Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nepilnamečių nukentėjusiųjų D. K., I. K., K. K. įstatyminės atstovės ir civilinės ieškovės V. K. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. sausio 29 d. nuosprendžio, kuriuo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) nuteisti:

R. B. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003 m. gegužės 1 d. redakcija) laisvės atėmimu devyneriems metams, pagal BK 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 159 straipsnį laisvės atėmimu vieneriems metams dešimčiai mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta devynerių metų laisvės atėmimo bausmė.

A. P. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių, pagal BK 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 159 straipsnį laisvės atėmimu vieneriems metams dešimčiai mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, BK 67, 71 straipsniais, A. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (2600 Lt) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteista iš R. B. civilinei ieškovei V. K. neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo D. K. naudai 10 000 Lt, nukentėjusiųjų I. K. ir K. K. naudai po 5000 Lt. V. K. ieškinys dėl 42 125 Lt turtinės žalos priteisimo atmestas.

Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 29 d. nuosprendis, kuriuo įstatyminės atstovės ir civilinės ieškovės V. K. apeliacinis skundas patenkintas iš dalies ir Šiaulių apygardos teismo 2009 m. sausio 29 d. nuosprendis pakeistas. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria civilinei ieškovei V. K. priteista nukentėjusiojo D. K. naudai 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusioms I. K. ir K. K. po 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Priteista nukentėjusiajam D. K. 10 000 Lt, o nukentėjusioms I. K. ir K. K. po 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Be to, panaikinta nuosprendžio dalis, kuria V. K. ieškinys dėl 42 125 Lt turtinės žalos priteisimo atmestas ir pripažinta civilinei ieškovei V. K. teisė į ieškinio dėl turtinės žalos priteisimo patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, nuteistojo ir nuteistųjų gynėjų, prašiusių skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. ir A. P. nuteisti už tai, kad 2005 m. rugsėjo 24 d., apie 14 val., atvažiavę į A. K. namus, po to apie 16 valandą pakartotinai atvažiavę į A. K. namus, A. K. gyvenamajame name, esančiame Raseinių r., (duomenys neskelbtini), o vėliau, tos pačios dienos, apie 16 val., nuvežę A. K. į Raseinių r., (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje esantį miškelį, lauke prie miškelio, būdami apsvaigę nuo alkoholio, R. B., keršydamas A. K. už jo mobiliojo ryšio telefono bei pinigų vagystę, o A. P., keršydamas A. K. už R. B. mobiliojo ryšio telefono bei pinigų vagystę, dėl šios vagystės kilusio konflikto su A. K. metu sumušė A. K., iš viso suduodami jam mažiausiai 12 smūgių į galvą ir mažiausiai 31 smūgį į kitas kūno vietas, ir padarė šiuos sužalojimus: poodines kraujosruvas dešiniajame antakyje – akies voke, kairės akies vokuose–skruoste–žande, nosyje, lūpose, ausyse, smilkiniuose, kakle, odos nubrozdinimus kairėje ausyje, smilkinyje, smakre, kakle, dešiniajame žande, kraujosruvas smilkinių, veido, viršugalvio minkštuosiuose audiniuose, kairės akies obuolyje, kraujo išsiliejimą po smegenėlių minkštaisiais dangalais ir juose, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdijimus krūtinėje, rankose, pilve, kojose, nugaroje, sėdmenyse, juosmenyje, kraujosruvas krūtinės, juosmens raumenyse, apie inkstus, žarnų pasaituose su įtrūkimais, po pasienine krūtinplėve, kepenyse, širdyje su plyšimu priekiniame paviršiuje, kepenų, blužnies, kairiojo inksto plyšimus, per kremzlinę dalį dešinės pusės 3, kairėje vidurinėje raktikaulio linijoje 7–8–9, menčių linijose abipus 11–12 šonkaulių, stuburo juosmeninės dalies 1–2–3–4 slankstelių kairės pusės skersinių ataugų lūžimus, kraujo išsiliejimą krūtinplėvės ertmės kairėje pusėje ir pilvaplėvės ertmėje.

R. B. ir A. P. nuteisti už tai, kad sumušdami A. K. 2005 m. rugsėjo 24 d., tarp 14–16 valandos, padarė šias nusikalstamas veikas:

A. P. 2005 m. rugsėjo 24 d., apie 14 val., A. K. name, atvažiavęs pirmą kartą, sudavė A. K. 2–3 smūgius kumščiu į galvą, ne mažiau kaip tris smūgius mediniu pagaliu per kojas, po to, tos pačios dienos apie 16 val. atvažiavęs antrą kartą, kumščiu sudavė kelis kartus A. K. į galvą, vėliau tos pačios dienos apie 16 val., nuvežus A. K. į miškelį, lauke prie miškelio, sudavė grumstu ne mažiau kaip vieną kartą A. K. į galvą; dėl kūno sumušimo, atsiradusių daugybinių kraujosruvų, odos nubrozdinimų kūne, kraujo išsiliejimo po smegenėlių minkštaisiais dangalais ir juose, padarė A. K. nežymų sveikatos sutrikdymą.

R. B. 2005 m. rugsėjo 24 d., apie 14 val., A. K. name, atvažiavęs pirmą kartą, vieną kartą keliu smogė A. K. į pilvą, sudavė ne mažiau kaip du smūgius į galvą, keletą kartų smogė delno briauna per pilvą, šonus ir kitas kūno vietas, po to, tos pačios dienos apie 16 val. atvažiavęs antrą kartą, vėl kumščiu sudavė A. K. nenustatytą skaičių smūgių į galvą bei kitas kūno vietas, kulnu ne mažiau kaip tris kartus smogė į šoną bei kitas kūno vietas, vėliau, tos pačios dienos apie 16 val., nuvežus A. K. į miškelį, lauke prie miškelio ne mažiau kaip du kartus kumščiu smogė A. K. į galvą, ne mažiau kaip du kartus delno briauna sudavė į šonus, o A. K. pargriuvus, keletą kartų įspyrė į šonus, taip padarė A. K. daugybines kraujosruvas, odos nubrozdinimus kūne, kraujo išsiliejimą po smegenėlių minkštaisiais dangalais ir juose, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; tais pačiais veiksmais, suduodamas A. K. smūgius keliu į pilvą, delno briauna, kojos kulnu ir kojomis į liemens sritį; dėl liemens kaulų – šonkaulių, stuburo slankstelių – lūžių ir juos lydinčio daugybinio vidaus organų sužalojimo – įtrūkimų žarnų pasaituose, kairiojo inksto, blužnies, kepenų plyšimų, širdies raumens priekinės sienelės dalinio plyšimo bei vidinio nukraujavimo (400 ml į krūtinplėvės ertmę ir 900 ml į pilvaplėvės ertmę, masyvios kraujosruvos nugaros minkštuosiuose audiniuose – įvyko trauminis šokas, R. B. padarė sunkų, pavojingą gyvybei sveikatos sutrikdymą, nuo kurio paliktas mušimo vietoje A. K. mirė, taip tyčia nužudė žmogų.

Be to, R. B. ir A. P. nuteisti už tai, kad 2005 m. rugsėjo 24 d., apie 16 val., Raseinių r., (duomenys neskelbtini) esančiame A. K. gyvenamajame name Nr. 23, veikdami bendrininkų grupe, būdami apsvaigę nuo alkoholio, panaudodami fizinį smurtą, neteisėtai atėmė laisvę A. K., t. y. jėga ištempė jį iš jo gyvenamojo namo į kiemą, įgrūdo į ten stovėjusio A. P. priklausančio automobilio „Audi 80“ bagažinę ir nuvežė jį į Raseinių r., (duomenys neskelbtini) kaimo teritoriją, kur miškelyje ant suartos dirvos išmetė iš automobilio bagažinės ir sužalotą nukentėjusįjį paliko, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 146 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat R. B. ir A. P. nuteisti už tai, kad 2005 m. rugsėjo 24 d., apie 16 val., Raseinių r., Viduklės sen., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, būdami apsvaigę nuo alkoholio, jėga įgrūdo A. K. į automobilio bagažinę, žinodami ir suprasdami, kad A. P., gimęs 1992 m. liepos 7 d., yra nepilnametis, nurodė nuvežti A. K. automobiliu „Audi 80“ į mišką, tą A. P. ir padarė nuveždamas A. K. į Raseinių r., (duomenys neskelbtini) kaime esantį mišką, taip įtraukė vaiką – A. P. į nusikaltimą, numatytą BK 146 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas laisvės atėmimas), t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 159 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Dėl A. P. nusikalstamų veikų nepagrįsto perkvalifikavimo

Dėl R. B. veiksmų kvalifikavimo ir bausmės

Apeliacinio teismo argumentai dėl R. B. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą yra neišsamūs, nesusieti su baudžiamosios bylos faktinėmis aplinkybėmis, ir prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teismų praktikai, nagrinėjant nužudymo baudžiamąsias bylas.

Dėl civilinių ieškinių priteisimo

Kasatorės V. K. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl nagrinėjimo teisme ribų

Kolegijos nuomone, minėtas kasatorės prašymas yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkintinas.

BPK 255 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, apibrėžianti bylos nagrinėjimo teisme ribas, – byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Teismų praktikoje tai reiškia, kad įstatymas draudžia teismui išnagrinėti bylą ir priimti nuosprendį dėl asmenų, kurie nėra kaltinamieji ar pripažinti kaltais dėl nusikalstamų veikų, dėl kurių jie neperduoti teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys 2K-7-13/2007, 2K-521/2008).

Tiek nuteistajam R. B., tiek A. P. buvo pateikti kaltinimai, kad jie padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 159 straipsnyje (T. 2, b. l. 98–104); 2006 m. gruodžio 19 d. teisėjo nutartimi jie perduoti teismui pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 159 straipsnį (T. 2, b. l. 106). Rašytinio prašymo pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, teisme nebuvo pateikta.

Dėl A. P. ir R. B. nusikalstamų veikų kvalifikavimo

BK 129 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal 129 straipsnį kylą tik tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys.

Pirmosios instancijos teismas kilus abejonėms dėl specialisto išvados Nr. M 234/05(10) ir siekdamas nustatyti galimybę atskirti A. K. padarytų sužalojimų įtaką nukentėjusiojo mirčiai, taip pat pačius mirtinus sužalojimus, paskyrė komisijinę teismo medicinos ekspertizę. Ekspertų komisijos ekspertizės akte Nr. EKM 234/05(10) konstatuota, kad A. K. mirties priežastis buvo trauminis šokas, kuris išsivystė dėl liemens kaulų (šonkaulių, stuburo slankstelių) lūžių ir juos lydinčių daugybinių vidaus organų sužalojimų: įtrūkimų žarnų pasaituose, kairiojo inksto, blužnies, kepenų plyšimų bei širdies raumens priekinės sienelės dalinio plyšimo ir vidinio nukraujavimo. Teismo medicinos ekspertas A. Raudys, vienas iš ekspertų komisijos narių, teismo posėdyje patvirtino, kad tik galvos ir kojų sužalojimai, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, neturėjo lemiamos įtakos išsivysčiusiam trauminiam šokui, t. y. A. K. mirties priežasčiai.

Pagal susiformavusią teismų praktiką tais atvejais, kai smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo keli asmenys ir šis mirė nuo padarytų sužalojimų visumos, tai už nužudymą atsako visi kūno sužalojimus padarę asmenys. Jei tokiu atveju nukentėjusiojo mirtį sukėlė vienas ar keli padaryti sužalojimai ir nustatyta, kad ne visi asmenys smurtą naudojo turėdami tyčia nužudyti, tai už nužudymą atsako tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusio mirties priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 ,,Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylos“ 8 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, teisiamajame posėdyje patikrino byloje esančius duomenis ir padarė išvadą, kad tik R. B. rankomis ir kojomis sudavė A. K. į pilvą, šonus, krūtinę ir kad būtent šie smūgiai sukėlė A. K. mirtį, o įrodymų, kad tokius smūgius būtų sudavęs A. P., byloje nenustatyta. Teismas, laikydamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatų, išdėstė įrodymus, kuriais grindžiama ši teismo išvada, taip pat motyvus, kaip vertina liudytojų A. P. ir K. K. parodymus.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, motyvuotai nurodė, kodėl pripažino, kad tik R. B. atsakingas už A. K. nužudymą, o A. P. privalo atsakyti už jo padarytus tyčinius veiksmus (sveikatos sutrikdymą).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų išvados dėl priežastinio ryšio tarp R. B. veiksmų ir kilusių padarinių – nukentėjusiojo A. K. mirties – yra teisingos, todėl už A. K. gyvybės atėmimą privalo atsakyti šias pasekmes sukėlęs nuteistasis R. B.

Teismai nenustatė, kad R. B. ir A. P. du kartus važiuodami pas A. K. į namus, po to veždami jį į mišką, žodžiais ar veiksmais tarėsi jį nužudyti ar sunkiai sužaloti, tačiau pripažino, kad nuteistieji R. B. ir A. P. smurtą prieš A. K. naudojo siekdami susigrąžinti iš R. B. pagrobtą turtą (mobiliojo ryšio telefoną), o vėliau – siekdami ,,pamokyti“ dėl vagystės bei pažeminti A. K., bet jo mirties nesiekė. Šio nusikaltimo motyvas buvo kerštas už pavogtus pinigus ir telefoną.

Apeliacinės instancijos teismas patvirtino pirmosios instancijos teismo išvadą, kad R. B., suduodamas stiprius smūgius keliu į A. K. pilvą, delno briauna į šonus, smūgius apautos kojos kulnu bei spardydamas kojomis į liemens sritį, t. y. į gyvybiškai svarbius organus, suprato, kad savo veika kelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei, numatė, kad gali atimti jam gyvybę, ir nors nenorėjo atimti jam gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams kilti. Kaltinamojo abejingumą padariniams rodo ir bylos faktinės aplinkybės – sužaloto nukentėjusiojo palikimas miške maždaug vieno kilometro atstumu nuo gyvenamųjų namų, visiškai nesidomint jo būkle. Taigi R. B. A. K. nužudė veikdamas netiesiogine tyčia.

Kolegijos nuomone, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai nustatė visas reikšmingas bylos aplinkybes ir pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes nuteistojo R. B veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, o nuteistojo A. P. – pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Kasatorė prašo iš nuteistųjų A. P. ir R. B. priteisti 42 125 Lt turtinę žalą, kaip negautas pinigines lėšas vaikams išlaikyti nužudžius jų tėvą A. K., ir neturtinę 90 000 Lt žalą, kiekvienam vaikui po 30 000 Lt netekus tėvo.

Pirmosios instancijos teismas ieškovės V. K. nurodytą turtinę žalą pripažino negautomis pajamomis. Teismas, atmesdamas kasatorės ieškinio dalį dėl turtinės žalos priteisimo, nurodė, kad nors Šilalės rajono apylinkės teismo 1999 m. gegužės 28 d. nutarimu nutarta išieškoti iš A. K. V. K. naudai sūnaus D. K. ir dukters I. K. išlaikymui po 1/3 dydžio visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau kaip minimalaus gyvenimo lygio kiekvienam vaikui kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, taip pat iki dukters I. pilnametystės po 1/4 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip vieno minimalaus gyvenimo lygio kas mėnesį. Be to, Šilalės rajono apylinkės teismo 2004 m. gegužės 12 d. sprendimu iš A. K. priteista dukters K. K. išlaikymui kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis po 1 MGL – 125 Lt iš darbo užmokesčio ir visų kitų jo gaunamų pajamų rūšių iki dukters K. pilnametystės V. K. naudai, tačiau ieškinio motyvas, kad dėl A. K. mirties jos vaikai prarado maitintoją, nepagrįstas. Byloje nėra duomenų, kad A. K. iki mirties išlaikė savo vaikus, o po A. K. mirties vaikų išlaikymui buvo paskirta ir mokama socialinė pašalpa ir našlaičių pensija (T. 3, b. l. 183–184).

Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria V. K. ieškinys dėl 42 125 Lt turtinės žalos priteisimo atmestas, pripažino civilinei ieškovei V. K. teisę į ieškinio dėl turtinės žalos priteisimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Apeliacinis teismas nuosprendyje nurodė, kad V. K. pajamos, kurias ji turėjo teisę gauti iš A. K. vaikų D. K., I. K. ir K. K. išlaikymui (teismo sprendimais) ir kurias prarado dėl A. K. mirties, V. K. turi teisę gauti iš R. B., kuris kaltas dėl A. K. gyvybės atėmimo (CK 6.284 straipsnio 1 dalis). Nuo 2005 m. rugsėjo 25 d. V. K. paskirta ir mokama šalpos našlaičių pensija už vaikus. Pakitus šalpos našlaičių pensijos dydžiui, tiksliai apskaičiuoti priteistinos turtinės žalos (negautų pajamų) dydžio, negavus papildomos medžiagos iš Šilalės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus apie V. K. paskirtą ir mokamą našlaičių pensiją, negalima, todėl pripažino V. K. teisę į ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorės kasaciniame skunde išdėstyti argumentai neduoda pagrindo pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo klausimą, pažeidė įstatymo nuostatas (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Dėl neturtinės žalos dydžio

Kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, teisės taikymo aspektu. Neturtinės žalos dydis pirmiausia yra faktinių aplinkybių sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas gali nagrinėti šį klausimą tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrindamas, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reguliuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtą normą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėms, vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, nuosprendyje nurodė, kad V. K. nepilnamečių vaikų interesais pareikštas reikalavimas iš kaltininko priteisti po 30 000 Lt mažintinas ir priteisė D. K. 10 000 Lt neturtinės žalos, o I. K. ir K. K. po 5000 Lt. Teismas nurodė tokius motyvus: D. K. labai išgyveno dėl tėvo mirties, iki tol, kol su motina išvyko gyventi atskirai, gyveno su tėvu, po to periodiškai su juo bendravo, susirašinėjo laiškais, todėl D. K. dėl tėvo nužudymo patyrė stresą. I. ir K. K. dėl savo amžiaus turėjo mažesnes galimybes suvokti tėvo netektį, nes joms gimus tėvai jau gyveno atskirai, tėvas A. K. ilgą laiką buvo įkalinimo įstaigoje ir dėl to akivaizdžiai mergaitės turėjo silpnesnį ryšį su tėvu. Taigi teismas neturėjo pagrindo visiems trims vaikams priteisti po 30 000 Lt neturtinės žalos atsižvelgiant į tai, kad vaikų ir nužudyto tėvo santykiai nebuvo artimi, bendravo jie tik periodiškai, dėl vaikų išlaikymo ir K. K. tėvystės vyko teisminiai ginčai, iš teismo dokumentų matyti, kad A. K. vengė bendrauti su vaikais ir juos išlaikyti.

Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ne tik sumažino kiekvienam vaikui priteistinos neturtinės žalos dydžius, bet ir juos diferencijavo atsižvelgiant į tėvo ir vaikų santykius. Be to, teismas nurodė, kad, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad nusikaltimas įvykdytas netiesiogine tyčia, smurto panaudojimui prieš nukentėjusįjį neabejotinos įtakos turėjo paties A. K. veiksmai, neturtinės žalos reikalauja net keturi nukentėjusieji (trys vaikai ir sesuo), nuteistasis šiuo metu jokio areštuotino turto neturi, jis yra jauno amžiaus, visa priteisiama žala turi būti realiai įmanoma išieškoti. Taigi atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, priteistos vaikams piniginės sumos (neturtinė žala) atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisėjų kolegija, remdamasi teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, sprendžia, kad nepilnamečių nukentėjusiųjų ir civilinės ieškovės kasaciniame skunde išdėstyti argumentai neduoda pagrindo teigti, jog apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą, netinkamai taikė Civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatas.

Dėl nuteistajam R. B. paskirtos bausmės

Kasatorė mano, kad nuteistajam R. B. už trijų vaikų tėvo nužudymą paskirta aiškiai neteisinga bausmė dėl jos švelnumo.

Pirmosios instancijos teismas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskyrė nuteistajam R. B. sankcijoje nustatytą bausmę – devynerius metus laisvės atėmimo. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, savo noru nukentėjusiajai E. P. iš dalies atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nuteistasis nusikaltimą padarė būdamas girtas ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Motyvuodamas bausmės skyrimą, teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs negrąžinamus padarinius.

Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės pagrįstumą, nurodė, kad R. B. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirta tinkama bausmė atsižvelgiant į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės skyrimui turinčias aplinkybes.

Kolegija konstatuoja, kad teismas skirdamas bausmę R. B. už veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, BK 41, 54 straipsnių nuostatų nepažeidė ir skyrė R. B. tinkamą bausmę.

Dėl apeliacinio skundo išnagrinėjimo

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į apeliantų keliamus klausimus apeliaciniuose skunduose. Šis kasatorės teiginys atmestinas kaip neargumentuotas.

Pagal teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalaus atsakymo į kiekvieną argumentą, tačiau, nesant išvadų dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad skundas liko neišnagrinėtas.

Pagal nepilnamečių nukentėjusiųjų ir civilinės ieškovės V. K. apeliacinio skundo turinį apkaltinamasis nuosprendis buvo skundžiamas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo kvalifikuojant A. P. ir R. B. padarytas veikas, dėl neteisingai paskirtos bausmės R. B., dėl civilinių ieškinių išsprendimo. Apeliacinės instancijos teismas dėl minėtų argumentų nuosprendyje išsamiai pasisakė, dar kartą išdėstė įrodymus, kuriais pagrindė nuteistųjų veikų kvalifikavimą, pasisakė ir dėl paskirtos R. B. bausmės dydžio, taip pat išsprendė civilinius ieškinius.

Kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo V. K. paduotą apeliacinį skundą ir BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų nepažeidė. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nukentėjusiųjų D. K., I. K., K. K. įstatyminės atstovės ir civilinės ieškovės V. K. kasacinį skundą atmesti.