Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

nukentėjusiesiems A. G., N. B., V. G., L. J.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K. (V. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Rusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, pensininkas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 188 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. , pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, sugadino svetimą turtą ir padarė didelės turtinės žalos nukentėjusiam asmeniui: jis 2021 m. rugsėjo 26 d. apie 09.00 val., laikinai gyvendamas (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) bute, Klaipėdos m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeisdamas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie LR VRM) direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 patvirtintų Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių 351 bei 352 punktų reikalavimus (351. Draudžiama palikti be priežiūros įjungtus neautomatinius dujinius prietaisus. 352. Patalpose pajutus dujų kvapą ar pastebėjus dujų nuotėkį, būtina nedelsiant užsukti dujotiekio (dujų baliono) čiaupą, išvėdinti visas patalpas ir iškviesti avarinę dujų tarnybą. Kol bus pašalintas gedimas, patalpose draudžiama degti degtukus, rūkyti, naudotis atvira ugnimi, įjungti ir išjungti elektros prietaisus) esant atsuktam dujų srauto uždarymo įtaisui, paliko be priežiūros atsuktas neautomatinės dujinės viryklės „Indesit KN 5406 WF/G“, serijos Nr. 603210459L02, orkaitės ir viršutinio degiklio valdymo rankenėles, dėl to, susikaupus nutekėjusioms dujoms, dėl bute veikiančių elektros prietaisų susidariusios elektros statinės iškrovos įvyko sprogimas, kurio banga padarė įvairių (duomenys neskelbtini) namo patalpų ir kitų šalia namo buvusio turto didelės – 24 363,03 Eur, vertės sugadinimų: 1) J. K. priklausančių butų (duomenys neskelbtini) konstrukcijų ir kilnojamų daiktų 10 623,97 Eur vertės sugadinimus: 162 Eur vertės kiliminės dangos, 300 Eur vertės rašomojo stalo, 1 500 Eur vertės spintos, 50 Eur vertės muzikinio centro, 150 Eur vertės televizoriaus „Samsung“, 100 Eur vertės sienų tapetų, 1 500 Eur vertės pianino „Berlin“, 100 Eur vertės spintos, 530,69 Eur vertės virtuvinio baldų komplekto, 244,30 Eur vertės šaldytuvo, 50 Eur vieno vieneto vertės trijų lubinių šviestuvų, 200 Eur vertės tualeto unitazo, 99,99 Eur vertės vonios kriauklės, 500 Eur vertės dviejų langų, 150 Eur vertės skalbimo mašinos, 1 937 Eur vertės penkių durų, 200 Eur vertės tualeto unitazo, 99,99 Eur vertės vonios kriauklės, 150 Eur vertės skalbimo mašinos, 500 Eur vertės dviejų langų, 2 000 Eur vertės buto šarvo durų; 2) V. G. ir A. G. priklausančio buto (duomenys neskelbtini) konstrukcijų ir kilnojamų daiktų, kurių vertė 11 081,06 Eur sugadinimus: miegamojo kambario sienų, lubų, svetainės kambario sienos, židinio konstrukcijos, virtuvės grindų, vonios kambario grindų plytelių, vaikų kambario sienos, lubų, grindų; 3) prie namo stovėjusio N. B. priklausančio automobilio „H. T.“, valst. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2 240 Eur, sugadinimus: galinio lango stiklo, kairės pusės galinio žibinto, automobilio kėbulo; 4) prie namo stovėjusio L. J. priklausančio automobilio „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 418 Eur, sugadinimus: galinio lango stiklo, automobilio bagažinės dangčio.

Kaltinamasis V. K. kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, parodė, kad butą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje nuomojo, jame pragyveno beveik du mėnesius. Rugsėjo 25 d. apie 20.00 val. vakaro grįžo iš laidotuvių, buvo blogos nuotaikos, truputį išgėręs degtinės. Nuėjo į koridorių parūkyti, matė kaimynę, vėliau sutiko kaimyną O. B. (O. B.), su juo nuėjo pas save į butą, ten vėl vartojo alkoholį (apie 300 g. degtinės). Alkoholį vartojo virtuvėje, pasakyti, ar dujinės viryklės rankenėlės buvo užsuktos, negali, nes nekreipė dėmesio, bet dujų kvapo nejautė. Po 30-40 minučių, kaimynui išėjus (kainyną išeinantį matė), jis nuėjo miegoti, duris uždarė, bet neužrakino, nes taip yra pratęs daryti Norvegijoje, be to, neturi nieko vertingo. Ryte jį pažadino sprogimas, kas sprogo nežinojo. Atsikėlė nuo sofos ir nesuprato, kas atsitiko, pamatė išverstas virtuvės duris, išdužusius langus, išgriuvusią sieną, virtuvėje viskas buvo užversta. Aplink namą pradėjo rinktis kaimynai, jis apsirengęs išėjo į lauką, atvažiavo gaisrininkai. Jį (kaltinamąjį) nuvedė į greitosios pagalbos automobilį ir norėjo vežti į ligoninę, bet jis vykti atsisakė. Apie tai, kad buvo atsuktos dujinės viryklės rankenėlės sužinojo iš policijos pareigūnų. Įėjęs į vidų, pamatė, kad dujinės rankenėlės buvo atsuktos, bet tos, kuriomis jis niekada nesinaudojo, orkaitės rankenėlė taip pat buvo atsukta. Tą vakarą virtuvėje nieko negamino, pagrindinė dujų vamzdžio rankenėlė visada buvo atidaryta, jis ja nesinaudojo. Virtuvę nuo kambario skiria durys, duris užsidarydavo, kad negirdėtų šaldytuvo garso. Nurodė, kad elektros iškrovos kibirkštis galėjo atsirasti tik nuo šaldytuvo, nes patalpose jis niekada nerūkė. Orkaite nesinaudojo, įprastai naudodavo vieną degiklį – dešinį, apatinį, dešinės pusės tolimesnis degiklis neveikė. Dujų vamzdžio čiaupą nuolat laikė atsuktą, nes kiek žino iš praktikos, jis nėra užsukamas, kai viryklė tvarkinga. Nežino, kodėl O. B. nurodo, kad pas jį tą vakarą nebuvo. Su šiuo kaimynu yra buvę susitikę ir pas save, ir pas jį bute. Liudytojai nurodė, matę po sprogimo jį rankoje laikantį butelį su galimai alkoholiniu gėrimu, bet vienintelis dalykas ką jis galėjo gerti buvo vanduo iš plastmasinio butelio. Priklausomybės nuo alkoholio neturi. Tuščių degtinės butelių šiukšlinėje galėjo būti. Tą dieną rūkė, bet laiptinėje. O. B. išėjus, daugiau alkoholio nevartojo. Po įvykio išvažiavo su broliu, grįžo po 4 val., durys ir langai buvo užkalti. Grįžo, nes šeimininkei buvo žadėjęs grįžti, be to buvo palikęs dviratį. Prieš išsinuomojant, butą aprodė J. K., kaip naudoti dujinę viryklę jam rodyti nereikėjo, nes viryklėmis naudotis moka. Ar virtuvėje buvo ventiliacinė anga, neatkreipė dėmesio. Virtuvėje buvo langas, gartraukio, atrodo, nebuvo. Į Norvegiją išvyko dėl operacijos, kad išvyksta šeimininkei nepranešė. Kaimynams padarytą žalą matė. Nepripažįsta, kad buvo pažeistos saugumo taisyklės.

Nukentėjusioji N. B. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte. Sprogimas įvyko apie 09.00 val. pirmame aukšte, tik kitame namo gale. Savo bute pajuto didžiulę sprogimo bangą, išbėgusi į kiemą, matė, išdužusių langų rėmus. Po sprogimo, matė vyriškį (kaltinamąjį), kuris, kaip jai pasirodė, gėrė iš degtinės butelio. Jis sunkiai vaikščiojo, buvo neadekvatus, svirduliavo, matėsi, kad buvo išgėręs. Neatmeta galimybės, kad tai galėjo būti ir nuo šoko. Sprogimas apgadino kieme stovėjusį jos automobilį: išdužo galinis langas ir vairuotojo pusės galinė lempa, automobilis visas subraižytas. Gyvenamosioms patalpoms žala nepadaryta. Su buto, kuriame kilo sprogimas, savininke buvo susitarusi, kad jai sumokės žalą, bet kai pateikė sąskaitą, nesumokėjo. Su kaltinamuoju nekalbėjo, nes jo asmeniškai nepažįsta. Ikiteisminio tyrimo metu su juo taip pat bendrauti neteko, dėl žalos atlyginimo nesusisiekė. J. K. nesakė, kas tas nuomininkas, kurio bute įvyko sprogimas. Nežino kiek nuomininkų gyveno tame bute, bet matydavo du rusakalbius vyrus. Jos žiniomis, tie du asmenys vartodavo alkoholį, nes ne vienas kaimynas yra juos matęs neblaivius. Gaisrininkai nurodė, kad sprogimas galėjo įvykti dėl dujų nuotėkio.

Nukentėjusioji J. K. parodė, kad jai priklauso vieno kambario butas (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., esantis pirmame namo aukšte. Gyvena tame pačiame bute, bet butas yra padalintas į du atskirus butus, numeracija yra ta pati. Rugsėjo 25 d., labai vėlai grįžo iš laidotuvių. Matė laiptinėje sėdintį ir rūkantį kaltinamąjį, jis atrodė neadekvatus, buvo išgėręs. Kadangi nemėgsta girtų žmonių, kaltinamajam šūktelėjo ir liepė eiti miegoti. Matė, kaip jis vos įsvirduliavo į butą. Ryte miegojo ir išgirdo sprogimą, viską atsimena tarsi per rūką, patyrė šoką. Kaltinamojo buto durų, langų nebebuvo. Jos bute beveik nieko neatsitiko, kaip ir būtų galima gyventi, tik išgriuvo durys. Ugnies, dūmų nebuvo, buvo tik daug dulkių, įvairių nuolaužų, dujų kvapo nesijautė. Buto dalyje, kurioje gyveno kaltinamasis, nebebuvo langų, durų, buvo nukritusios gipso plokštės, suskilęs unitazas. Po įvykio kaltinamasis vizualiai neatrodė visiškai blaivus. V. K. bute pradėjo gyventi rugpjūčio mėn. pradžioje, iki įvykio gyveno mėnesį. Yra mačiusi kaltinamąjį girtą, bet ne tokį girtą, kaip tą vakarą. Jis bute gyveno vienas. Ar pas jį lankydavosi draugai nežino, bet antrame aukšte gyvena jų draugas ukrainietis, tai kaltinamasis su juo kartais bendraudavo. Triukšmo, girtavimo nesigirdėdavo. V. K. įleidus apsigyventi, paaiškino, kaip naudotis dujų katilu. Išnuomotame bute virtuvėje buvo keturių degiklių dujinė viryklė „Indesit“. Viryklės orkaitė yra dujinė. Viryklė sena (20 metų senumo), uždegimo funkcija nebuvo pajungta. Kad būtų galima pasukti degiklių rankenėles, reikia gerai įspausti ir pasukti, paprastai jos nesisuka. Dujinė viryklė, dujų katilas buvo tvarkingi, nes kiekvienais metais yra atliekama patikra. Išėjimo į laiptinę buto durys yra dvejos, o lauko durys yra vienos. Ji ir kaltinamasis iš savo gyvenamosios buto dalies išeidavo per atskiras duris. Jos (nukentėjusiosios) buto dalies durys buvo iškritusios. Į butą buvo įėjusi jau atvykus pagalbos tarnyboms, nes jos atvyko labai greitai. Po įvykio savo buto dalyje iš karto negalėjo gyventi, nes tarp nuomojamo buto ir buto, kuriame gyvena ji, yra arka, pertverta gipso kartono plokšte ir gipso kartonas buvo išgriuvęs. Butui padaryta didelė žala, sugadinti langai, durys, kiliminės dangos, baldai. Patalpoje, kurioje įvyko sprogimas, nieko nebeliko, visame bute reikalingas remontas. Namas yra nestandartinis, todėl ir buto durys yra nestandartinės, todėl durų išmatavimai yra skirtingi. Po įvykio kalbėjo su O. B., jis sakė, kad tą vakarą t. y. 25 d. jie dar kartu su V. išgėrė. Visus daiktus sugadino sprogimas. Spinta, kuri buvo gaminta pagal užsakymą, virsdama sudaužė televizorių, muzikinį centrą, sulaužė rašomąjį stalą, atsitrenkė į pianiną. Spinta nugriuvo nuo sprogimo bangos. Nuostolių yra ir 10 bute, kuris jai (nukentėjusiajai) priklauso. Šarvuotų durų, laiptinės langų kol kas nekeitė. Pakeisti buto langai. Atkurti daiktų vertės nebuvo įmanoma, nes pirkimo čekių neturėjo. Kainas nustatė pagal kainas, esančias naudotų daiktų parduotuvėse ir pagal skelbimus internete. Civilinį ieškinį palaiko.

Nukentėjusioji L. J. parodė, kad priešais namą, kuriame įvyko sprogimas, butą nuomojasi jos sūnus. Sūnus buvo pasiėmęs remontui jos automobilį „O. Z.“. Automobilis jau buvo suremontuotas ir ji turėjo tą dieną jį pasiimti. Ryte apie 09.00 val., sūnus paskambino ir pasakė, kad vyko sprogimas dėl dujų nuotėkio, jos automobilis apgadintas. Automobilis jai reikalingas važiuoti į darbą. Žino, kas kaltas dėl padarytos žalos, kaltinamasis nesusisiekė su ja. Nori, kad jai žala būtų atlyginta.

Nukentėjusioji A. G. parodė, kad ji su šeima, gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. 2021 m. rugsėjo 26 d. apie 09.00 val. visa šeima buvo namuose. Sprogimas įvyko tuo momentu, kai ji norėjo atidaryti duris, atrodė, kad išvirto siena. Vaikus išvedė į kaimynų butą. Grįžo butą, pravėrė žaliuzes, ir pamatė, kad mėtosi stiklai. Nubėgusi į apačią, pamatė kaimynę J. stovinčią ant laiptukų, jos buto lauko durys buvo išgriuvusios. Kaltinamąjį matė vaikščiojanti buto, kuriame įvyko sprogimas, viduje, jis vilkėjo tik kelnes. Matė, kad jis gėrė, ką gėrė nežino, bet jo koordinacija buvo sutrikusi. Kaltinamasis buvo išėjęs į lauką ir vėl grįžo atgal, po to dingo. Nežino, bet gal šokas įtakojo tokią jo būseną. Prieš įvykį, kaltinamąjį matydavo retai, dažniausiai grįžtanti po darbo. Kad jis išgėrinėdavo, teigti negali. Žalą atlygino draudimas, bet butas dar nesuremontuotas.

Nukentėjusysis V. G. parodė, kad tos dienos rytą gėrė kavą, atsikėlė žmona, ir ruošėsi eiti pas kaimynę. Žmona darė duris ir jis pamatė, kaip prieš jo akis krenta siena ir žmonai iš rankų išplėšiamos durys. Pakilo dulkių kamuolys, atsirado dujų kvapas. Žmona nubėgo pažiūrėti pro langą, liepė rengtis ir bėgti į lauką. Išbėgę į lauką, pamatė apgadintus automobilius, J. laiptinės durys buvo išvirtusios. Iš kitos pusės pamatė, kad nebėra buto, kuriame įvyko sprogimas, langų. Dar spėjo užgesinti pradėjusį degti popierinį kiaušinių dėklą. Priėjęs prie nuomininko (kaltinamojo) lango paklausė jo ar viskas gerai, bet jis jam nieko neatsakė, matė, kaip kaltinamasis vaikšto po butą. Žmogus atrodė, kaip pritrenktas smūgio bangos, vaikščiojo nuleidęs galvą. Vėliau atvažiavo gaisrinė, policija, padėjo aptverti teritoriją. Matė, kad kaltinamasis gėrė iš alkoholinio gėrimo butelio, tai žino, nes jam pačiam teko gyventi su alkoholį vartojančiu žmogumi ir žino kaip tai atrodo. Jų bute dujinė viryklė yra.

Liudytojas Ž. S. parodė, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Papildomai nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 26 d. buvo savo namuose adresu Klaipėda, (duomenys neskelbtini), jo namas yra prie namo, kuriame įvyko sprogimas. Jis pirmasis apie sprogimą pranešė policijai. Sprogimas įvyko ryte, sudrebėjo langai, vaikai išsigando. Pro langą pamatė, besimėtančias nuolaužos. Nežino kieno bute įvyko sprogimas. Buvo išėjęs į lauką, matė, kad bute kažkas vaikščiojo, bet nežino kas būtent ten vaikšto pasakyti negali.

Liudytoja L. K. teismo posėdžio metu parodė, kad sutinka duoti parodymus, kaltinamasis yra buvęs jos sutuoktinis. Santuoką nutraukta prieš 18 metų, bet visada gyveno kartu, vienas kitam padeda. Kiekvieną dieną atvažiuodavo pas ja. Minėtą dieną, V. išvažiavo vakare, o kitą rytą paskambino ir pasakė, kad nesupranta, kas atsitiko, pasakė: „aš atvažiuosiu pas tave“. Atvažiavo išsigandęs, perbalęs, pakilusiu kraujospūdžiu. Kai atvažiavo, nepasakojo, kas atsitiko. Tik papasakojo, kad nuėjo gulti ir atsibudo nuo sprogimo, daugiau nieko nepasakojo. Kai atvyko pas ją, jis buvo blaivus, ankščiau kartais išgerdavo, bet ne daug. Depresija jis tikrai nesirgo. Valgyti sau beveik nesigamindavo, ateidavo pavalgyti pas ją, pradėjęs nuomoti tą butą, ateidavo rečiau. Pasakojo, kad bendrauja su ukrainiečiu, o apie ką, ji nežino, jos nuomone, galėjo būti ir konfliktinė situacija, pats nekalbėjo. Vėliau jam pranešė, kad gavo kvietimą atvykti daryti venų šuntavimą, todėl jis išvyko į Norvegiją gydytis. Apie tai, kad serga vėžiu, jis sužinojo prieš 7 mėnesius, t. y. 2022 metu vasarą, dabar gydosi.

Liudytojas I. A. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugsėjo 26 d. įvyko sprogimas. Rugsėjo 25 d. matė V. K., sutiko jį koridoriuje, su juo nekalbėjo. Kaltinamasis sėdėjo ant laiptų, rūkė. Buvo išgėręs, jam sunkiai sekėsi atsistoti, todėl jis (liudytojas) padėjo jam įeiti į butą. Ryte buvo išėjęs į lauką, parūkė, įėjo į butą ir tada įvyko sprogimas. Pradėjo šaukti vaikas, nes ant jo buvo užvirtusi spinta. Pagalvojo, kad sprogo mašina. Išbėgęs į lauką, pamatė stovintį V. K., jo paklausė kas atsitiko, jis atsakė, kad nežino. Po sprogimo nei langų, nei durų nebuvo, tik jis stovėjo vidury kambario. Į butą užėjo po sprogimo, kai atvyko tarnybos. Neatrodė, kad bute būtų švęsta. Išvakarėse kaltinamasis buvo stiprokai išgėręs, o ryte buvo pasimetęs, alkoholio kvapas nuo jo vis dar sklido. Jis nebuvo nukentėjęs, tik nieko negalėjo pasakyti. Atsuktų rankenėlių pats nematė, apie tai pasakė dujininkai. Patys jungikliai netyčia nesisuka. Dujų vamzdžio rankenėlė buvo atskuta. Kai viską nešė iš to buto, rado tuščių degtinės butelių, sudėtų iš maišelį. Sprogimas įvyko šalia, bute reikalingas didelis remontas, butas nedraustas. Tą vakarą su V. K. kalbėjo, paklausė: „ko liūdi?“, atsakė: „palaidojau brolio sūnų“. Įėjimas į laiptinę yra rakinamas raktu. V. K. savo buto duris rakindavo, nes tada, kai jį buvo sutikęs laiptinėje, kaltinamasis įėjo į butą ir užsirakino. O. B. gyvena toje pačioje laiptinėje, tik antrame aukšte, yra matęs jį bendraujant su V. K.. Įvykio išvakarėse jų kartu nematė. Kaltinamojo nuomojame bute virtuvės durys buvo medinės su stiklu. Iš pradžių manė, kad galbūt V. K. buvo depresija ir jis norėjo nusižudyti. Ant dujinės viryklės puodų nebuvo. Mano, kad galbūt kaltinamasis norėjo nusižudyti, bet taip neįvyko dėl gamtinių dujų, kadangi jos yra lengvesnės ir kyla į viršų, o propano dujos leidžiasi į apačią, taip jam paaiškino dujininkai. Yra matęs O. B. kalbantį su V. K. koridoriuje, o ar buvo įėjęs į butą, nežino. Kaltinamasis eidavo grybauti, parsinešdavo grybų, todėl mano, kad valgyti jis ruošdavo.

Liudytojas O. B. parodė, kad 2021 m. rugsėjo 21 d. jis laikinai gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Butas buvo virš buto, kuriame gyveno V. K.. V. K. pažinojo, su juo parūkydavo. Kartą pas kaltinamąjį yra buvęs atėjęs, atnešęs įrankių dviračio remontui. Alkoholio kartu nevartojo. Tą vakarą su V. K. buvo susitikę laiptinėje, rūkė. V. K. buvo girtas, papasakojo, kad nuo Covid mirė pažįstamo sūnus. Jis verkė, kalbėjo tą patį, per tą patį. Kitą rytą jis (liudytojas) išlėkė iš lovos ir išbėgo į kiemą, buvo dūmų, dulkių. Grįždamas į viršų pamatė vidury buto, vien su apatiniais stovintį V. K.. Paklausė jo, kas atsitiko, jis nieko neatsakė, buvo šoke. Tyrėja sakė, kad V. K. sakė, jog jis (liudytojas) su juo tą vakarą gėrė. Kodėl kaltinamasis taip sakė, jis nežino. Tvirtina, kad to tikrai nebuvo. Rugsėjo 25 d. vakare pas kaltinamąjį į butą užėjęs nebuvo. Jam neteko matyti, kad V. K. naudotųsi virykle. Po sprogimo jis V. K. dar skambino, bet apie įvykį neklausė. Jis yra ukrainietis, V. K. jam sakė, kad jis taip pat yra iš Ukrainos, politinių reikalų neaptarinėjo.

Liudytojas V. S. parodė, kad dirba ESO dujų avarinės tarnybos pagalbos inžinieriumi, 2021 m. rugsėjo 26 d. įvykį pamena. Po sprogimo langai buvo išdužę, durys išverstos. Užėjus į patalpą, pastebėjo, kad atsukti prieš viryklę esantis dujų vamzdžio čiaupas bei du jungikliai. Uždarė čiaupą (vamzdį) prieš dujinę viryklę, dujų padavimą į namą, išmontavo vamzdyną ir patikrino uždujinimą. Dujinės viryklės čiaupai buvo palikti atsukti. Uždujinimą tikrino ir patalpose, ties virykle buvo maža dujų koncentracija. Sprogimas vyksta, kai uždaroje patalpoje susikaupia daug dujų. Neįmanoma, kad dujos sprogtų be ugnies kibirkšties, kurią gali sukelti, pvz., telefono prietaisas, jungiklis, degtukai ir pan. Sprogimui įvykti užtektų pajudinti prietaisą, galintį sukelti mažą kibirkštį. Sprogimo priežastis, galimai, buvo dujų nuotėkis, kadangi čiaupas (vamzdis) prieš dujinę viryklę buvo atidarytas ir atsuktos rankenėlės. Šaldytuvai dažniausiai sukelia kibirkštį. Sprogimo banga sunaudoja dujų kiekį, jei dujos teka toliau, galimas ir gaisras. Dujos buvo gamtinės, kurios yra lengvesnės už orą, jos kyla į viršų ir jei yra ventiliacinė anga, taip greit patalpa dujų neprisipildo. Iš balionų dujos sunkesnės, pavojingesnės. Dujos nenuodingos, o veikia svaiginančiai, mirtis žmogų ištiktų nebent jei būtų labai uždara patalpa, nebūtų ventiliacijos. Nusinuodyti galima tik nuo degimo produktų, o ne nuo pačių dujų.

Liudytoja J. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaip specialistė dalyvavo įvykio vietos apžiūroje, bet įvykio apžiūrai vadovavo ne ji. Pašaliniai asmenys į įvykio vietą nebuvo įleidžiami. Buvo matyti griuvėsiai viduje ir išorėje, išdužę mašinų langai. Sprogimo banga buvo nemaža, nes automobilių galiniai langai ir namo primojo aukšto langai išdužo. Šarvo durys iškritusios, medinės durys suplėšytos sprogimo bangos. Pirmiausia viską fiksavo išorėje, o paskui viduje. Pirmo aukšto bute buvo užfiksuotas nubiręs tinkas. Nuotraukose akivaizdžiai užfiksuoti padaryti sugadinimai, nubyrėjęs tinkas, nukritusios spintelės. Sprogimas įvyko virtuvės patalpoje, nes kambaryje nebuvo kam sprogti. Dujinės viryklės rankenėlės iš dešinės pusės trys buvo pasuktos stačiai, vadinasi, uždarytos, o dvi – kitokioje padėtyje, pasuktos gulsčiai – atidarytos. Dujų kvapo nejautė. Sprogimo banga buvo labai stipri, visi stebėjosi kaip asmuo, kiek žinoma, gulėjęs ant sofos, nežuvo. Namas tvirtas, kitas jau būtų labiau nukentėjęs. Butas, kuriame įvyko sprogimas, buvo tvarkingas, nesimatė butelių, girtuokliavimo. Automobiliai buvo apgadinti nuo sprogimo bangos, o ne nuo kritusių langų. Nežino ar buto durys buvo neužrakintos, bet jas galėjo atplėšti ir sprogimo banga. Kitų butų neapžiūrėjo. Pirštų antspaudų nebūtų galima rasti, nes viskas buvo paskendę statybinėse dulkėse. Jei įvykio vietoje būtų buvę girtavimo požymių, ji būtų butelius supakavusi ir išvežusi tyrimui. To nebuvo, nes viskas buvo subyrėję, lyg statybvietėje. Neatrodė, kad bute buvo girtaujama. „Lauko durimis“ vadino įėjimo į namą duris.

Iš 2021 m. rusėjo 26 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato vyr. patrulio A. Š. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. rugsėjo 26 d. patruliuojant kartu su Klaipėdos AVPK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėju G. D., nustatytame maršrute, AP šaukiniu „L1715", apie 09.05 val. iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, sprogo butas, koks butas nežinoma, dega, yra liepsna, dėl žmonių nežinoma. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 09.13 val., į įvykio vietą jau buvo atvykęs ekipažas „L1711“, tai pat Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir Greitosios medicinos pagalbos (toliau - GMP) darbuotojai, įvykio vieta buvo aptverta „Stop“ juosta. Nustatyta, kad sprogo (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtas butas, nurodyto buto nuomininkas – V. K. (jam nustatytas 0,72 prom. neblaivumo laipsnis) sprogimo metu nenukentėjo, buvo išsigandęs, šoko būsenoje. Apžiūrėtas GMP 6 brigados darbuotojų, į gydimo įstaigą vykti atsisakė. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 1 brigados darbuotojai paaiškino, kad nurodytame bute gaisro nebuvo ir sprogimas kilo dėl dujų nuotėkio. Į įvykio vietą atvykę Energijos skirstymo operatoriaus (toliau - ESO) darbuotojai, paaiškino, kad dujų nuotėkis kilo dėl bute buvusio asmens klaidos, kadangi asmuo paliko atsuktus du, bute esančios dujų viryklės čiaupus, nurodė, kad dujų sistema yra tvarkinga. Į įvykio vietą atvyko nurodyto namo (duomenys neskelbtini) pirmininkė N. B.. Darytos įvykio vietos fotonuotraukos, kurios įkeltos į PRIR. Taip pat pridedama fotonuotrauka, kurioje užfiksuoti atsukti du dujinės viryklės čiaupai. Įvykio vietos apžiūrai buvo iškviestas ekspertas. Įvykis filmuotas vaizdo ir garso registratoriais Nr. B0F1EC5FS7B0 ir BQF1EC609892 (1 t., b. l. 1-2).

Iš 2021 m. rugsėjo 26 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo A. T. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. rugsėjo 26 d. patruliuojant Klaipėdos mieste, ekipaže „L1711“, su Klaipėdos miesto policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėja L. G., iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo gautas pranešimas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste sprogo butas, dega, yra liepsna, dėl žmonių nežinoma. Atvykus nurodytu adresu, nustatyta, kad sprogo (duomenys neskelbtini) butas, kurį nuomojasi V. K., pastarajam nustatytas 0,72 prom. neblaivumas. V. K. sprogimo metu nenukentėjo, buvo išsigandęs, šoko būsenoje. Įvykio vietoje GMP 6 brigados medikai V. K. apžiūrėjo, jis į gydymo įstaigą vykti atsisakė. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 1 brigados darbuotojai paaiškino, kad nurodytame bute gaisro nebuvo ir sprogimas kilo dėl dujų nuotėkio. Į įvykio vietą atvykę ESO darbuotojai paaiškino, kad dujų nuotėkis kilo dėl bute buvusio asmens klaidos, kadangi asmuo paliko atsuktus du, bute esančios dujų viryklės čiaupus, dėl ko galimai ir įvyko sprogimas. ESO darbuotojai nurodė, kad dujų sistema iki buto (duomenys neskelbtini) yra tvarkinga. Sprogimo metu apgadinti kieme, šalia namo adresu (duomenys neskelbtini), stovėję keturi automobiliai: automobilis „H.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis N. B. (išdužęs galinis stiklas), automobilis „F. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis I. B. (išdužęs galinis stiklas), automobilis „C. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis UAB „B. E.“, Klaipėdos raj., (duomenys neskelbtini) (išdužęs vairuotojo pusės durelių stiklas), automobilis „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis L. J. (išdužęs galinio lango stiklas). Taip pat sprogimo metu apgadinti butai (duomenys neskelbtini), priklausantys J. K. ir butas (duomenys neskelbtini), priklausantis A. G.. Buto nuomininkas V. K. paaiškino, kad butą adresu (duomenys neskelbtini) nuomojasi vienas. 2021 m. rugsėjo 26 d. miegojo, apie 09.00 val. išgirdo sprogimą, pagalvojo, kad sprogo jo telefono baterija, buvusi kambaryje ant stalo. Pamatė, kad bute pilna dūmų, dulkių. Po sprogimo praėjus kuriam laikui, kambaryje prasisklaidžius dūmams ir dulkėms, jis pašoko nuo sofos, kadangi buvo ištiktas šoko, patyręs stresą, pasileido bėgti iš buto lauk. Išbėgęs į kiemą, pamatė, kad kieme, prie jo nuomojamo buto langų ir toliau nuo jų yra nuolaužų, išdužę langai. Vakar, tai yra 2021 m. rugsėjo 25 d., nuo 19.00 val. iki 22.00 val. jis su kaimynu O. iš buto Nr. (duomenys neskelbtini)1, vartojo alkoholinius gėrimus, vakarojo. Mano, kad dujinę viryklę užsuko, kad ji būtų buvusi neužsukta, nepamena. Jo kaimynas O., buvęs pas jį vakar, valgyti jo virtuvėje nesigamino. Paskutinį kartą dujinę viryklę jis pats jungė 2021 m. rugsėjo 24 d., ryte pasidarė valgyti ir iš namų išvažiavo. Iš 2021 m. rugsėjo 24 d. į 2021 m. rugsėjo 25 d. namuose nemiegojo, o vakar, tai yra 2021 m. rugsėjo 25 d., apie 19.00 val. grįžo į namus ir iš karto susitiko su savo kaimynu, su kuriuo vakarojo. V. K. tvirtina, kad į dujų priežiūrą žiūri labai atsakingai, niekada nepalieka jų įjungtų be priežiūros, kaip tai galėjo nutikti šiandien, pats nesupranta. Filmuota „Body“ kameromis B0F1EC60F3B0, B0F1EC5ED21E (1 t., b. l. 6-8).

Iš 2021 m. rugsėjo 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), Klaipėda (duomenys neskelbtini). Pastatas yra dviejų aukštų su palėpe. (duomenys neskelbtini) stovi centre tarp dviejų daugiaaukščių namų – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Priešais (duomenys neskelbtini) yra automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje stovi automobiliai. Kai kurie automobiliai apgadinti. Automobiliui „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovi 12 m atstumu nuo dvaro pietinės pusės kampo, išdaužtas galinis stiklas. Šalia stovinčiam automobiliui „F. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat išdaužtas galinis stiklas. Apie 14 m atstumu nuo dvaro pietinės pusės kampo link šiaurinės pusės, aikštelėje stovinčiam automobiliui „H. T. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat išdaužtas galinis stiklas. 4 metrų atstumu pietinėje pusėje nuo įėjimo į butą (duomenys neskelbtini), stovi automobilis „C. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su išdaužtu vairuotojo durelių stiklu. Apie 20 metrų spinduliu nuo dvaro pastato išsibarstę stiklo šukės, įvairios nuolaužos. (duomenys neskelbtini) butas (duomenys neskelbtini), kuriame, galimai, dėl dujų nutekėjimo, įvyko sprogimas, yra (duomenys neskelbtini) pirmame aukšte, įėjimas pietinėje pusėje. Buto (duomenys neskelbtini) lauko durys guli ant grindinio, laiptų dešinėje prie įėjimo į butą, kairėje guli buto vidaus medinės durys, kurios yra sulaužytos galimai sprogimo bangos. Buto (duomenys neskelbtini) du langai yra rytų pusėje be stiklų, stiklai pažirę ant grindinio. Langų matmenys: 120x200 cm. Buto viduje mėtosi įvairios nuolaužos, nukritęs statybinis tinkas, vonios kambaryje nuo sienos dešinėje nukritusios plytelės, kambaryje nugriuvusi spinta. Buto centre stovi kampinė sofa-lova, ant kurios yra patalynė. Ant sofos-lovos pribirę statybinio tinko. Virtuvėje nukritusios pakabinamos spintelės. Virtuvėje stovi dujinė viryklė. Viryklės priekyje yra penkios dujų čiaupų rankenėlės. Dvi rankenėlės kairėje pusėje yra neužsuktos. Ant grindų guli dujinės viryklės viršutinės dalies grotelės. Ant dujinės viryklės nukritęs šviestuvas (1 t., b. l. 42-55).

Iš 2021 m. rugsėjo 28 d., 2022 m. gegužės 27 d. ESO raštuose nurodytos informacijos matyti, kad bendrovė 2021 m. rugsėjo 28 d. 09.10 val. iš BPC gavo pranešimą, jog name adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda įvyko sprogimas. Į įvykio vietą dujų avarinė atvyko 09.22 val., avarinės tarnybos darbuotojai uždarė dujotiekio įvadinį čiaupą lauke, bute kuriame įvyko sprogimas, dujų koncentracijos nenustatyta. Detaliau apžiūrėjus patalpas, nustatyta, kad atsuktas čiaupas prieš dujinę viryklę, taip pat kelios viryklės degiklių rankenėlės atidarytoje padėtyje (pridedama nuotrauka), todėl daroma prielaidą, kad sprogimas įvyko dėl nesaugaus dujinės viryklės naudojimo. Pastatų dujų sistemos dujotiekis nuosavybės teise priklauso buto savininkui, todėl vadovaujantis energetikos objektų ir įrenginių avarijų ar darbo sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatomis energetikos įrenginio savininkas ir (ar) valdytojas privalo nedelsdamas organizuoti avarijos ar darbo sutrikimo padarinių lokalizavimą, likvidavimą ir tyrimą (2 t., b. l. 79-80, 87-97).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad atlikta ESO telefoninių pokalbių stenograma, kur fiksuotas specialisto pokalbis su avarinės tarnybos inžinieriumi (2 t., b. l. 101-103).

Iš 2021 m. rugsėjo 29 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus rašto matyti, kad 2021 m. rugsėjo 29 d. 10.54 val. gautas pranešimas apie sprogimą (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Atvykus degimo požymių nebuvo, galimai dėl dujų nuotėkio buvo įvykęs stiprus sprogimas. Gaisras nekilo nei prieš, nei po sprogimo. Pateiktoje išvykimo apskaitos kortelėje aprašytas incidentas - gautas pranešimas, kad sprogo butas. Atvykus PGP, degimo požymių nebuvo, dėl dujų nuotėkio buvo įvykęs stiprus sprogimas. Gyvenamasis namas L formos, 2 aukštų su mansarda, mūrinis, 26 x 40 m, perdengimas medinis, stogas dvišlaitis dengtas skarda, 11 butų. Name dujos gamtinės. Sprogimas įvyko (duomenys neskelbtini) bute, pirmame aukšte. Butas 2 kambarių, virtuvėje įrengtas šildymo katilas, butą nuomojasi V. K. (duomenys neskelbtini). Sprogimo metu bute buvo du asmenys, jie nenukentėjo. Iš pastato išvesta 10 žmonių, policijos pareigūnai aptvėrė teritoriją. Sprogimo metu išdužo (duomenys neskelbtini) buto langai, sugadinta sienų apdaila, išvartyti baldai. (duomenys neskelbtini) butas yra virš (duomenys neskelbtini) buto, išdužo 1 langas, sugadintos grindys. Šalia (duomenys neskelbtini) buto esančiame (duomenys neskelbtini) bute atskilo sienos plokštė. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butas priklauso J. K.. Pastatas senas, sienos suskilinėjusios, kiek pastato konstrukcijos pažeistos sprogimo metu neaišku, perdengimas pažeistas. Sprogimo banga sugadinti 4 lengvieji automobiliai. Išdužo automobilio „C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB „B. e.“ šoninis langas. Automobilių: „H. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „F. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išdužo galiniai stiklai (2 t., b. l. 106-109).

Iš 2021 m. gruodžio 9 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus pateikto 2021 m. gruodžio 8 d. avarijos tyrimo akto Nr. VS-9903 matyti, kad (duomenys neskelbtini) statinio avarijos priežastis – sprogimas dėl dujų nuotėkio (duomenys neskelbtini) bute. Nors plyšių/trūkių atsiradimo išorinėse ir vidinėse laikančiose sienose sprogimas neįtakojo, tačiau labiausiai tikėtina, kad sprogimo banga galėjo įtakoti anksčiau buvusių plyšių/trūkių laikančiose mūrinėse sienose pločio padidėjimą. Dėl šios priežasties greičiausiai: 1. Pietrytinėje pastato dalyje stogo konstrukcijoje nuo medinių gegnių atsiskyrė lentų paklotas ir išsinėrė lietvamzdis iš jungties su lietloviu; 2. Devintame bute padidėjo mūro trūkiai laikančioje vidinėje ir išorinėje sienoje kambariuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atsirado trūkiai sienų apdailoje sienoje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) patalpose išsikilnojo grindų danga – laminatas; 3. (duomenys neskelbtini) bute išdužo du langai, pažeista buto vidaus sienų ir lubų apdaila, išverstos gipso kartono plokščių aptvaros tarp kambarių bei tarp kambario ir san. mazgo.

Statybos darbai avarijos metu nebuvo atliekami. Patikrinimo metu nustatyta, kad statinio naudotojai ne dėl visų techninio prižiūrėtojo pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo priima sprendimus (laikančiose mūro sienose, plyšiai fiksuoti ankstesnių patikrinimų metu (15 priedas), pažeista fasadų apdaila, statinio nuogrinda). Statinys eksploatuojamas pažeidžiant „Bendrijų priešgaisrinės saugos taisyklių“ 86.1 punktų, „Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių“ 108.1 punktą. 202J-09-29 Stalinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. SL5-109 surašyti reikalavimai statinio techniniam prižiūrėtojui, DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininkei bei (duomenys neskelbtini) buto savininkui pažeidimams pašalinti. (duomenys neskelbtini) buto savininkė, J. K., naudodama jai nuosavybės teise priklausančias patalpas (unikalus (duomenys neskelbtini)), nesilaikė „Gamtinių dujų skirstymo ir vartotojų sistemų eksploatavimo taisyklių“ VI skyriaus nuostatų. Paaiškinime (10 priedas) J. K. nurodė, kad nuomojamoje buto dalyje gyveno nuomininkas, tačiau nuomininko neįvardijo, nepateikė tai įrodančių dokumentų (2 t., b. l. 123-133).

Iš 2021 m. spalio 29 d. Statinio dalinės ekspertizės akto Nr. 21-64ED matyti, kad atlikus buto (unikalus (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Klaipėda, esančio (duomenys neskelbtini) sodybos ir ligoninės pastato komplekso, vad. (duomenys neskelbtini), prieglaudos pastate, unikalus objekto kodas (duomenys neskelbtini)u, valstybės saugomas, objekto reikšmingumo lygmuo – regioninis techninės būklės įvertinimą, nustatant plyšių atsiradimo statinio mūro sienose ((duomenys neskelbtini) buto dalyje) kilmę bei nustatant ar plyšių atsiradimą statinio mūro sienose ((duomenys neskelbtini) buto dalyje) galėjo įtakoti sprogimas dėl dujų nuotėkio, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ II skirsnio „Statinio ekspertizės privalomumas“ 74 punktu ir V skirsnio „Statinio ekspertizės sudėtis“ 96 punkto reikalavimais bei kitais normatyviniais statybos techniniais dokumentais, padarytos sekančios išvados: 8.1. Statinys ((duomenys neskelbtini) buto dalyje) nėra avarinės būklės, tačiau siekiant išvengti avarijos grėsmės bei užtikrinti saugų ir efektyvų statinio naudojimą, būtina pašalinti esminius pažeidimus, įvardintus šios ekspertizės VII skyriuje. Prognozuojamos pasekmės: nepašalinus esminių statinio reikalavimų pažeidimų kils avarijos grėsmė dėl lokalių mūro sienos dalių griūties, gali būti neišvengta nelaimingų atsilikimų rizikos (smūgių nuo krintančių ant naudotojų statinio konstrukcijų). 8.2. Esamų 2021 m. spalio 25 d., apžiūros metu nustatytų plyšių/trūkių atsiradimo laikančiose išorinėse mūro sienose neįtakojo sprogimas dėl dujų nuotėkio (duomenys neskelbtini) bute, tačiau labiausiai tikėtina, kad sprogimo banga galėjo įtakoti anksčiau buvusių plyšių/trūkių laikančiose išorinėse mūro sienose pločio padidėjimą, nes sprogimo bangos metu buvo išdaužti langų stiklai, pakilo 2 aukšto grindų apdailos laminate plokštės, atsirado trūkiai sienų gipso kartono apdailoje ir nuo sprogimo bangos vidinėje skersinėje laikančioje mūro sienoje mūrinėje arkinėje durų sąramoje iškrito keletas plytų bei atsirado trūkis mūre. 8.3. Statinio pietinės ir rytinės puses išorinių laikančių mūro sienų ((duomenys neskelbtini) buto dalyje) ir vidinės skersinės laikančios mūro sienos ties įėjimu į (duomenys neskelbtini) butą būklė, saugos ribinio būvio atžvilgiu prilyginama trečiai kategorijai - reikšmingai sumažėjusi konstrukcijų laikomoji galia (vėliau gali būti pasiektas saugos ribinis būvis), atsivėrę neleistino didumo plyšiai ir pasireiškusios neleistinos deformacijos (nepatenkinama būkle, tačiau tyrimų metu konstrukcijos dar galimos naudoti): neužtikrinamas esminis statinio reikalavimas [3.1.7] SIR 2.01.01 (I ):2005 “Esminis statinio reikalavimas. Mechaninis atsparumas ir pastovumas“. 8.4. įgyvendinus šios ekspertizės VII skyriaus „Statinio dalinės ekspertizės privalomos pastabos ir rekomendacijos“ nurodytas rekomendacijas, buto (unikalus (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, esančio (duomenys neskelbtini) sodybos ir ligoninės pastato komplekso, vadinamo (duomenys neskelbtini), prieglaudos pastale, unikalus objekto kodas (duomenys neskelbtini), valstybės saugomas, objekto reikšmingumo lygmuo – regioninis, pietinės ir rytinės pusės išorinių laikančių mūro sienų ((duomenys neskelbtini) buto dalyje) ir vidinės skersinės laikančios mūro sienos (ties (duomenys neskelbtini) butu) statinio konstrukcijos tenkins [3.1.7] „Esminis statinio reikalavimas. Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ reikalavimus (2 t., b. l. 137-149).

Iš 2021 m. rugsėjo 29 d. Statinio techninės priežiūros patikrinimo akto Nr.SL5-109 matyti, kad (duomenys neskelbtini), Klaipėda yra gyvenamasis namas, paskirtis - gyvenamoji (trijų ir daugiau butų - daugiabučiai pastatai), ypatingasis statinys, unikalus (duomenys neskelbtini), pastatymo metai (duomenys neskelbtini) (rekonstruotas (duomenys neskelbtini)). Gyvenamasis namas dviejų aukštų su pastoge. Pastato tūris – sudėtinis, susideda iš pagrindinės dalies ir Š flygelio, „T“ raidės formos plano, dviejų aukštų su ertikiu ir rūsiu. Stogo forma – dvišlaitė. Pastato cokolinė dalis mūrinė, tinkuota. Tinkas didesnėje pastato dalyje įtrūkęs, vietomis nukritęs, matosi atviros plytos. Atvirose vietose matomos erozijos pažeistos plytos, vietomis ištrupėjusi mūrų rišanti medžiaga (fotofiksacija 1, 2, 3, 9 nuotraukos). Nuogrindos apie pastatą nėra suformuota, pastato dalis ties pagrindu drėksta, samanoja, nėra užtikrintas tinkamas lietaus nuvedimas nuo pastato. Išorinės ir vidinės laikančiosios sienos mūrinės, tinkuotos. Tinkas didesnėje pastato dalyje pažeistas (įtrūkęs, atsisluoksniavęs, vietomis matomi mūro grybo židiniai). Vakariniame fasade tinkas nukritęs dideliais plotais, matosi atviros plytos (fotofiksacija 9 nuotrauka). Fasadai ties karnizais drėksta, lietaus vanduo ties karnizais nėra nuvedamas nuo pastato. Visuose fasaduose matomi įvairaus dydžio mūro trūkiai. Didesni mūro trūkiai matomi rytiniame ir pietiniame fasade. Mūro trūkiai užtaisyti skiediniu. Po sprogimo, įvykusio 2021-09-26, mūro įtrūkimai išjudinti, užtaisytose vietose skiedinys įtrūko. Mūrinės sąramos virš durų ir langų angų įtrukusios. Mūro sienų įtrūkimai matomi rytiniame, pietiniame ir vakariniame fasaduose (fotofiksacija 1-4, 9 nuotraukos). Pietiniame fasade matomi kiauryminiai mūro trūkiai. Stogo laikanti konstrukcija medinė. Medinėse stogo konstrukcijose matomi džiūvimo pažeidimai (fotofiksacija 18 nuotrauka). Ištisiniame lentų paklote matomos lietaus nubėgimo žymės. Rytiniame fasade lentų paklotas atsiskyręs nuo laikančiosios konstrukcijos, lietvamzdis išsinėręs iš jungties su lietloviu. Antro aukšto laiptinėje įrengti du dujiniai katilai, kuriais naudojasi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butai. Pažeistas „Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių“ 108.1 punktas. Po 2021 m. rugsėjo 26 d. įvykusio sprogimo bute (duomenys neskelbtini). Klaipėdoje (unikalus (duomenys neskelbtini)) buvo apžiūrėti (duomenys neskelbtini) namo butai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butas yra antrame aukšle, (duomenys neskelbtini) – pirmame. (duomenys neskelbtini) buto (unikalus (duomenys neskelbtini)) apžiūros rezultatai. Apžiūrėjus gyvenamąją patalpą nustatyta, kad patalpoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) matomi mūro įtrūkimai. Dalis jų gilūs (gylis nematuotas). Kadastrinių matavimų byloje pažymėtoje patalpoje indeksu (duomenys neskelbtini) (šiuo metu patalpos kadastrinių matavimų byloje pažymėtos indeksais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) yra apjungtos atliekant paprastojo remonto darbus) po sprogimo iškrito gipso kartono apdailos plokštė, atsivėrė keraminių blokelių siena. Pažeidimų sienų mūre neužfiksuota. Patalpose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsikilnojo grindų danga (laminatas). Perdangos būklės virš (duomenys neskelbtini) buto nustatyti nepavyko dėl lubų apdailos. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų teigimu visi ankščiau išvardinti pažeidimai atsirado po sprogimo vienuoliktame bute. (duomenys neskelbtini) buto (unikalus (duomenys neskelbtini)) apžiūros rezultatai. Konstrukcijų pažeidimų neužfiksuota. (duomenys neskelbtini) buto (unikalus (duomenys neskelbtini)) apžiūros rezultatai. Buto sienos ir lubos aptaisytos gipso kartono plokščių apdaila. Apdaila visose patalpose apgadinta (matomi įtrūkimai, išverstos gipso kartono plokščių atitvaros tarp kambarių, san. mazgo ir kambario išversta). Virtuvės patalpoje, kurioje įrengtas dujinis katilas, po sprogimo išryškėjo mūro įtrūkimai laikančiose išorinėse bei vidinėje skersinėje sienoje. Po sprogimo išdužo du buto langai. <...> Apžiūrėjus statinį nustatyta, kad būtinas pastato laikančiųjų sienų bei sąramų kapitalinis remontas, konstrukcijų stiprinimas (2 t., b. l. 179-190).

Iš 2022 m. balandžio 21 d. draudimo bendrovės „Swedbank P & C Insurance AS“ veikiančios Lietuvoje per filialą pareiškimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. G. ir draudimo bendrovės „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialas (toliau – Draudikas) 2021 m. kovo 5 d. sudarė draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdraustas nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bei šiame turte esantis kilnojamasis turtas. Draudėjas 2021 m. rugsėjo 26 d. pateikė Draudikui pranešimą apie įvykusį draudžiamąjį įvykį, t. y. dėl sprogimo apgadintą buto apdailą. Atlikus draudžiamojo įvykio tyrimą, nukentėjusiam asmeniui buvo sumokėta 9 472,71 Eur dydžio draudimo išmoka taip atlyginant padarytą žalą. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 110 ir 112 str., prašo pripažinti draudimo bendrovės „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialą, civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-34561-21, kadangi dėl LR BK 188 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymo draudimo bendrovės „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialas patyrė 9 472,71 Eur turtinę žalą. Žalos atlyginimą prašoma priteisti iš kalto asmens (3 t., b. l. 17-35).

Iš 2022 m. birželio 9 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo papildomai apžiūrėta (duomenys neskelbtini), Klaipėda, virtuvėje esanti dujinė viryklė „Indesit“, kurios modelis KN 5406 NF/G. Dalyvaujantys ESO dujų avarinės tarnybos darbuotojai nurodė, kad dujinės viryklės užgesinimo atveju, dujų čiaupo atjungimo automatiškai šioje dujinėje viryklėje nėra. Vamzdynai tvarkingi, viryklės lanksčioji jungtis prie čiaupo sandari, prie viryklės per sandarinimo tarpinę dujų nuotėkis, kurio PPM neturėtų įtakoti sprogimo (3 t., b. l. 40-53).

Iš 2022 m. kovo 16 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyr. tyrėjos R. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog įvykio metu buto (duomenys neskelbtini), Klaipėda, virtuvėje buvo keturių degiklių dujinė viryklė „Indesit“ su dujine orkaite. Vadovaujantis dujinės viryklės „Indesit“ eksploatacijos instrukcija nustatyta, kad keturios rankenėlės iš dešinės pusės yra viršutinių degiklių valdymo rankenėlės. Penkta iš dešinės rankenėlė yra orkaitės degiklių valdymo rankenėlė. Šalia šios rankenėlės surašyti skaičiai nuo 1 iki 10. Pirma rankenėlė iš kairės pusės yra laikmačio rankenėlė. Du mygtukai, esantys tarp laikmačio ir degiklių valdymo rankenėlių yra: viršutinis – orkaitės apšvietimo mygtukas, apatinis – iešmo sukimosi įjungimo mygtukas. Virš degiklių esantis ženklas ● nurodo padėtį, kurioje dujos užsuktos. Įvykio vietoje darytoje nuotraukoje užfiksuotos viryklės „Indesit“ priekinėje dalyje esančios penkios degiklių valdymo rankenėlės. Iš dešinės pusės 1, 2, 3 viršutinių degiklių valdymo rankenėlės yra vertikalioje padėtyje, t. y. rankenėlių žymės atsuktos į ženklą ●, nurodantį padėtį, kurioje dujos užsuktos. 4 iš dešinės pusės viršutinio degiklio valdymo rankenėlė horizontalioje padėtyje – rankenėlės žymė sutapatinta su ženklu, reiškiančiu stipriausią degimą. Penkta iš dešinės esanti orkaitės degiklių valdymo rankenėlės žymė sutapatinta su padėtimi, pagal naudojimosi instrukciją atitinkančia skaičių „2“, kuris nurodo, kad šioje pozicijoje orkaitės temperatūra 150-160o (3 t., b. l. 54-58).

BK 188 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas dėl neatsargumo sunaikino ar sugadino svetimą turtą ir padarė didelės turtinės žalos nukentėjusiam asmeniui arba sunaikino ar sugadino didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. BK 188 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas padarė BK 188 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles.

BK 188 straipsnyje numatyta veika yra neatsargi, tai yra padaroma dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Taip pat ši veika yra materiali, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių.

Išanalizavęs byloje esančius įrodymus, jų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad V. K. 2021 m. rugsėjo 26 d. apie 09.00 val., laikinai gyvendamas (duomenys neskelbtini) bute, Klaipėdos m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeisdamas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie LR VRM) direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 patvirtintų Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių 351 bei 352 punktų reikalavimus (351. Draudžiama palikti be priežiūros įjungtus neautomatinius dujinius prietaisus. 352. Patalpose pajutus dujų kvapą ar pastebėjus dujų nuotėkį, būtina nedelsiant užsukti dujotiekio (dujų baliono) čiaupą, išvėdinti visas patalpas ir iškviesti avarinę dujų tarnybą. Kol bus pašalintas gedimas, patalpose draudžiama degti degtukus, rūkyti, naudotis atvira ugnimi, įjungti ir išjungti elektros prietaisus) esant atsuktam dujų srauto uždarymo įtaisui, paliko be priežiūros atsuktas neautomatinės dujinės viryklės „Indesit KN 5406 WF/G“, serijos Nr. 603210459L02, orkaitės ir viršutinio degiklio valdymo rankenėles, dėl to, susikaupus nutekėjusioms dujoms, dėl bute veikiančių elektros prietaisų susidariusios elektros statinės iškrovos įvyko sprogimas, kurio banga padarė įvairių (duomenys neskelbtini) namo patalpų ir kitų šalia namo buvusio turto didelės – 24 363,03 Eur, vertės sugadinimų: 1) J. K. priklausančių butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) konstrukcijų ir kilnojamų daiktų 10 623,97 Eur vertės sugadinimus: 162 Eur vertės kiliminės dangos, 300 Eur vertės rašomojo stalo, 1 500 Eur vertės spintos, 50 Eur vertės muzikinio centro, 150 Eur vertės televizoriaus „Samsung“, 100 Eur vertės sienų tapetų, 1 500 Eur vertės pianino „Berlin“, 100 Eur vertės spintos, 530,69 Eur vertės virtuvinio baldų komplekto, 244,30 Eur vertės šaldytuvo, 50 Eur vieno vieneto vertės trijų lubinių šviestuvų, 200 Eur vertės tualeto unitazo, 99,99 Eur vertės vonios kriauklės, 500 Eur vertės dviejų langų, 150 Eur vertės skalbimo mašinos, 1 937 Eur vertės penkių durų, 200 Eur vertės tualeto unitazo, 99,99 Eur vertės vonios kriauklės, 150 Eur vertės skalbimo mašinos, 500 Eur vertės dviejų langų, 2 000 Eur vertės buto šarvo durų; 2) V. G. ir A. G. priklausančio buto Nr. 9 konstrukcijų ir kilnojamų daiktų, kurių vertė 11081,06 Eur sugadinimus: miegamojo kambario sienų, lubų, svetainės kambario sienos, židinio konstrukcijos, virtuvės grindų, vonios kambario grindų plytelių, vaikų kambario sienos, lubų, grindų; 3) prie namo stovėjusio N. B. priklausančio automobilio „H. T.“, valst. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2 240 Eur, sugadinimus: galinio lango stiklo, kairės pusės galinio žibinto, automobilio kėbulo; 4) prie namo stovėjusio L. J. priklausančio automobilio „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 418 Eur, sugadinimus: galinio lango stiklo, automobilio bagažinės dangčio.

Kaltinamasis V. K. kaltę neigė, nurodydamas, jog sprogimas bute įvyko ne dėl jo kaltės – jis rugsėjo 25 d. apie 20.00 val. vakaro grįžo iš laidotuvių, buvo blogos nuotaikos, truputį išgėręs. Rūkydamas laiptinėje sutiko kaimyną O. B., su kuriuo nuėjęs pas save į butą, vėl vartojo alkoholį (apie 300 g. degtinės). Alkoholį vartojo virtuvėje, bet pasakyti, ar dujinės viryklės rankenėlės buvo užsuktos, negali, nes nekreipė dėmesio, dujų kvapo nejautė. Kaimynui išėjus, jis daugiau alkoholio nevartojo, nuėjo miegoti, duris uždarė, bet neužrakino, nes taip yra pratęs daryti Norvegijoje, be to, kaip nurodė, neturi nieko vertingo. Ryte jį pažadino sprogimas, kas sprogo nežinojo. Atsikėlė nuo sofos ir nesuprato, kas atsitiko, pamatė išverstas virtuvės duris, išdužusius langus, išgriuvusią sieną, virtuvėje viskas buvo užversta. Apie tai, kad buvo atsuktos dujinės viryklės rankenėlės sužinojo iš policijos pareigūnų. Įėjęs į vidų, pamatė, kad dujinės rankenėlės buvo atsuktos, bet tos, kuriomis jis niekada nesinaudojo, orkaitės rankenėlė taip pat buvo atsukta. Tą vakarą virtuvėje nieko negamino, pagrindinė dujų vamzdžio rankenėlė visada buvo atidaryta, jis ja nesinaudojo. Orkaite nesinaudojo, įprastai naudodavo vieną degiklį – dešinį, apatinį, dešinės pusės tolimesnis degiklis neveikė. Dujų vamzdžio čiaupą nuolat laikė atsuktą, nes kiek žino iš praktikos, jis nėra užsukamas, kai viryklė tvarkinga. Po sprogimo iš plastikinio butelio gėrė vandenį, o ne degtinę, priklausomybės nuo alkoholio tikrai neturi. Prieš išsinuomojant, butą aprodė J. K., kaip naudoti dujinę viryklę jam rodyti nereikėjo, nes, kai nurodė, viryklėmis naudotis moka. Nepripažįsta, kad buvo pažeistos saugumo taisyklės.

Nors kaltinamasis neprisipažino, tačiau jo kaltę įrodo nuoseklūs nukentėjusiųjų J. K., N. B., A. G., V. G., liudytojų I. A., O. B., V. S. parodymai bei kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai.

2021 m. gruodžio 9 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus 2021 m. gruodžio 8 d. avarijos tyrimo akte Nr. VS-9903 nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) statinio avarijos priežastis – sprogimas dėl dujų nuotėkio (duomenys neskelbtini) bute. 2021 m. rugsėjo 26 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato vyr. patrulio A. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 1 brigados darbuotojai paaiškino, jog nurodytame bute gaisro nebuvo ir sprogimas kilo dėl dujų nuotėkio. Į įvykio vietą atvykę AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojai, paaiškino, kad dujų nuotėkis kilo dėl bute buvusio asmens klaidos, kadangi asmuo paliko atsuktus du, bute esančios dujų viryklės čiaupus, nurodė, kad dujų sistema yra tvarkinga. Tokias pat aplinkybes patvirtino teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas AB „Energijos skirstymo operatorius“ dujų avarinės tarnybos pagalbos inžinierius V. S., kuris nurodė, kad užėjus į patalpą, pastebėjo, jog atsukti prieš viryklę esantis dujų vamzdžio čiaupas bei du jungikliai, o sprogimo priežastis, galimai, buvo dujų nuotėkis, kadangi čiaupas (vamzdis) prieš dujinę viryklę buvo atidarytas ir atsuktos rankenėlės. Bylos duomenimis nustatyta, kad minėtame bute 2021 m. rugsėjo 26 d. (įvykio dieną) gyveno nuomininkas V. K.. Bute jis gyveno vienas, tą teisiamojo posėdžio metu patvirtino nukentėjusioji J. K., kuri kaltinamajam ir išnuomojo butą. Nukentėjusioji J. K. taip pat nurodė, jog 2021 m rugsėjo 25 d. (nelaimės išvakarėse) vėlai grįžusi iš laidotuvių, matė laiptinėje sėdintį ir rūkantį kaltinamąjį, kuris jai pasirodė neadekvatus, buvo išgėręs. Kadangi nemėgsta girtų žmonių, kaltinamajam šūktelėjo ir liepė eiti miegoti. Matė, kaip jis vos įsvirduliavo į butą. Liudytojas I. A. taip pat nurodė rugsėjo 25 d. sutikęs V. K. koridoriuje, kaltinamasis sėdėjo ant laiptų, rūkė, buvo išgėręs, jam sunkiai sekėsi atsistoti, todėl jis (liudytojas) padėjo jam į butą įeiti. Liudytojas O. B. taip pat nurodė, kad tą vakarą su V. K. buvo susitikę laiptinėje, rūkė. Kaltinamasis buvo girtas. V. K. ir pats neneigė sprogimo išvakarėse vartojęs alkoholį, nurodė, kad apie 20.00 val. truputį išgėręs grįžo iš laidotuvių, o vėliau gerdami degtinę vakarojo su kaimynu O. B.. Kaltinamojo gynėjas bylos nagrinėjimo metu išsakė nuomonę, kad galbūt O. B., būdamas pas V. K. bute, kaip nors pasuko dujinės viryklės rankenėles, tačiau tokia jo versija paneigta paties kaltinamojo paaiškinimais, duotais įvykio vietoje buvusiems policijos pareigūnams. 2021 m. rugsėjo 26 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo A. T. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad apklausiamas buto nuomininkas V. K. nurodė, jog 2021 m. rugsėjo 25 d., nuo 19.00 val. iki 22.00 val. jis su kaimynu O. iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus, vakarojo. Mano, kad dujinę viryklę užsuko, kad ji būtų buvusi neužsukta, nepamena. Jo kaimynas O., buvęs pas jį, valgyti jo virtuvėje nesigamino. Liudytojas O. B., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, apskritai neigė tą vakarą buvęs kaltinamojo bute. Duomenų, patvirtinančių, kad O. B. kaip nors būtų norėjęs pakenkti kaltinamajam, byloje nėra. V. K. bei jo gynėjas taip pat nurodė, kad rugsėjo 25 d., kaimynui O. B. išėjus, jis (kaltinamasis) buto durų neužrakino, nes taip yra pratęs daryti Norvegijoje, be to, nurodė neturįs nieko vertingo, todėl negalima atmesti galimybės, kad į butą atėjo pašalinis asmuo ir atsuko dujas. Tokia jų versija yra paneigta liudytojo I. A. teisme duotais parodymais. Liudytojas parodė, kad V. K. savo buto duris rakindavo, nes rugsėjo 25 d., sprogimo išvakarėse, kai jis kaltinamąjį palydėjo iki buto durų, kaltinamasis, įėjęs į butą, duris užsirakino. Be to, liudytojas nurodė, kad įėjimas į laiptinę yra rakinamas raktu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad joks pašalinis asmuo į kaltinamojo butą įeiti negalėjo. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad orkaite nesinaudojo, įprastai naudodavo vieną degiklį – dešinį, apatinį, dešinės pusės tolimesnis degiklis neveikė, tačiau tai nepaneigia galimybės, jog kaltinamasis galėjo naudoti ir kitus, veikiančius dujinės viryklės degiklius.

Nukentėjusieji A. G., N. B., V. G. teisme nurodė 2021 m. rugsėjo 26 d. ryte, po įvykusio sprogimo matę vieną kaltinamąjį vaikščiojantį bute bei galimai iš butelio geriantį alkoholį. Nukentėjusysis V. G. nurodė kad, kaltinamasis gėrė iš alkoholinio gėrimo butelio, nes jam (nukentėjusiajam) pačiam yra tekę gyventi su alkoholį vartojančiu žmogumi ir žino kaip tai atrodo. Policijos pareigūnų A. Š. ir A. T. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, kad įvykio vietoje V. K. nustatytas 0,72 prom. neblaivumo laipsnis.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad neigiami padariniai, t. y. didelės vertės svetimo turto sugadinimas iš esmės kilo dėl to, kad buvo atsuktos neautomatinės dujinės viryklės rankenėlės ir tą padaryti dėl neatsargumo galėjo tik V. K., nes, kaip nustatyta, tuo metu bute buvo tik jis. Kadangi nustatyta, kad įvykio metu kaltinamasis buvo neblaivus, darytina pagrįsta išvada, kad girtumas turėjo įtakos neatsakingam ir neatsargiam elgesiui, dėl kurio įvyko sprogimas.

Ikiteisminio tyrimo metu V. K. veika kvalifikuota pagal BK 188 straipsnio 2 dalį, pagal kurią atsakomybė numatyta tam, kas dėl neatsargumo sunaikino ar sugadino svetimą turtą ir padarė didelės turtinės žalos nukentėjusiam asmeniui arba sunaikino ar sugadino didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Baudžiamosios teisės doktrinoje laikoma, kad teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimo subjektais gali būti: a) įmonių, įstaigų ar organizacijų vadovai, jeigu jie nevykdo ar neužtikrina specialių elgesio saugumo taisyklių laikymąsi (pvz., įmonių savininkai, jų vadovai, pavaduotojai, jeigu statutuose, nuostatuose, įstatuose, pareigybinėse instrukcijose jiems nustatyta pareiga užtikrinti šių taisyklių laikymąsi); b) asmenys, kurie pagal specialų pavedimą turi pareigą vykdyti ar užtikrinti specialių elgesio saugumo taisyklių reikalavimų laikymąsi (pvz., specialistai, padalinių vadovai, kuriems pavesta vadovauti struktūriniams padaliniams ir kartu jie yra įgalioti užtikrinti specialių elgesio saugumo taisyklių laikymąsi); c)asmenys, atsakingi už specialių elgesio saugumo taisyklių vykdymą, atliekant jiems priskirtą darbą (pvz., specialūs subjektai, kurie įdarbinti įmonėse, įstaigose, organizacijose atlieka savo darbą, arba asmenys dirbantys tą darbą savo iniciatyva); d) juridinis asmuo, jeigu minėtuose a ir b punktuose nurodyti fiziniai asmenys, veikdami individualiai arba jo vardu, nusikalstamą veiką padarė to juridinio asmens naudai arba interesais.

Aptariamu atveju V. K. nevykdė kokios nors specialios veiklos rūšies, reikalaujančios aukštesnių ir specialių tai veiklai keliamų saugumo reikalavimų laikymosi, o paliko be priežiūros atsuktas neautomatinės dujinės viryklės orkaitės ir viršutinio degiklio valdymo rankenėles, tuo pažeisdamas ne specialiųjų, o bendrųjų Priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimus, kurių privalo laikytis visi Lietuvos Respublikos teritorijoje esantys asmenys (Taisyklių 1 punktas). Jis taip pat nėra asmuo, nurodytas a-d punktuose, todėl negali būti BK 188 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo subjektas. Šiuo atveju nustatytas neatsargaus elgesio su įjungtais neautomatiniais dujiniais prietaisais faktas patenka į nusikaltimo, numatyto BK 188 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Atsižvelgiant į tai, V. K. veika iš BK 188 straipsnio 2 dalies perkvalifikuotina į BK 188 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Kaltinamasis V. K. padarė neatsargią nusikalstamą veiką (BK 11 straipsnio 2 dalis) nuosavybei, nusikaltimas baigtas, juo nukentėjusiesiems padaryta turtinė žala. Kaltinamasis anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, yra pensinio amžiaus, serga onkologine liga, nusikaltimu padarytos žalos nėra atlyginęs. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad kaltinamasis gyvena Norvegijoje ir dėl to gali pasunkėti kitų rūšių bausmių, (pvz., laisvės apribojimo, laisvės atėmimo) vykdymas, teismas sprendžia, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikaltimą kaltinamajam paskyrus BK 188 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą (BK 47 straipsnio 5 dalis), nustatant didesnį už sankcijos minimumą jos dydį.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusioji J. K. pateikė civilinį ieškinį dėl 32 835 Eur turtinės žalos atlyginimo (5 t., b. l. 58-61). Ieškinyje nurodo, kad sprogimo, įvykusio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, metu buvo nepataisomai sugadinti bute Nr. (duomenys neskelbtini) buvę daiktai: Kiliminė danga 162 Eur vertės; rašomasis stalas (gamintas pagal užsakymą) 300 Eur vertės; spinta (gaminta pagal individualų užsakymą) 1500 Eur vertės; muzikinis centras 50 Eur vertės; televizorius „Samsung“ 150 Eur vertės; antikvarinis pianinas „Berlin“ 1500 Eur vertės; spinta 100 Eur vertės; virtuvės baldų komplektas 530,00 Eur vertės; Šaldytuvas 240,30 Eur vertės; trys lubiniai šviestuvai, po 50 Eur, bendros 150 Eur vertės; tualeto unitazas 200 Eur vertės; vonios kriauklė 100 Eur vertės; skalbimo mašina 150 Eur vertės; du buto langai (sudaužyti) 500 Eur vertės; tapetai 100 Eur vertės; ketverios buto Nr. (duomenys neskelbtini) durys (nestandartinės) 1930x830 cm, 1930x810 cm, 2020x 600 cm, 1990x61 cm bendros 1253 Eur vertės (bendra daiktų vertė 6985,30 Eur). Nepataisomai sugadinti bute Nr. (duomenys neskelbtini) buvę daiktai: tualeto unitazas 200 Eur vertės; vonios kriauklė 100 Eur vertės; skalbimo mašina 150 Eur vertės; vienos buto Nr. (duomenys neskelbtini) durys 2010x 81 cm (nestandartinės) 342 Eur vertės (bendra daiktų vertė 792 Eur). Du laiptinės langai 500 Eur vertės; šarvuotos įėjimo į laiptinę durys 2000 Eur vertės. Nurodoma, kad visų sugadintų daiktų bendra vertė yra 10 277,30 Eur.

Ieškinyje nurodyta, kad ieškovei priklausantis namų turtas nebuvo apdraustas. Po įvykio yra būtinas ieškovei priklausančių ir įvykio metu nukentėjusių butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) remontas, nes yra suskilusios ir net nukritusios nuo lubų gipso kartono plokštės, nepataisomai deformavosi gipso kartono plokštės, įrengtos ant buto Nr. (duomenys neskelbtini) sienų, suskilusios buto Nr. (duomenys neskelbtini) vonios patalpos grindys, sugadinta elektros instaliacija ir įvykio metu padaryti kiti pažeidimai. UAB „A.“ sudarė lokalinę remonto darbų sąmatą pagal 2021 m. balandžio mėn. kainas (1 t., b. l. 155-156) ir nustatė, kad remonto darbai kainuos 20196,00 Eur. Remonto darbams atlikti ieškovė šiuo metu neturi lėšų, tačiau tokie darbai yra būtini. Už statinio ekspertizės atlikimą ieškovė sumokėjo 2 178 Eur, už vidaus santechnikos ir vandentiekio remonto darbus sumokėjo 184,04 Eur. Viso ieškovė J. K. patyrė didelę 32 835,34 Eur žalą, kurią prašo priteisti iš V. K.. Civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos nereiškia.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji J. K. nurodė, kad kaltinamojo buto durų, langų nebebuvo. Jos bute beveik nieko neatsitiko, kaip ir būtų galima gyventi, tik išgriuvo durys. Po įvykio savo buto dalyje iš karto negalėjo gyventi, nes tarp nuomojamo buto ir buto, kuriame gyvena ji, yra arka, pertverta gipso kartono plokšte ir gipso kartonas buvo išgriuvęs. Butui padaryta didelė žala, sugadinti langai, durys, kiliminės dangos, baldai. Patalpoje, kurioje įvyko sprogimas, nieko nebeliko, visame bute reikalingas remontas. Namas yra nestandartinis, todėl ir buto durys yra nestandartinės, dėl to durų išmatavimai yra skirtingi. Visus daiktus sugadino sprogimas. Spinta, kuri buvo gaminta pagal užsakymą, virsdama sudaužė televizorių, muzikinį centrą, sulaužė rašomąjį stalą, atsitrenkė į pianiną. Spinta nugriuvo nuo sprogimo bangos. Nuostolių yra ir (duomenys neskelbtini) bute, kuris jai (nukentėjusiajai) priklauso. Šarvuotų durų, laiptinės langų kol kas nekeitė. Pakeitė buto langus. Atkurti daiktų vertės nebuvo įmanoma, nes pirkimo čekių neturėjo. Kainas nustatė pagal kainas, esančias naudotų daiktų parduotuvėse ir pagal skelbimus internete.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji J. K. patyrė 2 178 Eur išlaidų už statinio ekspertizės paslaugas, 244,30 Eur išlaidų už šaldytuvo pirkimą, 184,04 Eur išlaidų už santechnikos darbus ir 500 Eur išlaidų už langų pakeitimą, tai patvirtina į bylą pateiktos sąskaitų faktūrų ir mokėjimų nurodymų kopijos (1 t., b. l. 151, 152, 154). Taigi nukentėjusiajai priteistina 3 106,34 Eur turtinė žala dėl jau patirtų išlaidų.

Nukentėjusioji taip pat prašo priteisti išlaidas, kurių realiai dar nėra patyrusi, t. y. už patalpose buvusių, tačiau dar neįsigytų daiktų įsigijimą bei būsimą patalpų remontą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad paprastai deliktinė civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis), tačiau galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko, taip pat jų gali atsirasti ateityje. Tokiais atvejais gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų. Šiais atvejais pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012).

Teismų praktikoje pažymėta, kad gali būti priteisiamos ir būsimos su nusikalstama veika susijusios išlaidos, tačiau tokios išlaidos turi būti pagrįstos realia jų atsiradimo tikimybe, lėšos išlaidoms padengti turi būti reikalingos nedelsiant, o nukentėjusysis, dėl sunkios turtinės padėties, tokių lėšų neturi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011, 2K-21-942/2016).

Bylos duomenys patvirtina, kad sprogimo metu buvo nepataisomai sugadinti nukentėjusiajai J. K. priklausančiuose butuose buvę daiktai. Tuo nukentėjusioji patyrė žalą ir nors pateikti mokėjimo kvitų negalėjo, nes jų neišsaugojo, nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje nurodytos sugadintų daiktų kainos atitinka gyvenimišką praktiką (nurodė, kad kainas nustatė pagal kainas, esančias naudotų daiktų parduotuvėse ir pagal skelbimus internete), taigi nukentėjusiajai priteistina 9 533 Eur turtinė žala dėl būsimų išlaidų, įsigyjant įvykio metu sugadintus daiktus.

Tačiau teismas sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo nukentėjusiajai priteisti būsimų remonto išlaidų. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jos bute beveik nieko neatsitiko, kaip ir būtų galima gyventi, tik išgriuvo durys. Bylos duomenimis nustatyta, kad įvykęs sprogimas labiausiai apgadino (duomenys neskelbtini) butą, kuriame gyveno nuomininkas V. K., iš to galima daryti išvadą, kad minėtoje buto dalyje nukentėjusioji negyvena. Žala nukentėjusiajai buvo padaryta 2021 m. rugsėjo 26 d., t. y. beveik prieš 2 metus. J. K. per šį laikotarpį 11 buto neremontavo, iš ko galima spręsti, kad būsimos išlaidos už buto remontą nėra neatidėliotinos ir jų atlyginimo klausimas negalėtų būti sprendžiamas po to, kai jos bus realiai patirtos. Remonto išlaidos grindžiamos tik į bylą pateikta UAB „A.“ lokaline remonto darbų sąmata pagal 2021 m. balandžio mėn. kainas, kurioje nurodyta, kad remonto darbai kainuos 20 196 Eur (1 t., b. l. 155-156), tačiau byloje nėra duomenų, kad remontas bent jau būtų pradėtas arba, kad nukentėjusioji būtų pasidomėjusi kitų įmonių siūlomomis remonto darbų kainomis, visgi, nusikaltimas padarytas ne tyčine kaltės forma. Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, kad šioje dalyje civilinio ieškinio dydis neaiškus iki šiol ir galimybės jį tiksliai nustatyti, dar ir šiuo metu nėra. Vadinasi, civiliniame ieškinyje nurodytos, su remonto darbais susijusios, būsimos išlaidos šiuo atveju negali būti priteisiamos, o jeigu jos bus patirtos ateityje, nukentėjusioji jų atlyginimo galės reikalauti pareikšdamas ieškinį civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusioji N. B. pateikė civilinį ieškinį dėl 2 240 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 32). Ieškinyje nurodo, kad sprogimo, įvykusio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, metu buvo apgadintas jai priklausantis automobilis „H. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Su ieškiniu pateikti pinigų priėmimo kvitas ir sąskaita faktūra (serija (duomenys neskelbtini)) (t. 2, b. l. 30, 31), patvirtina, kad nukentėjusioji patyrė 240 Eur turtinę žalą, susijusią su automobilio remontu. Ši ieškinio reikalavimo dalis yra pagrįsta pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl priteistina iš kaltinamojo. Tačiau N. B. nepateikė duomenų, patvirtinančių patirtą 2 000 Eur žalą, todėl ši ieškinio dalis netenkintina.

Nukentėjusioji L. J. pateikė civilinį ieškinį dėl 418 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 2., b. l. 62). Ieškinyje nurodo, kad sprogimo, įvykusio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, metu buvo apgadintas jai priklausantis automobilis „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Su ieškiniu pateiktos sąskaita faktūros (t. 2, b. l. 67, 68), patvirtina, kad nukentėjusioji patyrė 418 Eur turtinę žalą, susijusią su automobilio remontu. Ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, įrodytas kaltinamojo kaltės įrodymais, žala atsirado dėl neatsargių kaltinamojo veiksmų, tarp padarytos žalos ir kaltinamojo veiksmų yra priežastinis ryšys, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Draudimo bendrovės „Swedbank P&C Insurance AS“ filialas Lietuvoje pareiškė civilinį ieškinį dėl 9 472,71 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 17-29). Ieškinyje nurodyta, kad V. G., draudimo bendrovė 2021 m. kovo 5 d. sudarė draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdraustas nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bei šiame turte esantis kilnojamasis turtas. V. G. 2021 m. rugsėjo 26 d. pateikė draudimo bendrovei pranešimą apie įvykusį draudžiamąjį įvykį, t. y. dėl sprogimo apgadintą buto apdailą. Draudimo bendrovė, atlikusi draudžiamojo įvykio tyrimą, nukentėjusiajam asmeniui V. G. išmokėjo 9 472,71 Eur nuostolių atlyginimą. Ieškinio reikalavimas yra pagrįstas bylos duomenimis, tarp padarytos žalos ir kaltinamojo veiksmų yra priežastinis ryšys, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiosios J. K. atstovė advokatė Vida Šeikienė pateikė prašymą priteisti iš kaltinamojo V. K. nukentėjusiajai J. K. 2 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, susidedančių iš teisinių konsultacijų, susipažinimo su bylos medžiaga, civilinio ieškinio surašymo, atstovavimo pirmos instancijos teisme, bei pridėjo pinigų priėmimo kvitus (4 t., b. l. 62-65).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Teismas taip pat gali nuspręsti neišieškoti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012, 2K-92/2014, 2K-210/2014, 2K-548/2014, 2K-373-976/2018).

Atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą ir apimtį, teisminio nagrinėjimo trukmę (baudžiamoji byla išnagrinėta per 4, 1 valandos trukmės posėdžius: 2023-03-14, 1 val. 14 min., 2023-03-22, 1 val. 06 min., 2023-04-05, 1 val. 05 min., 2023-04-12, 1 val. 11 min.), į tai, kad šios baudžiamosios bylos aplinkybės teisminio nagrinėjimo metu itin nesikeitė, visi teisme ištirti reikšmingiausi įrodymai iš esmės buvo surinkti ikiteisminio tyrimo metu, civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo yra patenkintas iš dalies, teismo nuomone, prašoma priteisti 2 000 Eur atstovavimo išlaidų suma yra per didelė, todėl ji mažinama iki 1 500 Eur.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – skaitmeninės laikmenos su vaizdo įrašais ir garso įrašais (iš viso 3 vnt.), esančios byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. K. (V. K.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3 000 Eur) baudą.

Nukentėjusiosios J. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo V. K. J. K. naudai priteisti 12 639,34 Eur turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios N. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo V. K. N. B. naudai priteisti 240 Eur turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios L. J. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo V. K. L. J. naudai priteisti 418 Eur turtinei žalai atlyginti.

Draudimo bendrovės „Swedbank P&C Insurance AS“ filialo Lietuvoje civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo V. K. draudimo bendrovės „Swedbank P&C Insurance AS“ filialo Lietuvoje naudai priteisti 9 472,71 Eur turtinei žalai atlyginti.

Priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. K. iš nuteistojo V. K. 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) jos turėtų proceso išlaidų advokato pagalbai atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – skaitmenines laikmenas su vaizdo įrašais ir garso įrašais (iš viso 3 vnt.), esančias byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.