Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-11-29 · Civilinė byla Nr. 2A-867-464/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-29
Bylos Nr.
2A-867-464/2016
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02423-2015-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Kačinskienė, Konstantinas Gurinas, Alvydas Poškus
Pareiškėjas
A. S., K. S.
Atsakovas
Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-867-464/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02423-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 2.5.11.5. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. S. ir K. S. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-258-603/2016 pagal pareiškėjų K. S. ir A. S. skundą atsakovei Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjai K. S. ir A. S. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-4), prašydami: 1) panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – ir Valstybinė energetikos inspekcija, inspekcija) 2015-11-17 sprendimą Nr. 2R-3491, pripažinti jį neteisėtu ir nepagrįstu; 2) įpareigoti Valstybinės energetikos inspekcijos viršininką priimti sprendimą pagal pareiškėjų 2015-11-10 skundą, adresuotą inspekcijos viršininkui, o ne skyriaus vedėjui, kuris dėl nekompetentingumo priėmė suinteresuoto asmens R. S. parengtą nelogiško turinio skundžiamą sprendimą. Skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi priimtas dėl 2015-11-11 skundo, kurio pareiškėjai nėra pateikę. Pareiškėjai skundą surašė 2015-11-10, tačiau jis nebuvo išnagrinėtas. Šią aplinkybę pagrindžia ir tai, kad skundžiamas sprendimas nebuvo adresuotas bei išsiųstas A. S.. Pareiškėjų įsitikinimu, tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą. Pareiškėjų 2015-11-10 skundas yra ,,Dėl elektros energijos tiekimo butui nutraukimo“, kuris adresuotas ir įteiktas inspekcijai. Tačiau pareikšti reikalavimai skundžiamame sprendime nebuvo išnagrinėti, dėl jų visiškai nepasisakyta, todėl sprendimas turi būti panaikintas ir dėl kito absoliutaus jo negaliojimo pagrindo – dėl visų pareikštų reikalavimų neišnagrinėjimo. Skundžiamame sprendime visiškai nepagrįstai nurodyta, kad į kitus skunde keliamus klausimus inspekcija jau yra pateikusi atsakymus 2015-10-06 rašte Nr. 2R-2980, todėl jie pakartotinai nenagrinėjami. Nurodomi „kiti“ klausimai nėra detalizuoti, be to, pareiškėjai pirmą kartą kreipėsi į inspekciją. Tačiau ši, kaip minėta, neišnagrinėjo pareiškėjų 2015-11-10 skunde išdėstytų reikalavimų, t. y.: 1) pripažinti, kad AB LESTO objektui (pareiškėjų butui) (duomenys neskelbtini) elektros energijos tiekimą 2015-08-18 10.30 val. nutraukė neteisėtai ,,dėl skolos“; 2) įpareigoti AB LESTO nedelsiant grąžinti elektros energijos tiekimą į būklę, buvusią 2015-08-18 10.30 val., nes neįmanoma savo bute gyventi be elektros energijos, už kurios tiekimą pareiškėjai nėra atsisakę AB LESTO sumokėti.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016-04-21 nutartimi (b. l. 178-181) pareiškėjų K. S. ir A. S. pareiškimą atmetė. Teismas nustatė, kad pareiškėjai Valstybinei energetikos inspekcijai 2015-11-11 pateikė skundą dėl elektros energijos tiekimo butui nutraukimo, prašydami šį veiksmą pripažinti neteisėtu, atkurti elektros energijos tiekimą ir įpareigoti AB Lesto sudaryti jais sutartį, kurioje būtų nustatytos šalių sutartos elektros energijos tiekimo sąlygos ir atsiskaitymo už ją konkretus būdas. Valstybinė energetikos inspekcija 2015-11-17 sprendimu Nr. 2R-3491 klausimą dėl pirkimo pardavimo sutarties sudarymo nagrinėti atsisakė vadovaudamasi Energetikos įstatymo 34 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostata, pasiūliusi spręsti šį klausimą tarpusavio susitarimu arba įstatymo nustatyta tvarka, o kitus klausimus nagrinėti atsisakė vadovaudamasi Energetikos įstatymo 5 dalies 2 punktu, nurodžiusi, kad inspekcija į juos yra pateikusi atsakymą 2015-10-06 raštu Nr. 2R-2980, kuomet buvo išnagrinėti pareiškėjo 2015-08-19, 2015-08-20, 2015-08-26, 2015-08-28, 2015-09-28 ir 2015-09-30 pareiškimai bei priimtas sprendimas nutraukti ginčo nagrinėjimą dalyje dėl skolos ir atsiskaitymo už elektros energiją, tokį nes ginčą tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko jau išnagrinėjus teismui. Dėl minėto inspekcijos 2015-10-06 sprendimo Nr. 2R-2980 teisėtumo pagal pareiškėjo K. S. skundą Vilniaus apygardos teisme buvo išnagrinėta ir civilinė byla Nr. 2-3118-431/2016, kurioje Vilniaus apygardos teismo 2016-03-31 nutartimi pareiškėjo skundas netenkintas. Teismas pripažino, jog pareiškėjų 2015-11-10 skunde keliami reikalavimai jau buvo išnagrinėti ankstesniu inspekcijos 2015-10-06 sprendimu 2R-2980, todėl padarė išvadą, jog skundžiamas atsakovės 2015-11-17 sprendimas Nr. 2R-3491, kuriuo pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatas atsisakyta nagrinėti tapatų pareiškėjų skundą, yra pagrįstas. Teismas pažymėjo ir tai, jog atsakovė pagrįstai atsisakė nagrinėti reikalavimą dėl įpareigojimo sudaryti sutartį, kadangi teisės aktais nenustatyta inspekcijos kompetencija nagrinėti skundus bei ginčus dėl vartotojų sutarčių su energetikos įmonėmis sudarymo.

Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Pareiškėjas K. S. atskirajame skunde (b. l. 190-201) prašo: 1) atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apie nagrinėjimo vietą ir laiką pranešant bylos dalyviams; 2) apklausti įslaptintą liudytoją; 3) apklausti liudytoju V. S., kurio pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai neapklausė; 4) panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2016-02-12 nutartį; 5) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-04-04 nutartį; 6) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-04-21 nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Skundžiama nutartis panaikintina, kadangi bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas (CPK 329 str. 2 d. 1 p.). Bylą nagrinėjusios teisėjos nušalinimo klausimas nebuvo išspręstas. Be to, teismo šališkumas pasireiškė ir esant pasitarimų kambaryje – surašant nutartį, tvarkant bylos medžiagą. Nutartyje yra neaiškumų bei nesuprantamų teiginių, kurie trukdo parengti tinkamą / baigtą skundą. Be to, pareiškėjui buvo užkirsta galimybė susipažinti su visa civilinės bylos medžiaga – teismo posėdžių garso įrašais, nes jų byloje nėra, o tai sudaro atskirą nutarties negaliojimo pagrindą.Teismas nevertino byloje esančių įrodymų, o tik vadovavosi nepagrįstais atsakovų teiginiais bei samprotavimais. Teismo nurodytose nagrinėjamose bylose nėra sprendžiamas / išspręstas konkretaus laikotarpio skolos klausimas. Be to, teismo nurodyti kitų teismų sprendimai nėra įsiteisėję. Nutartyje nepagrįstai nurodomas atsakovės 2015-10-06 raštas Nr. 2R-2980, kuris nėra atsakymas į pareiškėjų 2015-11-10 skundą, todėl nustatytinas ir kitas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Teismas neteisingai aiškino Energetikos įstatymo 34 straipsnio 5 dalies 2 punktą, kadangi nurodomos nuostatos, o ne teisės normos, kurių, akivaizdu, teisės akte nėra. Be to, nėra pareiškėjų skundo, dėl kurio būtų priimtas įsiteisėjęs teismo ar kitų institucijų sprendimas. 2016-02-12 nutartis, kuria spręstas nušalinimo klausimas, buvo priimta nesant pareiškėjo raštiško pareiškimo dėl teisėjos nušalinimo, todėl yra akivaizdžiai neteisėta. 2016-03-04 nutartis, kuria spręsta dėl civilinių bylų skyriaus pirmininkės ir teisėjos nušalinimo, naikintina, kadangi nutartį priėmęs teisėjas yra šališkas ir nusiteikęs prieš pareiškėją, nes buvo net 5 kartus nušalintas pareiškėjo inicijuotose bylose. Pareiškėja A. S. atskirajame skunde (b. l. 213-218) prašo: 1) atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti; 2) atskirąjį skundą nagrinėti kartu su pareiškėjo K. S. atskiruoju skundu; 3) atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kviesti ir apklausti liudytoją V. S. dėl aplinkybių, nurodytų K. S. atskirajame skunde; 4) panaikinti Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2016-02-12 nutartį; 5) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-04-04 nutartį bei įpareigoti Vilniaus apygardos teismo pirmininką išnagrinėti K. S. pareiškimą dėl nušalinimo (teisme gautą 2016-03-02); 6) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-04-21 nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos nešališkos sudėties teismui nagrinėti iš naujo; 7) priimti atskirąją nutartį dėl Vilniaus apygardos teismo pirmininko dėl LR Konstitucijos 23 straipsnio teisės normos pažeidimo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Elektros energijos tiekimas nutrauktas neteisėtai bei nepagrįstai dėl skolos, kurios nėra ir negali būti, nes AB LESTO už patiektą elektros energiją pinigų nepriimta, o prievarta reikalauja mokėti pinigus bankui ir kitiems asmenims, nors jie elektros butui netiekė ir netiekia. Bylą išnagrinėjo šališkos sudėties teismas, pažeisdamas LR Konstituciją, vartotojų ir piliečių teises bei kitus įstatymus ir tiesės aktus, todėl nustatytinas absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas ir nutartis panaikintina. Nutartis priimta dėl neįtrauktų į bylą asmenų, t. y. LR Vyriausybės kanceliarijos, Energetikos ministerijos, Vartotojų teisių apsaugos tarnybos, nes šių asmenų pateiktus pareiškimus nagrinėjo atsakovė ir pagal jos 2015-10-06 raštą Nr. 2R-2980 priimta nutartis. Teismas be pagrindo vadovavosi inspekcijos 2015-10-26 raštu Nr. 2R-2980. Pareiškėja palaiko visus pareiškėjo K. S. atskirajame skunde išdėstytus argumentus. Pareiškėja A. S. atsiliepime į K. S. atskirąjį skundą (b. l. 227-230) prašo jį patenkinti bei priimti atskirąją nutartį dėl Vilniaus apygardos teismo pirmininko LR Konstitucijos 23 straipsnio pažeidimo. Atsiliepime iš esmės atkartojami atskirojo skundo argumentai bei pažymima, kad su jais visiškai sutinkama. Pareiškėjas K. S. atsiliepime į A. S. atskirąjį skundą (b. l. 233-237) prašo jį patenkinti. Atsiliepime iš esmės atkartojami atskirojo skundo argumentai bei pažymima, kad su jais visiškai sutinkama.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo formos

13. Į apeliantų prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teisėjų kolegija neatsižvelgia. Tokie prašymai apeliacinės instancijos teismui nėra privalomi, o apeliantų prašymo turinys nesuponuoja žodinio proceso poreikio. Taigi teisėjų kolegija žodinio šios konkrečios bylos nagrinėjimo būtinumo nenustatė (CPK 322 str., 336 str. 1 d.).

Dėl naujų įrodymų ir jų pateikimo apeliacinės instancijos teismui

14. Apeliantai atskiruosiuose skunduose išdėstė prašymus dėl liudytojų V. S. ir įslaptinto asmens apklausos. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymai yra faktiniai duomenys, kurie nustatomo šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais ir pan. (CPK 177 str.). Liudytoju gali būti apklausiamas tik toks asmuo, kuriam žinomos kurios nors aplinkybės, turinčios ryšį su byla (t. y. su kilusiu materialiuoju ginču), o teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str., 189 str.). Todėl prašančiai šaukti liudytoją šaliai įstatymų leidėjas nustato pareigą nurodyti ir tas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti (CPK 190 str.). Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš apeliantų procesinių dokumentų turinio, prašymas apklausti liudytoju V. S. yra grindžiamas tuo, kad šis asmuo, vykstant teismo posėdžiui, buvo salėje ir gali patvirtinti tas pačias aplinkybes, susijusias su nušalinimo pareiškimo teismo sudėčiai (ne)pateikimu, kaip ir teismo posėdžio garso įrašas (b. l. 106, 115, 201). Vadinasi, tokio asmens apklausa net neatitinka CPK pateikiamos „įrodymų“ sąvokos, nes šia apklausa siekiama įrodinėti ne kurias nors su ginču dėl atsakovo sprendimo susijusiais konkrečias faktines aplinkybes, o bylos proceso eigą, kuri gali būti nustatyta iš teismo posėdžio garso įrašo, patalpinto teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazėje. Vien dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė apeliantų prašymus, o prielaidų, lemiančių CPK 314 straipsnyje įtvirtinto draudimo išimties taikymą, nėra. Civilinis procesas taip pat nenumato ir tokios liudytojų kategorijos, kaip „ įslaptintas liudytojas“ ar jo apklausa, taigi ir šis prašymas akivaizdžiai nepagrįstas.

Dėl nutarčių, kuriomis spręsti pareiškimai dėl teisėjų nušalinimo, apskundimo

Apeliantai prašo panaikinti 2016-02-12 bei 2016-03-04 nutartis, kuriomis spręstas teisėjų nušalinimo klausimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo šio Kodekso numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nutarties, kuria išsprendžiamas pareiškimas dėl bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo, apskundimo CPK nenumato, o tokia nutartis neužkerta kelio procesui toje byloje vykti toliau. Taigi nušalinimo klausimu priimta teismo nutartis yra neskundžiama atskiruoju skundu ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 334 str. 1 d.), todėl apeliantų nurodytų nutarčių teisėtumo, pagrįstumo bei panaikinimo klausimas apskritai negali būti sprendžiamas.

Dėl absoliutaus nutarties negauliojimo pagrindo

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantų atskiruosiuose skunduose išdėstytos abejonės dėl galimo bylą išnagrinėjusio teismo ar kitų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nešališkumo yra aiškiai nepagrįstos ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina nustačius absoliutų, CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą, negaliojimo pagrindą. Vien tai, kad šios bylos procesas vyko pagal CPK nustatytas visiems asmenims vienodai privalomas taisykles, teismui imantis visų šiame Kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu (CPK 7 str.), o ne pagal apeliantų norus arba jų pageidavimus, kad CPK nustatytas užmokestis už bylos dokumentų kopijavimą imamas teisme nustatyta ir visiems taip pat vienodai galiojančia tvarka, nereiškia nei teismo šališkumo, nei apeliantų procesinių, pilietinių ar konstitucinių teisių apsunkinimo / pažeidimo. Todėl tokie apeliantų atskirųjų skundų bei jų atsiliepimų į vienas kito atskiruosius skundus argumentai taip pat akivaizdžiai stokoja pagrįstumo.

Dėl prašymo priimti atskirąją nutartį

Teisėjų kolegija netenkina apeliantės A. S. prašymo priimti atskirąją nutartį dėl Vilniaus apygardos teismo pirmininko dėl LR Konstitucijos 23 straipsnio teisės normos pažeidimo, kadangi nenustatė CPK 299 straipsnyje įtvirtintų atskirosios nutarties priėmimo pagrindų.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog apeliantų 2015-11-10 surašytame, o Valstybinėje energetikos inspekcijoje 2015-11-17 užregistruotame (b. l. 7-8) judviejų skunde keliami reikalavimai jau buvo išnagrinėti inspekcijos 2015-10-06 sprendimu Nr. 2R-2980. Todėl teismas pagrįstai pripažino, jog tų pačių klausimų, į kuriuos jau buvo atsakyta anksčiau, pakartotinio nagrinėjimo būtinumas nenustatytas, o skundžiamu inspekcijos 2015-11-11 sprendimu Nr. 2R-3491 šis klausimas buvo išspręstas tinkamai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų (Energetikos įstatymo 34 str. 5 d. 2 p.). Energetikos įstatymo 34 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad ginčus nagrinėjanti institucija atsisako priimti prašymą nagrinėti skundą ar ginčą, jeigu yra įsigaliojęs skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos, teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba yra įsigaliojęs skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas, teismo nutartis ar arbitražo sprendimas priimti pareiškėjo (ieškovo) pateiktą prašymo nagrinėti ginčą atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį. Analizuojamoje šioje byloje situacijoje taip pat aktuali ir kasacinio teismo praktika, kuria šis teismas, aiškindamas Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, yra nurodęs, kad inspekcija, vykdydama valstybinę energetikos kontrolę, neatlieka mokesčių už energiją perskaičiavimo funkcijų ir nekompetentinga duoti privalomų nurodymų kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-21 nutartis c. b. Nr. 3K-3-589/2013). Vadinasi, įstatyme nenustatytos inspekcijos teisės spręsti dėl vartotojo ir energetikos įmonės tarpusavio turtinių atsiskaitymų ir duoti privalomus nurodymus dėl jų pasirašytų ar pasitašytinų sutarčių bei jų sąlygų, ko savo adresuotuose inspekcijai skunduose iš esmės ir reikalavo apeliantai. Taigi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, ankstesnių apelianto K. S. skundų ir reikalavimų, adresuotų inspekcijai, turinį, pagrįstai pripažino kad Valstybinė energetikos inspekcija 2015-10-06 sprendimu Nr. 2R-2980 (b. l. 24-25) yra išnagrinėjusi pareiškėjo K. S. 2015-08-19, 2015-08-20, 2015-08-26, 2015-08-28, 2015-09-28 ir 2015-09-30 analogiškus pareiškimus bei priėmusi sprendimą nutraukti ginčo nagrinėjimą dalyje dėl skolos ir atsiskaitymo už elektros energiją, nes ginčą tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko jau išnagrinėjo ir teismas bei yra įsiteisėjęs teismo sprendimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-12 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-378/2015 (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys; CPK 179 str. 3 d.) apeliantams buvo išaiškinta, kad imperatyviosios teisės normos nenustato pareigos paslaugų tiekėjui tiesiogiai priimti grynuosius pinigus iš vartotojų. Kuomet energijos tiekėjas tinkamai vykdo savo sutartines prievoles, t. y. užtikrina elektros energijos teikimą abonentui (vartotojui) bei suteikia informaciją, būtiną sutarčiai vykdyti, tai aplinkybė, kad abonentas neturi galimybės tiesiogiai atsiskaityti su elektros energijos tiekėju, jo pareigos atsiskaityti už pateiktą prekę - elektros energiją - neeliminuoja. Pirmiau minėto inspekcijos 2015-10-06 sprendimo Nr. 2R-2980 teisėtumas taip pat jau yra patikrintas teisme. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-3118-431/2016 pareiškėjo K. S. skundą dėl 2015-10-06 sprendimo panaikinimo atmetė, o Lietuvos apeliacinis teismas 2016-11-22 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-778/16, Vilniaus apygardos teismo 2016-03-31 nutartį paliko nepakeistą (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys; CPK 179 str. 3 d.) Nustačius tokias faktines aplinkybes, konstatuotina, kad Energetikos įstatymo 34 straipsnio 5 dalies 2 punktą pirmosios instancijos teismas ginčo situacijoje išaiškino ir pritaikė teisingai, nepaisant to, kad Vilniaus apygardos teismo 2016-03-31 nutartis dabar skundžiamos nutarties priėmimo metu dar nebuvo įsiteisėjusi (nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka). Cituojamoje teisės normoje kaip pagrindas atsisakyti priimti tokį prašymą yra nustatytas ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo buvimas, todėl su teismo sprendimo neįsiteisėjimu susiję apeliantų atskirųjų skundų argumentai nėra aktualūs. Pirmosios instancijos teismas tinkamai identifikavo bei tinkamai įvertino visus reikšmingus pareiškėjų paduoto pareiškimo išnagrinėjimui aspektus. Vien apeliantų skundų deklaratyvūs teiginiai dėl teismo sprendimo nesuprantamumo ar teismo argumentų nepagrįstumo, dėl ne tokių teisės normų sąvokų naudojimo, dėl skundo surašymo / pateikimo inspekcijai datų (2015-11-10 / 2015-11-11), dėl skundą pasirašiusių subjektų ir vienintelio atsakymo į jį adresato kitokios apeliacinės instancijos teismo išvados dėl ginčo dalyko (t. y. dėl procedūrinio inspekcijos 2015-11-17 sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo) nesuponuoja. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl dėl kitų atskirųjų skundų ar atsiliepimų į juos argumentų nepasisakytina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-107/2010). Tokiu atveju atskirieji skundai atmetami, o skundžiama pirmosios instancijos teismo 2016-04-21 nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Konstantinas GurinasDalia KačinskienėAlvydas Poškus