Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, eA-471-756/2017

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-03-27
Bylos Nr.: eA-471-756/2017
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02174-2015-5
Bylos rūšis: administracinė byla
Rezultatas: Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas

Teisėjai: Arūnas Dirvonas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.), Audrius Bakaveckas
Atsakovas: Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos
Pareiškėjas: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija
Trečiasis asmuo: E. B., P. M.

Administracinė byla Nr. eA-471-756/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02174-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 26 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims E. B. ir P. M. dėl sprendimo ir nurodymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Alytaus skyrius 2015 m. kovo 26 d. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2015 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 3R-82 (toliau – ir Sprendimas) ir 2015 m. kovo 13 d. nurodymą Nr. 2R-1454 (2.13) „Dėl asmens duomenų tvarkymo“ (toliau – ir Nurodymas).

Pareiškėjas paaiškino, kad Nurodymas priimtas neteisingai aiškinant ir taikant asmens duomenų apsaugą reglamentuojančias materialinės teisės normas, netinkamai vertinant faktines aplinkybes. Informacija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – ir Advokatūros įstatymas) 44 straipsnio 1 ir 2 punktais, advokatui P. M. buvo suteikta pagal jo 2014 m. gegužės 22 d. prašymą, kuriame paaiškinta, kad prašoma informacija yra reikalinga teikiant teisines paslaugas jo atstovaujamiems asmenims Druskininkų miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-508-182/2014 dėl gyvenamojo namo ir kitų statinių pagerinimo išlaidų bei kitų išlaidų atlyginimo. Kartu su 2014 m. gegužės 22 d. prašymu advokatas pateikė 2014 m. gegužės 7 d. išrašą iš sutarties dėl teisinių paslaugų Nr. 1751, 2014 m. sausio 7 d. E. Ž. mirties liudijimo AA Nr. 699910 kopiją ir 2014 m. vasario 11 d. liudijimo Nr. D2-481 kopiją. Taigi, Inspekcija padarė nepagrįstą išvadą, kad VSDFV Alytaus skyrius netinkamai įvertino asmens duomenų ryšį su advokato teikiamomis paslaugomis, neįgyvendino asmens (E. B.) teisės nesutikti su jo duomenų tvarkymu ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas, ADTAĮ) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Pareiškėjas sutinka, kad asmens duomenys gali būti teikiami tik esant aiškiam, apibrėžtam ir teisėtam tikslui, esant bent vienam Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytam teisėto tvarkymo kriterijui. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDĮ) 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad informacija apie draudėją gali būti teikiama tik esant raštiškam jo sutikimui, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, kai draudėjo sutikimo nereikia. Ši nuostata reiškia nuorodą į specialias teisės normas, suteikiančias konkrečiam asmeniui teisę gauti informaciją be draudėjo sutikimo. Analogiška nuostata yra Asmenų prašymų nagrinėjimo valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-69 (toliau – ir Taisyklės), 24¹.2 punkte. VSDFV Alytaus skyrius nesutinka su Inspekcijos išvada, kad advokato prašymas buvo abstraktus. Advokato prašyme aiškiai nurodytos teisės normos, kurių pagrindu tokia informacija turi būti suteikta, kokiam tikslui reikalaujami duomenys yra reikalingi, kam jie bus pateikti. Be to, advokatai privalo saugoti savo klientų asmens duomenis, jų neatskleisti. Todėl, neabejojant advokato sąžiningumu, buvo pagrįstai nuspręsta suteikti prašomą informaciją. Kadangi VSDFV teritoriniuose skyriuose duomenys yra tvarkomi vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu kriterijumi (tvarkyti asmens duomenis pagal įstatymus), VSDFV Alytaus skyrius neprivalėjo duomenų subjekto informuoti apie jų teikimą iš Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – ir Registras). Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 (toliau – ir Nuostatai), 2 punkte nustatyta Registro paskirtis – registruoti valstybiniu socialiniu draudimu apdraustus asmenis ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjus (Nuostatų 3 p.), rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir teisės aktų nurodytais atvejais teikti fiziniams ir juridiniams asmenims registro duomenis ir jų pagrindu suformuotus dokumentus, susijusius su registro objektais, atlikti kitus registro duomenų tvarkymo veiksmus.

Atsiliepimas

Atsakovas Inspekcija atsiliepime prašė pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo netenkinti.

Atsakovas paaiškino, kad išnagrinėjo E. B. skundą, kuriame jis teigė, jog VSDFV Alytaus skyrius nepaprašė advokato P. M. patikslinti, kodėl yra prašoma pateikti jo asmens duomenis, nes advokatas kitų aplinkybių, nei nurodytų 2014 m. gegužės 22 d. prašyme, nenurodė. VSDFV Alytaus skyrius, turėdamas tik advokato pateiktą informaciją, negalėjo padaryti pagrįstos išvados, kad advokato prašymas atitinka Įstatymo 6 straipsnio reikalavimus ir juo buvo įrodytas prašomų duomenų ryšys su civiline byla. VSDFV Alytaus skyrius advokato prašymą vertino remdamasis prielaidomis, o ne advokato nurodytais duomenimis, todėl pareiškėjas nevykdė pareigos laikytis Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytų principų ir kitų Įstatymo nuostatų reikalavimų. Pareiškėjas, būdamas atsakingas už asmens duomenų tretiesiems asmenims teikimo teisėtumą, nesiaiškino, ar advokatui šiuo atveju yra reikalingi šie duomenys ir, ar šie duomenys yra susiję su civiline byla. Be to, VSDFV Alytaus skyriaus vertinimas, kad advokatas gautus duomenis naudos sąžiningai, neturi teisinės reikšmės. Duomenų tvarkytojas turi kiekvienu individualiu atveju įvertinti duomenų teikimo teisėtumą ir pagrįstumą. Ši pareiga nėra susijusi su advokato pareiga saugoti jam patikėtą informaciją. Advokato teisė gauti informaciją nėra absoliuti. Šios teisės įgyvendinimas siejamas su pareigomis laikytis tokių teisių įgyvendinimą reglamentuojančių įstatymų. ADTAĮ vienas iš tikslų yra saugoti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę. VSDFV Alytaus skyriui buvo nurodyta, kad tvarkant asmens duomenis Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu, turi būti laikomasi privalomų procedūrų – supažindinti subjektą su jo teise nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys, išskyrus Įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas išimtis. Atsakovas pažymi, kad ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatyti teisėto asmens duomenų tvarkymo kriterijai yra taikomi kiekvienam asmens duomenų tvarkymo veiksmui atskirai, t. y. tas pats duomenų valdytojas gali asmens duomenis tvarkyti skirtingais pagrindais. Todėl šiuo atveju negalima teigti, kad Inspekcija VSDFV Alytaus skyrių išimtinai priskyrė duomenų valdytojams tik pagal Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą. VSDFV Alytaus skyrius 2015 m. sausio 28 d. raštu nurodė, kad asmens duomenų teikimo advokatui P. M. atveju, šiuos duomenis tvarkė Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Taigi Inspekcijos 2015 m. kovo 9 d. sprendimas Nr. 3R-82 ir 2015 m. kovo 13 d. nurodymas priimtas vadovaujantis Įstatymo 6 straipsniu, 41 straipsnio 5 dalimi, 41 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 46 straipsnio 2 dalimi, 51 straipsnio 1 dalimi, Nuostatų 15.2 punktu. VSDFV Alytaus skyrius negalėjo E. B. asmens duomenų pateikti advokatui, nes asmuo nebuvo supažindintas su jo teise nesutikti su asmens duomenų tvarkymu. Nurodyme buvo paaiškinta, kodėl VSDFV Alytaus skyriaus nurodomas asmens duomenų tvarkymo kriterijus šioje situacijoje negalėjo būti taikomas, ir pažymėta, kad jeigu duomenys būtų buvę tvarkomi pagal Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą, turėtų būtų laikomasi Įstatymo 27 straipsnyje nustatytos procedūros.

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. B. atsiliepime prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Paaiškinimuose E. B. nurodė, kad Įstatymo tikslas – ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant jo duomenis. Pažymos išdavimas itin šiurkščiai pažeidė objektyviai egzistuojantį teisėtą lūkestį, kad VSDFV Alytaus skyrius, kaip viešojo administravimo subjektas, būdamas jo asmens duomenų valdytoju, vadovaujantis Įstatymu tinkamai užtikrins jo privataus gyvenimo neliečiamumo teisę. VSDFV Alytaus skyrius pagal Įstatymo 27 straipsnio 1 dalį privalėjo supažindinti jį su teise nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys, to neatlikus, vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktu asmens duomenys buvo išduoti neteisėtai (be nurodyto to asmens duomenų ryšio su advokato teikiamomis teisinėmis paslaugomis) ir pažeistas Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Inspekcija pagrįstai pritaikė Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes ši teisės norma šiuo atveju yra speciali visų kitų, nurodytų VSDFV Alytaus skyriaus atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad asmens duomenų apsaugą (asmens duomenų tvarkymą) šiuo atveju reglamentuoja specialus įstatymas, atitinkamos teisės aktų nuostatos, susijusios su asmens duomenų tvarkymu (tokių duomenų teikimu), nagrinėjamam ginčui netaikytinos. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, asmens duomenys – bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. Tokių duomenų tvarkymas gali pasireikšti bet kuriuo su asmens duomenimis atliekamu veiksmu: rinkimu, užrašymu, kaupimu, saugojimu, klasifikavimu, grupavimu, jungimu, keitimu (papildymu ar taisymu), teikimu, paskelbimu, naudojimu, loginėmis ir (arba) aritmetinėmis operacijomis, paieška, skleidimu, naikinimu ar kitokiu veiksmu arba veiksmų rinkiniu (Įstatymo 2 str. 4 d.). Pagal VSDĮ 12 straipsnio 2 dalies nuostatas, informacija apie draudėją, apdraustąjį asmenį arba socialinio draudimo išmokos gavėją gali būti pateikta kitiems asmenims tik esant raštiškam draudėjo, apdraustojo asmens arba socialinio draudimo išmokos gavėjo sutikimui arba jo prašymui, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai draudėjo, apdraustojo asmens arba socialinio draudimo išmokų gavėjo sutikimo nereikia. Nuostata „išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai sutikimo nereikia“ ir reiškia nuorodą į specialiąsias teisės normas, suteikiančias konkrečiam subjektui teisę gauti duomenis apie asmenį, t. y. tokia teisė turi būti numatyta tų subjektų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Analogiška nuostata yra numatyta ir Taisyklių 24.2 punkte. Tą akcentavo ir Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-2912-402/2014. Pareiškėjas nesivadovavo Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, todėl jo skundas turi būti atmestas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo P. M. prašė pareiškėjo skundą tenkinti, panaikinti skundžiamus Inspekcijos Sprendimą ir Nurodymą.

Paaiškinimuose trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Lietuvos teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad advokatas turi teisę gauti iš asmenų reikalingus dokumentus ar jų nuorašus ar kitokią teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, vadovaudamasis Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1-2 punktais. Advokatūros įstatymo 5 straipsnyje yra įtvirtinti advokatų veiklos pagrindiniai principai, tarp kurių yra kliento paslapties neatskleidimas, 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtina advokatų pareigą saugoti advokato veiklos metu jam patikėtą informaciją ir jos neatskleisti. Viešojo administravimo institucijos savo veikloje privalo vadovautis teisės aktais, tarp jų Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – ir Konstitucija), taip pat bendraisiais teisės principais, iš kurių nagrinėjamu atveju paminėtinas viešumo principas. Konstitucijos 25 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta žmogaus teisė nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją, taip pat visuomenės informavimas apie administracinius sprendimus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje nurodo, kad vienas iš atviros teisingos ir darnios pilietinės visuomenės, demokratinės valstybės pagrindų yra konstitucinė teisė gauti informaciją. Žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimas, kitų konstitucinių vertybių užtikrinimas labai priklauso nuo galimybių gauti iš įvairių šaltinių informaciją ir ja naudotis. Įstatymo leidėjas, pripažindamas advokatūrą visos Lietuvos teisinės sistemos dalimi, to pačio įstatymo 44 straipsnyje numatė advokato teises. Viena jų, tai advokato teisė gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti reikalingų valstybės ar savivaldybės institucijų turimą ar kontroliuojamą informaciją, dokumentus, jų nuorašus arba motyvuotą atsisakymą juos pateikti. Ši advokato teisė suponuoja valstybės ar savivaldybės institucijų pareigą, pagal advokato paklausimą minėtą informaciją teikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) adm. bylos Nr. Al5-430/2005; Nr. A-492-623-14). Advokatas, vykdydamas savarankišką profesinę veiklą bei teikdamas teisinę pagalbą asmeniui, kurio teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, padeda įgyvendinti konstitucinę asmens teisę į teisminę gynybą; asmens teisė turėti advokatą yra viena iš asmens teisės į teisminę gynybą veiksmingo įgyvendinimo sąlygų ir kad iš Konstitucijos, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, nuostatose įtvirtintos konstitucinės asmens teisės į teisminę gynybą, taip pat teisės turėti advokatą įstatymų leidėjui kyla pareiga numatyti tokias advokatų teises, kad jie galėtų vykdyti savo profesinę veiklą ir teikti veiksmingą teisinę pagalbą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu pareiškėjo VSDFV Alytaus skyriaus skundą patenkino iš dalies: panaikino Inspekcijos 2015 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. 3R-82 (2.13.-1) 2 punktą, kuriuo nuspręsta pateikti VSDFV Alytaus skyriui nurodymą: 2.1 užtikrinti, kad advokatams pagal jų prašymus būtų teikiami asmens duomenys tik tais atvejais, jei advokato prašymas atitinka Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 6 straipsnio ir Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 2 dalies reikalavimus; 2.2 užtikrinti, kad tvarkant asmens duomenis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu, laikytis privalomų procedūrų jį taikant – supažindinti duomenų subjektą su jo teise nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys, išskyrus Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas išimtis. Taip pat teismas panaikino Inspekcijos 2015 m. kovo 13 d. nurodymą Nr. 2R-1454(2.13.), o kitoje dalyje skundą atmetė.

Teismas pažymėjo, kad šioje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2015 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. 3R-82 ir 2015 m. kovo 13 d. nurodymo Nr. 2R-1454(2.13.) teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčijamuose Sprendime ir Nurodyme nurodyta, kad advokatams pagal jų prašymus būtų teikiami asmens duomenys tik atvejais, jei advokato prašymas atitinka Įstatymo 6 straipsnio ir Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 2 dalies reikalavimus, taip pat tvarkant duomenis Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu privalu supažindinti duomenų subjektą su jo teise nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys, išskyrus Įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas išimtis. Teismas nurodė, kad šioje byloje svarbu nustatyti, ar advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti reikalingą valstybės ir savivaldybių institucijų turimą ar kontroliuojamą informaciją, dokumentus, jų nuorašus arba motyvuotą atsisakymą juos pateikti, ar VSDFV Alytaus skyrius, teikdamas advokatui P. M. informaciją apie E. B. pažeidė Įstatymo 6 straipsnio, 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus.

Nustatyta, kad advokatas P. M. atstovavo atsakovų R. Ž. ir A. Ž. interesams Druskininkų miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-508-182/2014 pagal ieškovų E. B., I. B. ir M. B. ieškinį dėl gyvenamojo namo ir kitų statinių pagerinimo išlaidų bei kitų išlaidų atlyginimo. Advokatas P. M. 2014 m. gegužės 22 d. pateikė prašymą VSDFV Alytaus skyriui, kuriame prašė pateikti turimus duomenis apie E. B. darbovietes bei draudžiamąsias pajamas laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2014 metų imtinai. Kartu su 2014 m. gegužės 22 d. prašymu advokatas pateikė 2014 m. gegužės 7 d. išrašą iš sutarties dėl teisinių paslaugų Nr. 1751, 2014 m. sausio 7 d. E. Ž. mirties liudijimo AA Nr. 699910 kopiją ir 2014 m. vasario 11 d. liudijimo Nr. D2-481 kopiją. VSDFV Alytaus skyrius 2014 m. gegužės 30 d. raštu, advokatui, kaip atsakovų atstovui, pateikė E. B. valstybinio socialinio draudimo duomenis, kuriuos advokatas kartu su priedais ir 2014 m. birželio 23 d. atsiliepimu pateikė Druskininkų miesto apylinkės teismui (LITEKO). E. B. 2015 m. sausio 5 d. pateikė skundą Inspekcijai dėl advokato P. M. ir VSDFV Alytaus skyriaus veiksmų. Inspekcija, išnagrinėjusi E. B. skundą, 2015 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 3R-82 konstatavo Įstatymo 6 straipsnio, 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimus (advokato prašymas neatitiko reikalavimų, VSDFV Alytaus skyrius, prieš pateikdamas advokatui informaciją apie E. B., nesupažindino duomenų subjekto su jo teise nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys) ir 2015 m. kovo 13 d. davė nurodymą VSDFV Alytaus skyriui užtikrinti, kad advokatams pagal jų prašymus būtų teikiami asmens duomenys tik atvejais, jei advokato prašymas atitinka Įstatymo 6 straipsnio ir Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio 2 dalies reikalavimus, taip pat užtikrinti, kad tvarkant duomenis Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu laikytis privalomų procedūrų, jį taikant – supažindinti duomenų subjektą su jo teise nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys, išskyrus Įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas išimtis.

Ginčo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK). Pagal Įstatymo 3 straipsnio 1 dalį asmens duomenys renkami: apibrėžtais ir teisėtais tikslais ir toliau nebūtų tvarkomi tikslais, nesuderinamais su nustatytaisiais prieš renkant asmens duomenis; tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai; tikslūs ir, jei reikia dėl asmens duomenų tvarkymo, nuolat atnaujinami; netikslūs ar neišsamūs duomenys turi būti ištaisyti, papildyti, sunaikinti arba sustabdytas jų tvarkymas; tapatūs, tinkami ir tik tokios apimties, kuri būtina jiems rinkti ir toliau tvarkyti; saugomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, negu to reikia tiems tikslams, dėl kurių šie duomenys buvo surinkti ir tvarkomi; tvarkomi pagal šiame ir kituose atitinkamą veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytus aiškius ir skaidrius asmens duomenų tvarkymo reikalavimus. Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu: duomenų subjektas duoda sutikimą; sudaroma arba vykdoma sutartis, kai viena iš šalių yra duomenų subjektas; pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis; siekiama apsaugoti duomenų subjekto esminius interesus; įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys; reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę savarankiškai rinkti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis, kuriuos advokatas gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis, t. y. gauti iš asmenų reikalingus dokumentus ar jų nuorašus, ar kitokią teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu <...>.

Žemesnės instancijos teismas

Įvertinęs šias teisės aktų normas, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu juos reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. Asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu tai atitinka Įstatymo 3 ir 5 straipsnių nuostatas. Be to, kaip matyti, Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punktas leidžia tvarkyti asmens duomenis esant dviem sąlygoms: jei šie duomenys tvarkomi dėl teisėto intereso ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia, kad nesutinka su Inspekcijos Sprendimu ir Nurodymu, kad advokato prašymas buvo abstraktus, nes prašyme aiškiai nurodytos teisės normos, kurių pagrindu tokia informacija turi būti suteikta, kokiam tikslui reikalaujami duomenys yra reikalingi, kam jie bus pateikti, be to, advokatai privalo saugoti savo klientų asmens duomenis, jų neatskleisti, todėl buvo pagrįstai nuspręsta suteikti prašomą informaciją.

Atsiliepimas

Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, argumentuodamas tuo, kad VSDFV Alytaus skyrius, turėdamas tik advokato pateiktą informaciją negalėjo padaryti pagrįstos išvados, kad jo prašymas atitinka Įstatymo 6 straipsnio reikalavimus, buvo įrodytas prašomų duomenų ryšys su civiline byla, todėl pareiškėja nevykdė pareigos laikytis Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytų principų ir kitų Įstatymo nuostatų reikalavimų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs administracinės bylos medžiagą, aktualų teisinį reguliavimą, tokiam atsakovo vertinimui iš esmės nepritaria, palaiko pareiškėjo teiginius.

Šios bylos kontekste teismas pažymi, jog Įstatymo tikslas – ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis, jis reglamentuoja santykius, kurie atsiranda tvarkant asmens duomenis automatiniu būdu, taip pat neautomatiniu būdu tvarkant asmens duomenų susistemintas rinkmenas: sąrašus, kartotekas, bylas, sąvadus ir kita. Įstatymas nustato fizinių asmenų, kaip duomenų subjektų, teises, šių teisių apsaugos tvarką, juridinių ir fizinių asmenų teises, pareigas ir atsakomybę tvarkant asmens duomenis (Įstatymo 1 str. 1, 2 d.). Asmens duomenys yra bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai (Įstatymo 2 str. 1 d.). Analogiškas asmens duomenų apibrėžimas yra įtvirtintas ir 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB (toliau – ir Direktyva 95/46/EB) dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo 2 straipsnio a dalyje, kur numatyta, kad asmens duomenys reiškia bet kurią informaciją, susijusią su asmeniu (duomenų subjektu), kurio tapatybė yra nustatyta arba gali būti nustatyta; asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta, yra tas asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta tiesiogiai ar netiesiogiai, ypač pasinaudojus nurodytu asmens identifikavimo kodu arba vienu ar keliais to asmens fizinei, fiziologinei, protinei, ekonominei, kultūrinei ar socialinei tapatybei būdingais veiksniais. Kadangi Įstatymo nuostatomis, be kita ko, siekiama įgyvendinti Direktyvą 95/46/EB, Įstatymo turinys turi būti aiškinamas atsižvelgiant į Direktyvos 95/46/EB turinį ir jos aiškinimo praktiką. Nuomonėje 4/2007 dėl asmens duomenų sąvokos nurodyta, kad Direktyvoje įtvirtintas asmens duomenų apibrėžimas rodo Europos teisės aktų leidėjo ketinimą taikyti plačią asmens duomenų sąvoką, taip pat nurodyta, kad ši sąvoka turi būti aiškinama atsižvelgiant į Direktyvos tikslą – saugoti fizinių asmenų pagrindines teises ir laisves, visų pirma jų privatumo teisę tvarkant asmens duomenis. Kita vertus, teismo teigimu, asmens duomenys gali būti tvarkomi dėl teisėto intereso ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. Toks nurodytas teisinis reguliavimas yra neatsiejamas nuo asmens teisės į privatų gyvenimą. Asmens teisę į privatumą saugo Konstitucija ir tarptautiniai teisės aktai. Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas, o šio straipsnio 4 dalis numato, kad įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Tokios teisės yra saugomos ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) 8 straipsniu, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsniu. Konvencijos 8 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas, buto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas. Duomenų, susijusių su privačiu asmens gyvenimu laikymas, taip pat ir jų panaudojimas patenka į Konvencijos 8 straipsnio veikimo sritį (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) sprendimas byloje S. ir Marper prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 30566/04), tačiau tokios informacijos panaudojimo ribojimas nėra absoliutus ir tam tikrais atvejais ši informacija pagrįstai gali būti panaudota. Taigi nurodytas ryšys lemia tai, kad asmens duomenų apsaugos teisinės nuostatos pirmiausiai reguliuojamos teisės į privatų gyvenimą garantijos pagrindu. Pažymėtina, kad Įstatymo nuostatos iš esmės atitinka Direktyvos Nr. 95/46 nuostatas, o Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytas reguliavimas kyla iš Direktyvos 95/46 7 straipsnio f punkto, kuris nustato, kad asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas, jei „tvarkyti reikia dėl teisėtų interesų, kurių siekia duomenų valdytojas arba trečioji šalis (šalys), kurioms atskleidžiami duomenys, išskyrus atvejus, kai duomenų subjekto, kuriam pagal 1 straipsnio 1 dalį reikalinga apsauga, teisės ir laisvės yra viršesnės nei šie interesai“.

Teismo nuomone, Inspekcijos, priėmusios ginčijamą sprendimą, atliekama funkcija – prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip yra vykdomas Įstatymas. Atsakovas ginčo sprendime konstatavo, kad advokato prašymas neatitiko Įstatymo 6 straipsnio reikalavimų, VSDFV Alytaus skyrius prieš pateikdamas advokatui informaciją apie E. B., nesupažindino duomenų subjekto su jo teise nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys ir tuo pažeidė Įstatymo 6 straipsnio, 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Tačiau nurodytas teisinis reguliavimas aiškiai numato, kad advokatas vykdydamas savarankišką profesinę veiklą bei teikdamas teisinę pagalbą asmeniui, kurio teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, padeda įgyvendinti konstitucinę asmens teisę į teisminę gynybą, jam suteikta teisė savarankiškai rinkti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis, kuriuos advokatas gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis. Įstatymo leidėjas Advokatūros įstatymu pripažindamas advokatūrą visos Lietuvos teisinės sistemos dalimi, to pačio įstatymo 44 straipsnyje numatė advokato teises. Viena jų, tai advokato teisė gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti reikalingų valstybės ar savivaldybės institucijų turimą ar kontroliuojamą informaciją, dokumentus, jų nuorašus arba motyvuotą atsisakymą juos pateikti. Ši advokato teisė suponuoja valstybės ar savivaldybės institucijų pareigą, pagal advokato paklausimą minėtą informaciją teikti. Teismas laiko, kad advokatas P. M., kreipęsis į VSDFV Alytaus skyrių su prašymu dėl jo atstovaujamųjų R. Ž. ir A. Ž. interesams Druskininkų miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-508-182/2014, tinkamai pagrindė savo prašymą – pateikė VSDFV Alytaus skyriui duomenis, įrodančius ryšį su teisinių paslaugų teikimu, jo prašymas vertintinas kaip aiškus, konkretus, be to, advokatas pateikė 2014 m. gegužės 7 d. išrašą iš sutarties dėl teisinių paslaugų Nr. 1751, 2014 m. sausio 7 d. E. Ž. mirties liudijimo AA Nr. 699910 kopiją ir 2014 m. vasario 11 d. liudijimo Nr. D2-481 kopiją. Advokatas prašymą VSDFV Alytaus skyriui teikė remdamasis Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 2 punktu, suteikiančiu jam teisę gauti iš asmenų reikalingus dokumentus ar jų nuorašus, ar kitokią teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, bei įgyvendindamas savo įgaliojimus pagal atstovavimo sutartį, vadinasi, asmens duomenų tvarkymas ir jų pateikimas nurodytu būdu buvo proporcingas, tinkamas siekiant nurodyto tikslo. Tačiau Inspekcija sprendime nepagrindė, jog tai buvo būtina, proporcinga, rinkti duomenis būtent tokiu būdu, netinkamai aiškino Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 6 straipsnio nuostatas.

Taigi, teismo vertinimu, advokato prašyti duomenys buvo tiesiogiai susiję su bendrosios kompetencijos teisme nagrinėta byla dėl gyvenamojo namo ir kitų statinių pagerinimo išlaidų bei kitų išlaidų atlyginimo, buvo būtini minėtoje byloje, advokatas stengėsi tinkamai ir rūpestingai užtikrinti klientės interesus, teikti veiksmingą teisinę pagalbą, jokių advokato piktnaudžiavimo ar gautos informacijos panaudojimo savanaudiškais tikslais veiksmų nenustatyta. Teismo bei bylos proceso šalių minėtoje civilinėje byloje susipažinimas su vienos iš bylos proceso šalių informacija apie E. B. valstybinio socialinio draudimo duomenis, kokius išdavė VSDFV Alytaus skyrius, nėra laikomi neteisėtu informacijos ar asmens duomenų paviešinimu. Teismas sutinka su atsakovo teiginiu, kad Advokatūros įstatymo nuostatos neįpareigoja advokato gauti asmens, kurio asmens duomenys renkami, sutikimo tokių duomenų rinkimui. Advokatūros įstatymo 5 straipsnio nuostatos įtvirtina advokatų veiklos pagrindinius principus, tarp kurių yra kliento paslapties neatskleidimas, taip pat įtvirtina advokatų pareigą saugoti advokato veiklos metu jam patikėtą informaciją ir jos neatskleisti (Advokatūros įstatymo 39 str. 1 d. 3 p.). Pažymėtina, kad duomenų valdytojas, kuris asmens duomenis gauna ne iš duomenų subjekto, privalo apie tai informuoti duomenų subjektą pradėdamas tvarkyti asmens duomenis arba, jei ketina duomenis teikti tretiesiems asmenims, privalo apie tai informuoti duomenų subjektą ne vėliau kaip iki to momento, kai duomenys teikiami pirmą kartą, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar kiti teisės aktai apibrėžia tokių duomenų rinkimo ir teikimo tvarką bei duomenų gavėjus (Įstatymo 24 str. 2 d.). Ginčo atveju, advokatas veikė vadovaudamasis Advokatūros įstatymo 44 straipsnio nuostatomis, advokatui nekilo pareiga informuoti E. B. apie tai, jog jis gavo atitinkamus duomenis, o VSDFV Alytaus skyriui, vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nekilo pareiga, prieš teikiant informaciją advokatui, supažindinti duomenų subjektus su jų teise nesutikti, kad būtų tvarkomi asmens duomenys. Todėl asmens duomenys nebuvo svarbesni nei advokato, vykdančio savarankišką profesinę veiklą ir teikiančio teisinę pagalbą asmeniui, kurio teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, be to, proceso šalys su šiais duomenimis turėjo teisę ir galimybę susipažinti nagrinėjamojoje civilinėje byloje. Analogiškos nuostatos atitinka LVAT formuojamą praktiką (LVAT adm. byla Nr. A822-3149/2012).

Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad Inspekcijos 2015 m. kovo 9 d. sprendimas Nr. 3R-82 ir 2015 m. kovo 13 d. nurodymas Nr. 2R-1454(2.13.), kuriuo VSDFV Alytaus skyriui nurodoma užtikrinti, kad advokatams pagal jų prašymus būtų teikiami asmens duomenys tik atvejais, jei advokato prašymas atitinka Įstatymo 6 straipsnio ir Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 2 dalies reikalavimus; taip pat nurodoma užtikrinti, kad tvarkant duomenis Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu laikytis privalomų procedūrų, jį taikant – supažindinti duomenų subjektą su jo teise nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys, išskyrus Įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas išimtis, yra neteisėtas ir nepagrįstas, Inspekcija nepilnai ištyrė nurodytas aplinkybes, neįvertino ginčui reikšmingų faktų, neteisingai vertino Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 6 straipsnio nuostatas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsniu ginčo Nurodymas naikintinas, o ginčo Sprendimas naikintinas iš dalies (ABTĮ 88 str. 1 d. 2 p.).

Teismas taip pat pažymi, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT adm. byla Nr. A261-3555/2011).

III.

Atsakovas Inspekcija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

1. Apeliantas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad Advokatūros įstatymo 44 straipsnyje numatyta advokato teisė rinkti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis suponuoja valstybės ar savivaldybės institucijų pareigą pagal advokato paklausimą tokią informaciją jam pateikti. Apelianto manymu, advokato teisė reikalauti pateikti informaciją nėra absoliuti. Advokatūros įstatymas numato tik advokato teisę ir sąlygas, kurioms esant advokatui gali būti teikiama informacija, tačiau teisės aktuose nėra įtvirtintos nuostatos, įpareigojančios valstybės ir savivaldybių institucijas, įstaigas, kitus fizinius ar juridinius asmenis privalomai pateikti informaciją pagal advokato prašymą. Net pati Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies formuluotė „arba motyvuotą atsisakymą juos pateikti“ aiškiai numato valstybės ar savivaldybės institucijų (nagrinėjamu atveju – VSDFV Alytaus skyriaus) diskrecijos teisę ir galimybę dėl objektyvių priežasčių nepateikti advokatui jo prašomos informacijos. Nei teismas, nei VSDFV Alytaus skyrius nenurodė jokio kito teisės akto, kuris įpareigotų VSDFV Alytaus skyrių privalomai teikti pareiškėjo asmens duomenis advokatui (priešingai būtų, jei teismas įpareigotų pateikti asmens duomenis, vadovaujantis CPK 199 straipsniu; arba policijos įstaigos savo prašymu, vadovaujantis Policijos veiklos įstatymo 6¹ straipsniu). Tokią Inspekcijos poziciją patvirtina ir LVAT 2004 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-12-2004, kurioje konstatuota, jog advokato teisė reikalauti pateikti informaciją nėra absoliuti; šios teisės įgyvendinimas siejamas su tam tikromis pareigomis laikytis tokių teisių įgyvendinimą reglamentuojančių įstatymų. Asmens duomenų tvarkymą reglamentuoja ADTAĮ, kurio vienas iš tikslų – ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę ryšium su asmens duomenų tvarkymu. Vadinasi, nors advokatas turi teisę gauti veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų, tokius asmens duomenis advokatui teikiantis duomenų valdytojas privalo laikytis ADTAĮ 3 straipsnyje įtvirtintų teisėtumo ir proporcingumo principų bei kitų Įstatyme nustatytų reikalavimų. Šiuo atveju VSDFV Alytaus skyrius, pagal Įstatymą būdamas atsakingas už E. B. asmens duomenų teikimo tretiesiems asmenims teisėtumą, nesiaiškino, ar advokatui teisinių paslaugų teikimui yra reikalingi E. B. asmens duomenys ir kaip būtent tokios apimties duomenys yra susiję su advokato teikiamomis teisinėmis paslaugomis.

2. Advokatas P. M. 2014 m. gegužės 22 d. prašyme VSDFV Alytaus skyriui nurodė, kad 2014 m. gegužės 7 d. atstovavimo sutarties Nr. 1751 pagrindu atstovauja R. Ž. ir A. Ž. interesus. Advokatas šiuo prašymu, be kita ko, prašė VSDFV Alytaus skyriaus pateikti visus turimus duomenis apie E. B. darbovietes ir draudžiamąsias pajamas laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki šiol. Advokato 2014 m. gegužės 22 d. prašyme buvo nurodyta, kad prašoma informacija yra reikalinga teikiant teisines paslaugas jo atstovaujamiems asmenims Druskininkų miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-508-182/2014 dėl gyvenamojo namo ir kitų statinių pagerinimo išlaidų bei kitų išlaidų atlyginimo. Tačiau E. B. skundo nagrinėjimo Inspekcijoje metu nenustatyta, kad VSDFV Alytaus skyrius būtų kreipęsis į advokatą P. M., prašydamas patikslinti, kodėl yra prašoma pateikti pareiškėjo asmens duomenis, o advokatas kitų aplinkybių, išskyrus nurodytas 2014 m. gegužės 22 d. prašyme, VSDFV Alytaus skyriui nenurodė. Įvertinęs advokato P. M. 2014 m. gegužės 22 d. prašymą, apeliantas nesutinka su teismo nuomone, kad buvo tinkamai įvertintas advokato 2014 m. gegužės 22 d. prašymo turinys, o prašomi pareiškėjo asmens duomenys advokatui buvo pateikti pagrįstai. Turėdamas tik advokato 2014 m. gegužės 22 d. prašyme nurodytą informaciją, kuri nepagrindė prašomų asmens duomenų apimties (ir už laikotarpį po E. B. ieškinio teisme priėmimo) būtinumo, VSDFV Alytaus skyrius padarė nepagrįstą išvadą, kad advokato prašymas atitinka Įstatymo 6 straipsnio reikalavimus ir šiuo prašymu buvo įrodytas prašomos informacijos ryšys su nagrinėjama byla. Be to, VSDFV Alytaus skyrius nei 2015 m. spalio 30 d. skunde teismui, nei Inspekcijai pateiktame 2015 m. sausio 28 d. rašte Nr. (4.18.) Rl-2437 nenurodė objektyvių aplinkybių, kurios leistų advokato 2014 m. gegužės 22 d. prašymą vertinti kaip atitinkantį Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Pažymėtina, kad advokato 2014 m. gegužės 22 d. prašymą VSDFV Alytaus skyrius vertino išimtinai remdamasis prielaidomis, o ne advokato nurodytais duomenimis. VSDFV Alytaus skyrius savo 2015 m. spalio 30 d. skunde nurodė, „<...> kad ginčas teisme yra susijęs su 2014 m. sausio 7 d. mirusio asmens paveldėtu turtu ir išlaidų dėl turto pagerinimo atlyginimo iš turto paveldėtojų <...>. Atitinkamai VSDFV Alytaus skyrius 2015 m. sausio 28 d. rašte Inspekcijai taip pat nurodė, „kad advokato prašymas dėl duomenų apimties siekiant išsiaiškinti ieškovų turėtas pajamas prašomu laikotarpiu yra pagrįstas, kadangi gyvenamojo namo ir kitų statinių pagerinimui reikalingos piniginės lėšos, be to, turto pagerinimas procesas gali vykti ilgą laiką“. Kaip matyti iš šių VSDFV Alytaus skyriaus paaiškinimų, vertinant advokato 2014 m. gegužės 22 d. prašymą buvo remiamasi tik tam tikromis prielaidomis, kad ginčas yra susiję su paveldėtu turtu (tokios išvados vienareikšmiškai iš advokato prašymo negalima daryti) bei kad turto pagerinimo procesas gali vykti ilgą laiką. Apibendrinant, darytina išvada, kad VSDFV Alytaus skyrius advokato 2014 m. gegužės 22 d. prašymą vertino tik formaliai, bet ne asmens duomenų apsaugos aspektu.

Tai pat advokato P. M. prašomi pateikti duomenys už laikotarpį iki pat advokato 2014 m. gegužės 22 d. prašymo pateikimo, t. y. ir už laikotarpį po E. B. ieškinio teisme priėmimo, neturi ryšio su advokato nurodytomis teisinėmis paslaugomis, nes kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl turto pagerinimo išlaidų atlyginimo yra prašoma atlyginti jau už tam tikrą laikotarpį patirtas turto pagerinimo išlaidas.

Atkreiptinas dėmesys, kad VSDFV Alytaus skyriaus ir teismo nurodoma aplinkybė, jog Druskininkų miesto apylinkės teismas prie nagrinėjamos bylos prijungė advokato P. M. iš VSDFV Alytaus skyriaus surinktus E. B. asmens duomenis, VSDFV Alytaus skyriaus duomenų teikimo advokatui P. M. atžvilgiu neturi teisinės reikšmės, nes tai parodo, kad asmens duomenys buvo panaudoti tuo tikslu, kuriuo ir buvo prašyti, bet tai nedaro VSDFV Alytaus skyriaus veiksmų perduodant minėtus duomenis advokatui P. M. teisėtais (pvz., LVAT 2010 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-270/2010).

3. Inspekcija nesutinka su teismo išvada, kad ginčo atveju advokatas P. M. veikė vadovaudamasis Advokatūros įstatymo 44 straipsnio nuostatomis, jam nekilo pareiga informuoti E. B. apie tai, jog jis gavo atitinkamus duomenis, o VSDFV Alytaus skyriui, vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nekilo pareiga, prieš teikiant informaciją advokatui, supažindinti duomenų subjektus su jų teise nesutikti, kad būtų tvarkomi asmens duomenys. Įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje yra numatyta duomenų valdytojo pareiga supažindinti duomenų subjektą su jo teise nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys, jeigu jie tvarkomi vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktais. LVAT 2010 m. vasario 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-444-270/2010 konstatavo, kad Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktų pažeidimas turi būti konstatuojamas jau vien dėl to, kad nebuvo laikomasi privalomos procedūros juos taikant, t. y. nebuvo įgyvendinta duomenų subjekto teisė nesutikti su jo asmens duomenų tvarkymu. Iš E. B. Inspekcijai pateikto skundo matyti, kad duomenų subjektas nebuvo supažindintas su jo teise nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys. VSDFV Alytaus skyrius neįgyvendino Įstatymo 27 straipsnio nuostatų, todėl šiuo atveju konstatuotinas Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimas. Taigi, teismas netinkamai vertino materialiąsias teisės normas ir padarė klaidingą išvadą.

Atsiliepimas

Pareiškėjas VSDFV Alytaus skyrius su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepime prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas palaiko savo patikslintame skunde išdėstytą nuomonę dėl Sprendimo ir Nurodymo. Papildomai nurodo, kad nesutinka su apelianto teiginiu, jog advokato teisė reikalauti pateikti informaciją nėra absoliuti. Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 2 punkte nurodoma, kokiomis sąlygomis įgyvendinama advokato teisė rinkti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti duomenų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Advokatas P. M. prašymą VSDFV Alytaus skyriui teikė remdamasis Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 2 punktu, suteikiančiu jam teisę gauti iš asmenų reikalingus dokumentus ar jų nuorašus, ar kitokią teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, bei įgyvendindamas savo įgaliojimus pagal atstovavimo sutartį remiantis Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktu. VSDFV Alytaus skyrius advokato prašymą dėl asmens duomenų teikimo įvertino individualiai. Advokatas prašyme nurodė duomenų naudojimo tikslą (atstovavimas civilinėje byloje Nr. 2-508-182/2014 dėl gyvenamojo namo ir kitų statinių pagerinimo išlaidų bei kitų išlaidų atlyginimo), teisinį pagrindą (atstovavimo sutartis ir Advokatūros įstatymo 44 str. 1 ir 2 p.), kokius klientus atstovauja advokatas (galutiniai duomenų gavėjai – R. Ž. ir A. Ž.) ir prašomų duomenų apimtį. Minėtame prašyme konkrečiai suformuluota nuoroda, jog prašomi duomenys bus pateikti į konkrečią civilinę bylą. Iš prašymo turinio nesudėtinga nustatyti prašančiojo teisėtą interesą – įrodymų apie ieškovo civilinėje byloje turtinę padėtį ir pajamas rinkimas ir jų panaudojimas civiliniame procese. VSDFV Alytaus skyriaus išduota pažyma buvo panaudota kaip tik tuo tikslu, kurį nurodė advokatas, t. y. pateikta į civilinę bylą. Be to, Inspekcija ne kartą savo išaiškinimuose yra pažymėjusi, kad vadovaujantis Įstatymo 6 straipsniu ir Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktu, advokatas, prašydamas pateikti duomenis, be duomenų teikimo ir gavimo teisinio pagrindo, aiškiai apibūdintos prašomų duomenų apimties, prašyme turi nurodyti konkretų asmens duomenų naudojimo tikslą, o ne abstrakčiai nurodyti, kad, pavyzdžiui, „duomenys reikalingi nagrinėjant civilinę bylą“ ar „duomenys reikalingi parengti bylą teisminiam nagrinėjimui“.

Apeliaciniame skunde pateikta Inspekcijos nuomonė, jog teismas nevertino, ar asmens duomenys advokatui buvo pateikti teisėtai, atsižvelgiant į Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus teisėtumo, proporcingumo ir tikslo principus. VSDFV Alytaus skyrius su tokia apelianto nuomone nesutinka ir atkreipia dėmesį į tai, kad Inspekcija, nagrinėdama pareiškėjo E. B. skundą, priimdama Sprendimą bei teikdama VSDFV Alytaus skyriui Nurodymą dėl asmens duomenų tvarkymo, konstatavo, kad VSDFV Alytaus skyrius pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto bei 6 straipsnio nuostatas. Inspekcija nei Nurodyme, nei Sprendime nepasisakė ir nenurodė, kad VSDFV Alytaus skyrius pažeidė Įstatymo 3 straipsnyje nustatytus proporcingumo, tikslo, apimties principus. Inspekcijai suteiktos teisės yra nukreiptos į tai, kad pagal savo kompetenciją Inspekcija galėtų vykdyti veiksmingą ginčo santykių kontrolės funkciją. Antra vertus, vykdydama šią funkciją gautų skundų nagrinėjimo būdu, Inspekcija privalo visapusiškai ir išsamiai ištirti gautus nusiskundimus dėl tariamai pažeistos asmens teisės į saugų garantuojamą jo asmeninių duomenų panaudojimą. Pastarosios pareigos vykdymo kontekste Inspekcija, be kita ko, privalo pasinaudoti visomis įstatymo jai suteiktomis teisėmis tam, kad skundą padavęs asmuo gautų objektyvų ir visapusišką jo nurodytų aplinkybių įvertinimą jį dominančiu aspektu. Šiuo atveju, pareiškėjo teigimu, Inspekcija neobjektyviai ir nevisapusiškai išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, apeliaciniame skunde pasisako, kad teismas visiškai nevertino, ar asmens duomenys advokatui buvo pateikti teisėtai, atsižvelgiant į Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus teisėtumo, proporcingumo ir tikslo principus. Tai reiškia, kad Inspekcija reikalauja, kad teismas pasisakytų ir dėl kitų Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų asmens duomenų tvarkymo reikalavimų pažeidimo, kurių Inspekcija nei Sprendime, nei Nurodyme nevertino.

Šalies argumentai

Apeliantas atkreipė dėmesį į VSDFV Alytaus skyriaus ir teismo nurodomą aplinkybę, jog Druskininkų miesto apylinkės teismas prie nagrinėjamos bylos prijungė advokato iš VSDFV Alytaus skyriaus surinktus E. B. asmens duomenis ir teigia, kad ši aplinkybė neturi teisinės reikšmės, nes tai parodo, kad asmens duomenys buvo panaudoti tuo tikslu, kuriuo ir buvo prašyti. Šį savo teiginį apeliantas grindžia LVAT 2010 m. vasario 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-270/2010. Tačiau, pareiškėjo manymu, reiktų atkreipti dėmesį į LVAT 2010 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-1379/2010, kurioje Inspekcija duomenų teikimo teisėtumą įrodinėjo būtent tuo pačiu argumentu, kurį ginčija šioje byloje (kad pateiktus duomenis teismas prijungė prie bylos). LVAT 2010 m. lapkričio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-525-1379/2010 išvadą dėl duomenų teikimo teisėtumo pagrindė aplinkybe, kad advokatui pateikti duomenys buvo prijungti prie teisme nagrinėjamos bylos. Taigi, akivaizdu, kad Inspekcija neturi šiuo klausimu nuoseklios pozicijos. Toks Inspekcijos, kaip institucijos prižiūrinčios ir kontroliuojančios Įstatymo vykdymą, dviprasmiškas elgesys asmens duomenų valdytojams nesuteikia aiškumo tvarkant asmens duomenis. Be to, atkreiptinas dėmesys į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-3533-643/2015. Šioje byloje nustatytos aplinkybės dėl duomenų teikimo yra panašios į nagrinėjamą bylą: pareiškėjas ginčijo VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmus dėl neteisėto duomenų suteikimo trečiajam asmeniui be jos sutikimo. Inspekcija, ištyrusi pareiškėjo skundą, konstatavo, kad VSDFV Vilniaus skyrius, teikdamas asmens duomenis advokatui, pažeidė Įstatymo 6 straipsnio nuostatas, kadangi advokato prašyme nebuvo nurodytas asmens duomenų naudojimo tikslas. Taigi, esant panašioms aplinkybėms, Inspekcija nereikalavo, kad VSDFV Vilniaus skyrius, prieš teikdamas duomenis advokatui, vadovaujantis Įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi, supažindintų duomenų subjektą su jo teise nesutikti, kad būtų tvarkomi asmens duomenys. Panašios aplinkybės susiklostė ir LVAT 2010 m. lapkričio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-525-1379/2010. Akivaizdu, kad Inspekcija neturi aiškios ir nuoseklios pozicijos dėl Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies taikymo. Tai dar kartą parodo, kad Inspekcija netinkamai aiškino materialinės teisės normas.

Inspekcija netyrė ir neanalizavo, ar šiuo konkrečiu atveju galima pritaikyti išimtį, nustatytą Įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje. VSDFV Alytaus skyriaus nuomone, Inspekcija turėjo taikyti Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą išimtį, pagal kurią duomenų subjekto nereikia supažindinti, kai reikia užtikrinti kitų asmenų teisių ir laisvių apsaugą. Taigi, pareiškėjo manymu, šiuo atveju teikiant duomenis advokatui buvo užtikrinama jo atstovaujamų asmenų teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, teisė gintis nuo pareikšto ieškinio. Kita vertus, Inspekcija, reikalaudama pagal Įstatymo 27 straipsnį supažindinti duomenų subjektą su jo teise nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys, reikalauja gauti asmens sutikimą, o tai reiškia, kad net ir tenkinant Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytus teisėto asmens duomenų tvarkymo kriterijus, reikalaujama tenkinti dar ir Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą kriterijų, kuris teigia, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu duomenų subjektas duoda sutikimą. Tačiau ir pati Inspekcija, ir teismai ne kartą pasisakė, kad duomenys tvarkomi teisėtai, jei laikomasi bent vieno iš Įstatymo 5 straipsnyje nustatytų teisėto asmens duomenų tvarkymo kriterijų. Atsižvelgiant į tai, VSDFV Alytaus skyrius nesutinka su tuo, kad pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą teisėtumo principą.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo advokatas P. M. su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepime prašo atsakovo Inspekcijos apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Trečiojo suinteresuoto asmens įsitikinimu, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimas dalyje, kuria buvo patenkintas pareiškėjo VSDFV Alytaus skyrius skundas, yra visiškai teisėtas ir pagrįstas. Pirma, apeliantas ginčija advokato teisę gauti informaciją pagal Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktą, nurodydamas, kad advokato teisė gauti informaciją nėra absoliuti. Tačiau pirmosios instancijos teismas, aiškindamas Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktą, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnį, visiškai pagrįstai pažymėjo, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi dėl teisėto intereso ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. Įstatymo leidėjas įstatymu pripažindamas advokatūrą visos Lietuvos teisinės sistemos dalimi, to paties įstatymo 44 straipsnyje numatė advokato teises. Viena jų – advokato teisė iš valstybės ir savivaldybių institucijų gauti informaciją, reikalingą veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti. Ši advokato teisė suponuoja valstybės ar savivaldybės institucijų pareigą pagal advokato paklausimą minėtą informaciją teikti (LVAT 2005 m. gegužės 3 d. nutartis adm. byloje Nr. AI5-430/2005; 2014 m. vasario 27 d. sprendimas adm. byloje Nr. A-492-623-14, Konstitucinio Teismo 2011 m. birželio 9 d. nutarimas ir kt.).

Šalies argumentai

Apeliantas nepagrįstai ginčija advokato P. M. pateikto 2014 m. gegužės 22 d. prašymo dėl informacijos pateikimo teisėtumą bei pagrįstumą. Šioje administracinėje byloje buvo visiškai pagrįstai nustatyta, kad advokatas, teikdamas 2014 m. gegužės 22 d. užklausimą VSDFV Alytaus skyriui, nurodė aiškų tikslą, kuriam yra reikalingi pašomi duomenys. Nurodytos informacijos pateikimas visiškai atitiko ir nepažeidė Įstatymo 6 straipsnio nuostatų. Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje yra pripažįstama, jog advokatui kreipiantis į VSDFV su prašymu dėl informacijos pateikimo pakanka nurodyti ginčo pobūdį, iš kurio būtų galima nustatyti prašančiojo teisėtą interesą (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimas adm. byloje Nr. 1-3533-643/2015). Be to, administracinių teismų praktikoje pripažinta, kad advokatas neprivalo nurodyti konkrečios bylos (numerio), jeigu iš prašymo yra galima suprasti prašančiojo teisinį interesą. Apelianto pozicija, kad VSDFV Alytaus skyrius turėjo pareigą kreiptis į advokatą, kad jis patikslintų, kodėl prašo konkrečiai civilinei bylai reikalingos informacijos yra visiškai nepagrįsta. Akcentuotina, kad šiuo konkrečiu atveju 2014 m. gegužės 22 d. prašyme advokatas buvo nurodęs konkrečią Druskininkų miesto apylinkės teismo bylą ir šios civilinės bylos numerį. Taigi, prašomų dokumentų gavimo tikslas buvo labai konkretus ir aiškus. Advokatas, prašydamas pateikti duomenis, neprivalo prašyme nurodyti detalios bylos fabulos (t. y. išsamiai išdėstyti absoliučiai visas konkrečiame teisme nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybes). Tai prieštarautų Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1-2 punktams, 46 straipsnio nuostatoms ir advokato kaip valstybės įgalioto asmens atliekamų specifinių funkcijų esmei bei prigimčiai, teikiant teisinę pagalbą asmenims. Kreipimosi į advokatą faktas, sutarties su klientu sąlygos, kliento suteikta informacija ir pateikti duomenys, konsultacijos pobūdis bei pagal kliento pavedimą advokato surinkti duomenys sudaro advokato profesinę paslaptį; draudžiama viešai arba slaptai susipažinti su advokato profesinę paslaptį sudarančia informacija ir ją naudoti kaip įrodymą.

P. M. manymu, apeliantas nepagrįstai nurodo, kad advokato P. M. gautų duomenų prijungimo prie konkrečios Druskininkų miesto apylinkės teismo bylos faktas negalėjo turėti teisinės reikšmės nagrinėjant šią administracinę bylą. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad visi iš VSDFV Alytaus skyriaus gauti duomenys kartu su 2014 m. birželio 23 d. atsiliepimu į patikslintą ieškinį buvo pateikti Druskininkų miesto apylinkės teismui ir teismo priimti kaip civilinei bylai reikšmingi rašytiniai įrodymai. CPK 180 straipsnyje nurodyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Druskininkų miesto apylinkės teismas, prijungdamas dokumentus prie konkrečios bylos, privalėjo įvertinti ir įvertino įrodymų leistinumo reikalavimą. Vadinasi, vykdomosios institucijos atstovai, šiuo atveju apeliantas Inspekcija, neturi jokio pagrindo ginčyti ir vertinti Druskininkų miesto apylinkės teismo procesinio veiksmo prie nagrinėjamos bylos prijungti iš VSDFV Alytaus skyriaus gautus duomenis. Jeigu teismas prijungė advokato P. M. pateiktus dokumentus, vadinasi šie duomenys (visa apimtimi) buvo susiję ir reikšmingi nagrinėjamai bylai.

Inspekcija apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad VSDFV Alytaus skyrius privalėjo supažindinti duomenų subjektą su jo teise nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys (pagal Įstatymo 27 str.). Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ne tik pavienes Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas, bet ir Advokatūras įstatymo, reglamentuojančio advokato profesinę veiklą, nuostatas. Taip pat teismas pagrįstai nurodė, kad VSDFV Alytaus skyriui, vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nekilo pareiga prieš teikiant informaciją advokatui supažindinti duomenų subjektus su jų teise nesutikti, kad būtų tvarkomi asmens duomenys. Šiuo konkrečiu atveju asmens duomenys (t. y. E. B. duomenys) nebuvo svarbesni nei advokato, vykdančio savarankišką profesinę veiklą ir teikiančio teisinę pagalbą asmeniui, kurio teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, teisė gauti bylai reikšmingą informaciją (duomenis).

Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat pažymi, kad apeliantas apeliaciniame skunde prašo teismo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, tačiau nenurodo, kokio pobūdžio (apimties) naują sprendimą turėtų priimti apeliacinės instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Inspekcijos apeliacinis skundas neatitinka ABTĮ 130 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. B. prašo tenkinti atsakovo Inspekcijos apeliacinį skundą ir panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – VSDFV Alytaus skyriaus patikslintą skundą atmesti.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad su teismo sprendimu nesutinka ir visiškai pritaria Inspekcijos apeliaciniame skunde nurodytiems argumentams. Papildomai pažymi, kad asmens duomenys yra ypatingai svarbūs, o jų apsauga – vienas iš žmogaus teisės į privatų gyvenimą, įtvirtintos Konvencijos 8 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje, aspektų, kuri turi būti maksimali ir tinkamai užtikrinta. Joks galiojantis teisės aktas nesuteikia advokatui teisės gauti informacijos, nesusijusios su nagrinėjama byla teisme. Kaip ir joks teisės aktas neįpareigoja duomenų valdytojo pateikti advokatui asmens duomenis, šiam tinkamai nepagrindus savo prašymo, t. y. jei advokato prašymas neatitinka Įstatymo 6 straipsnio ir Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1-2 dalies reikalavimų.

Civiliniame procese galioja dispozityvumo principas (CPK 13 str.), pagal kurį teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių pareiga. Ieškinyje turi būti suformuluojamas ieškinio faktinis pagrindas ir dalykas. Suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą yra išimtinė ieškovo prerogatyva (pareiga), nes ieškinio dalykas apibrėžia bylos teisminio nagrinėjimo dalyką, bylos ribas ir įrodinėtinas byloje aplinkybes. Atsakovui, kaip ir jo atstovui, nėra suteikiama teisė formuluoti ieškinio dalyką ar pagrindą ar savaip interpretuoti konkrečiai ieškovo nurodytus ieškinio dalyką ar pagrindą. Prie 2015 m. sausio 5 d. skundo, adresuoto Inspekcijai, E. B. pridėjo ir 2014 m. balandžio 15 d. patikslinto ieškinio dėl gyvenamojo namo ir kitų statinių pagerinimo išlaidų bei kitų išlaidų atlyginimo kopiją, iš kurios matyti, kad: iš advokato atstovaujamų atsakovų E. B., I. bei M. B. 2014 m. balandžio 15 d. patikslintu ieškiniu reikalavo atlyginti išlaidas už laikotarpį nuo 2003 m. iki 2014 m. (konkrečiai E. B. iš atsakovų reikalauta atlyginti išlaidas, patirtas per 2003-2007 m. laikotarpį). Advokatas E. B. asmens duomenų 2014 m. gegužės 22 d. prašymu paprašė nuo 2003 m. sausio 1 d. iki „iki šiol“, o VSDFV Alytaus skyrius šiuos duomenis jam ir pateikė už laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 26 d. Taigi, pateikti E. B. asmens duomenys už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 26 d. su nagrinėjama civiline byla Nr. 2-508-182/2014 nebuvo kaip nors susiję, net pats advokatas jais nesirėmė teikdamas atsiliepimą teismui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1-4 punktus, asmens duomenų apimtis siejama su asmens duomenų tvarkymo tikslais, tad VSDFV Alytaus skyrius advokatui galėjo pateikti tik tiek E. B. asmens duomenų, kiek jų reikėjo civilinei bylai Nr. 2-508-182/2014 išnagrinėti. Advokatas prašomos pateikti informacijos apimties visiškai nekomentavo ir nebandė paaiškinti, kodėl VSDFV Alytaus skyriui nurodė būtent šį (vienodą visiems ieškovams, nors jų reikalavimai buvo susiję su skirtingais periodais), konkretų laikotarpį – nuo 2003 m. sausio 1 d. „iki šiol“.

Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, VSDFV Alytaus skyrius daro niekuo nepagrįstą prielaidą, kad jeigu advokato pažyma buvo pateikta Druskininkų miesto apylinkės teismui ir teismas ją prijungė prie civilinės bylos, tai tiesiogiai (ar netiesiogiai) patvirtina šios pažymos teisėtumą. Šis teiginį paneigia teismų praktika (Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 2 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-425-142/2009 nurodė: „Šiuo atveju visai neturi reikšmės tas faktas, kad rašytinis įrodymas buvo priimtas į civilinę bylą, nes teismas tokiu atveju nesprendžia, ar rašytinis įrodymas pateiktas vienos proceso šalies yra gautas pažeidžiant kokio nors kito įstatymo nuostatas. <..>“; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 51 pažymėjo, kad „Teismas įrodymus tiria civilinių bylų nagrinėjimo teisme stadijoje, nagrinėdamas bylą iš esmės. Tirdamas įrodymus, teismas privalo patikrinti priimtų įrodymų sąsajumą, leistinumą, įrodomąją reikšmę, palyginti skirtingomis įrodinėjimo priemonėmis gautą informaciją (CPK 249 straipsnio 2 dalis, 250 straipsnis)“. Šiuo konkrečiu atveju, Druskininkų miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-508-182/2014 surengė du parengiamuosius teismo posėdžius ir vieną teismo posėdį (rašytinio proceso tvarka 2014 m. spalio 31 d.), kuriame patvirtino bylos šalių sudarytą taikos sutartį, todėl byla iš esmės nebuvo nagrinėjama, vykusiuose teismo posėdžiuose pateikti šalių įrodymai nebuvo tiriami ir dėl jų sąsajumo, leistinumo, įrodinėjimo reikšmės ir kt. aplinkybių teismo iš viso nebuvo pasisakyta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius ginčija Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2015 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 3R-82 bei 2015 m. kovo 13 d. nurodymą Nr. 2R-1454 (2.13) „Dėl asmens duomenų tvarkymo“.

Iš byloje surinktų duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad Druskininkų miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-508-182/2014 pagal ieškovų E. B. (nagrinėjamoje administracinėje byloje – trečiasis suinteresuotas asmuo), I. B. ir M. B. ieškinį atsakovams A. Ž. ir R. Ž. dėl gyvenamojo namo ir kitų statinių pagerinimo išlaidų bei kitų išlaidų priteisimo. Atsakovams A. Ž. bei R. Ž. minėtoje civilinėje byloje atstovavo advokatas P. M. (nagrinėjamoje administracinėje byloje – trečiasis suinteresuotas asmuo), kuris 2014 m. gegužės 22 d. kreipėsi į VSDFV Alytaus skyrių (nagrinėjamoje administracinėje byloje – pareiškėjas) su prašymu pateikti visus VSDFV turimus duomenis apie E. B. darbovietes bei draudžiamąsias pajamas laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki šiol (t. y. iki prašymo pateikimo dienos). VSDFV Alytaus skyrius advokato P. M. 2014 m. gegužės 22 d. prašymą tenkino ir pateikė jam 2014 m. gegužės 29 d. pažymą „Apie asmens valstybinį socialinį draudimą“ Nr. D59-808, kurioje nurodė duomenis apie E. B. darbovietes bei draudžiamąsias pajamas laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 29 d. Minėtą pažymą VSDFV Alytaus skyrius advokatui išdavė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Advokatas P. M. 2014 m. gegužės 29 d. pažymoje Nr. D59-808 nurodytus E. B. valstybinio socialinio draudimo duomenis (kartu su priedais ir atsiliepimu) pateikė Druskininkų miesto apylinkės teismui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. B. dėl tokių VSDFV Alytaus skyriaus bei advokato P. M. veiksmų su 2015 m. sausio 5 d. skundu kreipėsi į Inspekciją, kuri priėmė šioje administracinėje byloje ginčijamus aktus – 2015 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 3R-82 (toliau – Sprendimas) bei 2015 m. kovo 13 d. nurodymą Nr. 2R-1454 (2.13) (toliau – Nurodymas).

Inspekcija Sprendime konstatavo, kad VSDFV Alytaus skyrius pažeidė ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes neįvertino to, kad advokato P. M. 2014 m. gegužės 22 d. prašyme pateikta informacija nebuvo pakankama pagrįsti prašomų pateikti E. B. asmens duomenų ryšį su advokato teikiamomis teisinėmis paslaugomis; taip pat kad VSDFV Alytaus skyrius 2014 m. gegužės 30 d. pateikė advokatui P. M. duomenis apie E. B. darbovietes bei draudžiamąsias pajamas laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 29 d. ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, tačiau neįgyvendino E. B. teisės nesutikti su jo asmens duomenų tvarkymu. Atsižvelgusi į tai, Inspekcija Sprendimu nusprendė: pripažinti E. B. 2015 m. sausio 5 d. skundą dalyje dėl VSDFV Alytaus skyriaus veiksmų teikiant jo asmens duomenis advokatui P. M. pagrįstu (1 punktas); pateikti VSDFV Alytaus skyriui nurodymą (2 punktas) – užtikrinti, kad advokatams pagal jų prašymus būtų teikiami asmens duomenys tik tais atvejais, jei advokato prašymas atitinka ADTAĮ 6 straipsnio bei Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 2 dalies reikalavimus (2.1 punktas) bei užtikrinti, kad tvarkant asmens duomenis ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, būtų laikomasi privalomų procedūrų supažindinti duomenų subjektą su jo teise nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys, išskyrus ADTAĮ 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas išimtis (2. 2 punktas); E. B. 2015 m. sausio 5 d. skundą dalyje dėl advokato P. M. veiksmų renkant pareiškėjo asmens duomenis iš VSDFV Alytaus skyriaus atmesti (3 punktas); E. B. 2015 m. sausio 5 d. skundą dalyje dėl advokato P. M. veiksmų teikiant iš VSDFV Alytaus skyriaus gautą 2014 m. gegužės 29 d. pažymą Nr. D59-808 su pareiškėjo asmens duomenimis Druskininkų miesto apylinkės teismui ir toliau ją naudojant nutraukti (4 punktas).

Atsižvelgusi į nustatytą pažeidimą, Inspekcija VSDFV Alytaus skyriui 2015 m. kovo 13 d. pateikė nurodymą Nr. 2R-1454 (2.13) (analogišką Sprendimo 2 punkte išdėstytam).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu pareiškėjo VSDFV Alytaus skyriaus skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Inspekcijos 2015 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. 3R-82 (2.13.-1) 2 punktą, kuriuo nuspręsta VSDFV Alytaus skyriui pateikti nurodymą (užtikrinti, kad advokatams pagal jų prašymus būtų teikiami asmens duomenys tik tais atvejais, jei advokato prašymas atitinka ADTAĮ 6 straipsnio ir Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 2 dalies reikalavimus; užtikrinti, kad tvarkant asmens duomenis ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu, būtų laikomasi privalomų procedūrų jį taikant – supažindinti duomenų subjektą su jo teise nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys, išskyrus ADTAĮ 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas išimtis); taip pat teismas panaikino Inspekcijos 2015 m. kovo 13 d. nurodymą Nr. 2R-1454(2.13.). Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė, tačiau sprendime neišdėstė jokių argumentų, kodėl teismas nepanaikino ir paliko nepakeistą Inspekcijos 2015 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. 3R-82 (2.13.-1) 1 punktą, kuriuo atsakovas E. B. 2015 m. sausio 5 d. skundą dalyje dėl Sodros Alytaus skyriaus veiksmų teikiant jo asmens duomenis advokatui pripažino pagrįstu, ir kuris glaudžiai susijęs tiek su Inspekcijos Sprendimo 2-uoju punktu, tiek su Nurodymu.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, prieš pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimo ribų, atkreipia dėmesį į tai, kad ši administracinė byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2016 m. liepos 1 d., nustatyta tvarka (2016 m. birželio 2 d. ABTĮ Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą teismui pateikė atsakovas, t. y. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, kuri apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodė, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai vertino ir taikė materialiąsias teisės normas, todėl iš esmės priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu sutinka.

Šiame kontekste teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 23 d. sprendime nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje svarbu nustatyti, ar advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti reikalingą valstybės ir savivaldybių institucijų turimą ar kontroliuojamą informaciją, dokumentus, jų nuorašus arba motyvuotą atsisakymą juos pateikti. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtu aspektu byloje ginčo nėra, kadangi tokia teisė advokatams yra aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 ir 2 punktuose.

Iš pareiškėjo skundo bei patikslinto skundo turinio, patikslintame skunde suformuluotų reikalavimų, pareiškėjo skundžiamų aktų – Sprendimo bei Nurodymo, turinio, taip pat kitų byloje surinktų duomenų matyti, kad nagrinėjamojo ginčo esmę sudaro du aspektai: pirma, ar pareiškėjas VSDFV Alytaus skyrius, prieš pateikdamas advokatui P. M. duomenis apie E. B. darbovietes bei valstybinį socialinį draudimą už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 29 d., turėjo supažindinti duomenų subjektą, t. y. E. B., su jo teise nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys; ir, antra, ar advokato P. M. 2015 m. gegužės 22 d. prašymas dėl E. B. asmens duomenų pateikimo atitiko tokiam prašymui keliamus reikalavimus. Įvertinus apeliaciniu skundu skundžiamo teismo sprendimo turinį, akivaizdu, kad teismas, iš esmės neteisingai nustatė nagrinėjamos bylos dalyką ir padarė byloje nagrinėjamam ginčui nereikšmingas išvadas, jog asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu juos reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. T. y., Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai nagrinėjo ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytą teisinį reglamentavimą, pagal kurį, asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu juos reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. Kaip jau buvo minėta, ginčas nagrinėjamu atveju kilo, nes VSDFV Alytaus skyrius 2014 m. gegužės 29 d. pažymą „Apie asmens valstybinį socialinį draudimą“ Nr. D59-808 išdavė, t. y. duomenis, kurių advokatas P. M. prašė 2014 m. gegužės 22 d. prašyme, advokatui išdavė vadovaudamasis ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Būtent pastarąją nuostatą – ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą – aiškino ir taikė atsakovas, priimdamas pareiškėjo skundžiamus aktus (Sprendimą bei Nurodymą). Taigi vertinimas, ar duomenų subjekto interesai šiuo atveju buvo svarbesni už advokato, vykdančio savarankišką profesinę veiklą ir teikiančio teisinę pagalbą asmeniui, kurio teisės ir teisėti interesai (galimai) yra pažeisti, interesus (t. y., ar duomenų tvarkymas atitiko ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytą sąlygą), nagrinėjamam ginčui nebuvo aktualus.

Dėl netinkamų materialinės teisės normų taikymo Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 23 d. sprendime padarė nepagrįstą išvadą, kad VSDFV Alytaus skyriui nekilo pareiga, prieš teikiant informaciją advokatui, supažindinti duomenų subjekto su jo teise nesutikti, kad būtų tvarkomi asmens duomenys, nes asmens duomenys šiuo atveju nebuvo svarbesni nei advokato.

Apibendrindama išdėstytą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė iš esmės neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris ABTĮ 143 straipsnio pagrindu panaikinamas (pagal ABTĮ 143 straipsnį, materialinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaikė ar išaiškino).

Vadovaudamasi proceso ekonomiškumo principu ir atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamoje byloje visos proceso šalys išdėstė savo poziciją ginčo klausimu, pateikė atsiliepimus bei rašytinius paaiškinimus, o byloje yra visi nagrinėjamam ginčui išspręsti reikalingi duomenys, teisėjų kolegija šios bylos negrąžina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ir toliau pasisako dėl nagrinėjamo ginčo esmės.

Pasisakydama dėl to, ar pareiškėjas, prieš pateikdamas advokatui šio 2014 m. gegužės 22 d. prašyme nurodytus asmens duomenis, turėjo gauti duomenų subjekto, t. y. E. B., sutikimą dėl jo asmens duomenų pateikimo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į ginčo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 12 straipsnio 2 dalį, kuri nustatė, jog informacija apie draudėją, apdraustąjį asmenį arba socialinio draudimo išmokos gavėją gali būti pateikta kitiems asmenims tik esant rašytiniam ar jam prilyginamam draudėjo, apdraustojo asmens arba socialinio draudimo išmokos gavėjo sutikimui arba jo prašymui, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose įstatymuose nustatytus atvejus, kai draudėjo, apdraustojo asmens arba socialinio draudimo išmokų gavėjo sutikimo nereikia. Pagal minėto įstatymo 12 straipsnio 3 dalį sutikimo nereikia, kadangi šie draudėjo duomenys yra vieši: draudėjo kodas, jo suteikimo ir pabaigos datos, draudėjo apdraustųjų skaičius, draudėjo socialinio draudimo įmokų, baudų, delspinigių, palūkanų skola. VSDĮ 31 straipsnio 18 punktas įtvirtino aiškią nuostatą, kad VSDFV teritoriniai skyriai duomenis apie draudėją, apdraustąjį asmenį arba socialinio draudimo išmokos gavėją teikia teisės aktų nustatyta tvarka, o VSDĮ 13 straipsnis – kad duomenys apie draudėją, apdraustąjį asmenį arba socialinio draudimo išmokos gavėją, pateikti Fondo administravimo įstaigoms, turi būti tvarkomi vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal ginčo metu galiojusios redakcijos ADTAĮ 2 straipsnio 4 dalį, duomenų tvarkymas buvo apibrėžiamas kaip bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, užrašymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas, loginės ir (arba) aritmetinės operacijos, paieška, skleidimas, naikinimas ar kitoks veiksmas arba veiksmų rinkinys, o duomenų tvarkytojas – kaip juridinis ar fizinis (kuris nėra duomenų valdytojo darbuotojas) asmuo, duomenų valdytojo įgaliotas tvarkyti asmens duomenis (ADTAĮ 2 str. 6 d.). Duomenų valdytoju, pagal ADTAĮ 2 straipsnio 7 punktą, buvo laikomas juridinis ar fizinis asmuo, kuris vienas arba drauge su kitais nustato asmens duomenų tvarkymo tikslus ir priemones.

Pažymėtina, kad VSDFV direktoriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. V-394 patvirtintų VSDFV Alytaus skyriaus nuostatų 11.2 punkte buvo nustatyta, jog VSDFV Alytaus skyrius, užtikrindamas teisingą duomenų apie draudėjus, apdraustuosius asmenis ir išmokų gavėjus tvarkymą, tvarko apdraustųjų asmenų ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų duomenis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre Fondo valdybos informacinės sistemos pagalba, kontroliuoja šių duomenų teikimą. Pagal nuostatų 11.5 punktą, VSDFV Alytaus skyrius teikia duomenis apie draudėją, apdraustąjį asmenį arba valstybinio socialinio draudimo išmokos gavėją.

Šiame teismo sprendime jau buvo minėta, kad VSDFV Alytaus skyrius 2014 m. gegužės 29 d. pažymą „Apie asmens valstybinį socialinį draudimą“ Nr. D59-808 išdavė, t. y. duomenis, kurių advokatas P. M. prašė 2014 m. gegužės 22 d. prašyme, pateikė ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Minėta ADTAĮ nuostata įtvirtino tai, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu yra įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys. Nagrinėjamu atveju VSDFV Alytaus skyrius trečiojo suinteresuoto asmens E. B. asmens duomenis advokatui P. M. pateikė (t. y. ADTAĮ 2 str. 4 d. prasme – tvarkė duomenis), atsakydamas į advokato prašymą VSDFV teritoriniam skyriui tokius duomenis pateikti. Ši advokato teisė (prašyti atitinkamų duomenų) įtvirtinta Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 ir 2 punktuose. Tačiau, kaip ne kartą pažymėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, advokato teisė gauti informaciją nėra absoliuti (žr., pvz., LVAT 2004 m. sausio 23 d. nutartį adm. byloje Nr. A4-12/2004). Minėto įstatymo nuostatos advokato, vykdančio advokato veiklą, teisę gauti informaciją sieja su kreipimusi į atitinkamą instituciją bei pateikimu duomenų, įrodančių, jog prašomi dokumentai ar jų nuorašai turi ryšį su teisinių paslaugų teikimu.

Nagrinėjamu aspektu reikšminga pažymėti tai, kad, net ir esant asmens, turinčio teisę prašyti pateikti atitinkamus duomenis, prašymui, kuris atitinka įstatymuose tokiam prašymui nustatytus reikalavimus, duomenų tvarkytojas prašomus duomenis gali teikti tik teisės aktų nustatyta tvarka. VSDFV teritoriniams skyriams pareiga duomenis teikti tik teisės aktų nustatyta tvarka įtvirtinta jau minėtoje VSDĮ 31 straipsnio 18 punkto nuostatoje.

Su ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 5 punktu yra glaudžiai susijusi šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalis, kurioje imperatyviai nurodyta, jog duomenų valdytojas šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais, taip pat kai duomenys tvarkomi ar ketinami tvarkyti tiesioginės rinkodaros tikslais, privalo supažindinti duomenų subjektą su jo teise nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys. Teisėjų kolegija pažymi, kad duomenų subjekto teisė nesutikti, kad ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais būtų tvarkomi jo asmens duomenys, aiškiai įtvirtinta dar ir ADTAĮ 27 straipsnio 2 dalyje. Be to, pagal ADTAĮ 23 straipsnio, reglamentuojančio bendrąsias duomenų subjekto teises, 1 dalies 4 punktą, duomenų subjektas taipogi turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys. Pagal ADTAĮ 23 straipsnio 2 dalį, duomenų valdytojas privalo sudaryti duomenų subjektui sąlygas įgyvendinti šiame straipsnyje nustatytas teises, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai reikia užtikrinti valstybės saugumą ar gynybą (1 p.), viešąją tvarką, nusikaltimų prevenciją, tyrimą, nustatymą ar baudžiamąjį persekiojimą (2 p.), svarbius valstybės ekonominius ar finansinius interesus (3 p.), tarnybinės ar profesinės etikos pažeidimų prevenciją, tyrimą ir nustatymą (4 p.), duomenų subjekto ar kitų asmenų teisių ir laisvių apsaugą (5 p.).

Vadinasi, kaip pagrįstai ginčijamame Sprendime bei Nurodyme konstatavo Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, VSDFV Alytaus skyrius, nagrinėjamu atveju teikdamas E. B. asmens duomenis advokatui P. M. ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, privalėjo supažindinti duomenų subjektą (t. y. E. B.) su jo teise nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys. Minėta duomenų subjekto teisė buvo aiškiai ir imperatyviai įtvirtinta net keliose ginčo metu galiojusios redakcijos ADTAĮ nuostatose, o pagal VSDĮ 31 straipsnio 18 punktą VSDFV teritoriniai skyriai buvo įpareigoti duomenis apie draudėją, apdraustąjį asmenį arba socialinio draudimo išmokos gavėją teikti tik teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi pareiškėjas turėjo laikytis šiame teismo sprendime aptartos ADTAĮ įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatytos imperatyvios tvarkos, kuri taikoma tvarkant asmens duomenis pagal ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Šiuo atveju VSDFV Alytaus skyrius šios tvarkos nesilaikė ir tuo pažeidė ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, įpareigojantį užtikrinti, kad asmens duomenys būtų tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai.

Šiame kontekste teisėjų kolegija papildomai pažymi ir tai, kad nagrinėjamu atveju VSDFV Alytaus skyriui teko pareiga supažindinti duomenų subjektą su jam ADTAĮ 27 straipsnio 2 dalyje suteikta teise, todėl šiuo atveju būtent pareiškėjas (priimdamas sprendimą suteikti advokatui P. M. jo prašomus asmens duomenis apie tokių duomenų teikimą neinformuojant duomenų subjekto) turėjo vertinti, ar konkrečiu atveju galėjo būti taikomos ADTAĮ 23 straipsnio 2 dalyje nustatytos išimtys, kurioms esant duomenų subjekto apie jo teisę nesutikti su jo asmens duomenų tvarkymu informuoti nereikia.

Iš ginčijamų aktų – Sprendimo ir Nurodymo, turinio matyti, kad ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimas konstatuotas ir nustačius, kad VSDFV Alytaus skyrius neįvertino to, kad advokato P. M. 2014 m. gegužės 22 d. prašyme pateikta informacija nebuvo pakankama pagrįsti prašomų pateikti E. B. asmens duomenų ryšį su advokato teikiamomis teisinėmis paslaugomis. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės normų taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, šiai Inspekcijos išvadai pritaria.

Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktas, nors ir įtvirtina advokato, vykdančio advokato veiklą, teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti reikalingą valstybės ar savivaldybių institucijų turimą ar kontroliuojamą informaciją, dokumentus, jų nuorašus arba motyvuotą atsisakymą juos pateikti, tačiau iš esmės nustato ir šios teisės įgyvendinimo sąlygą – advokatas turi pateikti prašymą (kreipimąsi), kuriame turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Šią nuostatą patikslina ADTAĮ 6 straipsnis, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog vienkartinio teikimo atveju asmens duomenys šio įstatymo nustatytais atvejais teikiami pagal duomenų gavėjo prašymą, kuriame turi būti nurodytas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo bei gavimo teisinis pagrindas ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtis.

Nagrinėjamu atveju 2014 m. gegužės 22 d. advokatas P. M. kreipėsi į VSDFV Alytaus skyrių, prašydamas pateikti jam visus VSDFV turimus duomenis apie E. B. darbovietes ir draudžiamąsias pajamas laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki šiol (t. y. prašymo pateikimo dienos). Minėtame prašyme advokatas nurodė tik tai, kad šiuo metu Druskininkų miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-508-182/2014 pagal ieškovų E. B., I. B. ir M. B. ieškinį atsakovams A. Ž. ir R. Ž. dėl gyvenamojo namo ir kitų statinių pagerinimo išlaidų bei kitų išlaidų priteisimo; bei kad atstovauja R. Ž. bei A. Ž.. Taip pat prašyme advokatas nurodė, kad prašoma pateikti informacija yra reikalinga teikiant teisines paslaugas atstovaujamiesiems R. Ž. ir A. Ž. minėtoje civilinėje byloje. Tačiau, kaip matyti iš 2014 m. gegužės 22 d. prašymo turinio, advokatas nenurodė ir nepaaiškino, kaip jo prašomi pateikti asmens duomenys yra susiję su Druskininkų miesto apylinkės teisme nagrinėjama civiline byla Nr. 2-508-182/2014. T. y. advokatas nepagrindė, kad jo prašomi E. B. asmens duomenys ir būtent prašyme nurodyta apimtimi turi ryšį su teisinių paslaugų teikimu R. Ž. ir A. Ž.. Paaiškinimas, kad „prašoma pateikti informacija yra reikalinga teikiant teisines paslaugas atstovaujamiesiems Druskininkų miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-508-182/2014“ nėra pakankamas tokiam ryšiui pagrįsti.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš esmės analogiškos pozicijos laikėsi ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba Lietuvos advokatūrai adresuotame 2014 m. vasario 27 d. rašte Nr. (14.59) I-1839 „Dėl duomenų apie trečiuosius asmenis teikimo advokatams“. Šiame rašte VSDFV akcentavo, kad pagal ADTAĮ 6 straipsnį ir Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, advokatas, prašydamas pateikti duomenis, turi prašyme ne tik aiškiai apibūdinti prašomų duomenų apimtį, nurodyti dokumentų teikimo ir gavimo teisinį pagrindą, bet ir nurodyti konkretų asmens duomenų naudojimo tikslą. VSDFV nuomone, abstraktus nurodymas, kad „duomenys reikalingi nagrinėjant civilinę bylą“ ar „duomenys reikalingi parengti bylą teisminiam nagrinėjimui“ nėra pakankami, kadangi valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos, be kita ko, turi įvertinti ir prašomų duomenų būtinumą.

Apibendrindama išdėstytą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija pritaria atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Sprendime ir Nurodyme padarytai išvadai, kad pareiškėjas VSDFV Alytaus skyrius šiame teismo sprendime aptartais veiksmais pažeidė ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Kolegijos vertinimu, Inspekcija teisėtai ir pagrįstai nusprendė pripažinti E. B. 2015 m. sausio 5 d. skundą dalyje dėl VSDFV Alytaus skyriaus veiksmų teikiant jo asmens duomenis advokatui P. M. pagrįstu (Sprendimo 1 punktas) ir pateikti VSDFV Alytaus skyriui nurodymą (Sprendimo 2 punktas) – užtikrinti, kad advokatams pagal jų prašymus būtų teikiami asmens duomenys tik tais atvejais, jei advokato prašymas atitinka ADTAĮ 6 straipsnio bei Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 2 dalies reikalavimus (Sprendimo 2.1 punktas), bei užtikrinti, kad tvarkant asmens duomenis ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, būtų laikomasi privalomų procedūrų supažindinti duomenų subjektą su jo teise nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys, išskyrus ADTAĮ 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas išimtis (Sprendimo 2. 2 punktas). Atitinkamai, atsakovo priimtas Nurodymas taip pat yra vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo ir panaikinti skundžiamus atsakovo aktus – 2015 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 3R-82 ir 2015 m. kovo 13 d. nurodymą Nr. 2R-1454 (2.13).

Remiantis išdėstytu, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo VSDFV Alytaus skyriaus skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.), teisėjų kolegija

nusprendžia:

atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

TeisėjaiAudrius BakaveckasArūnas DirvonasVaida Urmonaitė-Maculevičienė