Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Gudžiūnienės ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų N. C., A. C. ir P. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje 2-376-392/2013 pagal ieškovų N. C., A. C. bei P. C. ieškinį atsakovui S. J. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė N. C., veikdama savo vardu ir atstovaudama nepilnamečius vaikus P. C. bei A. C., pareiškė ieškinį, kuriuo, patikslinusi reikalavimus, prašė priteisti jai iš atsakovo 6375 Lt turtinei žalai ir 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, taip pat po 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti vaikams P. C. bei A. C.. Nurodė, kad 2008 m. gegužės 14 d. Ukrainoje, Volynės srityje, Lucko mieste, komandiruotės metu atsakovas sumušė ieškovės vyrą O. C.. 2008 m. gegužės 23 d. nuo patirtų sužalojimų šis mirė. Volynės srities Liubomlio rajono teismo 2011 m. liepos 4 d. nuosprendžiu S. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Ukrainos BK 121 straipsnio 2 dalyje ir 296 straipsnio 1 dalyje; jam paskirta 7 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ieškovei ir jos vaikams šiuo nusikaltimu yra padaryta turtinė ir neturtine žala. Turtinė žala, atėmus valstybės išmoką, sudaro 6375 Lt: laidojimo ir paminklo pastatymo išlaidos, išlaidos mišioms bažnyčioje, maistui, nuotraukai ir rėmeliui, transportui bei kapo tvarkymui ir pan. Po vyro nužudymo ieškovė N. C. patyrė didelį stresą, buvo ištikta šoko. Tragedija įvyko Ukrainoje, komandiruotės metu, ieškovė turėjo ten vykti, tai sukėlė papildomų sunkumų ir išlaidų. Po traumos velionis prarado sąmonę, jį ištiko koma, skubos tvarka buvo operuotas; po operacijos nejautė pusės kūno ir dėl to jam prasidėjo depresija. Dėl šio įvykio ieškovė N. C. neteko nuolatinės ir visokeriopos savo vyro, pagrindinio šeimos maitintojo, pagalbos, o vaikai – mylimiausio ir artimiausio draugo bei visada mylinčio ir bet kokią problemą sprendžiančio tėvo, tad tai turės įtakos jų psichologiniam vystimuisi. Ieškovės N. C. sveikata ir psichologinė būklė pablogėjo, ji kreipėsi į gydytojus dėl medicinos pagalbos, kadangi po vyro mirties prasidėjo depresija. Ieškovės pajamos buvo nedidelės, atskaičius mokesčius – 1683 Lt, kitų pragyvenimo šaltinių nėra, o nuo 2012 m. rugpjūčio 13 d. ji nebeturi darbo ir yra registruota darbo biržoje. Ieškovės santuoka su O. C. buvo įregistruota 1994 m. liepos 22 d., 2007 m. jie įvaikino 2 vaikus Poliną ir Artiomą. Faktas, kad vaikai iš pamilo tėvą, prisirišo prie jo, ir vėl antrą kartą neteko tėvo, labai apsunkino jų gyvenimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Byloje nustatyta, kad 2008 m. gegužės 14 d. Ukrainoje, Volynės srityje, Lucko mieste, komandiruotės metu atsakovas sumušė ieškovės vyrą O. C.. 2008 m. gegužės 23 d. nuo patirtų sužalojimų šis mirė. Volynės srities Liubomlio rajono teismo 2011 m. liepos 4 d. nuosprendžiu S. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Ukrainos BK 121 straipsnio 2 dalyje ir 296 straipsnio 1 dalyje; jam paskirta 7 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (t. 2, b. l. 11-16).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas neturtinės žalos dydžio klausimas asmens gyvybės atėmimo atveju.

Apeliaciniame skunde iš esmės neginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: kaltė, neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Apeliantai teigia, kad teismas neteisingai įvertino jų patirtą neturtinę žalą ir nukrypo nuo šiose bylų kategorijose formuojamos teismų praktikos. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais apeliantų argumentais.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais, ir išdėstyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai: žalos padariniai, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės. Atlygintino neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, vadovaujasi tiek įstatyme nustatytais, tiek kitais kriterijais, kuriuos pripažįsta reikšmingais konkrečiu nagrinėjamu atveju. Be to, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismas turi vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovų ir mirusio asmens santykis. Dėl to kiekvienu atveju turi būti ištirtas šių asmenų tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis, bendro gyvenimo trukmė, nukentėjusių asmenų galimybės ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį. Esant keliems ieškovams byloje dėl artimo žmogaus gyvybės atėmimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, būtina individualizuoti neturtinės žalos dydį pagal kiekvieno iš ieškovų ryšį su mirusiuoju ir dėl tokio ryšio praradimo patiriamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje A. O., A. O., D. O., V. P. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-560/2010).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujas teisės taikymo ir aiškinimo taisykles, konkuruojančias su esamomis, bet paisant jau įtvirtintų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., byla Nr. 3K-7-57/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje pagal I. B.–H. ir kt. skundą dėl antstolio veiksmų, byla Nr. 3K-3-567/2009). Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad dėl artimo asmens gyvybės atėmimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje A. O., A. O., D. O., V. P. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-560/2010).

Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalą, nurodė, kad vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principais bei teismų praktika, tačiau konkrečiai neįvardijo, kokiais teismo suformuotais precedentais jis rėmėsi. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad svarbu vadovautis tais precedentais, kurių bylos aplinkybės yra labai panašios į nagrinėjamas. Be to, turi būti atsižvelgiama į teismo suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius: į tai, ar teismo išaiškinimas atspindi susiformavusią teismų praktiką ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, priėmė atitinkamą sprendimą vienas teisėjas ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje pagal I. B.–H. ir kt. skundą dėl antstolio veiksmų, byla Nr. 3K-3-567/2009).

Teisėjų kolegija pažymi, kad, priteisdami neturtinės žalos dydį, teismai vadovaujamasi ne tik civilinėse, bet ir baudžiamosiose bylose formuojama neturtinės žalos dydžio nustatymo praktika. Plačiąja prasme teismų praktika dėl gyvybės atėmimu padarytos neturtinės žalos priteisimo yra gausi tiek civilinėse, tiek ir baudžiamosiose bylose. Tačiau nagrinėjamu atveju civilinių bylų, kuriose nagrinėjamos aplinkybės būtų tapačios ar iš esmės panašios, nėra. Taigi, spręsdama dėl neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegija vadovaujasi baudžiamosiose bylose panašiais atvejais nustatyta praktika.

Dėl apeliantei N. C. priteistinos neturtinės žalos dydžio

Nagrinėjamu atveju buvo pažeista artimo žmogaus gyvybė, t. y. fundamentaliausia vertybė. Byloje nustatyta, kad apeliantė N. C. prarado gerą, rūpestingą, mylintį sutuoktinį, su kuriuo santuokoje gyveno beveik penkiolika metų. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad šeima buvo darni. Iš procesinių dokumentų matyti, kad sutuoktinių santykiai buvo artimi, juos siejo glaudus ryšys. Po vyro mirties ieškovė liko su dviem mažamečiais vaikais, kurių auklėjimu ir finansine gerove teks rūpintis jai vienai. Staigi jauno, darbingo vyro mirtis dėl atsakovo kaltės apeliantei N. C. sukėlė skaudžius dvasinius sukrėtimus bei išgyvenimus, o jų praradimai, t. y. nutrūkę darnūs šeimos ryšiai su sutuoktiniu, yra negrįžtami, todėl akivaizdu, kad ji patyrė neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes bei teismų praktiką panašiose į nagrinėjamą situaciją bylose bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteista 40 000 Lt neturtinė žala apeliantei N. C. yra pagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-628/2005, 2007 m. liepos 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2007, 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-578/2010).

Dėl apeliantams A. C. bei P. C. priteistinos neturtinės žalos dydžio

Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad apeliantai neteko tėvo, kurį mylėjo. Nors tėvo mirties dieną vaikai buvo maži, t. y. Artiom – trejų su pusę, o Polina – dvejų metų, tačiau tėvo netekties pasekmes jie jaus visą gyvenimą. Taigi, vertinant neturtinės žalos vaikams padarymą, teisėjų kolegija pažymi, kad dėl šio įvykio vaikai neigiamas pasekmes tiek jau pajuto, tačiau daugiausia pajaus ateityje, negalėdami augti kartu su tėvu. Akivaizdu, kad vaikų pilnaverčiam vystimuisi ir gyvenimui reikalingi tiek motina, tiek tėvas, o vieno iš jų netektis itin skaudžiomis aplinkybėmis sąlygoja neturtinę žalą.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad po įsivaikinimo vaikai šeimoje gyveno tik kiek daugiau nei vienerius metus, tačiau iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimo matyti, kad ieškovė N. C. su sutuoktiniu, iki įsivaikinant, šiuos vaikus dažnai lankė Sutrikusio vystimosi kūdikių namuose, tarp vaikų ir įtėvių jau tuo metu atsirado stiprus emocinis ryšys (t. 1, b. l. 14-15). Tai, jog mirusysis dirbo tolimųjų reisų vairuotoju ir didesnę laiko dalį būdavo išvykęs, negali būti aplinkybe, mažinančia netekties skausmą ar įrodančia, jog dėl to tarp mirusiojo ir vaikų buvo mažesnis emocinis ryšys. Pripažintina, kad apeliantės N. C. individualūs santykiai su mirusiuoju ir dėl jų nutrūkimo kilę padariniai yra didesni, nei padariniai, kilę vaikams, todėl jiems priteistinas mažesnis neturtinės žalos atlyginimas. Teisėjų kolegija atsižvelgia į panašaus pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 26 d. baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2009 sūnui dėl tėvo žūties priteista 80 000 Lt, tačiau pastebėtina, kad ši suma buvo priteista solidariai iš dviejų asmenų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 2 d. baudžiamojoje byloje Nr. 2K-386/2012 sūnui dėl tėvo žūties buvo priteista 10 000 Lt. Nors pastarojoje byloje teismas atsižvelgė į sūnaus ir tėvo glaudžius emocinius ryšius, tačiau tėvas negyveno kartu su sūnum. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 29 d. baudžiamojoje byloje Nr. 2K-476/2009 dėl tėvo žūties sūnui buvo priteista 10 000 Lt, dukroms – po 5000 Lt, tačiau nurodytoje byloje buvo nustatyta, kad vaikai su tėvu kartu negyveno, tėvas vengė bendrauti su vaikais ir juos išlaikyti.

Nors pagrindinis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.J. J. v. V. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-167/2010 ir kt.), tačiau taip pat atsižvelgtina ir į žalą padariusių asmenų turtinę padėtį. Nustatyta, kad atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, neturi jokių pajamų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra bausmė šią žalą padariusiam asmeniui, bet nukentėjusiųjų asmenų tam tikrų neturtinių praradimų kompensavimas. Todėl, sprendžiant dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio, svarbu atsižvelgti ir į tai, ar didelių piniginių sumų priteisimas iš sunkiai besiverčiančio ir turtinės padėties pagerėjimo perspektyvų neturinčio fizinio asmens nebus jam nepakeliama našta, prilygstančia nubaudimui. Kita vertus, abiem šalims yra svarbus teismo sprendimo įvykdymo veiksmingumas, kai įvertinamas žalą padariusio asmens pajėgumas išmokėti, teismo vertinimu, teisingą piniginę kompensaciją už kitam asmeniui suteiktą dvasinį ir fizinį skausmą. Tuo pačiu, reikia įvertinti priteisiamos kompensacijos dydžio realaus gavimo, išieškojimo iš atsakovo tikimybę ir nustatyti tokią piniginę kompensaciją už neturtinę žalą, kuri pasiektų nukentėjusiuosius per protingą terminą, suteiktų realią galimybę ja pasinaudoti.

Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgus į šios bylos aplinkybes ir įvertinus teismų praktiką, apeliantams A. C. ir P. C. priteistinas neturtinės žalos atlyginimas didintinas iki 30 000 Lt kiekvienam. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra asmens patirtų kančių ir praradimų ekvivalentas, nes neturtinę žalą galima tik sąlygiškai įvertinti ir kompensuoti materialiai, visiškas neturtinės žalos atlyginimas materialiomis priemonėmis neįmanomas, nes žala padaroma piniginės išraiškos neturinčioms vertybėms. Kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-539/2012).

Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog paties žuvusiojo veiksmai nesudaro pagrindo mažinti priteistinos neturtinės žalos atlyginimą, nes iš 2011 m. liepos 4 d. nuosprendžio matyti, kad O. C. veiksmai realios grėsmės atsakovo gyvybei nekėlė.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl teismo sprendimas keistinas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta(CPK 329 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 str.). Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeistina ir teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo (CPK 93 str. 5 d.). Padidinus ieškovams priteistinos neturtinės žalos dydį, iš atsakovo S. J. priteistina 3000 Lt žyminio mokesčio.

Iš dalies patenkinus ieškovų apeliacinį skundą, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Apeliantai pateikė įrodymus, kad patyrė 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų (t. 2, b. l. 110). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, iš atsakovo S. J. apeliantei N. C. priteistina 300 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą (CPK 98 str.). Taip pat iš dalies patenkinus apeliacinį skundą iš atsakovo S. J. priteistina 1200 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.

Pakeitus priteistinos neturtinės žalos dydį, pakeistinas ir laikinųjų apsaugos priemonių mastas iki 109 550,35 Lt (100 000 Lt neturtinė žala + 6375 Lt turtinė žala + 3175,35 Lt bylinėjimosi išlaidos) (CPK 145, 150 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimą pakeisti.

Padidinti ieškovams A. C. (duomenys neskelbtini) ir P. C. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. J. (duomenys neskelbtini) priteistos neturtinės žalos dydį iki 30 000 Lt (trisdešimt tūkstančių litų) kiekvienam.

Priteisti iš atsakovo S. J. 3000 Lt (tris tūkstančius litų) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo S. J. ieškovei N. C. 300 Lt (tris šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, patirtų apeliacinėje instancijoje.

Priteisti iš atsakovo S. J. 1200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybės naudai.

Sumažinti atsakovo S. J. turtui Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 109 550,35 Lt (šimto devynių tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties litų ir 35 ct).