašymą, skolininko prievolių apimtis pagal tokį teismo sprendimą liks nepakitusi.

27. Darytina išvada, kad įstatymas nenumato galimybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti būsimos teismo nutarties dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, todėl atsakovių prašomos laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.

28. Pažymėtina, jog sprendimo vykdymo stadijoje dėl vykdymo veiksmų laikino sustabdymo privalomuoju ar dispozityviuoju pagrindu CPK 625 ar CPK 626 straipsniuose nustatyta tvarka sprendžia antstolis, kuris atlieka vykdymo veiksmus, o ne bylą, kurioje išsprendus šalių ginčą buvo išduotas vykdytinas dokumentas, išnagrinėjęs teismas. Taigi, atsakovės gali pasinaudoti joms, kaip vykdymo proceso dalyvėms, suteikta teise kreiptis į antstolį su atitinkamu prašymu.

29. Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovių, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, pagrįstumą bei realumą teismui nepateikė. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsniu, 144 straipsniu, 145 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 284 straipsniu, 290 – 291 straipsniais,

nutaria:

atsakovių individualios L. P. įmonės ir L. P. prašymą dėl sprendimo ir nutarties vykdymo išdėstymo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundas paduodamas per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Rūta Burdulienė