Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. L. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. L. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė A. M., uždaroji akcinė bendrovė „Litesko“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Antstolė A. M. 2016 m. balandžio 6 d. patvarkymu Nr. SD-553 netenkino pareiškėjo skundo, skundą kartu su vykdomosiomis bylomis persiuntė Varėnos rajono apylinkės teismui. Antstolė nurodė, kad įstatymais nėra draudžiama išieškojimą nukreipti į skolininkui priklausantį šaunamąjį ginklą. Vadovaujantis CPK 510 ir 512 straipsniais, 2013 m. liepos 2 d. turto arešto akto Nr. SD-J-3560 apskundimo terminai yra pasibaigę, pareiškėjas jo neskundė nustatytais terminais, jis neprašo atnaujinti terminą skundui dėl turto arešto akto paduoti. 2013 m. liepos 2 d. turto arešto akte buvo nurodyta, kad turto vertei nustatyti bus atliekamas turto vertinimas. 2013 m. liepos 2 d. turto arešto aktu areštuoto turto varžytynės nebuvo paskelbtos, turto pardavimas kitu būdu nebuvo pradėtas, todėl antstolės pareigos, susijusios su turto įvertinimu, nėra pažeistos. Siekiant inicijuoti pareiškėjui priklausančio ginklo vertės nustatymą ir realizaciją, skundžiamu 2016 m. kovo 15 d. patvarkymu pareiškėjas, kaip turintis teisę laikyti ginklą asmuo, įpareigotas jam nuosavybės teise priklausantį ir antstolės turto arešto aktu areštuotą ginklą nugabenti į Lietuvos Respublikos ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Ginklų fondas), kurio pareiga yra realizuoti ginklą, o prieš realizaciją jį įvertinti. Pareiškėjui nesutinkant su Ginklų fondo direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos nustatyta ginklo verte, pareiškėjas turės teisę įstatymų nustatytais terminais pareikšti dėl to skundą. Remiantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi, pagrindas stabdyti skolininko turto realizavimą ir išieškojimą yra teismo nutartis, kuria priimamas asmens pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Skundo nagrinėjimo dieną antstolės kontoroje nebuvo gauta teismo nutartis, kuria būtų priimtas pareiškėjo pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Neteisingai vertintos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su bankroto bylos iškėlimu pareiškėjui. Pradėjus procesą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, turi būti sustabdytas fizinio asmens turto realizavimas ir išieškojimas. Nesustabdžius ginklo realizavimo, bus pažeidžiamas viešasis interesas, vyraujantis bankroto bylose, taip pat kitų kreditorių ir paties skolininko interesai. 2016 m. gegužės 3 d. bankroto byloje buvo pašalinti pareiškimo trūkumai ir procesas joje vyksta.

Pažeista asmens teisė į gynybą. Antstolis patvarkymu nukreipė skolos išieškojimą į pareiškėjo savigynos priemonę, kuri yra būtina pareiškėjui.

Antstolis neįvykdė CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos įkainoti areštuojamą turtą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką šiuo klausimu, ne kartą yra konstatavęs, kad teismų procesinių sprendimų vykdymą reglamentuojančios teisės normos reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (intra vires) ir bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007, 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad teismo sprendimas ar nutartis (ar bet koks kitas vykdomasis dokumentas) būtų kuo greičiau ir racionaliau įvykdytas, aktyviai padėti ginčo šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Siekiant užtikrinti antstolio atliekamų veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, suinteresuotai šaliai, manančiai, kad antstolio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti pažeidžia teises ar įstatymų saugomus interesus, suteikta teisė apskųsti teismui antstolio procesinius veiksmus (CPK 510 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas, nesutikdamas su antstolės 2016 m. kovo 15 d. patvarkymu dėl areštuoto ginklo pristatymo Nr. SD-I-6093 pasinaudojo nurodyta teise ir apskundė antstolės veiksmus. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo, padaręs išvadą, kad antstolė vykdymo veiksmus atliko nepažeisdama teisės aktų reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia apylinkės teismo išvada.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolės A. L. kontoroje vykdomos šios vykdomosios bylos: vykdomoji byla Nr. 0151/13/00882 pagal Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. teismo įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr. L2-437-314/2013, dėl 1 343,52 Lt skolos, 29,38 delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko S. L. išieškotojo UAB „Litesko“ naudai; vykdomoji byla Nr. 0151/13/00897 pagal Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. teismo įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr. L2-1427-297/2012, dėl 741,98 Lt skolos, 52,58 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko S. L. išieškotojo UAB „Litesko“ naudai; vykdomoji byla Nr. 0151/14/00509 pagal Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-154-182/2014 dėl 1 111,75 Lt skolos, 62,7 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko S. L. išieškotojo UAB „Litesko“ naudai; vykdomoji byla Nr. 0151/14/01333 pagal Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-579-418/2014 dėl 1 016,25 Lt skolos, 14,89 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko S. L. išieškotojo UAB „Litesko“ naudai; vykdomoji byla Nr. 0151/15/01016 pagal Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-389-314/2015 dėl 304,45 Eur skolos, 5,87 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko S. L. išieškotojo UAB „Litesko“ naudai.

2013 m. liepos 2 d. turto arešto aktu Nr. SD-J-3560 vykdomosiose bylose Nr. 0151/13/0882, 0151/13/00897 antstolė, be kita ko, areštavo pareiškėjui priklausantį pistoletą „Sig Sauer P230 SL“, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). Turto arešto akte antstolė nurodė, kad turto vertė bus nustatyta vertintojui atlikus vertinimą. Turto arešto akte taip pat buvo išaiškinta pareiškėjui, kad, vadovaujantis CPK 510 ir 512 straipsniais, dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti gali būti paduodamas skundas raštu antstoliui, kurio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti skundžiami. Pareiškėjas nepasinaudojo teise skųsti antstolio veiksmus, areštuojant konkretų pareiškėjo turtą (taip pat ir pistoletą „Sig Sauer P230 SL“). Pažymėtina, kad vien pareiškėjo įrodymais nepagrįsti teiginiai dėl būtinybės jam naudoti ginklą savigynai nepaneigia išieškojimo iš šio daikto galimybės. Nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcija nedraudžia išieškoti iš skolininko kilnojamųjų daiktų, skirtų savigynai. Ginklai negali būti pripažįstami buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenimis ar kitu turtu, kuris būtinas skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi (CPK 668 straipsnio 1 dalis). Turto, į kurį negali būti nukreiptas išieškojimas, konkretus sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Jos 93 punkte nurodyta, kad išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į šių rūšių turtą ir daiktus, kurie priklauso skolininkui nuosavybės teise arba yra jo dalis bendrojoje nuosavybėje ir reikalingi skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims, išskyrus atvejus, kai skolininkas to pageidauja raštu: 1) namų apstatymo ir apyvokos reikmenys, drabužiai, reikalingi skolininkui ir jo išlaikomiems asmenims: drabužiai ir avalynė kiekvienam šeimos nariui; virtuvės ir stalo reikmenys, kuriais yra naudojamasi (išskyrus daiktus, pagamintus iš brangiųjų metalų, taip pat turinčius meninės vertės daiktus); baldai (išskyrus baldus, turinčius meninės vertės) ir patalynė, maistui ruošti reikalinga įranga, vienas šaldytuvas; jeigu su skolininku kartu gyvena nepilnamečiai vaikai ar neįgalieji, – vaikų ir neįgaliųjų daiktai, vienas kompiuteris, vienas televizorius, viena ryšio priemonė; menkaverčiai daiktai; 2) skolininko šeimos pragyvenimui reikalingi maisto produktai; 3) jeigu skolininko pagrindinė veikla yra žemės ūkis, – pašaras gyvuliams, į kuriuos nenukreipiamas išieškojimas, sėkla, reikalinga eilinei sėjai, vienas gyvulys, kurio vartojamas pienas, ir vienas gyvulys, kurio vartojama mėsa; 4) kuras, reikalingas maistui paruošti ir šeimos gyvenamajai patalpai šildyti visą kūrenimo sezoną; 5) asmeniniai gamybos ir amato įrankiai, taip pat paties skolininko profesiniam darbui reikalingi įrankiai ir pagalbinės priemonės; 6) grynųjų pinigų suma, neviršijanti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Taigi ginklai nėra priskiriami turto, į kurį negali būti nukreiptas išieškojimas, kategorijai, todėl antstolė, vadovaudamasi CPK 664 straipsnio 2 dalimi, turi teisę nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausantį kilnojamąjį turtą – pistoletą „Sig Sauer P230 SL“.

Antstolė 2016 m. kovo 15 d. patvarkymu Nr. SD-I-6093 nurodė pareiškėjui iki 2016 m. kovo 29 d. pristatyti į Ginklų fondą įkainavimui ir realizavimui pistoletą „Sig Sauer P230 SL“, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad vien dėl to, jog areštuojamas turtas nebuvo įkainotas, minėtas patvarkymas yra nepagrįstas ir prieštaraujantis CPK 675 straipsnio 2 dalies ir 681 straipsnio 1 dalies normoms.

CPK 699 straipsnyje nustatyta, jog turtas, kuris išimtas iš civilinės apyvartos ar kurio civilinė apyvarta yra apribota, realizuojamas teisės aktų nustatyta tvarka. Ginklų fondo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad Ginklų fondas organizuoja įstatymų nustatyta tvarka paimtų ginklų ir šaudmenų realizavimą ar jų sunaikinimą. Vadovaujantis vidaus reikalų ministro 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 1V-693 patvirtinto Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo, tinkamumo naudoti, tolesnio jų panaudojimo bei perduotų realizuoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų vertės apskaičiavimo aprašo 68 punktu, perduotus realizuoti Ginklų fondui ginklus, šaudmenis įvertina Ginklų fondo direktoriaus įsakymu sudaryta Ginklų techninės būklės ir vertės nustatymo komisija, į kurią įtraukiami ir kitų suinteresuotų institucijų atstovai (ekspertai). Šio aprašo 75, 76 punktuose numatyta, kad apie Ginklų techninės būklės ir vertės nustatymo komisijos sprendimą dėl ginklo, šaudmenų kainos nustatymo Ginklų fondas per 30 kalendorinių dienų nuo kainos nustatymo informuoja asmenį, iš kurio paimtas ginklas; asmuo, nesutinkantis su Ginklų techninės būklės ir vertės nustatymo komisijos nustatyta ginklo, šaudmenų kaina, turi teisę per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie nurodytos komisijos sprendimą gavimo šį sprendimą apskųsti Ginklų fondo direktoriui; pareiškėjas, per 30 kalendorinių dienų negavęs jį tenkinančio arba jokio atsakymo, sprendimą gali apskųsti teismui. Nurodytų nuostatų pagrindu darytina išvada, jog tik pristačius areštuotą ginklą į Ginklų fondą atsiras galimybė įvertinti ginklą ir jį įkainoti rinkos verte. Ginklo vertės nežinojimas turto arešto akto surašymo metu nebuvo kliūtis jį areštuoti, o norint nustatyti ginklo vertę, yra būtina pristatyti ginklą į Ginklų fondą, ką ginčijamu patvarkymu pareiškėjas pagrįstai buvo įpareigotas padaryti. Pažymėtina, kad ginčijamas 2016 m. kovo 15 d. patvarkymas Nr. SD-I-6093 atitinka ir pareiškėjo interesus, kadangi jis įpareigotas jam priklausantį areštuotą ginklą pristatyti į Ginklų fondą tam, jog ginklas nebūtų parduotas už mažesnę nei rinkos kainą ir taip būtų užtikrinti pareiškėjo bei jo kreditorių interesai.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos šios nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos. Nuo nurodyto pranešimo gavimo dienos sustabdomas fizinio asmens turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad pareiškėjo pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo buvo priimtas 2016 m. gegužės 10 d., t. y. iki 2016 m. kovo 15 d. patvarkymo dėl areštuoto ginklo pristatymo Nr. SD-I-6053 priėmimo (taip pat ir iki skundžiamos nutarties priėmimo), taigi nesant apribojimų atlikti išieškojimo veiksmus iš pareiškėjo turto. Pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo pripažinti ginčijamą patvarkymą neteisėtu dėl to, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra gautas pareiškėjo pareiškimas iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, kadangi pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo buvo paduotas 2016 m. balandžio 19 d., t. y. po ginčijamo patvarkymo priėmimo, be to, tuo metu jis nebuvo priimtas dėl pareiškime iškelti fizinio asmens bankroto bylą nustatytų trūkumų. Fizinių asmenų bankroto įstatyme įtvirtintas reikalavimas sustabdyti fizinio asmens turto realizavimą ir (ar) išieškojimą, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka, tik po pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo yra imperatyvus, todėl pareiškėjo argumentas, kad jo turto realizavimas ir (ar) išieškojimas turėjo būti sustabdytas pradėjus procesą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, t. y. nuo pareiškimo padavimo, o ne priėmimo, atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina ir tai, kad pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 9 dalį teismas, priėmęs nutartį atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos šios nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos; turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka, atnaujinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės nuo pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo iki atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą panaikinamos. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartimi atsisakyta iškelti bankroto bylą pareiškėjui (civilinė byla Nr. 2FB-20269-600/2016). Ši nutartis nėra įsiteisėjusi, nes dėl jos pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui yra padavęs atskirąjį skundą, todėl šiuo metu vykdymo veiksmai yra sustabdyti, taigi ir ginklo perdavimas Ginklų fondui yra negalimas. Vis dėlto ginčijamas antstolės patvarkymas buvo priimtas prieš sustabdant vykdymo veiksmus, todėl nėra teisinio pagrindo jį pripažinti neteisėtu ir panaikinti.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, pareiškėjas atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.