Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo viešosios įstaigos Šv. I. L. kolegijos atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos Šv. I. L. kolegijos atsakovei viešajai įstaigai Palangos teniso mokyklai dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė VšĮ Šv. I. L. kolegija prašė priteisti iš atsakovės VšĮ Palangos teniso mokyklos 6 600 Eur skolą, 2 000 Eur nuostolius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Atskirasis skundas tenkintinas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis).

Dėl absoliutaus teismo nutarties negaliojimo pagrindo

11. Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalyje išvardyti absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, kurie sudaro besąlyginį pagrindą panaikinti sprendimą, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Jais pripažįstami esminių proceso teisės nuostatų (nustatančių teismo sudėtį, kompetenciją, pareigas, pagrindinius bylų nagrinėjimo civiliniame procese principus, užtikrinančius procesines asmenų teises ir t. t.) pažeidimai. Prie CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų priskiriami esminių proceso teisės normų pažeidimai, kurie rodo, kad tinkamo proceso žemesnės instancijos teisme nebuvo. Teismui nustačius bent vieną iš šių pagrindų teismo sprendimas turi būti naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-1075/2019). Dėl šių proceso teisės normų pažeidimo reikšmingumo ir sukeliamų pasekmių sunkumo šių pagrindų sąrašas yra išimtinis ir negali būti aiškinamas plačiai. Tokį šios normos aiškinimą yra patvirtinęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010).

12. CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Pagal CPK normas vienas iš pagrindų konstatuoti teismo sudėtį neteisėta yra tuo atveju, jeigu teisėjas nagrinėjo bylą esant CPK 65, 66 straipsniuose nustatytiems teisėjo nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo pagrindams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017; 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-248/2019).

13. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. CPK 68 straipsnyje nustatyta teisėjo pareiga, esant CPK 65–66 straipsniuose nurodytoms aplinkybėms, nusišalinti, taip pat byloje dalyvaujančio asmens teisė reikšti tokiais atvejais teisėjui nušalinimą. Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių pagrindinė garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Teisėjo ir teismų nešališkumas užtikrinamas nustatant draudimus ir apribojimus teisėjams nagrinėti bylas, jeigu yra aplinkybės, keliančios abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353-701/2017). Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vėlesnis teisėjo nusišalinimas nuo tolimesnio bylos nagrinėjimo savaime nereiškia, kad yra pagrindas konstatuoti buvus teisėjo nešališkumą ir ankstesnėse proceso stadijose ir kad visi ankstesni to teisėjo atlikti procesiniai veiksmai byloje dėl to yra neteisėti. Nagrinėjamu atveju Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja V. R. 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi nušalino nuo dalyvavimo nagrinėjant civilinę bylą teismo posėdžių sekretorę, kurią ir ieškovę atstovaujantį vadovą siejo ilgamečiai darbiniai (ieškovės vadovas daugelį metų buvo teismo posėdžių sekretorės darbdavys) ir draugiški asmeniniai santykiai, bei pati nusišalino nuo tolimesnio bylos nagrinėjimo dėl to, kad proceso dalyviams nekiltų abejonių nei teismo posėdžių sekretorės, nei su teismo posėdžių sekretore dirbančios teisėjos nešališkumu. Kaip nurodyta nutartyje dėl nusišalinimo, aplinkybės, teismo vertinimu, sudarančios pagrindą nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, paaiškėjo jau priėmus ieškovės ieškinį, taigi ir išsprendus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Be to, kaip matyti iš nutarties dėl nusišalinimo, iš esmės nėra pagrindų abejoti bylos nagrinėjimui skirtos teisėjos nešališkumu, teisėjos nusišalinimas nuo bylos nagrinėjimo grįstas tik netiesioginiu ryšiu, t. y. galimu teismo posėdžių sekretorės nešališkumu – draugiškais santykiais su ieškove.

14. Pažymėtina, jog ginčijama nutartimi išspręstas tik atskiras procesinis klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuris vadovaujantis CPK nuostatomis, turi būti sprendžiamas nedelsiant (CPK 147 straipsnio 1 ir 4 dalys), todėl nepagrįsti apeliantės teiginiai dėl CPK 68 straipsnio 3 dalies pažeidimo. Be to, kaip minėta, ginčijama nutartimi byla nėra išnagrinėta iš esmės.

15. Išdėstytų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, buvo šališkas. Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Dėl ginčijamos nutarties

16. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, kai įrodoma, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

18. Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018 ir kt.).

19. Tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019), tačiau pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize.

20. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės argumentais dėl ieškinio akivaizdaus nepagrįstumo, nes atsakovė dėsto argumentus dėl ginčo esmės. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Ieškovė ieškinyje aiškiai suformulavo jo pagrindą ir dalyką bei reiškiamus reikalavimus, kuriems pagrįsti prie ieškinio pridėjo rašytinius įrodymus, duomenų, kad reikštų aiškiai nepagrįstą reikalavimą ar savo teises gintų netinkamu būdu, byloje nėra.

21. Kaip nurodyta anksčiau, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti vien tikėtino ieškinio pagrįstumo nepakanka, nes laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019 ir kt.).

22. Naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovės) turtą, kai esama duomenų apie galbūt nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017), todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovės nesąžiningumą, jos ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019 ir kt.).

23. Asmens nesąžiningumo, taikant laikinąsias apsaugos priemones, teisės aktai nepreziumuoja (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-196/2018 ir kt.), o ieškovė jokių argumentų ar įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtiną išvadą apie atsakovės siekį išvengti ieškovei galbūt palankaus sprendimo vykdymo, nepateikė, nors būtent ieškovei, kaip prašančiai taikyti šį išimtinį ir itin kitos ginčo šalies interesus varžantį procesinį institutą, tenka pareiga pateikti konkrečius duomenis apie jų nesąžiningą elgesį – atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais būtų išvengiamas ar apsunkinamas ieškovei galimai palankaus sprendimo vykdymas (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma).

24. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje daroma išvada, kad, byloje nėra duomenų, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovės VšĮ Palangos teniso mokyklos pajamos 2018 metais sudarė 37 000 Eur, pagal pateiktus duomenis šiuo metu atsakovė VšĮ Palangos teniso mokykla įsiskolinimo Sodrai neturi arba jis itin nežymus, o tai nesudaro pagrindo teismui daryti išvados, jog atsakovė VšĮ Palangos teniso mokykla yra nemoki ir iš atsakovės būtų negalima išieškoti prašomos priteisti sumos, jeigu būtų patenkintas ieškovės reikalavimas. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie atsakovės VšĮ Palangos teniso mokyklos veiksmus, liudijančius jos ketinimus turtą paslėpti ar perleisti, o apeliantės teiginiai, jog pradėjus civilinį procesą įmonė gali būti pradėta likviduoti, nepagrįsti jokiomis objektyviomis aplinkybėmis. Pažymėtina, jog reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galima bet kurioje proceso stadijoje, todėl pasikeitus situacijai ar aplinkybėms, ieškovė turi teisę pakartotinai prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

25. Nagrinėjamu atveju teismui nėra pateikta įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės teiginius vertino kaip deklaratyvius ir abstrakčius, kurie nesudaro teisinio pagrindo tenkinti prašymą.

26. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

27. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, pagrįstai netenkino ieškovės prašymo ir netaikė laikinųjų apsaugos priemonių. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. Ieškovė prašo priteisti 500 Eur advokato teisinei pagalbai už atskirojo skundo parengimą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nagrinėjimo procese išsprendė vien tik pirmosios instancijos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, o pačios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas, t. y. pirmosios instancijos teismas dar nėra priėmęs bylos nagrinėjimo baigiamojo teismo procesinio sprendimo dėl ginčo esmės, todėl neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos ir šioje proceso stadijoje nėra teisinio pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Šį klausimą išspręs pirmosios instancijos teismas išsprendęs bylą iš esmės ir priėmęs galutinį procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018; kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.