Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovei K. K., dėl investuotų lėšų kompensavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2019 m. liepos 12 d. teisme priimtas ieškovės ieškinys pareikštas atsakovei, kuriuo ieškovė prašo priteisti iš atsakovės: 52 140 Eur investuotų lėšų į atsakovės namą; 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2020 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdžio metu ieškovė patikslinto ieškinio reikalavimo sumą prašydama priteisti 50 400 Eur investuotų lėšų į atsakovės namą.

2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad su atsakove, savo motina, susitarė pastatyti gyvenamąjį namą atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo namas). Ieškovė susitarė su atsakove, kad įrengs ginčo namą asmeninėmis lėšomis, todėl šiuo tikslu 2014 m. išvyko dirbti į Norvegiją.

3. Teigia, kad atsakovės asmeninėmis lėšomis buvo pastatyti namo pamatai, išmūrytos sienos, įrengtas stogas ir sumontuoti langai, o likę statybos darbai ir vidaus apdailos darbai buvo atlikti ieškovės asmeninėmis lėšomis. Nurodo, jog susitarė, kad ieškovei įrengus namą iki 100 procentų baigtumo, atsakovė įregistruos namą viešajame registre ir ½ dalį namo įregistruos ieškovės vardu.

4. Nuo 2018 m. ieškovė visam laikui grįžo gyventi į ginčo namą kartu su atsakove ir ieškovės dukra. Pašlijus tarpusavio santykiams, atsakovė ėmė nederamai elgtis ieškovės ir jos nepilnametės dukros atžvilgiu. Bendram gyvenimui ginčo name tapus negalimam ieškovė reiškia šį ieškinį dėl į ginčo namą investuotų lėšų kompensavimo.

5. Pažymi, kad ginčo namas ieškinio pateikimo dienai nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, ir atsakovė atsisako tai padaryti. Nurodo, kad ieškovė ir atsakovė statydamos namą veikė pagal jungtinės veiklos sutartį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.969 straipsnio nuostatomis.

6. Ieškovė savo pozicijos pagrįstumui ir reikalavimo sumai pagrįsti į bylą pateikė toliau nurodomus įrodymus.

6.1. Ieškovės užsakymu 2018 m. lapkričio 16 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Negrita“ nekilnojamojo turto vertintojo, teismo eksperto K. K. atliktą nekilnojamojo turto atliktų pagerinimo darbų tyrimų konsultaciją Nr. 18-11-16 (toliau – konsultacija), kurioje nustatyta ginčo namo gerinimų kaina laikotarpiu iki 2018 m. lapkričio 2 d. Remdamasi šia konsultacija, ieškovė grindžia šiuo ieškiniu prašomos priteisti kompensacijos dydį.

6.2. 2017 m. kovo 21 d. sudarytą individualų užsakymą PLA-090 tarp ieškovės ir UAB „Kler baldai ir ko“, kuriuo buvo įgyta lova, spintelė prie lovos, čiužinys ir komoda, už iš viso 1 720 Eur sumą.

6.3. V. R. raštas, kuriame tvirtinama, kad V. R. samdė ieškovė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), kuri už baldus sumokėjo 5000 Eur. V. R. tvirtina, kad pinigus paėmė 2017 m. birželio 6 d.

6.4. 2016 m. spalio 28 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą, kuriame nurodyta, kad A. D. suteikė ieškovei sienų ir lubų glaistymo ir dažymo, laminuotų grindų klojimo ir grindjuosčių pritvirtinimo paslaugas.

6.5. 2018 m. rugsėjo 3 d. A. D. raštą, kuriame tvirtinama, kad A. S. užsakymu, 2016 m. liepos-spalio mėnesiais, jis suteikė sienų ir lubų glaistymo ir dažymo, laminuotų grindų klojimo ir grindjuosčių pritvirtinimo paslaugas, kurios kainavo 2850 Eur.

6.6. 2016 m. rugpjūčio 5 d. užsakymą Nr. 201608-B-04 bendrai 1 250 Eur sumai, 2016 m. rugpjūčio 3 d. perdavimo – priėmimo dokumentą Nr. SKV300122874 bendrai 399 Eur sumai, 2016 m. rugpjūčio 5 d. perdavimo – priėmimo dokumentą Nr. PAV300072069 bendrai 814,40 Eur sumai, 2016 m. rugpjūčio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DSS 107/2016 bendrai 2 712,40 Eur sumai, 2016 m. rugpjūčio 5 d. pasiūlymą Nr. KP0000016784 bendrai 1 878,27 Eur sumai. Remiantis šiais dokumentais, susidaro bendros 7 054,07 Eur dydžio išlaidos.

6.7. Įrodymus patvirtinančius, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2018 m. dirbo Norvegijoje ir nurodytu laikotarpiu uždirbo apie 55 000 Eur dydžio pajamas ir didžiąją dalį šių pajamų, kaip teigia ieškovė, investavo į namo statybas.

6.8. Ieškovės banko sąskaitos išrašus už 2015 – 2017 metus, iš kurių matyti, jog minimu laikotarpiu ji turėjo piniginių lėšų, iš kurių galėjo vykdyti namo statybas.

6.9. Pagal teismo išduotą liudijimą gautus dokumentus, t.y. įrodymus iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos apie atsakovės, pajamas laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. bei iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos visas atsakovės vardu pateiktas deklaracijas. Pasak ieškovės, šie dokumentai patvirtina, jog minėtu laikotarpiu atsakovė neturėjo atliekamų pajamų iš kurių galėjo vykdyti namo statybos darbus.

7. 2020 m. lapkričio 4 d. teismo posėdžio metu buvo apklaustas liudytojas V. K. Liudytojas nurodė, kad atsakovė buvo paprašiusi liudytojo pagalbos atlikti ginčo namo stogo darbus, tačiau atlikus darbus atsakovė laiku su liudytoju neatsiskaitė dėl sunkios atsakovės finansinės padėties. Liudytojas teigia, kad po atliktų stogo darbų, namo statybos darbai buvo sustoję ilgam laiko tarpui, t.y. iki tol, kol ieškovė neišvažiavo dirbti į Norvegiją.

8. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo: ieškovės ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas; už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovei skirti 5 000 Eur baudą, 50 procentų iš šios baudos skiriant atsakovei.

9. Nurodo, kad atsakovės velionei motinai J. V., kaip kolūkio narei, ginčo žemės sklypas buvo suteiktas neterminuotam naudojimui. J. V. (atsakovės motinai, ieškovės močiutei), pareiškus norą statyti gyvenamąjį namą 1990 m. spalio 30 d. buvo išduotas leidimas gyvenamojo namo statybai, kuris buvo pratęstas iki 2002 m. rugpjūčio 22 d.. Po J. V. mirties 2000 m. kovo 28 d. atsakovė paveldėjo visą jos turtą, tame tarpe ir gyvenamąjį namą bei žemę, kurios privatizavimo procesą užbaigiau.

10. Teigia, kad ginčo namas buvo jau pastatytas 2003 m. ieškovė apie 2007 m. rudenį ištekėjo ir gyveno pas vyro tėvus – (duomenys neskelbtini). Ieškovei išsiskyrus su pirmuoju vyru ieškovė su mažamete dukra atvyko gyventi atsakovę, tačiau paskui išvyko į užsienį padirbėti. Pasak atsakovės, ieškovės užsienyje uždirbtų pinigų ji nematė ieškovė gyvenamojo namo statybai savo pinigų neskyrė, nes už kiekvienus darbus atsiskaitinėjo atsakovė. Jeigu atsakovės nebūdavo tuo metu, kai reikėdavo atsiskaityti su meistru, tai atsakovės pinigai būdavo paliekami ieškovei tam, kad perduotu arba su meistru būdavo atsiskaitoma vėliau.

11. Nurodo, kad jokių sutarčių ar susitarimų nei rašytinių, nei žodinių su dukterimi - ieškove dėl gyvenamojo namo ar kitų statinių statybos nebuvo, nes egzistuojant tokiai sutarčiai būtų pažeisti jaunesniosios dukters interesai.

12. Nurodo, kad ieškovės prašoma priteisti suma faktiškai prilygsta namo vertei. Teigia, kad ieškovė turėtų įvertinti ir atsakovės padarytas investicijas į ją tiek darbo, tiek auginimo, tiek išlaikymo, tiek laiko sąnaudų, tiek nesumokėto nuomos mokesčio, kad gyvena atsakovės priklausomame name. Teigdama, jog ji paskutiniu metu mokanti už elektrą, pamiršta nurodyti, kad privalo mokėti ir nuomos mokestį bei kitus mokesčius, kurių ji nemoka.

13. Nurodo, kad ieškovė be atsakovės žinios ir prašymo nupirko baldus ir atsivežė juos ir pasiūlė jais naudotis, o atsakovė priėmė juos kaip dovaną.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės ir išvados

Dėl teisinių santykių kvalifikavimo

14. Byloje susiklostė ginčas dėl investuotų lėšų kompensavimo už namo statybos darbus, kurie buvo atlikti ieškovei ir atsakovei (ieškovės motinai) gyvenant kartu laikotarpyje nuo 2014 m. iki 2018 m.

15. Iš šalių pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė 2007 m. rudenį ištekėjo ir gyveno pas vyro tėvus (duomenys neskelbtini), tačiau 2009 m. išsiskyrė ir įsikraustė gyventi atgal pas atsakovę, savo motiną. Byloje nustatyta, kad 2014 metais ieškovė pirmą kartą išvyko uždarbiauti į Norvegiją su tikslu investuoti į ginčo namo statybos darbus.

16. CK 6.969 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Jeigu jungtinės veiklos sutarties tikslas nėra susijęs su pelno siekimu, jungtinės veiklos sutartis vadinama asociacijos sutartimi (CK 6.969 straipsnio 3 dalis).

17. Pagal CK 6.970 straipsnio 1 dalį partnerių įnašais į bendrą veiklą gali būti pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai. Jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita, galioja partnerių įnašų lygybės prezumpcija (CK 6.970 straipsnio 2 dalis). Partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis (CK 6.971 straipsnio 1 dalis).

18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo (CK 6.969 straipsnis). Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtra ar tikslo siekimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2017 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017, 26 punktą; 2019 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-611/2019, 22 punktą).

19. Kaip jau minėta, jeigu jungtinės veiklos (partnerystės) tikslas nėra susijęs su pelno siekimu, t. y. kai sutartis sudaroma tik tam tikram baigtiniam tikslui pasiekti, pavyzdžiui, pastatyti tam tikrą pastatą, įrengti kelią ir pan., tokia jungtinės veiklos sutartis (paprastoji partnerystė) vadinama asociacijos sutartimi (CK 6.969 straipsnio 3 dalis). Taigi jungtinės veiklos sutartis ne pelno tikslais laikoma savanoriška asociacija, kuri, kaip minėta, pasižymi bendrais tikslais ir vienodais dalyvių interesais kaip rezultatu. Jungtinės veiklos (partnerystės) kaip asociacijos sutartis yra konsensualinė. Ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl esminių sąlygų ir tą susitarimą išreiškia įstatymo reikalaujama forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-611/2019, 23 punktą).

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors CK 6.969 straipsnio 4 dalyje jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai yra nustatyti formos reikalavimai, jie netaikomi CK 6.969 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamai asociacijos sutarčiai. Tai reiškia, jog jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai nustatyta taisyklė, kad ją reikia sudaryti rašytine, o įstatymo įtvirtintais atvejais – notarine forma ir kad dėl formos nesilaikymo sutartis tampa negaliojanti, netaikoma jungtinės veiklos kaip asociacijos sutarčiai pagal CK 6.969 straipsnio 3 dalį. Sprendžiant dėl jungtinės veiklos kaip asociacijos sutarties (paprastoji partnerystė ne pelno siekimo tikslais) formos vadovaujamasi sandorių formai taikomais bendraisiais reikalavimais, o ne CK 6.969 straipsnio 4 dalyje jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai (kvalifikuotos partnerystės, sudarytos pelno siekimo tikslu) nustatytais sutarties formos reikalavimais ir jos nesilaikymo teisiniais padariniais. Jungtinės veiklos (asociacijos) sutarčiai dėl gyvenamojo namo statybos taikoma CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata dėl sutarties sudarymo raštu, bet šioje normoje įsakmiai nėra nustatyta, kad dėl formos reikalavimo nesilaikymo sutartis yra negaliojanti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-695/2015, 2019 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-611/2019, 24 punktą).

21. Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad buvo sudaryta žodinė jungtinės veiklos (asociacijos) sutartis, tačiau atsakovė neigia bet kokį sudaryto susitarimo faktą. Visgi, iš byloje pateiktų įrodymų, t.y. iš ieškovės pateiktų apmokėjimų laikotarpiu nuo 2014 metų iki 2018 m., kurie patvirtina, kad šiuo laikotarpiu buvo atliekami namo vidiniai statybos darbai (sienų ir lubų glaistymo ir dažymo, laminuotų grindų klojimo ir grindjuosčių pritvirtinimo paslaugas ir kt.), ir to, kad ieškovė su atsakove gyveno kartu ir iš dalies tuo metu vedė bendrą šeimos ūkį (pavyzdžiui, ieškovei išvykus į Norvegiją atsakovė prižiūrėjo ieškovės dukrą), teismas sprendžia, kad ieškovė su atsakove visgi buvo sudariusi jungtinės veiklos (asociacijos) sutartį ir siekė bendromis pastangomis ir bendrais darbiniais ištekliais (įnašais) kooperuotis ir bendrai veikti, t.y. atlikti ginčo namo vidaus remonto darbus.

22. Atkreiptinas dėmesys į byloje pateiktus įrodymus dėl ieškovės ir atsakovės pajamų ginčo laikotarpiu. Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovė laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2018 m. dirbo Norvegijoje ir nurodytu laikotarpiu uždirbo apie 55 000 Eur. Tuo tarpu remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateikta informacija apie atsakovės pajamas, 2014 metais atsakovės atlyginimas buvo apie 5 200 Eur per metus, 2015 metais – apie 5 700 Eur, o po to kiekvienais metais atsakovės atlyginimas buvo apie 8 000 Eur per metus. Taigi, teismas sprendžia, kad vien atsakovės pajamų ir namo remontui, ir bendriems gyvenimo poreikiams patenkinti negalėjo užtekti, todėl pagrįsta manyti, jog ieškovė faktiškai prisidėjo prie remonto darbų. Tačiau, tai nereiškia, kad namo vidaus remonto darbai buvo atlikti vien tik ieškovės lėšomis ir/ar darbu.

23. Atsakovės atsiliepime nurodyti teiginiai dėl to, kad susitarimo tarp ieškovės ir atsakovės negalėjo būti, kadangi egzistuojant tokiam susitarimui būtų pažeisti jaunesniosios dukters interesai nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės.

24. Pažymėtina ir tai, kad su atsiliepimu atsakovė iš esmės nepateikė jokių reikšmingų įrodymų. Atsakovė pateikė įrodymus, kurie nėra susiję su ginčo dalyku, kadangi ginčo namas, dėl kurio yra iškelta byla, yra naujai pastatytas bei neįregistruotas nekilnojamojo turto registro duomenyse, tuo tarpu atsakovė pateikė dokumentus susijusius su kitu (įregistruotu) namu bei jo priestatais. Atsakovės pateiktų įrodymų netinkamumą pagrindžia nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas bei informacija, kuri pateikta kadastro žemėlapyje.

25. Apibendrinant minėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje susiklosčiusios faktinės aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog ieškovė su atsakove buvo sudariusi jungtinės veiklos (asociacijos) sutartį žodine forma dėl namo vidaus statybos darbų.

Dėl investuotų lėšų priteisimo

26. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti bendrą 50 400 Eur sumą. 2020 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdžio metu ieškovė patikslindama ieškinio reikalavimą nurodė, kad šią sumą sudaro 45 400 Eur konsultacijoje apskaičiuota pinigų suma už pagerinimo darbus 2015 – 2016 metais bei 5 000 Eur suma už nupirktus baldus.

27. Pagrindinis ieškovės pateiktas įrodymas, kuriuo ieškovė grindžia šiuo ieškiniu prašomos priteisti 45 400 Eur dydį yra ieškovės užsakymu 2018 m. lapkričio 16 d. UAB „Negrita“ nekilnojamojo turto vertintojo, teismo eksperto K. K. atlikta nekilnojamojo turto atliktų pagerinimo darbų tyrimų konsultacija, iš kurios matyti, kad ginčo namo 2015 – 2016 metais pagerinimo darbų (pagal ieškovės pateiktus duomenis), apskaičiuota pinigų suma yra 45 400 Eur. Pažymėtina, kad konsultacijoje yra nurodyta, jog „ši atlikta ,,Nekilnojamojo turto atliktų pagerinimo darbų tyrimų konsultacija“ yra tik informacinio pobūdžio dokumentas (neturintis juridinės galios ir skirtas tik užsakovui). Šis dokumentas neatitinka turto vertinimo dokumento (Turto vertinimo ataskaitos) turinio, kuri reglamentuoja Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas (Zin.,1999 Nr. 52-1672;2011, Nr. 86-4139;2013, Nr.75-3780) bei kiti susiję normatyviniai dokumentai. Ši konsultacija nėra ir negali būti laikoma turto vertinimo dokumentu (Turto vertinimo ataskaita), kaip numato įstatymo 21-23 str., kadangi šiuo aptarimu vertintojas pagal įstatymo reikalavimus neatliko turto vertinimo, nesurašė Turto vertinimo ataskaitos ir nenustatė turto vertės”. Taigi, pačioje konsultacijoje yra nurodyta, kad tai yra tik informacinio pobūdžio išvada, kuri pagal savo pobūdį yra ekspertinio pobūdžio.

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisminio nagrinėjimo metu gali būti naudojami kaip įrodymai ir rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias. Tačiau jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo-mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma ne ekspertiniu aktu, o rašytiniu įrodymu, kuriame yra žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; kt.).

29. Remiantis nurodyta teismų praktika, teismas sprendžia, kad ieškovės pateikta konsultacija yra priskiriama prie rašytinio įrodymo, turinčio specialių žinių apie aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai. Nors ieškovė ieškiniu prašydama kompensuoti investuotas lėšas pateikia šią konsultaciją kaip pagrindinį įrodymą iš kurios kildina didžiąją dalį ieškiniu prašomos priteisti sumos, tačiau konsultacijoje yra tik preliminariai įvertinta ginčo namo vertė ir jame atlikti statybos bei įrengimo darbai. Kita vertu, atsakovė aptariamo įrodymo neginčijo ir/ar nepateikė įrodymų paneigiančių šioje išvadoje nustatytą namo pagerinimo vertę.

30. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog nuo statybos pradžios praėjo didelis laiko tarpas, todėl ne visi įrodymai yra išlikę, o į bylą ieškovė pateikė tik šiuo metu išlikusius rašytinius įrodymus, kaip antai, 2016 m. spalio 28 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą, kuriame nurodyta, kad A. D. suteikė ieškovei sienų ir lubų glaistymo ir dažymo, laminuotų grindų klojimo ir grindjuosčių pritvirtinimo paslaugas, be to, ieškovė pateikė ir įvairias PVM sąskaitas faktūras ir kitus dokumentus: 2016 m. rugpjūčio 5 d. užsakymą Nr. 201608-B-04 bendrai 1 250 Eur sumai, 2016 m. rugpjūčio 3 d. perdavimo – priėmimo dokumentą Nr. SKV300122874 bendrai 399 Eur sumai, 2016 m. rugpjūčio 5 d. perdavimo – priėmimo dokumentą Nr. PAV300072069 bendrai 814,40 Eur sumai, 2016 m. rugpjūčio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DSS 107/2016 bendrai 2 712,40 Eur sumai, 2016 m. rugpjūčio 5 d. pasiūlymą Nr. KP0000016784 bendrai 1 878,27 Eur sumai. Šių sąskaitų apmokėjimą ieškovė grindžia į bylą pateiktais banko sąskaitų išrašais už 2015 – 2017 metus, iš kurių matyti, jog minimu laikotarpiu ji turėjo piniginių lėšų bei iš šių sąskaitų ieškovė darė apmokėjimus. Šie įrodymai taip pat patvirtina, jog ieškovė buvo finansiškai pajėgi vykdyti namo statybų darbus.

31. Tačiau, kaip minėta, tai kad pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus ieškovės bendros pajamos buvo artimos bendrai pagerinimų sumai, tai nelemia išvados, kad turtas buvo pagerintas išimtinai ieškovės lėšomis ir pastangomis. Viena vertus, akivaizdu, kad dalis gaunamų pajamų yra skiriamos būtinųjų poreikių vertinimui. Kita vertus, byloje nebuvo ginčo, kad ieškovei išvykus dirbti atsakovė prižiūrėjo ieškovės dukrą, tikėtina sprendė turto priežiūros klausimus ir kt. Be to, nors atsakovės pajamos aptariamu laikotarpiu buvo ženkliai mažesnės nei ieškovės, tačiau tai savaime nelemia išvados, kad atsakovė prie namo pagerinimo neprisidėjo piniginėmis lėšomis. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad tarp ginčo šalių buvo bendras tikslas įrengti namą, kooperuojant bendrą darbą, pastangas ir kt. Todėl, teismo vertinimu, būtų nepagrįsta vertinti, kad namas buvo pagerintas išimtinai ieškovės lėšomis ir/ar darbu.

32. Pažymėtina, kad kita ieškinio reikalavimo dėl investuotų lėšų dalis – 5 000 Eur suma už nupirktus baldus – negali būti laikomi namo objekto (kaip investicijos) dalimi, kadangi baldai yra kilnojamieji daiktai, kurie nėra neatsiejamai susiję su namu ir nėra susiję su namo pagerinimu.

33. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, bei į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti tikslaus kiekvienos iš šalių indėlio, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju šalių indėlis į namo pagerinimą yra lygus (CK 6.970 straipsnio 2 dalis). Todėl, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas pagrįstas dalyje dėl 22 700 Eur priteisimo, o likusioje dalyje ieškinio reikalavimai neįrodyti.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

34. Minėta, kad ieškovė patikslinusi ieškinio reikalavimus prašė priteisti 50 400 Eur sumą, teismas sprendė, kad reikalavimai yra pagrįsti dalyje dėl 22 700 Eur sumos priteisimo, t. y. patenkino 45,04 proc. reikalavimų.

35. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Tenkinus ieškovės ieškinį dalinai, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės ieškovo naudai proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

36. 2020 m. lapkričio 5 d. prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovė prašo priteisti 1 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Detalizuotos išlaidos sudaro: už susipažinimą su medžiaga ir ieškinio parengimą – 900 Eur; už papildomų dokumentų pagal teismo išduotą liudijimą surinkimas ir pateikimas teismui – 100 Eur; už pasirengimą ir atstovavimą 5 teismo posėdžiuose – 500 Eur (patirtas išlaidas įrodinėja 2020 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaita faktūra bei 2018 m. rugsėjo 19 d., 2018 m. lapkričio 22 d. mokėjimo nurodymais, 2019 m. kovo 26 d. kvitu).

37. Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, numatytų maksimalių priteistinų dydžių (toliau – Rekomendacijos) yra numatyti maksimalūs priteistini dydžiai dėl bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas.

38. Rekomendacijų 8.2, 8.18 ir 8.19 punktuose nustatyta, jog už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai yra: už ieškinį – 2,5; už kiekvieną paklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus – 0,01; už vieną atstovavimo teisme valandą – 0,4.

39. Taigi, maksimalūs priteistini dydžiai sudaro – už ieškinį – 3496,25 Eur (1 398,5 Eur x 2,5); už kiekvieną paklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus – 13,98 Eur (1 398,5 Eur x 0,01); už vieną atstovavimo teisme valandą – 559,4 Eur (1 398,5 Eur x 0,4).

40. Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.

41. Taigi, atsižvelgdamas į bylos pobūdį ir jos sudėtingumą, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, atitinka bylos kompleksiškumą ir protingumo principą. Kadangi ieškovo reikalavimas buvo tenkintinas dalinai, teismas daro išvadą, jog iš atsakovės ieškovės naudai yra priteistina 675,60 Eur išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

42. 2019 m. liepos 12 d. Vilniaus apygardos teismas ieškovei atidėjo 957 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki bus priimtas sprendimas byloje. Viso, pagal byloje pareikštus reikalavimus, mokėtina suma žyminio mokesčio suma sudarė 1007 Eur. Ieškovė teikdama ieškinį sumokėjo 50 Eur. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų procentinę dalį, iš ieškovės valstybės naudai priteistina 476 Eur žyminio mokesčio (1007x54,96 proc.-50 Eur), iš atsakovės valstybės naudai priteistina – 481 Eur žyminio mokesčio.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės A. M., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) naudai 22 700 Eur, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 675,60 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės A. M. asmens kodas, (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 476 Eur žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 481 Eur žyminio mokesčio

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.