- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-27
- Bylos Nr.
- e2A-490-643/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09290-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eglė Surgailienė, Margarita Stambrauskaitė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- S. J., M. J.
- Trečiasis asmuo
- VšĮ „SOTAS“
- Kategorijos
- 2.3.4.6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Surgailienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams S. J. ir M. J. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo – VšĮ „SOTAS“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1.Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba, Skyrius) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams S. J. ir M. J. (toliau – ir atsakovai) prašydamas:1) atsakovams M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvų valdžią dukros S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu; 2) priteisti iš M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą mažametei dukrai S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės; 3) iki teismo sprendimo dėl nepilnametės S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą VšĮ „SOTAS“, kodas (duomenys neskelbtini); 4) teismo išlaidas išreikalauti iš atsakovų. Ieškinį grindė argumentais:
1.1. Atsakovai turi nepilnametę dukrą S. J., gimusią (duomenys neskelbtini), kurios atžvilgiu tėvų valdžios tinkamai neįgyvendina ir nuo vaiko auklėjimo yra nusišalinę visiškai. Nepilnametės tėvų šeima Tarnybai žinoma. S. J. atžvilgiu neterminuotai ribota keturių jos vaikų atžvilgiu motinos valdžia (2018 m. birželio 12 d. civilinėje byloje Nr. e2-13040-1044/2018 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu neterminuotai ribota motinos valdžia trijų vaikų atžvilgiu); dar vieno vaiko atžvilgiu neterminuotai ribota abiejų tėvų valdžia Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai sprendimu 2022 m. sausio 18 d. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)).
1.2. S. J., auginanti nepilnametę S. J., 2022 m. birželio 23 d. apgyvendinta Krizių centre, po laisvės atėmimo bausmės atlikimo Panevėžio moterų pataisos namuose. Moteris iš Krizių centro su dukra buvo išvykusi, o į Krizių centro darbuotojų skambučius neatsiliepė, į minėtą įstaigą negrįžo. Vėliau S. J. Krizių centrą informavo, kad gyvena motinos namuose. Krizių centro darbuotojai išreiškė nerimą dėl S. J., auginančios mažametį vaiką, šeimos situacijos.
1.3. 2022 m. rugpjūčio 17 d. Skyriuje gautas pranešimas iš atvejo vadybininkės apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Skyriuje gautame pranešime nurodoma, kad lankantis socialinėms darbuotojoms adresu (duomenys neskelbtini), S. J. šeimoje, kur tuo metu gyveno ir turėjo būti S. J. su dukra S. J., šeimos socialinę darbuotoją pasitiko S. J. motina (vaiko senelė) ir pranešė, kad moters namuose nėra nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d. Pasak moters, kai S. J. grįžo namo pavartojusi narkotinių medžiagų, jai pasidarė bloga, todėl buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri išvežė moterį į ligoninę. Iš ligoninės, motinos teigimu, S. J. 2022 m. rugpjūčio 16 d. išrašė, bet namo moteris negrįžo. Šeimos socialinė darbuotoja pastebėjo, kad mergaitė buvo nusilpusi ir vangi, todėl buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. 2022 m. rugpjūčio 17 d. Skyriaus specialistai mažametę nuvežė į VšĮ Vilniaus miesto klinikinę ligoninę apžiūrai, minėtoje gydymo įstaigoje 2022 m. rugpjūčio 19 d. S. J. nustatyta klinikinė diagnozė: tyčinis vaiko apnuodijimas nepatikslintomis medžiagomis, COVID-19 liga, dehidratacija.
1.4. 2022 m. rugpjūčio 19 d. Skyriaus specialistai nustatė nepilnametės atžvilgiu laikinąją priežiūrą pas nepilnamečio vaiko pusseserę L. T., adresu (duomenys neskelbtini). Šis asmuo buvo paskirtas laikinu prižiūrėtoju, kadangi vaikas iki tol dažnai su juo dažnai bendraudavo, pažįsta ją ir jos vaikus, nepilnametę ir laikiną prižiūrėtoją sieja artimas emocinis ryšys, vaikui buvo užtikrintos saugios gyvenimo sąlygos.
1.5.2022 m. rugsėjo 9 d. Skyriuje gautas vyriausiojo specialisto tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad mobiliosios pagalbos (toliau – MK) specialistams apsilankius laikinosios vaiko prižiūrėtojos L. T. namuose, moteris teigė, kad naktį buvo pas ją atėjusi nepilnamečio vaiko motina (visą laiką triukšmavo, neleido miegoti visai jos šeimai, dėl ko jos sūnus ryte neišėjo į mokyklą). Pasak L. T., moteris anksti ryte pasiėmusi vaiką, išėjo iš jos namų. L. T. teigė, kad ji negali tinkamai užtikrinti vaiko saugumo, todėl atsisako toliau būti laikinąja nepilnametės prižiūrėtoja.
1.6. 2022 m. rugsėjo 9 d. Skyriaus specialistai mažametę nuvežė į VšĮ Vilniaus miesto klinikinę ligoninę apžiūrai, minėtoje gydymo įstaigoje S. J. nustatyta klinikinė diagnozė: nepakankama vaiko priežiūra ir kontrolė.2022 m. rugsėjo 9 d. Skyriaus specialistai priėmė sprendimą nutraukti vaiko laikinąją priežiūrą, kadangi vaiko laikinosios priežiūros metu visos įmanomos pagalbos šeimai ir vaikui priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos. 2022 m. rugsėjo 9 d. vaikas laikinai apgyvendintas VšĮ „SOTAS“.
Žemesnės instancijos teismas
1.7.Tarnyba 2022 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo motinos išdavimo. Teismas 2022 m. spalio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tenkino Tarnybos prašymą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 30-3232/22 S. J. buvo nustatyta laikinoji globa VšĮ „SOTAS“ budinčių globotojų šeimoje.
1.8. Vilniaus miesto antrojo policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-36317-22 dėl nusikalstamos veiklos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, dėl to, kad gautas pranešimas iš Skyriaus apie tai, kad S. J. buvo tyčia apnuodyta nepatikslintomis medžiagomis.2022 m. spalio 13 d. Skyriuje gautas medicininis dokumentas iš VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Žalgirio klinikos apie S. J., kad nepilnametė atvyko dėl patinimų viršutinio žandikaulio, kairės pusės, šoninių dantų srityje. Pastebėti daugybiniai dantų pažeidimai.
1.9. 2023 m. gegužės 25 d. vyko atsakovės šeimos atvejo vadybos posėdis, kuriame atsakovė nedalyvavo. Minėto atvejo vadybos posėdžio metu bendru specialistų sprendimu nutarta kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo ir su tuo susijusių išvestinių reikalavimų, susijusių su nepilnamete S. J., kadangi situacija atsakovų šeimoje stabili - nesikeičianti.
1.10. 2022 m. lapkričio 18 d. ir 2023 m. gegužės 19 d. nepilnametę aplankė Tarnybos specialistas. Apsilankymų metu nustatyta, jog nepilnametės nuolatinė globa vyksta sklandžiai, globėjai tinkamai vykdo globėjų pareigas. Laikinoji globėja nurodė, jog su vaiku niekas iš artimų giminaičių ar tėvų susitikti nenorėjo.
1.11. Vaiko tėvas 2023 m. balandį grįžo iš įkalinimo įstaigos, buvo organizuotas susitikimas, tačiau budinti globotoja gavo VšĮ „SOTAS“ pranešimą, kad tėvas susitikimą atšaukė. Daugiau susitikimų neįvyko. Mergaitė nesuvokia savo tikro tėvo, tėčiu laiko budinčios globotojos sutuoktinį. Vaiko tėvui M. J. atvejo vadybos procesas nepradėtas, nes nežinomas vyro gyvenamosios vietos adresas.
1.12.2022 m. rugsėjo 21 d. Pagalbos šeimai skyriuje įvyko pagalbos plano sudarymo posėdis, kurio metu S. J. įsipareigojo: kreiptis į BĮ Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą individualiai psichiatro konsultacijai dėl galimos priklausomybės psichiką veikiančioms medžiagoms gydymo, vykdyti gydytojų rekomendacijas, lankyti Narkomanų anonimų grupės susirinkimus ne rečiau kaip du kartus per savaitę ir ne trumpiau negu 6 mėnesius, taip pat, baigus gydymą dėl galimos priklausomybės psichiką veikiančioms medžiagoms, lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių grupę, dalyvauti individualiose psichologo konsultacijose, tęsti ugdymosi procesą suaugusiųjų mokykloje, spręsti klausimą dėl būsto nuomos, siekiant susigrąžinti nepilnametę dukrą į šeimą, bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis ir (ar) lankyti savo nepilnametę dukrą, bendradarbiauti su VšĮ SOTAS darbuotojais, atsižvelgti į jų rekomendacijas bei bendrauti ir bendradarbiauti su socialine darbuotoja. S. J. pagalbos plano įsipareigojimus vykdo nenuosekliai, t. y. deda minimalias pastangas, siekiant susigrąžinti dukrą S. J. į šeimą.
1.13.Gauta informacija iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, jog M. J. atlieka 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmės atlikimo pradžia 2019 m. spalio 24 d., planuojama bausmės pabaiga 2023 m. balandžio 24 d. Skyriuje gauta informacija iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo, kad S. J. buvo vykdoma kardomoji priemonė – suėmimas Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjime (sulaikyta 2022 m. gruodžio 15 d., suėmimas paskirtas iki 2023 m. kovo 15 d.). Suėmimas pratęstas iki 2023 m. gegužės 15 d.2023 m. gegužės 30 d. gauta informacija, kad atsakovė šiuo metu laikoma Panevėžio kalėjime, priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, kuris dar nėra įsiteisėjęs.
1.14. Atsakovas M. J. vengia atlikti ir neatlieka savo, kaip tėvo pareigos, tinkamai ir atsakingai rūpintis savo nepilnamete dukra S. J. ir stengtis, kad ji augtų ir vystytųsi pilnavertėje, saugioje, patikimoje aplinkoje ir užaugtų doru, socialiai atsakingu piliečiu. Atsakovas dėl savo paties netinkamų, kaltų veiksmų, netinkamo ir neatsakingo gyvenimo būdo, mažamete dukra visiškai nesirūpina ir tėvo pareigų jos atžvilgiu visiškai neįgyvendina, su ja nesusitinka gyvai, jos nėra matęs net nuotolinio ryšio priemonėmis, nepilnametė jo neidentifikuoja kaip tėvo, „tėvu" vadina savo laikinosios globėjos sutuoktinį, atsakovas aktyvių veiksmų nesiėmė, jog galėtų pasimatyti su dukra. Išlaikymo vaikui neteikia visą laikotarpį nuo vaiko laikinosios globos nustatymo, savo kaip tėvo pareigas yra perleidęs trečiajam asmeniui.
1.15. Atsakovė S. J. vengia atlikti ir neatlieka savo, kaip motinos pareigos, tinkamai ir atsakingai rūpintis savo nepilnamete dukra S. J. ir stengtis, kad ji augtų ir vystytųsi pilnavertėje, saugioje, patikimoje aplinkoje ir užaugtų doru, socialiai atsakingu piliečiu. Vaikas atsakovės kaip mamos neidentifikuoja, „mama“ vadina savo laikinąją globėją. Visą globos laikotarpį nėra duomenų, jog atsakovė domėtųsi vaiko sveikatos priežiūra ar kitais susijusiais klausimais su vaiku. Vaiku pilnai rūpinasi trečiasis asmuo.
Atsiliepimas
2. M. J. atstovė I. A. pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad atsakovo atžvilgiu šeimos atvejo vadyba nebuvo taikoma, nes asmuo buvo įkalinimo įstaigoje. Sprendimas kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo priimtas praėjus apie mėnesiui po to, kai asmuo išėjo iš įkalinimo įstaigos, todėl duomenų dėl to, ar atsakovas turi galimybę auginti vaiką ir užtikrinti jo poreikius bei interesus byloje surinkta ribotai, todėl svarbu nustatyti atsakovo nuomonę dėl pareikšto ieškinio šiuo metu, kai byla nagrinėjama teisme. Nurodė, kad šiandien geriausius vaiko interesus atitinka vaiko augimas ir rūpinamasis juo laikinų globėjų šeimoje. Atsakovas nėra susisiekęs su institucijomis dėl vaiko lankymo ir/ar išreiškęs kitokį rūpestį vaiku.
3. Atsakovės S. J. atstovas advokatas E. Š. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad įvertinus ieškinį ir kartu su ieškiniu pateiktą bylos medžiagą, manytina, kad yra pagrindas tenkinti ieškinį iš dalies ir apriboti tik laikinai motinos valdžią vaiko atžvilgiu.
4. Trečiasis asmuo VšĮ „SOTAS“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka.
Šalies argumentai
5.Tarnyba žodiniu pareiškimu teismo posėdžio metu patikslintu reikalavimu prašė sumažinti išlaikymo dydį iki 150 Eur iš kiekvieno iš tėvų.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu nesutiko.
7. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Paaiškino, kad atsakovė rodo pastangas, išėjusi iš įkalinimo įstaigos žada rūpintis vaiku, ryšį su dukra palaiko. Prašė teismo atsakovei apriboti motinos valdžią laikinai bei sumažinti išlaikymo dydį iki 100 Eur.
8. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su ieškiniu sutiko iš dalies, mano, jog tėvų valdžia turėtų būti apribota laikinai. Palaikė ieškovo prašymą mažinti išlaikymą išlaikymo dydį.
Šalies argumentai
9. Trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko, prašė ieškinį teismo nuožiūra, geriausiais vaiko interesais. tenkinti visiškai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Rezoliucinė dalis
Žemesnės instancijos teismas
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė:
10.1.Laikinai apriboti atsakovei S. J. motinos valdžią nepilnamečio vaiko S. J. atžvilgiu.
10.2. Neterminuotai apriboti atsakovui M. J. tėvo valdžią nepilnamečio vaiko S. J. atžvilgiu.
10.3. Iki teismo sprendimo dėl nepilnametės S. J. nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, nustatyti S. J. gyvenamąją vietą su paskirtu laikinuoju globėju VšĮ „SOTAS“.
10.4. Priteisti iš atsakovės S. J. nepilnamečiui vaikui S. J. po 100 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 21 d.) iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
10.5. Priteisti iš atsakovo M. J. nepilnamečiui vaikui S. J. po 150 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 21 d.) iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
10.6. Laikinąjį globėją VšĮ „SOTAS“ skirti nepilnamečio vaiko S. J. iš atsakovų priteisto išlaikymo administratoriumi.
10.7. Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
3. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad atsakovai S. J. ir M. J. turi nepilnametę dukrą S. J., gim. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas leidimas paimti nepilnametį vaiką iš atsakovės. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 30-3232/22 S. J. nustatyta laikinoji globa ir laikinuoju globėju paskirtas VšĮ „SOTAS“. S. J. globos vieta nustatyta budinčio laikinojo globotojo šeimoje. Nuo laikinosios globos nustatymo situacija atsakovų šeimose nepasikeitė. Atsakovas savo įsipareigojimų nevykdo, su socialiniais darbuotojais nebendradarbiauja. Vaiko motina šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje, su dukra bendrauja nuotoliniu būdu. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, jo atstovei su juo susitikti nepavyko, teismui jo pozicija dėl ieškinio reikalavimų nežinoma. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nėra pasiruošusi prisiimti atsakomybę už dukros priežiūrą, auklėjimą ir tinkamą vaiko ugdymą. Su tuo sutiko tiek pati atsakovė, tiek jos atstovas bei nurodė, kad sutinka, kad jai būtų laikinai apribota motinos valdžia.
4. Byloje pateiktuose 2023 m. gegužės 19 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktuose bei 2023 m. birželio 7 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte nurodoma informacija patvirtina ne tik aplinkybę, kad trečiasis asmuo VšĮ „SOTAS“ tinkamai vykdo globėjo pareigas ir tinkamai prižiūri bei rūpinasi nepilnamete S. J., tačiau leidžia vertinti ir atsakovų santykius su nepilnamete dukra. Aktuose esantys globėjo paaiškinimai, kad mergaitė save identifikuoja budinčios globotojos šeimoje (globotojus vadina mama ir tėčiu),visiškai nesuvokia savo tikro tėvo, kadangi jo visai nepažįsta. Teismo posėdžio metu atsakovė bei trečiojo asmens atstovė patvirtino, kad vaiko motina bendrauja su dukra nuotoliniu būdu, kad mergaitė ją pažįsta ir taip pat noriai bendrauja. Atsakovė paaiškino, kad šiuo metu galimybės įsidarbinti labai ribotos, kadangi įkalinimo įstaigoje nėra didelio pasirinkimo, be to, atsakovė yra neraštinga. Vaiko motina teigė, kad domisi dukra ir myli ją, norėtų vaiką susigrąžinti ir auginti. Bylos duomenimis, atsakovas dėl netinkamo ir neatsakingo gyvenimo būdo mažamete dukra visiškai nesirūpina ir tėvo pareigų jos atžvilgiu visiškai neįgyvendina, su ja nesusitinka, jos nėra matęs net nuotolinio ryšio priemonėmis, nepilnametė jo neidentifikuoja kaip tėvo. Atsakovas išlaikymo vaikui neteikia visą laikotarpį nuo vaiko laikinosios globos nustatymo, savo kaip tėvo pareigas yra perleidęs trečiajam asmeniui. Vaiko tėvas nerodo jokios iniciatyvos, kad galėtų susitikti ir bendrauti su dukra, tarp jo ir vaiko nėra susiformavusio emocinio ryšio, tėvas nesiekia dukrą susigrąžinti į šeimą ir auginti ją.
5. Teismas vertino, kad nors atsakovė kol kas neturi galimybių susigrąžinti vaiką į šeimą, tačiau stengiasi palaikyti ryšį su vaiku (bendrauja su dukra nuotoliniu būdu pagal galimybes), nėra visiškai nusišalinusi nuo motinos pareigos vykdymo, domisi vaiku. Atsakovės elgesys bylos nagrinėjimo metu taip pat patvirtina, kad jai dukra yra svarbi. Atsakovė per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, dalyvavo teismo posėdžiuose ir davė paaiškinimus. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, su savo atstove nebendravo, teismo posėdžiuose nedalyvavo. Bylos duomenimis ir teismo posėdyje šalių duotais parodymais nustatyta, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų dukros atžvilgiu, vaiku nesidomi, jokio ryšio nepalaiko, išlaikymo neteikia.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas nurodė, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog atsakovė daro ypatingą žalą vaiko S. J. atžvilgiu ar ja visiškai nesirūpina. Bylos duomenimis, atsakovė S. J. kelis kartus bausta administracine tvarka, teista, šiuo metu niekur nedirba, atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje. Atsakovas M. J. taip pat ne kartą baustas administracine tvarka, pagal Sodra išrašo duomenimis, vyras negauna piniginių lėšų, Užimtumo tarnybos duomenų bazėje fiksuota, jog vyras nuo 2023 m. balandžio 25 d. registruotas minėtoje įstaigoje. Teismo posėdyje atsakovė ir trečiojo asmens atstovė patvirtino aplinkybę, jog vaiko motina pagal galimybes bendrauja su vaiku, juo domisi, o vaiko tėvas yra visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigu.
7. Teismas sprendė, jog neturi pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir kad jos požiūris į vaiką nesikeis, kadangi vaiko motina išreiškia norą susigrąžinti vaiką į šeimą, bendrauja su dukra pagal galimybes, todėl motinos valdžia atsakovei S. J. dukros S. J. atžvilgiu apribotina laikinai.
8. Teismas taip pat sprendė, kad nėra jokių duomenų, kad atsakovo atžvilgiu artimiausiu metu situacija gali pasikeisti. Vaiko tėvas su dukra nebendrauja, jokio ryšio nepalaiko, ja nesidomi, išlaikymo neteikia. Teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma sudaro Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą neterminuotai apriboti atsakovo M. J. tėvo valdžią nepilnametės S. J. atžvilgiu.
9. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, sveikatą, poreikius aprangai, maistui, higienai, ugdymui, lavinimui, į atsakovų darbingą amžių bei atsakovų esamą turtinę padėtį, galimybes įsidarbinti ir užsidirbti, tenkino ieškovo reikalavimą iš dalies ir priteisė iš atsakovo išlaikymą dukrai po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, o iš atsakovės – po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.
10. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, S. J. gyvenamąją vietą nustatė VšĮ „SOTAS“.
III. Apeliacinio skundo argumentai
11. Apeliantas (ieškovas) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimą dalyje dėl laikino motinos valdžios apribojimo atsakovei S. J. nepilnametės dukters S. J. atžvilgiu ir priimti naują sprendimą - ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškovo ieškinio reikalavimus dėl neterminuoto motinos S. J. valdžios apribojimo dukters S. J. atžvilgiu patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
19.1. Ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą tarp šalių, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nukrypo nuo materialinės teisės taikymo ir aiškinimo, dėl ko buvo priimtas neteisingas teismo sprendimas.
19.2.Ieškovas nurodo, kad S. J. atžvilgiu neterminuotai ribota keturių jos vaikų atžvilgiu motinos valdžia. Atsakovė iniciatyvos susigrąžinti šiuos vaikus nerodė, padėtis atsakovės šeimoje nepasikeitė. S. J. gyvenimo būdas, priklausomybė narkotinėms medžiagoms, nenoras rūpintis ir auginti savo vaikų yra jos veiksmai, kuriais dėl jos kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia.
19.3. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino fakto, jog motina visiškai nesirūpino dukra, dėl ko Skyriaus specialistai nuvežė mažametę į VšĮ Vilniaus miesto klinikinę ligoninę apžiūrai, kur 2022 m. rugpjūčio 19 d. S. J. nustatyta klinikinė diagnozė: tyčinis vaiko apnuodijimas nepatikslintomis medžiagomis, COVID-19 liga, dehidratacija. Teismo posėdžio metu atsakovė pripažino šį faktą, nurodydamas, jog maitindama vaiką krūtimi, vartojo narkotines medžiagas, todėl vaikas buvo apnuodytas. Atsakovė žinojo ir suprato, kad tai kenkia vaikui, tačiau savo kaltais veiksmais žiauriai elgėsi su vaiku, nes žinojo kokias pasekmes tai daro vaiko sveikatai.
19.4. Pažymi, kad nuo vaiko paėmimo iš šeimos ir 2022 m. spalio 10 d. laikinosios globos nustatymo, S. J. nesidomėjo mažamete dukra ir nesusisiekė su VšĮ „SOTAS“ įstaigos darbuotojais. Skyriuje gauta informacija, kad mergaitės ryšiai su artimaisiais arba visai nutrūkę arba jie niekada nebuvo atsiradę. Biologinė vaiko mama S. J. nuo vaiko apgyvendinimo budinčio globotojo namuose dukters neaplankė nė karto.
19.5. Ieškovas taip pat nurodo, jog aktyvus bendravimas su dukra prasidėjo tik tuomet, kai atsakovė buvo įkalinta. Bendravimas vyksta nuotoliniu būdu. Ieškovo manymu, bendravimas vyksta tik globėjo iniciatyva, nes būdama laisvėje motina palikdavo vaiką tretiesiems asmenims (vaiko senelei) ir negrįždavo namo kelias paras. Motinos teismo posėdyje išsakytas begalinis noras pačiai rūpintis dukra yra daugiau deklaratyvaus pobūdžio. Dukra S. J. atsakovės kaip mamos neidentifikuoja, „mama" vadina savo laikinąją globėją. Visą globos laikotarpį nėra duomenų, jog moteris domėtųsi vaiko sveikatos priežiūra ar kitais susijusiais klausimais su vaiku. Vaiku pilnai rūpinasi laikinasis globėjas.
19.6. Ieškovo vertinimu, vaiko motinai apribojus neterminuotai kitų 4 vaikų atžvilgiu motinos valdžią, buvo pakankamas laiko tarpas įvykdyti socialinių darbuotojų iškeltus įpareigojimus, pasiruošti, nusiteikti vaikų grįžimui į šeimą, juos susigrąžinti (kreiptis teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo) ir pasirengti savarankiškai juos auginti, išlaikyti ir rūpintis visais jų poreikiais, tačiau atsakovė vengia atlikti savo pareigas kitų 4 vaikų atžvilgiu, būdama laisvėje netinkamai rūpinosi dukra S. J., vangiai bendradarbiavo su socialiniais darbuotojais, saugių gyvenimo sąlygų vaikui nekūrė, todėl yra pagrindas taikyti neterminuotą motinos valdžios apribojimą, nes atsakovė savo kaltais veiksmais, nesiekė įgyvendinti savo, kaip motinos, teisių bei pareigų.
19.7. Nurodo, jog atsakovė ne kartą bausta administracine tvarka, teista (už disponavimą narkotinėmis medžiagomis), pagal SODROS išrašo duomenis, nėra duomenų, jog moteris gautų pinigines lėšas, Užimtumo tarnybos duomenų bazėje taip pat nėra fiksuota, jog moteris būtų registruota minėtoje įstaigoje, todėl įvertinus atsakovės gyvenimo būdą, ieškovas mano, jog motina daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu bei nesirūpina vaikais.
20.Atsakovė S. J. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
22. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
23. Šios apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalis, kuria iš dalies patenkintas ieškovo ieškinys ir laikinai apribota atsakovei S. J. motinos valdžia nepilnamečio vaiko S. J. atžvilgiu.
24. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai S. J. ir M. J. turi nepilnametę dukrą S. J., gim. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas leidimas paimti nepilnametį vaiką iš atsakovės. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 30-3232/22 S. J. nustatyta laikinoji globa ir laikinuoju globėju paskirtas VšĮ „SOTAS“. S. J. globos vieta nustatyta budinčio laikinojo globotojo šeimoje. Nuo laikinosios globos nustatymo situacija atsakovų šeimose nepasikeitė, todėl ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimu nusprendė laikinai apriboti atsakovei S. J. motinos valdžią nepilnamečio vaiko S. J. atžvilgiu; neterminuotai apriboti atsakovui M. J. tėvo valdžią nepilnamečio vaiko S. J. atžvilgiu; iki teismo sprendimo dėl nepilnametės S. J. nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, nustatyti S. J. gyvenamąją vietą su paskirtu laikinuoju globėju VšĮ „SOTAS“; priteisti iš atsakovės S. J. nepilnamečiui vaikui S. J. po 100 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 21 d.) iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo M. J. nepilnamečiui vaikui S. J. po 150 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 21 d.) iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; laikinąjį globėją VšĮ „SOTAS“ skirti nepilnamečio vaiko S. J. iš atsakovų priteisto išlaikymo administratoriumi.
Dėl ginčo esmės.
25. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalis tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal išgales teikti paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose. Vaiko teisė į šeimos ryšius yra pirmojo lygio teisė, kadangi šeimoje nuo pirmųjų vaiko gimimo dienų ugdomos jo vertybės, elgesio normos, patenkinami esminiai vaiko meilės, saugumo, savivertės, savirealizacijos bei kiti poreikiai.
26. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).
27. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).
28. Pažymėtina, kad tėvų valdžios apribojimo (laikinai ar neterminuotai) pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.180 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog tėvų valdžia gali būti apribota, kai: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).
29. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra griežčiausia teismo taikoma sankcija tėvams. CK 3.180 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.
30. Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių.
31. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Taikant šį principą, turi būti remiamasi konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, darytina išvada, kad geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020, 32 punktas).
32. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, o peržiūrint priimtą teismo procesinį sprendimą instancine tvarka, yra analizuojama, ar bylą nagrinėjęs teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir ar jų pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka turi būti vertinama, ar pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą apriboti tėvų valdžią (ar jos neapriboti) konkrečioje byloje pagal tuo metu nustatytas bylos aplinkybes, o nagrinėjant bylą teisme aktualiu (esamu) laikotarpiu, turėtų būti nustatomi stabilūs, visas sritis apimantys pokyčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 32 punktas).
33. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas ginčą tarp šalių, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nukrypo nuo materialinės teisės taikymo ir aiškinimo, dėl ko buvo priimtas neteisingas teismo sprendimas. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą, kad nėra pagrindo taikyti neterminuotą motinos valdžios apribojimą, netinkamai vertino CK 3.180 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija pritaria šiems apelianto teiginiams.
34. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė kol kas neturi galimybių susigrąžinti dukrą į šeimą, tačiau stengiasi palaikyti ryšį su dukra. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė stengiasi palaikyti ryšį su dukra. Atkreipia dėmesį, kad atsakovės bendravimas su dukra prasidėjo tik atsakovei atsidūrus įkalinimo įstaigoje. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog būdama laisvėje S. J. nesirūpino savo dukra S. J., palikdavo ją kitiems asmenims (vaiko senelei), todėl 2022 m. rugpjūčio 19 d. nepilnametės S. J. atžvilgiu buvo nustatyta laikinoji priežiūra pas nepilnamečio vaiko pusseserę L. T., adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugsėjo 9 d. L. T. Skyriaus specialistams nurodė, kad naktį buvo pas ją atėjusi nepilnamečio vaiko motina (visą laiką triukšmavo, neleido miegoti visai jos šeimai). Anksti ryte S. J. pasiėmusi vaiką, išėjo iš L. T. namų. Esant tokiam motinos elgesiui, L. T. mano, kad negali tinkamai užtikrinti vaiko saugumo, todėl atsisakė būti laikinąja nepilnametės prižiūrėtoja. Tarnyba kreipėsi į teismą su prašymu dėl teismo paimti vaiką iš jo motinos išdavimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartimi prašymas buvo tenkintas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 30-3232/22 S. J. buvo nustatyta laikinoji globa VšĮ „SOTAS“ budinčių globotojų šeimoje. 2022 m. lapkričio 18 d. lankantis Tarnybos specialistui išsiaiškinta, jog vaiko globos procesas vyksta sklandžiai, globa šiai dienai atitinka geriausius vaiko interesus. Laikinoji globėja nurodė, jog su vaiku niekas iš artimų giminaičių ar tėvų nebendrauja. 2023 m. gegužės 19 d. nepilnametę aplankė Tarnybos specialistas, nustatyta, kad S. J. globa atitinka vaiko interesus, jos poreikiai patenkinami, vaiko teisės užtikrinamos. Kaip nurodė laikinoji vaiko globėja, mergaitė ją labai greitai pradėjo vadinti mama, siekia nusiraminimo šalia globotojos. Mergaitė save identifikuoja budinčios globotojos šeimoje: vadina mama, tėčiu, sesėmis. Vaiko motina su vaiku susisiekti nemėgino. 2023 m. kovo 1 d. pasitarimo protokole Nr. 137-128/23 dėl S. J. šeimos nurodyta, jog su paslaugų gavėja įvyko dvi konsultacijos (2022 m. gruodžio 18 d. ir 2022 m. gruodžio 14 d.) socialinio darbuotojo darbo vietoje, kurių metu tarpininkaujant socialinei darbuotojai buvo tartasi dėl S. J. atvykimo į susitikimą su dukra S., tačiau S. J. į numatytus susitikimus nevyko. Nustatyta, kad S. J. neprisiima atsakomybės už situaciją šeimoje, teigia, kad Pagalbos šeimai skyriaus socialinė darbuotoja turi už ją viską padaryti. Paslaugų, gavėja su socialine darbuotoja bendravo nereguliariai. Taip pat retai pavykdavo ją rasti namuose, telefonu moteris ne visada buvo linkusi bendrauti, į telefono skambučius atsakinėdavo retai, kartais kildavo įtarimai, jog sutikus paslaugų gavėją ji galimai buvo apsvaigusi nuo psichotropinių medžiagų. S. J. nuolatos buvo motyvuojama domėtis mažamete dukra, keisti esamą situaciją šeimoje, tačiau paslaugų gavėja neatsižvelgdavo į socialinės darbuotojos rekomendacijas. Atsižvelgiant į pateiktą informaciją, nestebima, kad situacija šeimoje gerėja, o kaip tik kartojasi. Be to, Tarnybos specialistai konstatavo, jog S. J. deda minimalias pastangas, siekiant susigrąžinti dukrą S. J. į šeimą. Nustatyta, kad biologinė vaiko motina nuo vaiko apgyvendinimo pas laikinąjį globėją – dukters neaplankė nė karto. Po sulaikymo atsakovė nė karto nesusisiekė su globos koordinatore, savo mažamete dukterimi nesidomėjo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė S. J. savo kaltais veiksmais, nesiekė įgyvendinti savo, kaip motinos, teisių ir pareigų, nesistengė palaikyti ryšio su dukra, visą globos laikotarpį nėra duomenų, jog atsakovė domėjosi vaiko sveikatos priežiūra ar kitais klausimais, todėl yra pagrindas taikyti neterminuotą motinos valdžios apribojimą.
35. Kalbant apie motinos ir vaikų ryšį, pažymėtina, jog kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius <...> tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t. <...> bet koks pokytis yra ilgas procesas, tačiau turi būti aišku, kokiomis priemonėmis ir kokio pokyčio siekiama, kokie galimi padariniai to pokyčio nepasiekus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021).
36. Teisėjų kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovė daro ypatingą žalą vaiko S. J. atžvilgiu ar ja visiškai nesirūpina. Teisėjų kolegija pritaria ieškovo nuomonei, kad S. J. visiškai nesirūpina savo dukra. Tai patvirtina ir byloje nustatytas faktas, jog Skyriaus specialistai 2022 m. rugpjūčio 17 d. mažametę nuvežė į VšĮ Vilniaus miesto klinikinę ligoninę apžiūrai, gydymo įstaigoje. 2022 m. rugpjūčio 19 d. S. J. nustatyta klinikinė diagnozė: tyčinis vaiko apnuodijimas nepatikslintomis medžiagomis, COVID-19 liga, dehidratacija. Specialistams pabendravus su atsakove, ši prisipažino, jog vartojo psichotropines medžiagas (kokias būtent pasakyti negalėjo, nes nežino pati) ir tuo pačiu visą laiką maitino vaiką krūtimi, todėl vaikas ir buvo apnuodytas nepatikslintomis medžiagomis. Visa tai leidžia spręsti, jog atsakovė žiauriai elgėsi su vaiku, darė ypatingą žalą jo sveikatos atžvilgiu, nes žinodama, kokias pasekmes vaiko sveikatos raidai gali turėti tokie jos veiksmai, maitino vaiką krūtimi, būdama apsvaigusi nuo psichotropinių medžiagų, ką pati nurodė ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu.
37. Nustatyta, kad S. J. atžvilgiu neterminuotai ribota keturių jos vaikų atžvilgiu motinos valdžia (2018 m. birželio 12 d. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu neterminuotai ribota motinos valdžia trijų vaikų atžvilgiu); dar vieno vaiko atžvilgiu neterminuotai ribota abiejų tėvų valdžia (Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų sprendimu 2022 m. sausio 18 d. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad atsakovė būtų dėjusi pastangas susigrąžinti savo kitus vaikus, savarankiškai juos auginti, išlaikyti, rūpintis jų poreikiais. Visa tai, neigiamai charakterizuoja atsakovę, ir leidžia daryti išvadą, jog ji visiškai nesirūpina savo vaikais, ir nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Tai patvirtina 2022 m. rugsėjo 13 d. Skyriuje gautas el. laiškas iš šeimos atvejo vadybininkės dėl situacijos šeimoje detalizavimo, kuriame nurodoma, jog S. J. su pagalbą šeimai teikiančiais specialistais nebendradarbiauja, neatsiliepia į jų skambučius, yra nerandama namuose. 2022 m. rugsėjo 16 d. MK specialistai pateikė rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl tolimesnio darbo su šeima organizavimo. Minėtose rekomendacijos įvardijama, kad S. J. MK specialistų esminės rekomendacijos – pradėti spręsti galimos priklausomybės psichoaktyviomis medžiagomis nevykdė, galimo žalingo poveikio vaiko gerovei savo elgesiu, vartojant psichoaktyvias medžiagas neįžvelgė, pokyčiai šeimoje nebuvo stebimi. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog S. J. 2023 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu nuteista 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 78 MGL bauda būtent už disponavimą narkotinėmis medžiagomis (nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. birželio 2 d.), eilę kartų bausta administracine tvarka. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė nesprendžia galimos psichotropinių medžiagų vartojimo problemos, t. y. nededa pastangų gyventi visavertį gyvenimą ir rūpintis, savarankiškai auginti ir auklėti savo vaikus. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra pakankamų duomenų, kad situacija šeimoje gali pasikeisti, todėl yra pagrindas taikyti neterminuotą motinos valdžios apribojimą.
38. Dera paminėti, jog VšĮ „SOTAS“ 2023 m. vasario 2 d. pateikė raštą dėl S. J. laikinosios globos, kuriame nurodo, jog nuo vaiko apgyvendinimo budinčio globotojo namuose pastebėta žymiai pagerėjusi mergaitės miego kokybė. Su mityba yra sunkumų, kadangi mergaitė nevalgo mėsos. Medikai tai sieja su žemu hemoglobinu mergaitės kraujyje. S. yra paskirti geležies papildai. Pastebėta žymiai pagerėjusi mergaitės kalbos raida. S. tvarkinga, vis dar ugdomi jos higienos įgūdžiai, tačiau pagal amžių ji gana savarankiška, moka gražiai žaisti, pažaidusi pati tvarkosi žaisliukus. Mergaitė gerų emocijų, moka džiaugtis, dalintis dėmesiu su kitais šeimos nariais, tinkamai išreikšti pyktį. Specialistai pastebi, kad tarp mergaitės ir budinčios globotojos formuojasi stiprus emocinis ryšys, mergaitės santykis su kitais šeimos nariais taip pat šiltas ir stiprus. Specialistų vertinimu, ilgainiui vis sunkiau mergaitei bus atsiskirti nuo budinčios globotojos šeimos. Vaikas išgyvens netektį, kaip ir tuo metu, kai buvo atskirtas nuo savo biologinės šeimos, o tai gali turėti neigiamą poveikį vaiko fizinei, socialinei bei emocinei raidai ateityje, sukelti psichologinių sunkumų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vaiko poreikius pagal jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir raidą tenkinančios ir jo fizinį bei psichinį saugumą užtikrinančios aplinkos išsaugojimas geriausiai atitinka vaiko interesus, kurių užtikrinti atsakovė negali ir bylos duomenys leidžia spręsti negalės, todėl yra teisinis ir faktinis pagrindas taikyti neterminuotą motinos valdžios apribojimą.
Dėl bylos procesinės baigties.
39. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes sprendžia, jog nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą apeliacinį skundą tenkinti ir pakeisti skundžiamą 2023 m. lapkričio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalį – neterminuotai apriboti atsakovei S. J. motinos valdžią nepilnamečio vaiko S. J. atžvilgiu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
40. CPK 96 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto. Atsižvelgiant į tai, tenkinus apelianto apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Neterminuotai apriboti atsakovei S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečio vaiko S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Neterminuotai apriboti atsakovui M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečio vaiko S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Iki teismo sprendimo dėl nepilnametės S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, nustatyti S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su paskirtu laikinuoju globėju VšĮ SOTAS, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 100 Eur (vieną šimtą eurų) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 21 d.) iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 21 d.) iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Laikinąjį globėją VšĮ SOTAS, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), skirti nepilnamečio vaiko S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų priteisto išlaikymo administratoriumi“.