- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-15
- Bylos Nr.
- TS-2-1155/2026
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Ramanauskienė
- Nuteistasis
- S. B.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistosios S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. LK-N-963, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajai lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu S. B. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė (a. b. 1 d., b. l. 6–13; 14–21).
Bausmės pradžia – 2024 m. gegužės 30 d., bausmės pabaiga – 2027 m. gegužės 28 d., 1/3 bausmės dalis atlikta 2025 m. gegužės 28 d.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija) 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. LK-N-963 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajai S. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą, o nuteistajai dėl jos resocializacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendavo vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirbti, mokytis.
Komisijos Nutarime padaryta išvada, kad nors šiuo metu nuteistoji dalyvauja resocializacijos procese, vykdo darbinę veiklą, dirba įmonėje, laisvėje mokosi, elgiasi disciplinuotai, buvo perkelta į atviro tipo kalėjimą, tačiau vis dar stokoja kritiško požiūrio į savo sprendimus, linkusi save pateisinti, vengia gilesnės savo elgesio analizės. Nuteistajai tai penktasis teistumas, laisvės atėmimo bausmę atlieka ketvirtą kartą, du kartus buvo lygtinai paleista iš įkalinimo įstaigos, abiem atvejais tinkamai vykdė lygtinio paleidimo įpareigojimus. Į atviro tipo kalėjimą perkelta dar visai neseniai, t. y. 2025 m. rugsėjo 25 d., įdarbinta ne bausmės atlikimo vietoje tik nuo 2025 m. spalio 20 d. Nuteistoji šiuo metu neturi finansinių sunkumų, tačiau iki laisvės atėmimo bausmės neturėjo finansinio stabilumo, vengė save realizuoti oficialioje darbinėje veikloje, finansinės naudos siekė neteisėtais būdais, o darbinė motyvacija fiksuojama tik struktūruotoje aplinkoje. Lygtinio paleidimo atveju nėra pristačiusi pažymos apie įsidarbinimo galimybę, planuoja registruotis Užimtumo tarnyboje. Struktūruotoje aplinkoje geba laikytis taisyklių, tačiau būdama laisvėje iš taikytų bausmių ir poveikio priemonių išvadų nedarė, sąmoningai rinkosi nusikalstamas veikas. Šiuo metu vis dar išlieka gana daug nesuvaldytų dinaminių kriminogeninių veiksnių, todėl nuteistoji ir toliau turėtų dalyvauti mąstymo ir elgesio srities kriminogeninių veiksnių valdymui skirtose priemonėse bei išlaikyti teigiamą elgesio dinamiką, taip pat stiprinti apsauginius veiksnius. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo manyti, kad būdama laisvėje ji laikysis įstatymų ir nenusikals (b. l. 4–5).
Prokuroras atsiliepimo į nuteistosios skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BVK numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistosios skundas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka.
Nuteistosios S. B. skundas atmestinas.
BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Pabrėžtina, kad formuojamoje teismų praktikoje yra pripažįstama, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos – specifinis teisės institutas, nes šiuo konkrečiu atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje, t. y. vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-27-209/2019).
Kaip jau minėta, pagal BVK 82 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjo nustatytą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą konkrečią laisvės atėmimo bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Kita vertus, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas bei nustatytos tvarkos laikymąsi, jo elgesį pataisos įstaigoje, pastarojo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals (Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-255-813/2022, 1S-260-966/2022, 1S-232-290/2022).
Teismas, susipažinęs su nuteistosios S. B. skundu ir jos asmens byla, pripažįsta, kad pastaroji iš tiesų formaliai atitinka lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos vieną iš sąlygų, numatytų BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. S. B. jau yra atlikusi vieną trečdalį jai paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės, kurią atliko 2025 m. gegužės 28 d. Kita vertus, vien šios sąlygos egzistavimas nelaikytinas pakankamu pagrindu asmeniui taikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos institutą. Tam, kad dėl nuteistosios būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo taikymo, nuteistoji turi atitikti įstatyme nustatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, t. y. turi būti nustatyta ir tai, kad nuteistosios nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba ji padarė akivaizdžią pažangą ją mažindama.
2024 m. liepos 11 d. pagal OASys metodiką buvo atliktas pirminis S. B. nusikalstamo elgesio vertinimas ir nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Atlikus pakartotinius vertinimus (2024 m. spalio 3 d., 2024 m. gruodžio 27 d., 2025 m. lapkričio 12 d.) nustatyta nepakitusi vidutinė nusikalstamo elgesio rizika (a. b. 1 d., b. l. 36, 43, 77). Aptariamą aplinkybę svarbu įvertinti retrospektyviai. Kaip jau buvo nurodyta, pirmasis nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas 2024 m. liepos 11 d., kurio metu nuteistajai konstatuota vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Pažymėtina, kad nepaisant S. B. dalyvavimo resocializacijos ir reabilitacijos veiksmuose, kaskart atliekant nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą yra nustatoma tapati vidutinė rizika, minėtas rodiklis 2025 m. lapkričio 12 d. iš esmės liko nepakitęs, todėl dabartiniame bausmės atlikimo etape teismas neturi pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, jog nuteistosios S. B. elgesys, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, pasižymi sisteminga, nuoseklia, teigiama dinamika.
Apibendrintina, kad nuteistoji neatitinka vieno iš alternatyvių lygtinio paleidimo taikymą lemiančių pagrindų – žemos nusikalstamo elgesio rizikos, todėl toliau vertinant S. B. atitikimą alternatyviam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindui – akivaizdžiai pažangai mažinant vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, atkreiptinas dėmesys tiek į prieš tai paminėtą nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikos kriterijų, kuris iš esmės yra nekintantis, tiek į vis dar išlikusias nuteistosios problemines sritis, susijusias su vertybinėmis nuostatomis bei gyvenimo būdo ypatumais.
Nuteistosios S. B. skunde teigiama, kad Komisija nenustatė ir nenurodė kliūčių lygtinio paleidimo taikymui, Nutarime nurodomi bendro pobūdžio motyvai, todėl priimtas Nutarimas dėl jos lygtinio paleidimo netaikymo yra neteisingas. S. B. nurodo, kad jos ankstesni teistumai negali būti pernelyg sureikšminami ir nulemiantys lygtinio paleidimo netaikymą. Pažymi, kad ji įvykdė visas Komisijos rekomendacijas, dirba, mokosi, jos nusikalstamo elgesio rizika nuosekliai mažėja, todėl yra pagrindas jai taikyti lygtinį paleidimą. Teismas nesutinka su šiais S. B. skundo teiginiais, nes nagrinėjamu atveju Komisija visapusiškai išnagrinėjo S. B. lygtinio paleidimo klausimą, t. y. įvertino jos elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, jai taikytas resocializacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, buvo atsižvelgta į nuteistosios asmenybę, teistumus, nusikalstamam elgesiui būdingą modelį, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos lygį, nuteistosios motyvaciją darbui, Komisijos rekomendacijų įvykdymą ir kitas aplinkybes, susijusias su nuteistąja. Tai nustatyta iš Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) resocializacijos skyriaus 2025 m. lapkričio 13 d. socialinio tyrimo išvados Nr. RV-25-3558 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) (a. b. 1 d., b. l. 70–79) ir skundžiamo Komisijos 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. LK-N-963 turinio (b. l. 4–6), taip pat iš kitos nuteistosios asmens byloje surinktos medžiagos.
Teismas sutinka, kad pateiktoje nuteistosios asmens bylos medžiagoje yra nemažai teigiamai S. B. charakterizuojančių duomenų. Tai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvada, kurioje neabejojama teigiamais nuteistosios S. B. asmenybės pokyčiais, nes nuteistoji vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – 2024/2025 mokslo metais (duomenys neskelbtini) mokėsi (duomenys neskelbtini) klasėje; (duomenys neskelbtini) dirbo; atvykusi į (duomenys neskelbtini), tęsia mokslus (duomenys neskelbtini) klasėje; 2025 m. spalio 20 d. įsidarbino (duomenys neskelbtini). 2025 m. gegužės 29 d. nuteistoji dar kartą dalyvavo (duomenys neskelbtini) paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacijos organizuotoje profilaktinių tyrimų akcijoje; dalyvavo nuteistųjų organizuotoje viktorinoje, skirtoje Mindaugo karūnavimo dienai paminėti. S. B. aktyviai įsitraukė į įvairias pozityvias, bendruomeniškumą skatinančias veiklas – lankėsi (duomenys neskelbtini) užsiėmimuose (2024 m.); 2025 m. sausio–kovo mėn. savanoriavo „(duomenys neskelbtini)“ padalinyje; atliko bendro naudojimo patalpų valymo darbus; 2025 m. gegužės 29 d. dalyvavo (duomenys neskelbtini) paskaitoje priklausomybės tematika. Tai reiškia, kad priešingai nuteistosios skunde išsakytiems argumentams, Komisija, spręsdama klausimą dėl lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos taikymo pagrįstumo, pakankamai išanalizavo S. B. teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, taip pat jos pažangos dinamiką. Kita vertus pabrėžtina, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistosios lygtinio paleidimo instituto taikymo, šios aplinkybės negali būti suabsoliutinamos. Tai reiškia, kad vertinant, ar asmuo ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis teisės aktų nuostatų, vienai ar kitai faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės lygtinio paleidimo instituto taikymui, grupei negali būti taikoma pirmenybė. Priešingai, visos šios aplinkybės – tiek nuteistąją teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojantys duomenys, turi būti vertinami visumoje, nė vienos iš jų neišskiriant.
Sprendžiant dėl galimybės nuteistajai taikyti lygtinį paleidimą, taip pat negali būti ignoruojami duomenys, atskleidžiantys nuteistosios asmenybės pavojingumą, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius ir kt. Nors pastebima nemažai teigiamų aspektų S. B. elgesyje jai atliekant bausmę, bet tiek Socialinio tyrimo išvadoje, tiek nuteistosios asmens byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad dar yra pakankamai koreguotinų sričių. Nors S. B. savo skunde akcentuoja teigiamus resocializacijos proceso aspektus, tačiau iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad jai konstatuoti trys statiniai kriminogeniniai veiksniai – teistumas (teista penktą kartą); dabartiniai teisės pažeidimai yra nuteistajai būdingo nusikalstamo elgesio modelio dalis; realią laisvės atėmimo bausmę atlieka ketvirtą kartą; konstatuoti penki dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – nuoseklios darbinės patirties stoka; lėšų tvarkymo įgūdžių stoka; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos; kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmeninis; kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos; taip pat konstatuoti du apsauginiai veiksniai – stebima motyvacija mokytis bei užsiimti darbine veikla; nuteistoji priima siūlomas socialinės reabilitacijos priemones ir įsitraukia į resocializacijos procesą. Atkreiptinas dėmesys, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą, nes dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo pačios nuteistosios elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuteistoji nors ir deda pastangas savo elgesį koreguoti tinkame linkme, bet dinaminių kriminogeninių veiksnių paskutinėje Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta daugiau nei ankstesnėje išvadoje (a. b. 1 d., b. l. 43), taip pat sumažėjo apsauginių kriminogeninių veiksnių skaičius, t. y. neliko palaikančių ryšių su vyru ir artimaisiais veiksnio.
Skunde nuteistoji S. B. nurodo, kad Komisija negali remtis vien jos ankstesniais teistumais ir dėl to netaikyti lygtinio paleidimo instituto. Iš asmens bylos duomenų nustatyta, kad nuteistoji S. B. atlieka laisvės atėmimo bausmę už padarytą sunkų nusikaltimą, praeityje ji keturis kartus teista už analogiškas nusikalstamas veikas (a. b. 1 d., b. l. 23–26), taigi, S. B. nusikalstamo elgesio modelis nuo 2007 m. išlieka tas pats, pirmas susidūrimas su teisėsauga buvo (duomenys neskelbtini) metų (a. b. 1 d., b. l. 72). Sutiktina su nuteistosios S. B. skunde nurodytu teiginiu, kad anksčiau buvę teistumai negali būti pripažįstami savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados būtinos gerbiant ne tik nuteistosios interesus, tačiau ir viešąjį interesą, o būtent, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąją, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Taigi, aptartos aplinkybės neabejotinai didina tiek nuteistosios, tiek ir jos įvykdyto nusikaltimo pavojingumą visuomenei ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistosios galimybes nenusikalsti ateityje.
Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ir tai, kad iki suėmimo nuteistosios pragyvenimo šaltinis buvo gaunamos socialinės išmokos iš Užimtumo tarnybos. Pati nuteistoji teigė, kad nusikalstamą veiką padarė dėl finansinių sunkumų. Visos jos įvykdytos nusikalstamos veikos yra susijusios su narkotinių medžiagų platinimu. Taigi, nestabili nuteistosios materialinė padėtis ir negebėjimas tvarkyti finansų siejasi su nusikalstamo elgesio motyvais (a. b. 1 d., b. l. 72). Nors iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad bausmės atlikimo laikotarpiu stebimas teigiamas nuteistosios pokytis – ji stiprina prosocialias nuostatas, demonstruoja atsakingesnį požiūrį į priimamus sprendimus ir motyvaciją keisti gyvenimo būdą bei nuostatas, bausmės atlikimo metu neskatina ir nebausta, tai tik rodo, kad ji laikėsi nustatytos tvarkos reikalavimų, t. y. elgėsi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis; be to, nuteistosios pastangos nelieka nepastebėtos – S. B. bausmės atlikimo sąlygos nuosekliai lengvinamos (galiausiai nuteistoji S. B. 2025 m. rugsėjo 25 d. buvo perkelta į atviro tipo kalėjimą; a. b. 1 d., b. l. 64; 65–66), taip pat jai nuolat suteikiamos trumpalaikės išvykos tiek į namus, tiek į resocializacijos bei kitas vietas. Tačiau pažymėtina ir tai, kad nuteistosios mąstymo ir elgesio teigiamas pokytis stebimas tik struktūruotoje aplinkoje – S. B. lygtinio paleidimo atveju nėra pristačiusi pažymos apie įsidarbinimo galimybę, o toliau planuoja registruotis Užimtumo tarnyboje. Be to, šiuo metu yra praėję per mažas laiko tarpas nuo nuteistosios perkėlimo į atviro tipo kalėjimą (2025 m. rugsėjo 25 d.) ir jos įsidarbinimo (2025 m. spalio 20 d.), kad būtų galima daryti vienareikšmišką ir neginčijamą išvadą dėl akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką bei įtvirtinant asmenybės pokyčius. Asmens elgesio ir mąstymo korekcija yra sudėtingas bei ilgą laiką trunkantis procesas, todėl vien tai, kad nuteistoji ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į elgesio bei mąstysenos keitimą, nesuteikia pagrindo teigti, jog toks pastarosios elgesys viename ar kitame bausmės atlikimo etape yra pakankamas.
Visos pirmiau aptartos aplinkybės, teismo vertinimu, rodo nuteistosios didesnį pavojingumą, jos santykį su padarytu nusikaltimu ir tuo pačiu pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistosios interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąją, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Įvertinęs nuteistosios elgesį visu bausmės atlikimo metu, jos nuostatas ir mąstymą, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu negali būti laikoma esmine, nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius, teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistosios paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, kad nuteistoji ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.
Taigi, Komisija, priimdama Nutarimą netaikyti nuteistajai lygtinio paleidimo, įvertino visus nuteistąją charakterizuojančius duomenis, tiek pastarosios elgesį bausmės atlikimo metu, tiek nuteistosios asmenybę apibūdinančius duomenis. Tai, kad Komisijos sprendimas netenkina nuteistosios, nesudaro pagrindo išvadai, kad jis yra ydingas ar nepagrįstas. Teismo vertinimu, Komisijos priimtas Nutarimas netaikyti nuteistajai S. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra motyvuotas ir pagrįstas. Nuteistosios elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos sunkumas, nuteistosios galimybės adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojantys duomenys, nesuteikia teismui pagrindo manyti, jog šiuo metu paleidus S. B. iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai, būdama laisvėje ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taigi, nėra pagrindo tenkinti nuteistosios S. B. skundo dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. LK-N-963.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,
nutaria:
atmesti nuteistosios S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. LK-N-963, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajai lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.