- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-11
- Bylos Nr.
- e2-1850-808/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30255-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Žukauskienė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- UAB „Gatvės statyba“
- Kategorijos
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Gatvės statyba“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka
ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 200,46 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad 2016 m. spalio 9 d. (duomenys neskelbtini), šalia sankirtos su (duomenys neskelbtini) gatve, įvykusio įvykio metu - įvažiavus į kelio ženklais nepažymėtą duobę, buvo apgadintas automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šios transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo drausta AB „Lietuvos draudimas“. Minėto įvykio metu buvo sugadintas automobilio priekinis dešinės pusės ratlankis ir padanga, galinis dešinės pusės ratlankis ir padanga. Teigia, kad atsargus ir rūpestingas automobilio vairuotojas negalėjo numatyti bei išvengti įvažiavimo į kelyje esančią duobę. Vairuotojo veiksmuose policijos pareigūnas nenįžvelgė KET pažeidimų. Draudimo sutarties pagrindu buvo išmokėta 200,46 Eur dydžio draudimo išmoka (UAB „Matsuda“ PVM sąskaita-faktūra). Kadangi konkrečiu atveju žala atsirado dėl kelyje buvusios duobės, t.y. statybinių konstrukcijų trūkumo, todėl taikytina civilinė atsakomybė be kaltės (CK 6.266 straipsnis). Minėtas įvykis įvyko gatvėje, priklausančioje Vilniaus miesto savivaldybės teritorijai (toliau - Savivaldybė), todėl Savivaldybė yra tinkamas atsakovas byloje.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad iš esmės neginčija fakto, jog atsakovė yra (duomenys neskelbtini) savininkė, tačiau šiuo atveju, ji negali būti laikoma atsakinga už dėl kelio trūkumų kilusią žalą. Savivaldybės administracija 2014 m. balandžio 7 d. su UAB „Gatvių statyba” (rangovas) sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurią rangovas įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus (Sutarties 1.1. punktas); nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną (Sutarties 4.3.5 punktas) ir iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinės dalies valdytoju. Todėl pagal LR CK 6.266 straipsnį jis privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Nurodė, kad atsakovės atstovai nedalyvavo vertinant automobiliui galimai padarytą žalą (automobilio apžiūroje), todėl todėl kelia abejonių nurodytų atliktų remonto darbų reikalingumas, juolab, kad nežinoma transporto priemonės techninė būklė eismo įvykio metu. Teigia, kad žalos dydis turėtų būti kompensuojantis sugadinto automobilio ar jo detalių atkūrimą iki eismo įvykio, t.y. jis turi būti nustatomas pagal tai, kiek kainavo (ar kainuotų) turtą atstatyti į buvusią iki eismo įvykio padėtį. Byloje nenurodyta kokiu greičiu važiavo automobilis įvykio metu, nes tais atvejais, kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas (CK 6.282 straipsnio 1 dalis).
Teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutartimi pasirengimas bylą nagrinėti teismo posėdyje, nustatytas paruošiamųjų dokumentų būdu.
Šalies argumentai
Ieškovė pateiktame dublike papildomai nurodė, kad pagal suformuotą teismų praktiką, atsakomybė už kelio trūkumais padarytą žalą kyla kelio savininkei - Vilniaus miesto savivaldybei. Ginčo sutartyse numatyta, kad atsakovė įsipareigoja atlyginti žalą tretiesiems asmenims ir tai laikytina pagrindu įrenginių savininkei - Savivaldybei atlyginusiai žalą nukentėjusiems tretiesiems asmenims, žalos atlyginimą išsiieškoti iš paslaugų tiekėjo jeigu būtų nustatyta, kad žala kilo dėl netinkamo paslaugų sutarčių vykdymo ar netinkamai atliktų darbų. Jeigu atsakovė įrodys, kad UAB „Gatvių statyba“ netinkamai vykdė sutartį, ji galės žalos išieškojimą regreso tvarka nukreipti į minėtą Bendrovę, tačiau tai nėra šio ginčo nagrinėjimo dalykas. Nurodė, kad vairuotojas negalėjo numatyti ir išvengti kelyje esančios duobės, nes tokiomis pačiomis aplinkybėmis buvo apgadinta dar viena transporto priemonė, valdyta asmens, kuris taip pat nepastebėjo kelyje esančios duobės.
Atsiliepimas
Atsakovė pateiktame triplike papildomai nurodė, kad UAB „Gatvių statyba“ eismo įvykio metu buvo Centrinės g., Vilniuje valdytoja. Prievolinės teisės (Sutarties) pagrindu Bendrovei buvo ir yra pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti Centrinę g., todėl pagal Sutartį bei CK 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikalavimas atlyginti dėl netinkamo Sutarties vykdymo bei nepakankamos gatvių priežiūros kilusią žalą turėtų būti nukreiptas ne į Savivaldybę, bet į trečiąjį asmenį UAB „Gatvių statyba“.
Trečiasis asmuo UAB „Gatvių statyba” teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Trečiojo asmens atstovas, kuriam apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, teismui nepateikė prašymo atidėti posėdį ir jo neatvykimo priežastys teismui nėra žinomos. Todėl byla išnagrinėta trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas Vaidotas Bagdonas iš esmės palaikydamas procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį tenkinti.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė Valerija Prichodko iš esmės palaikydama procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Byloje nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas
Byloje nustatyta, kad 2016 m. spalio 9 d. (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu, įvažiavus į kelio ženklais nepažymėtą duobę buvo apgadintas automobilis VW Passat, vlst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtos transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo drausta AB „Lietuvos draudimas“, nustatant, kad draudėjui atlyginama žala, padaryta įvažiavus į duobę. Į minėto eismo įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, užpildę eismo įvykio schemą ir surašę tarnybinį pranešimą, nurodė automobilio apgadinimus. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos pareigūnai nustatę, kad VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo V. V., kuris nepažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimų ir jis nėra kaltas dėl eismo įvykio. 2016 m. spalio 27 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Į nagrinėjamą bylą pateikti įrodymai (fotonuotraukos, pareigūno nutarimas) patvirtina, kad automobilis apgadintas minėto eismo įvykio metu. Dėl minėto įvykio metu padarytų automobilio sugadinimų, ieškovė draudėjui išmokėjo 200,46 Eur draudimo išmoką.
Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Atsakomybės už statinį subjektas yra ne tik statinio savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; kt.).
Nagrinėjamu atveju 2014 m. balandžio 7 d. Darbų atlikimo sutartimi trečiasis asmuo UAB „Gatvių statyba“ (rangovas) įsipareigojo pagal užsakovo Savivaldybės (atsakovės) nurodymus, savo priemonėmis atlikti, gavęs užsakovo raštišką užsakymą, Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus (jų techninę priežiūrą ir kt.) už kuriuos, o užsakovas įsipareigojo apmokėti sutarta tvarka (Sutarties 1.1, 4.2.2, 4.3.1 punktai); pastebėjęs defektus, nekeliančius grėsmės eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, apie juos informuoti užsakovą (atsakovę) ir atlikti raštiškai užsakytus darbus ir jų nurodytus kiekius (Sutarties 4.3.6 punktas), o pastebėjęs defektus, keliančius grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui - nedelsiant šalinti (be atskiro užsakovo užsakymo), tačiau apie tai privalo informuoti užsakovą (Sutarties 4.3.5 punktas). Tai gi, nurodyta Sutartimi trečiajam asmeniui buvo perduota ne savarankiška gatvių valdymo teisė, bet tik techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimas, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbai, kuriuos trečiasis asmuo atlieka pagal užsakovo nurodymus ir pastarajam prižiūrint. Juolab, kad pagal suformuotą teismų praktiką, statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio techninės priežiūros funkcija, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti (Lietuvos Aukščiausios Teismo 2017-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Statinio valdymas gali atsirasti tiek įstatymo, tiek sutarties pagrindu. Kai statinio valdymas perleidžiamas sutartimi, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti tokio susitarimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-03, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015, 2018-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018). Atsakovės su trečiuoju asmeniu sudaryta Sutartimi įtvirtinta, kad rangovas nuo Sutarties pasirašymo dienos iki jos galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto šiaurinės dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovei ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės (Sutarties 4.3.5 punktas). Vis gi, nurodyta nuostata negali paneigti pačios sutarties esmės ir tikslo, ir kitų sutarties nuostatų, numatančių, kad rangovas gali veikti tik pagal užsakovės nurodymus, bet ne savarankiškai spręsti dėl tokių darbų atlikimo. Taigi, pati sutartis savo esme yra rangos, o ne turto valdymo perleidimo sutartis. Todėl ši sutartis negali būti aiškinama taip, kad sutartimi buvo perduotas rangovui gatvių valdymas. (žr. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-878-258/2019 ir kt.).
Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytą, teismas daro išvadą, kad konkrečiu atveju dėl gatvių konstrukcinių trūkumų kilusią žalą privalo atlyginti statinių (gatvių) savininkė, t.y. atsakovė - Vilniaus miesto savivaldybė.
CK 6.266 straipsnyje yra įtvirtintas taip vadinamas objektyviosios civilinės atsakomybės (be kaltės) institutas, reiškiantis, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, savininkas ar jo valdytojas atsako be kaltės visais atvejais, nebent įrodytų žalos atsiradimą dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005, 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009 ir kt). Nurodytame straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos trys deliktinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris turėjo trūkumų, nulėmusių žalos atsiradimą, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Šiuo teisiniu pagrindu reiškiant reikalavimą kaltė yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų, o veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto savininko ar jo valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto.
Konkrečiu atveju, esant nustatytoms tiek pačios (duomenys neskelbtini) gatvės trūkumo aplinkybėms, tiek atsakovės nuosavybės teisei į šią gatvę, teismas nemato pagrindo plačiau pasisakyti dėl priežastinio ryšio buvimo ir žalos padarymo įvykio metu.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovei, išmokėjusiai draudimo išmoką, sutarties pagrindu atsirado reikalavimo teisė į asmenį, atsakingą už žalos padarymą. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra suprantama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Ieškovė reikalaujamą atlyginti 200,46 Eur turtinę žalą, kildiną iš išmokėtos draudimo išmokos už automobilio apgadinimą eismo įvykio (duomenys neskelbtini) gatvėje metu. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtina 2016 m. spalio 9 d. eismo įvykio aplinkybes ir automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus, t.y. žalos padarymo faktas yra laikomas nustatytu. Kaip minėta, ieškovė išmokėjo nukentėjusiajam draudimo išmoką. Teismo vertinimu, konkrečiu atveju yra laikoma, kad žalos dydis yra paskaičiuotas tinkamai. Pažymėtina, kad realiai išmokėta draudimo išmoka yra mažesnė nei patirti nuostoliai. Atsakovė, savo teiginiams pagrįsti nepateikė nei kito paskaičiavimo, nei kitų leistinų įrodymų (CPK 178 straipsnis). Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismo vertinimu,, atsakovės teiginiai dėl žalos dydžio mažinimo, atsižvelgiant į automobilio vairuotojo kaltę, pasireiškusią jo neatsargumu vairuojant transporto priemonę tamsiu paros metu, yra prieštaraujantys byloje esantiems duomenims, kuriais nenustatyta automobilio vairuotojo kaltė bei KET pažeidimas. Taigi nėra pagrindo žalos atsiradimo sieti su vairuotojo neatsargumu ir dėl to mažinti žalos dydį nėra jokio pagrindo.
Apibendrindamas aukščiau išdėstytas aplinkybes ir mptyvus, konstatavęs esant atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, nenustatęs aplinkybių, sudarančių pagrindą sumažinti ar atleisti nuo civilinės atsakomybės, teismą daro išvad, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas, priteisiant ieškovei iš atsakovės 200,46 Eur dydžio nuostolius (CK 6.266, ir 6.1015 straipsniai, CPK 178 ir 185 straipsniai).
Dėl procesinių palūkanų
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą 200,46 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl procesinių palūkanų
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą 200,46 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2019-10-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip 5 (penki) Eurai (CPK 80 straipsnio 7 dalis).
Nagrinėjamoje byloje ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis, kuris priteistinas ieškovės naudai iš atsakovės.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 5,31 Eur sumą ir jos priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 92, 94 ir 96 straipsniai, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, į.k. 188751791, ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834, naudai 200,46 Eur (du šimtai eurų 46 ct) žalos, 5 (penkių) procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą 200,46 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, į.k. 188751791, valstybės naudai 5,31 Eur (penkis eurų 31 ct) pašto išlaidų. Išaiškinti atsakovei, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas ji privalo sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728721) pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.