- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-09
- Bylos Nr.
- I-3533-643/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01880-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- R. Z.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Marina Gušauskienė
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjai R. Z., pareiškėjos atstovei advokatei Marinai Gušauskienei, atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei Eglei Lazauskienei ir trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Neringai Viliūnaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. Z. prašymą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, bei trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja R. Z. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su prašymu (b. l. 1–3), vėliau su patikslintu prašymu (b. l. 48–50), prašydama atlyginti 15000 Lt neturtinę žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjekto – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - ir VSDFV) Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) neteisėtų veiksmų. Pareiškėja, remdamasi Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2014-02-24 sprendimu Nr. 3R-62, nurodo, kad dėl neteisėtų VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmų ji patyrė neturtinę žalą, nes šio skyriaus darbuotoja, pažeisdama informacijos suteikimo teisėtumo principą, atskleidė buvusiam pareiškėjos vyrui duomenis apie ją – jos asmens kodą, socialinio draudimo numerį, duomenis apie draudžiamąsias pajamas, atleidimo pagrindą, socialinio draudimo rūšį. Tokiu būdu VSDFV Vilniaus skyriaus darbuotoja pažeidė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) nuostatas. Pareiškėja pažymėjo, kad pagal ADTAĮ minėti duomenys gali būti atskleisti tik esant šių duomenų gavėjo prašymui, kuriame nurodomas duomenų naudojimo tikslas, teikimo bei gavimo teisinis pagrindas. Atitinkama nuostata yra išdėstyta ir VSDFV direktoriaus 2008-02-01 įsakymo Nr. V-69 „Dėl asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisyklių patvirtinimo“ papildymo“ 24¹.2. punkte. Pareiškėja paaiškino, kad pati asmeniškai dėl tokio pobūdžio informacijos gavimo nesikreipė. Tokį prašymą pateikė buvusio jos sutuoktinio advokatas, kuris su ja teisinių paslaugų nebuvo sudaręs ir jos interesų neatstovavo. Pažymėjo ir tai, kad šiame prašyme suteikti informacijos apie jos socialinį draudimą nebuvo nurodytas duomenų naudojimo tikslas. Taip pat pabrėžė, kad VSDFV Vilniaus skyriaus darbuotoja nesiėmė jokių veiksmų nustatyti (patikrinti), ar yra pareiškėjos raštiškas sutikimas apie jos asmens duomenų suteikimą trečiajam asmeniui.
Pareiškėjos teigimu, VSDFV Vilniaus skyriaus darbuotojos neteisėti veiksmai pasireiškė jos asmens duomenų atskleidimu trečiajam asmeniui neteisėtai, t.y. be jos sutikimo. Kadangi asmeninė informacija tapo žinoma platesniam asmenų ratui, pareiškėja nurodo patyrusi neturtinę žalą, t.y. jos buvęs vyras A. Z., nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. sprendimu priteistu didesniu nepilnametės dukters išlaikymu, viešina duomenis apie pareiškėjos socialinį draudimą, gaunamas pajamas, darbovietę jų bendriems draugams, giminei ir bando suformuoti neigiamą pareiškėjos asmenybės įvaizdį (neva, pareiškėja bando jį apiplėšti, nors uždirba gerokai daugiau nei jis). Dėl to dalis bendrų pažįstamų atsisakė bendrauti su pareiškėja, sutikę gatvėje nesisveikina su jų nepilnamete dukra. Dėl tokios informacijos paviešinimo, kuri lydima tikrovės neatitinkančiais A. Z. komentarais, pareiškėjos uošvis visiškai nutraukė bendravimą tiek su ja, tiek su savo anūke. Dėl to jos abi patyrė dvasinius išgyvenimus, ženkliai sumažėjo bendravimo galimybės ir su kitais asmenimis, su kuriais anksčiau daug bendraudavo. Pareiškėja nurodo ir tai, kad kirpykloje ar gydymo įstaigoje abi su dukra nuolat girdi priekaištus, kad yra nesąžiningos, kad iš mažas pajamas gaunančio A. Z. nori pasipelnyti ir pan. Dėl to net teko keisti įprastas lankymosi vietas, atsisakyti nuo seno pažįstamos kirpėjos paslaugų. Pareiškėja pažymėjo ir tai, kad yra nuolat persekiojama buvusio sutuoktinio, jaučia nesaugumo jausmą, kad jos asmens duomenys dėl neteisėtų VSDFV Vilniaus skyriaus darbuotojos veiksmų gali būti panaudojami bet kokiais, jai nežinomais tikslais - pvz., tikslu pakenkti jai ir dukrai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė prašymą palaikė iš esmės jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama VSDFV Vilniaus skyriaus, atsiliepime (b. l. 59–61) su pareiškėjos prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėja R. Z. skunde teismui nepateikė objektyvių įrodymų ir nedetalizavo aplinkybių, dėl kurių patyrė tariamą neturtinę žalą. Skundą grindžia abstrakčiais teiginiais. Nenurodo kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas. VSDFV Vilniaus skyriaus vertinimu, pareiškėja kreipėsi į teismą galimai siekdama turtinės naudos, nes prie skundo pridedamais dokumentais neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus išgyvenimus, papildomą diskomfortą bei gyvenimo kokybės pablogėjimą. Pažymėjo, kad R. Z. skunde išdėstyti teiginiai apie sumažėjusias bendravimo galimybes nepagrįsti priežastiniu ryšiu su VSDFV Vilniaus skyriaus 2013-11-12 pažymos Nr. 4-8-12888 išdavimu, t.y. iš byloje esančių rašytinių dokumentų visumos negalima vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjos bendravimo su kitais asmenimis galimybės sumažėjo būtent dėl VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmų. Be to, skunde ir prie jo pridedamuose dokumentuose nėra informacijos apie pareiškėjos bendravimo aplinkybes su buvusiu sutuoktiniu iki VSDFV Vilniaus skyriaus 2013-11-12 pažymos Nr. 4-8-12888 išdavimo, todėl kritiškai vertintini skundo teiginiai, kad dėl neteisėtų VSDFV Vilniaus skyriaus darbuotojos veiksmų ji yra nuolat persekiojama savo sutuoktinio. VSDFV Vilniaus skyriaus nuomone, pareiškėja nepateikė teismui pakankamai objektyvių duomenų, įrodančių jai padarytos neturtinės žalos realumą bei priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, o abstraktūs teiginiai apie neigiamo asmenybės įvaizdžio formavimą nėra pakankami galimai padarytai žalai įrodyti.
Teismo posėdžio metu atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Vilniaus skyriaus, atstovė su prašymu nesutiko iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais ir prašė jį atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime (b. l. 11–18, 66) su pareiškėjos prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. VSDFV remiasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išsakyta nuomone (2012-11-05 raštas Nr. (1.18.)7R-7654), kad advokato teisė, vykdant advokato veiklą, gauti iš valstybės ir (arba) savivaldybių institucijų veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti reikalingą valstybės ir (arba) savivaldybių institucijų turimą ar kontroliuojamą informaciją, dokumentus, jų nuorašus, nekvestionuotina. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pažymėjo: kadangi advokatų teisė gauti informaciją yra įtvirtinta įstatyme, manytina, kad VSDFV valdomų atitinkamų asmens duomenų, kurie yra ypatingai reikšmingi advokatui teikiant paslaugas tokiose bylose kaip santuokos nutraukimas, išlaikymo priteisimas ir žalos atlyginimas, teikimas nepažeistų Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatytų reikalavimų ir nurodytų teisėto asmens duomenų tvarkymo kriterijų. VSDFV taip pat atkreipia dėmesį ir į Konstitucinio Teismo 2011-06-09 nutarimą, kuriame išaiškinta, kad „advokatai, padėdami įgyvendinti asmens teisę į teisminę gynybą, tam tikrais atvejais turi remtis informacija, kurią turi valstybės ir savivaldybių institucijos, inter alia tokia informacija, kurios negali gauti jo atstovaujamas asmuo, kartu ir advokatas, kaip atstovas“. Todėl VSDFV nuomone, pareiškėjos nurodytas teiginys, kad jos duomenis VSDFV Vilniaus skyrius galėjo teikti tik su jos sutikimu, yra teisiškai nepagrįstas.
Dėl duomenų panaudojimo tikslo nurodo, kad nors tikslas ir nebuvo tiesiogiai nurodytas prašyme, tačiau, vertinant aplinkybių visumą, jis galėjo būti logiškai išvedamas, t.y. advokato prašyme buvo nurodyta: kokį klientą atstovauja advokatas (galutinis duomenų gavėjas); kokioje civilinėje byloje; civilinės bylos dalykas; aplinkybės, kurias siekiama užginčyti gautais duomenimis, t.y. advokatas nurodė aplinkybes, jog pareiškėja civilinėje byloje pateikė įrodymus, kad ji negauna pajamų ir siekė įrodyti priešingai (ryšys su teikiamomis teisinėmis paslaugomis).
VSDFV nesutinka ir su pareiškėjos prašyme nurodytu argumentu, kad jai nėra žinoma, kokiu tikslu buvo pateikti jos asmens duomenys. Pareiškėjai duomenų teikimo tikslas buvo žinomas, kadangi, pažymą pareiškėja gavo kartu su apeliaciniu skundu, kuris buvo pateiktas Vilniaus apygardos teismui, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla. Nr. 2A-1202-823/2014).
Dėl neturtinės žalos, VSDFV pažymėjo, jog net ir pripažinus, kad VSDFV Vilniaus skyrius formaliai pažeidė duomenų teikimo procedūras reglamentuojančius teisės aktus, nes suteikė duomenis advokatui pagal prašymą, kuriame nebuvo tiesiogiai nurodytas duomenų naudojimo tikslas, toks VSDFV Vilniaus skyriaus veikimas objektyviai negalėjo lemti neigiamų padarinių arba tokie veiksmai negali būti laikomi tiesiogine žalos priežastimi, arba pakankamai prisidėti prie žalos atsiradimo, kad valstybei tektų atsakomybė. VSDFV teigimu, pareiškėjos skunde nurodyti išgyvenimai, kuriuos pareiškėja laiko neturtine žala, negalėjo atsirasti dėl to, kad advokato prašyme nebuvo nurodytas duomenų naudojimo tikslas. Be to, skunde apsiribojama abstrakčiais teiginiais dėl patirtos neturtinės žalos ir jos dydžio įvertinimo, nepateikiant jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, mano kad pareiškėjos prašymas turėtų būti atmestas, nes nėra visų būtinų sąlygų žalai atlyginti – įrodytos žalos, VSDFV Vilniaus skyriaus neteisėtų veiksmų, su kuriais priežastiniu ryšiu būtų susijusi tokia žala.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens VSDFV atstovė su prašymu nesutiko iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais ir prašė jį atmesti.
Prašymas atmestinas
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad:
Advokatas S. Š. 2013-11-12 kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių su prašymu išduoti pažymą apie R. Z. socialinį draudimą (b.l. 22). Tą pačią dieną advokatas S. Š. VSDFV Vilniaus skyriui pateikė raštą Nr. S-30 (b.l. 23) „Dėl informacijos suteikimo“. Advokatas S. Š. nurodė, kad 2013-10-25 pasirašė atstovavimo sutartį su atstovaujamuoju A. Z. civilinėje byloje Nr. N2-20057-127/2013 pagal ieškovės R. Z. ieškinį dėl priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio pakeitimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Advokatas nurodė, jog R. Z. į bylą yra pateikusi UAB „IMP BALTIC“ 2013-06-06 įspėjimą apie darbo sutarties su R. Z. nutraukimą nuo 2013-08-06, kuriame nurodyta, jog jai bus išmokėta įstatymų nustatyta išeitinė išmoka bei kiti teisės aktuose numatyti mokėjimai. Šiuo raštu advokatas, vadovaudamasis Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktu, paprašė pateikti informaciją: kokio dydžio išeitinė išmoka bei kiti teisės aktuose numatyti mokėjimai buvo išmokėti R. Z. atleidus ją iš UAB „IMP BALTIC“ Finansų vadovo pareigų; ar R. Z. turi bedarbio statusą ir kokio dydžio nedarbo socialinio draudimo išmoka jai mokama; ar R. Z. nuo 2013-08-28 dirbo pagal darbo sutartį ir kokias pajamas gavo; ar R. Z. yra deklaravusi, jog nuo 2013-08-28 vykdo individualią veiklą ir kokias iš individualios veiklos gaunamas pajamas yra deklaravusi. Tuo pačiu raštu VSDFV Vilniaus skyriui buvo pateikta ir 2013-10-25 atstovavimo sutartis Nr. A-28/2013 (b.l. 24), pasirašyta A. Z. ir advokato S. Š..
VSDFV Vilniaus skyrius 2013-11-12 išdavė pažymą Nr. 4-8-12888 (b.l. 6) apie R. Z. valstybinį socialinį draudimą, kurioje nurodyta informacija (draudėjas, draudimo laikotarpiai, draudžiamosios pajamos, tarifas, valstybinio socialinio draudimo įmokų suma, atleidimo pagrindas, už kiek mėnesių apskaičiuota išeitinė išmoka arba kompensacija ir socialinio draudimo rūšys) už laikotarpį nuo 2013-08-27 iki 2013-11-12.
Žemesnės instancijos teismas
2014-02-24 sprendimu Nr. 3R-62(2.13.-1.) (b.l. 4-5) Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija konstatavo, kad advokato S. Š. 2013-11-12 prašymuose nebuvo nurodytas duomenų naudojimo tikslas. VSDFV Vilniaus skyrius, advokatui S. Š. išduodamas 2013-11-12 pažymą apie pareiškėjos valstybinį socialinį draudimą Nr. 4-8-12888, teikė jam pareiškėjos asmens duomenis pažeidžiant ADTAĮ 6 straipsnį, todėl toks pareiškėjos asmens duomenų teikimas negali būti pripažįstamas teisėtu.
2014-04-17 raštu Nr. S-10 (b.l. 42) advokatas S. Š. nurodė, jog vykdydamas kliento (A. Z.) pavedimą ir susipažinęs su civilinės bylos Nr. N2-20057-127/2013 medžiaga išsiaiškino, kad R. Z. į bylą pateikė buvusio darbdavio įspėjimą apie būsimą jos darbo sutarties nutraukimą, kuriame teigiama, kad bus panaikinta R. Z. užimama darbo vieta bei nutraukta darbo sutartis, o jai išmokėta išeitinė išmoka bei kiti teisės aktuose nustatyti mokėjimai. Teikdama šiuos dokumentus teismui R. Z. įrodinėjo, kad jos turtinė padėtis yra bloga, dėl ko ji neturi galimybės viena tinkamai aprūpinti nepilnametės dukters. Remdamasis minėtais įrodymais, teismas sprendime padarė išvadą, kad ieškovė R. Z. negauna jokių išmokų. Siekdamas paneigti teismo sprendime padarytą nepagrįstą išvadą, kad R. Z. negauna jokių išmokų, vadovaudamasis Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktu ir laikydamasis ADTAĮ 6 straipsnio nustatytų reikalavimų pateikė prašymą nurodydamas duomenų naudojimo tikslą, jų gavimo teisinį pagrindą ir prašomų pateikti dokumentų apimtį. Be to, advokatas rašte nurodė, jog pažymoje nurodytus duomenis panaudojo išimtinai civilinėje byloje nr. N2-20057-127/2013, t.y. atsakovo A. Z. 2013-11-21 apeliacinio skundo argumentams pagrįsti.
Byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Vilniaus skyriaus, teisėtumo ir pagrįstumo.
Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius (CK 6.245 str. 1 d.). Civilinio kodekso 6.271 straipsnis, kaip specialioji norma bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu, reglamentuoja atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 dalį terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą, taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis (CK 6.271 str. 2 d.). Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi viešoji (valstybės) atsakomybė Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui.
Padarytos ir atlygintos žalos dydis valstybės deliktinės atsakomybės dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų atveju nustatomas pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles. Valstybės civilinės atsakomybės atveju atlyginama tik ta žala, kuri su neteisėtais veiksmais yra susijusiu priežastiniu ryšiu (gali būti laikoma valdžios institucijų veiksmų rezultatu).
Pareiškėjos vertinimu VSDFV Vilniaus skyriaus neteisėti veiksmai yra konstatuoti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2014-02-24 sprendime Nr. 3R-62(2.13.-1.) (b.l. 4-5). Kaip teismo sprendime jau minėta, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija konstatavo, kad advokato S. Š. 2013-11-12 prašymuose nebuvo nurodytas duomenų naudojimo tikslas ir padarė išvadą, kad VSDFV Vilniaus skyrius, advokatui S. Š. išduodamas 2013-11-12 pažymą apie pareiškėjos valstybinį socialinį draudimą Nr. 4-8-12888, teikė jam pareiškėjos asmens duomenis pažeidžiant ADTAĮ 6 straipsnį, todėl toks pareiškėjos asmens duomenų teikimas negali būti pripažįstamas teisėtu.
ADTAĮ 6 straipsnyje nustatyta, kad asmens duomenys šio įstatymo nustatytais atvejais teikiami pagal duomenų valdytojo ir duomenų gavėjo sudarytą asmens duomenų teikimo sutartį (daugkartinio teikimo atveju) arba duomenų gavėjo prašymą (vienkartinio teikimo atveju). Sutartyje turi būti nurodytas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo ir gavimo teisinis pagrindas, sąlygos, tvarka ir teikiamų asmens duomenų apimtis. Prašyme turi būti nurodytas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo bei gavimo teisinis pagrindas ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtis. Kai asmens duomenys tvarkomi automatiniu būdu ir taikomos tinkamos duomenų saugumą užtikrinančios priemonės, teikiant asmens duomenis pagal duomenų valdytojo ir duomenų gavėjo sudarytą asmens duomenų teikimo sutartį, prioritetas turi būti teikiamas automatiniam duomenų teikimui, o teikiant asmens duomenis pagal duomenų gavėjo prašymą, – duomenų teikimui elektroninių ryšių priemonėmis.
Teismas, nagrinėjamų aplinkybių kontekste vertindamas advokato S. Š. 2013-11-12 prašymo (b.l. 23) atitiktį ADTAĮ 6 straipsnio reikalavimams, pažymi, kad prašyme advokatas yra nurodęs duomenų naudojimo tikslą (A. Z. atstovimas civilinėje byloje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo), teisinį pagrindą (atstovavimo sutartis ir Advokatūros įstatymo 44 str. 1 p.) ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtį. Pažymėtina, kad nors minėtame prašyme ir nėra konkrečiai suformuluota nuoroda, jog prašomi duomenys bus pateikti į civilinę bylą, tačiau iš prašymo turinio lengva nustatyti prašančiojo teisėtą interesą - įrodymų apie ieškovės civilinėje byloje (R. Z.), kurios dalykas yra nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis, turtinę padėtį ir pajamas rinkimas ir jų panaudojimas civiliniame procese. Byloje nustatyta, kad ginčo pažyma buvo panaudota kaip tik tuo tikslu, kurį iš advokato prašymo turinio lengva nustatyti, t.y. pateikta į civilinę bylą, kaip apeliacinio skundo pagrindas. Tai leidžia daryti išvadą, kad Valstybinės duomenų apsaugos inspekcija savo 2014-02-24 sprendimu Nr. 3R-62(2.13.-1.) nustatytas pažeidimas, laikytinas formaliu ir niekaip neįtakojusiu pareiškėjos teisių.
Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti, kad į VSDFV Vilniaus skyrių dėl duomenų teikimo kreipėsi advokatas, todėl yra aktuali Advokatūros įstatymo 44 straipsnio nuostatų teisinė analizė. Pagal Advokatūros įstatymo 44 straipsnį advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti reikalingą valstybės ir savivaldybių institucijų turimą ar kontroliuojamą informaciją, dokumentus, jų nuorašus arba motyvuotą atsisakymą juos pateikti. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Konstitucinio teismo doktrinoje nurodoma, kad advokatas, vykdydamas savarankišką profesinę veiklą bei teikdamas teisinę pagalbą asmeniui, kurio teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, padeda įgyvendinti konstitucinę asmens teisę į teisinę gynybą; asmens teisė turėti advokatą yra viena iš asmens teisės į teisinę gynybą veiksmingumo įgyvendinimo sąlygų ir kad iš Konstitucijos, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, nuostatose įtvirtintos konstitucinės asmens teisės į teisminę gynybą, taip pat teisės turėti advokatą įstatymų leidėjui kyla pareiga numatyti tokias advokatų teises, kad jie galėtų vykdyti savo profesinę veiklą ir tekti veiksmingą teisinę pagalbą; advokatai, padėdami įgyvendinti asmens teisę į teisminę gynybą, tam tikrais atvejais turi remtis informacija, kurią turi valstybės ir savivaldybių institucijos, inter alia tokia informacija, kurios negali gauti jo atstovaujamas asmuo (Konstitucinio Teismo 2011-06-09 nutarimas).
Aptartas teisinis reguliavimas, atsižvelgiant į prašomų pateiktį duomenų panaudojimo tikslą duomenis teikti į civilinę bylą, kurios dalykas yra nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis ir įrodymai apie tėvų turtinę padėtį ir pajamas yra lemiantys, leidžia daryti išvadą, kad A. Z. atstovas advokatas S. Š. turėjo teisę rinkti duomenis apie R. Z. pajamas. Pažymėtina ir tai, kad ir Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija savo sprendime nėra nurodžiusi, kad advokatui tokia informacija negalėjo būti teikiama, o apsiribojusi tik formaliu nurodymu VSDFV imtis organizacinių priemonių, jog darbuotojai būtų informuoti apie tai, kad teikiant asmens duomenis tretiesiems asmenims pagal duomenų gavėjo prašymą (vienkartinio teikimo atveju) būtų laikomasi ADTAĮ 6 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Toks formalaus pažeidimo konstatavimas neleidžia daryti išvadą, kad VSDFV Vilniaus skyrius, išduodamas ginčo pažymą, veikė neteisėtai pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų atžvilgiu.
Pareiškėja patirtą neturtinę žalą grindžia tuo, kad asmeninė informacija tapo žinoma platesniam asmenų ratui, t.y. jos buvęs vyras A. Z. viešina duomenis apie pareiškėjos socialinį draudimą, gaunamas pajamas, darbovietę jų bendriems draugams, giminei ir bando suformuoti neigiamą pareiškėjos asmenybės įvaizdį (neva, pareiškėja bando jį apiplėšti, nors uždirba gerokai daugiau nei jis). Dėl to dalis bendrų pažįstamų atsisakė bendrauti su pareiškėja, sutikę gatvėje nesisveikina su jų nepilnamete dukra. Dėl tokios informacijos paviešinimo, kuri lydima tikrovės neatitinkančiais A. Z. komentarais, pareiškėjos uošvis visiškai nutraukė bendravimą tiek su ja, tiek su savo anūke. Dėl to jos abi patyrė dvasinius išgyvenimus, ženkliai sumažėjo bendravimo galimybės ir su kitais asmenimis. Pareiškėja pažymėjo ir tai, kad yra nuolat persekiojama buvusio sutuoktinio, jaučia nesaugumo jausmą, kad jos asmens duomenys dėl neteisėtų VSDFV Vilniaus skyriaus darbuotojos veiksmų gali būti panaudojami bet kokiais, jai nežinomais tikslais - pvz., tikslu pakenkti jai ir dukrai. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių pareiškėjos argumentus pagrindžiančių duomenų. Pareiškėja į bylą nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, kad ginčo pažyma būtų buvusi panaudota kitu tikslu, nei buvo nurodyta prašyme. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jos asmeninė informacija tapo žinoma platesniam ratui žmonių. Pažymėtina ir tai, kad dalį pažymoje nurodytos informacijos (asmens kodą, atleidimo pagrindą) į nagrinėjamą civilinę bylą pateikė pati pareiškėja, todėl ši informacija jos buvusiam sutuoktiniui bei jo atstovui buvo žinoma dar iki pažymos išdavimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad pati pareiškėja nurodo, jog yra nuolat persekiojama buvusio sutuoktinio, jog pažymos turinį savaip interpretuoja būtent jos buvęs sutuoktinis ir jo skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija įtakojo pablogėjusius santykius su uošviu ir kitai bendrais pažįstamais. Šios pareiškėjos nurodytos aplinkybės vienareikšmiai leidžia spręsti, kad nėra priežastinio ryšio tarp VSDFV Vilniaus skyriaus veikos išduodant ginčo pažymą ir pareiškėjos patiriamų išgyvenimų.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, remiantis anksčiau sprendime išdėstytais motyvais bei vadovaujantis Advokatūros įstatymo 44 straipsnio, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 6 straipsnio bei Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatomis pareiškėjos prašymas atmestinas kaip nepagrįstas – nenustačius būtinų valstybės civilinei atsakomybei kilti sąlygų (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
pareiškėjos R. Z. prašymą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.