- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-04
- Bylos Nr.
- e2A-878-258/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-17868-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Gatvių statyba“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė vienasmeniškai rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Gatvių statyba“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 417,68 EUR žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016-08-02 Vilniuje, Nemenčinės plente, automobiliui Chrysler Pacifika, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavus į duobę buvo apgadintas priekinis ir galinis dešinės pusės ratas. Automobilio vairuotoja S. N. Kelių eismo taisyklių nepažeidė. Jos vairuojamas automobilis buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“, todėl ieškovė draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 417,88 EUR dydžio draudimo išmoką ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingą už padarytą žalą asmenį. Kadangi automobilis apgadintas dėl atsakovei priklausančiame kelyje buvusios duobės, ji turi atlyginti žalą.
2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pripažino, kad yra Nemenčinės plento, esančio Vilniaus mieste, savininkė, tačiau nėra atsakinga už žalą, atsiradusią dėl kelio trūkumų, nes 2014 m. balandžio 7 d. sutarties tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Gatvių statyba“ Nr. A62-11/14(3.10.21-UK) pagrindu Šiaurinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus yra perdavusi UAB „Gatvių statyba. Sutarties 4.3.5. punktu UAB “Gatvių statyba” įsipareigojo nuolat vesti jai perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną, o defektus, keliančius grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant šalinti (taisyti). Taigi gatvių priežiūra bei remontas buvo pavesta atlikti UAB „Gatvių statyba“. Nuo sutarties pasirašymo dienos ji laikoma Vilniaus miesto šiaurinės dalies valdytoja pagal CK 6.266 str. ir privalo atlyginti užsakovui ir tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Ieškovė neįrodė ir žalos dydžio: jos argumentai dėl akivaizdžių sugadinimų nebuvimo prieštarauja 2016-09-08 Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarime pateiktai informacijai, kad apgadintas dešinės pusės priekinis ratas; ieškinyje nurodyta, kad automobilis patyrė smūgį į važiuoklę, dėl ko būtinas automobilio važiuoklės patikrinimas, tačiau transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodoma, kad apgadintas ir dešinės pusės galinis ratlankis. Nurodytos aplinkybės kelia abejonių dėl automobilio sugadinimų aptariamo įvykio metu.
3. Trečiasis asmuo UAB „Gatvių statyba“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas priteisė iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ 417,68 EUR žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo 2018 m. birželio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 EUR bylinėjimosi išlaidų, valstybės naudai iš atsakovės priteisė 5,37 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
5. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo nesutikti su atsakovės vertintojo nustatytais automobilio apgadinimais bei žalos sąmata, atlikta naudojat automobilio remonto sąmatoms sudaryti taikomą Audalex kompiuterinę programą. Nors Vilniaus apskrities VPK 2016-09-21 pažymoje aprašant eismo įvykį nurodyta, kad įvyko ir nežinomos transporto priemonės vartų ir jų mechanizmo apgadinimas, visgi nesant duomenų, kad tai susiję su nagrinėjamu įvykiu, t. y. S. N. įvažiavimu į duobę, teismas dėl to plačiau nepasisako. Draudimo bendrovė apskaičiavo draudimo išmoką iš žalos sąmatos atėmusi 71,80 EUR už dalių būklės pagerinimą, ją pervedė draudėjai, todėl ši 417,68 EUR suma laikytina ieškovės patirta žala išmokant draudimo išmoką.
6. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovės ir UAB „Gatvių statyba“ sudarytos 2014 m. balandžio 7 d. Darbų atlikimo sutarties Nr. A62-11/14(3.10.1-UK) (toliau – Sutartis) 1.1 punktu UAB „Gatvių statyba“ (rangovas) įsipareigojo pagal atsakovės (užsakovo) nurodymus, savo priemonėmis atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o atsakovė įsipareigojo už atliktus darbus apmokėti sutartyje nustatyta tvarka. Pagal sutarties 4.3.1. punktą UAB „Gatvių statyba“ įsipareigojo darbus atlikti tinkamai, kokybiškai ir laiku, gavusi užsakovo raštišką užsakymą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė pavedė UAB „Gatvių statyba“ techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, kuriuos rangovė atlieka pagal savivaldybės užsakymą, būtent jai sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų, t. y. rangovė veikia pagal užsakovės nurodymus.
7. Savivaldybės turtą kitos savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonės valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise Biudžetinių įstaigų, Valstybės ir savivaldybės įmonių, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ir kitų įstatymų bei savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka (VSĮ 48 str. 3 d.). Taigi savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik tarybos sprendimu. Nors Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Gatvių statyba“ 2014-04-07 darbų atlikimo sutartyje nurodyta, kad rangovas nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.266 straipsnį, tačiau pastarojo straipsnio nuostatos reglamentuoja statinių savininko (valdytojo) atsakomybę, bet nereglamentuoja valdymo teisės į savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą perdavimo, todėl CK 6.266 straipsnio nuostatų pagrindu kitiems asmenims negali būti perduota valdymo teisė į savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą. Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Gatvių statyba“ 2014-04-07 darbų atlikimo sutartyje nėra nurodomas savivaldybės tarybos sprendimas, kurio pagrindu tik ir galėtų būti perduotas savivaldybės turto valdymas, taip pat sutartyje nėra nurodyta apie valdymo perdavimą patikėjimo teise. Todėl teismas sprendė, kad konstatuoti, kad 2012-05-07 susitarimo pagrindu UAB „Grinda“ tapo savivaldybei priklausančio turto valdytoju, būtų visiškai nepagrįsta ir toks teismo sprendimas prieštarautų paminėtoms VSĮ 16 ir 48 straipsnio nuostatoms.
8. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovės argumentų, kad žalos dydis turėtų būti mažinamas atsižvelgiant į automobilio vairuotojos draudimo sutarties pažeidimus ir jos, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojos, neatsargumą, nurodė, kad jokie į automobilio vairuotojos draudimo sutarties pažeidimai nėra nustatyti (jų nenurodė ir pati atsakovė), o bylos duomenys rodo, kad automobilio vairuotojo jokio Kelių eismo taisyklių pažeidimo nepadarė, duobė nebuvo pažymėta, todėl įvažiavimo į ją objektyviai išvengti nebuvo galima. Teismas sprendė, kad atsiradimo sieti su S. N. nerūpestingumu ir dėl to mažinti žalos dydį nėra jokio pagrindo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliaciniu skundu apeliantė (atsakovė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
9.1. Teismas 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendime vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civiline byla Nr. 3K-7-105-687/2016, kurioje buvo nagrinėtos kitos (šiuo metu jau nebegaliojančios) 2011 m. sausio 25 d. Darbų atlikimo sutarties (šiuo byloje nagrinėjamu atveju aktuali 2014 m. balandžio 7 d. sutartis, kurioje numatyti UAB ,,Gatvių statybos“ įsipareigojimai iš esmės skiriasi).
9.2. UAB „Gatvių statyba“, o ne apeliantė turėjo objektyvią galimybę bei pareigą, vykdant sutartinę bei teisės aktuose įtvirtintą pareigą užtikrinti tinkamą ginčo gatvių priežiūrą, Darbų atlikimo sutartimi perduotoms gatvėms daryti ūkinį bei fizinį poveikį, todėl faktiniu ginčo gatvės valdytoju CK 6.266 str. prasme laikytina UAB „Gatvių statyba“.
9.3. Sutarties šalys abipusiu susitarimu nustatydamos sutarties turinį, laisva valia prisiima sutartinius įsipareigojimus ir įsipareigoja jų laikytis. Kiekviena šalis yra laisva apsispręsti sudaryti sutartį tam tikromis sąlygomis ar jos nesudaryti. Šioje byloje nėra ir nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl 2014 m. balandžio 7 d. Darbų atlikimo sutarties negaliojimo pripažinimo, todėl sutarties šalys suvokė savo teises ir pareigas pagal Darbų atlikimo sutartį ir to aktyviai siekdamos, pasinaudojo joms suteikta teise – sudaryti sutartį.
9.4. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai sutapatino nekilnojamojo daikto valdymą kaip savarankišką daiktinę teisę, bei gatvės valdymą civilinės atsakomybės taikymo (konkrečiai CK 6.266 straipsnio taikymo) kontekste. Skundžiamame sprendime, remdamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punktu, 48 straipsnio 2 ir 3 dalimis, teismas nurodė, jog savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik Tarybos sprendimu. Šiai teismo išvadai Vilniaus miesto savivaldybė neturi pagrindo nepritarti, tačiau pažymi, jog ir niekada jokiuose procesiniuose dokumentuose tokia aplinkybė, kad Vilniaus miesto savivaldybė būtų perdavusi Vilniaus miesto gatves CK 4.22 straipsnio 1 dalies prasme, niekada net ir nebuvo įrodinėjama. Ką įrodinėjo nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto savivaldybė, remdamasi kasacinio teismo suformuota praktika, - tai jog gatvių valdytoju atsakovas laikomas CK 6.266 straipsnio taikymo prasme, kaip subjektas, faktiškai atliekantis Vilniaus miesto gatvių priežiūrą Darbų atlikimo sutarties su Vilniaus miesto savivaldybe pagrindu ir turintis pareigą atlyginti dėl gatvių trūkumų kitiems subjektams kilusią žalą.
9.5. Jokie teisės aktai nedraudžia Vilniaus miesto savivaldybei prievolinės teisės pagrindu perduoti tam tikrų objektų faktinį valdymą kompetentingam subjektui ir juo labiau jokie teisės aktai nedraudžia susitarti su tokiu subjektu, kad būtent šis prisiima atsakomybę už valdomo daikto (šiuo atveju – ginčo gatvės) trūkumus.
9.6. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog eismo įvykis Nemenčinės pl. įvyko 2016 m. rugpjūčio 2 d. apie 8.50 val., kuomet nebuvo tamsu, todėl nepastebėti duobės nebuvo įmanoma.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą, bei pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
10.1. Remiantis suformuota teismų praktika atsakomybė už kelio trūkumais padarytą žalą kyla kelio savininkei Vilniaus miesto savivaldybei. Tai, kad ginčo sutartyse buvo numatyta, jog atsakovė įsipareigoja atlyginti žalą tretiesiems asmenims laikytina pagrindu įrenginių savininkui (Vilniaus miesto savivaldybei) atlyginusiam žalą nukentėjusiems tretiesiems asmenims, išsiieškoti žalos atlyginimą iš paslaugų tiekėjo jeigu būtų nustatyta, kad žala kilo dėl netinkamo paslaugų sutarčių vykdymo, netinkamai atliktų darbų. Analogiškai paaiškėjus, jog žala kilo dėl kitų rangovų darbų broko paaiškėjusio garantinio termino ribose įrenginių savininkas, atlyginęs žalą turi teisę, savo turėtus nuostolius išsiieškoti iš tokio rangovo. Taigi, jei atsakovė įrodys, kad UAB „Gatvių statyba“ netinkamai vykdė sutartį, atsakovė turi regreso teisę į gatvės priežiūrą atliekančią įmonę UAB „Gatvių statyba“, tačiau tai nėra šio ginčo nagrinėjimo dalykas.
10.2. 2014-04-07 sutarties esmė yra ta pati, kaip ir 2011-01-25 Darbų atlikimo sutarties. 2014-04-07 darbų atlikimo sutartyje esančios papildomos sąlygos, kad UAB „Gatvių statyba“ laikytina kelio valdytoju ir kad ji turi atlyginti nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą, bei kad UAB „Gatvių statyba“ turi nuolat stebėti kelio būklę, nekeičia darbų atlikimo sutarties esmės: UAB „Gatvių statyba“ yra rangovas, kuris daiktine prasme nėra gatvių valdytojas, bei vykdo tik sutartinius įsipareigojimus. Gatvių priežiūros darbų apimtį UAB „Gatvių statyba“ derina su užsakovu Vilniaus m. savivaldybe. Pagal CK 6.266 str. gatvės valdytojas už gatvės trūkumus atsako be kaltės, o UAB „Gatvių statyba“ atsakinga už gatvės trūkumus tik tuo atveju, jei UAB „Gatvių statyba“ netinkamai vykdo Darbų atlikimo sutartį, t. y. būtina įrodyti UAB „Gatvių statyba“ kaltę. Šiuo atveju nukentėjusiam asmeniui būtų perkelta pareiga įrodinėti valdytojo kaltę, nors pagal CK 6.266 str. nukentėjęs asmuo turi įrodyti tik gatvės trūkumo faktą ir kad dėl to trūkumo padaryta žala, o rangos sutarties pažeidimo fakto, ar rangovo kaltės nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti.
10.3. Vadovaujantis vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo (toliau Aprašo) nuostatomis, kelius prižiūrintys asmenys turi nedelsiant organizuoti kelio remonto darbus. Iki 2014-04-07 sutarties sudarymo galiojusiose Gatvių priežiūros sutartyje taip pat buvo numatytos sąlygos, kad rangovas privalo nedelsiant suremontuoti pavojų keliančias duobes. Tai reiškia, kad 2014-04-07 sutarties tam tikros sąlygos tik atkartojo jau egzistuojančias įstatymo ir kitų sutarčių nuostatas. Atsakovės argumentai, kad 2014-04-07 sutartis pakeitė gatvės valdytoją, ir kad dėl to turi keistis teismų praktika, yra nepagrįstas.
10.4. Teismų praktikoje būdavo pripažįstama dalinė vairuotojo atsakomybė dėl eismo įvykio, jei vairuotojas ne kartą dalyvaudavo tokiuose eismo įvykiuose. Šioje byloje atsakovė neįrodė vairuotojo kaltės, bei nebuvo paneigta administracinėje byloje nustatyta aplinkybė, kad vairuotojas nėra kaltas dėl eismo įvykio.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).
12. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl tinkamo atsakomybės subjekto žalos, padarytos tretiesiems asmenims kelio konstrukciniais defektais, atlyginimo atveju (CK 6.266 straipsnis) bei pagrindų sumažinti žalos atlyginimą.
13. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybės už statinį subjektas yra ne tik statinio savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; kt.).
14. 2014 m. balandžio 7 d. Darbų atlikimo sutartimi UAB „Gatvių statyba“ (rangovas) įsipareigojo pagal užsakovo (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos) nurodymus, savo priemonėmis atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o užsakovas įsipareigojo už atliktus darbus apmokėti sutartyje nustatyta tvarka (sutarties 1.1 punktas). Pagal sutarties 4.2.2 punktą, užsakovas įsipareigojo vykdyti atliekamų darbų techninę priežiūrą. Vesti atliktų darbų apskaitą ir priimti atliktus darbus kiekvieną mėnesį pagal atliktų darbų aktus ir pateiktas sąskaitas-faktūras. Rangovas įsipareigojo darbus atlikti <...> gavęs užsakovo raštišką užsakymą (sutarties 4.3.1 punktas); pastebėjęs defektus, kurie nekelia grėsmės eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, rangovas apie pastebėtus defektus turi informuoti užsakovą ir darbus atlikti pagal jo pateiktą raštišką užsakymą ir nurodytus kiekius (sutarties 4.3.6 punktas); defektų, keliančių grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, atveju rangovas, nors ir turėjo juos šalinti nedelsiant (t. y. be atskiro užsakovo užsakymo), tačiau privalo apie juos informuoti užsakovą (sutarties 4.3.5 punktas).
15. Nurodytos sutarties nuostatos patvirtina, kad sutartimi trečiajam asmeniui buvo perduota ne savarankiška gatvių valdymo teisė, o tik techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimas, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbai, kuriuos trečiasis asmuo atlieka pagal užsakovo nurodymus ir pastarajam prižiūrint.
16. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civiline byla Nr. 3K-7-105-687/2016, kurioje buvo vertinama ne 2014 m. balandžio 7 d. Darbų atlikimo sutartis, o ankstesnė 2011 m. sausio 25 d. Darbų atlikimo sutartis sudaryta su UAB „Grinda“. Pasak apeliantės, šiose sutartyse numatyti UBA „Grinda“ ir UAB ,,Gatvių statyba“ įsipareigojimai iš esmės skiriasi. Tačiau su tokiu argumentu nėra jokio pagrindo sutikti, nes nurodytų sutarčių esmė yra ta pati. Nagrinėjamos bylos atveju 2014 m. balandžio 7 d. Darbų atlikimo sutartyje UAB „Gatvių statyba“ yra rangovas, kuris sutartimi įsipareigojo vykdyti savo įsipareigojimus, tačiau visus darbus jis privalo derinti su atsakove (sutarties 4.3.6 p.). Pagal Kasacinio teismo praktiką statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio techninės priežiūros funkcija, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti (Lietuvos Aukščiausios Teismo 2017-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Statinio valdymas gali atsirasti tiek įstatymo, tiek sutarties pagrindu. Kai statinio valdymas perleidžiamas sutartimi, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti tokio susitarimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-03, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015, 2018-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).
17. Atsakovės ir trečiojo asmens sutarties 4.3.5 punkte įtvirtinta, kad rangovas nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto šiaurinės dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovei ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Tačiau ši sutarties nuostata negali paneigti pačios sutarties esmės ir tikslo, ir kitų sutarties nuostatų, t. y. nuostatų, numatančių, kad rangovas gali veikti tik pagal užsakovės nurodymus, o ne savarankiškai spręsti dėl tokių darbų atlikimo. Taigi, pati sutartis savo esme yra rangos, o ne turto valdymo perleidimo sutartis. Todėl ši sutartis negali būti aiškinama taip, kad sutartimi buvo perduotas rangovui gatvių valdymas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptariama sutarties 4.3.5 nuostata nustato tik papildomus rangovo įsipareigojimus dėl nuostolių užsakovui kompensavimo.
18. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog dėl gatvių konstrukcinių trūkumų kilusią žalą šiuo atveju privalo atlyginti statinių (gatvių) savininkė apeliantė Vilniaus miesto savivaldybė.
19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo sumažinti priteistinos žalos dydį atsižvelgdamas į tai, jog žala, kaip teigia apeliantė, iš dalies kilo dėl automobilio vairuotojos neatidumo kelyje.
20. Pagal CPK 178 straipsnio nuostatas, apeliantei teko pareiga įrodyti aplinkybes, sudarančias žalos atlyginimo sumažinimo pagrindą, tačiau apeliantė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad automobilio vairuotoja buvo neatsargi (juo labiau kad šis neatsargumas buvo didelis, CK 6.282 straipsnio 1 dalis) ir tuo prisidėjo prie žalos jai padarymo ar padidėjimo, nepateikė, savo atsikirtimus apie neatsargų vairuotojos elgesį grįsdama vien prielaidomis.
21. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovės apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.