Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, našlys, pensininkas, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

S. A. 2024 m. balandžio 7 d. tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 11.56 val., vairuodamas kelių transporto priemonę – keleivinį automobilį „Opel Zafira – A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo kryptimi link (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) kelią, ((duomenys neskelbtini)) kuris yra keturių eismo juostų su skiriamąja juosta, kai kiekviena važiavimo kryptimi yra po dvi eismo juostas, pažeidė: Kelių eismo taisyklių 116.6 punkto reikalavimus tuo, kad apsisuko neįrengtoje ir kelio ženklais arba kelio ženklais bei horizontaliuoju ženklinimu nepažymėtoje apsisukimo vietoje; 118 punkto reikalavimus tuo, kad dvipusio eismo kelyje iš keturių ir daugiau eismo juostų įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę; 99 punkto reikalavimus tuo, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse, o jis važiavo kairiąja kelio puse, t. y. apsisuko (duomenys neskelbtini) kelyje nekirsdamas skiriamosios juostos ir tęsė važiavimą priešpriešine eismo juosta kryptimi link (duomenys neskelbtini), kol 2024 m. balandžio 7 d. apie 11.56 val. (duomenys neskelbtini) kelyje, (duomenys neskelbtini), ant (duomenys neskelbtini), susidūrė su antrąja eismo juosta (duomenys neskelbtini) kryptimi važiavusiu automobiliu „Mercedes Benz C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio vairuotojai J. A. nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Šiais veiksmais S. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis S. A., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad gailisi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, perskaityti kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. S. A., apklaustas įtariamuoju, paaiškino, kad su įtarimu sutinka ir prisipažįsta pilnai. Nurodė, kad 2024 m. balandžio 7 d. apie 11.00 val. vyko iš (duomenys neskelbtini), kuris yra (duomenys neskelbtini), į savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Važiavo savo automobiliu „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiavo (duomenys neskelbtini), pravažiavo (duomenys neskelbtini), tada išvažiavo į (duomenys neskelbtini) kelią ir ten apsisuko. Kodėl apsisuko, šiuo metu pasakyti negali, kadangi visas įvykis kaip per miglą. Prisimena tik tai, kad apsisuko ir važiavo kryptimi link (duomenys neskelbtini). Išvažiavęs į (duomenys neskelbtini) kelią, matyt, susimaišė ir sugalvojo apsisukti. Pasirodė, kad taip turi padaryti, norint važiuoti tinkama kryptimi. Kad važiuoja priešprieša, suprato tik būdamas ant (duomenys neskelbtini), jau tuo metu lėtino greitį, ketino apsisukti, bet staiga pajuto smūgį. Kai suvokė, kad kažkur ne ten važiuoja, buvo per vėlu išvengti susidūrimo. Kodėl apsisuko ir pažeidė KET, negali atsakyti, ten gana įdomus išvažiavimas. Kažkodėl susimaišė ir apsisuko neleistinoje vietoje. Po eismo įvykio praktiškai nieko neatsimena: nei su kokiu automobiliu susidūrė, nei kas vyko po to. Atmintis grįžta tik tada, kai kažkas prapjovė automobilio duris ir išvežė į gydymo įstaigą. Po avarijos suprastėjo sveikata, atmintis. Dėl įvykio labai gailisi, prisipažįsta visiškai. Norėtų taikiai baigti bylą su nukentėjusiąja (2 t., b. l. 14–17). Teisiamojo posėdžio metu perskaitytus parodymus kaltinamasis patvirtino.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Nukentėjusioji J. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2024 m. balandžio 7 d. vyko namo maždaug apie 11.40 val. automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pro (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) keliu. Visą laiką važiavo pirmąja eismo juosta, buvo labai didelis eismas, daug automobilių, pirmoji eismo juosta buvo gana „užkišta“. Kai pradėjo stoti eismas, rikiavosi į antrąją eismo juostą, kadangi norėjo važiuoti kryptimi link (duomenys neskelbtini). Pavažiavusi apie 500 m antrąja eismo juosta, ant (duomenys neskelbtini) pamatė, kaip prieš ją važiavęs automobilis, kurio nei markės, nei valstybinių numerių neatsimena, metasi staigiai į pirmąją eismo juostą. Kai jis tai padarė, pamatė, kad link jos važiuoja kitas automobilis, prisimena tik tiek, kad „Opel“, tamsiai mėlynos spalvos, tačiau valstybinių automobilio numerių neįsidėmėjo. Tuo metu staigiai suko vairą į dešinę pusę, t. y. link pirmosios eismo juostos, norėjo išvengti susidūrimo ir bandė stabdyti, tačiau išvengti susidūrimo nepavyko. Mano, kad vyras, kuris vairavo „Opel“ automobilį, prieš pat jiems susiduriant, vietoje stabdžių pedalo spaudė greičio pedalą, kadangi tuo metu pajuto, kad tas automobilis metėsi į priekį. Ar taip buvo, tiksliai negali pasakyti, bet ji daro tokią prielaidą. Po susidūrimo jos automobilis liko stovėti ties pirmąja ir antrąja eismo juosta, o automobilis „Opel“ nuvažiavo ant žolės, link įrengtų kelio atitvarų. Ar „Opel“ automobilis juos apgadino, nežino, tačiau nematė, kad būtų į juos atsitrenkęs. Po susidūrimo automobilyje suveikė oro pagalvių sistema, tiek priekinių, tiek galinių, užsiblokavo automobilio ratai, buvo apgadintas visas automobilio priekis. Po susidūrimo iššoko iš automobilio, iš karto prie jos (nukentėjusiosios) pribėgo moteris su vyru, kurių duomenų nežino. Moteris teigė, kad yra medikė, liepė nejudėti. Moteris suėmė galvą, kad nejudėtų ir nuvedė ją (nukentėjusiąją) ant žolės. Ji (nukentėjusioji) atsigulė ir su moterimi laukė medikų. Matė, kad kiti eismo įvykį matę liudytojai, vyrai, kurių duomenų taip pat nežino, nubėgo prie „Opel“ automobilio patikrinti, kaip laikosi vairuotojas, tačiau jo kojos buvo prispaustos, jis iš automobilio nebuvo išimtas, liko jame, taip pat laukė atvykstančios greitosios medicinos pagalbos. Už kokių 5-7 min. į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, medikai ir jos (nukentėjusiosios) vyras, kadangi šalia buvusi medikė jam paskambino ir pasakė, kad įvyko eismo įvykis. Prisimena, kaip atvykę policijos pareigūnai prie jos pribėgo ir klausė, kiek buvo žmonių automobilyje, ji jiems atsakė, kad viena. Įvykę matę asmenys padėjo medikams ją įkelti į greitosios pagalbos automobilį, kuriame ją medikai apžiūrėjo, policijos pareigūnai patikrino jos blaivumą. Po apžiūros buvo nuspręsta ją vežtis į Kauno klinikas, (duomenys neskelbtini), detalesnei apžiūrai. Klinikose ją apžiūrėjo, peršvietė ranką, nustatė delnikaulio lūžį. Medikai sprendė klausimą dėl operacijos, tačiau nusprendė, kad reikia palaukti, kol tinimas praeis, tada bus aišku, ar operacija yra reikalinga. Namo paleido tą pačią dieną, kai sugipsavo ranką. Daugiau papildomai į jokias kitas gydymo įstaigas nesikreipė. Grįžusi namo kalbėjo su vyru apie šį eismo įvykį, jis pasakė, kad būnant įvykio vietoje, prie jo priėjo keli žmonės, kurie teigė, kad matė visą eismo įvykį, todėl jis užsirašė jų telefono numerius (1 t., b. l. 38–41).

Liudytojas A. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2024 m. balandžio 7 d. apie 11.50 val. važiavo su automobiliu BMW, (duomenys neskelbtini), nuo PLC „(duomenys neskelbtini)“ link (duomenys neskelbtini). Važiuojant (duomenys neskelbtini), antrąja eismo juosta priekyje 50 metrų nuo jo važiavo kitas automobilis. Už kelių sekundžių pamatė, kaip priešais jį buvęs automobilis staiga metėsi į pirmąją eismo juostą, t. y. į dešinę pusę, o jam pasitraukus pamatė, kaip tiesiai į jį atvažiuoja „Opel“ markės automobilis. Jis (liudytojas) taip pat atliko staigų manevrą į dešinę pusę, t. y. į pirmąją eismo juostą. Atlikęs manevrą pakėlė akis į galinio vaizdo veidrodėlį, per kurį pamatė, kad susidūrimo spėjo išvengti dar vienas automobilis. Už to automobilio važiavo dar vienas automobilis „Mercedes-Benz“, kurį vairavo moteris, jai išvengti susidūrimo nepavyko. „Opel“, kuris važiavo priešprieša, važiavo tikrai mažesniu greičiu, negu kiti eismo dalyviai, važiavę pagal KET reikalavimus. Ar jis prieš susidūrimą stabdė, nežino, nepastebėjo, kadangi visas įvykis įvyko labai greitai. Po susidūrimo „Mercedes-Benz“ automobilis liko vidury dviejų eismo juostų, o „Opel“ automobilis buvo ant žolės kelkraštyje, tačiau ar jis apgadino atitvarus, nežino, mano, kad į juos galėjo atsitrenkti po smūgio. Po smūgio pavažiavęs apie 100 metrų sustojo, išlipo iš automobilio, paėmė gesintuvą bei vaistinėlę ir nuėjo suteikti pagalbos, jeigu jos prireiktų. Draugė, buvusi automobilyje, iškvietė pagalbą, tačiau į eismo įvykio vietą su juo nėjo. Pirmiausia nuėjo prie „Opel“ automobilio, kuriame sėdėjo senyvo amžiaus vyras, jis buvo sąmoningas, tačiau paklausus, ar jam kažką skauda, asmuo nieko neatsakė, bandė su kitais žmonėmis jį išvaduoti, tačiau automobilio durelių atidaryti nepavyko. Nubėgus prie automobilio „Mercedes-Benz“, iš jo bandė išlipti moteris. Pasirodė, kad jai sunkiai sekasi, todėl jai padėjo. Prie jų priėjo kita moteris, kuri sakė ką daryti. Mano, kad ji buvo medikė. Su jos paliepimu jie „Mercedes-Benz“ vairuotoją paguldė ant žemės ir laikė jos galvą iki kol atvyks medikai, kadangi galvojo, kad kažkas gali būti atsitikę su jos stuburu. Kai atvyko medikai, jis padėjo medikams moterį įkelti į GMP automobilį, tuo metu priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba vadavo senyvo amžiaus vyrą iš automobilio „Opel“. Dar prieš atvykstant medikams, į įvykio vietą atvyko „Mercedes-Benz“ vairuotojos vyras, su kuriuo įvykio vietoje jis bendravo, pasakė jam, kad matė visą eismo įvykį, taip pat jam perdavė „Mercedes-Benz“ vairuotojos mobiliojo ryšio telefoną. Antrą kartą nuėjus prie „Opel“ automobilio, kuriame sėdėjo senyvo amžiaus vyras, girdėjo, kaip jis vis kartojo, kad vyksta į (duomenys neskelbtini), kad jam reikia į (duomenys neskelbtini). Vaizdo registratoriaus automobilyje neturėjo (1 t., b. l. 81–84).

Iš 2024 m. balandžio 7 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2024 m. balandžio 7 d. apie 11.56 val. ant (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kelyje, (duomenys neskelbtini), kelio dešinėje pusėje, S. A., vairuodamas automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su dešiniąja eismo juosta link (duomenys neskelbtini), automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusia J. A.. Abu vairuotojai pristatyti į LSMUL Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių. Pirminiais duomenimis J. A. konstatuotas dešinės rankos delnakaulio lūžis, o S. A. konstatuotas dešinės pusės keturių, kairės pusės šešių šonkaulių lūžiai ir krūtinkaulio lūžis. J. A. blaivi, o S. A. dėl sveikatos būklės patikrintas alkoholio matuokliu nebuvo, jam paimtas kraujo mėginys (1 t., b. l. 6–14).

Iš 2024 m. balandžio 7 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) keliu (duomenys neskelbtini), kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), (koordinatės (duomenys neskelbtini)), pravažiavus (duomenys neskelbtini) tiltą, (duomenys neskelbtini), yra tiesus kelio ruožas. Važiuojamąją kelio dalį sudaro trys vienos krypties eismo juostos – dvi juostos skirtos važiuoti tiesiai, viena juosta skirta sukti į dešinę. Leistinas greitis 90 km/h. Priešingas kelio puses skiria skiriamoji juosta su įrengtais apsauginiais atitvarais. Važiuojamosios kelio dalies danga – asfaltbetonis. Dešinėje kelio pusėje yra kelio ženklas „Eismo kryptys sankryžoje“ Nr. 507 ir „Krypties rodyklė“ Nr. 607. Kairėje kelio pusėje, trečioje eismo juostoje, priekiu kryptimi link (duomenys neskelbtini) yra keleivinis automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kairėje kelio pusėje, ant skiriamosios juostos, priekiu kryptimi link (duomenys neskelbtini), yra keleivinis automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilių ir kitų objektų išsidėstymas, išmatavimai kelio ir vienas kito atžvilgiu užfiksuoti nuotraukose bei plane, naudojant bazinės linijos metodą. X0 taškas buvo pažymėtas 6 metrų atstumu nuo apšvietimo stulpo, pažymėto Nr. 50. „A“ pažymėtas keleivinis automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio „Opel Zafira“ priekinė dalis ir kairės pusės šonas yra apgadinti (apgadinimai konkrečiau aprašyti Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole). „B“ pažymėtas keleivinis automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio „Mercedes Benz“ priekinė dalis yra apgadinta (apgadinimai konkrečiau aprašyti Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole). Ant važiuojamosios kelio dalies yra pažirusios stiklo šukės, automobilių detalės, kitos nuolaužos. Taip pat ant važiuojamosios kelio dalies yra išbėgę automobilių skysčiai. Eismo įvykio vieta ir jos prieigos nestebimos vaizdo stebėjimo kameromis (1 t., b. l. 15–32).

Iš 2024 m. balandžio 7 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio priekinė dalis sumaitota (priekinis buferis, priekiniai žibintai, kapotas, grotelės, priekiniai valstybiniai numeriai, priekinis kairės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis kairės pusės ratas, suveikusios oro pagalvės). Automobilio apžiūros vieta – (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 85–94).

2024 m. balandžio 7 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai: priekinis bamperis; kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis; priekinės kairės pusės durys; užpakalinės kairės pusės durys; priekinis stiklas; priekinis kairės pusės ratas; priekinis dešinės pusės sparnas; šoninis priekinis kairės pusės stiklas; priekinis kairės pusės sparnas; variklio dangtis; priekinis dešinės pusės žibintas; priekinis kairės pusės žibintas; priekinis dešinės pusės posūkio žibintas; priekinis kairės pusės posūkio žibintas; radiatoriaus grotelės. Automobilio apžiūros vieta – (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 95–111).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G 778/2024(02) matyti, kad J. A. konstatuotas dešinės pusės plaštakos III delnakaulio lūžimas, dešinės krūtinės ląstos pusės sumušimas. Tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 115–116).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

Kaltinamasis S. A. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo normoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šią nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal 281 straipsnio 1 dalį būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą.

Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, jos turinį atskleidžia Kelių eismo taisyklės (toliau – ir KET). Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos KET, t. y. eliminuojant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės KET pažeidimą. Kadangi nusikalstama veika yra materialios sudėties, todėl būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis – BK 281 straipsnyje numatytų padarinių kilimas. Be to, pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnį, kaltinamo asmens veiksmuose turi būti nustatyti ne tik visi trys minėti objektyvieji požymiai, tačiau ir subjektyvusis požymis – kaltė, t. y. turi būti nustatyta, kad asmuo, vairuojantis transporto priemonę, suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalos kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti (nusikalstamas pasitikėjimas – BK 16 straipsnio 2 dalis), arba nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalos kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti (nusikalstamas nerūpestingumas – BK 16 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-177-648/2023, 2K-95-1073/2024).

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino ir patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2024 m. balandžio 7 d. apie 11.00 val. vyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Važiavo (duomenys neskelbtini), pravažiavo (duomenys neskelbtini), išvažiavo į (duomenys neskelbtini) kelią, ten apsisuko ir važiavo kryptimi link (duomenys neskelbtini). Kad važiuoja priešprieša, suprato tik būdamas ant (duomenys neskelbtini), jau tuo metu lėtino greitį, ketino apsisukti, bet staiga pajuto smūgį. Kai suvokė, kad kažkur ne ten važiuoja, buvo per vėlu išvengti susidūrimo. Negali atsakyti, kodėl apsisuko ir pažeidė KET, kažkodėl susipainiojo ir apsisuko neleistinoje vietoje. Po eismo įvykio praktiškai nieko neatsimena, atmintis grįžta tik tada, kai kažkas prapjovė automobilio duris ir išvežė į gydymo įstaigą. Po avarijos suprastėjo sveikata, atmintis. Kaltinamojo parodymus patvirtina ir kiti bylos duomenys.

Šiuo atveju kaltinamojo, nukentėjusiosios bei liudytojo parodymais, kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad S. A. šių reikalavimų nesilaikė, t. y. apsisuko (duomenys neskelbtini) kelyje nekirsdamas skiriamosios juostos ir tęsė važiavimą priešpriešine eismo juosta, t. y. kairia kelio puse (prieš automobilių eismą), dėl to susidūrė su nukentėjusiosios vairuojamu automobiliu. Nukentėjusiajai dėl šio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Taigi pasekmės – nesunkus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymas – yra kaltinamojo neteisėto elgesio – KET 99, 116.6 ir 118 punktų reikalavimų nesilaikymo – pasekmė. Kaltinamasis S. A., kaip minėta, savo kaltės dėl sukelto eismo įvykio neneigė, atsakomybės išvengti nebandė, o šioje byloje nustatytos aplinkybės (kaltinamojo išvažiavimas į priešingos krypties eismo juostą ir važiavimas ja prieš automobilių eismą) suponuoja išvadą, kad S. A. nepažeidus pirmiau nurodytų KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Taigi abejoti priežastinio ryšio tarp kaltinamojo neteisėtos veikos ir kilusių padarinių (sukelto eismo įvykio, kurio metu nukentėjusiajai nesunkiai sutrikdyta sveikata) aptariamu atveju pagrindo nėra.

Kaltinamasis S. A. įvykio metu turėjo teisę vairuoti transporto priemones, jo nepakaltinamumas ar ribotas pakaltinamumas nenustatytas. Vis tik išvadoms dėl kaltės (tyčios turinio) aptariamu atveju aktualu tai, kad įvykio metu kaltinamasis buvo garbaus amžiaus (87 metai) ir, kaip matyti iš jo parodymų, pravažiavęs (duomenys neskelbtini) ir išvažiuodamas į (duomenys neskelbtini) kelią kryptimi link (duomenys neskelbtini), jis nesuprato, kad važiuoja netinkama kelio puse, tuo metu pasirodė, kad norint važiuoti link (duomenys neskelbtini), turi taip padaryti ir tik vėliau, būdamas ant (duomenys neskelbtini), suprato, kad važiuoja prieš eismą. Kaltinamojo parodymai dėl šių aplinkybių jokiais objektyviai duomenimis nėra paneigti, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Įvertinus tai darytina išvada, kad S. A., į kelią (duomenys neskelbtini) įvažiuodamas pažeidžiant KET reikalavimus, nenumatė, kad jo padaryti KET pažeidimai gali sukelti eismo įvykį, dėl kurios gali būti sužaloti asmenys, nors pagal faktinę kelių transporto priemonių eismo situaciją, turimą gyvenimišką patirtį, ilgametį vairavimo stažą, turėjo ir galėjo tai numatyti. Taigi, subjektyvioji veikos pusė šiuo atveju pasireiškė neatsargia kaltės forma – nusikalstamu nerūpestingumu.

Įvertinus ištirtų įrodymų visumą, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, yra neprieštaringi ir vieni kitus papildo, daroma išvada, kad S. A. kaltė padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą yra įrodyta, jo padaryta veika kvalifikuota teisingai ir atitinka visus BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

III. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti kaltinamojo S. A. ir galimos laiduotojos G. A. prašymai dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir kaltinamojo perdavimo dukros G. A. atsakomybei be užstato vienerių metų laikotarpiui. Teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi laidavimo instituto taikymas yra galima tik tada, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra nustatoma BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų visuma.

Kaltinamasis S. A. padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas laikomas nesunkiu. Kaltinamasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio. Nors teisiamojo posėdžio metu S. A. apgailestavimą dėl savo poelgio išreiškė ir atsiprašė ne iš karto, atsižvelgus į jo amžių, elgesį, atsakymų į užduodamus klausimus turinį bei tai, kad dėl šių aplinkybių teismas nutarė kreiptis dėl gynėjo kaltinamajam paskyrimo esant pagrindui manyti, kad savarankiškai savo procesinėmis teisėmis S. A. pasinaudoti negalės, tai neduoda pagrindo abejoti kaltės pripažinimo ir gailėjimosi nuoširdumu. Anksčiau S. A. nebuvo teistas (2 t., b. l. 3), 5 metų laikotarpyje nebuvo baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 1–2). Iš „Sodra“ išrašo matyti, kad paskutinė kaltinamojo darbovietė nuo 1998 m. balandžio 1 d. iki 1998 m. gegužės 11 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 5–6).

Byloje nukentėjusioji J. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 8 565,43 Eur žalos atlyginimo: 2 880 Eur neturtinės žalos, 5 685,43 Eur turtinės žalos (2 t., b. l. 48–54). Civilinio ieškinio reikalavimai buvo išspręsti taikiai. 2024 m. spalio 29 d. Susitarimu tarp nukentėjusiosios J. A. ir AB „(duomenys neskelbtini)“ šalys sutarė, kad išmoka, skirta turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, yra 8 389,85 Eur. Kadangi per kelis kartus nukentėjusiajai bendrai buvo išmokėta 5 565,85 00 Eur, AB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja pervesti likusią draudimo išmokos dalį – 2 824,00 Eur nukentėjusiajai per 5 darbo dienas nuo Susitarimo pasirašymo dienos (2 t., b. l. 77–78). Iš 2024 m. spalio 29 d. pranešimo apie žalos atlyginimą matyti, kad J. A. 2024 m. spalio 29 d. buvo išmokėta 2 824,00 Eur suma (2 t., b. l. 79). Civiliniame ieškinyje nurodyta 472,12 Eur suma turtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai buvo sumokėta 2024 m. spalio 29 d. bankiniu pavedimu (sumokėjo kaltinamojo dukra G. A.) (2 t., b. l. 73).

Iš paminėtų aplinkybių matyti, kad visos formaliosios sąlygos laidavimui taikyti šioje baudžiamojoje byloje yra nustatytos. Tačiau vien formaliųjų sąlygų laidavimui taikyti nepakanka, kadangi būtina įvertinti ir duomenis, kurie galėtų sudaryti pagrindą spręsti apie materialiųjų sąlygų, tai yra manymo, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laiduotojo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui, egzistavimą.

Šiuo atveju, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, kaltinamojo dukros, kuri išreiškė prašymą ir sutikimą būti laiduotoja, paaiškinimų, kaltinamasis ir G. A. bendrauja kiekvieną dieną, palaiko šiltus ryšius, kadangi, nors kartu ir negyvena, tačiau jų gyvenamosios vietos viena nuo kitos nenutolusios, abu gyvena (duomenys neskelbtini). G. A. pažymėjo, kad po nagrinėjamo įvykio kaltinamasis (jos tėvas) patyrė tiek fizinę, tiek psichologinę traumą, todėl transporto priemonės nebevairuoja, sutriko jo fizinį ir psichologinė būklė. Apie kaltinamojo ir galimos laiduotojos artimus ir palaikančius santykius leidžia spręsti G. A. paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu, kad ji stebės ir rūpinsis kaltinamuoju kiekvieną dieną, taip pat padės išgyventi patirtą išgąstį ir nemalonumus bei tai, kad galima laiduotoja kaltinamąjį (savo tėvą) lydėjo ir palaikė visos baudžiamojo proceso metu.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad G. A. neteista (2 t., b. l. 72), jos atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai nėra pradėti, 2 metų laikotarpyje administracine tvarka nebausta (2 t., b. l. 71). Iš 2024 m. spalio 14 d. pateiktos pažymos apie G. A. darbą matyti, ji vertinama teigiamai, darbo drausmės pažeidimų ir drausminių nuobaudų neturėjo (2 t., b. l. 78). Teismui nepateikta jokių duomenų, kurie laiduotoją apibūdintų kaip teisės pažeidimus linkusį daryti, nepaisantį įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio normų asmenį. Galima laiduotoja paaiškino, kad per mėnesį apytiksliai gauna apie 1 300 Eur darbo užmokesčio, todėl prašo laidavimą skirti be užstato.

Įvertinus pirmiau aptartų aplinkybių ir duomenų visumą, yra pagrindas spręsti, kad G. A. iš tiesų gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei padėti jam laidavimo laikotarpiu tinkamai įsisąmoninti savo netinkamo, teisei priešingo elgesio pasekmes bei ateityje tokių veiksmų nebekartoti. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, egzistuoja visos, tiek formaliosios, tiek ir materialiosios sąlygos atleisti S. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant įstatyme numatytą minimalų laidavimo terminą – 1 metus. Teismo vertinimu, užstatas šioje baudžiamojoje byloje nėra būtinas siekiant, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų bei užtikrinant tinkamą laiduotojos pareigų vykdymą nuosprendžio vykdymo laikotarpiu, todėl laidavimo institutas šioje byloje taikytinas be užstato.

IV. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę, be kita ko, sukeldamas eismo įvykį, kurio metu nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, įvertinus jau aptartas kaltinamąjį bei jo veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis BK 67, 68 straipsniais, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones – minimaliam terminui, t. y. 1 metams. Pagrindo netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės byloje nėra. Specialiosios teisės atėmimas yra proporcinga ir būtina priemonė tam, kad užtikrintų BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

Nusikalstamą veiką kaltinamasis S. A. padarė naudodamasis transporto priemone – automobiliu „Opel Zafira – A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Be transporto priemonės objektyvieji BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai negalėtų būti realizuojami. Vis tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi – nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme, taigi nuteisimo atvejais turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Tuo tarpu atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje, iš kurios (taip pat ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties) išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

Kaip minėta, kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, yra neteistas, administracine tvarka nebaustas. Nėra pagrindo abejoti ir kaltinamojo nuoširdžiu gailėjimusi – savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino nuo pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu, šias aplinkybes patvirtino ir teisiamajame posėdyje suteikus paskutinį žodį, taip pat iki teisiamojo posėdžio savanoriškai atlygino likusią turtinės žalos dalį, kurios neatlygino draudimo bendrovė. Byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaip teisiamojo posėdžio metu nurodė kaltinamojo dukra, S. A. transporto priemonės nebevairuoja, be kita ko, dėl psichologinės traumos, o tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis sunkiai išgyvena nusikalstama veika neatsargiai sukeltas pasekmes. S. A. yra charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, yra sulaukęs pensinio amžiaus, kaip minėta, už jį laiduoja teismo vertas pasitikėjimo asmuo – jo dukra, su kuria jis palaiko glaudžius santykius. Teismo vertinimu, šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones yra pakankama priemonė, siekiant BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo, o turto konfiskavimo (automobilio, kuriuo buvo padarytas nusikalstama veika) taikymas nebūtų proporcingas (adekvatus) šioje konkrečioje situacijoje. Atskirai pažymima, kad baudžiamojo poveikio priemone yra siekiama tų pačių tikslų, kaip ir skiriant bausmę, taigi baudžiamojo poveikio priemonės taikymas nėra savitikslis. Aptariamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad nekonfiskavus automobilio, kaltinamasis bus neteisingai nubaustas ar, kad toliau darys nusikalstamas veikas, naudodamas transporto priemonę.

V. Dėl proceso išlaidų

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Byloje pateiktos sąskaitos ir mokėjimų nurodymai, patvirtinantys, kad nukentėjusioji už atstovo advokato L. J. teisinę pagalbą šioje byloje iš viso patyrė 2 432,1 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nustatyta, jog šios bylinėjimosi išlaidos susidarė už konsultacijas, susipažinimą su bylos medžiaga, civilinio ieškinio paruošimą, susipažinimą su ikiteisminio tyrimo medžiaga, prašymo paruošimą, pasiruošimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose. Iš pateiktų sąskaitų matyti, kad susipažinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga pabaigus ikiteisminį tyrimą įvertintas 180 Eur, pasiruošimas ir atstovavimas 2024 m. spalio 8 d. teisiamajame posėdyje – 240 Eur, prašymo priteisti atstovavimo išlaidas paruošimas – 120 Eur, pasiruošimas ir atstovavimas 2024 m. spalio 30 d. teisiamajame posėdyje – 180 Eur, konsultacijos, civilinio ieškinio paruošimas ikiteisminiame tyrime – 1 290 Eur. 2024 m. spalio 28 d. prašyme dėl atstovavimo išlaidų priteisimo, be kita ko, pažymėta, kad civilinės ieškovės J. A. patirtos atstovavimo išlaidos yra daug mažesnės, nei nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos Nr. 1R-85).

Sprendžiant klausimą dėl nukentėjusiosios turėtų atstovavimo išlaidų priteisimo iš nusikalstamą veiką padariusio asmens, visų pirma atkreipiamas dėmesys, kad Rekomendacijose Nr. 1R-85 yra nustatytas maksimalus užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydis. Be to, sprendžiant atstovavimo išlaidų klausimą baudžiamosiose bylose, yra vadovaujamasi BPK 106 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad teismas turi teisę iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Šiuo klausimu suformuotoje teismų praktikoje išaiškinta, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012, 2K-92/2014 ir kt.). Civilinėse bylose dėl išlaidų advokatui yra pasisakyta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020). Tokios paslaugos, kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas Nr. 1R-85 už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-156-701/2016, e3K-3-466-403/2018).

Šioje byloje sprendžiant dėl proceso išlaidų atlyginimo atsižvelgtina į tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą šių išlaidų priteisimas iš kaltinamojo yra teismo teisė, o ne pareiga. Taip pat nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, jog kaltinamojo atžvilgiu byla nutraukiama atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nagrinėjamu atveju ginčo dėl kaltės nėra. Taip pat įvertinama ir tai, kad bylos apimtis nėra itin didelė (2 tomai), byloje sudėtingi teisės aiškinimo ar taikymo klausimai nėra keliami. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, taip pat į tai, kad bylos nagrinėjimas teisme užtruko iš viso 1 val. ir 13 min. (2024 m. spalio 10 d. ir 2024 m. spalio 30 d. posėdžiai), 2024 m. spalio 10 d. posėdis buvo atidėtas, užtruko 16 min., bei tai, kad kaltinamasis, jog 2 432,1 Eur suma už atstovavimo išlaidas yra per didelė, pensininkas, sulaukęs garbaus amžiaus, nedirbantis, teismas vertina todėl išlaidų dydis mažinamas iki 1 000 Eur.

V. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam kardomoji priemonė paskirta nebuvo.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo, byloje buvo pareikštas civilinis ieškinys, tačiau jo reikalavimai buvo išspręsti taikiai 2024 m. spalio 29 d. Susitarimu tarp nukentėjusiosios J. A. ir AB „(duomenys neskelbtini)“, ginčo nebeliko. Likusią turtinės žalos dalį, kurios neatlygino draudimas, atlygino kaltinamasis (pavedimu sumokėjo jo dukra). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vadovaujantis BPK 107 straipsniu, procesas dėl civilinio ieškinio turtinei ir neturtinei žalai atlyginti nutrauktinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- keleivinis automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas S. A. patikėtam asmeniui, nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais, paliktinas S. A. patikėtam asmeniui;

- juodos spalvos vyriška piniginė su joje esančiais daiktais, grąžinta savininkui, nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, paliktina savininkui.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2024 m. spalio 28 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant teisinę pagalbą kaltinamajam S. A., kurias sudaro 143,98 Eur. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat įvertinus tai, kad teismo iniciatyva BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu paskirtas gynėjas buvo atleistas nuo dalyvavimo bylos nagrinėjime, kaltinamajam sudarius susitarimą su kitu gynėju, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. A., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti laiduotojos G. A. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą S. A. nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti S. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu, procesą dėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. A. civilinio ieškinio turtinei ir neturtinei žalai atlyginti nutraukti.

Iš S. A. priteisti 1 000 Eur dydžio sumą nukentėjusiosios J. A. turėtoms atstovavimo išlaidoms padengti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 143, 98 Eur, iš S. A. nepriteisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktais, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- keleivinį automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintą S. A. patikėtam asmeniui, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti S. A. patikėtam asmeniui;

- juodos spalvos vyrišką piniginę su joje esančiais daiktais, grąžintą savininkui, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti savininkui.

Išaiškinti S. A., kad, jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti G. A., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės, už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.