Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-2912-402/2014

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2014-10-08
Bylos Nr.: I-2912-402/2014
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-00652-2014-4
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Natalja Zelionkienė, Asta Urbonienė, Gintaras Čekanauskas
Atsakovas: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Pareiškėjas: R. P.

Kategorijos

6.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-2912-402/2014Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00652-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 6.2.5.; 74. (S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Zelionkienės (kolegijos pranešėja ir pirmininkė), Astos Urbonienės ir Gintaro Čekanausko, sekretoriaujant Daivai Čižinauskienei,

dalyvaujant atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus atstovei Gabrielei Vaičiūnaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. P. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja R. P. kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti 2014-02-25 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus raštą Nr. (4.33) S-2960; panaikinti 2014-04-03 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštą Nr. (14.59) 1-3155; įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrių suteikti prašomą informaciją: išskaitų iš V. Č. ir K. Č. pensijų pagrindą pagrindžiančio dokumento kopiją, patvirtintą įstatymo nustatyta tvarka.

Pareiškėja skunde (b. l. 5-6) nurodė, kad 2014-02-12 prašymu Nr. 640 ji kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrių prašydama pateikti išskaitų iš V. Č. ir K. Č. pensijų pagrindą pagrindžiančio dokumento kopiją, patvirtintą įstatymo nustatyta tvarka. Prie 2014-02-12 prašymo pridėjo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-03-25 sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-13-T-l 192-1420. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus darbuotoja ją informavo, jog tam, kad būtų patenkintas jos prašymas, ji turi pateikti savo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Tuomet Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui ji išsiuntė advokato pažymėjimo Nr. 001697, išduoto Lietuvos Advokatūros 2003-11-27 patvirtintą kopiją.

2014-02-25 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus rašte Nr. (4.33) S-2960 nurodoma, kad prašymas netenkintas, nes ji nepateikė savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopijos ir K. Č. sutikimo dėl asmens duomenų teikimo. 2014-02-25 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus raštą Nr. (4.33) S-2960 apskundė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 2014-04-03 raštu Nr. (14.59) 1-3155 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nurodė, jog jos skundas yra iš dalis pagrįstas dalyje dėl trečiojo asmens duomenų nepateikimo, nes Marijampolės skyrius turėjo nurodyti prašymo, kuriuo prašoma pateikti trečiojo asmens duomenis, trūkumus, tačiau to nepadarė. Taip pat skundžiamame rašte nurodoma, kad skundas dėl jos atstovaujamojo asmens duomenų teikimo yra nepagrįstas, su pateiktu prašymu turėjo pateikti ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-04-03 raštas Nr. (14.59) I - 3155 jai įteiktas 2014-04-09.

Pažymėjo, kad byloje, kurioje Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-03-25 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-13-T-l 192-1420 ji paskirta parengti dokumentus ir atstovauti pirmos instancijos teisme V. Č. , veikė kaip advokatė, o ne kaip privatus asmuo. Dėl šios priežasties siekiant gauti dokumentus reikalingus bylos nagrinėjimui pateikė advokato pažymėjimo kopiją. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius neturi teisės reikalauti jos asmens dokumento.

Atsiliepimas

Atsakovai atsiliepimuose (b. l. 27-34, 51-54) prašė pareiškėjos skundo netenkinti ir atsiliepimuose analogiškai nurodė, bei atsakovo VSDFV Marijampolės kyriaus atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėja 2014-02-12 prašymu Nr. 640 kreipėsi į Marijampolės skyrių ir, atstovaudama V. Č. dėl santuokos nutraukimo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsniu, paprašė skubiai pranešti, kokiu pagrindu vadovaujantis iš V. Č. pensijos nuo 2007-10-01 iki 2013-10-31 išskaičiuota kaip kitos išskaitos 2661,55 Lt. Taip pat paprašė pranešti, kokiu pagrindu vadovaujantis iš V. Č. sutuoktinės, K. Č. , nuo 2012-07-01 iki 2014-01-31 išskaityta 2850,41 Lt. Pareiškėja paprašė pateikti išskaitų pagrindą pagrindžiančio dokumento kopiją, patvirtintą įstatymo nustatyta tvarka ir nurodė, kad pažyma būtina pateikti teismui. Prie prašymo pareiškėja pridėjo sprendimą dėl teisinės pagalbos teikimo. Marijampolės skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, 2014-02-25 raštu Nr. (4.33) S-2960, atsisakė teikti prašomus asmens duomenis ir nurodė išsamius argumentus ir motyvus.

Šalies argumentai

Fondo valdyba pareiškėjos skundą dėl 2014-02-25 Fondo valdybos Marijampolės skyriaus rašto Nr. (4.33) S-2960 gavo 2014-03-14. Pareiškėja skundė Marijampolės skyriaus veiksmus ir prašė panaikinti Marijampolės skyriaus 2014-02-25 raštą Nr. (4.33) S-2960 ir įpareigoti Marijampolės skyrių patenkinti 2014-02-12 prašymą Nr. 640. Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatymo 2 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos paso įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatomis yra asmens pasas ir asmens tapatybės kortelė. Asmens tapatybę taip pat galima patvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka elektroninėmis priemonėmis (pavyzdžiui, elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintu galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu; Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo 2 straipsnio 14 punktas).

Atkreipė dėmesį, kad advokato pažymėjimas, tik patvirtina aplinkybę, kad asmuo yra advokatas (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 17 straipsnis), bet nepatvirtina asmens tapatybės. Paaiškina, kad kartu su paštu pateikiamu prašymu advokatas gali pateikti ne tik notaro, bet ir jo paties, kaip advokato, patvirtintą jo asmens tapatybę ir atstovavimą patvirtinančio dokumento kopiją, o kartu su elektroniniu būdu teikiamu elektroniniu prašymu gali būti pateikiama advokato asmens tapatybę patvirtinančio dokumento skaitmeninė kopija, patvirtinta advokato saugiu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintu galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu (jei pats prašymas nėra pasirašomas advokato saugiu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintu galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu).

Motyvuojamoji dalis

VSDĮ 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad informacija apie draudėją, apdraustąjį asmenį arba socialinio draudimo išmokos gavėją gali būti pateikta kitiems asmenims tik esant raštiškam draudėjo, apdraustojo asmens arba socialinio draudimo išmokos gavėjo sutikimui arba jo prašymui, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai draudėjo, apdraustojo asmens arba socialinio draudimo išmokų gavėjo sutikimo nereikia. Nuostata „išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai sutikimo nereikia" reiškia nuorodą į specialiąsias teisės normas, suteikiančias konkrečiam subjektui teisę gauti Fondo valdybos valdomus duomenis apie asmenį, t.y. tokia teisė turi būti numatyta tų subjektų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Analogiška nuostata yra numatyta ir Asmenų prašymų nagrinėjimo Fondo administravimo įstaigose taisyklių 24!.2 punkte. Pareiškėja 2014-02-12 prašyme Nr. 640 nurodė, kad Fondo valdyba duomenis turi pateikti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos advokatūros 44 straipsniu. Dėl šios įstatymo nuostatos Fondo valdyba ne kartą konsultavosi su VDAI, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Lietuvos advokatūra.

Asmens duomenys ADTAĮ nustatytais atvejais teikiami pagal duomenų gavėjo prašymą (vienkartinio teikimo atveju) (ADTAĮ 6 straipsnio 1 dalis), kuriame turi būti nurodytas duomenų panaudojimo tikslas, teikimo bei gavimo teisinis pagrindas ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtis. ADTAĮ 6 straipsnis nėra duomenų teikimo pagrindas, kaip tai nurodo pareiškėja 2014-02-12 prašyme Nr. 640. ADTAĮ 6 straipsnyje yra numatyti reikalavimai duomenų gavėjui nurodyti duomenų teikėjui informaciją, susijusią su prašomais duomenimis, kurią nurodžius, duomenų teikėjas priima sprendimą dėl duomenų teikimo. Prieš teikdamas duomenis, duomenų teikėjas turi nustatyti teisėtą duomenų teikimo pagrindą, numatytą ADTAĮ, įvertinti duomenų teikimo tikslo ir duomenų apimčių santykį, vadovaujantis ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pateikti duomenis tik tokios apimties, kuri būtina jiems rinkti ir toliau tvarkyti. Pareiškėjos prašyme buvo nurodyta: kokį klientą atstovauja advokatė (galutinis duomenų gavėjas), teisinis duomenų teikimo pagrindas (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnis), duomenų apimtis (prašoma informacija), tačiau nebuvo nurodytas duomenų panaudojimo tikslas.

Atsakydami į pareiškėjos skundą, atsakovai taip pat nurodė ir paaiškino, kad jeigu pareiškėja negali teismui pateikti reikalaujamų įrodymų, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 199 straipsnio 4 dalimi, ji gali prašyti teismo išduoti liudijimą apie teisę gauti įrodymus. Šiuo atveju teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, žinodamas bylos aplinkybes, siekdamas teisingai išspręsti bylą, pats įvertina prašomos informacijos pateikimo poreikį. Gavus teismo liudijimą apie teisę gauti įrodymus, papildomai nurodyti duomenų, įrodančių prašomos pateikti informacijos ryšį su teisinių paslaugų teikimu, nebereikia. Duomenys taip pat galėtų būti pateikti tiesiogiai teismui, gavus teismo įpareigojimą pateikti duomenis.

Pareiškėja R. P. ir atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTĮ 78 str.).

Skundas netenkintinas.

Pareiškėja prašo panaikinti 2014-02-25 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus raštą Nr. (4.33) S-2960; panaikinti 2014-04-03 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštą Nr. (14.59) 1-3155; įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrių suteikti prašomą informaciją: išskaitų iš V. Č. ir K. Č. pensijų pagrindą pagrindžiančio dokumento kopiją, patvirtintą įstatymo nustatyta tvarka.

Kaip matyti, ginčas byloje kilo dėl atsakovų priimtų sprendimų teisėtumo.

Faktinės aplinkybės.

Pareiškėja 2014-02-12 prašymu Nr. 640 (b.l. 39) kreipėsi į Marijampolės skyrių ir, atstovaudama V. Č. dėl santuokos nutraukimo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsniu, paprašė skubiai pranešti, kokiu pagrindu vadovaujantis iš V. Č. pensijos nuo 2007-10-01 iki 2013-10-31 išskaičiuota kaip kitos išskaitos 2661,55 Lt. Taip pat paprašė pranešti, kokiu pagrindu vadovaujantis iš V. Č. sutuoktinės, K. Č. , nuo 2012-07-01 iki 2014-01-31 išskaityta 2850,41 Lt. Pareiškėja paprašė pateikti išskaitų pagrindą pagrindžiančio dokumento kopiją, patvirtintą įstatymo nustatyta tvarka ir nurodė, kad pažyma būtina pateikti teismui. Prie prašymo pareiškėja pridėjo sprendimą dėl teisinės pagalbos teikimo (b.l. 40-41).

Marijampolės skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, 2014-02-25 raštu Nr. (4.33) S-2960, atsisakė teikti prašomus asmens duomenis ir nurodė išsamius argumentus ir motyvus (b.l. 7-8).

Fondo valdyba pareiškėjos skundą (b.l. 35-36) dėl 2014-02-25 Fondo valdybos Marijampolės skyriaus rašto Nr. (4.33) S-2960 gavo 2014-03-14. Pareiškėja skundė Marijampolės skyriaus veiksmus ir prašė panaikinti Marijampolės skyriaus 2014-02-25 raštą Nr. (4.33) S-2960 ir įpareigoti Marijampolės skyrių patenkinti 2014-02-12 prašymą Nr. 640.

Fondo valdyba išnagrinėjo skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir 2014-04-03 raštu Nr. (14.59) 1-3155 pateikė motyvuotą ir argumentuotą atsakymą, kuriame nurodė, kad skundas iš dalies yra pagrįstas, nes Marijampolės skyrius turėjo pareikalauti prašymą papildyti ir tik po to priimti sprendimą dėl duomenų teikimo. Fondo valdyba nurodė pareiškėjai, kokius prašymo trukumus ji turėtų pašalinti ir kokius dokumentus bei informaciją turėtų pateikti, kad Marijampolės skyrius galėtų priimti galutinį sprendimą dėl asmens duomenų teikimo (b.l. 9-12).

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėja su Fondo valdybos sprendimu nesutiko ir pateikė skundą Kauno apygardos teismui.

Teisinis reglamentavimas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliaus tekste –VSDĮ) 12 ir 31 straipsnio 1 dalies 18 punktas, Lietuvos Respublikos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) 5 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 23 straipsnio 2 dalies 5 punktas, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau AĮ) 44 straipsnio 1 daliis, Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklių 241 punktas, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau - Teisės gauti informaciją įstatymas).

Reikalavimas patvirtinti asmens tapatybę, prašant asmens duomenų iš valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, yra numatytas Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau - Teisės gauti informaciją įstatymas) 12 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau - ADTAĮ) 25 straipsnio 1 dalyje, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo" (toliau - Asmenų prašymų nagrinėjimo viešojo administravimo įstaigose taisyklės), 23 punkte, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-69 „Dėl asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisyklių patvirtinimo" (toliau - Asmenų prašymų nagrinėjimo Fondo administravimo įstaigose taisyklės), 24 bei 241.1 punktuose.

Pagal ADTAĮ 25 straipsnio 1 dalį „duomenų subjektas, pateikęs duomenų valdytojui ar duomenų tvarkytojui asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba teisės aktų nustatyta tvarka ar elektroninių ryšių priemonėmis, kurios leidžia tinkamai identifikuoti asmenį, patvirtinęs savo asmens tapatybę, turi teisę gauti informaciją, iš kokių šaltinių ir kokie jo asmens duomenys surinkti, kokiu tikslu jie tvarkomi, kokiems duomenų gavėjams teikiami ir buvo teikti bent per paskutinius 1 metus". Pagal Teisės gauti informaciją įstatymo 12 straipsnio 4 dalį „pareiškėjas, prašydamas išduoti privačią informaciją apie save, prašyme turi nurodyti savo asmens kodą. Kai toks prašymas siunčiamas paštu ar per pasiuntinį, prie jo turi būti pridėta notaro patvirtinta pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Jeigu dėl tokios informacijos kreipiasi pareiškėjo atstovas, jis pateikia tapatybę ir atstovavimą liudijantį dokumentą. Informacijos pateikimo tvarką taip pat nustato ir Fondo valdyba (VSDĮ 12 straipsnio 2 dalis). Asmenų prašymų nagrinėjimo Fondo administravimo įstaigose taisyklių 24 punkte nustatyta, kad „asmuo, pateikęs asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ar Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka kitaip patvirtinęs asmens tapatybę, turi teisę gauti iš Fondo administravimo įstaigos informaciją apie save, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus, kai tokia informacija neteikiama. Kai prašymą pateikti informaciją apie jį asmuo siunčia paštu ar per pasiuntinį, prie jo turi būti pridėta notaro ar kita Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Kai dėl informacijos apie asmenį kreipiasi jo atstovas, jis pateikia atstovavimą patvirtinantį dokumentą ir savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ar Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka kitaip patvirtina asmens tapatybę. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Asmenų prašymų nagrinėjimo viešojo administravimo įstaigose taisyklių 23 punkte. Iš visų šių teisės normų matyti, kad nagrinėjamu atveju ar minimos informacijos būtų kreipęsis pats pareiškėjas, ar jo atstovas, besikreipiantis asmuo privalėtų pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Išimtys teisines funkcijas atliekantiems advokatams nenumatytos. Jie yra savo atstovaujamų asmenų įgalioti atstovai, o privačios informacijos pateikimo atstovams tvarka yra aiškiai reglamentuota.

Žemesnės instancijos teismas

Asmuo prašydamas duomenų apie kitą asmenį privalo vadovautis Asmenų prašymų nagrinėjimo Fondo administravimo įstaigose taisyklių 24 punktu ir papildomomis taisyklėmis, nustatytomis Asmenų prašymų nagrinėjimo Fondo administravimo įstaigose taisyklių 241 punkte: „Prašymai suteikti informaciją apie kitą asmenį - draudėją, apdraustąjį asmenį arba socialinio draudimo išmokos gavėją (toliau šiame punkte - duomenų subjektai) - teikiami laikantis šių papildomų taisyklių:

241.1. informacijos apie duomenų subjektą prašantis asmuo (toliau šiame punkte -pareiškėjas) prašymą gali teikti tik raštu ir elektroniniu būdu. Teikdamas prašymą raštu, pareiškėjas - fizinis asmuo - privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (jei prašymą paduoda tiesiogiai atvykęs į Fondo administravimo įstaigą) arba notaro ar kita Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą jo kopiją;

241.2. pareiškėjas taip pat privalo pateikti raštišką duomenų subjekto sutikimą arba jo prašymą teikti duomenis kitam asmeniui (toliau šiame punkte - sutikimas), išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai tokio sutikimo nereikia;

241 .3. sutikimas pripažįstamas tinkamu, jei atitinka šiuos reikalavimus:

241 .3.1. jame yra aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšta duomenų subjekto valia jam žinomu tikslu pateikti konkrečius duomenis jo nurodytam asmeniui;

24].3.2. yra galimybė įsitikinti sutikimą išreiškusio subjekto tapatybe;

241.4. Fondo administravimo įstaigai turi būti pateiktas sutikimo originalas arba notaro ar kita Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta jo kopija. Jeigu pateikiamas duomenų subjekto - fizinio asmens - sutikimo originalas, kartu su juo turi būti pateikiamas ir fizinio asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (jei sutikimą pateikia pats duomenų subjektas, tiesiogiai atvykęs į Fondo administravimo įstaigą) arba notaro ar kita Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta jo kopija."

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėja su paštu siųstu prašymu nepateikus savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento notariškai patvirtintos kopijos ar kita Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopijos, Marijampolės skyrius jos paprašė pagrįstai ir teisėtai. Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatymo 2 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos paso įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatomis yra asmens pasas ir asmens tapatybės kortelė. Asmens tapatybę taip pat galima patvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka elektroninėmis priemonėmis (pavyzdžiui, elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintu galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu; Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo 2 straipsnio 14 punktas).

Advokato pažymėjimas patvirtina aplinkybę, kad asmuo yra advokatas (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 17 straipsnis), bet nepatvirtina asmens tapatybės.

2013 m. rugpjūčio 9 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos rašte Nr. (1.16) 7R-5849 (b.l. 57) išdėstyta nuomonė, kad kartu su paštu pateikiamu prašymu advokatas gali pateikti ne tik notaro, bet ir jo paties, kaip advokato, patvirtintą jo asmens tapatybę ir atstovavimą patvirtinančio dokumento kopiją, o kartu su elektroniniu būdu teikiamu elektroniniu prašymu gali būti pateikiama advokato asmens tapatybę patvirtinančio dokumento skaitmeninė kopija, patvirtinta advokato saugiu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintu galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu (jei pats prašymas nėra pasirašomas advokato saugiu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintu galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu).

Nagrinėjamu atveju kartu su prašymu pareiškėja pateikėte atstovavimą liudijantį dokumentą, tačiau nepridėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopijos ar Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka kitaip nepatvirtino asmens tapatybės, todėl duomenų apie prašomus asmenis Marijampolės skyrius nepateikė pagrįstai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A -12-2004 2004 m. sausio 23 d. nutartyje konstatavo, kad advokato teisė gauti informaciją nėra absoliuti. Jos įgyvendinimas, kaip ir kitų asmenų teisių, yra siejamas su tam tikromis pareigomis laikytis tokių teisių įgyvendinimą reglamentuojančių įstatymų. Todėl AĮ 44 straipsnio 1 punkte numatyta advokato teisė gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti reikalingą valstybės ir savivaldybių institucijų turimą ar kontroliuojamą informaciją, dokumentus, jų nuorašus turi būti įgyvendinama, tačiau tik jei yra įvykdomas AĮ 44 straipsnio 1 punkto reikalavimas advokato kreipimesi pateikti duomenis, įrodančius prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu, ir tenkinamos kitų teisės normų, reglamentuojančių asmens duomenų teikimą, sąlygos. Be to, kaip pažymėjo Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2012 m. lapkričio 19 d. rašte Nr. 2R-4189 (3.8) (b.l. 59-60) Lietuvos advokatūrai, „advokatas prašyme pateikti asmens duomenis turi nurodyti asmens duomenų naudojimo tikslą, teikimo bei gavimo teisinį pagrindą ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtį, be to, advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teikiamų paslaugų teikimu. Vadovaujantis ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 4 punktu, advokatas gali gauti tik tiek asmens duomenų, kiek jų reikia konkrečioms teisinėms paslaugoms suteikti. <...> Pažymėtina, kad būtinybę gauti tam tikrus konkrečiai bylai reikšmingus asmens duomenis privalo įrodyti advokatas."

Pastebėtina, kad, vadovaujantis ADTAĮ 6 straipsniu ir AĮ 44 straipsnio 1 punktu, advokatas, prašydamas pateikti duomenis, be duomenų teikimo ir gavimo teisinio pagrindo, aiškiai apibūdintos prašomų duomenų apimties, prašyme turi nurodyti konkretų asmens duomenų naudojimo tikslą, o ne abstrakčiai nurodyti, kad, pavyzdžiui, „duomenys reikalingi nagrinėjant civilinę bylą" ar „duomenys reikalingi parengti bylą teisminiam nagrinėjimui". Tai yra reikalinga tam, kad duomenų valdytojai ir įgalioti asmens duomenų tvarkytojai galėtų tinkamai įgyvendinti ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 bei 4 punktuose numatytus reikalavimus. Pareiškėja nurodė, kad „pažyma būtina pateikti teismui", o tai reiškia kad Marijampolės skyrius pagal prašyme pateiktą informaciją, neturėjo realios galimybės įvertinti, ar prašomų duomenų teikimas kitam asmeniui yra teisėtas ir atitinka ADTAĮ keliamus reikalavimus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu pareiškėja negali teismui pateikti reikalaujamų įrodymų, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 199 straipsnio 4 dalimi, ji gali prašyti teismo išduoti liudijimą apie teisę gauti įrodymus. Šiuo atveju teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, žinodamas bylos aplinkybes, siekdamas teisingai išspręsti bylą, pats įvertina prašomos informacijos pateikimo poreikį.

Advokato teisės gauti tam tikrą informaciją įgyvendinimas, kaip ir kitų asmenų teisių, yra siejamas su tam tikromis pareigomis laikytis tokių teisių įgyvendinimą reglamentuojančių įstatymų. ADTAĮ 5 straipsnis apibrėžia asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijus. Pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis. Taigi, Marijampolės skyrius pareigą išduoti pareiškėjos prašomus duomenis, nėra susieta su Advokatūros įstatymo 44 straipsniu, nes ši norma reglamentuoja advokato teisę atitinkamai veikti, tačiau neįtvirtina atsakovo pareigos besąlygiškai įgyvendinti tokią advokato teisę.

Pareiškėja savo skunde nenurodė aiškaus teisinio argumentavimo kaip skundžiami administraciniai aktai pažeidė jos teises ir kokius teisės aktus ir procedūras pažeidė atsakovai priimdami skundžiamus aktus. Skunde išdėstyti faktiniai duomenys ir aplinkybės dėl susidariusios situacijos.

ABTĮ 89 str. numatyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra:

1) neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams;

2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas;

3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

2. Skundžiamas aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.

Pareiškėjo skunde neįvardijama, kokių aukštesnių teisės aktų reikalavimų nevykdė atsakovas, priimdamas skundžiamą aktą, o tai paneigia ir galimą sprendimų panaikinimo pagrindą pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pareiškėja nenurodo ir procedūrinių pažeidimų, taip pat kitų aplinkybių, kurios daro skundžiamą sprendimą neteisėtu, įpareigojančių naikinti skundžiamą sprendimą, todėl darytina išvada, kad pareiškėjos skunde nurodytais motyvais skundžiamas sprendimas negali būti nei koreguojamas, nei naikinamas.

Kokiais būdais gali būti apgintos pažeistos pareiškėjų teisės, išvardinta Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnyje. Vienas iš šių būdų ir yra skundžiamo akto (ar jo dalies) panaikinimas. Tokiu sprendimu, jeigu nustatoma, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) yra neteisėtas iš esmės, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, neteisėtas, dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, arba nustatomi kiti svarbūs pagrindai, lemiantys skundžiamo akto (ar jo dalies) panaikinimą, siekiama teisinės ir faktinės padėties atkūrimo iki skundžiamo akto (ar jo dalies) priėmimo.

Pareiškėja nenurodo aiškių ir teisiškai pagrįstų atsakovų priimtų ir pareiškėjos ginčijamų sprendimų naikinimo pagrindų. Tokių pagrindų nenustatė ir teismas, išnagrinėjęs bylą.

Esant išdėstytoms aplinkybėms pareiškėjos skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos R. P. skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Natalja Zelionkienė Asta Urbonienė Gintaras Čekanauskas