- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-06-08
- Bylos Nr.
- 1-308-865/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28009-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Kaltinamasis
- M. B.
- Nukentėjusysis
- M. K.
- Advokatai
- Ryčardas Burda
- Kategorijos
sekretoriaujant Deimantei Fiodorovaitei, Gintarei Prunskaitei – Balčiūnienei, Ritai Dainelienei, Aleksandrai Kiburienei,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. B., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos pilietė, deklaruota ir faktinė gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), Lietuva, išsiskyrusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti UAB "(duomenys neskelbtini)" buhaltere, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. B. pažeidė viešąją tvarką: 2019-07-03 apie 17.20 val. šalia pėsčiųjų perėjos, kuri yra (duomenys neskelbtini) sankryžoje, netoli pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), kas laikytina viešąja vieta, nes laisvai prieinama bet kuriam asmeniui, kilus konfliktui tarp jos, kaip pėsčiosios, ir a/m Lexus, v/n (duomenys neskelbtini), vairuotojo M. K., sustojusio prie perėjos praleisti pėsčiųjų, dėl to, kad ji ėjo per perėją kalbėdama telefonu, kas prieštarauja KET, ir tą darė, M. K. nuomone, per lėtai, M. K. paspaudus a/m garsinį signalą ir jos atžvilgiu pareiškus pastabą su necenzūriniais įžeidžiančio pobūdžio žodžiais, kas laikytina menkaverte priežastimi, pašalinių asmenų akivaizdoje, kas nesustabdė nuo neteisėtų veiksmų atlikimo, įžūliu elgesiu demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, priėjo prie M. K. vairuojamo a/m ir tyčia ranka keletą kartų sudavė į a/m dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, dėl ko šis buvo sugadintas, nes nuo smūgių veidrodėlis užsilenkė ir iškrito jo stikliukas, padarant 503,24 Eur žalą, tuo sutrikdydama visuomenės tvarką, nes M. K., kartu su juo važiavusi a/m savininkė M. M. ir pašalinis asmuo, matęs įvykį, D. L. buvo priversti atsitraukti nuo savo įprastinės veiklos ir aiškintis dėl konflikto.
Teisiamajame posėdyje kaltinamoji M. B. savo kaltės dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, jog ėjo iš darbo namo, kalbėjo telefonu. Ėjo per perėją kalbėdama teflonu, dešinėje stovėjo mašinos. Buvo pabaigusi eiti perėją, mašina, kuri tolėliau stovėjo, ji staigiai pradėjo važiuoti, išgirdau „gazą“, automobilis ją lietė, bet neužgavo, labai išsigando, nes eidama per pėsčiųjų perėją jautėsi saugi. Sukosi su dešine ranka, užlenkė veidrodėlį. Asmuo, kuris sėdi salėje (rodo į nukentėjusįjį), iššoko iš automobilio, labai keikėsi, rusiškais keiksmažodžiais. Pradėjo ją tampyti, kairėje rankoje laikė ji telefoną, per ją buvo rankinė, jis už dešinės rankos paėmė, pradėjo trankyti, sakė: „tu kurva mano veidrodėlį apdaužei“, labai daug keiksmažodžių prišnekėjo. Išsigando, buvo pyktas, agresyvus, ji klausė, ką jis daro, jog, jis vos jos nenutrenkė, tąsyti pradėjo. Pradėjo ji rėkti, kad žmonės gelbėtų. Nematė, iš kur atėjo jaunuolis L., galvojo, kad ėjo pro šalį. Girdėjo, kad sakė, jog paleistų moterį. Vairuotojas pasiuntė „nachui“ jaunuolį. Jaunuolis neatstojo, sakė, kad atsikabintų nuo moters. Po to M. ją paleido, sakė su žeme sulygins, bus jai „pizdiec“. Padėkojo L. Jis nuėjo į automobilį, o ji nuėjo į „maksimą“, kuri buvo už 200 m., nenorėjo būti, galvojo, kad viskas baigėsi, nemalonus įvykis ir išskirstė. L. sakė, kad kviestų policiją, ji negalėjo suvokti, buvo išsigandusi, nesureagavo. Nuėjo į „maksimą“, rinkosi daržoves, kokias 3-4 min, įbėgo M. K., sakė, ką ji galvojo, kad nuo jo paspruksi\. Galvojo visą laiką, kad yra drąsi, tačiau dingo balsas, nieko negalėjo pasakyti. M. K. keilėsi „kurva“, tau „pizdiec“ bus, su žeme sulygins“. Metė ji daržoves, išėjo iš parduotuvės, ėjo per (duomenys neskelbtini) turgelį. Girdėjo, kad kalba, ją puola, persekioja, jam sakė, ką jis kalba. Galvojo, ką daryti, kad jis tik atsikabintų. Nuėjo link požeminės perėjos, pradėjo čiupti ją, pradėjo ji rėkti. Pastojo jai kelią, apsisuko iš požeminės perėjos, skambino O., jis dirbęs policijoje, pasakė jam, kad ją persekioja vyras. Atsisėdo į pirmą pasitaikiusi autobusą, 24 autobusą. M. K. norėjo išstumti ją iš autobuso, vairuotojas pradėjo rėkti, kad kvies policiją. Tuomet jai atėjo suvokimas, kad kviesti policiją, jiems paskambinti. Jie greitai atvažiavo. Priėjo prie jos, išlaipino juos (duomenys neskelbtini) sustojime, nuo (duomenys neskelbtini) kalno. Prie jos stovėjo pareigūnas, kiti buvo prie M., pasakojo, kad veidrodėlį sudaužė ji. Ji pasakojo, kaip viskas vyko jos akimis, kad užlenkė ji, o ne sudaužė, vairuoja pati automobilį, todėl žino, kad nuo rankos sudavimo nesulūžta veidrodėlis. Gavosi tokia situacija. Vėliau privažiavo K. bendrakeleivė su automobiliu, tada atėjo trys pareigūnai prie automobilio to, K. atlenkė veidrodėlį, iš „bardačioko“ paėmė kažkokį daiktą ir ištraukė stiklą. Stovėjo ji toliau, pareigūnas atokiau patraukęs laikė. Tada veidrodėlio stiklą padėjo ant sėdynės, paprašė registratoriaus, sako važiuos į skyrių. Skyriuje paėmė jos daiktus, uždarė už grotų. Pasakė, kad negali niekam skambinti ir turi laukti tyrėjo. Ji laukė, po kelių val. atėjo tyrėjas, leido susipažinti su medžiaga, kad ji kaltinama padariusi žalą. Ji nieko gyvenime nėra padariusi ar apkeikusi, to negalėtų padaryti. Tyčia nebuvo, grynai buvo impulsyviai, privažiavo, supypsėjo mašina, ji išsigando, besisukdama su ranka kliudė veidrodėlį. Automobilyje buvo moteris, sėdėjo keleivio pusėje priekyje. Priekyje ėjo, ar vienas ar du žmonės. Automobilis pradžioje atokiau stovėjo nuo perėjos, nepavažiavus perėjos, kokie 5-6 m. atstumas buvo, atokiau stovėjo. Tuomet, kai ėjo ji per perėją, visi automobiliai stovėjo. Neatkreipė dėmesio, kokie, matė tik, kad stovėjo. Ėjo ji per perėją, beveik buvo jau perėjus, liko kokie 2-3 žingsniai. Automobilis pradėjo į ją važiuoti, papypsėjo garsiniu signalu. Kai tik pradėjo ji eiti, automobilis stovėjo, bebaigiant eiti, jis padėjo važiuoti. K. išlipo tik po pajudėjimo. Ji buvo nugara į automobilį, kai supypsėjo, jai sukėlė šoką. Automobilis buvo už nugaros, ties pečiais. Pažeisdama taisykles, ėjo ji per perėją kalbėdama telefonu, ėjo rami. Ir bebaigiant eiti, šonu matė, akies kampu, kad važiuoja. Ji priekiu stovėjo į parduotuvės pusę. Sukosi ir galine ranka trenkė, į vidų veidrodėlis užsilenkė. Mašina nepravažiavo, mašina praktiškai įsirėmė ties ja. Sukdama per dešinę pusę, dešine ranka užkabino veidrodėlį. Nepravažiavo automobilis, ties priekine padanga, ja sustojo, lietė ties tuo kampu. Sukosi ir ta ranka užkabino automobilio veidrodėlį. Išsigando ir trenkė. Automobilis buvo šalia jos. Kai ji ėjo tiesiai, automobilis buvo po dešine, važiavo už nugaros jai, sukosi su visu kūnu ir ranka trenkė į automobilio veidrodėlį. Automobilis aukštas, bet ir ji ne žema. Nežino, kodėl mojo, jai pypinimas yra pavojaus ženklas, pati vairuotoja. Ji išsigando, ji gi nepiktybiškai, nepažįsta jo. Ji nesišalino iš įvykio vietos, stovėjo ant šaligatvio, vyko prie pat šaligatvio viskas. Nežino, kiek sudavė, tai nebuvo apskaičiuotas sąmoningas veiksmas, negali tiksliai pasakyti, vieną kartą tikrai 100 proc. trenkė, gal užkabino, bet negalėjo būti. Niekur nebėgo, o tas vairuotojas išėjo iš automobilio. Tai keiksmažodžiais agresyviai pradėjo aiškinti, kad sustotų, ji pradžioje nešaukė. Ant žemės neprakrito, bet lietė sustojimu, kur automobilio yra padanga, sparnas, dešinės puses automobilio kampas. Jai lietė dešinį šlaunį. Jis jos nepartrenkė, tiesiog įvažiavo ir sustojo. Kai viskas pasibaigė, galvojo, jog pabaiga, nuėjo į parduotuvę. Buvo labai pasimetusi, nebuvo jokių minčių, į apsaugą nesikreipė, praradusi amą buvo. Fizinio kontakto nebuvo. Tik žodžiais. Liesti gal ir lietė, ekspertizės nenustatyta. Visas kūnas buvo mėlinėmis nusėtas. Vaizdo įraše nesimato fizinio kontakto, matosi tik tai, kad yra ji ir jis. Iš pradžių niekam neskambino, vėliau tik atėjo mintis, kad paskambinti gali pažįstamui, nes jis dirbęs policijoje ir kad jis tikrai iškvies jai pagalbą, ji nieko negalėjo paaiškinti. Į BPC skambutį prisimena, sakė, kad ją persekioja vyriškis, nes nudaužė jo veidrodėlį, gal ir pasakė, kad nutrenkė. Kartojo, kai ėjo per perėją, visi automobiliai stovėjo, priekyje ėjo žmones, ėjo per perėją ramiai. Buvo baigianti eiti ir į ją pradėjo važiuoti automobilis, kur stovėjo dešinėje, į ją įsirėmė ir supypsėjo, pradžioje stovėjo atokiau nuo perėjos, kai įvažiavo, stovėjo praktiškai ant visos perėjos. Pradinėje stadijoje stovėjo, tada pavažiavo ir tada buvo kontaktas su ja. Žymių neliko nuo automobilio, lietėsi dešine pusės prie šlaunies, žymių neliko. Vieną kartą lietė tikrai veidrodėlį, antro nepaskys, trečio tikrai negalėjo būti. Jis sustojo daugiau nei per pusę ženklinimo perėjos, į didesnę pusę užvažiavęs. Ten viskas šalia pat buvo. Perėja ypatinga tuo, kad nėra vienodos linijos, dešine ilgesnė, nes abiejų pusių praplatėjimai yra. Dešinėje daugiau dryžių nei kairėje pusėje. Yra praplatėjimas, kur posūkis. Nes yra kelių eismo taisyklės, kad tolėliau sustoti, kad praleisti pėsčiuosius, toliau ir stovėjo K. toliau. „Leksusas“ stovėjo daug toliau gal 4 m. nežino, negali atsakyti, kodėl būtent taip sustojo automobilis. Daugiau buvo automobilių, kur stovėjo nepasakys. Mergina sėdėjo keleivio pusėje. Kažką šaukė, žodžius, lygtai, kad grįžtų, tačiau negali pasakyti ką tiksliai. K. iš kart iššoko iš automobilio, pro automobilio galą pribėgo, iš kart šoko prie jos. Nežino, kodėl ne per priekį, nežino. Keleivė sėdėjo visą laiką savo vietoje, nepastebėjo, kad būtų atsidarius langą, mano, kad ne. Liudytoją L., nukentėjusysis pasiuntė keiksmažodžiu, L. sakė, jog atsikabintų nuo moters, tačiau K. jį pasiuntė. Ir pasakė vėl keiksmažodžius, kad su žeme sumaišys, vėl pro galą ir įsėdo į automobilį. Vairuotojas greit išėjo, ji pėstute nebuvo taip greit nuėjusi. Vyko viskas ant šaligatvio. K. užgazavo ir nuvažiavo. Ji būtų nieko nedarius, pasimetė, galvojo, jog tiesiog nemaloni situacija, nemalonus žmogus ir viskas baigsis. Jis tik šaukė, kad ji sulaužė jo automobilį. Nematė, kad būtų atlenkęs veidrodėlį. To momentu nieko nesimatė, korpusas nesulaužytas, nei kas kabėjo, stiklų ant žemės nebuvo. Užlenktas į vidinį stiklą buvo. Iš esmės turėjo matyti moteris, kuri šalia sėdėjo, praeinantys buvo žmonės, tačiau tyrėjai nepavyko daugiau rasti liudytojų. Ji suvokia, kad perėja ir šaligatvis yra viešoji vieta. Niekada nebuvo taip įvykę jai. Nebuvo, kad koliotų kas, jos aplinkoje žmones nesikeikia. Jai buvo šokas, sutriko miegas, bijojo išeiti į gatvę, išvesti šunį, tačiau dabar jau viskas gerai, viskas praėjo. Nebuvo laužimo veidrodėlio ir nebuvo kalbos už sumokėjimą, buvo tik rėkimas, nebuvo pokalbio. Jeigu būtų jų pokalbis išėjęs žmogiškai, be agresijos, be pykčio. Pas ją yra civilinis draudimas, kurio bendrovė kompensuoja žalą. Turi civilinį draudimą, fizinio asmens padaryta žala tretiems asmenims. Agresija buvo nukreipta į ją. Norėjo tik trauktis nuo jo. Dėl jo pykčio nebuvo įmanoma kalbėtis. Važiuojant (duomenys neskelbtini) plentu, pavažiavau su K. vieną stotelę, ties šeškines sustojimu išlaipino. Nežino, kur buvo tuo metu automobilis, kai atvyko pareigūnai, automobilis buvo atvairuotas bendrakeleivės. Jie išlipo, autobusas nuvažiavo. Ji tolėliau stovėjo, per kelis metrus stovėjo. Nematė, koks daiktas buvo, bet buvo išimtas su kažkokiu daiktu veidrodėlis. Korpusas buvo užlenktas į vidų, į stiklo pusę. Ne į išorinę, o į vidinę pusę. Detaliau: privažiavo automobilis, priėjo K., pareigūnai. K. atlenkė veidrodėlį, ,tada kažką iš „bardačioko“ paėmė, ir iškrapštė tą stiklą, gal atšokęs buvo iš korpuso, bet nekapojo, vizualiai nesimatė. Automobilio spalva šviesiai ruda, kaip smėlio. Korpusas nekabojo, vizualiai neatrodė pakitęs, korpuso sugadinimo nesimatė, veidrodėlio nesimatė, ji per toli buvo. Vairuotojas jai nerodė suskilusio, sudaužyto veidrodėlio. Po viso to, kai ją vakare tyrėjas išleido, buvo iškelta baudžiamoji byla, kardomoji priemonė neišvykti. Grįžus namo paskambino vaikams, sako vaikai, jog ji pasižiūrėtų, ar yra mėlynės. Tada paskambino į policiją, jie pasakė, kad turi kreiptis į ekspertizę. Jai kreipiantis į adv., pasakė, kad turi parašyti pareiškimą, tada duos į ekspertizę. Pasikalbėjo su A. K., telefonu papasakojo įvykį, atsiuntė pareiškimą, kuriuo remiantis galėtų paprašyti ekspertizės, ji skaitė pareiškimą, ji buvo lengvame šoke, galvojo, kad turi taip būti. Galvojo, kad adv. geriau žino, pasirašė ir nunešė. Kaip tik ne, nežįsta žmogaus, nėra nukreipusi pykčio į žmogų, ar agresijos, nežino, kas yra K. Ne pyktis buvo, o baimė ir išgąstis, galvojo, kad viskas atrodo netikra. Nejautė neapykantos, bet nori kuo toliau vaikščioti, kad nesusikirstų jų keliai gatvėje su M. K.. Taip, buvo ne vienas smūgis. Ji atsisuko ir po to taip ranka [rodo]. Pirmas smūgis dėl jos sukimosi, tuomet kliudė su ranka besisukdama. O antras buvo trinkt, trinkt, tikrai ranka taip buvo, kodėl taip, negali paaiškinti. Automobilis į ją įvažiavo, jis lietė jos šitą koją. Nežino kodėl antrą kartą kliudė, negali paaiškinti. Jos žingsnis buvo, žingsnis buvo va toks va, pasisukimas.
Tyrimo metu įtariamąja apklausta M. B. parodė, kad 2019-07-03 apie 17.30 val. ėjo per perėją, esančią (duomenys neskelbtini), ties namu (duomenys neskelbtini). Eidama per perėją, ji kalbėjo telefonu. Baigiant pereiti perėją, prie perėjos privažiavo pilkos sp. a/m, kuris naudodamas garsinį signalą greitai stabdė ir sustojo jau perėjoje vos į ją neatsitrenkęs. Ji tuo metu labai išsigando ir impulsyviai trenkė į a/m veidrodėlį, dėl ko šis užsilenkė į vidų. Tada iš a/m išlipo jo vairuotojas, kuris pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais ir, suėmęs ją už alkūnių, supurtė. Vairuotojui taip elgiantis, pro šalį ėjęs nepažįstamas vyras liepė ją paleisti. Vairuotojas iš karto taip ir padarė, t.y. daugiau jos nebepurtė. Po to ji nuėjo į šalia esančią parduotuvę "(duomenys neskelbtini)". Neužilgo parduotuvėje prie jos priėjo tas pats vairuotojas ir toliau ją įžeidinėjo, teigdamas, kad ji sulaužė jo a/m veidrodėlį. Vairuotojas vis paimdavo ją už rankovių, stengdamasis sulaikyti. Ji, išsigandusi vairuotojo ir nepakęsdama jo užgauliojimo bei kabinėjimosi, išėjo iš parduotuvės ir nuėjo į autobusų stotelę, kurioje įlipo į autobusą. Šalia jos visą laiką buvo vairuotojas, kuris su kažkuo kalbėjo telefonu. Būdama autobuse, ji nutarė paskambinti bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112. Atsiliepus operatorei, jis paprašė pagalbos ir paaiškino įvykio aplinkybes, t.y. kad ją persekioja vyras, kuris vos jos nesužalojo perėjoje ir kuriam ji užlenkė veidrodėlį. Pakalbėjus su operatore, neužilgo prie autobuso privažiavo policijos pareigūnai, kurie ją atvežė į policijos komisariatą. Ji jokio tikslo sutrikdyti viešąją tvarką ir sugadinti svetimą turtą neturėjo. Veidrodėlį ji užlenkė spontaniškai, kai vairuotojas ją išgąsdino garsiniu signalu ir vos jo nepartrenkė perėjoje, t.y. vos jos nekliudė veidrodėliu. (t. 1. b.l. 96-98).
Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis M. K. parodė, jog kaltinamąją pirmą kartą matė per įvykį. Važiavo su drauge iš darbo. (duomenys neskelbtini) gatve. Nusprendė važiuoti iš (duomenys neskelbtini) prie perėjos sustojo iš anksto, nes žino perėjos ypatybes. Sustojo, praleido dvi moteris. Tada įžengė į perėja moteris M., ėjo labai lėtai, susidarė už jos spūstis, žinojo, kad negalima daryti, trukdo eismui, nes kalbėjo telefonu. Pradėjo jis važiuoti lengvu spustelėjimu, matėsi, kad kaltinamoji supyko, priėjo prie priekinio keleivio pusės veidrodėlio, du kartus sudavė ir trečią kartą užlenkė. Kaltinamoji pradėjo šalintis iš įvykio vietos, jis įjungė avarinį ir paprašė, kad palauktų. Tačiau vis tiek ji bandė šalintis, sakė, kad palauktų, kvies policiją, nes įtarė, kad gali būti padaryta žala. Tačiau ji neklausė ką sakė jis, pasišalino ir nuėjo į parduotuvę. Jis patraukė automobilį, kad netrukdytų eismui ir nubėgo jos ieškoti. Nebematė jos, kažkoks vyras rusų kalba nurodė, kad ji nuėjo į parduotuvę. Parduotuvėje pamatė moterį, rinkosi bananus, kalbėjo telefonu. Paprašė, kad palauktų, nes jo draugė iškvietė policiją, tuoj atvažiuos. Moteris padėjo bananus ir išėjo iš parduotuvės. Pradėjo rėkti, kad atsikabintų, nes nieko nepadarė. Moteris judėjo (duomenys neskelbtini) gatvės link. Jis pradėjo skambinti 112, nes moteris pradėjo šalintis, galvojo, jog praras žmogų. Kaltinamoji perbėgo gatvę, bandė bėgti ir jis, tačiau per gatvę buvo atvažiuojanti mašina, praleido automobilį, pradėjo vytis ją. Tačiau ji nesustojo. Pribėgus (duomenys neskelbtini) turgelį, pradėjo eiti toliau, atsisuko į jį ir pradėjo šaukti, kad atsikabintų, pradėjo mosikuotis rankomis, pranešė BPC darbuotojams. Tuomet moteris atsisuko, pradėjo eiti ramiu žingsniu, priėjo prie euro vaistinės. Tada bėgo nuo vaistinės iki aikštelės. BPC jau sujungė su policijos pareigūnais. Nupasakojo, kaip atrodė moteris. Moteris blaškėsi aikštelėje, nežinojo kur bėgti, pradėjo rėkti, spjaudytis. Pasakė policijos pareigūnams, kad ji yra agresyvi ir ar gali atvažiuoti greičiau. Moteris bėgo link požeminės perėjos, kad kirsti kelią reikia perlipti tvorą, ji taip ir padarė, jis paskui ją bėgo. Pranešė BPC kur yra, kad išlys prie (duomenys neskelbtini) poliklinikos. Moteris iš karto apsisuko, pradėjo rėkti, kad prievartauja, prašėsi pagalbos, buvo daug žmonių. Jis pats išsigando, nes buvo žmonių, kurie ne taip viską suprato. Atsitraukė nuo jos, kalbėjo su policija. moteris užlipus laiptais prie (duomenys neskelbtini) poliklinikos pamatė, kad atvažiuoja 24 autobusas. Įsėdo į jį. BPC pasakė, kad tikriausiai lips į jį. Moteris atsakė, kad ji tikrai į ji įlips, „o ką tu manai“, taip pašaipiai atsakė. Policininkai pasakė, kad, ar jis jos negali sulaikyti, pasakė, kad nenori tai daryti, atsisakė, nes čia policijos darbas. Moteris autobuse blaškėsi, bėgiojo nuo vienų durų, prie kitų. Moteris išlipo ne sekančioje, o dar sekančioje sotėlėje. Autobuse priėjo jis prie moters, ji prasmuko pro jį, bandė išstumti iš autobuso, vairuotojas pamatęs neuždarė durų. Atsisėdo jis autobuse. Pro galinį langą pamatė, kad atvažiuoja policija. (duomenys neskelbtini) gatvėje yra nusileidimas, kur susijungia su (duomenys neskelbtini) gatve. Policija sustabdė autobusą, išsivedė moterį, išsivedė jį. Užsirašė jo duomenis, apklausė, kas buvo. Tuomet paprašė apžiūrėti automobilį, pasakė, kad automobilis yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, jie pasakė, kad automobilį reikia apžiūrėti čia, nes matyt buvo nepatogus kelias važiuoti ir piko metas. Atvažiavo M., su pareigūnais priėjo prie automobilio, veidrodėlis buvo atlenktas, iškrypęs. Vos jį palietus iškrito su laidais kaboti. Bandė įdėti veidrodėlį, tačiau nesisekė jo įdėti. Policijos pareigūnai pasiūlė išimti veidrodėlį, atjungė jį nuo laidų ir padėjo į automobilio vidų. Paklausė, ar gali vairuoti automobilio be veidrodėlio, pasakė, kad gali tik atsargiai. Buvo priėjęs vyrukas, nematė veido, buvo susikoncentravęs į moterį, neatkreipė dėmesio, koks vyras. Neatsimena, ką sakė. Mašina buvo pajudėjusi, nes buvo perėjusi gatvę, pradėjo judėti lėtai, įėjo į gatvę ir sudavė regis tris smūgius į veidrodėlį. Sustabdė jis ir tada davė ji smūgius, nes atgal įėjo į perėją. Matė, kad buvo atsisukus, labai pikta. Nuvežė automobilį į servisą „(duomenys neskelbtini)“ 16 d. ar 17 d. kadangi užtruko derinimas su draudimo bendrove, nežinojo, kas turės mokėti frančizę, galvojo, kad moteris susisieks ir atlygins žalą. Nesikreipė niekur. 17 d. nuvežė į „(duomenys neskelbtini)“, pasakė, kad reikės keisti stikliuką ir perdažyti korpusą, apskaičiavo atsiuntė laišką, kad kainuos apie 800 eurų, pasirodė neadekvati suma, buvo 10 proc. automobilio vertės, kreipėsi į kitą servisą, prie mados, apžiūrėjo, pasakė, kad reikia keisti stikliuką ir dažyti korpusą, pasakė, kad pabandys surasti naudotas dalis, ieškojo ilgai apie 4 sav. Surado, pakeitė stikliuką ir perdažė, buvo suma 502-503 eurai. Jis civilinio ieškinio nereiškia, kasko atlygino, tik frančizę pateikia. Civilinio ieškinio šiai moteriai nereiškia. Gali būti, kad pasakė keiksmažodžius, tikrai nebuvo skirti šiai moteriai. Jos nemušė, nestumdė. Ji savo kūno svoriu bandė jį išstumti iš autobuso. Nepajuto fizinio skausmo, vairuotojas matė, bent jau įtaria, kad viską turėjo matyti. Buvo senas autobusas, jo budelė eina skersai, tikrai turėjo matyti juos. Ji nesuklupo, aplenkė jį ir apsisuko, ir ėjo į jį, neįmanoma, kad būtų suklupusi. Jis neturiu nei vieno Kelių eismo taisyklių pažeidimo, vairuoja nuo 2011 m., gerbia perėjas, bet negerbia žmonių, kurie daro pažeidimus ir gaišina laiką. Taip nebuvo, ji atsisuko ir dviem smūgiais sudavė ir užlenkė veidrodėlį. Regis buvo dešine ranka, kita laikė telefoną. Jam užstojo vaizdą ir draugė. Po smūgių jis iškart įjungė parkingą ir avarinį. L. atsirado kai prie jos jis priėjo, jis irgi iškart priėjo, maždaug tokiu metu. Nekonfliktavo su kitais asmenimis, neatsimena, kad būtų kažką sakęs kitam. Buvo susikoncentravęs į moterį. Sustojo toliau ir lėtai važiavo. Buvo sustojęs maksimume 3 metrus nuo perėjos, kai pajudėjo, nepamena, ar pėsčioji buvo perėjoje. Neatsimena, kad būtų sustojęs perėjoje. Pirma, ėjo du žmonės, po to M., žmonės ėjo iš tos pačios pusės kaip ir M. Iš kairės pusės. Buvo baigusi eiti per perėja, kai jis pajudėjo. Jis jos nebematė ant perėjos, todėl pradėjo važiuoti. Būtų nelogiška, kad važiuotų tuomet, kai ji buvo ant perėjos, būtų pervažiavęs ją. Pagal jį baigė eiti perėja ir pradėjau po truputį judėti, sustojo, nes atsisuko ir vėl įėjo į perėją. Grįžo į perėją iš dešinės. Matyt panaudotas garsinis signalas ją sunervino. Automobilis nuo bardiūro buvo nuo metro iki dviejų metrų atstumu. Kai pamatė, kad moteris šalinasi, jis greitai pastatė automobilį į aikštelę, pasiėmė telefoną. Kaltinamoji nenorėjo kalbėtis dėl žalos. Žala buvo padaryta tyčia, norėjo kviesti policiją, nepasitikėjo moterimi. Tikrai neprisimena merginos žodžių, važiuojant per perėją. Negali apsakyti, kas buvo prieš perėją, o tai turi reikmės. Jis neatsimena žodžių, reiktų pažiūrėti įrašą. Tiksliai nematė, iš kurios rankos kliudė, ji praėjo automobilį, atsisuko, priėjo arčiau ir sudavė keletą kartų per automobilio veidrodėlį. Tuomet gal M. pasilenkė išsigandusi, labai storas statramstis tai tiksliai nematė, iš kurios rankos, bet buvo ne vienas ir veidrodėlis tikrai nebuvo savo vietoje. Nebuvo prisilietęs savo automobiliu prie kaltinamosios. Taip. pyptelėjimas buvo. Kiek atsimena, nebuvo užvažiavęs ant pėsčiųjų perėjos. Tiksliai negali pasakyti, bet nemano, kad buvo, kiek atsimena, kai grįžo automobilį patraukti, lyg ir nebuvo ant perėjos.
Tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis M. K. parodė, kad 2019-07-03 apie 17.30 val. su drauge M. M. važiavo namo su a/m Lexus, v/n (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) A/m registruotas M. M. vardu, tačiau jis juo naudojasi, todėl de facto jis priklauso jam. Jis sustojo prie pėsčiųjų perėjos, esančios (duomenys neskelbtini), prieš įvažiavimą į (duomenys neskelbtini) kryptimi, kad praleistų per perėją einančius pėsčiuosius. Perėja ėjo 2 nepažįstamos moterys, kurios greitai praėjusios nuėjo, tačiau tada į perėją įžengė dar viena moteris. Ši moteris perėja ėjo labai lėtai, lyg pasivaikščiodama, ir kalbėjo telefonu. Aš tuo metu stovėjo prie perėjos. Žiūrėdamas į moterį, jis sugalvojo pasignalizuoti a/m garsiniu signalu, kad moteris atkreiptų dėmesį, kadangi pagal KET, kiek jam žinoma, negalima einat perėja kalbėti telefonu. Be to, jį papiktino, kad moteris labai lėtai ėjo. Kai jis trumpai pasignalizavo, moteris atkreipė į jį dėmesį ir, perėjusi perėją, priėjo prie jo a/m dešinės pusės ir be jokios priežasties pradėjo tyčia piktybiškai viešoje vietoje ranka daužyti ir laužyti dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį. Nuo to veidrodėlio korpusas užsilenkė. Tada jis staigiai sustojo kelkraštyje, užgesino variklį ir išlipęs paprašė moters sustoti. Moteris tuo metu pradėjo eiti į parduotuvės "Maxima" pusę. Jis paskambino bendruoju pagalbos numeriu Nr. 112 ir pranešė, kad moteris sugadino jo a/m veidrodėlį ir bando pasišalinti. Operatorius liepė jam ją sekti, kad ji nepabėgtų. Kažkoks nepažįstamas vyras jam nurodė, kad moteris užėjo į parduotuvę "(duomenys neskelbtini)". Galbūt tas vyras matė, kaip moteris sugadino veidrodėlį, tačiau jis jo kontaktinių duomenų neturi. Jis taip pat nuėjo į parduotuvę "(duomenys neskelbtini)" ir ten rado tą moterį. Jis parduotuvėje prašė, kad ji sustotų pasikalbėti, tačiau ji nesutiko su juo bendrauti ir garsiai rėkė, kad ją kažkas gelbėtų, nes jis nori ją išprievartauti. Jis išsigando tokių žodžių ir atitraukė nuo moters. Po to, kalbėdamas su bendrojo pagalbos centro operatoriumi, jis nusekė per (duomenys neskelbtini) turgelį moterį iki autobusų stotelės. Moteris įlipo į autobusą Nr. 24, tačiau atvykę policijos pareigūnai šį autobusą sustabdė ir ją sulaikė. Po to jis apžiūrėjo a/m ir pamatė, kad dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlio stikliukas nulaužtas nuo sujungimo vietos ir apibraižytas jo plastikinis korpusas. Padaryta 500 Eur žala. A/m draustas kasko draudimu. Jis prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn minėtą moterį, kuri be jokios priežasties tyčia piktybiškai viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sugadindama jo a/m ir taip sutrikdydama visuomenės tvarką (b.l. 9-10).
Papildomos apklausos metu nukentėjusysis M. K. parodė, kad a/m Lexus, v/n (duomenys neskelbtini), priklauso M. M., o ji leidžia jam juo naudotis. Kadangi jis naudojasi a/m, tai ir užsiima jo priežiūra ir remontu. Dėl 2019-07-03 įvykio jie apie 2019-07-23 kreipėsi į UAB "(duomenys neskelbtini)" servisą. 2019-07-26 jie gavo remonto sąmatą 503,24 Eur sumai, kurią jis pateikė prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Kad sąmatoje netikslingai buvo nurodyta įvykio data, jis nepastebėjo, bet iki kreipimosi į servisą a/m nebuvo patekęs į jokį eismo įvykį ar kaip nors kitaip sugadintas. Be to, 2019-07-17 taip pat buvo kreiptasi į UAB "(duomenys neskelbtini)" servisą, iš kurio 2019-07-18 buvo gauta remonto sąmata 758,60 Eur sumai. Sulyginus sąmatas, buvo nuspręsta pasirinkti pigesnį servisą. Materialinių pretenzijų nei jis, nei a/m savininkė kaltininkei neturi, nes išlaidas apmokėjo draudimo bendrovė. Po atliktų remonto darbų sugadintos detalės liko servise (b.l. 12-14).
Teisiamajame posėdyje liudytojas D. L. parodė, jog kaltinamąją ir nukentėjusįjį matė per incidentą. Važiavo jis gatve iš draugo namų. Matė, kai ši moteris ėjo per perėją, (duomenys neskelbtini) gatve netoli „Maksimos“. Kai automobilis „Lexus“ senas visureigis, suko į dešinę, moteris ėjo į perėja. Matė, kai mažomis tolerancijomis suko, pirmas klausimas buvo, ar nekliudė jos. Iš vairuotojo vietos iššoko šitas žmogus (rodo į nukentėjusįjį). Pamatė, kad jis pradėjo tampyti moterį, neleido jis, D. L., to daryti, nes jis buvo agresyviai nusitekęs, pastatė jis, D. L., savo automobilį, užgesino jį, paliko stovėjimo aikštelėje. Išėjo jis, D. L., skirti, kad nieko neatsitiktų. Pradėjo ne cenzūriniais žodžiais keikti. Pasakė jis, D. L., kad skirstomės, ramiai. Atrodė, kad užmuš tą moterį, pasakė jis, D. L., kad atšoktų, moteris padėkojo ir nuėjo. Nukentėjusysis įšoko į automobilį, moteris nuėjo link parduotuves, pagalvojo jis, D. L., kad viskas baigėsi. Tiek ir matė. Neįsivaizduoja, ar kas policijai paskambino. Jo, D. L., automobilis priklausė mamai, po incidento skambino mama, sakė, ką prisidirbai, sakė, jog policija ieško jo, numerį davė policininkams, jie susisiekė su juo, D. L., pasakė jis, kad matė įvykį ir ar gali duoti parodymus. Automobilio matyt numerius per registratorių ar kameras pamatė, taip ir atsirado, atsitiktinai matė įvykį. Jis, D. L., matė lyg kaip važiavo, kaip gerai prisimena, jam atrodo, kad važiavo. Jam atrodo, kad išsuko į dešinę, moteris ėjo. Nepamena jos veiksmų. Nepamena, kad buvo priėjus. Prisimena, kaip tampė, prisimena, kad ėjo per perėję. Jei gerai pamena, automobilis suko į dešinę, jam atrodo, kad taip. Prieš pusę metų buvo. Prisimena, kai paskui už perėjos viskas įvyko. Nelabai atsimena, ar buvo koks kontaktas moters su automobiliu, atsimena, sukosi kažkas į veidrodėlį, ar „lexus“ kliudė, prisimena, kad vyko viskas dėl veidrodėlio. Kai vyko konfliktas, buvo minėtas veidrodėlis, neprisimena, kas minėjo, turbūt nukentėjusysis, šitas žmogus (rodo į nukentėjusįjį). Šią moterį (rodo į kaltinamąją) pamatė atėjęs šiandien čia. Nuo įvykio iki dabar nebendravo. Taip, yra pasakojęs draugams, ką matė. Iš kaltinamosios pusės nieko nematė, tik policininkę, kai surašinėjo parodymus. Jis, D. L., neperskaitė rašto jos, ji perskaitė jo, D. L., parodymus, paprašė, kad atsiųstų, tačiau neatsiuntė. Buvo necenzūriniai žodžiai sakyti ant jo, D. L., tikrai neatsimena, kokie ir jis, D. L., labai supyko. Atsakė irgi necenzūriniais žodžiais, stūmė ranka, kad atstotų vairuotojas. Matė, kad tampė jis moterį, nebūtų kitaip šokęs, jei elgtųsi civilizuoti žmonės. Jis, D. L., gerai nepamena, ar buvo mašina, ar jis, D. L., praleido nukentėjusiąja, judėjo gatve, „(duomenys neskelbtini)“ buvo po kaire. Pamatė, kai sustabtelėjo. Nepamena, ar dar buvo automobilių. Vairuotojas atsisėdo į automobilį ir maža tolerancija išvažiavo. Labai maža tolerancija – vadinasi, agresyviu galima pavadinti, kai prasisuka ratai. Jis, D. L., matė moterį, matė „Leksusą“, matė kairį automobilio šoną. Tarpas tarp automobilio ir moters buvo mažas. Tą tikrai matė, milimetrais turėjo būti užsukta. Žino, kad automobilis stovėjo ant perėjos. Nepasakys tokios detalės, kurioj vietoj buvo automobilis. Nežino, kokia yra perėja. Kiek prisimena, kad per perėją ėjo moteris, o „Leksusas“ buvo ant perėjos. Kaip moteris elgėsi, jis, D. L., nepastebėjo, pastebėjo, kai iššoko iš automobilio vairuotojas, tik tą pastebėjo. Veidrodėlio būklės nepamena. Gali būti, kad matė jis, D. L.,, tačiau būklės nepamena. Šūkių tikrai nepamena veidrodėlio, o pozicijos neprisimena. Stiklų nematė, ar mašina buvo apgadinta, nematė, kad būtų kažkas. To fakto neužfiksavo, kad kažkas būtų jam blogai. Buvo mergina, neprisimena jos, balsą prisimena, lyg ir girdėjo balsą, bet ji buvo automobilyje. Garsus balsas, jo, D. L.. Mergina iš automobilio sakė grįžti, bet negali patikslinti. Tai buvo šaukimas. Ši moteris (rodo į kaltinamąją) nuėjo į „Maksimą“, automobilio vairuotojas šoko į mašiną per „tapkę“ ir numinė. Spaudė per akseleratoriaus pedalą, prasisuko ratai, buvo agresyvus startas. Galvojo, kad konfliktas baigėsi ir išvažiavo jis, D. L.. Nepamena, ar matė daiktus ant perėjos, moteris nueidama padėkojo. Padėkojo, kad apgynė, ją būtų sužaloję, jis atrodė neprognozuojamas. Nukentėjusysis atrodė, kad gali sužeisti šią moterį.
Teisiamajame posėdyje liudytojas R. A. parodė, jog tąkart gavo pranešimą, datos laiko neatsimena, kad (duomenys neskelbtini) yra nulaužtas automobilio veidrodėlis ir įtariamoji moteris šalinasi iš įvykio vietos, jie reagavo. Jiems pranešė, kad įtariamoji važiuoja autobusu, vaikinas važiuoja kartu. Pasakė vietą, (duomenys neskelbtini). Susistabdė autobusą, bendravo jis, R. A., su ponia, asmeniškai bendravo. Vyras buvo pranešėjas. Kad neužlaikyti autobuso, vyras prisistatė, kad yra pranešėjas, pasakė, kad jam yra nulaužtas automobilio veidrodėlis. Patikslino aplinkybes, paaiškino, kad ranka nulaužė veidrodėlį, moteris aiškino, kad vaikinas jos nepraleido per perėją, signalino, kilo konfliktas tarp jų. Ji neigė, kad veidrodėlį nulaužė tyčia. Atvažiavo „Leksusas“, dešinės pusės veidrodėlio stiklas buvo iškritęs, laikėsi ant laidų. Pasakė, kad yra filmuota registratoriumi, paprašė jis, R. A., medžiagos, pasiūlė, kad reikia važiuoti abiems pusėms į komisariatą, nuvažiavo išsiaiškinti. Moteris buvo susijaudinusi. Veidrodėlio stikliukas laikėsi ant laidų, veidrodėlį įstatė į vietą, nelabai jis, R. A., atsimena, bet važiavo automobilis su tuo veidrodėliu, tiksliai nepasakys, kaip buvo. Jam atrodo, kad jie parodė, kad veidrodėlis nesilaiko. Paspaudus iškrito, tačiau įstatė į vietą. Forma buvo natūrali. Bendravo jis, R. A., su moterimi, kitas pareigūnas bendrą tvarką prižiūrėjo. Tikrai neatsimena, ar kažką sakė, kad nuimti veidrodėlį reikia, apžiūrinėjo asmeniškai jis, R. A., veidrodėlį. Buvo ir daugiau ekipažo, bet jie atvažiavo ir išvažiavo, paklausė ar reikia pagalbos, pasakė jis, R. A., kad susitvarkys. Buvo du ekipažai. Buvo aukštas pareigūnas. Aukštas pareigūnas M. L..
Teisiamajame posėdyje liudytojas O. J. parodė, jog M. pažįsta 30 metų. Nukentėjusįjį pirmą kartą mato. Nėra daug ką sakyti, kiek prisimena. Būdamas namie, gavo skambutį, nubėgo į svetainę, pamatė, kad skambina M. Paėmė telefoną, sakė: „alio“, tačiau atsakymo jokio nebuvo, balso irgi nebuvo. Buvo tik triukšmas, suprato, kad yra gatvėje ir atsijungė. Grįžo į virtuvę, girdi, kad vėl skamba telefonas, užrašyta M. Pakėlė, girdėti buvo kažkoks kvėpavimas audringas. Girdėjo, kad kažkas kažkur bėga, mašinos važiuoja. Buvo girdėti vyro balsas. Griežtas balsas sakė: „kur tu bėgi“. M. paskui paėmė arčiau telefoną, sakė: „ponas O. padėkit man, vyras mane puola, nežinau dėl ko puola, esu (duomenys neskelbtini) prie 24 autobuso maršruto“ ir atsijungė telefonas. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), pirma mintis buvo, kad neatvažiuos ir nepadės. Paskambino 112, pasakė, kad gavo skambutį, kad prašo pagalbos. Dar kai M. paskambino, antrą kartą, girdėjo, kai rėkė: „žmonės padėkite, mane puola“. Mintyse pagalvojo, kad tikrai rimta, nes vyras sakė: „aš tave pamokysiu“, viską jis susakė telefonu 112. Buvo ir antras skambutis, prašė duoti tel., dar kartą pasakė, kad važiuotų, kad yra trijų vaikų mama, kad padėtų jai. Po 10-15 min M. padėkojo, pasakė, kad policija jau atvažiavo, yra mašinoje. Klausė, kur veža, kokia eiga. Sakė, jog mašinoje yra, sustabdė autobusą, paėmė žmogų ir veža į VPK. Kitą dieną paskambino apie 10 val., paklausė, dėl ko viskas įvyko. Paskui paskambino 112, kad užregistruoti skambutį, kad skambutis būtų saugomas. Įvykio nematė, nebuvo ten. Kiek suprato, kad ėjo per perėją, galvojo, kad požeminėje perėjoje puola ją. Paskui suprato, kad nedavė jai į ekspertizę siuntimo. Kiek suprato, kad vyras bandė ją sulaikyti, ji bėgo. Kad buvo parduotuvės viduje, vėliau turguje. Nepasakojo, ji daug.
Teisiamajame posėdyje liudytoja M. M., parodė, jog nepažįsta kaltinamosios, nukentėjusysis yra jos draugas. Su M. važiavo iš darbo, privažiavus (duomenys neskelbtini) gatvės perėją sustojo, buvo piko metas. Sustojo praleisti žmonių, dvi moterys praėjo ramiai, o šita moteris (rodo į kaltinamąją), ėjo kalbėdama telefonu, labai ramiai. Jai papypseno, kad atkreiptų dėmesį, moteris visiškai nereagavo, ėjo link perėjos galo, atsisuko, priėjo prie veidrodėlio, kelis kartus sudavė ir smūgiu sudavė. Apsisuko ir pradėjo eiti tolyn. Draugas išlipo iš automobilio, nežino, ką kalbėjo jie, nes nieko negirdėjo. Moteris pradėjo mojuoti rankomis, pradėjo rėkti, jog gelbėtų. Nusisuko ir nuėjo ramiai. Nuvažiavo priparkuoti automobilio. Draugas sakė, jog ji skambintų policijai ir nubėgo ieškoti tos moters. Informavo policiją, kur važiavo, kad daužė veidrodėlį, pabaigusi šnekėti, pradėjo eiti link „(duomenys neskelbtini)“, pamatė, kaip moteris pradėjo bėgti link (duomenys neskelbtini) turgaus. Ji laukė, nežinojo, ką daryti. Grįžo prie automobilio, pažiūrėjo, ar netrukdo eismui, nes buvo nepatogiai pastačiusi. Vaikščiojo pirmyn atgal. Paskambino draugas pasakė, kad atvažiavo policija, pasakė, jog atvažiuotų ji. Policininkai paklausė kas įvyko, pasakė, kad nudaužė veidrodėlį, kad turi filmuotą medžiagą. Atsisėdo jie į automobilį, policininkai į savo, pasiėmė moterį ir išvažiavo. Šitą moterį mato pirmą kartą, anksčiau jos nebuvau mačiusi. Neatsimena, ką kalbėjo mašinoje, gal kažką ir sakė iš streso. Iš automobilio nebuvo išlipusi, gali būti, kad buvo pravėrusi duris. Kontakto su kaltinamąja iki trenkimo jokio nebuvo. Jie sustoję buvo prie perėjos, praėjo dvi moterys. Tuomet pradėjo judėti, įžengė į moteris, sustojo. Kaltinamosios mašina nelietė, fizinio kontakto nebuvo. Kai buvo moteris bebaigusi eiti perėją, ji žengė žingsnį ant šaligatvio, žengė atgal ir trenkė. Padarė du žingsnius iki mašinos. Neatsimena kuria ranka, yra stakta, nesitikėjo, kad bus smūgis. Tiksliai negali pasakyti, trys smūgiai tikrai buvo. Veidrodėlis užsilenkė iškart, nematė, kas buvo. Su pareigūnais žiūrėjo, iškrito stikliukas, jis buvo pakeltas ir įdėtas į vidų, tačiau neprisitvirtino ir įdėjo į mašiną jį. Vaizdo įrašas buvo atiduotas tą pačią akimirką pareigūnams. Ji matė užlenktą veidrodėlį, korpuso netikrino, nežiūrėjo. Veidrodėlis buvo kur kas arčiau stiklo nei įprastai. Kai jis nuvažiavo prie pareigūnų, kur moteris buvo sustabdyta, pareigūnai pamatę, kad iškrypę, jie kartu su draugu ištraukė veidrodėlį, pareigūnas šalia buvo. Kuris buvo šiandien čia tas pats pareigūnas. Niekas nebuvo nuimtas iki komisariato. Neatsimena, kai važiavo, vairuotojo atlenktas veidrodėlis tikrai buvo, o iš kitos pusės ji neatsimena, kaip buvo. Servise korpusas buvo nukeltas, bet ne anksčiau. Keitė jį ir nuėmė. Tikrai nežino, kur yra dabar veidrodėlis, serviso reiktų klausti. Neatsimena, kad būtų panaudotas kaip daiktinis įrodymas. Ji ne sėdėjo kaip smauglys, neatsimena kokios buvo emocijos prieš 6 mėn., ar laiminga, ar susierzinusi buvo. Pajudėjo nuo perėjos, kad neužstatyti eismo. Pypseno moteriai, kai buvo sustoję. Jie sustojo praleisti du žmones, tada galbūt pajudėjo, tada įžengė moteris, kai buvo ties mašina ir slinko, jie papypseno, o paskui perėjoje, priėjo, daužė veidrodėlį, pradėjo eiti link niekur nieko. Išlipo draugas, kad ją sustabdyti. Neatsimena, ar buvo tikrai greitas stabdymas. Jos automobilis, taip draugas artimas. Draugas nuvažiavo, ji patraukė automobilį, draugas sustojo, kad galėtų išlipti ir moterį surasti, ji pataisė mašiną, kad netrukdytų eismui. Veidrodėlis buvo užlenktas. Ji neatsimena, ar komentavo, bet kurį žmogų mano erzintų, kai piko metu 17 val. žmogus eitų lėtai ir kalbėtų telefonu. Juk buvo piko metas.
Teisiamajame posėdyje liudytoja V. A. parodė, jog prieš įvykį nei kaltinamosios, nei nukentėjusiojo nebuvo mačiusi ir dabar jų nepažintų, jeigu būtų sutikusi gatvėje. Tikslios datos negali pasakyti, kada įvykis įvyko, bet įvykio dieną ji važiavo po darbo. Buvo apie 18 val. laiko. Iš (duomenys neskelbtini) gatvės ji suko į kairę ir sustojo prie sankryžos. Ta gatvė, į kurią jai reikėjo, sukant į kairę, įsukti, gana judri ir daug automobilių važiuoja. Ji sustojo ir laukė, kol bus tarpas ir galės pasukti į kairę. Toliau matė, kad žmogus išeina į važiuojamąją kelio dalį, nesidairydamas, kalbėdamas telefonu, tiesiog eina. Bet kadangi ji stovi - pro ją eina. Kitas automobilis, jai iš dešinės, suka į kairę ir prie jos sustoja lygiagrečiai, tą moterį praleidinėja. Jie stovi laukia – ji, kad išsukti į kairę, o tas vairuotojas, kad pėsčiąją praleisti. Jai beeinant, jis šiek tiek pyptelėjo, nes moteris buvo labai įsijautusi į telefoninį pokalbį, nepasuko galvos, nei į kairę, nei į dešinę. Jis jai pyptelėjo, ji, V. A., dairėsi į kairę ir į dešinę, kada jai bus laisva. Ir atsisuko į kairę ir žiūri, kad ta moteris priėjusi prie mašinos, tikrai nepastebėjo į kurią vietą pliaukštelėjo per automobilį, ar tai buvo stiprus smūgis, na tai buvo prilietimas ranka to vairuotojo mašinos. Ji, V. A., tuomet atsisuko langą, aišku nieko nesigirdėjo, nes ji pliaukštelėjo, apsisuko ir toliau ėjo. Paskui pamatė, kad tas vairuotojas išlipo iš automobilio ir juda link jos, bet kadangi jai, V. A., atsilaisvino kelias tai ji išsuko į kairę ir nuvažiavo. Pėsčioji 5-7 žingsnius padarė, kol atsisuko priėjo ir pliaukštelėjo, sunku dabar pasakyti. Automobilis buvo sustojęs, jie stovėjo lygiagrečiai. Negali tiksliai pasakyti, bet gal kelis žingsnius pėsčioji buvo nuėjusi nuo automobilio, bet kažkur netoli to automobilio, kai ji apsisuko ir priėjo prie automobilio. Pyptelėjimas buvo švelnus, trumpas - dėmesio atkreipimas. Ji girdėjo vieną pyptelėjimą. Kadangi moteris kalbėjo telefonu ir tas pyptelėjimas atkreipė dėmesį į kitą pusę, tuomet ji atsisuko link tos mašinos ir kiek ten tų žingsnių buvo. Vairuotojas išlipo iš mašinos ir pajudėjo link pėsčiosios, o tuomet ji, V. A., nuvažiavo. Neatpažįsta, ar ši moteris (rodoma į kaltinamąją), nes ji nesikoncentravo į tuos žmones. Datą tik gali orientuotis pagal aplinką, kad tai nebuvo šalta ir buvo po darbo – vakare, tiksliai nepasakys. Taip ji iš (duomenys neskelbtini) norėjo sukti į kairę. Įvykių tiksliai neprisimins, bet jai pasirodė arba bent jau taip užsifiksavo, kad kito automobilio vairuotojas atvažiavo iš (duomenys neskelbtini) pusės ir jis pro ją suko į kairę. Bet tiksliai neatkreipė dėmesio. Taip, jis iš pagrindinės gatvės suko į (duomenys neskelbtini) ir jie lygiagrečiai vienas kito stovėjo. Nuo jos buvimo vietos iki tos vietos, kur buvo įvykis, atstumas buvo daugmaž per automobilio plotį. Buvo pavakarė, bet buvo šviesu. Pėsčioji jai praėjo iš dešinės. Negali pasakyti, ar kai vairuotojas pyptelėjo, pėsčioji buvo perėjusi gatvę. Jai atrodo, kad kai vairuotojas pyptelėjo ir pėsčioji atsisuko, ji pliaukštelėjo gal vieną kartą ranka per tą mašiną. Ten buvo dešinė pusė to automobilio, bet kuri vieta, gal priekinis bamperis ir dešinė pusė. Bent vieną kartą tai tikrai pliaukštelėjo per automobilį. Keli žingsniai pėsčiosios tikrai buvo, jai reikėjo atsisukti ir pasiekti automobilį, kad pliaukštelėti. Bet kiek ji paėjo tikrai nepasakys, nes ji, V. A., nuo pat pradžių įdėmiai nežiūrėjo į tą pusę. Tikrai neatsimena, kur buvo pėsčiosios telefonas, kai buvo pliaukštelėjimas į automobilį. Po pliaukštelėjimo pėsčioji nusisuko ir ėjo toliau, tuo tarpu vairuotojas išlipo iš automobilio ir judėjo link jos, o toliau ji nuvažiavo. Kažkoks triukšmas kilo, ką konkrečiai būtų vienas ar kitas sakęs, ji negirdėjo. Vairuotojas, kiek ji matė, pėsčiosios automobiliu nekabino. Kai pėsčiasis eina per kelią prie kurio stovi automobilis, tai pėsčiasis neina ant automobilio, kažkoks atstumas lieka, tai ji nematė, kad vairuotojas būtų ją prilietęs mašina, bamperiu ar būtų ją kažkaip užkabinęs. Mano, kad pėsčioji atkreipė dėmesį į automobilį tik po pyptelėjimo. Ji ėjo įsijautusi į telefoninį pokalbį, ji kalbėjo ir buvo dėmesys sukoncentruotas į kalbėjimą. Jai atrodo, tame posūkyje iš (duomenys neskelbtini) jos važiuojama kryptimi, nėra pėsčiųjų perėjos, bet reikėtų pasitikslinti. Jeigu žino tą sankryžą, ten pastoviai būna toje gatvėje skersai sustatyti automobiliai ir kai privažiuojama prie posūkio į kairę, ar į dešinę, nesvarbu pasižiūrima, ar pėstieji eina, neina, ar kažkokių kliūčių nėra, tuomet pėsčioji praeina ir tuomet dar pasislenkiama, nes nėra jokio matomumo, gatvė yra didelė ir plati į kurią norima įsukti. Ten taip ir slenkamasi, kiek įmanoma arčiau kelio, kad matytusi, ar nėra kliūčių. kai privažiuojama prie posūkio, pasižiūrima, ar pėstieji eina, tada pasislenkiama, nes nėra matomumo ten, taip ir slenkamasi kiek įmanoma arčiau kelio, ar ten yra kliūčių žiūrėdamas. Taip, jai pasirodė, kad automobilis atvažiavo iš dešinės pusės, iš (duomenys neskelbtini), tiksliai negarantuoja. Tas automobilis taip pat praleidinėjo pėsčiąją, kuri ėjo. O automobilis įsuko į (duomenys neskelbtini), iš dešinės pusės, ar iš kairės pusės ir, kadangi ten ta gatvelė siaura, o kita T formos gatvė – plati ir būtent ten, kur yra netoli nedidelė (duomenys neskelbtini) parduotuvė, ten nuolat, ypač vakarais, būna sustatyta daug automobilių ir tie automobiliai taip pat užima kažkokią gatvės dalį. Nežino, negali atsakyti, ar galima būtų teigti, kad automobilis sustojo praleisdamas pėsčiuosius ne mažesniu atstumu nei automobilio plotis nuo bordiūro (duomenys neskelbtini). Plačiojoje gatvėje būna sustatyti automobiliai, ne (duomenys neskelbtini) gatvėje. Taip, dairėsi ji ir į dešinę, ir į kairę norėdama pravažiuoti. Ne, ne iš karto pastebėjo privažiuojantį automobilį, kuris sustojo praleisti pėsčiuosius. Jai atrodo, kiek dabar atsimena, kad kai ji stovėjo, automobilis sukdamas, praleisdamas pėsčiąją, privažiavo. Šito automobilio, kartu su pėsčiąja nuolat nestebėjo, todėl sako, nėra garantuota, ar jis dešinės įsuko, ar iš kairės. Vienas dalykas pėsčioji per kelią ėjo, kurią reikėjo praleisti, kitas dalykas žiūrėjo ji, ar nėra kliūčių iš šalies. Automobilis buvo šviesios spalvos, džipo formos, šiek tiek aukštesnė. Pyptelėjimo metu pėsčiasis stovėjo netoli to automobilio. Tikrai negarantuoja, ar iš automobilio priekio, ar iš šono. Pėsčioji ėjo pro automobilio priekį, ar ji buvo dar prie dešiniojo šono bamperio, ar jau buvo žingsnį žengusi ant šaligatvio, tikrai negarantuoja, galbūt jau buvo užlipusi ant šaligatvio. Jos automobilio priekis buvo dešinėje, o kito automobilio iš kairės. Tarp jos automobilio priekio ir kito automobilio priekio atstumas buvo metras ar pusantro. O atstumas šonuose netolimas. Kartais ta gatve pravažiuoja, suka į kairę ir išvažiuoja į (duomenys neskelbtini). Iki posėdžio paskutinį kartą važiavo prieš kelis mėnesius. Jai atrodo, bet gali ir klysti, kad ten pėsčiųjų perėjos nebuvo.
Teisiamojo posėdžio metu ištirta byloje esanti vaizdo medžiaga. 1 failas – filmas: atstumas iki perėjos. 2 failas – filmas: ėjimas per perėją su telefonu. 3 failas – filmas: smūgis. 4 failas - smūgio filmukas. 5 failas – rodoma Marija: filmukas. Ištirtas įrašas 16(03-07-19 17,,34‘‘ ,,38‘‘), įrašas 02 (03-07-19 17 ,,33‘‘,,31‘, įrašas 08 (03-07-19 17,,33‘‘,,48‘‘, įrašas 14(03-07-19 17‘‘ ,,33‘‘,,32‘‘), įrašas 14(03-07-19 17 ,,34‘‘ ,,41‘‘), įrašas 16(03-07-19 17 ,,33‘‘ ,,39‘‘); garso įrašai: 2019-07-03 17.34.05; 2019-07-03, 17.35.47; 2019-07-03, 17.53.53; 2019- 07-03, 17.57.22; įrašai ,,Bitkevičiūtė‘‘: 1, 2, 3.
Pateiktas automobilio Lexus, v/n (duomenys neskelbtini), vaizdo registratoriaus vaizdo įrašas. Jame užfiksuota, kad automobilis pravažiuoja (duomenys neskelbtini) iš dešinės parduotuvę "Maxima", esančią (duomenys neskelbtini), ir rengiasi sukti į dešinę, į (duomenys neskelbtini). Prie pėsčiųjų perėjos, esančios (duomenys neskelbtini) sankryžoje, a/m sustoja, nes per perėją eina mergina. Po merginos į perėją įžengia M. B., kuri kalba telefonu. Automobilį vairuojantis M. K., laukdamas, kol M. B. pereis gatvę, keikiasi jos atžvilgiu necenzūriniais žodžiais. Kai M. B. dingsta iš kameros akiračio, M. K. pradeda vėl keiktis. Tuo metu iš priešingos pusės (duomenys neskelbtini) atvažiuoja automobilis Opel, v/n (duomenys neskelbtini) kuris sustoja ir iš jo išlipa D. L., kuris nueina ta pačia kryptimi kaip ir M. B., kol dingsta iš kameros akiračio. Lauke girdisi triukšmas, panašus į ginčą. D. L. grįžta į savo automobilį ir išvažiuoja. Į automobilį pagal garsus grįžta ir M. K.. Automobilis pajuda. M. K. sako M. M., kad M. B. nulaužė automobilio veidrodėlį, todėl jis kvies policiją. Automobilis truputį pavažiuoja, pasuka į dešinę ir sustoja (l. 37-38).
Pateikti pranešimų BPC garso įrašai. Iš jų matyti, kad dėl įvykio skambinta iš telefonų Nr. (duomenys neskelbtini) (M. K.), (duomenys neskelbtini) (M. M.), (duomenys neskelbtini) (M. B.; 3 kartus) ir (duomenys neskelbtini) (O. J.; 2 kartus). M. K. skambino 2019-07-03d. 17.25 val. Pokalbio trukmė - 8,07 val. Pokalbio turinys iš esmės atitinka jo parodymus. M. M. skambino 2019-07-03d. 17.34 val. Pokalbio trukmė - 2,26 min. Pokalbio turinys iš esmės atitinka jos parodymus. M. B. pirmą kartą skambino 2019-07-03d. 17.43 val. Pokalbio trukmė - 0,52 min. Ji pranešė, kad važiuoja 24-o maršruto autobusu, o ją persekioja vyras, kuris teigia, kad ji nulaužė jo a/m veidrodėlį, o iš tiesų jis ją nutrenkė pėsčiųjų perėjoje. M. B. antrą kartą skambino 2019-07-03d. 22.34 val. Pokalbio trukmė - 0,36 min. M. B. trečia kartą skambino 2019-07-03d. 22.38 val. Pokalbio trukmė - 0,47 min. Abu kartus ji norėjo išsiaiškinti, kur galima nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą ir mechanizmą. O. J. pirmą kartą skambino 2019-07-03d. 17.53 val. Pokalbio trukmė - 2,45 min. O. J. antrą kartą skambino 2019-07-03d. 17.57 val. Pokalbio trukmė - 2,03 min. Abiejų pokalbių turinys iš esmės atitinka jo parodymus. Atskirai pažymėtina, kad abu kartus jis prisistatė, kaip buvęs aukštas pareigas užėmęs policijos pareigūnas ir bandė teigiamai charakterizuoti M. B. (l. 65-68, 71-72).
Pateikti P/c "(duomenys neskelbtini)", esančio (duomenys neskelbtini), stebėjimo kamerų vaizdo įrašai. Juose užfiksuota, kaip M. K. vaikšto paskui M. B.. Jokio fizinio kontakto tarp jų nėra (l. 74-75).
Iš įvykio vietos apžiūros matyti, jog buvo atlikta įvykio vietos apžiūra. Jos metu nustatyta, kad apžiūrima pėsčiųjų perėja yra (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Šalia yra parduotuvė "(duomenys neskelbtini)", esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje stebėjimo kamerų nėra (l. 56-58).
Iš automobilio Lexus, v/n (duomenys neskelbtini), apžiūros matyti, jog nustatyta, kad a/m dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis be stikliuko, matosi tik laidai. Ant veidrodėlio korpuso ryškių įbrėžimų nematyti. Ant priekinės keleivio sėdynės guli veidrodėlio stikliukas (l. 39-43).
Iš 2019-07-18 paslaugų užsakymo UAB "(duomenys neskelbtini)" Nr. 8269, matyti, kad automobilio Lexus, v/n (duomenys neskelbtini), planuojamo remonto kaina sudarytų 758,60 Eur (detalės - 731,67 Eur, o darbai - 26,93 Eur) (l. 51).
Pateikta 2019-07-26 UAB "(duomenys neskelbtini)" remonto sąmata Nr. J886. Joje nurodyta, kad automobilio Lexus, v/n (duomenys neskelbtini), remontas kainuotų 512,13 Eur su PVM, (darbai be PVM - 9,45 Eur, dažymo medžiagos be PVM - 38,83 Eur, dažymas be PVM - 41,99 Eur, detalės be PVM - 332,98 Eur (iš jų - 6,53 Eur už smulkias dalis); viso be PVM - 423,25 Eur, PVM - 88,88 Eur) (l. 45-46).
Pateikta 2019-08-21 automobilio Lexus, v/n (duomenys neskelbtini), remonto sąskaita-faktūra ser. DIN Nr. 0086689 iš UAB "Autodina". Joje nurodyta, kad automobilio remontas kainavo 503,24 Eur su PVM (veidrodėlis (neoriginalus) be PVM - 326,446 Eur, dažai be PVM - 38,017 Eur, veidrodėlio keitimas be PVM - 9,45 Eur, veidrodėlio dangtelio dažymas be PVM - 41,99 Eur; iš viso už prekes 364,46 Eur be PVM ir už darbus 51,44 Eur be PVM, bendrai 415,90 Eur be PVM) (l. 52).
Pateiktas 2019-08-22 bendrovės "Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialas" pranešimas. Jame nurodyta, kad už automobilio Lexus, v/n (duomenys neskelbtini), remontą UAB "Autodina" išmokama 503,24 Eur. Išskaita sudaro 289 Eur. (l. 55)
Ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00365-19 medžiaga. Iš jos matyti, kad 2019-08-09 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje, panaikinus 2019-07-17 Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 6 PK nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl M. B. pareiškimo, pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00365-19 pagal LR BK 284 str. Pareiškime M. B. nurodė, kad 2019-07-03 apie 17.20 val. ėjo per pėsčiųjų perėją. Staiga greitai privažiavo a/m Lexus, kuris staigiai sustabdė. Ji išsigando ir trenkė į a/m veidrodėlį, kuris nuo smūgio užsilenkė. Iš a/m iššoko vairuotojas, kuris pradėjo ją persekioti ir panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą. Ji bandė nuo jo pabėgti į parduotuvę "(duomenys neskelbtini)", o po to įlipo į 26-o maršruto autobusą, bet vairuotojas ją pasivijo. Apklausta kaip liudytoja, M. B. parodė, kad a/m jos vos nenutrenkė - jis, jai einant per perėją, stovėjo, o baigiant pereiti, staiga pajudėjo į priekį ir sustojo. Ji labai išsigando ir iš netikėtumo atsisuko į a/m ir sukdamasi dešine ranka užkabino dešinės pusės veidrodėlį, kuris užsilenkė. Po to a/m vairuotojas ją užpuolė ir sužalojo. Ją apgynė kažkoks nepažįstamas vyras. Dėl tolimesnės įvykių eigos jos parodymai sutampa su pareiškimu ir iš esmės atitinka parodymus, duotus šiame ikiteisminiame tyrime, tik gerokai labiau akcentuojamas jos atžvilgiu panaudotas smurtas. Specialisto išvadoje Nr. G2298/2019(01) nurodyta, kad M. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis kairėje rankoje ir kojose. M. K., apklaustas kaip įtariamasis, davė parodymus, kurie iš esmės atitinka parodymus, duotus šiame ikiteisminiame tyrime. Pasak jo, jokio fizinio kontakto tarp jo ir moters nebuvo. 2019-10-15 ikiteisminis tyrimas nutrauktas LR BPK 3 str. 1d. 1p. ir BK 29 str. pagrindais. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad M. K. pagal kilusias pasekmes nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. Jis siekė sulaikyti M. B., kaip galimai nusikalstamą veiką padariusį asmenį, todėl jo veiksmai nelaikytini nusikalstamais ir pagal LR BK 140 str. 1d. dėl jos sužalojimo (b.l. 81-92).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo motyvai dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Už šios nusikalstamos veikos įvykdymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Šios veikos kvalifikavimą lemia tokie objektyvieji nusikaltimo padarymo požymiai, kaip padarytos veikos pobūdis, padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šios teisės normos dispozicijoje nurodytais būdais, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus.
Teismų praktikoje įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis, ilsėtis ir panašiai. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatyti, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėti; tiesa, padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta.
Šios nusikalstamos veikos padarymo vieta yra viešoji vieta. Tai tokia erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Be to, veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne; svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-53-693/2018, 2K-66-942/2017, 2K-308-942/2017).
Nagrinėjamu atveju surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindo konstatuoti, jog kaltinamosios M. B. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo įrodyta visiškai. Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos padarymo vieta yra vieša, t.y. pėsčiųjų perėja (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Patį įvykį matė ir pašaliniai žmonės, buvo sutrikdyta jų rimtis, tai nukentėjusysis M. K., jo bendrakeleivė M. M., liudytojas vairuotojas D. L., kuris taip pat nutraukė važiavimą ir buvo priverstas išlipti iš automobilio ir žiūrėti, kas vyksta, liudytoja V. A.. Tai, jog tai viešoji vieta patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas. Iš ivykio vietos apžiūros nustatyta, jog įvykio vieta – minėta pėsčiųjų perėja šalia kurios yra parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo kamerų, kuriomis būtų stebėta vietovė, nėra.
Byloje nustatyta, jog buvo sugadintas nukentėjusiojo automobilio Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) veidrodėlis. Iš apžiūros protokolo nustatyta, jog automobilio dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis yra be stikliuko, matyti tik laidai. Stikliukas gulėjo ant priekinės keleivio sėdynės. Pridėta remonto sąskaita – faktūra, iš kurios matyti, jog remonto darbai kainavo 503,24 Eur, 415,90 Eur be PVM.
Kaltinamoji M. B. neginčijo, jog sudavė per veidrodėlį, tačiau nurodė, jog tai nutiko netyčia po to, kai nukentėjusiojo automobilis ant jos vos neužvažiavo. Ji sukosi ir netyčia kliudė veidrodėlį.
Nukentėjusysis M. K. paneigė tokią kaltinamosios M. B. versiją. Jis parodė, jog sustojo su automobiliu prie perėjos, praleido dvi moteris. Tada įžengė į perėja kaltinamoji, ėjo labai lėtai, susidarė už jos spūstis, žinojo, kad negalima daryti, trukdo eismui, nes kalbėjo telefonu. Pradėjo jis važiuoti lengvu spustelėjimu, matėsi, kad kaltinamoji supyko, priėjo prie priekinio keleivio pusės veidrodėlio, du kartus sudavė ir trečią kartą užlenkė. Kaltinamoji pradėjo šalintis iš įvykio vietos, jis įjungė avarinį ir paprašė, kad palauktų. Kaltinamoji nelaukė. Jis patraukė automobilį, kad netrukdytų eismui ir nubėgo jos ieškoti. Liudytoja M. M. važiavusi kartu su nukentėjusiuoju M. K. parodė, jog privažiavus (duomenys neskelbtini) gatvės perėją sustojo, buvo piko metas. Dvi moterys praėjo ramiai, o kaltinamoji ėjo kalbėdama telefonu, labai ramiai. Jai papypseno, kad atkreiptų dėmesį, moteris visiškai nereagavo, ėjo link perėjos galo, atsisuko, priėjo prie veidrodėlio, kelis kartus smūgiu sudavė. Apsisuko ir pradėjo eiti tolyn. Draugas išlipo iš automobilio, nežino, ką kalbėjo jie, nes nieko negirdėjo. Moteris pradėjo mojuoti rankomis, pradėjo rėkti, jog gelbėtų. Nusisuko ir nuėjo ramiai. Nuvažiavo priparkuoti automobilio. Kaltinamosios mašina nelietė, fizinio kontakto nebuvo. Kai buvo moteris bebaigusi eiti perėją, ji žengė žingsnį ant šaligatvio, žengė atgal ir trenkė. Padarė du žingsnius iki mašinos. Neatsimena kuria ranka, yra stakta, nesitikėjo, kad bus smūgis. Tiksliai negali pasakyti, trys smūgiai tikrai buvo. Veidrodėlis užsilenkė iškart, nematė, kas buvo. Su pareigūnais žiūrėjo, iškrito stikliukas, jis buvo pakeltas ir įdėtas į vidų, tačiau neprisitvirtino ir įdėjo į mašiną jį.
Iš išimto vaizdo registratoriaus iš nukentėjusiojo automobilio matyti, jog užfiksuota, kad automobilis pravažiuoja (duomenys neskelbtini) iš dešinės parduotuvę "(duomenys neskelbtini)", esančią (duomenys neskelbtini), ir rengiasi sukti į dešinę, į (duomenys neskelbtini). Prie pėsčiųjų perėjos, esančios (duomenys neskelbtini) sankryžoje, automobilis sustoja, nes per perėją eina mergina. Po merginos į perėją įžengia M. B., kuri kalba telefonu. Automobilį vairuojantis M. K., laukdamas, kol M. B. pereis gatvę, keikiasi jos atžvilgiu necenzūriniais žodžiais. Kai M. B. dingsta iš kameros akiračio, M. K. pradeda vėl keiktis. Tuo metu iš priešingos pusės Dūkštų g. atvažiuoja automobilis Opel, v/n (duomenys neskelbtini) kuris sustoja ir iš jo išlipa D. L., kuris nueina ta pačia kryptimi kaip ir M. B., kol dingsta iš kameros akiračio. Lauke girdisi triukšmas, panašus į ginčą. D. L. grįžta į savo automobilį ir išvažiuoja. Į automobilį pagal garsus grįžta ir M. K.. Automobilis pajuda. M. K. sako M. M., kad M. B. nulaužė automobilio veidrodėlį, todėl jis kvies policiją. Automobilis truputį pavažiuoja, pasuka į dešinę ir sustoja. Vaizdo įrašai buvo ištirti ir teisiamajame posėdyje.
Įvykį matė du liudytojai vairuotojai, kurie tuo metu buvo sustoję prie pėsčiųjų perėjos. Liudytojas D. L. parodė, jog matė, kai automobilis „Lexus“ suko į dešinę, moteris ėjo į perėją. Matė, kai mažomis tolerancijomis suko, pirmas klausimas buvo, ar nekliudė jos. Nelabai atsimena, ar buvo koks kontaktas moters su automobiliu, atsimena, sukosi kažkas į veidrodėlį, ar „Lexus“ kliudė, prisimena, kad vyko viskas dėl veidrodėlio. Tarpas tarp automobilio ir moters buvo mažas. Iš vairuotojo vietos iššoko nukentėjusysis. Pamatė, kad jis pradėjo tampyti moterį, neleido jis, D. L., to daryti, nes jis buvo agresyviai nusitekęs, pastatė jis, D. L., savo automobilį, užgesino jį, paliko stovėjimo aikštelėje. Nukentėjusysis keikėsi. Jis D. L. bandė užstoti moterį. Nukentėjusysis įšoko į automobilį, moteris nuėjo link parduotuves, pagalvojo jis, D. L., kad viskas baigėsi. Tiek ir matė.
Kita liudytoja V. A., kuri buvo nustatyta teisiamojo posėdžio metu, su automobiliu stovėjusi prie perėjos parodė, jog tąkart iš (duomenys neskelbtini) gatvės ji suko į kairę ir sustojo prie sankryžos. Matė, kad žmogus išeina į važiuojamąją kelio dalį, nesidairydamas, kalbėdamas telefonu, tiesiog eina. Bet kadangi ji stovi - pro ją eina. Kitas automobilis, jai iš dešinės, suka į kairę ir prie jos sustoja lygiagrečiai, tą moterį praleidinėja. Jie stovi laukia – ji, kad išsukti į kairę, o tas vairuotojas, kad pėsčiąją praleisti. Jai beeinant, jis šiek tiek pyptelėjo, nes moteris buvo labai įsijautusi į telefoninį pokalbį, nepasuko galvos, nei į kairę, nei į dešinę. Jis jai pyptelėjo, ji, V. A., dairėsi į kairę ir į dešinę, kada jai bus laisva. Ir atsisuko į kairę ir žiūri, kad ta moteris priėjusi prie mašinos, tikrai nepastebėjo į kurią vietą pliaukštelėjo per automobilį, ar tai buvo stiprus smūgis, na tai buvo prilietimas ranka to vairuotojo mašinos. Ji, V. A., tuomet atsisuko langą, aišku nieko nesigirdėjo, nes ji pliaukštelėjo, apsisuko ir toliau ėjo. Paskui pamatė, kad tas vairuotojas išlipo iš automobilio ir juda link jos, bet kadangi jai, V. A., atsilaisvino kelias tai ji išsuko į kairę ir nuvažiavo. Pėsčioji 5-7 žingsnius padarė, kol atsisuko priėjo ir pliaukštelėjo, sunku dabar pasakyti. Automobilis buvo sustojęs, jie stovėjo lygiagrečiai. Negali tiksliai pasakyti, bet gal kelis žingsnius pėsčioji buvo nuėjusi nuo automobilio, bet kažkur netoli to automobilio, kai ji apsisuko ir priėjo prie automobilio. Pyptelėjimas buvo švelnus, trumpas - dėmesio atkreipimas. Ji girdėjo vieną pyptelėjimą. Kadangi moteris kalbėjo telefonu ir tas pyptelėjimas atkreipė dėmesį į kitą pusę, tuomet ji atsisuko link tos mašinos ir kiek ten tų žingsnių buvo. Vairuotojas išlipo iš mašinos ir pajudėjo link pėsčiosios, o tuomet ji, V. A., nuvažiavo. Kiek ji matė, pėsčiosios nukentėjusysis automobiliu nekabino. Kai pėsčiasis eina per kelią prie kurio stovi automobilis, tai pėsčiasis neina ant automobilio, kažkoks atstumas lieka, tai ji nematė, kad vairuotojas būtų ją prilietęs mašina, bamperiu ar būtų ją kažkaip užkabinęs. Mano, kad pėsčioji atkreipė dėmesį į automobilį tik po pyptelėjimo. Ji ėjo įsijautusi į telefoninį pokalbį, ji kalbėjo ir buvo dėmesys sukoncentruotas į kalbėjimą.
Taigi, šie liudytojos V. A. parodymai patvirtina nukentėjusiojo M. K., liudytojos M. M. parodymus, registratoriaus įrašą, veidrodėlio apžiūros protokolą, kad veidrodėlis sugadintas. Liudytojas D. L. tiesiogiai nematė, kaip buvo, net teigė, nematė, kaip moteris prisilietė prie veidrodėlio, nors pato kaltinamoji neneigė šio fakto, jog prisilietimas buvo. D. L. įvykį matė tik tada, kai jau kilo konfliktas tarp M. K. ir M. B. lauke dėl automobilio t. y. po smūgio į veidrodėlį fakto. Dar vienas liudytojas O. J. iš viso nieko nematė ir nieko nežino, nebent tai ką papasakojo M. B. paskambinusi prašydama pagalbos. T.y. dalis įrodymų yra apie tai, kas vyko jau po įvykio. T.y. liudytojo O. J. parodymai, skambučio bendrosios pagalbos telefonu duomenys (BPC įrašai), patrulių parodymai, Maxima kamerų vaizdo įrašai. Tai kaip elgėsi kaltinamoji M. B. ir nukentėjusysis M. K. iškarto po įvykio, didelės reikšmės šios veikos kvalifikacijai, įrodytumui neturi.
Taigi, kaltinamoji M. B. šalia pėsčiųjų perėjos, (duomenys neskelbtini) sankryžoje, kilus konfliktui tarp jos, kaip pėsčiosios, ir automobilio Lexus, vairuotojo M. K., sustojusio prie perėjos praleisti pėsčiųjų, dėl to, kad ji ėjo per perėją kalbėdama telefonu, kas prieštarauja Kelių eismo taisyklėms, ir tą darė, M. K. nuomone, per lėtai, M. K. paspaudus garsinį signalą ir jos atžvilgiu pareiškus pastabą su necenzūriniais įžeidžiančio pobūdžio žodžiais, kas laikytina menkaverte priežastimi, pašalinių asmenų akivaizdoje, kas nesustabdė nuo neteisėtų veiksmų atlikimo, vandališkais veiksmais demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, priėjo prie M. K. vairuojamo automobilio ir tyčia ranka keletą kartų sudavė į automobilio dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, dėl ko šis buvo sugadintas.
Šiuo atveju iš kaltinimo aplinkybių šalintina perteklinė aplinkybė „vandališkais veiksmais, nes padarytą veiką, veidrodėlio sugadinimą apima įžūlūs veiksmai. Byloje nenustatyta, jog kaltinamoji būtų niokojusi mašiną ar daugybę kartų ją daužiusi ir pan.
Vandalizmas – tai betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultūros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultūros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų dergimas, niokojimas bei naikinimas, taip pat kitokio svetimo turto daužymas, ardymas, padegimas, apipylimas dažais ar kitoks niokojimas, atsižvelgiant ir į niokojamo turto vietą, paskirtį, kultūrinę, inžinierinę ir socialinę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-513/2010, 2K-29/2012, 2K-37/2012, 2K-53-693/2018).???
Įžūlus elgesys – tai agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje pripažįstama, kad viešoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, tyčinis turto sugadinimas, atsižvelgiant į visas konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, gali būti vertinamas ir laikomas kaip įžūlus elgesys, demonstruojantis nepagarbą aplinkiniams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281/2013). Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 str. ir tada, kai kaltininkas, pažeidžią viešąją tvarką bent vieno pašalinio asmens akivaizdoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2011).
Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad kaltinamosios M. B. veika baigta, ji kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį.
Kaltinamosios M. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.
Civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalimi, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Skirdamas bausmę kaltinamajai M. B., teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, pirmiausia atsižvelgia į tai, jog padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas.
Kaltinamoji M. B. aukštojo išsilavinimo, išsiskyrusi, dirbanti, socialiai integruota. Nėra duomenų, jog būtų gydyta psichiatrijos įstaigose, į priklausomybės ligų centrą neįrašyta, administracine tvarka bausta, neteista.
Kaltinamosios M. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Civilinis ieškinys nepareikštas.
Įvertinęs visas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, teismas sutinka su prokuroro pozicija sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti M. B. už BK 284 str. numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kuri yra minimalaus, t. y. 50 MGL dydžio. Apskaičiuojant paskirtos baudos dydį atsižvelgtina į tai, kad nusikaltimo padarymo metu Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (tapatus MGL) buvo lygus 50 Eur.
Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d., M. B. nustatytinas 12 mėnesių terminas teismo paskirtai baudai sumokėti.
Dėl kardomųjų priemonių
Kaltinamajai M. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bus pradėtas vykdyti nuosprendis, pradėjus nuosprendžio vykdymą, panaikintina. Kaltinamoji laikinai sulaikyta ar suimta nebuvo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-
nusprendžia:
M. B. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jai bausmę – 50 MGL, t. y. 2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) Eur baudą.
Kaltinamajai M. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikinti.
Išaiškinti M. B., kad jai paskirta 50 MGL (2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) Eur) bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801. Sumokėjus baudą nuteistasis turi pateikti nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.