- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-11-15
- Bylos Nr.
- 1-1143-1138/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17542-2022-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
- Kaltinamasis
- N. B., R. G.
- Nukentėjusysis
- R. K.
- Advokatai
- Raimonda Klimienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.2.20.13Vengimas atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones (BK 243 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – ten pat, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas, paskutinį kartą 2022 m. birželio 6 d. Raseinių teismo rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – 40 parų arešto bausme, su specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimu 3 metams, nurodytą bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje,
R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – ten pat, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas, paskutinį kartą 2022 m. birželio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, su specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimu 5 metams, teistumas neišnykęs, šiuo metu atlieka bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. N. B. kaltinamas tuo, kad 2022 m. gegužės 18 d., apie 19.40 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su R. G., atvykęs į R. K. sodybą, bendrais veiksmais namo kieme, iš asmeninių paskatų, sudavė R. K. kaire ranka į galvą ties dešine ausimi, ir šiam nuo smūgio suklupus, stvėrė jį už rūbų ir tąsė po kiemą, po to prie šulinio paleidęs, nukentėjusiam klūpant ant kelių, sudavė du smūgius ranka ir du kartus spyrė koja R. K. į įvairias kūno vietas, po ko R. G. sudavė du kartus ranka ir du kartus spyrė koja nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas nukentėjusiam R. K. fizinį skausmą. Šiais veiksmais N. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
2. R. G. kaltinamas tuo, kad 2022 m. gegužės 18 d., apie 19.40 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su N. B., atvykęs į R. K. sodybą, bendrais veiksmais namo kieme, iš asmeninių paskatų, N. B. sudavus nukentėjusiajam R. K. kaire ranka į galvą ties dešine ausimi, po to prie šulinio sudavus du smūgius ranka ir du kartus spyrus koja nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, R. G. sudavė du kartus ranka ir du kartus spyrė koja nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, tuo bendrais veiksmais su N. B. sukėlė nukentėjusiam R. K. fizinį skausmą. Šiais veiksmais R. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
2.1. Be to, R. G. kaltinamas tuo, kad būdamas teistas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu, kuriuo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pagal BK 243 straipsnį, skirta galutinė – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, subendrinus su 2020 m. liepos 30 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 (septyniems) mėnesiams ir vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerius) metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2021 m. sausio 5 d., esant 2021 m. sausio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų patvarkymui pateikti Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriui vykdyti minėtą įsiteisėjusį teismo nuosprendį dėl baudžiamojo poveikio priemonės ir būdamas pasirašytinai supažindintas su 2021 m. sausio 27 d. Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu Nr. 4VD-630, sistemiškai vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – 2022 m. gegužės 18 d., apie 19.50 val. (duomenys neskelbtini) ribose, vairavo S. B. priklausantį lengvąjį automobilį „O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais veiksmais R. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kaltinamasis N. B. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, įvykdymo kaltu prisipažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Per daug išgėrė degtinės, atsimena, kad atvažiavo į K. kiemą, kiek jam sudavė nepamena, viską atsimena miglotai. Atvažiavo su R. G., galėjo būti gegužės 18 d., atvažiavo pas R. K. į (duomenys neskelbtini) kaimą. Nepasakys tiksliai, ko ten važiavo, gal jis kada kokį žodį neteisingą buvo pasakęs. Atsimena, kad K. sudavė per pakaušį. Vėliau atsiprašė K.. Dar kartą atsiprašo nukentėjusiojo, gailisi dėl to, kas įvyko. Dar su jais buvo R. draugė M.. G. buvo prie jo, irgi vartojo alkoholį, kokius veiksmus jis atliko, nepamena. Iš anksto nebuvo sutarę važiuoti pas K., važiavo tiesiog pro šalį. Automobilis buvo žmonos, dabar automobilis išardytas.
4. Kaltinamasis R. G. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, įvykdymo kaltu prisipažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pripažįsta padaręs nusikaltimą, faktas tas buvo, kad R. buvo negražiai apkalbėjęs apie V. P., buvo išgėrę ir nuvažiavo pas K.. Jam sudavė porą kartų ranka, du kartus spyrė atrodo į koją, sunku prisiminti, o paskui išvažiavo miško keliais namo. Tai buvo gegužės 18 d., kaip nurodyta kaltinamajame akte. Buvo neblaivus. K. neatsiprašė, dar nespėjo. Dabar atsiprašo. Blogai vertina savo elgesį, gailisi. Sutinka su visomis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Kartu važiavo dar M., ji išgėrinėjo kartu, palaikė kompaniją. Ji sėdėjo mašinoje ir nebuvo išlipusi. Reikėjo kažkaip parvažiuoti namo, tai ir važiavo išgėręs. Dabar atlikinėja bausmę nuo 2022 m. liepos 26 d., šiuo metu yra išleistas, nes mirė mama.
5. Kadangi kaltinamieji prisipažino padarę nusikalstamas veikas, po kaltinamųjų apklausos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamiesiems, gynėjai bei prokurorui sutikus, įrodymų tyrimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu byloje buvo sutrumpintas.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
6. Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas, kaltinamųjų kaltė įrodyta ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.
7. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas N. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad į psichiatrinę ar narkologinę įskaitą neįrašytas. Kuo yra įtariamas supranta. 2022 m. gegužės 18 d., gėrė dieną su M. B. ir R. G. gamtoje, kažkur (duomenys neskelbtini). Vakare sugalvojo su R. G. važiuoti pas jų bendrą pažįstamą R. K. pasikalbėti, kodėl jis negražiai vis atsiliepia kitiems asmenims apie jų jau mirusį darbdavį V. P.. Nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) kaimą pas R. K., apie 19.40 val. iš automobilio „O.“ išlipo tik jie dviese, tai yra jis ir R. G.. M. liko sėdėti automobilio gale. R. K. su juo pasisveikinus jis pasakė: „nu ką, blet, pyderaste prisišnekėjai“ ir tuo momentu trenkė R. K. kairia ranka į galvą. Pataikė lyg tai ties ausimi. Tam suklupus nuo smūgio, stvėrė už rūbų ir tąsė po kiemą, susinervinęs, kad jis negražiai atsiliepia apie buvusį labai gerą darbdavį. Paskui sustojęs prie šulinio paleido ir sudavė rankomis apie 2 kartus ir kojomis apie 2 kartus į įvairias kūno vietas, bei tada R. G. sudavė apie 4 kartus nukentėjusiam kojomis ir rankomis į įvairias kūno vietas. Tai pamačiusi iš automobilio atbėgo M. ir liepė jiems liautis. Na jie ir liovėsi. Paskui pradėjo juokauti, kad už tokius darbus jį reikėtų vežti į mišką, bet realiai jau nieko nebenorėjo nuo to žmogaus. Tada jiems bejuokaujant nukentėjęs pabėgo į namą ir užsirakino. Jie tada dar daužė jo duris norėdami pasikalbėti, nes jiems girtiems atrodė, kad pokalbio jie nebaigė pilnai. Stovėdami ir daužydami duris, kad jis atidarytų išgirdo, kad jis paskambino policijai. Tada staigiai sėdo į automobilį ir išvažiavo namo. Kitą dieną buvo sulaikyti. Taip pasielgė, nes buvo labai girti ir įsižeidę, kad R. K. negražiai kažką kalba apie mirusį jų darbdavį. Mano, kad blaivūs jie tikrai taip nebūtų pasielgę. Įvykio daugiau niekas nematė. Labai gailisi taip pasielgęs ir padaręs nusikaltimą. Esant galimybei atsiprašys nukentėjusiojo ir pažada daugiau taip nesielgti. Automobilį vairavo R. G. (1 t., b. l. 106-109).
8. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad į psichiatrinę ar narkologinę įskaitą neįrašytas. Kuo yra įtariamas supranta, nes jam pasirašytinai įteiktas pranešimas apie įtarimą. 2022 m. gegužės 18 d., gėrė dieną su M. B. ir N. B. gamtoje, kažkur (duomenys neskelbtini). Vakare sugalvojo su N. B. važiuoti pas jų bendrą pažįstamą R. K. pasikalbėti, kodėl jis negražiai vis atsiliepia kitiems asmenims apie jų jau mirusį darbdavį V. P.. Nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) kaimą pas R. K., apie 19.40 val. iš automobilio „O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išlipo tik jie dviese, tai yra jis ir N. B.. M. liko sėdėti automobilio gale. Tik R. K. pasisveikinus su N. B., pastarasis pasakė: „nu ką, blet, pyderaste prisišnekėjai“ ir tuo momentu trenkė R. K. iš kairės rankos į galvą. Pataikė lyg tai ties ausimi. R. K. suklupus nuo smūgio, stvėrė jį už rūbų ir tąsė po kiemą ir paskui sustojęs prie šulinio paleido, bei sudavė rankomis ir kojomis apie 4 kartus į įvairias kūno vietas, o jis tada sudavė apie du kartus rankomis ir du kartus spyrė kojomis nukentėjusiam į įvairias kūno vietas. Tai pamačiusi iš automobilio atbėgo M. ir liepė jiems liautis. Jie jos paklausė ir liovėsi muštis. Paskui pradėjo juokauti, kad už tokius darbus jį reikėtų vežti į mišką, bet realiai jau nieko nebenorėjo nuo to žmogaus. Tada jiems taip bejuokaujant nukentėjęs pabėgo į namą ir užsirakino. Jie tada daužė jo duris norėdami dar su juo pasikalbėti dėl jo kalbų apie mirusį darbdavį. Stovėdami ir daužydami duris, kad R. K. jas atidarytų, išgirdo, kad jis paskambino policijai. Tada staigiai sėdo į automobilį ir išvažiavo namo. Kitą dieną buvo pristatyti į policiją. Taip su R. K. pasielgė, nes buvo labai girti ir įsižeidę, kad R. K. negražiai kažką kalba apie mirusį jų darbdavį. Mano, kad blaivūs tikrai taip nebūtu pasielgę. Įvykio daugiau niekas nematė. Labai gailisi taip pasielgęs ir padaręs nusikaltimą. Esant galimybei atsiprašys nukentėjusiojo ir pažada daugiau taip nesielgti. Automobilį „O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso S. B., vairavo jis leidus jos vyrui, nors jam teismas 2020 m. gruodžio 15 d. yra uždraudęs vairuoti transporto priemones, bet jis teismo sprendimo nevykdė ir vairavo transporto priemonę manydamas, kad niekas nesužinos. Jis važiavo ir automobilį „O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo nuo kažkokio miško iki R. K. namų ir paskui nuo jo namų grįžo su tuo automobiliu namo į (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio jokio nesukėlė. Supranta, kad savo veiksmais važiavo be vairuotojo pažymėjimo ir nevykdė teismo jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, bei sukėlė bendrininkų grupėje su N. B. R. K. fizinį skausmą, dėl ko labai gailisi. Kiek išgėręs buvo, nežino. Gailisi padaręs nusikaltimus ir pažada, kad daugiau nevairuos jokių transporto priemonių ir nesmurtaus. Kai pasiėmė S. B. automobilį, leidus jos vyrui, jis buvo blaivus (1 t., b. l. 156-159).
9. Nukentėjusysis R. K. teisiamojo posėdžio metu nurodęs, kad jam kaltinamųjų atsiprašymo užteko, bausmės klausimą kaltinamiesiems palieka spręsti teismo nuožiūrai, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. P. buvo jo darbdavys, kuris yra jau miręs. Neprisimena, kad kam apie tą žmogų būtų sakęs blogai, nes sutarė su juo pačiu gan gerai. 2022 m. gegužės 18 d., apie 19.40 val., jis buvo vienas savo sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini), kuri yra vienkiemis. Buvo blaivus. Žiūrėjo televizorių name. Paskui išėjo į kiemą, nes į jį įvažiavo šviesiai pilkos spalvos „O.“ markės automobilis, kurio numerių neprisimena, ir jame priekyje sėdėjo du vyrai. Jis pažino, kad automobilį vairavo R. G.. Šalia jo pažino sėdėjusį N. B.. Vyrai buvo girti. Automobilio gale sėdėjo neblaivi moteris. Jam išėjus į kiemą prie durų stovėjo arčiau N. B., kuris vietoj pasisveikino pasakė: ,,nu ką, blet, pyderaste prisišnekėjai“ ir tuo momentu sudavė jam kairia ranka į galvą, dešinę pusę ties ausimi, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Po šio smūgio jis suklupo, ir N. B. pradėjo jį tampyti, paėmęs už rūbų ties pečiais po kiemą. Nutempęs prie šulinio kelis metrus paleido ir sudavė jam pusiau klūpant ant žemės, rankomis apie 2 kartus ir kojomis apie 2 kartus į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas fizinį skausmą, tada R. G. sudavė viso apie 4 kartus kojomis ir rankomis į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas fizinį skausmą. Tai pamačiusi iš automobilio atbėgo moteris ir liepė jiems liautis. Jie jos paklausė ir liovėsi jį mušti. Paskui pradėjo sakyti, kad už tokius darbus reikėtų jį vežti į mišką, bet jokių veiksmų nesiėmė. Jis nežino, ar jie juokavo, ar ne. Kadangi matė, kad jie tos moters klauso, tai manė, ta moteris neleis jiems taip pasielgti. Jiems bekalbant tarpusavyje, jis sukaupė visas jėgas ir pabėgo į namą, iš kur skambino į BPC 112. Jie daužė duris, liepdami jas atidaryti ir atplėšė durų lentą, bet jis ją pats prisikalė jiems išvažiavus ir dėl to žala jam nepadaryta. Kai jie daužė duris išgirdo, kad jis skambina kviestis pagalbos ir išsigandę pabėgo, išvažiuodami tuo pačiu savo automobiliu. Matė, kad vairavo R. G.. Civilinio ieškinio nereikš. Pas teismo medicinos ekspertą nevyks dėl sukelto fizinio skausmo, bet prašo tuos vyrus atitinkamai nubausti įstatymo nustatyta tvarka. Iš jam fizinį skausmą sukėlusių vyrų pažinojo gerai tik N. B., nes jis buvo jo bendradarbis, o R. G. pažinojo tik iš matymo. Anksčiau su jais nesipyko. Jie jam taip ir tiksliai nepaaiškino, kam jis ką negero pasakė ir kodėl jie jį mušė. Liudytojų nebuvo. Fizinis skausmas jam buvo sukeltas apie 5-6 balų iš 10 balų skausmo skalėje (1 t., b. l. 13, 83-86).
10. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. B. parodė, kad 2022 m. gegužės 18 d., gėrė dieną su N. B. ir R. G. gamtoje, kažkur (duomenys neskelbtini). Vakare jie sugalvojo važiuoti pas jų pažįstamą, kaip dabar ji žino, R. K., pasikalbėti. Nuvažiavus (duomenys neskelbtini) kaimą pas R. K., apie 19.40 val., ji iš automobilio „O.“ nelipo ir sėdėjo automobilio gale. Iš automobilio išlipę buvo N. B. ir R. G.. Tik R. K. su jais pasisveikinus, N. B. pasakė: „nu ką, blet, pyderaste, prisišnekėjai“ ir tuo momentu sudavė R. K. kairia ranka į galvą. Kur pataikė, nematė. Tam suklupus nuo smūgio, stvėrė jį už rūbų ir tąsė po kiemą. Paskui sustojęs prie šulinio sudavė rankomis ir kojomis, viso apie 4 kartus, į įvairias kūno vietas ir tada R. G. sudavė apie 4 kartus nukentėjusiam kojomis ir rankomis į įvairias kūno vietas. Ji nesitikėjo savo draugų tokio elgesio, kad jie muš žmogų. Manė pasikalbės ir viskas, nes kiek žino pastarasis buvo negražiai kažkam atsiliepęs apie savo jau mirusį darbdavį P.. Pamačiusi, kas vyksta, ji išlipo iš mašinos, kad juos sustabdytų. Sakė: ,,baigiat ar ne, ką jūs darot, už ką?“. Kažkuris iš jos draugų pajuokavo, kad reikia R. K. vežti įsidėjus į automobilio bagažinę į mišką, bet to daryti realiai neketino. Jiems taip juokaujant nukentėjęs pabėgo į namą ir užsirakinęs duris paskambino policijai. Jos draugai dar norėjo įeiti į namą, bet durys buvo užrakintos. Išgirdę, kad nukentėjęs skambina policijai, staigiai sėdo į automobilį ir išvažiavo pas R. G. į namus. 2022 m. gegužės 19 d., juos surado ir pristatė į policiją policijos pareigūnai nusikaltimo aplinkybių aiškinimuisi. Ji tikrai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o jos draugai pasielgė taip, nes buvo labai girti ir įsižeidę, kad R. K. negražiai kažką kalbą apie mirusį jų darbdavį. Mano, kad jos draugai būdami blaivūs tikrai taip nebūtų pasielgę. Įvykio daugiau niekas nematė (1 t., b. l. 95-98).
11. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. B. parodė, kad R. G. pažįsta asmeniškai, o N. B. yra jos sutuoktinis. Žino iš sutuoktinio pasakojimo, kad 2022 m. gegužės 18 d., gėrė su pažįstama M. B. ir R. G. gamtoje, kažkur (duomenys neskelbtini), ir vakare važiavo aiškintis pas R. K. dėl asmeninių reikalų, kur konflikto metu jį sumušė. Dabar dėl tų muštynių gailisi, nes taip pasielgė, kadangi buvo girtas. Automobilis „O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė jai pagal pirkimo – pardavimo sutartį. Automobilį ji laikydavo savo namo kieme. Paskutiniu metu jis geso, nes buvo sugedęs variklio užkūrimo komutatorius. Dažnai neužsikurdavo. Vyras vairuotojo pažymėjimą jau buvo pragėręs ir jos automobiliu nesinaudojo, todėl jai net nekilo mintis, kad kada nors neatsiklausęs jis ims jos automobilį ar duos kitam asmeniui vairuoti. 2022 m. gegužės 18 d. buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini) su kitu automobiliu ir grįžusi pamatė, kad kieme nėra jos „O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pamanė, kad jį remontuoti kur išvežė N. B.. Ji jam skambino, bet jis neatsiliepė. Paskui jie vakare grįžo su jos automobiliu iš „gastrolių“ ir matė, kaip automobilį vairavo R. G.. Ji klausė, kodėl jie ėmė jos automobilį ir sakė, kad su rimtais reikalais buvo pas R. K., kuriam „užmetė per ausį“ už netinkamas kalbas. Kadangi automobilis buvo jos neremontuojamas, tai ji jį pardavė į metalo laužą. Dokumentų neturi. Niekam neturi jokių pretenzijų. Ji nežinojo, kad kas vairuos jos automobilį (1 t., b. l. 89-92).
12. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole bei protokolo priede matyti nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės, taip pat, jog apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu niekas nepaimta (1 t., b. l. 14, 21-26).
Žemesnės instancijos teismas
13. Pagal transporto priemonės registracijos liudijimą, automobilis „O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso D. B. (1 t., b. l. 30).
14. Pagal transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, automobilis „O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio dieną priklausė S. V. (dabar S. B.) (1 t., b. l. 31-32).
15. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pagal BK 243 straipsnį, R. G. skirta galutinė – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, subendrinus su 2020 m. liepos 30 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, skirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 (septyniems) mėnesiams, ir vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerius) metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2021 m. sausio 5 d. (1 t., b. l. 59-68).
Žemesnės instancijos teismas
16. Pagal 2021 m. sausio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų patvarkymą pateikti Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriui vykdyti minėtą įsiteisėjusį teismo nuosprendį dėl baudžiamojo poveikio priemonės ir pagal probacijos pateiktą pažymą matosi, kad R. G. buvo pasirašytinai supažindintas su 2021 m. sausio 27 d. Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu Nr. 4VD-630 (b. l. 70-72).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo
17. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).
18. Byloje ištirti įrodymai – kaltinamųjų parodymai, nukentėjusiojo parodymai, ikiteisminio tyrimo metu liudytojų parodytos aplinkybės ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamieji įvykdė jiems inkriminuojamą nusikaltimą, kaltinamųjų kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui abejonių nekelia, jie savo kaltę pripažino.
19. Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, išklausęs kaltinamojo N. B. prisipažinimą, įvertinęs byloje surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, daro išvadą, kad šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog N. B. kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2022 m. gegužės 18 d., apie 19.40 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su R. G., atvykęs į R. K. sodybą, bendrais veiksmais namo kieme, iš asmeninių paskatų, sudavė R. K. kaire ranka į galvą ties dešine ausimi, ir šiam nuo smūgio suklupus, stvėrė jį už rūbų ir tąsė po kiemą, po to prie šulinio paleidęs, nukentėjusiam klūpant ant kelių, sudavė du smūgius ranka ir du kartus spyrė koja R. K. į įvairias kūno vietas, po ko R. G. sudavė du kartus ranka ir du kartus spyrė koja nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas nukentėjusiam R. K. fizinį skausmą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog ši N. B. padaryta nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
20. Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, išklausęs kaltinamojo R. G. prisipažinimą, įvertinęs byloje surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, daro išvadą, kad šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog R. G. kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2022 m. gegužės 18 d., apie 19.40 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su N. B., atvykęs į R. K. sodybą, bendrais veiksmais namo kieme, iš asmeninių paskatų, N. B. sudavus nukentėjusiajam R. K. kaire ranka į galvą ties dešine ausimi, po to prie šulinio sudavus du smūgius ranka ir du kartus spyrus koja nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, R. G. sudavė du kartus ranka ir du kartus spyrė koja nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, tuo bendrais veiksmais su N. B. sukėlė nukentėjusiam R. K. fizinį skausmą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog ši R. G. padaryta nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
21. BK 74 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal šio kodekso 243 straipsnį. Pažymėtina, kad nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir tai suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo.
22. Kiekvienu atveju, nustačius baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimą, būtina įvertinti, ar padarytas pažeidimas pagal savo pobūdį bei pavojingumą atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 243 straipsnyje, požymius. Teismų praktikoje, vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą pagal BK 243 straipsnį, išskiriami du pagrindiniai jos požymiai, t. y. veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018), bei tokios veikos piktybiškumas – siekis parodyti nepagarbą teismo sprendimui ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-895/2020, 2K-254-511/2018). Naujausioje kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad vien tik byloje nustatytas vienkartinis teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas savaime nešalina asmeniui baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį. Kiekvienu atveju, sprendžiant dėl nusikalstamos veikos pavojingumo pagal BK 243 straipsnį, būtina įvertinti byloje nustatytų aplinkybių visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-495/2021).
23. Kaltinamasis R. G. tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – esant jam paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei – uždraudimui vairuoti transporto priemonę, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Ši aplinkybė neabejotinai yra reikšminga vertinant nusikalstamos veikos, nustatytos BK 243 straipsnyje, pobūdį. Jo veiksmai pasireiškė atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties, numatytos BK 243 straipsnyje, realizavimu, jie teisingai kvalifikuoti ir atitinka požymius baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje. Kaltinamasis teistas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį, subendrinus su 2020 m. liepos 30 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, R. G. skirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 (septyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 (penkerius) metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2021 m. sausio 5 d. (1 t., b. l. 59-68). Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad 2021 m. sausio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų patvarkymu 2021 m. sausio 5 d. įsiteisėjęs nuosprendis buvo pateiktas vykdyti (1 t., b. l. 71-72), o kaltinamasis 2021 m. kovo 22 d. ir 2021 m. kovo 22 d. pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis (1 t., b. l. 58, 70), jam 2021 m. sausio 27 d. ir 2022 m. kovo 18 d. Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrius sudarė bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planus (1 t., b. l. 38-44, 48-54). Nurodytos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis R. G. piktybiškai ir sistemingai vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, toliau būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę.
Dėl bausmių skyrimo
24. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalies sankciją, šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. BK 243 straipsnyje numatytos bausmių rūšys yra bauda arba areštas.
25. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
26. Kaltinamojo N. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai lėmė nusikalstamos veikos padarymą (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
27. Nagrinėjamu atveju N. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, padarytas esant tiesioginei tyčiai. N. B. yra teistas, baudžiamosios bylos duomenimis paskutinį kartą 2022 m. birželio 6 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 40 parų arešto bausme, su specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimu 3 metams, teistumas neišnykęs, bausmę atlikęs (1 t., b. l. 114-123), administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 131-133), nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 134-136), teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad yra vedęs, augina dvi dukras. Kaltinamasis savo elgesį vertina kritiškai, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.
28. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos ir aptartos aplinkybės, duomenys apie ankstesnį teistumą, tai, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo, praėjus itin trumpam laiko tarpui (mažiau nei savaitei), kaltinamasis vėl įvykdė nusikalstamą veiką, už kurią buvo teistas 2022 m. birželio 6 d. baudžiamuoju įsakymu (2 t., b. l. 36-40), atsižvelgiant į kaltinamojo naudoto smurto pobūdį ir intensyvumą, sudaro pagrindą kaltinamajam skirti prokuroro prašomą arešto bausmę. Teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimą, gali būti pasiekti tik paskiriant sankcijoje už inkriminuotą nusikalstamą veiką numatytą bausmės rūšį – areštą. Pagrindo atidėti arešto bausmės vykdymo, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, teistumą, socialinius ryšius, teismas nenustatė. Be realaus bausmės atlikimo, bausmės tikslai nebus pasiekti.
29. Kaltinamasis N. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta arešto bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
30. Kaltinamojo R. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus ir tai lėmė nusikalstamos veikos padarymą (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
31. Nagrinėjamu atveju R. G. padarė nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstamos veikos baigtos, padarytos esant tiesioginei tyčiai. R. G. yra teistas, paskutinį kartą 2022 m. birželio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, su specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimu 5 metams, teistumas neišnykęs, bausmės neatlikęs, šiuo atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), neatlikta bausmės dalis nuosprendžio priėmimo dieną yra 6 mėnesiai ir 11 dienų, administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 5-8), dirbantis (iš jo žodžių), byloje esančiais rašytiniais įrodymais nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 9-11). Kaltinamasis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, savo elgesį vertina kritiškai.
32. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos ir aptartos aplinkybės, duomenys apie ankstesnį teistumą, tai, kad kaltinamasis R. G. vėl padarė nusikalstamą veiką po itin trumpo laiko tarpo, bausmės kaltinamasis neatlikęs, atsižvelgiant į kaltinamojo naudoto smurto pobūdį ir intensyvumą, sudaro pagrindą kaltinamajam už veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymą, skirti prokuroro prašomą arešto bausmę. Teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimą, gali būti pasiekti tik paskiriant sankcijoje už inkriminuotą nusikalstamą veiką numatytą bausmės rūšį – areštą. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, kaltinamajam ir už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, yra pagrindas paskirti prokuroro prašomą arešto bausmę. Atsižvelgiant į baudžiamojo įstatymo nuostatas, bausmės subendrinamos apėmimo būdu. Galutinė šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme. Pagrindo atidėti arešto bausmės vykdymą, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, tai, kad ir šiuo metu atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas nenustatė. Teismas bausmes su ankstesniu nuosprendžiu bendrina dalinio sudėjimo būdu, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamajam jau buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, o ilgalaikis laisvės atėmimas gali trukdyti jo resocializacijai, o bausmės tikslai gali būti pasiekti ir jas iš dalies sudedant.
33. Kaltinamasis R. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta arešto bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
34. 2022 m. gegužės 19 d. N. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 110-113) – paliktina galioti iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina.
35. 2022 m. gegužės 19 d. R. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 160-163) – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu jis atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
36. R. G. buvo nemokamai teikiama antrinė teisinė pagalba, tačiau atsižvelgiant į tai, kad gynėjo dalyvavimas teisiamajame posėdyje buvo būtinas, gynėjas paskirtas teismo iniciatyva, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nėra priteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniu, 301 – 303 straipsniais, 313 straipsniu, teismas,
nusprendžia:
N. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.
Iki bausmės vykdymo pradžios N. B. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.
Nuteistasis, kuriam paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.
R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
R. G. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesne apimant švelnesnę ir skirti subendrintą bausmę – 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1-3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2022 m. birželio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-787-1135/2022 paskirta bausme, ir prie 2022 m. birželio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies – 6 (šešių) mėnesių ir 11 dienų laisvės atėmimo, iš dalies pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę, bei R. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 7 (septynis) mėnesius laisvės atėmimo.
Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. G. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.