Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Kakurinės ir Dalios Kursevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. (V. K.) gynėjo advokato M. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 188 straipsnio 1 dalį, ir paskirta bausmė - 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda.

Nukentėjusiųjų (civilinių ieškovių) J. K., N. B. civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies ir priteista iš V. K.: nukentėjusiosios J. K. naudai 12 639,34 Eur, nukentėjusiosios N. B. naudai 240 Eur, turtinės žalos atlyginimas. Nukentėjusiosios (civilinės ieškovės) L. J. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista nukentėjusios naudai 418 Eur turtinės žalos atlyginimas iš V. K.. Draudimo bendrovės „(Duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje civilinis ieškinys tenkintas visiškai, ir iš V. K. draudimo bendrovės naudai priteista 9 472,71 Eur turtinės žalos atlyginimas. Priteistos nukentėjusiajai (civilinei ieškovei) J. K. iš V. K. 1 500 Eur turėtos proceso išlaidos dėl advokato pagalbos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. K. nuteistas už tai, kad pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, sugadino svetimą turtą ir padarė didelės turtinės žalos nukentėjusiam asmeniui: jis 2021 m. rugsėjo 26 d. apie 09.00 val., laikinai gyvendamas (Duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeisdamas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie LR VRM) direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 patvirtintų Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių 351 bei 352 punktų reikalavimus (351. Draudžiama palikti be priežiūros įjungtus neautomatinius dujinius prietaisus. 352. Patalpose pajutus dujų kvapą ar pastebėjus dujų nuotėkį, būtina nedelsiant užsukti dujotiekio (dujų baliono) čiaupą, išvėdinti visas patalpas ir iškviesti avarinę dujų tarnybą. Kol bus pašalintas gedimas, patalpose draudžiama degti degtukus, rūkyti, naudotis atvira ugnimi, įjungti ir išjungti elektros prietaisus) esant atsuktam dujų srauto uždarymo įtaisui, paliko be priežiūros atsuktas neautomatinės dujinės viryklės „Indesit KN 5406 WF/G“, serijos Nr. 603210459L02, orkaitės ir viršutinio degiklio valdymo rankenėles, dėl to, susikaupus nutekėjusioms dujoms, dėl bute veikiančių elektros prietaisų susidariusios elektros statinės iškrovos įvyko sprogimas, kurio banga padarė įvairių (Duomenys neskelbtini) namo patalpų ir kitų šalia namo buvusio turto didelės – 24 363,03 Eur, vertės sugadinimų: 1) J. K. priklausančių butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) konstrukcijų ir kilnojamų daiktų 10 623,97 Eur vertės sugadinimus: 162 Eur vertės kiliminės dangos, 300 Eur vertės rašomojo stalo, 1 500 Eur vertės spintos, 50 Eur vertės muzikinio centro, 150 Eur vertės televizoriaus „Samsung“, 100 Eur vertės sienų tapetų, 1 500 Eur vertės pianino „Berlin“, 100 Eur vertės spintos, 530,69 Eur vertės virtuvinio baldų komplekto, 244,30 Eur vertės šaldytuvo, 50 Eur vieno vieneto vertės trijų lubinių šviestuvų, 200 Eur vertės tualeto unitazo, 99,99 Eur vertės vonios kriauklės, 500 Eur vertės dviejų langų, 150 Eur vertės skalbimo mašinos, 1 937 Eur vertės penkių durų, 200 Eur vertės tualeto unitazo, 99,99 Eur vertės vonios kriauklės, 150 Eur vertės skalbimo mašinos, 500 Eur vertės dviejų langų, 2 000 Eur vertės buto šarvo durų; 2) V. G. ir A. G. priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) konstrukcijų ir kilnojamų daiktų, kurių vertė 11 081,06 Eur sugadinimus: miegamojo kambario sienų, lubų, svetainės kambario sienos, židinio konstrukcijos, virtuvės grindų, vonios kambario grindų plytelių, vaikų kambario sienos, lubų, grindų; 3) prie namo stovėjusio N. B. priklausančio automobilio „(Duomenys neskelbtini)“, valst. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 2 240 Eur, sugadinimus: galinio lango stiklo, kairės pusės galinio žibinto, automobilio kėbulo; 4) prie namo stovėjusio L. J. priklausančio automobilio „(Duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 418 Eur, sugadinimus: galinio lango stiklo, automobilio bagažinės dangčio.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo V. K. gynėjas advokatas M. R. (toliau – Apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. birželio 21 d. nuosprendį ir priimti V. K. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

2.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl nuosprendis yra nepagrįstas ir naikintinas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad V. K. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką nepripažįsta ir apklausiamas ikiteisminiame tyrime bei teisme nurodė, kad sprogimas bute įvyko ne dėl jo kaltės. Skunde cituojami nuteistojo V. K. parodymai. Pažymima, jog K. kategoriškai neigia, kad nelaimės išvakarėse būtų atsukęs dujinės viryklės čiaupus, kadangi dujine virykle išvakarėse pats nesinaudojo. Netyčinio dujų čiaupo atsukimo galimybė nuteistajam kelia abejones, nes viryklė nors ir sena, tačiau jos gamintojas žinomas ir bent jau turėtų būti patikimas. K. negali tiesiogiai nurodyti ir to fakto, kad dujinės viryklės čiaupą tyčia ar elgdamasis neatsargiai galėjo atsukti kaimynas O. B., kadangi pats to nematė, nors tuo pačiu metu pastarasis (O. B.) su juo buvo bute bei buvo užėjęs į virtuvę, todėl turėjo lygiai tokias pačias galimybes, kaip ir K., atsukti dujinės viryklės čiaupą. Nurodoma, kad O. K. kategoriškai atmeta kaimynų keltą versiją, kad būdamas slogios nuotaikos galėjo turėti suicidinių ketinimų. Nuteistasis sutinka, kad palaidojus draugo sūnų jautėsi prislėgtas, tačiau situaciją vertino realiai.

2.2. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad virtuvės durys per naktį buvo uždarytos, jas išplėšė sprogimo banga. Akivaizdu, kad jeigu V. K. būtų turėjęs ketinimų nusižudyti, tai tam tikslui virtuvės duris būtų palikęs praviras, kad dujos laisvai patektų į patalpą, kurioje jis miegojo. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai tik patvirtina aplinkybes, kad sprogimo išvakarėse matė V. K. neblaivų ir apie patirtų nuostolių mastą bei ką darė po sprogimo. Pabrėžiama, kad nuteistasis neneigia išvakarėse vartojęs alkoholį bute kartu su O. B. ir ši aplinkybė niekaip nepatvirtina fakto, kad nuteistasis yra kaltas dėl jam pateikto kaltinimo - netyčia sugadinus svetimą turtą. Nurodoma, kad liudytojas O. B. kategoriškai neigia faktą, kad nelaimės išvakarėse būtų lankęsis įvykio vietoje bei su K. vartojęs alkoholinius gėrimus. Taip pat nurodoma, kad minėtas liudytojas nurodė, jog pas nuteistąjį bute buvęs tik keletą kartų, kai pastarajam reikėjo įrankių pataisyti dviratį ar sureguliuoti kompiuterinę techniką, neigia kada nors vartojęs alkoholį pas K. bute, nors laiptinės kaimynai patvirtina, kad abu nuomininkus matydavo kartu vartojančius alkoholį. Liudytoja J. K. ikiteisminiame tyrime bei apklausiama teisme nurodė, kad išvakarėse matė B. ir K. kartu, o po nelaimės B. jai pasakojo, kad jis su K., išvakarėse bute, vartojo alkoholį. Manoma, jog vien faktas, kad sprogimo išvakarėse B. su K. kartu buvo bute, kuriame vėliau dėl dujų nuotėkio įvyko sprogimas, neleidžia apkaltinti O. B., kadangi tiesioginių duomenų, kurie leistų padaryti tokias išvadas byloje nėra, kaip ir nėra duomenų, kad šią nusikalstamą veiką padarė V. K..

2.3. Skunde remiamasi kasacinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau-EŽTT) praktika ir pažymima, kad nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

3. Prokuroras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo nuteistojo V. K. gynėjo advokato M. R. apeliacinį skundą atmesti, kadangi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-06-21 nuosprendis yra pagristas ir teisėtas. Nurodo, kad atsižvelgiant į ištirtų įrodymų visumą, apylinkės teismas konstatavo, jog neigiami padariniai, t. y. didelės vertės svetimo turto sugadinimas iš esmes kilo dėl to, kad buvo atsuktos ne automatinės dujinės viryklės rankenėlės ir tą padaryti dėl neatsargumo galėjo tik V. K.. Byloje nustatyta, jog tuo metu bute buvo tik nuteistasis, kuris buvo neblaivus, todėl darytina pagrįsta išvada, kad girtumas turėjo įtakos neatsakingam ir neatsargiam nuteistojo elgesiui dėl kurio įvyko sprogimas.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusiosios (civilinės ieškovės) J. K. atstovė prašo nuteistojo V. K. gynėjo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nuosprendį nepakeistą. Nurodo, kad nukentėjusioji nereikalavo atlyginti neturtinę žalą, nors tokią žalą ji taip pat patyrė. Nukentėjusioji nuosprendžio neapskundė, nes V. K. neturi jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Pažymi, jog apeliaciniame skunde yra iškreipti nukentėjusiosios J. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nepagrįstai teigiant esą ji nurodė, kad išvakarėse matė O. B. ir V. K. kartu, o po nelaimės O. B. jai pasakojo, kad išvakarėse su V. K. bute jie vartojo alkoholį. Tokių J. K. paaiškinimų ikiteisminio tyrimo metu nėra užfiksuota, nes ji to nenurodė. Ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 135) J. K. nurodė, kad įvykio išvakarėse laiptinėje sutiko V. K., kuris buvo labai girtas ir vienas sėdėjo ant laiptų bei rūkė, o parūkęs, svirduliuodamas nuėjo į butą. Sakydama „kiek žinau, jis gėrė su kaimynu O.“, J. K. neteigė, kad apie tai jai pasakojo O. B.. Kaimyno O. B. laiptinėje nebuvo, todėl jis apie tai pasakoti jai negalėjo. Bendraujant su O. B. po nelaimės, jis kategoriškai neigė, kad išvakarėse buvo bute kartu su V. K. ir, kad ten su juo girtavo. Nukentėjusiajai J. K. yra žinoma, kad V. K. palaikė draugiškus ryšius su O. B. ir jiedu kartais išgerdavo, bet tai nereiškia, kad 2021-09-25 vakare jie girtavo jai priklausančiame bute.

5. Teismo posėdyje nuteistasis V. K. ir jo gynėjas advokatas M. R. prašė teismo apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusioji (civilinė ieškovė) J. K. ir prokuroras – apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju prašoma išteisinti V. K., kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

7. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino neteisingai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatas, pagal kurias teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, formuojamas BPK numatytais proceso veiksmais išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus, įsitikinus, kad duomenys gauti teisėtais būdais. Iš nuosprendžio turinio negalima daryti išvados, kad teismo vidinis įsitikinimas buvo formuojamas nesilaikant šių nuostatų. Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau jų atmetimas teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi proceso šalys, savaime nereiškia, jog buvo padaryta esminių BPK normų pažeidimų – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, neteisingai įvertinti byloje esantys įrodymai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistojo V. K. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 188 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Pripažindamas V. K. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, įvertino juos tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir sujungdamas juos į vientisą loginę grandinę, padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir nuosprendyje, kaip to ir reikalauja BPK 305 straipsnio nuostatos, pateikė pakankamai detalius argumentus dėl nustatytų faktinių aplinkybių, su kuriais apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka ir neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

9. Pagal BK 188 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sunaikino ar sugadino svetimą turtą ir padarė didelės turtinės žalos nukentėjusiam asmeniui arba sunaikino ar sugadino didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes.

10. Apeliaciniame skunde nesutinkama su įrodymų vertinimu, teigiama, kad skundžiamas nuosprendis grindžiamas prielaidomis. Tokie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Nors nuteistasis V. K. kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo nepripažįsta, apygardos teismas daro išvadą, kad jo kaltę, padarius BK 188 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, patvirtina visuma byloje surinktų įrodymų, kurias rėmėsi apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas. 2021-12-08 (Duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus avarijos tyrimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio nustatyta, kad (Duomenys neskelbtini) statinio avarijos priežastis – sprogimas dėl dujų nuotėkio (duomenys neskelbtini) bute. 2021-09-26 (Duomenys neskelbtini) AVPK (Duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato vyr. patrulio A. Š. tarnybiniu pranešimu iš kurio nustatyta, kad Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 1 brigados darbuotojai paaiškino, jog nurodytame ((duomenys neskelbtini)) bute gaisro nebuvo ir sprogimas kilo dėl dujų nuotėkio. Rėmėsi į įvykio vietą atvykusių AB „(Duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, paaiškinimais, iš kurių nustatyta, kad dujų nuotėkis kilo dėl bute buvusio asmens klaidos, kadangi asmuo paliko atsuktus du, bute esančios dujų viryklės čiaupus, patvirtino, kad dujų sistema yra tvarkinga. Taip pat rėmėsi teisiamojo posėdžio metu apklausto liudytojo AB „(Duomenys neskelbtini)“ dujų avarinės tarnybos pagalbos inžinieriaus V. S. paaiškinimais, kuris nurodė, kad užėjus į patalpą, pastebėjo, jog atsukti prieš viryklę esantis dujų vamzdžio čiaupas bei du jungikliai, o sprogimo priežastis, galimai, buvo dujų nuotėkis, kadangi čiaupas (vamzdis) prieš dujinę viryklę buvo atidarytas ir atsuktos rankenėlės. Rėmėsi nuosekliais nukentėjusiųjų J. K., N. B., A. G., V. G., liudytojų I. A., O. B., V. S. parodymais, kurie skundžiamame nuosprendyje detaliai ir išsamiai aprašyti, todėl apygardos teismas dar kartą tų pačių aplinkybių nebekartoja. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas itin išsamiai išanalizavo įrodymus bei išvadas dėl apelianto kaltės pagrindė būtent jų visumos vertinimu.

11. Skunde teigiama, kad V. K. kaltės nepripažino ir nurodė, kad sprogimas bute įvyko ne dėl jo kaltės. Pažymima, jog K. kategoriškai neigia, kad nelaimės išvakarėse būtų atsukęs dujinės viryklės čiaupus, kadangi dujine virykle išvakarėse pats nesinaudojo. Netyčinio dujų čiaupo atsukimo galimybė nuteistajam kelia abejones, nes viryklė nors ir sena, tačiau jos gamintojas žinomas ir bent jau turėtų būti patikimas. K. negali tiesiogiai nurodyti ir to fakto, kad dujinės viryklės čiaupą tyčia ar elgdamasis neatsargiai galėjo atsukti kaimynas O. B., kadangi pats to nematė, nors tuo pačiu metu pastarasis (O. B.) su juo buvo bute bei buvo užėjęs į virtuvę, todėl turėjo lygiai tokias pačias galimybes, kaip ir K., atsukti dujinės viryklės čiaupą. Nuteistojo V. K. versijos nepatvirtina jokie byloje esantys objektyvūs duomenys. Kolegija tokius skundo argumentus vertina kaip pasirinktą gynybinę versiją savaip interpretuojant įrodymus ir atmeta kaip nepagrįstus.

12. Nuteistojo V. K. gynybinė versija paneigta liudytojo O. B. parodymais pirmosios instancijos teisme, kuris paaiškino, kad 2021-09-21 d. jis laikinai gyveno bute adresu (Duomenys neskelbtini). Butas buvo virš buto, kuriame gyveno V. K.. V. K. pažinojo, su juo parūkydavo. Kartą pas kaltinamąjį yra buvęs atėjęs, atnešęs įrankių dviračio remontui. Alkoholio kartu nevartojo. Tą vakarą su V. K. buvo susitikę laiptinėje, rūkė. V. K. buvo girtas, papasakojo, kad nuo Covid mirė pažįstamo sūnus. Jis verkė, kalbėjo tą patį, per tą patį. Kitą rytą jis (liudytojas) išlėkė iš lovos ir išbėgo į kiemą, buvo dūmų, dulkių. Grįždamas į viršų pamatė vidury buto, vien su apatiniais stovintį V. K.. Paklausė jo, kas atsitiko, jis nieko neatsakė, buvo šoke. Tyrėja sakė, kad V. K. sakė, jog jis (liudytojas) su juo tą vakarą gėrė. Kodėl kaltinamasis taip sakė, jis nežino. Tvirtina, kad to tikrai nebuvo. Rugsėjo 25 d. vakare pas kaltinamąjį į butą užėjęs nebuvo. Jam neteko matyti, kad V. K. naudotųsi virykle. Po sprogimo jis V. K. dar skambino, bet apie įvykį neklausė. Jis yra ukrainietis, V. K. jam sakė, kad jis taip pat yra iš Ukrainos, politinių reikalų neaptarinėjo. Liudytojo I. A. parodymais, kuris paaiškino, kad įėjimas į laiptinę yra rakinamas raktu. V. K. savo buto duris rakindavo, nes tada, kai jį buvo sutikęs laiptinėje, kaltinamasis įėjo į butą ir užsirakino. O. B. gyvena toje pačioje laiptinėje, tik antrame aukšte, yra matęs jį bendraujant su V. K.. Įvykio išvakarėse jų kartu nematė. V. K. eidavo grybauti, parsinešdavo grybų, todėl mano, kad valgyti jis ruošdavo. Taip pat nukentėjusiosios (civilinės ieškovės) J. K. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu bei kita rašytine bylos medžiaga. Be to nukentėjusiosios (civilinės ieškovės) J. K. atstovės atsiliepime pagrįstai pažymima, jog apeliaciniame skunde yra iškreipiami nukentėjusiosios J. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nepagrįstai teigiant esą ji nurodė, kad išvakarėse matė O. B. ir V. K. kartu, o po nelaimės O. B. jai pasakojo, kad išvakarėse su V. K. bute jie vartojo alkoholį. Kaip matyti iš nukentėjusiosios (civilinės ieškovės) J. K. apklausos ikiteisminio tyrimo metu, pastaroji nurodė, kad 2021-09-25 apie 21.00 val. laiptinėje sutiko V. K.. Jis sėdėjo ant laiptų ir rūkė. Pastebėjo, kad jis buvo labai girtas. V. buvo vienas. Jis sunkiai atsistojo nuo laiptų ir svirduliuodamas įėjo į butą. Tokio girto dar nebuvo mačiusi. Kiek žino, jis gėrė su kaimynu O.. Bet tuo metu O. nebuvo. Įvertinus aptartas aplinkybes, daroma pagrįsta išvada, kad įvykio dieną nuteistasis V. K. vartojo alkoholį, bute buvo vienas, buto durys buvo užrakintos (tai patvirtino liudytojas I. A.), taigi kaimynas O. B. (pastarojo įvykio dieną nebuvo nuteistojo bute) nei joks kitas nenustatytas asmuo negalėjo ir neturėjo galimybės V. K. bute atidaryti čiaupo (vamzdžio) prieš dujinę viryklę ir atsukti rankenėlių dėl ko kilo dujų nuotėkis. Taigi byloje ištirtų įrodymų, kurie vieni kitus atitinka bei nuosekliai papildo, visuma patvirtina, jog V. K. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dėl jo yra nuteistas pagrįstai.

13. Apeliaciniame skunde teigiama, jog nuteistasis kategoriškai atmeta kaimynų keltą versiją, kad būdamas slogios nuotaikos galėjo turėti suicidinių ketinimų. Nuteistasis sutinka, kad palaidojus draugo sūnų jautėsi prislėgtas, tačiau situaciją vertino realiai, be to virtuvės durys per naktį buvo uždarytos, jas išplėšė sprogimo banga. Akivaizdu, kad jeigu V. K. būtų turėjęs ketinimų nusižudyti, tai tam tikslui virtuvės duris būtų palikęs praviras, kad dujos laisvai patektų į patalpą, kurioje jis miegojo. Apygardos teismas tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir neturinčius tiesioginės įtakos veikai, dėl kurios V. K. yra pripažintas kaltu. Nagrinėjamu atveju šioje baudžiamojoje byloje V. K. baudžiamoji atsakomybė taikoma už tai, kad V. K. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, paliko be priežiūros atsuktas neautomatinės dujinės viryklės „Indesit KN 5406 WF/G“, serijos Nr. 603210459L02, orkaitės ir viršutinio degiklio valdymo rankenėles, dėl to, susikaupus nutekėjusioms dujoms, dėl bute veikiančių elektros prietaisų susidariusios elektros statinės iškrovos įvyko sprogimas. Tokiais savo veiksmais pažeidė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 patvirtintų Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių 351 bei 352 punktų reikalavimus (351. Draudžiama palikti be priežiūros įjungtus neautomatinius dujinius prietaisus. 352. Patalpose pajutus dujų kvapą ar pastebėjus dujų nuotėkį, būtina nedelsiant užsukti dujotiekio (dujų baliono) čiaupą, išvėdinti visas patalpas ir iškviesti avarinę dujų tarnybą. Kol bus pašalintas gedimas, patalpose draudžiama degti degtukus, rūkyti, naudotis atvira ugnimi, įjungti ir išjungti elektros prietaisus) esant atsuktam dujų srauto uždarymo įtaisui.

14. Pažymėtina, kad visus duomenis, galinčius patvirtinti ar paneigti bylai reikšmingas aplinkybes pirmosios instancijos teismas palygino tarpusavyje, sugretino su iš įvairių šaltinių gauta informacija ir padarė argumentuotas išvadas apie tai, kad būtent dėl V. K. neatsargumo įvyko sprogimas ir dėl to buvo sugadintas didelės vertės svetimas turtas. Teismas pagrįstai nesivadovavo V. K. parodymais, duotais ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje, nes kiti bylos įrodymai šių parodymų nepatvirtina, priešingai, kaip jau minėta, juos paneigia. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, pritartina skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad tarp V. K. veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

15. Apeliaciniame skunde bausmės dydžio ar rūšies bei civilinių ieškinių pagrįstumo klausimai nėra keliami, motyvai, susiję su paskirtos bausmės individualizavimu nenurodyti, tačiau įvertinus tai, kad apeliaciniu skundu iš esmės prašoma nuteistąjį V. K. išteisinti, pasisakytina ir dėl nuteistajam paskirtos bausmės bei civilinių ieškinių. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

16. BK 188 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų. Pirmosios instancijos teismas V. K. už šios nusikalstamos veikos padarymą skyrė bausmę - 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą. Nuteistajam bausmė individualizuota tinkamai, proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai ir nelaikytina per griežta. Tiek veikos pavojingumas, tiek kaltės forma, lengvinančių aplinkybių nebuvimas, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir kaltininko asmenybė (anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, yra pensinio amžiaus, serga onkologine liga, nusikaltimu padarytos žalos nėra atlyginęs, gyvena N.), įvertintos tinkamai. Nuteistajam skirta bauda, kurios dydis nustatytas, didesnis už sankcijos minimumą, teisėjų kolegijos manymu, atgrasys jį nuo panašaus nusikalstamo elgesio ateityje ir tinkamai jį nubaus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam V. K. už nusikalstamą veiką paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį.

17. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

18. Nukentėjusioji J. K. pateikė civilinį ieškinį dėl 32 835 Eur turtinės žalos atlyginimo (5 t., b. l. 58-61). Nukentėjusioji N. B. pateikė civilinį ieškinį dėl 2 240 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 32). Nukentėjusioji L. J. pateikė civilinį ieškinį dėl 418 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 2., b. l. 62). Draudimo bendrovės „(Duomenys neskelbtini)“ filialas Lietuvoje pareiškė civilinį ieškinį dėl 9 472,71 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 17-29). Kadangi byloje neginčijamai įrodyta, jog žala nukentėjusiesiems ir aplinkai padaryta būtent dėl V. K. kaltės, pirmosios instancijos teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinių ieškinių pagrįstumo ir dydžio, pagrįstai nukentėjusiųjų (civilinių ieškovių) J. K., N. B. civilinius ieškinius tenkino iš dalies, o nukentėjusiosios (civilinės ieškovės) L. J. bei draudimo bendrovės „(Duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje civilinius ieškinius tenkino visiškai.

19. Atsižvelgęs į visą tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. K. (V. K.) gynėjo advokato M. R. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Daiva Jazbutienė Kristina Kakurinė Dalia Kursevičienė