Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas), Jūros Marijos Strumskienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. K. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimo panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo manymu, VDAI sprendimo pagrindimas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punktu neteisėtas. Pažymėjo, kad Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad duomenų subjektas turi teisę žinoti (būti informuotas) apie savo asmens duomenų tvarkymą. Pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį duomenų valdytojas, kuris ketina duomenis teikti tretiesiems asmenims, privalo apie tai informuoti duomenų subjektą ne vėliau kaip iki to momento, kai duomenys teikiami pirmą kartą, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar kiti teisės aktai apibrėžia tokių duomenų rinkimo ir teikimo tvarką bei duomenų gavėjus. Be to, pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį duomenų valdytojas šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais, privalo supažindinti duomenų subjektą su jo teise nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys, o pagal minėto straipsnio 2 dalį duomenų subjektas įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais turi teisę nesutikti (raštu, žodžiu ar kitokia forma), kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys. Tai reiškia, kad Agentūra, gavusi Inturkės medžiotojų klubo paklausimą, privalėjo raštu pranešti pareiškėjui apie jo duomenų tvarkymą ir jo teisę nesutikti, kad asmens duomenys būtų teikiami.

Motyvuojamoji dalis

Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 6 straipsnyje numatyta, kad duomenų gavėjo prašyme turi būti nurodytas duomenų naudojimo tikslas. Inturkės medžiotojų klubas paklausime nenurodė kokiu tikslu renkami asmens duomenys. Minėti Agentūros pareigūnų veiksmai užtraukia administracinę atsakomybę pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 214-14 straipsnį ir 214-16 straipsnius.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį į Administracinių teisės pažeidimų kodekso 36 straipsnį, numatantį, kad asmuo laikomas nebaustu, jei per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo. Pareiškėjui nuobauda buvo paskirta 2006 m. kovo 20 d. Paklausimo dieną paskirta administracinė nuobauda negaliojo. Todėl Agentūra atsakyme turėjo parašyti, jog pareiškėjas galiojančių nuobaudų neturi. Nei Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, nei Administracinių teisės pažeidimų kodeksas nenumato administracinės teisės pažeidimo bylos medžiagos teikimo tretiems privatiems asmenims. Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr.609 patvirtinta Duomenų pateikimo medžiotojų sąvadui ir sąvade sukauptos informacijos teikimo kitoms institucijoms tvarka (toliau - Tvarka) numato, kad medžiotojų sąvade kaupiami duomenys apie medžiotojui skirtas administracines nuobaudas (p. 17.7). Pagal Tvarkos 34.4. punktą medžiotojų sąvade sukaupta informacija gali būti teikiama medžiotojų visuomeninių organizacijų valdymo organams apie šioms organizacijoms priklausančius medžiotojus. Paklausime Inturkės medžiotojų klubas informuoja Agentūrą kad pareiškėjas nuo 2007 m. gegužės 11 d. nėra jų klubo narys. Todėl informacija jam negalėjo būti teikiama.

Atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija prašė skundą atmesti. Paaiškino, kad išnagrinėjusi pareiškėjo 2008 m. kovo 13 d. skundą nustatė, jog Agentūra teikė pareiškėjo asmens duomenis Inturkės medžiotojų klubui teisėtai, vadovaudamasi Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punktu. Atsakovo nuomone, pareiškėjas pasinaudojo Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 19 straipsnyje numatytomis teisėmis susipažinti su savo asmens duomenimis, pateikdamas duomenų valdytojui 2008-03-06 paklausimą dėl jo asmens duomenų tvarkymo. Agentūra 2008-03-07 pareiškėjui pateikė atsakymą, kaip tai numato Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis. Laikė, kad iš paklausimo turinio matosi, jog pareiškėjas nesivadovavo Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 18 straipsniu.

Laikė, kad pareiškėjas 2008-03-13 skundą VDAI dėl Agentūros veiksmų pateikė dėl gauto atsakymo neišsamumo, nes nebuvo nurodyti duomenų panaudojimas pagrindas ir tikslai. VDAI 2008-05-27 raštu Nr. 2R-1738 „Dėl skundo" pareiškėjui nurodė, kad Agentūra atsakyme nepateikdama informacijos apie konkretų asmens duomenų panaudojimo tikslą padarė pažeidimą, kitų pažeidimų nebuvo nustatyta. Pažymėjo, kad VDAI išnagrinėjo skundą jame nurodytomis aplinkybėmis, o skunde teismui pareiškėjas pateikia naujų prašymų, kurie nebuvo išdėstyti VDAI pateiktame 2008-03-13 skunde, o būtent Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies ir 21 straipsnio 1 ir 2 dalies pažeidimus. Laikė, kad Agentūros atžvilgiu turėtų būti taikoma Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis, nes Agentūra, surašydama 2006-03-16 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 13.2-77 pareiškėjui, jo asmens duomenis surinko tiesiogiai iš pareiškėjo. 18 straipsnio 2 dalis yra taikoma, kai duomenų valdytojas renka asmens duomenis ne iš duomenų subjekto, o iš kito duomenų valdytojo, kuris tvarko duomenų subjekto asmens duomenis. Pabrėžė, kad civilinio proceso kodeksas nenumato, kad šalys, rinkdamos įrodymus, privalo gauti kitos šalies sutikimą dėl įrodymų surinkimo ir pateikimo teismui, todėl Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 21 straipsnio, kuris numato duomenų subjekto teisę nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys, taikymas apribotų šalių teisę rinkti įrodymus ir savalaikiai pateikti juos teismui.

Laikė, kad Agentūra negalėjo pažeisti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 6 straipsnio, nes ne ji teikė 2008 m. sausio 21 d. rašytinį paklausimą dėl pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo. Inturkės medžiotojų klubas, o ne Agentūra pažeidė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 6 straipsnį, nes paklsuimą pateikė klubas.

Laikė, kad Agentūrai pateikiant Inturkės medžiotojų klubui administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 13.2-77 medžiagos kopiją, Tvarka netaikoma, kadangi išrašas buvo teikiamas ne iš medžiotojų sąvado.

Tretysis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas prašė skundą atmesti. Paaiškino, kad Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 609 patvirtintos Duomenų pateikimo medžiotojų sąvadui ir sąvade sukauptos informacijos teikimo kitoms institucijoms tvarkos 7 punktu Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai paskirti medžiotojų sąvado tvarkytojais. Tame pačiame punkte išvardytos Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų funkcijos, apimančios į centrinę duomenų bazę patalpintų duomenų keitimą (papildymą, taisymą) ar naikinimą, saugojimą. Tvarkos 7.4 punkte nurodyta, jog regionų aplinkos apsaugos departamentai teikia kitoms institucijoms medžiotojų sąvade sukauptus duomenis, pagal kuriuos gali būti nustatytas duomenų subjektas. Duomenų rinkimo tikslas, nurodytas Tvarkos 2 punkte, apibrėžiant medžiotojų sąvado paskirtį, t.y., rinkti duomenis apie medžiotojus, juos registruoti, kaupti, saugoti, keisti (papildyti ar taisyti), teikti, paskelbti ar atlikti kitus veiksmus ar veiksmų rinkinius, siekiant sudaryti sąlygas tobulinti valdymo ir administravimo sprendimų priėmimą, užtikrinti tikslią medžiotojų apskaitą ir kontrolę bei sudaryti prielaidas viešosios tvarkos, administracinių teisės pažeidimų ir nusikaltimų prevencijai.

Tvarka, kaip specialioji teisės norma, reglamentuoja specifinės informacijos rinkimą bei pateikimą. Pati Tvarka patvirtinta vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu bei suderinta su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija. Kadangi pareiškėjas yra medžiotojas, todėl vadovaujantis Tvarkos 18.1, 28 punktais, privalo pateikti duomenis Medžiotojų sąvado tvarkytojams. Tvarkoje nereglamentuota galimybė neteikti duomenų, juolab nesutikti, kad būtų tvarkomi asmens duomenys. Be kita ko, medžiotojams laiku nepateikusiems duomenų, taikoma Tvarkos 28 punkte numatyta sankcija, t.y. asmuo, kol nepateikia reikalingų duomenų, negali medžioti. Laikė, kad duomenys į Inturkės medžiotojų klubo paklausimą buvo pateikti teisėtai.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas I. K. 2008-03-06 pateikė prašymą Agentūrai, kuriuo prašė paaiškinti kokiu pagrindu ir kokiais tikslais Inturkės medžiotojų klubui buvo pateikti duomenys apie jam taikytą administracinę atsakomybę. Nurodė, kad šią medžiagą Inturkės medžiotojų klubas pateikė į Molėtų rajono apylinkės teisme nagrinėjamą bylą (b.l. 23-25). Agentūra 2008-03-07 raštu pranešė, kad medžiaga buvo nusiųsta pagal Inturkės medžiotojų klubo paklausimą ir pridėjo paklausimo kopiją (b.l. 26). Inturkės medžiotojų klubo 2008-01-21 paklausime nurodyta, kad iš medžiotojų pašalintas I. K. sprendimą ginčija teisme ir prašoma pateikti informaciją apie pareiškėjo baudimą už gamtos apsaugos taisyklių pažeidimus (b.l. 27). Nesutikdamas su pateiktu atsakymu pareiškėjas 2008-03-14 pateikė skundą VDAI, kuriuo prašė patikrinti ar teisėtai Agentūra pateikė Inturkės medžiotojų klubui jo patraukimo administracinėn atsakomybėn bylos medžiagą bei patikrinti ar teisėtai Agentūra nesuteikė jam informacijos, kokiu tikslu jo administracinės bylos medžiaga buvo perduota Inturkės medžiotojų klubui, o taip pat kokiu būdu Inturkės medžiotojų klubui tapo žinoma informacija apie jo patraukimą administracinėn atsakomybėn. Nustačius pažeidimus prašė nubausti kaltus asmenis (b.l. 13-14). Skunde buvo nurodyta, jog pareiškėjas laiko, kad duomenys buvo perduoti neteisėtai, Agentūra neatsakė kokiu tikslu buvo perduota medžiaga, prašyme dėl duomenų pateikimo nebuvo nurodytas duomenų naudojimo tikslas, neatsižvelgtas, kad pareiškėjas nuo 2007-05-11 nėra Inturkės medžiotojų klubo narys.

Skundžiamu 2008-05-27 sprendimu (b.l. 5-12) VDAI pripažino, kad duomenys buvo pateikti teisėtai, vadovaujantis Asmens 5 straipsnio 1 dalies 6 punktu. Nustatė, kad pateikdama duomenis Agentūra pažeidė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, o Inturkės medžiotojų klubas – to paties įstatymo 6 straipsnį, nes nepateikė pareiškėjui informacijos apie konkretų duomenų panaudojimo tikslą, kitų pažeidimų nenustatė. Laikė, kad Tvarka nėra taikoma, nes nebuvo teikiamas išrašas iš medžiotojų sąvado. Kartu su atsakymu pareiškėjui VDAI priėmė nurodymus dėl asmens duomenų tvarkymo adresuotus Agentūrai ir Inturkės medžiotojų klubui (b.l. 59-60 ir 62-63), kuriais medžiotojų klubą įpareigojo aiškiai nurodyti asmens duomenų naudojimo tikslą, o Agentūrą – tinkamai suteikti informaciją apie asmens duomenų tvarkymą.

Teismas laiko, kad VDAI nagrinėdama pareiškėjo skundą ir taikydama Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punktą nepilnai išsiaiškino visas duomenų pateikimo aplinkybes. Ši įstatymo norma leidžia teikti asmens duomenis, jeigu juos reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų tvarkytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. Šios normos tinkamas taikymas yra susijęs ne tik su teisėto intereso gauti informaciją nustatymu, bet ir su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis. Skunde teismui pareiškėjas remiasi Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies taisykle, numatančia, kad duomenų pagal įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punktą atveju duomenų valdytojas privalo supažindinti subjektą su jo teise nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys. Ši norma skundžiamame akte nebuvo išanalizuota ir joks sprendimas tuo klausimu nepriimtas. To paties 21 straipsnio 2 dalis detalizuodama 1 dalį įpareigoja aiškintis ar duomenų subjekto nesutikimas yra teisiškai pagrįstas ir ar tai sudaro pagrindą nutraukti asmens duomenų tvarkymo veiksmus. VDAI nesprendė ar pareiškėjos nesutikimą būtų galima laikyti įpareigojančiu nutraukti duomenų teikimą. Nustačius tokias aplinkybes būtų reikalinga peržiūrėti sprendimą dėl informacijos teikimo teisėtumo. Atsižvelgtina ir į tai, kad VDAI išvada, jog pranešimas sutinkamai su Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 18 straipsniu nebuvo reikalingas, nes pats pareiškėjas turėjo teikti duomenis nepagrįsta tyrimo medžiaga. Agentūra 2008-03-28 atsakyme VDAI Nr. 2R-863(2.19) (b.l. 39-40) nurodo, kad pareiškėjas turėjo pareigą teikti duomenis medžiotojų sąvadui, kadangi yra medžiotojas. Tuo tarpu VDAI akte konstatuoja, kad Agentūros pateikta medžiaga buvo ne iš medžiotojų sąvado. Tačiau kartu pripažįstama, kad pareiškėjas pats turėjo duomenis teikti duomenų tvarkytojui. Nustačius, kad duomenys pateikti ne iš medžiotojų sąvado reikalinga nustatyti rinkmeną, iš kurios buvo pateikti duomenys ir ar pareiškėjas žinojo apie duomenų šioje rinkmenoje tvarkymą. Pareiškėjas sutinkamai su Tvarkoje nustatytomis taisyklėmis turėjo pareigą būdamas medžiotoju teikti duomenis medžiotojų sąvadui, kad jis būtų turėjęs pareigą teikti duomenis ir kitam duomenų valdytojui, tvarkiusiam rinkmeną, iš kurios pateikti duomenys šioje byloje, neišaiškinta.

Nebuvo išaiškintas ir klausimas dėl teisės pateikti duomenis apie pareiškėją Inturkės medžiotojų klubui tuo metu, kai pareiškėjas jau nebuvo medžiotojas. Pažymėtina, kad civilinio proceso kodeksas nenumato jokių papildomų išlygų įrodymų rinkimo srityje kiek tai liečia asmens duomenų gavimą ir pateikimą įrodymais byloje. Civilinio proceso kodekso 199 straipsnis numato, kad įrodymo negalintis pateikti asmuo gali prašyti jų pareikalauti teismo. Tokia teise galėjo pasinaudoti ir Inturkės medžiotojų klubas. Šiuo atveju teismas spręstų ar prašoma pareikalauti administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga yra susijusi su nagrinėjama civiline byla ir ar verta ją prijungti. Pažymėtina, kad sprendžiant duomenų teikimo pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punktą klausimą ir aiškinantis teisėto intereso buvimą reikalinga aptarti teikiamų duomenų reikalingumą civilinei bylai bei asmens teisės gauti duomenis apie bylos šalis absoliutumą, jei jis ketina šiuos duomenis pateikti teismui. Turi būti motyvuojama tokios teisės apimtis, atsižvelgiama į tai, kad pareiškėjas ir Inturkės medžiotojų klubas duomenų pateikimo metu buvo susiję tik tuo, kad buvo tos pačios civilinės bylos šalimis.

Klausimas, kurį pareiškėjas skunde VDAI prašė ištirti buvo toks - ar teisėtai Agentūra pateikė jo asmens duomenis. Teismas pripažįsta, kad pasisakydamas šiuo klausimu atsakovas turėjo atsižvelgti ir į kitas teisės normas, itin tampriai susijusias su teisės teikti duomenis pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punktą reguliavimu. Pareiškėjas skunde administratoriui neprivalo nurodyti teisės normų, kurias laiko esant pažeistomis. Skunde pakanka nurodyti esminius klausimus. Šios bylos atveju normos, kuria remiantis priimtas sprendimas, įgyvendinimas tiesiogiai įstatyme siejamas su to paties įstatymo kitame straipsnyje numatytų veiksmų atlikimu. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punkto įgyvendinimas neįmanomas neatsižvelgiant į šio įstatymo 21 straipsnio reikalavimus. Todėl teismas nesutinka su VDAI argumentais, kad pareiškėjas skunde teismui kelia papildomus reikalavimus nei buvo nurodyti skunde administratoriui. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytas objektyvumo principas reikalauja, kad atsakymas asmeniui būtų pateiktas objektyviai, tai reiškia ir išsamiai ištyrus skundą.

Dėl paminėtų priežasčių pripažįstama, kad priimant skundžiamą aktą buvo pažeistos procedūrinės taisyklės, dėl ko galėjo būti priimtas neobjektyvus ir nepagrįstas sprendimas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas negali pats įvertinti skunde nurodytų argumentų ir įpareigoti atsakovą nubausti kaltus asmenis dėl tokio veiksmo nesuderinamumo su teismų vykdomomis funkcijomis. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 32 straipsnio 6 punktas numato VDAI teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Šia teise VDAI naudojasi nustačiusi administracinių teisės pažeidimų požymius. Įpareigodamas atsakovą surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus teismas įtakotų administracinę teiseną, kurioje vėliau pats ir turėtų priimti sprendimą ar yra pagrindas asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn. Tokiu būdu būtų pažeista asmens teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą. Teismo sprendime konstatavus asmens duomenų tvarkymo taisyklių pažeidimą pats teismo sprendimas būtų pagrindu protokolo pagal ATPK 214-14 straipsnį surašymui. Pasisakydamas šiame sprendime dėl padarytų pažeidimų buvimo teismas savo argumentais susaistytų turintį priimti sprendimą dėl administracinės nuobaudos teismą.

Dėl paminėtų priežasčių taikomas Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir panaikinus aktą medžiaga grąžinama pakartotiniam tyrimui.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Skundą tenkinti iš dalies Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimą dalyje dėl Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento Trakų agentūros veiksmų perduodant I. K. asmens duomenis ir perduoti nagrinėti iš naujo.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.