Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

kaltinamajai A. D. (iki 2019 m. sausio 11 d. teismo posėdžio), ir jos gynėjai advokatei Vaidotei Radvilavičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

I. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, iki suėmimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, teistas 2012 m. balandžio 17 d. Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 straipsnio 1 dalį (4 veikos) – 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir bausmę atlikęs 2016 m. balandžio 18 d. (teistumas neišnykęs);

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje;

J. S, a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, bet turintis šeimą ir vaiką, turintis negalią, dirbęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Švenčionių rajono apylinkės teismo 1998 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 16 straipsnį, 271 straipsnio 2 dalį ir BK 271 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) – laisvės atėmimu 2 metams ir 3 mėnesiams, pritaikius BK 47¹ straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

3) Švenčionių rajono apylinkės teismo 2001 m. kovo 29 nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) – laisvės atėmimu 1 metams ir 8 mėnesiams;

8) Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir ši bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrinta su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė bausmė nustatyta - laisvės atėmimas 2 metams ir 11 mėnesių bei 10 MGL dydžio bauda;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje, BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 261 straipsnyje.

A. I., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, turintis negalią, dirbantis privačiai statybose, teistas 2013 m. gegužės 31 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (10 nusikalstamų veikų) – 3 metų laisvės atėmimo bausme (Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartimi paleistas lygtinai neatlikus – 3 mėnesių ir 3 dienų laisvės atėmimo bausmės; teistumas neišnykęs);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje;

E. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, teistas:

1) 2004 m. rugpjūčio 17 d. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 375 litų bauda;

2) 2009 m. liepos 3 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 10 MGL dydžio bauda, kuri subendrinta su Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 20 MGL (teistumai išnykę);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. A. neteisėtai įgijo narkotinę medžiagą turėdamas tikslą ją parduoti ir pardavė narkotinę medžiagą, o būtent: jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau, kaip 2017 m. gegužės 11 d. apie 19.00 valandą, iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai turėdamas tikslą parduoti įgijo ne mažiau, kaip 2,932 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurią 2017 m. gegužės 11 d. apie 19.00 valandą, Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ties visuomeninio transporto stotele (duomenys neskelbtini) į skolą už 300 eurų neteisėtai pardavė J. S.. Šiais veiksmais I. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Be to, I. A. neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį narkotinės medžiagos kiekį, turėdamas tikslą ją parduoti ir pardavė narkotinę medžiagą, o būtent: jis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, 2017 m. birželio 6 d. apie 18.40 valandą, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš A. I. į skolą už 500 eurų įgijo labai didelį kiekį, 195, 811 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurią tą pačią dieną laikė prie savęs ir gabeno automobiliu VW „Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini) ežero, esančio, (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., kur 2017 m. birželio 6 d. apie 19.20 valandą į skolą už 1 200 eurų, neteisėtai pardavė J. S., atlikusiam nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Šiais veiksmais I. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

J. S. neteisėtai, įgijo, gabeno ir laikė narkotinę medžiagą turėdamas du tikslus – narkotinę medžiagą vartoti pats ir parduoti, taip pat pardavė narkotinę medžiagą, o būtent: neteisėtai, turėdamas du tikslus – narkotinę medžiagą vartoti pats ir parduoti, 2017 m. gegužės 11 d. apie 19.00 valandą, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ties visuomeninio transporto stotele (duomenys neskelbtini) į skolą iš I. A. įgijo ne mažiau, kaip 2,932 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurią nenustatytu automobiliu neteisėtai gabeno iki buto, esančio (duomenys neskelbtini), kur laikė šią narkotinę medžiagą, kurios dalį – 0,570 g kanapių dervos, 2017 m. gegužės 24 d., apie 22.00 valandą tame pačiame bute, esančiame, (duomenys neskelbtini), už 10 eurų pardavė A. D., gim. (duomenys neskelbtini), kitą dalį – 0,619 g kanapių dervos, laikė prie savęs kelnių kišenėje iki 2017 m. gegužės 24 d. 22.20 valandos, kai policijos pareigūnai asmens kratos metu rado ir paėmė šią medžiagą, o likusią dalį – 1,743 g kanapių dervos laikė tame pačiame bute iki 2017 m. gegužės 24 d. 22.30 valandos, kai policijos pareigūnai bute atliktos kratos metu rado ir paėmė šią narkotinę medžiagą. Šiais veiksmais J. S. padarė nusikaltimus, numatytus BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 1 dalyje.

A. D. neturėdama tikslo parduoti, ar kitaip platinti neteisėtai įgijo ir laikė narkotinę medžiagą, o būtent: 2017 m. gegužės 24 d. apie 22.00 valandą, bute, esančiame, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, už 10 eurų iš J. S. įgijo 0,570 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurią laikė prie savęs iki tos pačios dienos, kai apie 22.10 valandą prie (duomenys neskelbtini), buvo sulaikyta policijos pareigūnų, kuriems savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo metu pati pateikė nurodytą kiekį 0,570 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos. Šiais veiksmais A. D. padarė nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

A. I. neteisėtai įgijo, laikė ir pardavė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, o būtent: 2017 m. gegužės 16 d., apie 10.00 valandą, bute, esančiame (duomenys neskelbtini, už 500 eurų į skolą iš E. V. įgijo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 195,811 g kanapių dervos, kurią laikė minėtame bute iki 2017 m. birželio 6 d. apie 18.40 valandos, kai tame pačiame bute minėtą didelį kiekį kanapių dervos į skolą už 500 eurų pardavė I. A.. Šiais veiksmais A. I. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

E. V. neteisėtai pardavė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, o būtent: 2017 m. gegužės 16 d. apie 10.00 valandą, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), į skolą už 500 eurų A. I. pardavė labai didelį kiekį, 195,811 g narkotinės medžiagos - kanapių dervos. Šiais veiksmais E. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis I. A. savo kaltę dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino iš dalies, t. y. pripažino narkotinių medžiagų pardavimą J. S., bet neigė jų įgijimą iš A. I.. Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis I. A. nurodė, kad su J. S. dėl narkotinių medžiagų buvo susitikęs du kartus, vieną kartą (duomenys neskelbtini) plente, kitą – prie (duomenys neskelbtini) ežero. Pirmą kartą, nepamena, kokią dieną, galbūt gegužės 11 d., susitiko (duomenys neskelbtini) plente po darbo ir perdavė jam narkotines medžiagas – žolę, kanapių dervą. Neatsimena, ar medžiagos buvo supakuotos, atlaužė gabaliuką. Buvo apie 10-20 g narkotinės medžiagos. Žinojo, kad J. S. vartoja narkotikus, rūko žolę. Neklausė, ar J. S. perka narkotines medžiagas sau, ar pardavimui. Už narkotines medžiagas buvo atsiskaitoma arba cigaretėmis, arba pinigais. J. S. pažadėjo atsiskaityti cigaretėmis, vieną dėžę jau buvo davęs, tačiau atsiskaitė pinigais. J. S. iš anksčiau buvo skolingas pinigų už žolę, anksčiau į sąskaitą buvo pervedęs 200-250 EUR. Nežino apie kitus pavedimus, galbūt jie buvo už cigaretes, kurias J. S. turėjo atvežti. Turėjo 300 EUR ar 500 EUR atiduoti cigaretėmis, tačiau jų neturėjo, tai neatidavė. Antrą kartą J. S. su juo susisiekė, gal paskambino arba žinutę parašė, jie susitarė susitikti prie (duomenys neskelbtini) ežero, neatsimena, kas pasiūlė susitikti. Skambindavo vienas kitam, J. S. jam dažniau skambindavo. Susitikdavo ir ne dėl narkotinių medžiagų. Suvokė, kad reikia atvežti narkotines medžiagas, galvojo galbūt J. S. atveš skolą. Po J. S. skambučio, jam paskambino A. I., paprašė pataisyti elektrą. Nuvažiavo pas A. I. dėl elektros, pasiūlė jam kartu važiuoti prie ežero, nes A. I. norėjo išsimaudyti. Jie atvažiavo prie ežero anksčiau nei J. S.. Automobilio neatsimena. Atvežė ir perdavė J. S. žolę. J. S. pasakė, kad atsiskaitys cigaretėmis arba pinigais bei davė 500 EUR už praeitą kartą. Narkotinės medžiagos buvo supakuotos į du paketus, parduodavo toje pačioje pakuotėje, neperpakuodavo. J. S. davė apie 200 g, likutį surūkė su savo draugais. Narkotines medžiagas atidavė už 1 000 EUR, gramo kaina 5 EUR, galbūt 6 EUR. Pardavė brangiau, nes siekė užsidirbti. Buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Narkotines medžiagas paėmė iš savo namų, ne iš A. I.. Žolę, kurią pardavė J. S. įgijo iš pažįstamo, gyvenančio Ispanijoje, jo pavardės nežino. Susitiko atsitiktinai, nežinojo, kada ir kiek laiko šis asmuo bus Lietuvoje. Neprisimena, kur su juo susitiko, galbūt mieste ar prekybos centre „Akropolis“. Šis pažįstamas pasiūlė nusipirkti narkotinių medžiagų. Už 250 EUR gavo 100 g, mokėdamas 2,5 EUR už gramą. Visada buvo tokia kaina. Vėliau su juo dar kartą susisiekė ir susitiko, galbūt futbole, vėl pirko 100 g narkotinės medžiagos ir vėliau dar 100 g. Mokėjo 500 EUR. Medžiagos pas jį buvo apie dvi savaites. Svarstykles, kurias pareigūnai rado per kratą, paėmė iš A. I. namų, jų reikėjo, nes norėjo pasverti, kiek yra narkotinės medžiagos. Svarstyklės buvo nedidelės, iki 1 kg svorio, mažesnės nei popieriaus lapo dydžio. Susitikimo metu svarstykles naudojo J. S., paprašė pasverti, tam, kad žinotų, kiek reikia mokėti. Po sulaikymo parodymų nedavė, atsisakė tai daryti, kol nebuvo advokato. A. I. matė tik sulaikymo metu, po to nematė. Jis yra iš (duomenys neskelbtini). Su A. I. susipažino (duomenys neskelbtini) įkalinimo įstaigoje, ten atliko bausmę už narkotines medžiagas, už ką A. I. atliko bausmę nežino. Su J. S. irgi susipažino (duomenys neskelbtini) įkalinimo įstaigoje. Susitiko (duomenys neskelbtini), apsikeitė numeriais. Pirmą kartą susitiko parūkyti cigarečių. Kaltinamosios A. D. nepažinojo. Netiesa, kad J. S. iš jo anksčiau pirkdavo narkotines medžiagas. Kartais ir pats rūkydavo žolę, nuo 1977 m., rūkydavo ne kiekvieną dieną, per savaitę kelis kartus. Pagarsinus J. S. parodymus, patikslino, kad tai yra jo telefono numeris, kad J. S. jam dažniau skambindavo, bet galėjo būti, kad ir jis skambino J. S. dėl susitikimo. Susitikimo su J. S. metu, J. S. atidavė skolą už narkotines medžiagas. Negali tiksliai pasakyti, ar jis pasiūlė narkotines medžiagas J. S., ar J. S. jų paprašė. Gal J. S. parodymai ir yra teisingi, bet mano, kad būtų nelogiška parduoti medžiagą asmeniui, kuris yra skolingas.

Liudytoja I. P. apklausta teisiamajame posėdyje nurodė, kad ji dirba vertėja, Vilniaus apskrities VPK. Turi daug bylų, neatsimena, ar yra mačiusi kaltinamuosius. Vertėja dirba daugiau kaip 10 m., verčia iš rusų kalbos ir į lietuvių kalbą. Verčiant yra perteikiamas turinys, nebūtina versti pažodžiui. Būna, kad dalyvauja atpažinimo veiksmuose. A. I. apklausos neprisimena, bet jeigu yra jos parašas, reiškia apklausa buvo atlikta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normas ir ji joje tikrai dalyvavo, nes žino savo atsakomybę. Parodytuose 2017 m. birželio 7 d. ir 2018 m. gegužės 10 d. A. I. apklausos protokoluose ir 2017 m. birželio 8 d. asmens parodymo atpažinimo protokole yra jos parašai ir ranka įrašyti tekstai. Teismo salėje nemato asmens, pavarde A. I., bet prisimena, kad vertėjaudama ne taip kirčiavo šio asmens pavardę. Pagal teismo šaukime nurodytą bylos numerį, prieš jos apklausą peržiūrėjo informaciją savo kompiuteryje ir matė, jog yra vertusi šioje byloje ir pakvitavimą, kad A. I. atsiėmė pasą, kuprinę, apatinius. Vertė viską, ką reikėjo, bet pačių apklausų ir jų turinio neprisimena. Visos bylos panašios, tarsi kažkas girdėta dėl apklausos protokole minimų įvykių prie ežero, bet bylos aplinkybių neprisimena.

C. KITI BYLOJE IŠTIRTI ĮRODYMAI IR FAKTINIŲ APLINKYBIŲ VERTINIMAS,

Motyvuojamoji dalis

TAIP PAT VEIKŲ KVALIFIKAVIMAS PAGAL ATSKIRAS VEIKAS

I. Kaltinimai dėl neteisėtai I. A. įgytos ir J. S. bei vėliau A. D. išplatintos ir 2017 m. gegužės 24 d. rastos narkotinės medžiagos

Teismas, išnagrinėjęs bylą šioje kaltinimo dalyje, nustatė, jog kaltinime I. A., J. S. bei A. D. inkriminuotos faktinės aplinkybės pasitvirtino. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės dėl neteisėtai I. A. įgytos ir J. S. ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 11 d. išplatintos bei J. S. kaltinamajai A. D. 2017 m. gegužės 24 d. išplatintos ir tą pačią dieną rastos narkotinės medžiagos yra įrodytos ne tik savo kaltę pripažinusių kaltinamųjų parodymais, bet ir kitais teisiamojo posėdžio metu ištirtais ir įvertintais įrodymais.

Iš teisiamajame posėdyje apklaustų policijos pareigūnų P. I. ir A. M. parodymų, taip pat Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo S. V. 2017 m. gegužės 25 d. tarnybinio pranešimo (t. 1, b. l. 1) matyti, kad tiriant kriminalinės žvalgybos informaciją dėl galimų J. S. veiksmų platinant narkotines medžiagas 2017 m. gegužės 24 d. apie 22.00 valandą, (duomenys neskelbtini), t. y. greta J. S. gyvenamosios vietos, buvo sulaikyta kaltinamoji A. D..

Tiek pareigūnai P. I. ir A. M., tiek pati kaltinamoji A. D. teisme nurodė, kad jos sulaikymo metu, A. D. ištraukė batelyje turėtą lankstinuką narkotinės medžiagos, kurį už 10 EUR įsigijo iš J. S. ir pateikė šią medžiagą pareigūnams. Šį faktą byloje patvirtina ir 2017 m. gegužės 24 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, jog sulaikyta A. D. pateikė folijos rutuliuką (t. 1, b. l. 15-16), kuriame, kaip nustatyta Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2017 m. gegužės 31 d. specialisto išvada Nr. 140-(3046)-IS1-3288, buvo narkotinė medžiaga – 0,570 g kanapių dervos (t. 1, b. l. 18-21).

Iš kaltinamosios A. D. parodymų teisme matyti, jog su J. S., kurį žinojo pravarde „O“, ji susisiekė SMS žinute siekdama įsigyti narkotinės medžiagos – hašišo. Žinute ji paklausė, ar jie gali susitikti ir po to kai J. S. atrašė, ji nuvyko pas J. S. į namus. Šiuos kaltinamosios parodymus patvirtina ir 2017 m. gegužės 25 d. A. D. asmens kratos metu rastame mobiliojo ryšio telefone užfiksuoti duomenys ir susirašinėjimas SMS žinutėmis (t. 2, b. l. 128 –130; 131–136).

Iš byloje ištirtų įrodymų matyti, kad netrukus po A. D. sulaikymo 2017 m. gegužės 24 d. buvo atlikta J. S. gyvenamosios vietos, buto, esančio (duomenys neskelbtini), krata, taip pat paties J. S. krata, kurios metu be kitų daiktų buvo rasti 4 folijos lankstinukai (trys virtuvėje rastų šortų kišenėje ir vienas pas patį J. S. (t. 1, b. l. 25 – 27; t. 2, b. l. 155 – 156)). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2017 m. gegužės 31 d. specialisto išvada Nr. 140-(3045)-IS1-3316 nustatyta, kad minėtuose keturiuose folijos lankstinukuose yra narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios masė yra 2,362 g (t. 1, b. l. 32 – 35). Iš šios išvados tiriamosios dalies, taip pat Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4 – ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo E. B. 2018 m. sausio 7 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 3 folijos lankstinukuose, kurie buvo rasti J. S. bute, buvo 1,743 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, o J. S. asmens kratos metu rasta 0,619 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos (t. 1, b. l. 33, 40).

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis J. S. nurodė, kad šias medžiagas jis įgijo maždaug prieš dvi savaites iki jo pirmosios apklausos, t. y. iki 2017 m. gegužės 11 d., iš kaltinamojo I. A. į skolą už 300 EUR. Savo parodymus jis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 166 – 169), taip pat atpažindamas kaltinamąjį I. A. iš foto nuotraukos (t. 2, b. l. 165). Šias kaltinamojo J. S. nurodytas aplinkybes patvirtina ir 2017 m. gegužės 25 d. apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad J. S. mobiliojo ryšio telefono, rasto ir paimto 2017 m. gegužės 24 d. kratos metu, užrašų knygelėje aptiktas telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pavadintas „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 41 – 42). Kaltinamojo J. S. parodymus apie narkotinių medžiagų įgijimą ir ankstesnius atsiskaitymus bankiniais pavedimais iš savo sugyventinės sąskaitos patvirtina ir byloje esantys mokėjimo nurodymai (t. 2, b. l. 75 – 79) bei I. A. banko sąskaitos išrašas (t. 2, b. l. 101 – 104).

Kaltinamasis I. A. pripažino, kad pardavė J. S. į skolą už 300 EUR kanapių dervos. Be to, kaltinamųjų J. S. ir I. A. santykius dėl narkotinių medžiagų pirkimo – pardavimo patvirtina ir byloje neginčijamas faktas, jog 2017 m. birželio 6 d. J. S., atlikdamas teismo sankcionuotus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, iš I. A. dar kartą įgijo narkotinės medžiagos – kanapių dervos, apie ką teismas plačiau pasisakys atskirai.

Taigi, visi šie duomenys rodo, jog proceso dalyvių neginčijamos ir kaltinamųjų pripažįstamos faktinės aplinkybės dėl neteisėtai I. A. įgytos ir J. S. ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 11 d. išplatintos bei 2017 m. gegužės 24 d. J. S. kaltinamajai A. D. išplatintos ir tą pačią dieną rastos narkotinės medžiagos yra įrodytos. Kaltinamųjų I. A. ir A. D. veiksmai, atsižvelgiant į nustatytus disponuotos narkotinės medžiagos kiekius kvalifikuoti teisingai. Kaltinamasis I. A. parduodamas į skolą J. S. ne mažiau, kaip 2,932 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, o A. D., įsigydama iš J. S. už 10 EUR savo reikmėms, t. y. neturėdama tikslo platinti, 0,570 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, padarė nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo J. S. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu ir pagal pareikštą kaltinimą buvo kvalifikuoti ne tik pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (kaltinimo dalis dėl narkotinės medžiagos įgytos savo reikmėms, be tikslo platinti), BK 260 straipsnio 1 dalį (kaltinimo dalis dėl narkotinės medžiagos įgijimo, gabenimo ir laikymo turint tikslą ją platinti ir jos platinimo), bet ir pagal BK 261 straipsnį dėl narkotinės medžiagos platinimo nepilnametei A. D..

Byloje nustatyta, kad kaltinamoji A. D. nusikalstamos veikos padarymo metu išties buvo nepilnametė. Ji gimė (duomenys neskelbtini), tad 18 metų jai būtų suėję po mažiau nei mėnesio laiko. Iš kaltinamųjų J. S. ir A. D. parodymų matyti, kad jie žinojo vienas kitą, bet J. S. nežinojo jos amžiaus, priešingai, atsižvelgdamas į jos draugus, sūnaus amžių, žinotas aplinkybės apie baigtą mokyklą ir kt., manė, kad A. D. yra pilnametė. Atsižvelgus į visa tai teisminio nagrinėjimo metu prokuroras pripažino, kad kaltinimas J. S. pagal BK 261 straipsnį, nepasitvirtino ir prašė J. S. dėl to išteisinti. Teismas su tokia tiek prokuroro, tiek ir gynybos pozicija sutinka, nes baudžiamoji atsakomybė pagal BK 261 straipsnį kyla tuo atveju, kai teismas nustato, kad kaltininkas suvokė, jog asmuo, kuriam jis platino narkotines ar psichotropines medžiagas, yra nepilnametis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-395/2010, 2K-263/2012, 2K-18/2012, 2K-369-788/2016, 2K-340-648/2017). Taigi J. S. dėl kaltinimo pagal BK 261 straipsnį išteisintinas, nesant J. S. veiksmuose BK 261 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, t. y. BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.

II. Kaltinimai dėl neteisėtai E. V. įgytos ir A. I. bei vėliau I. A. išplatintos ir 2017 m. birželio 6 d. rastos narkotinės medžiagos

Teismas, išnagrinėjęs bylą šioje kaltinimo dalyje, nustatė, jog kaltinime E. V., A. I. ir I. A. inkriminuotos aplinkybės dėl 2017 m. birželio 6 d. pas J. S. (atliko nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (toliau – NVIV)) rastos narkotinės medžiagos platinimo grandinės pasitvirtino: J. S. įgijo iš I. A. 195,811 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, I. A. šias medžiagas įgijo iš A. I., o A. I. – iš E. V..

Kaltinamieji tokią narkotinių medžiagų platinimo grandinę neigia, tik galutinis šioje grandinėje dalyvavęs pardavėjas, t. y. kaltinamasis I. A., pripažįsta tiesioginiais įrodymais nustatytą ir abejonių nekeliantį faktą, kad būtent jis pardavė J. S. du paketus su 195,811 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos.

Šias aplinkybes patvirtina byloje ištirtas 2017 m. birželio 12 d. slapto sekimo protokolas apie 2017 m. birželio 6 d. įvykusį kaltinamojo I. A. susitikimą su A. I. ir po to su J. S. (t. 1, b. l. 68); 2017 m. birželio 8 d. NVIV atlikimo protokolas apie J. S. susitikimą su I. A. ir iš I. A. gautą bei policijos pareigūnams perduotą medžiagą (t. 1, b. l. 87); 2017 m. birželio 6 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (t. 1, b. l. 93 – 94); Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2017 m. spalio 17 d. specialisto išvada Nr. 140-(3682)-IS1-6437, apie NVIV dalyvio J. S. įgytos ir tyrimui pateiktos narkotinės medžiagos – kanapių dervos, sudėtį (t. 1, b. l. 97 – 98); apžiūros protokolai (t. 1, b. l. 75 – 77; 78 – 79; 80 – 81; 82 – 83; 84 – 85), kaltinamojo J. S., liudytojų P. I., M. M., A. M. parodymai ir kt. įrodymai.

Šiais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis I. A. 2017 m. birželio 6 d., prieš tai įgijęs 195,811 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, nuo 18.45 valandos, automobiliu VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno ją nuo (duomenys neskelbtini). iki (duomenys neskelbtini) ežero, esančio, (duomenys neskelbtini), kur apie 19.20 valandą į skolą už 1 200 eurų, neteisėtai pardavė J. S., atlikusiam NVIV. Po šių veiksmų atlikimo J. S. policijos pareigūnams pateikė iš I. A. įgytą narkotinę medžiagą. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra, todėl teismas plačiau apie tai nepasisako.

Visą kitą kaltinimų dalį, t. y., kad 195,811 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos I. A. įgijo 2017 m. birželio 6 d. apie 18.40 valandą į skolą už 500 EUR iš A. I., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kaltinamieji I. A. ir A. I. neigia. Visgi šią kaltinimų dalį patvirtina patikima byloje surinktų įrodymų grandinė, sudaranti aiškų ir visapusišką vaizdą apie narkotikų, parduotų J. S. įgijimo ir platinimo seką. Tai pirmiausia rodo šie duomenys ir aplinkybės: kaltinamųjų I. A. ir A. I. susipažinimas įkalinimo įstaigoje ir abiejų jų teistumai už narkotikų platinimą; I. A. ir A. I. susitikimas prieš pat narkotikų pardavimą ir abiejų jų buvimas toje pačioje vietoje susitinkant su J. S.; A. I. svarstyklių radimas ir jų buvimas pas patį A. I. I. A. parduodant narkotines medžiagas J. S. metu; A. I. sutikimo bendradarbiauti su teisėsaugos pareigūnais faktas ir užfiksuotas A. I. bei E. V. pokalbio garso įrašas; byloje apklaustų pareigūnų parodymai ir kiti duomenys. Visą šią įrodymų grandinę patvirtina ir visiškai atitinka pirminiai kaltinamųjų A. I. ir E. V. prisipažinimai ir jų parodymai tyrimo pradžioje, kurių teismas nors ir nevertino kaip savarankiškų įrodymų, bet juos turėjo omenyje analizuodamas kitus šių asmenų parodymus, jų kaitą ir kitus įrodymus (pirminiai kaltinamųjų A. I. ir E. V. parodymai turėjo reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui byloje keliamais klausimais).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra pabrėžęs, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-93-788/2017).

Įstatymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali būti įrodinėjamos reikšmingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2013, 2K-421/2013).

Nagrinėjamos bylos kontekste itin svarbi ir LAT pozicija, jog tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).

Kaltinamasis I. A. teisme teigė, kad J. S. į skolą parduotas narkotines medžiagas įgijo iš atsitiktinai mieste (turguje ar prekybos centre) sutikto pažįstamo, gyvenančio Ispanijoje, kurio duomenų nežino. Tokia kaltinamojo I. A. versija nėra atmestina vien dėl to, jog pats I. A. teisme negalėjo nurodyti jokių duomenų apie šį asmenį, kurių pagrindu teismas galėtų patikrinti keliamą versiją. Visgi šios versijos nepagrįstumą rodo ne tik šios versijos atsiradimo laikas, nenuoseklus ir tarpusavyje prieštaringas bei neįtikinamas kaltinamojo pasakojimas pirmosios instancijos teisme, bet ir visuma įrodymų, paneigiančių tokią kaltinamojo I. A. versiją.

Teismas pastebi, kad kaltinamasis I. A. kitą dieną po jo sulaikymo atsisakė duoti parodymus. Vėliau ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, jog 2017 m. birželio 6 d. J. S. parduota medžiaga buvo anksčiau turėtos medžiagos likutis, tačiau kada ir iš ko ji įgyta tiksliai nepamena („šis parduotas kiekis buvo pas mane likęs iš senų laikų, tai yra buvau įgijęs prieš kokius metus, bet tiksliai negaliu pasakyti. Iš ko aš pirkau ir įsigijimo aplinkybių jau nepamenu“ (t. 3, b. l. 41)).

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis I. A. nurodė, kad 2017 m. birželio 6 d. J. S. parduotą medžiagą įgijo iš draugų (teisiamojo posėdžio garso įraše užfiksuoti parodymai apie daugiskaita minimus asmenis „draugai“ (2018 m. lapkričio 13 d. posėdžio 17 min. 30 sek.)), tačiau netrukus pradėjo kalbėti apie vieną mieste sutiktą asmenį, gyvenantį ir dirbantį Ispanijoje (2018 m. lapkričio 13 d. posėdžio 20 min. 15 sek. ir toliau). Visgi toliau pasakodamas apie šį asmenį kaltinamasis I. A. negalėjo nei apibūdinti tariamo savo pažįstamo gyvenančio Ispanijoje, nei nuosekliai paaiškinti kaip ir kada iš jo įgijo šias medžiagas. Jis prieštaringai pasakojo apie susitikimų skaičių su šiuo asmeniu (pradžioje – du, vėliau trys, o galiausiai – vėl du susitikimai) ir narkotikų įsigijimo kiekius šių susitikimų metu. Pradžioje I. A. aiškiai pasakojo apie tai, kad du kartus įsigijo medžiagų po 100 gramų (2018 m. lapkričio 13 d. posėdžio 20 min. 20 – 40 sek.; 22 min. 38 sek. ir kt.). Vėliau, teismui bandant išsiaiškinti natūraliai kylančius prieštaravimus tarp jo parodymų (byloje neginčijamai nustatyta, jog J. S. 2017 m. birželio 6 d. buvo parduoti du paketai po 100 gramų, o kaltinamasis I. A. teigė, jog J. S. pirmą kartą pardavė tik likutį medžiagos, tad antrą kartą, jei įgijo tik 100, o ne 200 gramų, J. S. objektyviai negalėjo būti parduoti du paketai po 100 gramų), kaltinamasis I. A. ėmė teigti, jog pirmą kartą įgijo 100 gramų, o antrą kartą – 200 gramų (100 gramų ir iškart dar 100 gramų).

Visa tai aiškiai iliustruoja ir teisiamojo posėdžio garso įrašas, kuriame teismas, siekdamas išsiaiškinti kaltinamojo dėstomas aplinkybes apie skirtingus susitikimų su draugu iš Ispanijos skaičius ir medžiagų kiekius, girdėjo nerišlų, neužtikrintą, nenuoseklų ir prieštaringą, prie bylos medžiagos ir įrodymų bandomą pritaikyti pasakojimą (2018 m. lapkričio 13 d. posėdžio 20 – 28 min.). Toks kaltinamojo pasakojimas, įvertinus ir tolesnius, dar neaptartų I. A. parodymų prieštaravimus ir juos paneigiančius kitus įrodymus, leidžia tvirtai konstatuoti, kad kaltinamasis I. A. nesakė tiesos pasakodamas apie draugą iš Ispanijos ir iš jo įgytas bei 2017 m. birželio 6 d. J. S. parduotas narkotines medžiagas.

Tiek kaltinamasis I. A., tiek kaltinamasis A. I. teisme nurodė, kad I. A., prieš jų sulaikymą ir vykimą prie (duomenys neskelbtini) ežero, kur I. A. pardavė narkotines medžiagas J. S., užsuko pas A. I. nes turėjo įvertinti buto elektros instaliacijos remonto kainą ir reikalingus darbus. Kaltinamasis A. I. net kelis kartus nurodė teismui, kad I. A. tą darydamas užtruko apie pusvalandį (t. 4, b. l. 181, 183). Visa tai teismas suprastų, turint omenyje tai, jog, bent jau pagal A. I. parodymus, reikėjo keisti visą elektros instaliaciją. Visgi, priešingai nei nurodo A. I., slapto sekimo metu surinkti duomenys rodo, kad šis susitikimas A. I. bute buvo labai trumpas ir jo nepakaktų viso buto elektros instaliacijos remontui įvertinti (2017 m. birželio 6 d. 18 val. 38 min. I. A. atvyko prie A. I. namo ir jau po 7 min., t. y. 18 val. 45 min., jie abu išvažiavo iš kiemo (t. 1, b. l. 68)). Taigi pagal objektyvius slapto sekimo duomenis, I. A. ir A. I. susitikimas, turint omenyje I. A. atėjimo į butą ir abiejų išėjimo iš buto laiką, bute galėjo trukti apie 5 minutes. Teismo įsitikinimo, tokio laiko visiškai pakanka narkotinėms medžiagoms perduoti ir svarstyklėms pasiimti, kaip kad A. I. pasakojo ikiteisminio tyrimo metu, o ne viso buto elektros instaliacijos kaštams ir darbams įvertinti. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad A. I., pagarsinus visus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paneigė pirminius savo parodymus ir patvirtino tuos tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose jis, priešingai nei teisme, nepasakojo apie jokius elektros instaliacijos darbus, o nurodė, kad I. A. atvyko tik šiaip aplankyti ir pasikalbėti (t. 3, b. l. 14). Be to, ir I. A. ikiteisminio tyrimo metu, taip pat, priešingai nei teisme, nieko neminėjo apie jokius elektros darbus ir teigė, jog bevažiuojant į susitikimą su J. S., tik šiaip užsuko pas savo seną pažįstamą ir „norėjo tiesiog aplankyti“ (t. 3, b. l. 41).

Iš bylos duomenų neginčijamai nustatyta, jog po narkotinių medžiagų pardavimo pas sulaikytus I. A. ir A. I. buvo surastos ne I. A., o A. I. svarstyklės, jos buvo krepšyje su kitais daiktais (t. 1, b. l. 139), kurie, kaip nustatyta byloje, priklausė ir buvo grąžinti A. I. (t. 3, b. l. 27). Šie objektyvūs faktiniai duomenys, įvertinus ir kaltinamųjų susitikimo bute trukmę, paneigia A. I. parodymus teisme, jog jis nepardavė narkotinių medžiagų I. A., kad jis nieko nežino apie šiuos narkotikus ir apie jų pardavimą J. S.. Šie faktiniai duomenys visiškai atitinka ikiteisminio tyrimo metu A. I. duotus parodymus, kuriuose jis, kaip teisme liudijo policijos pareigūnai P. I., M. M. bei A. M., visiškai pripažino savo kaltę ir nurodė, kad šias svarstykles paėmė po to, kai pardavė narkotikus I. A. ir šis paprašė pasiimti svarstykles (t. 3, b. l. 9). I. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teigė, jog paprašė A. I. pasiimti svarstykles ir patikslino, kad jos buvo reikalingos tam, jog galėtų pasverti narkotines medžiagas, kurias ketino parduoti J. S. (t. 4, b. l. 178). Visa tai, taip pat liudija apie A. I. pareikštų kaltinimų pagrįstumą ir tuo pačiu jo ne teisme, o ikiteisminio tyrimo metu tuojau pat po jo sulaikymo duotų parodymų teisingumą.

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog teisminio nagrinėjimo metu kaltinamieji I. A. ir A. I. nurodė, kad susipažino atlikdami laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. Iš bylos duomenų matyti, jog A. I. nuo 2013 m. gruodžio 10 d. iki 2015 m. liepos 7 d., buvo kalinamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose ir atliko bausmę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti ir jų platinimą. Kaip matyti iš 2013 m. spalio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio jis nuteistas už vienuolika veikų, susijusių narkotinių medžiagų platinimu. Beje, kaip ir inkriminuota šioje byloje, minėtame teismo nuosprendyje konstatuota, kad narkotinė medžiaga buvo A. I. laikoma toje pačioje vietoje jo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis I. A., kaip ir A. I., taip pat buvo nuteistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti ir jų platinimą (4 veikos) ir taip pat atliko laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 17d. iki 2016 m. balandžio 18 d.

Teismo vertinimu, nors šie duomenys ir nėra tiesioginiai kaltinamųjų kaltės įrodymai padarius jiems šioje byloje inkriminuojamas nusikalstamas veikas, jie visgi papildo byloje surinktų įrodymų grandinę bei rodo, jog I. A. ir A. I. jau ir anksčiau yra veikę kaltinime inkriminuotu būdu.

Visa tai, taip pat sudaro pagrindą teismo vidiniam įsitikinimui apie A. I. savanorišką sprendimą bendradarbiauti su teisėsaugos pareigūnais bei, kad jo parodymai teisme dėl tariamai itin stipriai ji paveikusio pareigūnų spaudimo, kurį jis teisme apibūdino kaip hipnozę yra nepagrįsti (būtent kaip hipnozę kaltinamasis bandė paaiškinti teismui tiek jo, tiek kaltinamojo E. V. prisipažinimus ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 181)).

Tokius ir panašius kaltinamojo A. I. bei E. V. paaiškinimus dėl pareigūnų spaudimo ir „hipnozės“ paneigia:

- tai, kad A. I. pirminės pozicijos laikėsi ir pasibaigus jo sulaikymui, t. y. po jo paleidimo į laisvę, nors teisme teigė, jog pripažino savo kaltę dėl pareigūnų poveikio ir grasinimo taikyti suėmimą;

- objektyvus tariamo spaudimo laikas,, trukęs ilgiau nei pusę metų (pirminiai paaiškinimai ir parodymai buvo duoti 2017 m. birželio 6 d. ir tokios versijos A. I. laikėsi iki 2018 m. vasario 15 d., t. y. atliekant su juo įvairius procesinius veiksmus –apklausą, asmens atpažinimą (A. I. atpažino E. V.), supažindinant su teismo nutartimi leisti atlikti NVIV (2017 m. rugsėjo 25 d.), faktinis jo dalyvavimas atliekant NVIV (2017 m. lapkričio 28 d.));

- E. V. apklausos ir prisipažinimo laikas – 2017 m. lapkričio 29 d., t. y. praėjus daugiau nei 5 mėnesiams nuo A. I. parodymų;

- advokato ir vertėjo dalyvavimo faktas atliekant procesinius veiksmus su A. I. (teisminio nagrinėjimo metu A. I. tvirtino, kad jo apklausose nedalyvavo vertėja, visgi, teismas patikrino šią versiją, ir apklausęs vertėją I. P., kuri, nors tikslai neatsiminė apklausų turinio, bet kategoriškai patvirtino savo dalyvavimą veiksmuose, kurių procesinius dokumentus ji pasirašė, ją atmeta);

- net trijų policijos pareigūnų, t. y., P. I., M. M. bei A. M. parodymai (jų parodymai apie kaltinamųjų A. I. ir E. V. prisipažinimą ikiteisminio tyrimo metu visiškai nuoseklūs, be to, tarpusavyje atitinka ir papildo vieni kitus).

Būtent šių, už melagingų parodymų davimą ir taip pat griežta drausmine tvarka atsakančių, pareigūnų P. I., M. M. bei A. M. parodymai, o ne kaltinamųjų I. A., A. I. ir E. V. gynybinės versijos atitinka objektyvius byloje surinktus įrodymus ir leidžia teismui daryti išvadas apie šioje kaltinimo dalyje platintos narkotinės medžiagos grandinę (I. A. NVIV dalyviui J. S. parduotas narkotines medžiagas įgijo iš A. I., o A. I. – iš E. V.).

Visus prieš tai aptartus įrodymus ir teismo išvadas, atmetant kaltinamųjų I. A. ir A. I. gynybines versijas, taip pat objektyviai patvirtina ir iliustruoja byloje užfiksuota neviešo pobūdžio procesinių veiksmų eiga ir 2017 m. lapkričio 28 d. vykusio A. I. ir E. V. susitikimo metu padarytas garso įrašas. Iš šio įrašo aiškiai matyti, jog kaltinamasis E. V. ir tuo metu kaip NVIV dalyvis veikęs A. I., dar laikydamasis pirminės savo pozicijos, t. y. prisipažindamas dėl I. A. parduotos narkotinės medžiagos ir nurodydamas, jog šias medžiagas įsigijo iš E. V., kalbėjosi apie tokias aplinkybes, kurios visiškai atitinka pirminius A. I. parodymus, duotus iki šio susitikimo, ir E. V. parodymus, duotus jau po šio susitikimo.

Kaltinamasis E. V. pirmosios jo apklausos metu teigė, kad jis A. I. į namus atvežė 200 g narkotinės medžiagos – hašišo. Jis A. I. vieną gramą šios narkotinės medžiagos pardavė po 2,5 EUR. Minėtą medžiagą pardavė įtarime nurodytame bute. Pardavė į skolą už 500 EUR. Skolą už šiuos narkotikus A. I. jam atidavė prieš jo sulaikymą. Minėti pinigai buvo rasti automobilio kratos metu. (t. 3, b. l. 113 – 114).

Kaltinamasis A. I. ikiteisminio tyrimo pradžioje ne vieno atlikto tyrimo veiksmo metu ir pakankamai ilgą laiką laikėsi pirmosios jo apklausos metu, t. y. 2017 m. birželio 7 d., išsakytų parodymų, jog I. A. jo paprašė padėti gauti 200 g narkotinės medžiagos – „hašišo“. Jis pats šią medžiagą perka iš E. V., kuris prieš tris savaites iki jo apklausos 2017 m. birželio 7 d., 200 g minėtos narkotinės medžiagos atvežė apie 10.00 valandą į namus ir pardavė už 500 EUR. Narkotinę medžiagą pas E. V. buvo pirkęs tris kartus. Pirko vieną kartą 200 g, kitą kartą 1 kg. Tuos kiekius jis išsiųsdavo į Londoną. Kai pirko kilogramą, mokėjo kažkur tai 1,7 EUR už 1 g. Kilogramą pirko apie 2017 balandžio mėnesio pabaigoje (t. 3, b. l. 9-10). Kitą dieną po pirmos apklausos, A. I. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu, atpažindamas E. V. nurodė, kad E. V. jam pardavinėdavo narkotinę medžiagą – kanapių dervą, dar vadinamą „hašišu“. Tai tas pats asmuo, iš kurio už 500 EUR 2017 gegužės mėnesio viduryje savo namuose nupirko 200 g minėtos narkotinės medžiagos, kurią pardavė už 500 EUR I. A. (t. 3, b. l. 11 – 12). 2017 m. rugsėjo 11 d. papildomos apklausos metu A. I. nurodė, jog 2017 m. rugsėjo 4 d. apie 11.30 valandą, jam į Viber programą skambino E. V.. Paskambinęs pasakė, kad nori susitikti. Susitikus tą pačią dieną šis pradėjo kalbėtis dėl skolos už anksčiau paduotus narkotikus. Jis E. V. buvo skolingas 500 EUR. E. V. jam pats pasiūlė paimti iš šio dar narkotikų ir taip atidirbti skolą. E. V. jam pasiūlė paimti 200 g - hašišo po 2,5 EUR, ir juos pardavus taip atiduoti skolą. E. V. pas jį atvažiuoja jo neperspėjęs, tiesiog atvažiuoja į namus ir tiek. Kada E. V. gali atvažiuoti negali pasakyti (t. 3, b. l. 13).

Iš šių pirminių parodymų turinio aiškiai matyti, kad tiek kaltinamasis A. I. iki garso įraše užfiksuoto susitikimo, tiek ir kaltinamasis E. V. po šio susitikimo, be kitų aplinkybių, nurodė, jog A. I. įsigijo į skolą iš E. V. 200 g. kanapių dervos už 500 EUR. Nei vienas, nei kitas apie jokią kitą skolą už kokius nors kitus daiktus ar įsipareigojimus neminėjo. Kad pirminės A. I. apklausos metu nurodyta 500 EUR skola egzistavo, netiesiogiai patvirtina ir pats faktas, kad būtent pagal šią informaciją buvo nuspręsta atlikti neviešus procesinius veiksmus ir NVIV dalyviui A. I. buvo duoti būtent 500 EUR, kuriuos vėliau atidavė E. V. (t. 1, b. l. 189 – 191).

2018 m. sausio 24 d. NVIV atlikimo protokole užfiksuotas 2017 m. lapkričio 28 d. A. I. pokalbis su E. V., kurio metu jie, nors ir užšifruotai, t. y. neminėdami nei hašišo, nei narkotikų, kalbasi apie tuos pačius skaičius ir skolą kokia buvo nurodyta parodymuose, t. y. 200 EUR skola už 500 ir kt. Pokalbio metu A. I. be kita ko nurodo, jog surinko skolą („aš čia surinkau tau šiek tiek skolos“, po ko E. V. pasitikslino apie skolą („pala, tai kiek ten tau išeina“), o A. I. atsako ir paklausia, kad tai už 200 tiksliai neįvardindamas ko „nu už 200, taip?“). Po šių A. I. žodžių, E. V. patvirtino skolos dydį („nu“), ir abu sutarė dėl 500. Netrukus po to, A. I. pasako ir kitus inkriminuotų aplinkybių apie tolesnį narkotikų platinimą į skolą kontekste svarbius žodžius „na, aš ten su šituo, na, kaip tau sakiau, jis ten jau į priekį duoda, tipo, kad tik galima būtų paimt“ (t. 1, b. l. 198 – 199).

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamieji A. I. ir E. V. neigė jiems pateiktus kaltinimus ir abu siekė įtikinti teismą, jog kalbėjo apie skolą už cigaretes, kad 200 pakelių cigarečių kaina buvo 500 EUR ir pan. Visgi tokią kaltinamųjų versiją paneigia tiek pokalbio kontekstas ir turinys, tiek jų ankstesni parodymai, tiek dėstytos aplinkybės apie šį susitikimą, kurios niekaip neatsispindi pačiame pokalbyje.

Pokalbio pradžioje kaltinamieji kalbasi apie skolą už daiktą, kurį abu įvardija keiksmažodžiu „Ch...“ („na dėl tos Ch...“ <...> „vienkartine „CH...“), išsiaiškina dėl skolos ir tik pabaigus kalbėtis apie tai, pokalbio tema pasikeičia ir E. V. paklausia apie rūkalus, priešingai nei anksčiau tiesiogiai tą įvardindamas be jokių šifruočių ar nutylėjimų („O ką dėl rūkalų manai?“). Kaltinamieji, siekdami įtikinti teismą dėl skolos už cigaretes, teisminio nagrinėjimo metu nenuosekliai pasakojo apie palūkanas už skolą (kaip minėta tyrimo metu, jie apie tai neužsiminė), tariamą A. I. pyktį dėl palūkanų ir jų konfliktą, kuris tariamai parodo A. I. motyvą bendradarbiauti su teisėsaugos pareigūnais ir duoti E. V. kaltinančius parodymus. Teisminio nagrinėjimo metu ištirtas ir perklausytas garso įrašas, priešingai nei teisme teigė kaltinamieji, nerodo jokio jų pykčio ir konflikto. Jie bendrauja ramiai, nedemonstruodami vienas kito atžvilgiu jokio pykčio, nereikšdami vienas kitam jokių pretenzijų, o apie skolas, beje, ne tik tarpusavio, bet ir kitų asmenų, kas vėlgi paneigia teisme nurodomą versiją, pirmas pradeda kalbėti netgi ne E. V., o pats A. I..

Visos šios aplinkybės teismui leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad teisminio nagrinėjimo metu kaltinamųjų A. I. ir E. V. nurodytos aplinkybės buvo neteisingos ir jomis nesėkmingai bandyta prisiderinti prie byloje surinktų įrodymų.

Teismas neturi jokio pagrindo abejoti kaltinimą ir šioje dalyje patvirtinančių policijos pareigūnų P. I., M. M. ir A. M. parodymais. Iš jau išdėstytų jų parodymų turinio matyti, kad visi minėti pareigūnai bendravo su A. I. ir jiems visiems A. I. pripažino, kad narkotines medžiagas įgijo iš E. V.. Pareigūnai parodė, kad, pagal A. I. pasakojimą, jis buvo skolingas E. V.; kad buvo schema, pagal kurią pinigai buvo atiduodami po narkotikų pardavimo; kad būtent pagal A. I. nurodytą schemą buvo atliekami neviešo pobūdžio veiksmai ir A. I. duoti 500 EUR, atsižvelgiant į jo skolą E. V., kurie vėliau buvo rasti E. V. automobilyje. Pareigūnai taip pat nurodė, kad E. V. po jo sulaikymo taip pat pripažino pardavęs narkotines medžiagas A. I.. Tuo metu įtariamaisiais A. I. ir E. V. apklausė ne šie pareigūnai, o kitas tyrėjas, kurio teismas negalėjo apklausti dėl sunkios jo ligos, šiose apklausose dalyvavo advokatai, o šis faktas taip pat rodo, kad neteisėto spaudimo (ar tuo labiau hipnozinių apklausos elementų) galimybė kaltinamiesiems buvo negalima.

Jau minėtas kaltinamųjų pokalbio garso įrašas visiškai patvirtina teisminio nagrinėjimo metu liudytojų policijos pareigūnų P. I., M. M. ir A. M. nurodytas aplinkybes, taip pat ir teismo vertinimams bei vidiniam įsitikinimui svarbius kaltinamųjų pirminius parodymus, kas visumoje teismui leidžia daryti tvirtą išvadą, jog byloje nagrinėjamas kaltinimas dėl šios veikos visiškai pasitvirtino.

Kaltinamojo A. I. teismui pateikta informacija apie lėktuvo bilietą ir skrydį iš Londono į Vilnių 2017 m. gegužės 4 d. (t. 4, b. l. 176) ir 2017 m. sausio 18 d. (t. 5, b. l. 27), kitame teismo posėdyje pateikta informacija apie bilietą iš Vilniaus į Londoną 2017 m. sausio 18 d., nepaneigia inkriminuojamo kaltinimo, kad 2017 m. gegužės 16 d., savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jis už 500 EUR į skolą iš E. V. įgijo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos. Byloje pateiktais lėktuvo bilietais gynyba siekė įrodyti, kad kaltinamojo A. I. pirminiai parodymai melagingi, nes šios apklausos metu A. I. pasakojo apie kelis narkotikų įsigijimus iš E. V. ir tuo laiku, kai jis tariamai nebuvo Lietuvoje. Tokių argumentų kontekste pastebėtina, kad A. I. pateikti bilietai patvirtina tik tai, kad A. I. Lietuvoje nebuvo 2017 gegužės 4 d. (kai skrido į Lietuvą) ir 2017 m. sausio 18 d. (kai skrido iš Lietuvos į Londoną), bet nerodo viso laikotarpio nuo kada ir kurį tiksliai laiką A. I. nebuvo Lietuvoje. Parvykti ir išvykti į Londoną iš Lietuvos galima be sienos kontrolės ir ne tik lėktuvu, juolab, kad pats kaltinamasis teisme teigė, jog būdavo Anglijoje, bet kartas nuo karto grįždavo į Lietuvą. Dar svarbiau yra tai, kad tyrimo pradžioje ne vieną kartą apklausiamas A. I. pasakodamas apie kelis narkotikų pirkimus iš E. V. iš tiesų minėjo Londoną, t. y. miestą, su kuriuo sąsajas patvirtina ir pateikti bilietai (pirko 200 g, kitą kartą 1 kg ir tuos kiekius išsiųsdavo į Londoną lenkams, siųsdavo mikroautobusu), tačiau priešingai nei teigiama teisme, nurodė tik apytikslį laiką, jog pirko apie 2017 m. balandžio pabaigą, tačiau datos nepamena („Kilogramą pirkau kažkur tai 2017 balandžio mėnesio pabaigoje. Tiksliai datos neprisimenu“ (t. 3, b. l. 9-10)).

Kaltinamojo E. V. gynėjas baigiamųjų kalbų akcentavo ir tai, jog tokio pobūdžio bylose išvadai dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis pagrįsti būtina nustatyti narkotinės medžiagos buvimo pas konkretų asmenį faktą, kokios tai medžiagos ir koks jų kiekis, o to šioje byloje nėra. Teismas su tokia pozicija nesutinka, nes šioje byloje E. V. parduotos narkotinės medžiagos buvo aiškiai nustatytos ir ištirtos po to, kai jos buvo paimtos iš NVIV dalyvio J. S..

Teismas analizuodamas kaltinimų šioje dalyje pagrįstumą įvertino šioje byloje proceso dalyvių neakcentuotą, bet paprastai tokio pobūdžio bylose visuomet vertintiną NVIV dalyvio veikimo teisėtumą, ne tik teisinio ar faktinio pagrindo tokiems veiksmams aspektu, bet ir dėl galimos provokacijos.

Atsižvelgiant į nusistovėjusią provokacijos baudžiamajame procese sampratą bei baudžiamojoje byloje esančius duomenis, apygardos teismo įsitikinimu, šioje byloje nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog policijos pareigūnai ar J. S., kaip galutinis narkotikų platinimo grandinės dalyvis, kaip nors provokavo I. A..

Pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, atsižvelgdami į jau gautus ir turėtus labai konkrečius duomenis apie faktą, jog J. S. platino narkotines medžiagas A. D., tikrino J. S. nurodytas aplinkybes ir neskubėjo atlikti procesinių veiksmų prieš I. A.. Kaltinamasis J. S. teigė, jog pareigūnų nurodymu jis netgi vengė bendrauti su jam skambinančiu I. A. ir iškart negrąžino reikalaujamos skolos. Taigi paties I. A. veiksmai dėl skolos sudarė pagrindą tęsti tyrimo veiksmus ir inicijuoti bei atlikti NVIV. Susitikus su I. A. ir grąžinus ankstesnę skolą, pats I. A. pasiūlė ir perdavė J. S. į skolą 2 paketus po 100 gramų ir pasakė, kad už tai J. S. turės sumokėti 1 200 EUR. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis J. S. teigė, jog važiuodamas į susitikimą su I. A. žinojo, jog turės grąžinti skolą ir, kad paprastai, pagal ankstesnį jų veikimo modelį, jam gali būti parduota narkotinių medžiagų, tačiau nežinojo nei kiek tokių medžiagų gali būti pasiūlyta, nei už kokią kainą. Tą šiuo atveju veikdamas savo, o ne J. S. ar valstybės pareigūnų iniciatyva, padarė ir sandorio sąlygas nustatė pats kaltinamasis I. A.. Taigi nagrinėjamoje situacijoje provokacijos nebuvo.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis teismui nustato pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Dėl kaltinamajai A. D. skirtinos bausmės

Kaltinamoji A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti).

Kaltinamoji A. D. nusikalstamą veiką padarė būdama nepilnametė. Kaip jau minėta, nusikalstamos veikos padarymo metu iki 18 metų amžiaus jai trūko vos mėnesio. Ji niekada nebuvo teista, dirbo, prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir teisiamajame posėdyje, bent jau iki to laiko, kol jame dalyvavo, rodė atgailą dėl padarytos veikos. Jos parodymai buvo svarbūs atskleidžiant bylos aplinkybes, taigi teismas įžvelgia pagrindą konstatuoti jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Visgi teisminio nagrinėjimo eigoje kaltinamoji A. D., nepranešdama teismui išvyko iš Lietuvos Respublikos, nors puikiai žinojo, jog to daryti be teismo leidimo negali. Tą teismo posėdyje nurodė tiek prokuroras, tiek ir gynėja, kuriems A. D. buvo užsiminusi, jog nori išvykti dirbti į užsienį, o šie savo ruožtu jai išaiškino, jog tam ji turi gauti teismo leidimą, nes jai paskirta kardomoji priemonė. Byloje buvo gauti duomenys apie tai, jog A. D. išskrido iš (duomenys neskelbtini) oro uosto ir kirto Lietuvos Respublikos sieną 2019 m. sausio 19 d. Visa tai rodo, jog jos atgaila, atsižvelgiant į jos nebrandų požiūrį į teisę ir jai skirtą įpareigojimą neišvykti iš Lietuvos Respublikos, dalyvaujant teisminio nagrinėjimo metu nėra tokia, kuri sudarytų pagrindą teismui taikyti BK 93 straipsnio nuostatas ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip prašė jos gynėja.

Be to, pabrėžtina, kad BK 93 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo diskrecinė teisė. Net ir esant visoms formalioms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl nepilnamečio asmens atleidimo, tiek dėl atsisakymo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Tam, kad būtų galima spręsti dėl teismo diskrecinės teisės realizavimo, byloje nustatyta faktinė situacija turi būti tokia, kuri leistų teismui manyti, jog asmuo ateityje laikysis įstatymų, taip pat nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šiuo atveju kaltinamosios A. D. elgesys po nusikalstamos veikos padarymo kito. Niekam nepranešdama apie išvykimą iš Lietuvos bei iškeldama savo asmeninį interesą, ji parodė visišką abejingumą teisei ir tolesniam teismo procesui. Visa tai teismui neleidžia taikyti BK 93 straipsnio nuostatų ir sudaro pagrindą tenkinti prokuroro prašymą dėl kaltinamosios patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Teismo įsitikinimu, tik toks jos elgesio vertinimas gali pakeisti jį pozityvia prasme ir paskatinti ateityje nebenusikalsti.

Pagal baudžiamąjį įstatymą BK 259 straipsnio 1 dalyje veiką padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Teismas, spręsdamas dėl bausmės kaltinamajai A. D. įvertino BK XI skyriuje numatytus nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus (pagal BK 81 straipsnio 1 dalį, šio skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų), taip pat BK 90 ir 91 straipsnių nuostatas, ir atsižvelgia į tai, kad kaltinamosios gyvenimo sąlygos nebuvo lengvos: tėtis miręs, gyveno su neįgalia motina, kuriai reikėjo dukros priežiūros. Kita vertus, teismas įvertina ir faktą, kad šiuo metu ji išvyko dirbti į užsienį, tad prokuroro pasiūlyta 15 MGL baudos bausmė yra teisinga ir ne per griežta.

Dėl kaltinamajam J. S. skirtinos bausmės

Kaltinamasis J. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti) ir BK 260 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti).

Pagal baudžiamąjį įstatymą BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, o numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje – vienintele galima sankcijoje numatyta bausme – laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.

Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis J. S. turi šeimą ir stengėsi ieškoti darbo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje siekdamas ją išlaikyti, be to, jis turi negalią. Visgi analizuojant kaltinamojo asmenybę itin svarbu tinkamai įvertinti tai, jog iki šių veikų J. S. jau ne kartą buvo teistas.

Byloje nustatytas nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė 2017 m. gegužės 11 d. – 2017 m. gegužės 24 d. dienomis. Iki tol jis ne vieną kartą buvo teistas už turtinius nusikaltimus, taip pat jam buvo skirtos ir laisvės atėmimo bausmės. Paskutinį kartą jis teistas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas vieneriems metams ir vėliau panaikintas. Taigi šis paskutinis Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendis buvo priimtas jau po nagrinėjamoje byloje padarytų veikų. Kita vertus, iš jau minėto nuosprendžio matyti, kad vieną nesunkų ir du apysunkius nusikaltimus (iš nukentėjusiojo be jo žinios paimta banko mokėjimo kortelė, kuri buvo panaudota užvaldant nukentėjusiojo turtą) jis padarė 2017 m. sausio 30 d. Įtarimai dėl šių veikų J. S. buvo pareikšti ir kardomosios priemonės paskirtos 2017 m. vasario 2 d. Visa tai rodo, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos nusikalstamos veikos buvo padarytos žinant apie vykstantį baudžiamąjį persekiojimą ir paskirtas kardomąsias priemones, o tai reiškia, kad ankstesni teistumai ir vykstantis baudžiamasis procesas niekaip nepaveikė kaltinamojo ir jis toliau darė nusikalstamas veikas. Be to, šiuo atveju, jos pasunkėjo ir ankstesnes turtinio pobūdžio veikas pakeitė dar pavojingesnis elgesys disponuojant narkotinėmis medžiagomis. Pastebėtina, kad nagrinėjamoje byloje J. S. taip pat parodė abejingumą jam taikomoms poveikio priemonėms, nes pabaigus ikiteisminį tyrimą, gavęs prokuroro leidimą išvykti į užsienį, negrįžo iš ten, kaip buvo įsipareigojęs, slėpėsi nuo teismo ir buvo surastas tik vykdant teismo išduotą Europos arešto orderį. Pabrėžtina ir tai, kad J. S. prokurorui prašymą leisti išvykti į užsienį pateikė 2018 m. gegužės 15 d. (t. 2, b. l. 186)) ir prokuroro leidimą išvykti gavo jau žinodamas, kad 2018 m. kovo 14 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas patenkino probacijos tarnybos teikimą ir panaikino jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą (šį teismo sprendimą jis buvo apskundęs Vilniaus apygardos teismui, kuris 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi J. S. skundą atmetė). Taigi gresianti laisvės atėmimo bausmė Lietuvoje buvo vienu iš kaltinamojo motyvų siekiant išvykti iš Lietuvos.

Kita vertus jau aptarti ir bausmės skyrimui svarbūs duomenys apie kaltinamojo J. S. asmenybę negali būti vertinami atsietai nuo itin svarbaus fakto, jog kaltinamasis J. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, po to, kai buvo surastas ir dalyvavo nagrinėjant bylą teisme, pripažino padarytas nusikalstamas veikas, nebandė vengti atsakomybės menkindamas savo vaidmenį disponuojant narkotinėmis medžiagomis, taip, kaip tą darė kiti kaltinamieji. Jo pozicija ikiteisminio tyrimo metu buvo itin svarbi atskleidžiant net kelias grandis asmenų, platinusių narkotines medžiagas pakankamai dideliais kiekiais. Visa tai leidžia ne tik konstatuoti esant jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, bet ir skirti bausmes, kurios, vertinant baudžiamajame įstatyme numatytas arešto ir laisvės atėmimo bausmės ribas, būtų labiau artimos jų minimalioms riboms. Todėl pagal BK 259 straipsnio 1 dalį kaltinamajam skirtina 30 parų arešto bausmė, o pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu subendrintinos apėmimo būdu, nustatant 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė subendrintina su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, iš dalies jas sudedant ir paskiriant subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Tokią pridėtos bausmės dalį teismas nustato atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, ignoruotą baudžiamąjį persekiojimą bei kaltinamojo elgesį išvykstant į užsienį, kai kaltinamasis žinojo apie teismo sprendimą panaikinti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Į šį bausmės laiką įskaitytinas visas kaltinamojo laikino sulaikymo laikas nagrinėjamoje byloje (nuo 2017 m. gegužės 24 d. 22 val. 15 min. iki 2017 m. gegužės 26 d. 11 val. 40 min.) ir visas jau atliktas laivės atėmimo bausmės laikas, vykdant Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendį.

Dėl kaltinamiesiems I. A., A. I. ir E. V. skirtinų bausmių

Kaltinamieji I. A., A. I. ir E. V. padarė BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką disponuodami ir platindami 2017 m. birželio 6 d. pas J. S. rastas narkotines medžiagas (195,811 g kanapių dervos) ir veikė byloje nustatytoje šios narkotinės medžiagos platinimo grandinėje. Kaltinamasis I. A., be šios veikos padarė ir kitą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti).

BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta labai griežta ir vienintelė galima bausmė – laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų.

Byloje nėra nustatyta nei šių kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, kurias teismas turėtų įvertinti skirdamas bausmę pagal pastariesiems inkriminuotą BK 260 straipsnio 3 dalį. Visi trys kaltinamieji neigė dalyvavę inkriminuotoje narkotinės medžiagos platinimo grandinėje, o I. A., kaip paskutinis šioje grandinėje dalyvavęs asmuo, pripažino tik tą kaltinimo dalį, kuri buvo užfiksuota neginčijamais įrodymais, neigė byloje surinktais įrodymais nustatytą aplinkybę, jog J. S. parduotą narkotinę medžiagą įgijo iš A. I. bei bandė klaidinti teismą. Nors nagrinėjamu atveju narkotinė medžiaga realiai nebuvo išplatinta, būtina pažymėti, kad jos kiekis yra labai didelis.

I. A. pripažino kaltinimą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Duodamas parodymus apie ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 11 d. išplatintą narkotinę medžiagą, kuri buvo rasta pas J. S. ir A. D., kaltinamasis nors kai kuriose detalėse ir nebūdamas nuoseklus, visgi visas esmines kaltinimo inkriminuotas aplinkybes pripažino visiškai. Tai padėjo atskleisti nusikalstamą veiką ir turėjo įtakos spartesniam tyrimui bei bylos nagrinėjimui šioje dalyje, todėl teismas įžvelgia pagrindą pripažinti lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir į tai atsižvelgti skiriant I. A. bausmę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamieji I. A., A. I. ir E. V. teigė dirbantys privačiai arba vykdantys individualią veiklą. E. V. turi šeimą, A. I. taip pat, tačiau gyvena atskirai, turi negalią. I. A. išsituokęs, tačiau su savo vaikais bendrauja.

Byloje esantys duomenys apie kaltinamųjų teistumus rodo, jog I. A. ir A. I. jau praeityje teisti už disponavimą ir narkotinių medžiagų platinimą. I. A. šioje byloje nustatytas nusikalstamas veikas padarė praėjus vos metams nuo išėjimo į laisvę po bausmės atliktos už iš esmės labai panašias veikas. Taip pat ir A. I. naują nusikalstamą veiką padarė praėjus dviem metams po bausmės už labai panašias veikas atlikimo. Kaltinamasis E. V. nebuvo teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis (jis kelis kartus teistas pagal BK 284 straipsnį už viešos tvarkos pažeidimus, bet teistumai yra išnykę).

Spręsdamas dėl I. A. skirtinos bausmės teismas atsižvelgia į skirtingą jam inkriminuotų veikų pavojingumą. Abiem byloje nustatytais atvejais jis disponavo ir platino tos pačios rūšies narkotinę medžiagą, skyrėsi tik jos kiekiai. Jis veikė tyčia, siekdamas gauti pajamų, nusikalstamą veiką pabaigė, t. y. ji buvo išplatinta ir vartota. I. A. tą pripažino, tačiau narkotines medžiagas platino ir anksčiau. Atsižvelgiant į visa tai, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį jam skirtina 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Spręsdamas dėl bausmės skyrimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, teismas pirmiausia pažymi, jog BK sankcijoje numatyta bausmė yra itin griežta. Net minimali sankcijoje numatyta bausmė už šią veiką, yra griežtesnė už teismų praktikoje dažnai skiriamas bausmes padarius kitus labai pavojingus ir itin svarbius teisinius gėrius pažeidžiančius nusikaltimus. Tokia įstatymų leidėjo pozicija teismų praktikoje nulemia ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų svarstymą, sprendžiant klausimą ar skiriant sankcijoje numatytą bausmę nebus pažeistas teisingumo principas.

Teismas nagrinėjamoje byloje šį klausimą taip pat svarstė, tačiau pagrindo skirti švelnesnę nei minimalią – 10 metų laisvės atėmimo bausmę, kaltinamiesiems I. A., A. I. ir E. V. neįžvelgė. Visų pirma teismas pastebi, kad visi kaltinamieji neigė savo kaltę, pateikdami įvairias versijas siekė suklaidinti teismą. Visi jie disponavo ta pačia narkotine medžiaga dalyvaudami toje pačioje narkotinės medžiagos platinimo grandinėje. Duomenys apie I. A. ir A. I. asmenybes labai panašūs. Kaip minėta jie ir anksčiau vertėsi narkotinių medžiagų platinimu, tą darė ir po laisvės atėmimo bausmės atlikimo. E. V. vaidmuo nustatytoje narkotinės medžiagos platinimo grandinėje sudarė esmines sąlygas kitų kaltinamųjų nusikalstamam elgesiui – kitaip tariant, jis pateikė medžiagas A. I., o per pastarąjį jos pateko ir į kitų kaltinamųjų šioje byloje dispozicijon. Be jo, nei A. I., nei I. A. nebūtų gavę šios medžiagos. Iš bylos duomenų ir liudytojų policijos pareigūnų parodymų matyti, kad E. V. negavus narkotinės medžiagos, ir mirus jo tiekėjui, A. I. daugiau narkotinės medžiagos negavo.

Taigi, teismas nagrinėjamoje byloje neįžvelgė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą vertinti kurio nors iš šių kaltinamųjų veikos pavojingumą kaip daug mažesnį nei rūšinį tokių nusikalstamų veikų pavojingumą, ar pripažinti, kad kurio nors iš aptariamų trijų kaltinamųjų asmenybė vertintina kaip mažiau pavojinga lyginant su kitais ir leidžianti teismui paskirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą bausmę. Priešingai, šioje byloje nustatytos aplinkybės yra įprastos ir būdingos daugeliui tokio pobūdžio bylose sutinkamų situacijų.

Atsižvelgdamas į visa tai, ir ypatingai svarbiomis aplinkybėmis pripažindamas I. A. ir A. I. veikimą platinant narkotines medžiagas po ankstesnio teistumo ir bausmės atlikimo, teismas įžvelgia pagrindą I. A. ir A. I. skirti griežtas, bet artimas minimaliai laisvės atėmimo bausmes (10 metų ir 6 mėnesius laisvės atėmimo), o E. V. šiek tiek švelnesnę, bet taip pat įstatymo sankcijoje numatytą – 10 metų laisvės atėmimo bausmę.

I. A. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant ir prie griežtesnės bausmės pridedant trečdalį (1 metus) bausmės paskirtos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Tokią dalį bausmės teismas prideda atsižvelgdamas į pakankamai griežtą bausmę, paskirtą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, bet tuo pačiu pripažindamas, kad bausmių bendrinimo taisyklės negali formuoti nebaudžiamumo ir sudaryti įspūdžio, jog pridedamų bausmių dalys teismų praktikoje yra formalios ir simbolinės.

Dėl turto konfiskavimo ir laikino nuosavybės teisės apribojimo

BK 72 straipsnyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

Prokuroras prašė teismo iš kaltinamojo J. S. konfiskuoti 10 EUR, kaip nusikalstamos veikos rezultatą. Šiame nuosprendyje kaip įrodyta jau konstatuota aplinkybė, jog J. S. narkotinę medžiagą – 0,570 g kanapių dervos, 2017 m. gegužės 24 d. apie 22.00 valandą bute, esančiame, (duomenys neskelbtini), už 10 EUR pardavė A. D.. Taigi J. S. iš nusikalstamos veikos įgijo minėtą piniginę sumą (gavo turtinės naudos) ir ji iš jo turi būti konfiskuota. Pažymėtina, jog netrukus po narkotinės medžiagos perdavimo A. D., atliktos J. S. gyvenamosios vietos kratos metu pas jį buvo rasta 50 EUR piniginė suma. Atsižvelgiant į tai, kad J. S. nuosavybės teisė į šias pinigines lėšas yra laikinai apribota, ši procesinė prievartos priemonė į kaltinamojo J. S. gyvenamosios vietos kratos metu paimtą turtą – 50 EUR, paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus taikytina iki 10 EUR iš šių lėšų bus konfiskuoti, kaip nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnis 2 dalis). Likusioje dalyje laikinas nuosavybės teisės apribojimas naikintinas ir J. S. grąžintina 40 EUR piniginė suma.

Atitinkamai prokuroras baigiamojoje kalboje prašė laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamojo E. V. turto atžvilgiu panaikinti, nes nebuvo nustatyta, kad jis tam tikru būdu neteisėtai praturtėjo (pas E. V. jo asmens kratos metu rasti 20 EUR, jo automobilio kratos metu rasti 350 EUR). Esant tokiai prokuroro pozicijai ir teismui neįžvelgiant pagrindo turto konfiskavimui, laikinas nuosavybės teisės apribojimas į šį turtą po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo naikintinas ir E. V. šis turtas grąžintinas.

Prokuroro įsitikinimu, kaltinamasis I. A. darydamas jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas kaip nusikaltimo padarymo priemonę naudojo automobilį – medžiagos kiekvienu atveju buvo pristatytos į dvi skirtingas vietas. I. A. šiuo automobiliu jau nebedisponuoja, todėl prokuroras prašo išieškoti šio automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 230 EUR.

Apygardos teismo įsitikinimu, šioje situacijoje pripažinti automobilį nusikalstamų veikų padarymo priemone nėra objektyvaus pagrindo. Nors, remiantis pačių kaltinamųjų parodymais, I. A. iki vietos, kurioje J. S. perdavė narkotines medžiagas išties atvežė automobiliu, nei gabentų narkotikų kiekis, nei kitos aplinkybės nebyloja apie tai, kad be jos tokių medžiagų perdavimas būtų neįmanomas. Teismas pažymi, kad didžiausias medžiagos kiekis, kuriuo disponavo I. A., šioje byloje buvo artimas 200 g, o toks kiekis iš esmės gali būti gabenamas ir asmeniui nenaudojant transporto priemonės. Pabrėžtina, jog net kontrabandos ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis bylose sprendžiant transporto priemonės konfiskavimo ir pripažinimo nusikalstamos veikos padarymo priemone galimybę, visais atvejais vertinama ar neteisėtai gabentų prekių kiekis yra toks, kuriam gabenti transporto priemonė būtina (kitaip tariant, be kurios žmogus pats negalėtų padaryti nusikalstamos veikos). Šiuo atveju, automobilis tebuvo susisiekimo priemonė. I. A. automobilyje nebuvo ir narkotinių medžiagų slėptuvių bei ši transporto priemonė kitais būdais nebuvo specialiai pritaikyta narkotinių medžiagų gabenimui. Atsižvelgiant į tai, tokio turto konfiskavimas yra negalimas ir neproporcingas.

Nesant duomenų, kad J. A. įgijo tam tikros turtinės naudos iš jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, laikinas nuosavybės teisės apribojimas į I. A. transporto priemonės kratos metu paimtas pinigines lėšas – 1 150 EUR, bei pastarojo banko sąskaitoje buvusias pinigines lėšas – 43,92 EUR, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinas, o minėtos piniginės lėšos grąžintinos I. A. bei jam suteiktina teisė disponuoti jo banko sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis.

Dėl kardomųjų priemonių

Kaltinamajai A. D. atsižvelgiant į jai skirtiną baudos bausmę ir į byloje nustatytas aplinkybes dėl jos išvykimo į užsienį, toliau taikyti paskirtą kardomąją priemonę nėra tikslo, todėl ji naikintina.

Kaltinamiesiems A. I. ir E. V. baudžiamojoje byloje paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Atsižvelgiant į tai, kad šie kaltinamieji teisiamajame posėdyje dalyvavo nuolat, bet tuo pačiu turint omenyje, kad jiems šiuo nuosprendžiu paskirta griežta laisvės atėmimo bausmė, paskirtosios kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos galioti siekiant užtikrinti BPK 119 straipsnio paskirtį.

Kaltinamasis J. S. šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl skirti papildomų kardomųjų priemonių siekiant užtikrinti BPK 119 straipsnio paskirtį J. S. atveju nėra tikslinga.

Šioje byloje kaltinamajam I. A. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri taikoma iki šiol. Teismo nuosprendžiu kaltinamajam paskirta labai griežta laisvės atėmimo bausmė. Realiai gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, pripažįstama pagrindu taikyti suėmimą, nes tokioje situacijoje rizika, kad asmuo, būdamas laisvėje, vengs baudžiamojo persekiojimo, o šiuo atveju – nuosprendžio vykdymo, ir galimai bėgs (slėpsis), yra pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, siekiant užtikrinti nuosprendžio vykdymą ir eliminuoti galimą pasislėpimo nuo teismo ir nuosprendžio vykdymo riziką, I. A. iki šiol taikyta kardomoji priemonė – suėmimas, pratęstina iki įsiteisės nuosprendis (BPK 119 straipsnis, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti, likimo

Prokuroras baigiamojoje kalboje prašo nuosprendžiu įsiteisėjus, visus daiktus, reikšmingus nusikalstamos veikos tirti, sunaikinti.

Narkotinė medžiaga – kanapių derva, saugomi Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Cheminių tyrimų skyriuje (t. 1, b. l. 21, 35, 99) – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina, kaip daiktai, kurių apyvarta uždrausta (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vokas su folijos lankstinuku bei pakuotė Nr. 146277 (kvitas Nr. BBB Nr. LS002945), vokas su keturiais folijos lankstinukais bei pakuotės Nr. 263946, 256334 (kvitas BBB Nr. LS002944) (t. 1, b. l. 22-23; 36-37), paketas Nr. 256331 su plytelių įpakavimu (t. 1, b. l. 103-104), saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kameroje – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčiai – sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Nors kaltinamajame akte kaip vieni iš daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti, įvardijamas ir paketas N. 0060762 bei dėžė, kurioje yra 604 pakeliai „NZ“ cigarečių, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariate (t. 1, b. l. 144-145), apygardos teismas pažymi, jog bylos medžiagoje (t. 1, b. l. 146) yra duomenų apie tai, kad sprendimą dėl cigarečių yra pavesta priimti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariatui (toliau – Vilniaus rajono PK), kuriam taip pat pavesta įvertinti ar I. A. nepadarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 209 straipsnyje numatyto pažeidimo. Atitinkamai tarnybiniame pranešime taip pat prašoma informuoti apie tai, kokį sprendimą dėl galimo cigarečių naikinimo priims Vilniaus rajono PK. Taigi šių daiktų likimo klausimas nėra šios nagrinėjamos baudžiamosios bylos dalyku.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 303 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, 304 – 307 straipsniais,

nusprendžia:

- BK 260 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 3 metų laisvės atėmimo bausmę;

- BK 260 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam 10 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtąsias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu bei paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 11 metų ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti I. A. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2017 m. birželio 6 d. 19.25 val. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmės atlikimo pradžią kaltinamajam I. A. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

I. A. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į I. A. transporto priemonės kratos metu paimtas pinigines lėšas – 1 150 EUR, bei pastarojo banko sąskaitoje buvusias pinigines lėšas – 43,92 EUR, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir pingines lėšas grąžinti I. A..

- BK 259 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę;

- BK 260 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

J. S. dėl kaltinimo pagal BK 261 straipsnį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu bei paskirti subendrintą bausmę – 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu J. S. paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir nustatyti galutinę 3 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Į šios bausmės laiką įskaityti J. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. gegužės 24 d. 22.15 val. iki 2017 m. gegužės 26 d. 11.40 val. ir visą įskaitytą bei atliktą laisvės atėmimo bausmės laiką, vykdant Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendį.

Bausmės atlikimo pradžią kaltinamajam J. S. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš J. S. išieškoti 10 EUR, kaip nusikalstamos veikos rezultatą. Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į J. S. gyvenamosios vietos kratos metu paimtas pinigines lėšas – 50 EUR, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – tęsti ir taikyti iki 10 EUR iš šios sumos bus išieškoti kaip konfiskuotinas turtas (likusioje dalyje, t. y. 40 EUR po nuosprendžio įsiteisėjimo grąžinti J. S.).

A. D. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 15 MGL (564,90 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti A. D. laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. gegužės 24 d. 22.00 val. iki 2017 m. gegužės 25 d. 13.45 val. ir galutinį mokėtiną baudos dydį A. D. nustatyti 13 MGL (489,58 EUR) dydžio baudą.

A. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti šio nuosprendžio paskelbimo dieną.

A. I. (A. I.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam 10 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BPK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti A. I. laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. birželio 6 d. 19.25 val. iki 2017 m. birželio 8 d. 15.20 val.

A. I. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, po įsiteisėjimo – panaikinti.

Bausmės atlikimo pradžią kaltinamajam A. I. skaičiuoti nuo faktinio jo sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

E. V. (E. V.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam 10 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BPK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti E. V. laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. lapkričio 28 d. 15.40 val. iki 2017 m. lapkričio 30 d. 14.00 val.

Bausmės atlikimo pradžią kaltinamajam E. V. skaičiuoti nuo faktinio jo sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

E. V. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, po įsiteisėjimo – panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į E. V. asmens kratos metu paimtas pinigines lėšas – 20 EUR ir jo transporto priemonės kratos metu paimtas pinigines lėšas – 350 EUR – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir pingines lėšas grąžinti E. V..

Narkotinę medžiagą – kanapių dervą, saugomą Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Cheminių tyrimų skyriuje (t. 1, b. l. 21, 35, 99) – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, kaip daiktus, kurių apyvarta uždrausta (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Voką su folijos lankstinuku bei pakuotę Nr. 146277 (kvitas Nr. BBB Nr. LS002945), voką su keturiais folijos lankstinukais bei pakuotę Nr. 263946, 256334 (kvitas BBB Nr. LS002944) (t. 1, b. l. 22-23; 36-37), paketą Nr. 256331 su plytelių įpakavimu (t. 1, b. l. 103-104), saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kameroje – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčius – sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Šis nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.