Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Z. B. 2024 m. gegužės 4 d. apie 16.35 val., (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Mercedes Benz“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 2,23 promilės neblaivumas.

Proceso dalyvių parodymai ir bylos nagrinėjimo metu surinkti rašytiniai įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis Z. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad iki ankstyvo ryto šventė su draugais. Į pavakarę pasijuto blogai, pakilo kraujospūdis, todėl, neturėdamas namuose medikamentų, išvažiavo į vaistinę. Blogai pasijuto dėl pakilusio kraujospūdžio, apsvaigimo nejautė. Kai pamatė pareigūnus, išsigando, tada suprato, kad gali būti ir neblaivus, nusuko į kiemą. Pareigūnams prisipažino vairavęs neblaivus, sutinka su nustatytu neblaivumo laipsniu. Vairavo santuokos metu įgytą automobilį, kuris registruotas jo vardu. Automobiliu daugiausia naudojasi sutuoktinė. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Nesutinka su viešosios įstaigos „Emprekis“ nustatyta rinkos verte, automobilio vertė yra apie 12 000 Eur. Automobilis pirktas daužtas, pargabentas iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Su žmona santykiai yra geri, turi sūnų, sutuoktinė yra jam autoritetas. Įvykio dieną nedelsiant paskambino žmonai ir pasakė, kad buvo sustabdytas pareigūnų. Daugiau ateityje taip nesielgs (b. l. 159).

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja D. B. prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduoti jos atsakomybėn ir parodė, kad Z. B. yra jos vyras. Jie sutaria gerai, yra autoritetas sutuoktiniui. Po šio įvykio vyras labai pergyvena, pasikeitė. Neleidžia jam vartoti alkoholio, vakarais pradėjo daugiau vaikščioti. Šiuo metu finansinė padėtis yra sudėtingesnė, pati dėl sveikatos būklės negali dirbti pilnu krūviu, turi sergančią mamą, kurią vežioja pas medikus, be to, vyras be transporto priemonės taip pat negali dirbti pilnu pajėgumu (b. l. 160).

Kadangi kaltinamasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorui sutinkant, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas ir balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojo E. K. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. K. parodė, jog 2024 m. gegužės 4 d. buvo darbo diena. (duomenys neskelbtini) kartu su kolegomis vykdė tikslinę policinę priemonę – vairuotojų blaivumo patikrą. Stabdė transporto priemones važiuojančias kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) gatvės, bekontakčiu alkoholio kiekio matuokliu tikrino sustabdytų transporto priemonių vairuotojus. Buvo šviesus paros laikas, laikas apie 16.30 val., kai pastebėjo baltos spalvos visureigį, kuris, neprivažiavęs patikrinimo posto, (duomenys neskelbtini) pavažiavęs nedaug atbuline eiga įvažiavo į pravažiavimą. Automobilis baltos spalvos sustojo, iš vairuotojo vietos išlipo vyras. Sėdo į policijos skiriamaisiais ženklais žymėtą automobilį ir nuskubėjo link stovinčio baltos spalvos automobilio. Atstumas iki sustojusio automobilio buvo nedidelis, galimai apie 100 metrų. Privažiavęs iki automobilio aiškiai matė, kad tai yra automobilis „Mercedes Benz“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Matė, kad nuo minėto automobilio šalinasi vyras link šalimais esančių gyvenamųjų namų. Iš toli riktelėjo, kad vyras sustotų. Vyras sustojo prie tvoros, kuri juosė gyvenamąjį namą. Praėjimo toliau nebuvo. Vyras atsisuko veidu į jį. Aiškiai matė, kad vyras yra vidutinio amžiaus. Sunkiai laikėsi ant kojų, svirduliavo. Pasakė, kad turės eiti su liudytoju. Vyras akivaizdžiai buvo išsigandęs, apsišlapino ir net „apsikakojo“. Vyras pasakė: „prisidirbau“. Nuo vyro sklido stiprus alkoholio kvapas, atsakinėjo į klausimus sulėtintai. Atėjus prie tarnybinio automobilio paklausė, kur yra automobilio „Mercedes Benz“ užvedimo spynelės raktas. Vyras pasakė, kad išmetė į pievą. Vyras pateikė asmens tapatybės kortelę, prisipažino vairavęs automobilį „Mercedes Benz“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Vyras nurodė, kad važiavo namo. Nustatyta vyro asmenybė pagal pateiktą asmens tapatybės dokumentą – Z. B.. Patikrino vyrą kontaktiniu alkotesteriu, kuris parodė virš dviejų promilių girtumą. Priėjo kolega A. B., kuriam nurodė, kad vairuotojas išmetė automobilio raktelius. Kolega nuėjo ir pievoje rado raktus. Pro šalį važiavo automobilis, kuris stabtelėjo įvykio vietoje. Automobilio keleivis šūktelėjo: „Z., ką tu čia?“. Vairuotojas Z. B. atsakė: „prisidirbau“. Automobilis nuvažiavo. Į įvykio vietą atvyko Z. B. sutuoktinė. Moteriai paaiškinus, kas nutiko, ji pasakė: „nebe pirmas kartas, bet šį kartą pagavot“. Vairuotojas Z. B. buvo patikrintas alkotesteriu antrą kartą. Prietaisas ir vėl parodė virš dviejų promilių girtumą (b. l. 70–71).

Iš 2024 m. gegužės 4 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio vyriausiojo patrulio A. B. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė policinę priemonę, tikrino vairuotojų blaivumą. Apie 16.35 val. pastebėtas baltos spalvos automobilis „Mercedes Benz“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris, pastebėjęs policijos pareigūnus, nusuko į šalikelę ir sustojo. Vairuotojas išlipo iš transporto priemonės. Kolega E. K. sėdo į tarnybinį automobilį ir nuvažiavo link minėto automobilio. Vairuotoją pasivijo, kuris buvo nuėjęs į krūmus ir išmetė automobilio raktelius. Nustatyta vyro asmenybė – Z. B.. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, nelaikė pusiausvyros, svirduliavo. Z. B. nurodė, kad alkoholį vartojo šiandien. Alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini), pirmo pūtimo metu nustatytas 2,23 promilės girtumas, o antru pūtimu – 2,47 promilės girtumas (b. l. 36).

Iš 2024 m. gegužės 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), fotografuota, sudaryta fotolentelė. Apžiūros objektas – lengvasis automobilis „Mercedes Benz“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) (b. l. 17–35).

Iš 2024 m. gegužės 4 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad Z. B. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. gegužės 4 d. 16.36 val. nustatyta – 2,23 promilės, antrojo tikrinimo metu 16.52 val. – 2,47 promilės girtumas (b. l. 38, 39–40, 41).

Iš 2024 m. gegužės 23 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas Z. B. girtumas, sudaryta fotolentelė (b. l. 62–63, 65–68).

Iš valstybės įmonės „Regitra“ išrašo nustatyta, jog automobilio „Mercedes Benz“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas Z. B. (b. l. 46–47).

Iš viešosios įstaigos „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad automobilio „Mercedes Benz“, gamybos periodas 2016-2017, pasirinkti metai 2016, vidutinė kaina Lietuvoje yra 19 639,40 Eur be PVM, 24 860 Eur su PVM (b. l. 52).

Iš nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos nustatyta, kad kaltinamajam priklausančio automobilio „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini)“ vidutinė rinkos vertė yra 12 310 Eur (b. l. 143–156).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinęs visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą – kaltinamojo Z. B. parodymus, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsintus liudytojo E. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, rašytinius įrodymus – tarnybinį pranešimą, įvykio vietos apžiūros protokolą, neblaivumo nustatymo aktą ir kitą baudžiamosios bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis Z. B. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nes 2024 m. gegužės 4 d. apie 16.35 val., (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Mercedes Benz“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 2,23 promilės neblaivumas.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, sutiko su alkotesterio parodymais, jo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Kaltinamojo vairavimo faktą būnant neblaiviu patvirtina ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys patvirtina, kad transporto priemonę vairavo būtent kaltinamasis, jam nustatytas girtumas ir šiuos duomenis patvirtina liudytojo E. K. parodymai. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad kaltinamajam nustatyti neblaivumo požymiai yra iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, stovėdamas pataikyti pirštu į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, nurodytą draudimą kaltinamasis ignoravo, vairavo automobilį būdamas apgirtęs ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

D. B. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybėn pagal laidavimą (b. l. 134). D. B. neteista (b. l. 140), bausta administracine tvarka, paskirta nuobauda įvykdyta (b. l. 141), dirba (b. l. 136–139), akivaizdu, kad ji yra autoritetas kaltinamajam ir galės jam daryti teigiamą įtaką, nes jie kartu gyvena, juos sieja tvirti šeiminiai santykiai, stiprus emocinis ryšys, nuolat bendrauja, padeda vienas kitam. Įvertinus visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad D. B. yra verta teismo pasitikėjimo būti kaltinamojo laiduotoja, nes pagal savo asmenines savybes, tarpusavio ryšį, ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kad kaltinamasis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, nusikalstamais veiksmais žala nepadaryta, į kaltinamojo ir laiduotojos asmenybes ir juos charakterizuojančias aplinkybes, kaltinamojo ir laiduotojos tarpusavio santykius ir laiduotojos galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, į laiduotojos prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamasis Z. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotinas laiduotojos D. B. atsakomybėn be užstato 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina. Teismas vertina, kad tokia poveikio priemonė, neskiriant užstato, bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015).

Nustatyta, jog Z. B. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t. y. būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (2,23 promilės), vairavo transporto priemonę. Akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Nors Z. B. kaltu prisipažino, nurodė, kad gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, netaikant specialiosios teisės atėmimo, šiuo atveju, tai akivaizdžiai neatitiktų bausmės paskirties, todėl Z. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte bei 68 straipsnyje, uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2024 m. gegužės 22 d., apie tai praneština valstybės įmonei „Regitra“. Kaip matyti, pirmuoju pūtimu kaltinamajam nustatytas 2,23 promilės girtumas, o antruoju – 2,47 promilės girtumas, kas rodo, kad alkoholio koncentracija kraujyje didėjo ir kaltinamasis automobilį vairavo praėjus nedaug laiko po alkoholio vartojimo. Kaltinamajam nustatytas neblaivumo laipsnis ženkliai viršija ribą nuo kurios asmeniui draudžiama vairuoti transporto priemones (0,41 promilės), taip pat ženkliai viršijo ribą (1,51 promilės) nuo kurios neblaiviam vairuotojui taikoma baudžiamoji atsakomybė, ir yra itin artimas sunkiam girtumo laipsniui. Kaltinamasis vairavo dienos metu, judrioje miesto gatvėje, esant pakankamai intensyviam eismui. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis sunkiai pastovėjo ant kojų, svirduliavo, jo kalba buvo sulėtėjusi, nerišliai kalbėjo, judesiai buvo nekoordinuoti, kas rodo, kad kaltinamasis negalėjo objektyviai įvertinti savo būsenos. Be to, teismo vertinimu, kaltinamajam nebuvo jokios būtinybės vairuoti, kadangi kaltinamajam manant, jog jam reikalingi medikamentai, galėjo į vaistinę nueiti ir pėsčiomis, paprašyti artimųjų pagalbos, pasinaudoti pavežėjų paslaugomis ar išsikviesti greitąją medicinos pagalbą. Taigi, kaltinamojo Z. B. veiksmai kėlė didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų eismo dalyvių ir paties kaltinamojo gyvybei bei sveikatai. Kaltinamasis penkerių metų laikotarpyje baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir nors paskirtas nuobaudas įvykdęs, tačiau šie duomenys rodo, kad kaltinamasis nėra linkęs itin pavyzdingai laikytis Kelių eismo taisyklių. Taigi įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nustatytą neblaivumo laipsnį, kaltinamajam skiriamas nežymiai trumpesnis nei vidurkis specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminas bus adekvati ir proporcinga priemonė. Tuo tarpu patiriami suvaržymai yra natūrali kaltinamojo priešingo teisei elgesio pasekmė.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-262-489/2017). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Byloje nustatyta, kad Z. B. vairavo jo vardu registruotą transporto priemonę „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,23 promilių neblaivumas, todėl minėta transporto priemonė pripažintina nusikalstamos veikos padarymo priemone. Minėta transporto priemonė įgyta santuokos metu, todėl kaltinamajam ir D. B. priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, naudojama šeimos poreikių tenkinimui. Byloje taip pat nustatyta, kad D. B. nežinojo, kad kaltinamasis automobilį panaudos įstatymų uždraustai veikai daryti.

Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ BK 72 straipsnio prasme, todėl, sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo, aplinkybė ar asmuo (šiuo atveju – kaltinamojo sutuoktinė) suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką, esminės reikšmės neturi. Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-237/2011). Šiuo atveju vien tai, kad konfiskuotina transporto priemonė yra įgyta santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų, automobilio, kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, konfiskavimo galimybės neeliminuoja (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-373-594/2020).

Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas konfiskuotino turto vertės išieškojimas galimas tik esant tam tikroms sąlygoms: kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso trečiajam asmeniui ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių (turtas yra išmainytas, iššvaistytas, turi teisėtą savininką ir pan.) arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Nagrinėjamu atveju duomenų patvirtinančių, kad automobilis būtų paslėptas, suvartotas, priklausantis tretiesiems asmenims (Z. B. sutuoktinė, remiantis aukščiau aptartais duomenimis, tokiu asmeniu nelaikytina) arba jo negalima būtų paimti dėl kitų priežasčių, nėra, todėl klausimas dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos (ar jos dalies) išieškojimo, nespręstinas.

Turto konfiskavimas suvokiamas kaip poveikio priemonė, kuria ne tik siekiama apriboti kaltinamojo teises ir laisves, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą, todėl atvejai, kai nusikalstamos veikos priemonė, kaip ji suvokiama BK 72 straipsnio prasme, gali būti nekonfiskuojama, yra galimi tik esant išimtinėms aplinkybėms, kurių nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teismas neįžvelgia. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad Z. B. padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,23 promilių girtumas, anksčiau buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, esant imperatyviam įstatyminiam pagrindui, Z. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra ir daiktas turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) (b. l. 50–51), ir nuosprendžiui įsiteisėjus, kartu su užvedimo rakteliu, perduotinas valstybės nuosavybėn.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro Dariaus Dziegoraičio 2024 m. gegužės 7 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas Z. B. turtui – automobiliui „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 53–56), pratęstinas (paliktinas galioti) iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 96–98), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomosios priemonės panaikintinos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, skaitmeninė laikmena, saugoma baudžiamojoje byloje (b. l. 64), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 297–298 straipsniais, 303–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Z. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybėn ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti Z. B., kad jeigu jis, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti Z. B. ir laiduotojai D. B., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, Z. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2024 m. gegužės 22 d., apie tai pranešti valstybės įmonei „Regitra“.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti Z. B. vardu registruotą transporto priemonę „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kuri yra ir daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), ir nuosprendžiui įsiteisėjus, kartu su užvedimo rakteliu, perduoti valstybės nuosavybėn.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro Dariaus Dziegoraičio 2024 m. gegužės 7 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą Z. B. turtui – automobiliui „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), pratęsti (palikti galioti) iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, skaitmeninę laikmeną, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.