Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Ernestos Montvidienės, Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

gynėjams advokatams Algirdui Cegeliui, Faustui Vrubliauskui, Jevgenijai Savčenko, Kristinai Sandaraitei-Butvilienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. S., I. A., E. V. (E. V.) ir nuteistojo A. I. (A. I.) gynėjo advokato Vidmanto Baumilos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendžio, kuriuo:

I. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, nustatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas:

– pagal BK 260 straipsnio 1 dalį 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 260 straipsnio 3 dalį 10 (dešimties) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedama švelnesnė bausmė ir paskirta galutinė subendrinta 11 (vienuolikos) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017 m. birželio 6 d.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019 m. gegužės 13 d.

I. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

I. A. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, t. y. į I. A. transporto priemonės kratos metu paimtas pinigines lėšas – 1 150 Eur, taip pat į jo banko sąskaitoje buvusias pinigines lėšas – 43,92 Eur, paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinamas ir pinginės lėšos grąžinamos I. A..

J. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, nustatytus BK 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

– pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme;

– pagal BK 260 straipsnio 1 dalį 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

J. S. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, t. y. į jo gyvenamosios vietos kratos metu paimtas pinigines lėšas – 50 Eur, paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, tęsiamas iki tol, kol bus išieškota 10 Eur kaip konfiskuotinas turtas, o likusios piniginės lėšos, t. y. 40 Eur, po nuosprendžio įsiteisėjimo grąžinamos J. S..

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2017 m. birželio 8 d.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo faktinio jo sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

A. I. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimą neišvykti – tęsiamos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinamos.

E. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, nustatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. lapkričio 28 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo faktinio jo sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

E. V. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimą neišvykti – tęsiamos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinamos.

E. V. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, t. y. į jo asmens kratos metu paimtas pinigines lėšas – 20 Eur, taip pat į jo transporto priemonės kratos metu paimtas pinigines lėšas – 350 Eur, paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinamas ir pinginės lėšos grąžinamos E. V..

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu taip pat nuteista A. D., tačiau ši nuosprendžio dalis nėra apskųsta apeliacine tvarka.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. I. A. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo narkotinę medžiagą, turėdamas tikslą ją parduoti, ir pardavė narkotinę medžiagą, o būtent: jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 11 d. apie 19 val., iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, įgijo ne mažiau kaip 2,932 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurią 2017 m. gegužės 11 d. apie 19 val. Vilniuje, Nemenčinės plente, ties visuomeninio transporto stotele „Veržuvos“, į skolą už 300 Eur neteisėtai pardavė J. S..

Šiais veiksmais I. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, I. A. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį narkotinės medžiagos kiekį, turėdamas tikslą ją parduoti, ir pardavė narkotinę medžiagą, o būtent: jis neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, 2017 m. birželio 6 d. apie 18.40 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš A. I. į skolą už 500 Eur įgijo labai didelį kiekį 195,811 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurią tą pačią dieną laikė prie savęs ir gabeno automobiliu „VW Passat“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iki Gėlos ežero, esančio Vilniaus rajone, Nemenčinės seniūnijoje, Gėlos g., kur 2017 m. birželio 6 d. apie 19.20 val. į skolą už 1 200 Eur neteisėtai pardavė J. S., atlikusiam nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

Šiais veiksmais I. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

3. J. S. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotinę medžiagą, turėdamas du tikslus – narkotinę medžiagą vartoti pats ir parduoti, taip pat pardavė narkotinę medžiagą, o būtent: neteisėtai, turėdamas du tikslus – narkotinę medžiagą vartoti pats ir parduoti, 2017 m. gegužės 11 d. apie 19 val. Vilniuje, Nemenčinės plente, ties visuomeninio transporto stotele „Veržuvos“, į skolą iš I. A. įgijo ne mažiau kaip 2,932 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurią nenustatytu automobiliu neteisėtai gabeno iki buto, esančio (duomenys neskelbtini), kur laikė šią narkotinę medžiagą, kurios dalį – 0,570 g kanapių dervos 2017 m. gegužės 24 d. apie 22 val. tame pačiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), už 10 Eur pardavė A. D., gimusiai 1999 m. birželio 16 d., kitą dalį – 0,619 g kanapių dervos laikė prie savęs kelnių kišenėje iki 2017 m. gegužės 24 d. 22.20 val., kai policijos pareigūnai asmens kratos metu rado ir paėmė šią medžiagą, o likusią dalį – 1,743 g kanapių dervos laikė tame pačiame bute iki 2017 m. gegužės 24 d. 22.30 val., kai policijos pareigūnai bute atliktos kratos metu rado ir paėmė šią narkotinę medžiagą.

Šiais veiksmais J. S. padarė nusikaltimus, numatytus BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 1 dalyje.

4. A. I. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir pardavė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, o būtent: 2017 m. gegužės 16 d. apie 10 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), už 500 Eur į skolą iš E. V. įgijo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 195,811 g kanapių dervos, kurią laikė minėtame bute iki 2017 m. birželio 6 d. apie 18.40 val., kai tame pačiame bute minėtą didelį kiekį kanapių dervos į skolą už 500 Eur pardavė I. A..

Šiais veiksmais A. I. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

5. E. V. nuteistas už tai, kad neteisėtai pardavė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, o būtent: 2017 m. gegužės 16 d. apie 10 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), į skolą už 500 Eur A. I. pardavė labai didelį kiekį 195,811 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos.

Šiais veiksmais E. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmetami.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą neperžengdama paduotų apeliacinių skundų ribų, konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus ir jais remdamasis padarė pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir išsamiai analizavo bei vertino visus byloje esančius, o ne vien tik kaltinimui palankius įrodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis atitinka BPK 301–307 straipsniuose išdėstytus nuosprendžio formai, turiniui, surašymo tvarkai keliamus reikalavimus.

15. Nuteistojo A. I. gynėjo advokato V. Baumilos ir nuteistojo E. V. apeliaciniuose skunduose nepagrįstai nurodoma ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo užtikrinta nuteistųjų teisė į gynybą, o A. I. nesuteikta galimybė naudotis vertėjo paslaugomis.

15.2. Priešingai nei nurodyta E. V. apeliaciniame skunde, iš byloje esančių procesinių dokumentų taip pat matyti, kad 2017 m. lapkričio 28 d. sulaikytam E. V. (t. 3, b. l. 102–103) pasirašytinai buvo išaiškintos BPK 21 straipsnio 4 dalyje nustatytos teisės (t. 3, b. l. 105–106). 2017 m. lapkričio 29 d. taip pat buvo surašytas teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokolas, kurį E. V. patvirtino savo parašu ir pareiškė, kad savo teises jis suprato, jam reikia gynėjo (t. 3, b. l. 108), todėl buvo priimtas nutarimas paskirti jam gynėją advokatę Dalią Bukelienę (t. 3, b. l. 109–110), dalyvavusią įteikiant E. V. pranešimą apie įtarimą (t. 3, b. l. 111–112) bei E. V. apklausoje, kurios metu jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (t. 3, b. l. 113–114).

15.3. Pažymėtina ir tai, kad su A. I. ir E. V. susijusiuose procesiniuose dokumentuose nenurodyta pastabų dėl šių dokumentų ydingumo, taip pat niekas iš proceso dalyvių nepasinaudojo procesine teise apskųsti tariamai neteisėtus pareigūnų veiksmus, ir šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat patvirtina A. I. gynėjo advokato V. Baumilos ir E. V. apeliacinių skundų argumentų, susijusių su procesinių teisių pažeidimais ikiteisminio tyrimo metu, deklaratyvumą.

16. Byloje esančiame nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokole yra užfiksuotas 2017 m. lapkričio 28 d. vykęs A. I. ir E. V. pokalbis (t. 1, b. l. 198–199). Ir nors šis pokalbis nėra nuoseklus, jo metu nuteistieji kalbėjo su nutylėjimais ir užmaskuotai, tačiau, vertinant pokalbio turinį bylos aplinkybių ir nuteistųjų pateiktų versijų kontekste, darytina išvada, kad užfiksuotas pokalbis patvirtina skundžiamame nuosprendyje nustatytas aplinkybes, kad A. I. iš E. V. įgijo, o E. V. A. I. pardavė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, ir paneigia nuteistųjų vėlesnių parodymų metu pateiktas versijas apie cigarečių įsigijimą ar apie buvusią 3 000 Eur skolą E. V., pyktį ir reikalavimą A. I. mokėti papildomai po 100 Eur kas savaitę už negrąžintą skolą. Iš pokalbio turinio matyti, kad, A. I. abstrakčiai užsiminus apie kažkokią skolą, E. V. nieko nepasakė apie A. I. skolą ir kalbėjo apie kitų asmenų skolas, teigdamas: „Ten ne ne ne ne...kas ten... Ne ne ne, iš tikrųjų ne, aš gi tau sakiau, pas jį ten ne viena skola ir jis sakė – kas pirmas, tas ir paims.“ Tik vėliau A. I. užsiminus apie tai, kad jis turi E. V. grąžintinus pinigus („aš čia surinkau tau šiek tiek skolos“), abu nuteistieji pasitikslina, nurodydami skaičius, visiškai atitinkančius pirminiuose nuteistųjų parodymuose nurodytą narkotinių medžiagų kiekį (200 g) ir kainą (500 Eur). Kad pokalbio metu buvo atsiskaitoma ne už 200 pakelių cigarečių, o už narkotines medžiagas, patvirtina vėlesnis pokalbio turinys, iš kurio matyti, kad, tik pasikalbėję apie minėtą skolą ir pinigus, E. V. pradeda naują pokalbį apie cigaretes, tiesiogiai klausdamas: „O ką dėl rūkalų manai?“ Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme A. I. ir pats patvirtino, jog jo parodymuose minimos skolos už cigaretes yra išgalvotos: „Nebuvo jokių skolų, jokių cigarečių.“

17. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nuteistojo A. I. 2017 m. birželio 7 d., 2017 m. rugsėjo 11 d. apklausos protokolais ir 2017 m. birželio 8 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu bei E. V. 2017 m. lapkričio 29 d. apklausos protokolu. Šie įrodymai kartu su kitais byloje surinktais ir pirmiau aptartais įrodymais (nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokole užfiksuotu A. I. ir E. V. pokalbiu, liudytojų P. I., M. M., A. M. parodymais) sudaro nuoseklią įrodomąją logišką grandinę, leidžiančią daryti išvadą, kad A. I. 2017 m. gegužės 16 d. apie 10 val. iš E. V. įgijo, o E. V. minėtą dieną šiam pardavė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių dervos. Skundžiamame nuosprendyje nurodytas A. V. padarytos nusikalstamos veikos, o A. I. vienos iš BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos alternatyvios veikos (narkotinių medžiagų įgijimo) laikas – 2017 m. gegužės 16 d. apie 10 val. – nustatytas pagal nuteistųjų A. I. ir E. V. ikiteisminio tyrimo metu pirmose apklausose duotus parodymus ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolą. 2017 m. birželio 7 d. vykusios apklausos metu A. I. parodė, kad jam prieš 3 savaites apie 10 val. E. V. atvežė 200 g kanapių dervos, kurią laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 9–10). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad A. I. atpažino E. V., parodydamas, jog tai tas pats asmuo, iš kurio 2017 m. gegužės mėnesio viduryje savo namuose už 500 Eur nusipirko 200 g narkotinės medžiagos (t. 3, b. l. 11–12). A. V. ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. lapkričio 29 d. vykusioje apklausoje negalėjo prisiminti, kurią tiksliai dieną, tačiau parodė, kad tai buvo maždaug prieš mėnesį, skaičiuojant nuo narkotinių medžiagų pardavimo A. I. jo namuose dienos, apie 10 val. jis A. I. į namus atvežė ir už 500 Eur į skolą pardavė 200 g narkotinės medžiagos – hašišo (t. 3, b. l. 113–114). Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad narkotinę medžiagą A. I. iš E. V. įgijo, o E. V. A. I. šią medžiagą pardavė nuosprendyje nurodytu laiku, t. y. 2017 m. gegužės 16 d. apie 10 val. Šios išvados nepaneigia ir E. V. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, susijusi su A. I. pirmosios instancijos teismui pateiktais lėktuvo bilietais. Iš byloje esančių įlaipinimo į lėktuvą kortelių matyti, kad 2017 m. sausio 18 d. 16 val. 50 min.–17 val. 20 min. (Londono laiku) A. I. iš Vilniaus skrido į Londoną (t. 5, b. l. 27), o 2017 m. gegužės 4 d. 18 val. 30 min. (Londono laiku) – 19 val. jis iš Londono skrido į Vilnių (t. 4, b. l. 176). Šios aplinkybės pačios savaime patvirtina tik tai, kad nurodytu laikotarpiu (skrydžių metu) A. I. savo namuose nebūtų galėjęs iš E. V. įsigyti narkotinių medžiagų, tačiau niekaip nepaneigia, kad narkotinių medžiagų jis įsigijo nuosprendyje nustatytu laiku – 2017 m. gegužės 16 d. apie 10 val. – arba kad galėjo įsigyti 1 kg narkotinių medžiagų ir 2017 m. balandžio mėnesio pabaigoje, kaip A. I. parodė 2017 m. birželio 7 d. vykusios apklausos metu. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pagrįstai nurodyta, kad pateiktos įlaipinimo į lėktuvą kortelės nepatvirtina viso laikotarpio, nuo kada ir kurį tiksliai laiką A. I. nebuvo Lietuvoje. Parvykti ir išvykti į Londoną iš Lietuvos galima be sienos kontrolės ir ne tik lėktuvu, juolab kad pats kaltinamasis teisme teigė, jog būdavo Anglijoje, bet retkarčiais grįždavo į Lietuvą.

18. E. V. apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikti nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai faktiškai neatitiko pareikšto kaltinimo turinio, todėl pareigūnų veiksmai vertintini kaip provokacija. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija nesutinka.

18.1. BPK 159 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, draudžiama provokuoti asmenį padaryti nusikalstamus veiksmus. Minėtame straipsnyje nėra apibrėžta provokacijos sąvoka, tačiau Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti. Pažymėtina, kad tiek teismų praktikoje, tiek remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimu, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, provokavimas konstatuojamas tada, kai teisėsaugos institucijų pareigūnai arba pagal jų nurodymus veikiantys asmenys daro asmeniui tokio pobūdžio poveikį, kad paskatintų padaryti nusikalstamą veiką, kurios jis kitaip nebūtų padaręs, taip siekdami sudaryti sąlygas veikos padarymo faktui konstatuoti, t. y. pateikti įrodymus ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą (R. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 74420/01, sprendimas 2008 m. vasario 5 d., M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 74355/01, sprendimas 2008 m. birželio 24 d., LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-P-6/2008, Nr. 2K-434/2013). Pagal teismų praktiką, sprendžiant klausimą, ar asmuo buvo provokuojamas padaryti nusikalstamą veiką, turėtų būti atsižvelgiama ne tik į nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų dalyvių veikimo būdą (į tai, ar buvo asmens spaudimas, skatinimas, kurstymas, įtikinėjimas ir pan. padaryti konkrečią nusikalstamą veiką), bet ir į tai, ar buvo pagrindas įtarti asmenį iki šių veiksmų taikymo darant nusikalstamą veiką ar rengiantis ją daryti (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-39-719/2019).

19. Šioje byloje nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai, kuriuos prieš E. V. atliko A. I., buvo atliekami pagal BPK taisykles, juos sankcionuojant pagal BPK 159 straipsnį. Apklausos metu iš A. I. gavus informacijos, kad E. V. jam siūlė paimti 200 g narkotinės medžiagos, ją parduoti ir taip grąžinti skolą (t. 3, b. l. 13), t. y. daryti nusikalstamą veiką, buvo kreiptasi dėl nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų sankcionavimo (t. 1, b. l. 184). Šiuo pagrindu, vadovaujantis BPK 159 straipsnio 2 dalimi, buvo priimta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartis (t. 1, b. l. 186), kuria A. I. leista ne tik kontaktuoti su E. V. bei įgyti iš jo narkotinių medžiagų, kaip nurodyta E. V. apeliaciniame skunde, bet ir leista atsiskaityti už šias medžiagas pinigais, o tai susitikimo metu ir padarė A. I., perduodamas E. V. iš pareigūnų gautus 500 Eur už anksčiau iš jo pirktas narkotines medžiagas (t. 1, b. l. 197, 198–199). Iš paties E. V. duotų parodymų bei byloje apklaustų policijos pareigūnų P. I. ir A. M. parodymų nustatyta, kad narkotinių medžiagų 2017 m. lapkričio 28 d. vykusio susitikimo metu E. V. A. I. nepardavė dėl objektyvių priežasčių – mirus jo narkotinių medžiagų tiekėjui, E. V. neturėjo galimybės šių medžiagų įsigyti ir parduoti A. I., todėl susitikimo dieną jis atgavo tik skolą už anksčiau parduotas narkotines medžiagas.

19.1. Byloje esantys duomenys nepatvirtina ir E. V. apeliaciniame skunde nurodyto argumento, kad, atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, jis buvo provokuojamas. Byloje nėra užfiksuota jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad sankcionuoti neviešo pobūdžio tyrimo veiksmai buvo atliekami aktyviai, t. y. kad A. I., atlikęs nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus pagal baudžiamojo proceso įstatymą, skatino, įtikinėjo ar kitokiais veiksmais kurstė E. V. susitikti ir paimti pinigus už anksčiau įgytas narkotines medžiagas ar parduoti dar narkotinių medžiagų. Priešingai, ikiteisminio tyrimo metu A. I. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 4 d. jam paskambino E. V. ir pasiūlė susitikti. Tą pačią dieną įvykusio susitikimo metu E. V. pasiūlė paimti iš jo dar narkotinių medžiagų ir, jas pardavus, grąžinti skolą (t. 3, b. l. 13). A. I. apie tai informavo policijos pareigūnus ir pasyviai laukė, kol E. V. su juo susitiks. Tik po daugiau nei 2 mėnesių A. I. iniciatyva įvyko jo ir E. V. susitikimas, kurio metu pastarajam buvo perduoti 500 Eur už anksčiau įgytas narkotines medžiagas. Pažymėtina, kad iš šio susitikimo metu užfiksuoto A. I. ir E. V. pokalbio taip pat matyti, kad A. I. nepasako jokių frazių, kurios galėtų būti vertinamos kaip E. V. provokavimas (t. 1, b. l. 198–199).

20. Skundžiamame nuosprendyje nustatyta ir tai, kad A. I. iš E. V. įgytą didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių dervos – iki 2017 m. birželio 6 d. apie 18 val. 40 min. laikė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kai tame pačiame bute minėtą didelį kiekį kanapių dervos į skolą už 500 Eur pardavė I. A..

20.1. Kaip jau minėta, A. I. ikiteisminio tyrimo metu vėlesnėse apklausose, taip pat pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kuriuose jis savo kaltę neigė, taip pat ir apeliaciniame skunde pateikta parodymų pakeitimo priežastis, susijusi su iš pareigūnų patirtu spaudimu bei argumentai, susiję su procesinių teisių pažeidimu, atliekant ikiteisminio tyrimo apklausas, pagrįstai įvertinti kaip A. I. gynybinės versijos. Todėl, vertinant įrodymus, patvirtinančius (ar paneigiančius), kad A. I. narkotinę medžiagą – kanapių dervą – savo namuose laikė iki 2017 m. birželio 6 d., kai ją pardavė I. A., teisėjų kolegija vadovaujasi A. I. 2017 m. birželio 7 d. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad, kai E. V. atvežė jam narkotinių medžiagų – kanapių dervos, jis šią medžiagą laikė savo namuose Nemenčinėje, o 2017 m. birželio 6 d. kanapių dervą už tą pačią kainą (už gramą), už 500 Eur į skolą pardavė į jo namus atvažiavusiam I. A. (t. 3, b. l. 9–10). Šiuos nuteistojo parodymus patvirtina ir byloje esantis 2017 m. birželio 12 d. slapto sekimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad 2017 m. birželio 6 d. 18 val. 38 min. I. A. atvyko į A. I. namus, esančius (duomenys neskelbtini), o 18 val. 45 min. abu nuteistieji, įsėdę į I. A. automobilį, išvyko prie Gėlos ežero, kur, kaip nustatyta skundžiamame nuosprendyje, I. A. pardavė J. S., atlikusiam nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, 195,811 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos (t. 1, b. l. 68). Kad 2017 m. birželio 7 d. vykusios apklausos metu, parodydamas aplinkybes, susijusias su I. A., A. I. davė teisingus parodymus, o kitų apklausų metu su tuo susijusios jo nurodytos aplinkybės yra tik gynybinės versijos, patvirtina ir nuteistojo I. A. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duotų parodymų analizė. Ikiteisminio tyrimo metu I. A. parodė, kad prieš susitikimą su J. S., norėdamas tiesiog aplankyti, jis užsuko pas A. I. į namus, pokalbio metu, nieko konkrečiau nepaaiškinęs, pasakė A. I., kad ketina važiuoti prie ežero ir pasiūlė važiuoti kartu, o prieš jiems išvažiuojant paprašė paskolinti jam buitines svarstykles. Dėl 200 g narkotinės medžiagos, kurią prie Gėlos ežero pardavė J. S., įsigijimo I. A. parodė, kad šią narkotinę medžiagą jis buvo pirkęs prieš metus, tačiau negalėjo prisiminti, kokiomis aplinkybėmis (t. 3, b. l. 41–42). Pirmosios instancijos teisme nuteistasis I. A. vienu atveju parodė, kad narkotinių medžiagų jam iš užsienio parvežė draugai, o kitu – kad narkotines medžiagas mieste, turguje ar Akropolyje, taip pat futbolo varžybose įsigijo iš Ispanijoje gyvenančio ir dirbančio pažįstamo žmogaus, kurio pavardės nežino. Pažymėtina ir tai, kad I. A. šios apklausos metu kitaip negu A. I. parodė su jų tarpusavio susitikimu susijusias aplinkybes, teigdamas, kad susitarus dėl susitikimo su J. S., jam paskambino A. I. ir paprašė padėti atlikti elektros instaliacijos darbus, todėl jis, prieš susitikdamas su J. S., užvažiavo pas A. I. (t. 4, b. l. 177–180). Tačiau A. I. parodė, kad įvykio dieną jam telefonu paskambino I. A., nes anksčiau, maždaug prieš pusmetį iki šio įvykio, jis (A. I.) buvo jo prašęs įvertinti elektros instaliacijos darbus (t. 4, b. l. 180–184).

20.2. Esminiai I. A. parodymuose esantys prieštaravimai dėl narkotinių medžiagų įgijimo, tik pirmosios instancijos teisme iškelta versija dėl elektros instaliacijos darbų įvertinimo, jokių klausimų nekelianti aplinkybė, kad, važiuojant prie ežero, buvo paprašyta paimti buitines svarstykles, taip pat ir pirmosios instancijos teismui pateiktoje versijoje A. I. ir I. A. nurodytos visiškai priešingos susitikimo inicijavimo aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad I. A. viso proceso metu davė neteisingus, byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms prieštaraujančius parodymus apie narkotinių medžiagų neįgijimą iš A. I. prieš susitikimą su J. S..

20.3. Kad būtent A. I. pardavė I. A. narkotines medžiagas, patvirtina ir pirmosios instancijos teisme policijos pareigūnų, kurie apklausti kaip liudytojai, parodymai. Liudytojas P. I. parodė, kad tik sulaikytas I. A. parodymus duoti atsisakė, o A. I. paaiškino, kad narkotinių medžiagų J. S. nepardavė, tas narkotines medžiagas jis pardavė I. A. savo namuose prieš susitikimą prie ežero (t. 4, b. l. 155–159). Liudytojas M. M. taip pat parodė, kad, sulaikius I. A. ir A. I., I. A. savo kaltės nepripažino, o A. I. parodė, kad tiekė narkotines medžiagas I. A. (t. 4, b. l. 160–162).

21. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pagrįstai konstatuota, kad byloje pasitvirtino narkotinių medžiagų platinimo schema: J. S. įgijo iš I. A. 195,811 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, I. A. šias medžiagas įgijo iš A. I., o A. I. – iš E. V.. Šią teismo išvadą, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis E. V., patvirtina byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės ir tokia teismo išvada atitinka tiek E. V., tiek kitiems nuteistiesiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad nustačius, jog E. V. pardavė narkotines medžiagas A. I., kurios vėliau buvo išplatintos kitiems asmenims, iš kurių galutinis narkotinių medžiagų gavėjas buvo nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus atlikęs J. S., taip pat nustatytas ir konkretus per kelis asmenis disponuotas narkotinės medžiagos kiekis. 2017 m. spalio 17 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(3682)-ISI-6437 konstatuota, kad dvi rudos spalvos augalinės medžiagos plytelės iš dviejų atskirų plastikinių paketų yra narkotinės medžiagos – kanapių derva, kurios bendroji masė yra 195,811 g (t. 1, b. l. 97–98).

22. Nuteistojo A. I. gynėjo advokato V. Baumilos apeliaciniame skunde nepagrįstai keliamas klausimas dėl skundžiamame nuosprendyje nustatytos narkotinių medžiagų kainos, perkant ir parduodant ją už tą pačią kainą, bei dėl nuosprendyje nurodyto mokėjimo už šias medžiagas būdo, perkant kanapių dervą į skolą.

22.1. Kad byloje nagrinėjamu atveju narkotinės medžiagos buvo perkamos į skolą, parodė nuteistasis J. S. (t. 5, 103–107), tokį atsiskaitymo būdą ikiteisminio tyrimo apklausose, kurių metu A. I. ir E. V. davė teisingus parodymus, nurodė ir šie nuteistieji (t. 3, b. l. 9–10, 113–114). Be to, pirmosios instancijos teisme kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai P. I., M. M. ir A. M. taip pat parodė, kad iš nuteistųjų jiems buvo žinoma apie narkotinių medžiagų pirkimą į skolą (t. 4, b. l. 155–159, 159–160, 160–162). Iš nuteistųjų A. I. ir E. V. pokalbio, užfiksuoto nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokole, taip pat iš dalies galima spręsti apie skundžiamame nuosprendyje nustatytą narkotinių medžiagų pirkimo ir pardavimo į skolą schemą: A. I. E. V. paaiškina, kad „na aš tau su šituo, na, kaip tau ir sakiau, jis ten jau į priekį duoda, tipo, kad tik būtų galima paimti“ (t. 1, b. l. 198–199).

22.2. Iš minėtų E. V. ir A. I. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų taip pat nustatyta, kad E. V. narkotines medžiagas už 500 Eur pardavė A. I. (t. 3, b. l. 113–114), o šis už tą pačią kainą šią medžiagą pardavė I. A., paaiškindamas, kad naudos iš šio pardavimo neturėjo, I. A. padėjo kaip draugas (t. 3, b. l. 9–10). Pažymėtina tai, kad I. A. nusipirkęs narkotinę medžiagą už 500 Eur, šią medžiagą J. S. pardavė už 1 200 Eur.

23. Esant išdėstytoms aplinkybėms, vadovaudamasi byloje surinktais ir įvertintais įrodymais, kurie sudaro nuoseklią įrodomąją logišką grandinę, atitinkančią baudžiamojo proceso metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamame nuosprendyje A. I. pagrįstai pripažintas kaltu už tai, kad 2017 m. gegužės 16 d apie 10.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), už 500 eurų į skolą iš E. V. įgijo labai didelį kiekį 195,811 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurią laikė minėtame bute iki 2017 m. birželio 6 d. 18 val. 40 min., kai tame pačiame bute minėtą didelį kiekį kanapių dervos į skolą už 500 eurų pardavė I. A.. Taip pat skundžiamame nuosprendyje E. V. pagrįstai pripažintas kaltu už tai, kad 2017 m. gegužės 16 d. apie 10 val. minėtame bute į skolą už 500 eurų A. I. pardavė labai didelį kiekį 195,811 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos. Šios nuteistųjų veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

Dėl nuteistiesiems A. I., E. V., I. A. ir J. S. paskirtų bausmių

24. Pagal baudžiamąjį įstatymą už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą kaltininkui gali būti paskirta bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų; už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki 8 metų; už 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – laisvės atėmimo bausmė nuo 10 iki 15 metų.

25. Vilniaus apygardos teismas A. I. už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė 10 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į A. I. charakterizuojančius duomenis: jis teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė praėjus 2 metams po išėjimo iš įkalinimo įstaigos, turi negalią, dirba, turi šeimą. A. I. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

26. E. V. už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skundžiamu nuosprendžiu paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė, kad E. V. teistumai už anksčiau jo padarytas nusikalstamas veikas yra išnykę, jis dirba, turi šeimą. E. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

27. I. A. už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, o už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – 10 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodyta I. A. apeliaciniame skunde, nustatė, kad I. A. atsakomybę už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kitų I. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į I. A. charakterizuojančius duomenis: jis teistas, byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė praėjus vos metams po išėjimo iš įkalinimo įstaigos. Taip pat atsižvelgta ir į kitas nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, t. y. kad I. A. dirba, palaiko ryšius su šeima. Skundžiamame nuosprendyje įvertinta ir tai, kad I. A., darydamas nusikalstamas veikas, siekė finansinės naudos.

28. J. S. už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skundžiamu nuosprendžiu paskirta 30 parų arešto bausmė, o pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką, įvertino, kad J. S. turi šeimą, kurią, dirbdamas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, stengiasi išlaikyti, turi negalią. Analizuodamas nuteistojo asmenybę, pirmosios instancijos teismas daug dėmesio skyrė ir ankstesniems J. S. teistumams, pagrįstai nurodydamas, kad jis anksčiau ne vieną kartą teistas, už padarytas nusikalstamas veikas jam buvo paskirtos ir laisvės atėmimo bausmės, Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendis priimtas po šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo, o tai rodo, kad vykstantis baudžiamasis procesas neturi įtakos nuteistojo norui keistis ir jis toliau daro nusikalstamas veikas. Skundžiamame nuosprendyje taip pat įvertintas ir J. S. elgesys, kai jis, gavęs prokuroro leidimą, išvyko į užsienį ir negrįžo, slėpėsi nuo teismo. Vis dėlto pirmosios instancijos teismas kaip itin svarbų faktą bausmei skirti pripažino tai, kad J. S. neneigė padaręs nusikalstamas veikas, nebandė vengti atsakomybės, jo pozicija buvo svarbi kitų asmenų padarytoms nusikalstamoms veikoms atskleisti, ir tai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

29. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistiesiems A. I., E. V., I. A. ir J. S. bausmių rūšį ir dydį už kiekvieną jų padarytą nusikalstamą veiką, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Visiems nuteistiesiems už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus paskirtos labai artimos minimalioms bausmėms arba sankcijoje numatytos minimalios bausmės; už J. S. padarytą nesunkų nusikaltimą jam paskirta alternatyvi sankcijoje numatyta bausmė – areštas. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos, jos yra teisingos, atitinkančios BK 41, 61 straipsnių reikalavimus, tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

30. J. S. apeliaciniame skunde prašo vadovautis BK 64 straipsnio nuostatomis ir paskirti jam švelnesnę galutinę bausmę, šį prašymą motyvuodamas tuo, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi nusikaltęs. Tačiau BK 64 straipsnyje reglamentuojamas bausmės paskyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, o BK 64¹ straipsnyje nustatyta, kad nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu tais atvejais, kai baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau šios procesinės formos nagrinėjamoje byloje nebuvo pritaikytos. Tačiau iš J. S. apeliaciniame skunde nurodyto prašymo formuluotės darytina išvada, kad nuteistasis J. S. prašo jam taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, leidžiančias skirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę ar BK 54 straipsnio 3 dalį, konstatavus, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Skirti švelnesnę bausmę, nenurodydamas tam teisinio pagrindo, apeliaciniame skunde prašo ir nuteistasis I. A..

30.1. BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismų praktikoje nustatyta ir kita taisyklė: taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima tada, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-2/2015 ir kt.).

30.2. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatyme nustatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Pagal šio straipsnio 2 dalį švelnesnė, negu įstatyme nustatyta, bausmė gali būti skiriama, kai byloje nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, nustatytų šios dalies 1–6 punktuose. Tik esant tokių sąlygų visumai teismas gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuostatas.

30.3. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodyta J. S. apeliaciniame skunde, kaip itin svarbią aplinkybę įvertino tai, kad J. S. neneigė padaręs nusikalstamas veikas, nevengė atsakomybės, jo pozicija buvo svarbi atskleidžiant kitų asmenų padarytas nusikalstamas veikas, ir tai pripažinta J. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kuri numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir į kurią buvo atsižvelgta paskiriant už kiekvieną jo padarytą nusikalstamą veiką bausmes, jų dydį nustatant artimą sankcijoje numatytoms minimalioms bausmėms. Kitų J. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o bent dviejų kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas yra būtina BK 62 straipsnio taikymo sąlygų. Byloje nenustatyta ir bent dviejų I. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat J. S. ir I. A. atveju nenustatytos ir BK 62 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti J. S. ir I. A. BK 62 straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnes, negu įstatyme numatyta, bausmes.

30.4. Byloje taip pat nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių pagrįstai teigti, kad J. S. numatytų bausmių paskyrimas prieštarautų teisingumo principui, kitaip tariant, būtų aiškiai neproporcingos kaltininko asmenybei ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui. Atsižvelgusi į byloje esančius duomenis apie J. S. asmenybę, jo polinkį nusikalsti, nustatytų įpareigojimų nesilaikymą, taip pat įvertinusi ir tai, kad byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas jis padarė dėl jo jau vykstant kitam baudžiamajam procesui, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra išimtinių aplinkybių, kurios būtų pakankamas pagrindas spręsti, jog BK 259 straipsnio 1 dalies ir 260 straipsnio 1 dalies sankcijose nustatytų bausmių paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, susijusi su laisvės atėmimo bausmės atlikimu (pataisos namuose patiria psichologinį spaudimą) taip pat negali būti vertinama kaip išimtinė, dėl kurios galima pagrįsti sprendimą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

30.5. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, skiriant nuteistiesiems A. I., E. V. ir I. A. bausmes, buvo svarstytas klausimas dėl BK 54 straipsnio 3 dalies. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtam straipsniui taikyti reikšmingus duomenis, neįžvelgė aplinkybių, kurios leistų pagrįstai vertinti kurio nors iš nuteistųjų veikos pavojingumą kaip daug mažesnį nei rūšinį tokių nusikalstamų veikų pavojingumą, ar pripažinti, kad kurio nors iš nuteistųjų asmenybė vertintina kaip mažiau pavojinga, palyginti su kitais. Apeliacinės instancijos teismas taip pat daro išvadą, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad nuteistiesiems A. I., E. V., I. A. paskirtos bausmės ar paskirta galutinė subendrinta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui pagal BK 54 straipsnio 3 dalį. Tokiomis išimtinėmis aplinkybėmis negali būti pripažintos ir I. A. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su jo amžiumi, galimybe dirbti bei palaikyti ryšius su šeimos nariais.

31. Nuteistojo I. A. apeliaciniame skunde nepagrįstai prašoma taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad I. A. nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusioje BK 75 straipsnio redakcijoje nenumatyta, kad šis institutas gali būti taikomas asmeniui, padariusiam labai sunkų nusikaltimą, I. A. atveju – nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

32. Skundžiamame nuosprendyje nuteistiesiems tinkamai pritaikytos bausmių bendrinimo taisyklės, įtvirtintos BK 63 straipsnyje, taip pat ir BK 66 straipsnio nuostatos, pagal kurias į nuteistiesiems paskirtų bausmių laiką tinkamai įskaitytas laikino sulaikymo ir nuteistajam I. A. taikyto suėmimo laikas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų J. S., I. A., E. V. (E. V.) ir nuteistojo A. I. (A. I.) gynėjo advokato Vidmanto Baumilos apeliacinius skundus atmesti.