- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-04-08
- Bylos Nr.
- 2A-806-254/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Dalė Burdulienė (pran.), Leonas Jachimavičius
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Nėgė“
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Dalės Burdulienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rodiklis“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11209-568/2012 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rodiklis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nėgė“ dėl nepagrįsto praturtėjimo, trečiasis asmuo antstolis Marekas Petrovskis.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti, kad atsakovė 3 616,75 Lt sumą gavo neteisėtai; taikyti restituciją natūra ir grąžinti šalis į turtinę padėtį buvusią iki neteisėtų lėšų gavimo, priteisiant iš atsakovės 3 616,75 Lt sumą; priteisti 6 procentų dydžio procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Kauno apygardos teisme 2009-07-22 buvo priimtas ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Rodiklis“ (civ. b. Nr. B2-2509-555/2009), tą pačią dieną pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – įmonės turto areštas. Nutartis, kuria atsisakyta bendrovei kelti bankroto bylą įsiteisėjo 2009-09-12, laikinosios apsaugos priemonės panaikintos 2009-09-17, kai minėta nutartis buvo išregistruota Iš Turto arešto aktų registro. Nepaisant keliamos bankroto bylos, antstolis vykdymo veiksmų nesustabdė ir 2009-09-11 atsakovei vykdomojoje byloje Nr. 0123/09/01598 neteisėtai pervedė pinigines lėšas – iš UAB „Rodiklis“ išieškotą 3 616,75 Lt sumą. Atsakovė neteisėtai įgytas lėšas grąžinti atsisakė. Nurodo, kad šis lėšų paskirstymas privalėjo būti sustabdytas remiantis Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Kadangi šių nuostatų nebuvo laikomasi, konstatuotina, kad atsakovė minėtas lėšas gavo neteisėtai (be teisinio pagrindo), antstolio atlikti pervedimai pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas, todėl šios lėšos turi būti grąžintos kaip gautos nepagrįstai, t. y. tarp šalių šiuo atveju turi būti taikoma restitucija natūra.
Nurodė, kad ieškovei bankroto byla buvo iškelta Kauno apygardos teismo 2009-12-24 nutartimi (civ.b. Nr. B2-1019-324/2010). Ši nutartis įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2010-04-06 nutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad visų pirma, asmuo turėjo įgyti turtą be teisinio pagrindo, tačiau šios aplinkybės ieškovė neįrodė, nes antstolis vykdė išieškojimą atsakovės naudai iš UAB „Rodiklis“ vykdomojo dokumento pagrindu, o tai reiškia, turto įsigijimas pateisinamas konkrečiu dokumentu, ir šios aplinkybės šalys neginčija. Teismas sprendė, kad atsakovė, būdama išieškotoja vykdomojoje byloje Nr. 0123/09/01598, neatliko jokių neteisėtų veiksmų vykdymo procese ir lėšos 2009-09-11 buvo pervestos antstolio 2009-07-23 patvarkymu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Kauno apygardos teismo 2009-09-01 nutartis, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą UAB „Rodiklis“ bei panaikintos 2009-07-22 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės nebuvo skundžiama. Ši nutartis, dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinimo įsigaliojo 2009-09-09, todėl teismas sprendė, jog pinigų išmokėjimo metu jau buvo išnykusi aplinkybė, stabdanti vykdymo veiksmus ir antstoliui nebuvo kliūčių jų tęsti. Be to, antstolio veiksmai nebuvo skundžiami įstatymu nustatyta tvarka ir pagrindais, nors ieškovė juos laikė neteisėtais, taip pat nebuvo pažeistas ir administruojamos bendrovės kreditorių lygiateisiškumo principas, kadangi nei bankrutuojančiai UAB „Rodiklis“, nei jos kreditoriams nebuvo padaryta žala, nes bankroto byla 2009-07-22 priimto ieškinio pagrindu nebuvo iškelta, o iškelta tik 2009-12-24, t. y. po pavedimo atlikimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas (b. l. 83-85) prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog buvo pažeista Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostata, nes netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, reikšmingas minėtai ĮBĮ normai taikyti, klaidingai nustatė IBĮ 9 straipsnio 3 dalyje numatytą draudimo galiojimo terminą. Nutartis iškelti ar atsisakyti iškelti bankroto bylą įsiteisėja per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos. Remiantis CPK 73 straipsnio 3 dalyje ir 74 straipsnio 6 dalyje nustatyta proceso terminų skaičiavimo tvarka, Kauno apygardos teismo 2009-09-01 nutarties terminas pradedamas skaičiuoti nuo sekančios dienos ir baigiasi, t. y. įsiteisėja 2009-09-12. Pasirengimo bankroto bylos nagrinėjimui stadijoje nuo 2009-07-22, kai Kauno apygardos teismas priėmė UAB „Spaudos praktika" pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, iki 2009-09-12, kai visa apimtimi įsiteisėjo teismo nutartis atsisakyti iškelti UAB „Rodiklis“ bankroto bylą, galiojo ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas – turto realizavimo ir išieškojimo sustabdymas. Byloje pateikti dokumentai patvirtina aplinkybę, kad antstolis pinigines lėšas atsakovei pervedė tuo metu, kai galiojo minėta imperatyvi ĮBĮ nuostata;
2. Teismas nepagrįstai ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punkto normą sutapatino su IBĮ 9 straipsnio 3 dalies norma. Nurodo, kad teismas, nustatydamas 7 dienų terminą skundui dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pateikti, suklydo, taip padarydamas akivaizdžią rašybos klaidą, nes pagal ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punktą pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, sprendžiant bankroto bylos kėlimo klausimą, galioja iki visos nutarties iškelti arba atsisakyti iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo. Teismas nepagrįstai rėmėsi Kauno apygardos teismo 2011-12-23 nutartimi civilinėje byloje Nr.2-3189-264/2011, kurioje nurodyta, jog 2009-09-01 teismo nutartis (civ. byla Nr.B2-2509-555/2009) įsiteisėjo 2009-09-11, kadangi šis sprendimas nėra galutinis ir įsiteisėjęs. Net ir sutikus su faktu, jog dėl bankroto bylos kėlimo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas baigėsi 2009-09-09, toks faktas nepanaikina faktinių aplinkybių, sudarančių prielaidą taikyti ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostatą, kadangi šia norma nustatytas imperatyvus draudimas galioja savarankiškai ir teismui byloje nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių;
3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsisakius įmonei kelti bankroto bylą, ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies normos pažeidimas nesukelia pasekmių. Nurodo, kad kasacinis teismas yra konstatavęs, jog minėta ĮBĮ nuostata yra imperatyvi ir turi būti taikoma visais atvejais, kai teisme priimamas pareiškimas dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo, nepriklausomai nuo to, kaip bus išspręstas bankroto bylos iškėlimo klausimas. Tokia teismo nutartis neturi retroaktyvaus poveikio iki jos priėmimo susiklosčiusiems teisiniams santykiams, todėl nepagrįsta teismo pozicija, jog atsisakius kelti bankroto bylą, ĮBĮ normų taikymas, tame tarpe ir imperatyvių, netenka prasmės, t. y. nėra ginami įmonės kreditorių interesai. Draudimas antstoliui pervesti pinigines lėšas įmonės kreditoriams taikomas net tuo atveju, jei vėliau bankroto byla įmonei ir nebuvo iškelta, t. y. sprendžiant klausimą dėl ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies pažeidimo konstatavimo, bankroto bylos neiškėlimo faktas teisiškai nėra svarbus. Priešingu atveju būtų pažeistas teisinio apibrėžtumo principas;
4. Teismo vertinimas, jog antstolio veiksmai (patvarkymas) nebuvo skundžiami, todėl eliminuoja teisines pasekmes dėl ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies pažeidimo, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nurodo, kad byloje nesvarstoma ir teisiškai nėra svarbu, ar antstolio patvarkymas yra teisėtas, nes patvarkymo vykdymas neturi pažeisti IBĮ 9 straipsnio 3 dalies. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad įmonės bankroto administratorius privalo išreikalauti neteisėtai sumokėtas bankrutuojančios įmonės lėšas iš jas gavusio kreditoriaus. Šioje byloje apeliantė to ir reikalauja;
5. Teismas nepagrįstai laikėsi pozicijos, jog piniginių sumų priteisimas iš atsakovės neatitiktų bendrųjų teisės principų – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Nurodo, kad pernelyg platus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas ir aiškinimas negali paneigti imperatyviųjų teisės normų arba įteisinti pasekmių, kylančių iš neteisėtų veiksmų. Todėl konstatavus imperatyvių ĮBĮ normų pažeidimą, teismas savo iniciatyva (CK 1.78 str. 5 d.) piniginių lėšų pavedimą turėjo pripažinti neteisėtu (CK 1.80 str.) ir atitinkamai taikyti restituciją (CK 6.145 str. 1 d.);
6. Teismai, pritaikę laikinąsias apsaugos priemones (areštus) jų neišregistravo. Antstolis posėdžio metu pripažino, jog dėl jų panaikinimo į teismą nesikreipė, todėl visi disponavimo apribojimai liko galioti iki naujos CPK redakcijos (2011-10-01). Priešingas teisės aiškinimas reikštų, jog antstoliams buvo suteikta teisė nepaisyti teismų sprendimų, tuo būdu paneigiant laikinųjų apsaugos priemonių reikšmę. Antstolis, norėdamas tęsti vykdymo veiksmus ir nepažeisti kitų kreditorių teisėtų interesų, turėjo bent jau palikti saugoti depozitinėje sąskaitoje pinigų sumą, atitinkančią pritaikytų areštų mastą, arba kreiptis į teismą dėl areštų panaikinimo.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad apeliantė neteisingai teigia, jog Kauno apygardos teismo 2009-09-01 nutartis civilinėje byloje Nr. B2-2509-555/2009 įsiteisėjo 2009-09-12, kadangi ši nutartis įsiteisėjo 2009-09-11, o dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo įsiteisėjo dar anksčiau. Nurodo, kad apeliantės aiškinimas, jog nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojo lėšų pervedimo metu, prieštarauja CPK 276 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai nuostatai. Be to, minėta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra įsiteisėjusi, nenuginčyta ir galiojanti. Motyvuodama atsakovės gautų lėšų neteisėtumą, apeliantė to niekaip nepagrindžia ir pateikia vien tik deklaratyvius ir formalius teiginius. Pažymėjo, kad 2009-07-22 teisme priimto UAB „Spaudos praktika“ pareiškimo pagrindu šiuo metu bankrutavusiai ieškovei bankroto byla nebuvo iškelta, nes apeliantė su kreditore UAB „Spaudos praktika" atsiskaitė, kas taip pat suponuoja ir tai, jog apeliantė buvo moki, todėl bet kuriuo atveju 2009-09-11 antstolio atsakovei 3 616,75 Lt sumos pervedimas nepažeidė nei ĮBĮ reikalavimų, nei šiuo metu bankrutavusios atsakovės, jos kreditorių teisių ar teisėtų interesų. Nurodo, kad apeliantė pati sau prieštarauja, nes teigia, jog pagrindinis įstatymų normų, kuriomis ji remiasi, tikslas – apsaugoti galimai bankrutuosiančios bendrovės kreditorių interesus, tačiau bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad 2009-09-11 atliktas lėšų pervedimas niekaip nepažeidė apeliantės kreditorių interesų. Apeliantė to neįrodė. Apeliaciniame skunde teigiama, kad kitose bylose taikytos laikinosios apsaugos priemonės riboja antstolių vykdymo/išieškojimo veiksmus, įskaitant ir disponavimą skolininko lėšomis, tačiau šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas, nes, priešingai, vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos numato, jog kito arešto uždėjimas nestabdo turto realizavimo. Be to, apeliantė nepagrįstai remiasi apeliaciniame skunde nurodyta kasacinio teismo praktika, nes jos nurodytų bylų teisinė problematika ir faktinės aplinkybės (ratio decidendi) yra skirtingos nuo nagrinėjamos bylos, jų negalima vertinti kaip analogiškų, nurodytose bylose, priimtose kasacinio teismo nutartyse, pateikti išaiškinimai nėra teismo precedentu šioje byloje, ir todėl jomis remtis šioje byloje nėra jokio teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Pareiškimas iškelti bankroto bylą skolininkei UAB „Rodiklis“ teisme buvo priimtas 2009-07-22 (civilinė byla Nr. B2-2509-555/2009). Tos pačios dienos nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo, areštuotas atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rodiklis“ nuosavybės teise priklausantis ilgalaikis ir trumpalaikis turtas, leidžiant atsiskaityti su ieškove UAB „Spaudos technika“ (ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punktas). 2009-09-01 nutartimi buvo atsisakyta iškelti bankroto bylą UAB „Rodiklis“ bei panaikintos jos turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Pagal CPK 73 straipsnio 3 dalį metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojama procesinio termino eiga prasideda rytojaus dieną nuo nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės datos arba to įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, jeigu įstatymų nenustatyta ko kita. Taigi, paskutinė nutarties dalies dėl atsisakymo kelti ieškovei bankroto bylą apskundimo diena buvo 2009-09-11, o ji įsiteisėjo 2009-09-12 (ĮBĮ 10 straipsnio 13 dalis), o nutarties dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagal šioje nutartyje nurodytą apskundimo terminą, įsiteisėjo 2009-09-09. Apeliantės turto areštas Turto arešto aktų registre įregistruotas 2009-07-22 (Nr. 066119/09/01) nurodant, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos ĮBĮ 9 straipnsio 2 dalies 5 punkto pagrindu, o išregistruotas 2009-09-17.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolis Marekas Petrovskis, sekančią dieną po pareiškimo dėl bankroto bylos skolininkei UAB „Rodiklis“ iškėlimo priėmimo teisme dienos (2009-07-22), vykdomojoje byloje Nr. 0123/09/01598 priėmė 2009-07-23 patvarkymą paskirstyti iš skolininkės UAB „Rodiklis“ išieškotas lėšas ir 2009-09-11 pervedė 3 616,75 Lt. išieškotojai UAB „Nėgė“ (b.l. 25-27).
Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį - teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Jeigu teismas atsisako iškelti įmonei bankroto bylą, išieškojimas ir turto realizavimas atnaujinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant nuostatą ,,turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas“ laikomasi pozicijos, kad ši nuostata taikoma net ir tada, jei turto realizavimo ar išieškojimo procedūros (skolininko turto paieška, areštas, turto pardavimas iš varžytynių ir pan.) jau prasidėjusios, t. y. vykdymo veiksmai turi būti stabdomi bet kuriame skolininko turto realizavimo ar išieškojimo etape (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB bankas Hansabankas v. UAB ,,Baltijos žuvys“, bylos Nr. 3K-3-637/2006; 2009 m. spalio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Kauno vaisių ir daržovių prekyba“ v. antstolė B. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-438/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vokietijos bendrovė „EURODUNA Food Ingredients GmbH“ v. antstolė V. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-30/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju po pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo apeliantei, buvo atlikti šie vykdomieji veiksmai: 2009-07-23 priimtas patvarkymas dėl išieškotų lėšų paskirstymo bei 2009-09-11 išieškotojai pervesta 3 616,75 Lt. iš skolininkės išieškotų lėšų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tiek pagal ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punktą pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tiek ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostata vertintini kaip imperatyvieji ribojimai. Šiuos ribojimus pažeidžiantys atsiskaitymai su bankrutuojančios įmonės kreditoriais yra neteisėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2011, 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2008; 2008 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2008; kt.), todėl konstatuotina, kad atsakovė UAB „Nėgė“ 2009-09-11 ginčo lėšas gavo galiojant ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies imperatyviesiems draudimams. Šiuo atveju apeliantei ginčyti antstolio atliktų veiksmų teisėtumą, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nebuvo jokios teisinės būtinybės, nes tų veiksmų prieštaravimas įstatyme nustatytiems draudžiamiesiems imperatyvams ir tų veiksmų neteisėtumas yra akivaizdūs (Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos 2012-03-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-427/2012). Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Lietuvos apeliacinio teismo 2013-03-07 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-537/2013 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rodiklis“ ieškinį atsakovui antstoliui Marekui Petrovskiui dėl žalos atlyginimo, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, pripažino antstolio neteisėtus veiksmus dėl atlygio sau išmokėjimo būtent vykdomojoje byloje dėl išieškojimo iš apeliantės atsakovei UAB „Nėgė“. Šioje nutartyje taip pat buvo konstatuota, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 1 d. nutartis, kuria atsisakyta UAB „Rodiklis“ iškelti bankroto bylą, negali pakeisti antstolio veiksmų, atliktų nagrinėjamu laikotarpiu, vertinimo arba sudaryti pagrindą nepaisyti bankroto procedūras reglamentuojančių imperatyvių teisės normų nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2011).
Apibendrinant darytina išvada, kad atsakovė UAB „Nėgė“ 2009-09-11 gavo savo 3 616,75 Lt kreditorinio reikalavimo patenkinimą dėl antstolio atliktų neteisėtų veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0123/09/01598. Neteisėtas turto gavimas yra pagrindas taikyti restituciją ir grąžinti šalis į pradinę padėtį (CK 6.145 straipsnio 1 dalis), o atsakovės kreditorinis reikalavimas turi būti patvirtinamas ir tenkinamas pagal ĮBĮ nuostatas, laikantis kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir proporcingumo kartu su kitais tos pačios eilės kreditoriais (ĮBĮ 26 straipsnis, CK 6.145 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2011 ir kt. ). Kadangi pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė netinkamai aiškindamas ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl imperatyviųjų ribojimų, todėl neteisėtas sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys patenkinamas visiškai (CPK 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nėgė“ (juridinio asmens kodas 149872578) ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Rodiklis“ (juridinio asmens kodas 133917559) 3 616,75 Lt (tris tūkstančius šešis šimtus šešiolika litų 75 ct) neteisėtai gautų lėšų ir 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012-06-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.