- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-29
- Bylos Nr.
- 2-1904/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Virginija Čekanauskaitė, Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Pagirių nesta“
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 124.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Pagirių nesta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Pagirių nesta“ prašymas dėl proceso atnaujinimo ir atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-5247-661/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Pagirių nesta“ ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo nuomos sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo negaliojančiu (trečiasis asmuo byloje Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos) (civilinės bylos Nr. A2-4676-392/2011).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovo UAB „Pagirių nesta“ atstovas pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-5247-661/2010 pagal UAB „Pagirių nesta“ ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo nuomos sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo negaliojančiu. Ieškovas prašė atnaujinus procesą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priimti naują teismo sprendimą, kuriuo 2009 m. birželio 26 d. tarp Vilniaus apskrities viršininko ir UAB „Pagirių nesta“ sudarytos Žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 41/2009-N-41 vienašališkas nutraukimas, atliktas Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 2.3-1975-(41) „Dėl Valstybinės žemės nuomos sutarties 2009-06-26 Nr. 41/2009-N-41 nutraukimo“ pagrindu, būtų pripažintas negaliojančiu ir neteisėtu nuo minėto įsakymo priėmimo momento. Prašymas grįstas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Ieškovo vertinimu, teismas sprendime padarė aiškią ir esminę teisės normos taikymo klaidą, ginčo teisiniam santykiui netinkamai pritaikęs: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutarimą dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies atitikimo Konstitucijai, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 6 straipsnio 2 dalį, 9 straipsnio 6 dalies 2 punktą, Miškų įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, 4 straipsnio 4 dalį ir 4 straipsnio 4 dalies 6 punktą, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 2 straipsnį, Vyriausybės 2007 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. 1257 patvirtintų Valstybinės miško ūkio paskirties žemės sklypų nuomos ne miškų ūkio veiklai organizuoti taisyklių 5 ir 7 punktus, todėl buvo priimtas neteisėtas sprendimas, kuris pažeidžia ieškovo teises ir įstatymo saugomus interesus. Teismas sprendime nurodė, kad žemės sklypo nuomos sutartis buvo sudaryta nesilaikant teisės aktų reikalavimų bei esant įsigaliojusiam Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutarimui, tačiau teismas, išskyrus teisės aktų nuostatų pacitavimą, visiškai nemotyvavo ir nepagrindė tokios savo išvados. Ieškovo vertinimu, teismas, priimdamas byloje sprendimą ir atmesdamas ieškinį, padarė aiškią ir esminę teisės normos taikymo klaidą, nes nei vienas sprendime nurodytas teisės aktas nedraudžia išnuomoti privačiam subjektui valstybinės žemės sklypo, kuriame yra valstybinės reikšmės miškas, o priešingai, - nustato tvarką ir sąlygas dėl valstybinės žemės sklypų, kuriuose yra valstybinės reikšmės miškų, išnuomavimo privatiems subjektams, kuriomis ir buvo pagrįstas žemės sklypo nuomos sutarties sudarymas.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su prašymu nesutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 18 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal UAB „Pagirių nesta“ ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo nuomos sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo negaliojančiu (trečiasis asmuo byloje Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos). Teismas nurodė, kad ieškovas prašymu dėl proceso atnaujinimo siekia peržiūrėti ginčijamą teismo sprendimą, tačiau tokia procedūra yra numatyta CPK XVI skyriaus pirmame skirsnyje. Jis įtvirtina nesutinkančio su priimto sprendimo esme dalyvaujančio byloje asmens galimybę paduoti apeliacinį skundą. Sprendimo apskundimo procedūra negali būti pakeista proceso atnaujinimo institutu. Iš prašymo atnaujinti procesą turinio matyti, kad ieškovas siekia pasinaudoti būtent tokia galimybe, nes jo nurodoma teismo padaryta teisės normos taikymo klaida nėra aiški, t.y. akivaizdi ir lengvai suvokiama. Dėstydamas argumentus dėl teisės normų taikymo ieškovas teismo klaidos egzistavimą įrodinėja didelės apimties procesiniame dokumente, kurį galima apibūdinti tik kaip apeliacinį skundą, todėl tokie jo argumentai gali būti patikrinti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme CPK XVI skyriaus pirmame skirsnyje nustatyta tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas UAB „Pagirių nesta“ atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartį, kuria atmestas prašymas atnaujinti procesą byloje, ir atnaujinti procesą šioje byloje. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, iš esmės neanalizavo ieškovo nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo (CPK 366 str. 1 d. 9 p.) ir jo netikrino, pažeisdamas CPK 370 straipsnyje įtvirtintą pareigą nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą išsamiai išnagrinėti patį ieškovo nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą ir patikrinti, ar sprendime tikrai nebuvo padaryta esminė teisės normos taikymo klaida.Prašyme atnaujinti procesą ginčo byloje, priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, buvo aiškiai nurodyta teisės normos taikymo klaida, kurią padarė teismas, priimdamas byloje sprendimą. Ši klaida buvo ne tik aiški, bet ir esminė, t.y. tokia klaida, kuri padarė sprendimą neteisėtą. Nei vienas byloje priimtame teismo sprendime nurodytas teisės aktas nedraudžia išnuomoti privačiam subjektui, turinčiam valstybės išduotą leidimą eksploatuoti naudinguosius išteklius, valstybinės žemės sklypą, kuriame yra ne tik valstybinės reikšmės miškas, bet ir naudingieji ištekliai, o nustato tvarką ir sąlygas dėl valstybinių žemės sklypų, kuriuose yra valstybinės reikšmės miškų ir naudingųjų išteklių, išnuomavimo privatiems subjektams, kuriomis ir buvo pagrįstas byloje ginčijamos žemės sklypo nuomos sutarties sudarymas.Įstatymų leidėjas nuo 2001 m. liepos 1 d. atitinkamai pakeisdamas Miškų įstatymą, panaikino įstatymo nuostatą, kuri tik iki 2001 m. liepos 1 d. draudė valstybinės miško žemės nuomą, ir nustatė, kad valstybinė miško žemė Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti nuomojama poilsiui ar kitiems tikslams (įskaitant atvejus, kai valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu Žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka gautas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, kas ginčo byloje ir buvo atlikta), išskyrus miškų ūkio veiklai organizuoti. Teismas, priimdamas sprendimą, iš esmės klaidingai taikė Miškų įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, Vyriausybės 2007 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. 1257 patvirtintų Valstybinės miško ūkio paskirties žemės sklypų nuomos ne miškų ūkio veiklai organizuoti taisyklių 5 ir 7 punktus bei Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 2 punkto nuostatas, kurios galiojo Žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo metu. Teismas priimdamas sprendimą netinkamai taikė ir aiškino Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutarimą dėl Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies atitikimo Konstitucijai ir iš esmės netinkamai vertino miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūrą, absoliučiai klaidingai ir nepagrįstai ją sutapatindamas su pačios žemės sklypo nuomos sutarties, skirtos naudingųjų iškasenų telkinio eksploatavimui, sudarymu. Ieškovas prašyme atnaujinti procesą detalizavo ir išsamiai išanalizavo sprendime padarytą teisės normos taikymo klaidą, nurodydamas visus argumentus, kurie sprendimą daro neteisėtą iš esmės. Sprendime buvo padaryta aiški, lengvai suprantama ir esminė teisės normos taikymo klaida, kadangi juo buvo pripažintas teisėtu žemės sklypo nuomos sutarties vienašališkas nutraukimas, atliktas apskrities viršininko įsakymo pagrindu, nors pagal byloje taikomus teisės aktus žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimas turėjo būti vertinamas visiškai priešingai. Pagal galiojančius teisės aktus ieškovas turi teise nuomoti žemės sklypą, dėl kurio buvo sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis, nes tiek pats ieškovas, kaip nuomininkas, tiek ir žemės sklypo nuomos sutartis atitinka visus įstatymų reikalavimus. Nutartyje nepagrįstai teigiama, jog ieškovas siekia sprendimo apskundimo procedūrą pakeisti proceso atnaujinimo institutu. CPK suteikia teisę ieškovui kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą, jeigu sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Proceso atnaujinimas yra savarankiška civilinio proceso stadija, kurios tikslas yra užtikrinti teisėtumą civiliniame procese. Tiek viešas interesas, tiek ir privatus interesas reikalauja, kad teisės klaidos būtų ištaisytos.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime pažymi, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė procesinės teisės normas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, o atskirasis skundas yra nepagrįstas. Atsiliepime pažymima, kad teismas teisingai konstatavo, jog ieškovo nurodyta byloje padaryta teisės normos taikymo klaida nėra aiški, t.y. akivaizdi ir lengvai suvokiama.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal UAB „Pagirių nesta“ ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo nuomos sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, laikytina pagrįsta ir teisėta.
Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose: Brumarescu v. Romania, no. 28342/95, judgement of 28 October 1999; Sovtransavto Holding v. Ukraine, no. 48553/99; judgement of 25 July 2002; kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-303/2007; kt.). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-356/2006; kt.), todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan.
CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas taikomas tada, kai nustatoma aiški teisės normos taikymo klaida, padaryta pirmosios instancijos teismo sprendime, kuris nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški, įstatymas neatskleidžia, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 6 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-198/2005; 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-647/2005; 2007 m. vasario 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-58/2007; kt.). Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-125/2005), imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-403/2008). Proceso atnaujinimas galimas tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-111/2010). Pagrindas atnaujinti procesą gali būti teisės normos taikymo klaida, padaryta teismui netinkamai taikant tiek proceso, tiek materialiosios teisės normas. Jeigu kuri nors teisės norma taikoma teismui naudojantis diskrecijos teise įvertinant bylos faktines aplinkybes, tai aiški teisės normos taikymo klaida gali būti pripažinta išimtiniu atveju, neginčijamai nustačius, kad teismas be jokio pateisinimo peržengė diskrecijos ribas ir dėl to teismo sprendimas yra aiškiai nepagrįstas ir neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-403/2008). Teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu.
Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas įpareigojamas teismo posėdyje, išnagrinėjus prašymo atnaujinti procesą klausimą, inter alia nustatyti, ar toks prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Teismas, nagrinėdamas teismo posėdžio metu klausimą, ar prašymas pagrįstas proceso atnaujinimo pagrindais, turi patikrinti, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka pripažintas aplinkybių, kurios yra pagrindas atnaujinti civilinę bylą, nuostatas ir ar atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti pagal įstatymą. Šioje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje turi būti tiriama, ar remiamasi tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. ar leistinu įrodymu, ar jis susijęs su įrodinėjamu faktu, ar jis tiek patikimai patvirtintas, kad keltų pagrįstų abejonių (t. y. rodytų būtinumą peržiūrėti teismų jau nustatytas aplinkybes). Šio posėdžio metu nenagrinėjama naujų įrodymų ar aplinkybių reikšmė visų byloje esančių įrodymų kontekste, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties atnaujinti procesą priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-572/2009).
Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą bei susipažinusi su atskirojo skundo argumentais, yra įsitikinusi, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal UAB „Pagirių nesta“ ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai dėl žemės sklypo nuomos sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo negaliojančiu (b. l. 158-160). Nors pirmosios instancijos teismo argumentai, kuriais pasisakyta apie apeliacijos ir proceso atnaujinimo institutų santykį, neturi esminės reikšmės sprendžiamam klausimui, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto dėstomos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, jog jos atitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą įstatyminį proceso atnaujinimo pagrindą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje konstatuota, kad teisinio tikrumo principas reikalauja, jog, nacionaliniams teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti proceso atnaujinimo tik naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo tikslu. Vien kitos nuomonės tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylos nagrinėjimui iš naujo. Nukrypimai nuo šio principo pateisinami tik tada, kai jų būtinybę lemia esminio ir įtikinamo pobūdžio aplinkybės (žr., pvz., Brum?rescu prieš Rumuniją (Brum?rescu v. Romania, no. 28342/95, judgement of 28 October 1999; Sypchenko prieš Rusiją (Sypchenko v. Russia, no. 38368/04, judgement of 1 March 2007).
Teisėjų kolegija, vertindama skundžiamą teismo nutartį, nesutinka su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės neanalizavo ieškovo nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors pirmosios instancijos teismo nutartyje neišdėstyti išsamūs argumentai, tačiau padaryta teisinga procesinė išvada, kad ieškovo nurodyta teisės taikymo klaida nėra aiški, t. y. nėra akivaizdi ir lengvai suvokiama. Pirmosios instancijos teismas laikėsi iš esmės teisingos pozicijos, kad ieškovo išdėstytos aplinkybės nesudaro CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo.
Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo teiginiais, kad jo prašyme yra nurodyta aiški teisės normos taikymo klaida (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaip jau pažymėta aukščiau, vien tik kitos nuomonės tam tikru klausimu buvimo galimybė nėra pagrindas bylos nagrinėjimui iš naujo. Ieškovo teikiama subjektyvi teisės aktų interpretacija apie valstybinės žemės sklypų nuomos sąlygas nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Teisėjų kolegija vertindama ieškovo nurodytą ir komentuojamą pagrindą dėl proceso atnaujinimo nesutinka su aiškinimu, kad teismas, priimdamas sprendimą, iš esmės klaidingai taikė Miškų įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, Vyriausybės 2007 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. 1257 patvirtintų Valstybinės miško ūkio paskirties žemės sklypų nuomos ne miškų ūkio veiklai organizuoti taisyklių 5 ir 7 punktus bei Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 2 punkto nuostatas, kurios galiojo žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo metu, netinkamai taikė ir aiškino Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutarimą dėl Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies atitikimo Konstitucijai ir iš esmės netinkamai vertino pačią miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūrą, absoliučiai klaidingai ir nepagrįstai ją sutapatindamas su pačios žemės sklypo nuomos sutarties, skirtos naudingųjų iškasenų telkinio eksploatavimui, sudarymu. Šioje proceso stadijoje, kurioje reikia nustatyti pagrindo dėl proceso atnaujinimo turinį, teisėjų kolegija negali teigti, jog pagal ieškovo dėstomas aplinkybes egzistuotų CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo teiginiais, kad teismo sprendime buvo padaryta aiški bei esminė klaida, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą.
Teisėjų kolegijai priimtini ieškovo atskirojo skundo argumentai tik ta apimtimi, kad negalima buvo daryti kategoriškos išvados dėl ieškovo siekio sprendimo apskundimo procedūrą pakeisti proceso atnaujinimo institutu. Šiuo atveju ieškovas turėjo įstatymo įtvirtintą subjektinę teisę pasinaudoti proceso atnaujinimo instituto galimybėmis, tačiau jo išdėstytos aplinkybės nepakankamos tam, kad galima būtų ieškovo prašymą pripažinti atitinkančiu CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytą pagrindą, todėl pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti bylos procesą, priėmė teisingą procesinį sprendimą.
Apelianto atskirojo skundo motyvais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329, 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.