Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje,

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, šiuo metu dirbantis pagal individualią veiklą, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta galutinė, trečdaliu sumažinta bausmė, įskaičius laikino sulaikymo laiką – 38 MGL dydžio bauda (sumokėta) ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėn. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio dalis dėl turto konfiskavimo, t. y. skirtas automobilio „Citroen", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalies – 1500 eurų konfiskavimas. 2023 m. balandžio 3 d. išregistruotas iš Probuojamų asmenų duomenų registro;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. kovo 5 nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda su baudžiamojo poveikio priemonėmis – uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metus 6 mėnesius ir turto konfiskavimu – konfiskuota 6320 Eur vertės transporto priemonė „SUBARU LEGACY“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2024 m. birželio 13 d. įtrauktas į Probuojamų asmenų duomenų registrą,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

t. y. padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,

- 2024 m. kovo 5 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų nuosprendžiu, iš kurio matyti, kad E. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 90 (devyniasdešimties) MGL – 4500 (keturių tūkstančių penkių šimtų) Eur – dydžio bauda, pritaikius BK 64-1 straiosnį, paskirta galutinę bausmė – 60 (šešiasdešimties) MGL – 3000 (trijų tūkstančių) Eur – dydžio bauda, nustatant baudos sumokėjimo terminą – dvylika mėnesių. E. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas trejus metus šešis mėnesius (nuo 2024 m. sausio 10 d.) naudotis teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones ir 6320 (šešių tūkstančių trijų šimtų dvidešimties) Eur vertės transporto priemonės „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini)“ konfiskavimas. Nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. birželio 4 d.;

- 2024 m. rugsėjo 5 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus pateiktu atsakymu į paklausimą, kuriame nurodyta, kad Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius nuo 2024 m. birželio 4 d. vykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. kovo 5 d. nuosprendį, pagal kurį E. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metams 6 mėnesiams. E. K. su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka bei sąlygomis buvo supažindintas plane 2024 m. birželio 27 d.;

- 2024 m. rugpjūčio 19 d. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, kad E. K. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę – eiti tiesia linija, t. y. pėda po pėdos negali. Stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą – negali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 1 val. buvo atliktas tikrinimas prietaisu „Alcotest 7510“, patikros sertifikatas Nr. 2066631. Pirmojo tikrinimo metu 21.11 val. nustatytas 2,89 promilės girtumas, antrojo tikrinimo metu 21.28 val. nustatytas 2.87 promilės girtumas;

- 2024 m. rugpjūčio 19 d. 21.11 val. alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0004, patikros sertifikato Nr. 2066631, kvitu, iš kurio matyti, kad E. K. nustatytas 2,89 promilių girtumas;

- 2024 m. rugpjūčio 19 d. 21.28 val. alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0004, patikros sertifikato Nr. 2066631, kvitu, iš kurio matyti, kad E. K. nustatytas 2,87 promilių girtumas;

- AB „Regitra“ duomenų bazės išrašu apie kelių transporto priemonę, iš kurio matyti, kad transporto priemonė – automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas J. K. vardu.

- 2024 m. rugpjūčio 23 d. J. K. išduotu leidimu atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini);

- VšĮ „Emprekis“ išrašu, kuriame nustatyta, kad automobilio „VW Passat“, pasirinkti metai 2002, vidutinė kaina su PVM –1350 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pagal BK 243 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sprendžiant dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį reikalaujama įvertinti, ar kaltininko veikos pobūdis bei pavojingumas atitinka šios nusikalstamos veikos požymius. Vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą pagal BK 243 straipsnį, išskiriami du pagrindiniai jos požymiai, t. y. veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018), bei tokios veikos piktybiškumas – siekis parodyti nepagarbą teismo sprendimui ir pan. Vien tik byloje nustatytas vienkartinis teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas savaime neužtraukia asmeniui baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-895/2020, 2K-254-511/2018, 2K-45-942/2021, 2K-81-495/2021).

Nagrinėjamu atveju įvertinus paties kaltinamojo parodymus, liudytojų parodymus ikiteisminio tyrimo metu, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, administracinių nusižengimų registro išrašus, alkoholio matuoklio duomenis, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, kuri sutampa tarpusavyje, viena kitą papildo ir yra pripažintina įrodymais, kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, darytina išvada, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (2,87 promilės), kai nustatytas neblaivumas žymiai viršija BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą 1,51 promilių neblaivumo ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, bei suvokė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) prasmę ir turinį, tačiau piktybiškai vengė ją atlikti. Pažymėtina, kad jokių objektyvių priežasčių, kurioms esant jis nebūtų galėjęs laikytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, šiuo atveju nebuvo, kas patvirtina jo polinkį nesilaikyti eismo saugumo reikalavimų, neatsitiktinį nagrinėjamo baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų pažeidimo pobūdį, niekinamą požiūrį ne tik į viešąją tvarką, transporto eismo saugumą, bet ir į teisingumą. Aptarti įrodymai yra pakankami E. K. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti ir leidžia daryti išvadą, kad E. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamas veikas – vengdamas atlikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 5 d. nuosprendžiu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trims) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Tokiu būdu, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (2,87 promilės). Toks kaltinamojo elgesys atskleidžia antivisuomenines jo elgesio tendencijas, ne atsitiktinį, o piktybišką nustatytos baudžiamosios poveikio priemonės nesilaikymą. Nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad E. K., nesilaikydamas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 5 d. nuosprendžiu jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų, demonstruoja nepagarbą teismo sprendimui bei ignoruoja teisės aktais nustatytas elgesio taisykles. Aptartų įrodymų ir jų pagalba nustatytų aplinkybių visuma yra pakankama E. K. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti.

Nagrinėjamu atveju E. K. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nors šioje teisės normoje nustatyti nusikalstamos veikos požymiai neapima tokio požymio kaip vairavimas neturint teisės (kai teisė vairuoti buvo atimta), tačiau byloje nustatyti teisiškai reikšmingi veiksmai yra neatskiriamai susiję su tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta (idealioji sutaptis), neatsižvelgiant į tai, kad gali skirtis teisinė veikos kvalifikacija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171-976/2021, 2K-7-32-719/2021). Kaltinamojo veiksmai pagal nustatytas aplinkybes kvalifikuotini kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, idealioji sutaptis.

Prokurorė siūlo procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, padarymą skirti kaltinamajam arešto bausmes jų vykdymą atidedant. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad sutinka su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad E. K. nusikalstamas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į E. K., nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir jų pavojingumo laipsnį (viena nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, o viena – baudžiamiesiems nusižengimams), kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę: teistas du kartus už analogiškas nuskalstamas veikas, baustas administracine tvarka, tačiau baudos sumokėtos, vedęs, užsiimantis individualia veikla. Išdėstytos aplinkybės, atsižvelgiant į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, taip pat atsakomybę sunkinanti aplinkybė, bei kad jis sutinka, jog procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytas nusikalstamas veikas numatytas bausmes – areštą, jo dydį parenkant artimą įstatyme nustatytam maksimaliam. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę paskirtą bausmę.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017). Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėdamas bausmės vykdymą teismas kaltinamajam gali paskirti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatytas pareigas.

Kaltinamasis anksčiau nėra baustas arešto bausme, o įvertinus anksčiau aptartas jo nusikalstamas veikas ir asmenybę apibūdinančius duomenis, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad jis nėra baustas arešto ar laisvės atėmimo bausme, prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, savo veiksmus vertina kritiškai, gailisi dėl nusikalstamų veikų padarymo, davė nuoseklius parodymus, todėl atsižvelgus į ankščiau minėtas aplinkybes ir į kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, E. K. atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnis) 7 (septynių) mėnesių laikotarpiui, paskiriant intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis bei skiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 3, 5, 7, 10 punktuose numatytus įpareigojimus – nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, gydytis priklausomybę nuo alkoholio, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam E. K. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė naudodamasis šia teise, vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 2,87 promilių girtumas. Tokie E. K. veiksmai, tai yra vairavimas esant neblaiviam, kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe. Pažymėtina, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė tik laimingo atsitiktinumo dėka. Pažymėtina, kad kaltinamasis už analogišką veiką teisiamas ne pirmą kartą. Toks kaltinamojo elgesys naudojantis specialiąja teise vairuoti transporto priemones kelia pavojų ne tik paties kaltinamojo, jo artimųjų, bet ir visuomenės saugumui. Teismas konstatuoja, jog E. K. sėsdamas prie vairo neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, tai pat tai, jog jau trečią kartą padarė analogišką nusikalstamą veiką – vairavo neblaivus, nepaisė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, elgėsi neatsakingai, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, kad tokia teisė jam jau yra atimta už ankstenius nusikaltimus bei suvokė, kad jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, tačiau vis tiek taip elgėsi. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą kartu su bausme kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą maksimaliam 7 (septynių) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2024 m. rugpjūčio 22 d.

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas pastarojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. E. K. nusikalstamas veikas padarė naudodamas transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. To paties straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso trečiajam asmeniui, t. y. J. K.. Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri remiantis išrašu iš VšĮ „Emprekis“ su PVM yra 1350 eurų (el. b. l. 54). Tokia suma išieškotina iš kaltinamojo, nes nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkas žinojo apie tai, kad kaltinamasis būdamas neblaivus vairuos automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konfiskuotino turto vertė turi būti apskaičiuojama su PVM, kadangi tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, transporto priemonės vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigyta (parduota) analogiška transporto priemonė rinkoje. Transporto priemonės rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką transporto priemonę realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali transporto priemonės pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM. Juolab, kad įrankių (priemonių) vertės išieškojimu, be kita ko, siekiama, kad nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus svarbu yra tai, kad transporto priemonės rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, (el. b. l. 76-79) – panaikintinos įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, ir skirti:

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę;

- pagal BK 243 straipsnį – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę 50 (penkiasdešimt keturių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 75 straipsnio 5 dalies 3, 5, 7, 10 punktais, E. K. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 7 (septynių) mėnesių laikotarpiui, paskiriant intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis bei įpareigoti: nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, gydytis priklausomybę nuo alkoholio, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, E. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 7 (septynis) metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2024 m. rugpjūčio 22 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, E. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1350,00 (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt) eurų.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą – panaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Išaiškinti E. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.