Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-30-737/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-02-05
Bylos Nr.: 1A-30-737/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-16789-2024-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jūratė Petraškienė, Vaidas Vasiliauskas, Laima Šeputienė

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-30-737/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16789-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.4.2.1; 2.4.7; 2.4.9 (S)

Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Petraškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Šeputienės ir Vaido Vasiliausko,

sekretoriaujant Akvilei Kveškevičienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Z. B. ir jo gynėjai advokatei Neringai Grubliauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą Z. B. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžio (toliau – nuosprendis), kuriuo jis padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, remiantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojos D. B. atsakomybėn be piniginio užstato, nustatant laidavimo terminą vieneriems metams šešiems mėnesiams, ir baudžiamoji byla Z. B. atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, nuspręsta paskirti Z. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam 2 metus 6 mėnesius naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gegužės 22 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 3 dalimi, nuspręsta paskirti Z. B. baudžiamojo poveikio priemonę – turto, tai yra transporto priemonės „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Nuspręsta laikiną nuosavybės teisės apribojimą į transporto priemonę „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki bus įvykdyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Nuspręsta Z. B. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus jas panaikinti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Z. B. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad jis 2024 m. gegužės 4 d. apie 16.35 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. 44A, vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Mercedes Benz“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0377, nustatytas 2,23 promilės neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu Z. B. prašo:

2.1. netaikyti turto konfiskavimo, t.y. nekonfiskuoti automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ar jo vertės;

2.2. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones uždraudimą minimaliam terminui;

2.3. nusprendus, kad yra privaloma taikyti konfiskavimą, taikyti dalinį turto konfiskavimą, konfiskuojant dalį automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės atitinkančios pinigų sumos, kurią nuspręstų teismas 5 000 Eur – 8 000 Eur ribose.

3. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Z. B. visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, teigė, kad toks elgesys nėra jam būdingas. Pasižada daugiau nevairuoti būdamas neblaivus. Pažymi, kad buvo nustatyta viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nei vienos sunkinančios aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Z. B. itin didelį poreikį turėti specialiąją teisę vairuoti transporto priemones, o turto konfiskavimą taikė, pažeisdamas fundamentalius teisės principus.

3.2. Asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas turi galimybę netaikyti turto konfiskavimo, nes viena iš būtinų sąlygų, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra manymas, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš BK 67 straipsnio 2 dalies nuostatų ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės galima spręsti, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūra. Z. B. padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinė, automobilis nebuvo pritaikytas nusikalstamos veikos darymui, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta jokių duomenų, rodančių, kad automobilis būtų naudojamas pakartotinai daryti nusikalstamas veikas, todėl apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi Nr. 2K-262-489/2017.

3.3. Skunde nurodoma, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes ir Z. B. charakterizuojančią medžiagą, turto konfiskavimas yra neproporcinga (neadekvati) priemonė, jo padarytai nusikalstamai veikai. Analizuojamu atveju, atsižvelgiant į konfiskuotino turto didelę vertę, apelianto nuomone, spręstinas klausimas dėl teisingos ir proporcingos turto vertės dalies konfiskavimo. Z. B. turi sūnų A. B., gim. (duomenys neskelbtini), siekiant tinkamai dalyvauti vaiko auklėjime ir jo ugdyme, privalu turėti transporto priemonę ir teisę ją vairuoti. Be to, Z. B. yra diagnozuotos šios ligos: mišri (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sutrikimai. Jo žmonos sveikatos būklė taip pat yra prasta, todėl taikant turto konfiskavimą būtų apsunkintas nuvykimas į gydymo įstaigas. Siekdamas suprasti, kaip nesuvokė savo sveikatos būklės, nusikalstamos veikos padarymo dieną, pradėjo lankytis pas psichologą. Vadovaudamasis teismų praktika, skunde apeliantas pabrėžia, kad konfiskavimo instituto taikymas, konfiskuojant tokios didelės vertės transporto priemonę, nėra proporcinga ir teisinga priemonė baudžiamajam (auklėjamajam) tikslui pasiekti.

3.4. Automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra bendras šeimos turtas, juo apeliantas naudojosi kartu su žmona, pagal kiekvieno poreikį. Taigi, transporto priemonės konfiskavimas neproporcingai apsunkintų ne tik Z. B. bet ir jo žmonos teisinę padėtį. Z. B. žmona nėra prisidėjusi prie nusikalstamos veikos padarymo, o turto konfiskavimas tiesiogiai paliečia ir jos interesus nesant kaltės, todėl turėtų būti konfiskuojamas ne automobilis, o jo vertė 5 000 Eur – 8 000 Eur ribose.

3.5. Z. B. nėra teistas už nusikalstamas veikas, padaryta veika yra nesunki, nesmurtinio pobūdžio, jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, padėjo atskleisti nusikaltimą. Penkerių metų laikotarpyje yra baustas devynis kartus, padaryti pažeidimai buvo smulkūs, paskirtos baudos sumokėtos. Nusikalstama veika nėra padaryta realios žalos, byloje nėra pareikštas civilinis ieškinys, o tai mažina veikos pavojingumą. Skunde nurodoma, kad teismas turėtų atsižvelgti į Z. B., jo žmonos ir mamos sveikatos būkles, kas yra pagrindas taikyti minimalų teisės atėmimo terminą. Ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones ribojimas sukels neproporcingai dideles neigiamas pasekmes, kas nėra proporcinga apelianto asmenybei.

4. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdžio metu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą Z. B. palaikė savo apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti ir papildė, kad dėl jo padarytos nusikalstamos veikos yra itin nuskriausta jo šeima. Z. B. gynėja palaikė apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos priimtas teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Z. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą Z. B. kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, o nesutinkama tik su jam paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis – turto konfiskavimu ir uždraudimo vairuoti transporto priemones terminu. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), kartu patikrindamas ir tai, ar nebuvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, galėję turėti įtakos skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl turto konfiskavimo

6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra suformulavęs pagrindines teisines taisykles, sprendžiant klausimus dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo asmenį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais. Baudžiamojo poveikio priemonių, inter alia (be kita ko), ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-91-303/2021). Taigi, nagrinėjamu atveju, įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme nustatė bylą nagrinėjančio teismo diskreciją taikyti baudžiamojo poveikio priemones, parenkant jų rūšis.

7. Nagrinėjamu gi atveju pirmos instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Z. B. taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone, konfiskavimą. Šiam teismo sprendimui pritaria ir skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija.

8. Apeliaciniame skunde keliamų klausimų aspektu yra aktualus turto konfiskavimo tikslas –išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti. Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-91-303/2021).Taigi, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar transporto priemonės palikimas kaltininko dispozicijoje teisiniu požiūriu yra priimtinas.

9. Teismas, priimdamas sprendimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo, įvertino tai, kad Z. B. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t.y. vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (2,23 promilės). Tokie kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Kaltinamajam nustatytas neblaivumo laipsnis ženkliai viršija ribą nuo kurios asmeniui draudžiama vairuoti transporto priemones (0,41 promilės), taip pat ženkliai viršijo ribą (1,51 promilės) nuo kurios neblaiviam vairuotojui taikoma baudžiamoji atsakomybė. Kaltinamasis vairavo dienos metu, judrioje miesto gatvėje, esant pakankamai intensyviam eismui. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis sunkiai pastovėjo ant kojų, svirduliavo, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Taigi, įvertinus aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju transporto priemonės palikimas apelianto dispozicijai keltų pavojų visuomenei, todėl jos konfiskavimas yra būtinas.

10. Nagrinėjamu atveju išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti transporto priemonė nekonfiskuojama, nenustatyta. Vien Z. B. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad jis ir jo žmona serga, o transporto priemonė priklauso jiems bendros jungtinės nuosavybės teise, nelaikytinos išskirtinėmis. Minėtos aplinkybės egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau jos nesustabdė Z. B. nuo nusikalstamos veikos padarymo. Apeliantas turi suvokti, kad būtent jo pasirinkimas vairuoti neblaiviam apsunkino jo paties ir jo šeimos gyvenimą, todėl jis pats turi prisiimti visą atsakomybę už neigiamas pasekmes, su kuriomis tenka susidurti jo šeimai, neperkeldamas atsakomybės skundžiamą nuosprendį priėmusiam teismui.

11. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad automobilio konfiskavimas, proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė Z. B. padarytam nusikaltimui, atitinka teisingą viešojo intereso ir asmens teisių pusiausvyrą ir nevaržo asmens labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti.

12. Nepagrįstas ir alternatyvus apelianto prašymas pakeisti automobilio konfiskavimą į dalies šio turto vertės pinigų sumos konfiskavimą. Apeliantas nurodo, kad automobilis buvo pirktas šeimos poreikiams tenkinti, todėl transporto priemonės konfiskavimas neatitiktų viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros. Teisėjų kolegija pažymi, kad atvejai, kai konfiskuojamas ne BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, o išieškotina iš kaltininko konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, nustatyti BK 72 straipsnio 5 dalyje, t. y. kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Pagal bylos aplinkybes Z. B. taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra pagrindo, nes nenustatyta nė viena iš BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų alternatyvių sąlygų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad nesant sąlygų išieškoti konfiskuotino turto vertę, nėra jokio pagrindo spręsti dėl dalies turto vertės išieškojimo.

13. Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nusikalstamą veiką Z. B. padarė vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra registruotas jo vardu. Kaip teisingai pastebėjo pirmos instancijos teismas, ta aplinkybė, kad automobilis buvo įsigytas santuokos metu, nesant nustatytų kitų BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytų pagrindų, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti išieškota konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas bendrosios jungtinės nuosavybės konfiskavimą pasisakė išsamiai ir aiškiai motyvavo, kodėl turtas, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso sutuoktiniams, yra konfiskuojamas ir šiai teismo išvadai pritaria apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija.

14. Aptartų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl Z. B. vairuotos transporto priemonės „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, tinkamai pritaikė turto konfiskavimą reglamentuojančias teisės normas, laikėsi suformuotos teismų praktikos, todėl šioje dalyje keisti teismo priimto procesini sprendimo nėra pagrindo.

Dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino

15. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą Z. B. apeliaciniame skunde prašoma sutrumpinti jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, apeliaciniame skunde ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo apeliantui paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metų 6 mėnesių terminu.

16. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (t. y. ir BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp kurių numatytas ir uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Baudžiamasis įstatymas numato, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – nuo vienų iki penkerių metų, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnio 1, 2 dalis). Nagrinėjamu atveju būtent tokios aplinkybės ir yra nustatytos, kadangi apeliantas vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,23 promilių neblaivumo laipsnis. Pagal teismų praktiką vien už vairavimą neblaiviam, kai vairuotojo kraujyje būna daugiau nei 1,51 promilės alkoholio, prevencijai užtikrinti paprastai skiriama BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su apribojimu naudotis specialiąja teise. Taigi, BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė Z. B. buvo paskirta pagrįstai.

17. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad sprendimą paskirti apeliantui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, nustatant trumpesnį nei šios poveikio priemonės trukmės vidurkis (treji metai), apylinkės teismas grindė tuo, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, apeliantas vairavo automobilį dienos metu, judrioje miesto gatvėje, esant pakankamai intensyviam eismui. Bylos medžiaga patvirtina, kad jis sunkiai pastovėjo ant kojų, svirduliavo, keldamas realų pavojų kitiems asmenims ir transporto priemonėms. Skundžiamame nuosprendyje teismas įvertino tai, kad pirmojo tikrinimo metu Z. B. buvo nustatytas 2,23 promilės neblaivumas, o antrojo tikrinimo metu jam buvo nustatytas 2,47 promilės neblaivumas, vadinasi automobilį jis vairavo praėjus nedaug laiko nuo alkoholio vartojimo. Teismas atsižvelgė, kad Z. B. nebuvo jokios būtinybės vairuoti, jam manant, kad yra reikalingi medikamentai, iki vaistinės galėjo nueiti ir pėsčiomis, paprašyti artimųjų pagalbos, pasinaudoti pavežėjų paslaugomis ar išsikviesti greitąją medicinos pagalbą. Z. B. penkerių metų laikotarpyje ne kartą baustas už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus ir nors paskirtas nuobaudas įvykdęs, tačiau tai rodo, kad jis nėra linkęs itin pavyzdingai laikytis kelių eismo taisyklių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskirdamas Z. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metų 6 mėnesių laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Nors apeliantas padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, gailėjosi dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, tačiau svarbu įvertinti ir tai, kad Z. B. padarė itin šiurkštų tyčinį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris pasireiškė dideliu pavojingumu tiek pačiam vairuotojui, tiek visuomenės saugumui.

18. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo vairavo transporto priemonę neblaivus, kuomet jo neblaivumas siekė 2,23 promiles. Nusikaltimas nors ir nesunkus, tačiau keliantis didelę grėsmę eismo saugumui, galintis sukelti skaudžias ir negrįžtamas pasekmes. Sėsdamas neblaivus už vairo apeliantas visiškai ignoravo galimas neigiamas pasekmes, o tai parodo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens neatsakingumą ir sąmoningą savo veiksmų pavojingumo ignoravimą. Nors materialinė žala neteisėtais apelianto veiksmais padaryta nebuvo, tačiau vien tik ši aplinkybė jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo nemenkina. Ši pozicija neabejotinai atitinka ir įstatymo leidėjo valią, kadangi kriminalizuodamas transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, įstatymo leidėjas jokių šios nusikalstamos veikos padarinių nenumatė, tokiu būdu tik patvirtindamas, kad vien tik pati veika – automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, gali sukelti didelį pavojų aplinkiniams. Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas apeliantui turi svarbią prevencinę reikšmę, tam, kad tokie atvejai nepasikartotų. Skundžiamu nuosprendžiu paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, numatančią, kad bausmės (baudžiamojo poveikio priemonės), skiriamos už nusikaltimo padarymą, savo dydžiu neturi būti mažesnės nei taikomos už žymiai lengvesnius – administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-85/2010). Juo labiau, jog jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų švelninti apelianto atsakomybę, paskiriant jam draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones jo prašomam 1 metų terminui, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo apeliantas patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra aiškiai per ilgas ar, kad teismas poveikio priemonę paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011). Teismas, skirdamas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, individualiai įvertina kiekvieno kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės skyrimui konkrečios nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste. Taigi, teismas nėra saistomas teismų sprendimais dėl kitiems asmenims taikomų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių kitose bylose, nes konkrečios bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės taikymas (termino parinkimas) asmeniui nulemtas visumos individualių aplinkybių įvertinimo būtent nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent minimalaus, apelianto poreikius atitinkančio, draudimo naudotis specialia teise termino nustatymas, pažeistų proporcingumo, teisingumo principus ir kurtų praktiką, paneigiančią baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, skatintų nebaudžiamumo jausmą.

19. Apeliacinio skundo teiginys, kad teismas, spręsdamas dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, teismas turėtų atsižvelgti į jo žmonos ir mamos sveikatos būklę, vis dėl to tai nėra priežastimi sutrumpinti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Apygardos teismui nekyla abejonių, jog atėmus teisę vairuoti transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams Z. B. taps sunkiau ir nepatogiau rūpintis savo žmona ar mama, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama baudžiamojo poveikio priemonė turi sukelti kaltininkui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Akivaizdu, kad Z. B. iki nusikalstamos veikos padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga tinkamai rūpinantis savo šeimos nariais, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusikalstamos veikos. Teisėjų kolegijos manymu, Z. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra adekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, apelianto asmenybei bei proporcinga pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės apimčiai.

20. Aptartų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia pagrįstai atmesti apeliacinio skundo argumentą, kad uždrausdamas Z. B. naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus šešis mėnesius, apylinkės teismas nesilaikė bausmių skyrimo bendrųjų nuostatų, teisingumo principo ir priėmė neteisingą bei nepagrįstą sprendimą. Skundžiamame nuosprendyje nustatyta draudimo vairuoti transporto priemones trukmė yra mažesnė nei šios poveikio priemonės trukmės vidurkis (treji metai), įtvirtintas BK 68 straipsnio 2 dalyje, todėl nustatytas terminas nelaikytinas per griežtu. Keisti šią skundžiamo nuosprendžio dalį pagrindo nėra.

Dėl proceso išlaidų

21. Pagal galiojančią BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.

22. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant Z. B. sudaro 91,67 Eur, kurios turi būti priteistos iš jo valstybei.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam Z. B. gynėją numato BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo apelianto valios. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens skundą, tačiau byloje nėra jokių aktualių duomenų apie jo turimą turtą. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad antrinė teisinė pagalba Z. B. šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už Z. B. teiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto asmens Z. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjai Jūratė PetraškienėLaima ŠeputienėVaidas Vasiliauskas