Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas), Irenos Paulauskienės ir Halinos Zaikauskaitės (pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui I. K., atsakovo atstovei Daivai Tamulionienei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Indrei Bernotaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. K. skundą dėl sprendimo panaikinimo iš dalies bei naujo sprendimo priėmimo atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde ir patikslintame skunde paaiškina, kad 2008 m. kovo 14 d. kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (toliau – ir VDAI, ir Inspekcija) su skundu, kuriame nurodė, kad 2008 02 25 Molėtų rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą pagal I. K. pareiškimą Molėtų rajono Inturkės medžiotojų klubui (toliau – ir Klubas), Klubo atstovas į civilinę bylą pateikė Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros (toliau – ir Agentūra) raštą, adresuotą Inturkės medžiotojų klubui bei pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos kopiją, patvirtintą Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus apsaugai.

Paaiškina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 199 straipsnyje nustatyta proceso šalies kreipimosi į teismą dėl įrodymo išreikalavimo tvarka bei teismo reikalavimo pateikti rašytinius įrodymus vykdymo tvarka, tačiau minėto kodekso 198 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami ir dalyvaujančių byloje asmenų. Sistemiškai vertinant šias kodekso nuostatas ir proceso šalių įrodinėjimo pareigą, nustatytą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje, galima daryti išvadą, kad proceso šalis gali kreiptis į teismą dėl įrodymų išreikalavimo tik tais atvejais, kai pati jų gauti negali.

ADTAĮ 5 straipsnyje nustatyti asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijai. Preziumuojama, kad asmens duomenų tvarkymas, įskaitant ir teikimą, yra teisėtas, jeigu jis yra pagrįstas bent vienu iš ADTAĮ 5 straipsnio 1 ar 2 dalyje, priklausomai nuo asmens duomenų pobūdžio, įtvirtintu asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijumi. Vadovaujantis šiomis ADTAĮ nuostatomis, duomenų valdytojas gavęs prašymą pateikti asmens duomenis ir nustatęs, jog yra asmens duomenų teikimui teisinis pagrindas, įtvirtintas ADTAĮ 5 straipsnyje, privalo juos teikti asmeniui, pateikusiam prašymą pagal ADTAĮ 6 straipsnį. ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu juos reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. Taigi, siekiant nustatyti, ar asmens duomenų teikimui yra minėtas teisinis pagrindas, visų pirma reikia nustatyti, ar buvo duomenų valdytojo ar trečiojo asmens, duomenų gavėjo teisėtas interesas gauti prašomus asmens duomenis ir kieno interesai - duomenų valdytojo ar duomenų gavėjo, ar duomenų subjekto - šioje situacijoje yra svarbesni.

Taigi, yra visiškai neaišku, kodėl, anot pareiškėjo, proceso šalis gali rinkti asmens duomenis, kaip rašytinius įrodymus byloje, tik vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 199 straipsniu, bet ne savo iniciatyva, kai pagal teisės aktus jis turi tokią teisę. Be to, pažymėtina, kad duomenų valdytojas, gavęs prašymą pateikti prašomus asmens duomenis, turi teisę atsisakyti juos teikti tik tuo atveju, jeigu tam yra pagrindas. Pareiškėjas nei savo skunde Inspekcijai, nei skunde teismui nepagrindė, kodėl Klubo interesai pateikti jo asmens duomenis, gautus iš Trakų agentūros, yra neteisėti, arba kodėl šiuo atveju jo interesai buvo svarbesni už Klubo interesus.

Inspekcija sutinka, kad duomenų valdytojas, prieš teikdamas asmens duomenis duomenų gavėjui ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu, turi priimti sprendimą, kieno - duomenų gavėjo ar duomenų subjekto - interesai yra svarbesni, tačiau Inspekcija, nagrinėdama skundą ir siekdama priimti nešališką ir objektyvų sprendimą, privalo vertinti visus skundo nagrinėjimo metu surinktus duomenis ir nustatyti, ar buvo asmens duomenų tvarkymui teisėtas kriterijus, nustatytas ADTAĮ 5 straipsnyje, ar ne. Todėl šiuo atveju, Inspekcijos nuomone, teismo priimtas sprendimas, nagrinėjant civilinę bylą tarp ginčo šalių: pareiškėjo ir Klubo, prijungti prie civilinės bylos Trakų agentūros Klubui pateiktus dokumentus su pareiškėjo asmens duomenimis, rodo, jog šiuo atveju Klubo interesai buvo svarbesni nei pareiškėjo. Be to, pareiškėjas, kaip proceso šalis, galėjo teismo posėdžio metu prieštarauti dėl pateiktų įrodymų prijungimo prie civilinės bylos, jeigu jis manė, kad įrodymai yra gauti pažeidžiant įstatymus, nes tokie duomenys pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnį negali būti laikomi įrodymais. Tačiau Inspekcija neturi duomenų, kad pareiškėjas būtų tokia teise pasinaudojęs ir jo prieštaravimas būtų buvęs pripažintas pagrįstu.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, nagrinėdama iš naujo pareiškėjo I. K. skundą, 2008 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. 2R-2996(2.13) pagrįstai nusprendė, jog Trakų rajono agentūra pareiškėjo asmens duomenis Molėtų rajono Inturkės medžiotojų klubui perdavė teisėtai. Pareiškėjas teigia, jog Trakų rajono agentūra pateikė pareiškėjo duomenis Molėtų rajono Inturkės medžiotojų klubui žinodama, jog pareiškėjas nebėra šio medžiotojo klubo narys. Molėtų rajono apylinkės teisme 2008 m. vasario 25 d. nagrinėjant civilinę bylą, atsakovas Molėtų rajono Inturkės medžiotojų klubas pagrįsdamas savo motyvus pateikė Trakų rajono agentūros raštą ir teismas gautus iš Trakų rajono agentūros dokumentus prijungė prie bylos. Pažymi, jog Trakų rajono agentūrai buvo teisinis pagrindas, įtvirtintas ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte, teikti asmens duomenis Molėtų rajono Inturkės medžiotojų klubui, nes tai galima, kai reikia tvarkyti duomenis dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. Taigi šiuo atveju Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo duomenys Molėtų rajono Inturkės medžiotojų klubui pateikti teisėtai, esant teisėtam interesui.

Taip pat pažymi, jog Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2008 m gegužės 27 d. nurodymu Nr. 2R-1740 (2.13) konstatavo, jog Trakų rajono agentūra, nepateikdama pareiškėjui informacijos apie konkretų jo asmens duomenų naudojimo tikslą, pažeidė ADTAĮ 19 straipsnio 2 dalį. Šiuo atveju Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nurodė užtikrinti ADTAĮ 19 straipsnio įgyvendinimą, t. y. esant duomenų subjekto prašymui susipažinti su savo asmens duomenimis ir kaip jie yra tvarkomi, suteikti duomenų subjektui informaciją, numatytą ADTAĮ 19 straipsnio 2 dalyje. Šis Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nurodymas yra įvykdytas. Taigi nors ir buvo pažeista 21 straipsnio 1 dalis, tai yra pareiškėjas nebuvo supažindintas su jo teise nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys, tačiau duomenys Molėtų rajono Inturkės medžiotojų klubui pateikti teisėtai, vadovaujantis ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punktu.

Teismo posėdyje atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs bylos rašytinę medžiagą, išklausęs byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, daro išvadą, kad skundas tenkintinas.

Ginčas yra dėl Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (ADTAĮ) 5 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo (kalbama apie teisės normą, galiojusią nagrinėjamų teisinių santykių atsiradimo metu). Pareiškėjas mano, kad Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūra, perduodama pareiškėjui iškeltos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą Molėtų rajono Inturkės medžiotojų klubui, pažeidė minėtą įstatymo nuostatą, o Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2008 10 06 sprendime dėl pareiškėjo skundo Nr. 2R-2996(2.13) šiuo klausimu pasisakė, kad minėta įstatymo norma nėra pažeista (b. l. 8-9, sprendimo 4 pastraipa). Skundžiamo sprendimo motyvai yra tokie: jeigu Inspekcija nuspręstų, kad nagrinėjamu atveju ši norma buvo pažeista, tai Inspekcija pažeistų Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintą teismų nepriklausomumo principą; nurodo, kad faktas, kad dokumentai su asmens duomenimis teismo buvo prijungti prie civilinės bylos, leidžia inspekcijai konstatuoti, kad šiuo atveju Inturkės medžiotojų klubo interesai buvo svarbesni nei pareiškėjo, kaip duomenų subjekto.

Šios išvados yra neteisėtos ir nepagrįstos.

Visų pirma, situaciją reikia vertinti pagal to momento, kai duomenys buvo teikiami, aplinkybes, o ne pagal tai, kas vyko po to, kai duomenys buvo jau pateikti medžiotojų klubui ir klubo pateikti teismui, ar dar kam nors. Taip pat labai svarbu yra ir tai, kokio pobūdžio duomenys buvo teikiami viešajam juridiniam asmeniui, kurio nariu pareiškėjas nebuvo. Tuo pačiu svarbus klausimas yra ir tai, ar galima teigti, kad ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punkto pažeidimo nebuvo, kai nustatyti kiti įstatymo pažeidimai, neatsiejamai susiję su 5 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymu, t. y. nustatyta, kad pažeista šios normos taikymo procedūra.

Nustatyta, kad pareiškėjo asmens duomenų teikimas prasidėjo nuo Molėtų rajono Inturkės medžiotojų klubo 2008 01 21 paklausimo Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono departamento Trakų aplinkos apsaugos agentūros inspektoriui (b. l. 24). Šio paklausimo turinys turi esminės reikšmės duomenų tvarkymo teisėtumo kriterijams nustatyti. Visų pirma, šiuo paklausimu nebuvo prašoma pateikti pareiškėjui iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą. Buvo tik prašoma informacijos, ar šis asmuo buvo baustas administracine tvarka. Antra, šiame paklausime nebuvo pasakyta, kad duomenys būtini pateikti teismui į civilinę bylą, o tebuvo paminėta, kad pareiškėjas užginčijo teisme jo pašalinimą iš klubo narių. Jokių teisminius procesus patvirtinančių įrodymų kartu su prašymu suteikti informaciją duomenų valdytojui nebuvo pateikta – nebuvo nei teismo išduoto liudijimo, patvirtinančio teisę gauti tokį įrodymą (Civilinio proceso kodekso 199 straipsnio 4 dalis), nei kito įrodymo, kad yra nagrinėjama kokia nors byla teisme. Į šį paklausimą skubiai 2008 01 23 Trakų rajono agentūra raštu Nr. VR-12.6-24 (b. l. 26) išsiuntė Inturkės medžiotojų klubui visą administracinio teisės pažeidimo bylą. Šis skubotumas rodo, kad sprendimas dėl to, ar asmens duomenis reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, priimtas nebuvo, tokiam sprendimui priimti būtina informacija nerinkta.

Taigi Inspekcija visai nepagrįstai savo sprendime remiasi Teismų įstatymu, nes jokio teismo reikalavimo pateikti oficialų rašytinį įrodymą nebuvo. Šiuo atveju visai neturi reikšmės tas faktas, kad rašytinis įrodymas buvo priimtas į civilinę bylą, nes teismas tokiu atveju nesprendžia, ar rašytinis įrodymas pateiktas vienos proceso šalies yra gautas pažeidžiant kokio nors kito įstatymo nuostatas. Tik suabejojęs įrodymo tikrumu teismas gali pareikalauti iš dokumentą išdavusio asmens paaiškinimų (CPK 203 straipsnis). Atsakovas teigia, kad teismui priėmus įrodymą, jau patvirtinama, kad įrodymas gautas teisėtai. Taip nėra, nes teismas remiasi CPK nuostatomis. CPK 177 straipsnio 3 dalis įpareigoja teismą patikrinti tik tokių įrodinėjimo priemonių, kaip nuotraukos, vaizdo bei garso įrašai, gavimo teisėtumą. Nagrinėjamu atveju sprendžiama administracinė byla, kur administracinis teismas sprendžia, ar teisingai taikytos administracinės teisės normos, reguliuojančios asmens duomenų apsaugą, ir tuo pačiu nesprendžia CPK normų taikymo teisėtumo. Taip pat administracinėmis teisės normomis privalėjo vadovautis ir VDAI. Be to, tokio oficialaus rašytinio įrodymo nepateikimas vienai proceso šalių nereikštų netgi tos šalies procesinių teisių pažeidimo, todėl ši proceso šalis ir negali teigti, kad turi teisėtą interesą tvarkyti asmens duomenis. Proceso šalis raštą, kuriuo atsisakoma teikti oficialų rašytinį įrodymą, pateikusi teismui, gali prašyti teismo, kad toks įrodymas būtų teismo išreikalautas, kaip tai numato CPK 199 straipsnis. Be to, tokio įrodymo išreikalavimo proceso šalis gali prašyti teismo ir nepateikiant atsisakymo teikti informaciją. Teismams yra žinoma, kad informaciją apie asmenų teistumą ir administracinės atsakomybės taikymą jie gali gauti tik iš tų institucijų, kurios yra tokių asmens duomenų valdytojai. Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono departamentas neturi įgalinimų ginti šalių procesines teises, kai jų byla nagrinėjama teisme. Šios institucijos uždaviniai ir funkcijos yra kito pobūdžio, o kaip asmens duomenų valdytojas ši institucija privalo garantuoti, kad teikdama asmens duomenis nepažeis ADTAĮ nuostatų. Šiuo atveju pareigos teikti proceso šaliai rašytinius įrodymus Trakų aplinkos apsaugos agentūra neturėjo ir dėl to, kad agentūrai nebuvo žinoma, ji neturėjo jokių įrodymų, ar tikrai teisme yra kokia nors byla, kurioje šalimi yra Inturkės medžiotojų klubas. Tuo pačiu agentūra negalėjo būti garantuota, kad tokie duomenys tikrai bus teikiami teismui į civilinę bylą ir nebus toliau platinami neteisėtai.

Trakų aplinkos apsaugos agentūra kaip asmens duomenų valdytojas privalėjo priimti sprendimą, ar asmens duomenys bus tvarkomi apibrėžtais ir teisėtais tikslais, kaip tai numato ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Agentūra turėjo spręsti ir dėl šio straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymo – duomenys apie administracinį teisės pažeidimą gali būti teikiami tretiesiems asmenims, kai jie tikrai turi teisėtą interesą, tik atsižvelgiant į Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 36 straipsnį, kuris nustato, kad jeigu asmuo per metus laiko nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Iš byloje esančio įsiteisėjusio Molėtų rajono apylinkės teismo 2008 08 14 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-83-46/2008 akivaizdu, kad ATPK 36 straipsnyje nustatytas terminas pasibaigė 2007 05 11, tuo tarpu Trakų agentūra medžiotojų klubo prašymą gavo po 2008 01 21. Agentūrai, kaip duomenų valdytojui, t. y. administracinio teisės pažeidimo bylą iškėlusiam ir nutarimą priėmusiam subjektui, ATPK 36 straipsnio nuostatos turi būti žinomos ir jos turi būti vykdomos. Taigi sprendimas teikti asmens duomenis negalėjo būti priimtas ir dėl ATPK 36 straipsnio taikymo, nes tai prieštarauja ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 5 punktui. Tačiau, kaip minėta, sprendimas dėl to, kad duomenis reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, iš viso nebuvo priimtas, teisėtam interesui nustatyti nebuvo surinkta jokia informacija. Pastebėtina, kad duomenys apie administracinės atsakomybės taikymą yra labai artimi duomenims apie asmens teistumą, nes baudžiamoji atsakomybė ir administracinė atsakomybė yra artimai susijusios (dėl to yra pasisakęs Konstitucinis Teismas 2005 11 03, 2008 05 28 nutarimuose), todėl ir dėl šio aspekto priimant sprendimą teikti tokius duomenis buvo būtina turėti tvirtus įrodymus dėl jų tvarkymo teisėtumo, dėl teisėto intereso buvimo. Atsakovas nepagrįstai savo poziciją grindžia dar ir tuo, kad netgi ypatingi asmens duomenys gali būti tvarkomi tokiu būdu, kaip tai buvo padaryta šiuo atveju. ADTAĮ 5 straipsnio 2 dalies 7 punktas reiškia tik tai, kad ypatingus asmens duomenis galima teikti tik teismo pareikalavimu, t. y. turi būti oficialiai patvirtinta, kad jų teismui reikia bylai nagrinėti teisme.

Dėl ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punkto teisėto taikymo VDAI negalėjo pasisakyti ir todėl, kad tame pačiame sprendime (2008 10 06) toliau paaiškinama, kad net ir nustačius teisėtą interesą, ADTAĮ 21 straipsnio 1 dalyje keliama sąlyga, kuri šiuo atveju buvo pažeista, t. y. pareiškėjui nebuvo pranešta, kad jis turi teisę nesutikti su tokiu duomenų tvarkymu. Taip pat skundžiamame sprendime nurodoma, kad pažeistas ir minėto įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Tokiu būdu sprendimas yra prieštaringas, viena jo išvada prieštarauja kitai, todėl ir dėl to skundžiama sprendimo dalis negali būti pripažinta teisėta. ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punktas teikiant asmens duomenis ginčijamu atveju taikytas pažeidžiant ir privalomą jo taikymo procedūrą, t. y. neteisėtai.

Kadangi skundžiama tik dalis sprendimo, ši dalis panaikinama. Likusias sprendimo išvadas teismas palieka galioti. Pareiškėjo pirminiame skunde esantis reikalavimas pripažinti dalį sprendimo neteisėta, laikytina tik jo motyvacija. Teismas sprendimo aprašomojoje dalyje pasisakė, kad pareiškėjo asmens duomenys buvo perduoti, t. y. tvarkomi neteisėtai, todėl dėl šio reikalavimo joks papildomas sprendimas nepriimamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 str. 2 p., 89 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjo I. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2008 10 06 sprendimo Nr. 2R-2996(2.13) 4 pastraipą, kurioje konstatuojama, kad Trakų rajono agentūra turėjo teisinį pagrindą, įtvirtintą ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte, pareiškėjo asmens duomenis teikti viešajam juridiniam asmeniui.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.