Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Dariaus Prankos ir Pauliaus Veršekio,

viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios M. B. gynėjos advokatės Dovilės Murauskienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažinta kalta, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir jai skirta 50 MGL, t. y. 2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) Eur bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

16. Taigi, pirmiau aptartais objektyviais bylos duomenimis šioje byloje nustatytai kad: 1) įvykio metu M. B. einant per pėsčiųjų perėją ir beveik baigiant ją pereiti, M. K. įjungė garsinį signalą ir pradėjo judėti link jos, beveik į ją atsitrenkdamas; 2) M. B., išsigandusi tokių netikėtų M. K. veiksmų, ranka sudavė smūgį į kairės (keleivio) pusės galinio matymo veidrodėlį, neneigė, kad smūgiai galėjo būti du, bet ne daugiau. Nuo smūgio automobilio veidrodėlis užsilenkė; 3) iš karto iš automobilio išlipęs M. K. puolė M. B. koneveikti necenzūriniais žodžiais ir tampyti, suėmęs už rankų; 4) pastebėjęs šiuos agresyvius, neetiškus M. K. veiksmus moters atžvilgiu, į konfliktą įsitraukė D, L., kuris, norėdamas apginti M. B., bandė sudrausminti M. K.; 5) apsižodžiavęs su D. L., M. K. sėdo į automobilį ir išvažiavo, o M. B. vėl susirado parduotuvėje Maxima.

25. Gynėjos įsitikinimu, tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas nesutiktų su aukščiau nurodytais argumentais dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių nebuvimo M. B. veiksmuose, šioje byloje egzistuoja visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti M. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu M. B. nuteista pagal BK 284 straipsnį, kuriame numatyta baudžiamoji atsakomybė už nesunkų nusikaltimą. M. B. anksčiau nebuvo teista, yra dirbantį, augina tris vaikus, yra charakterizuojama teigiamai (apeliacinės instancijos teismui bus pateikti tai patvirtinantys duomenys), todėl jokių objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad M. B. galėtų nepateisinti teismo pasitikėjimo atleidžiant ją nuo baudžiamosios atsakomybės, byloje nėra.

28. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

29. Teismo posėdžio metu nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti – M. B. išteisinti arba, atsižvelgiant į tai, kad ji pripažino faktines aplinkybes, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prokuroras prašė netenkinti apeliacinio skundo prašymo išteisinti M. B., tačiau neprieštaravo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant vienerių metų terminą bei skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Nuteistosios M. B. gynėjos advokatės Dovilės Murauskienės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

30. Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo nuosprendis ginčijamas, teigiant, jog nuteistosios M. B. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, požymių ir prašoma ją išteisinti, o netenkinus šio prašymo - taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

31. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Nors pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, tačiau apeliacinės instancijos teismui yra suteikiama teisė įrodymus vertinti iš naujo ir padaryti kitokias išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas.

32. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo negali būti pripažįstamas kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.

33. M. B. buvo nuteista už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, t. y. viešoje vietoje, kilus konfliktui tarp jos, kaip pėsčiosios, ir a/m Lexus, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojo M. K., įžūliu elgesiu demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, priėjusi prie M. K. vairuojamo automobilio, tyčia ranka keletą kartų sudavė į automobilio dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį ir jį sugadino, tokiu būdu sutrikdydama visuomenės tvarką ir padarydama M. K. 503,24 Eur žalą,

34. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje, turi būti padaryta viešoje vietoje. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant, asmeniui keliami tam tikri reikalavimai, o būtent, gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-371-696/2015). Sutiktina, kad nagrinėjamu atveju konfliktas tarp M. B. ir M. K. kilo viešoje vietoje – pėsčiųjų perėjoje Šeškinės – Dūkštų gatvių sankryžoje, Vilniuje, kurį matė ir pašaliniai asmenys, tačiau, kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra nustatyti ir įrodyti subjektyvieji nusikaltimo požymiai. Vertinant subjektyviosios pusės požymius, būtina atsižvelgti į tai, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kita vertus, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009). Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius, ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad M. B. veiksmai nebuvo nukreipti į viešosios tvarkos pažeidimą, ji nesiekė demonstruoti nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai ar sutrikdyti visuomenės rimtį. Vienok, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vis tik šiuo atveju konflikto iniciatorius buvo pats nukentėjusysis. Tai pasitvirtina ir tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų D. L., V. A., parodymais, pačios nuteistosios parodymais, taip pat automobilio Lexus, v/n (duomenys neskelbtini) vaizdo registratoriaus vaizdo įrašu. Iš vaizdo registratoriaus apžiūros protokolo matyti, kad sustojęs praleisti per pėsčiųjų perėją einančios M. B., M. K. buvo agresyviai nusiteikęs, sėdėdamas automobilyje jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, po to išlipo iš automobilio (t. 1, b. l. 37-38). Liudytojas D. L., vairavęs automobilį ir sustojęs prie parduotuvės „Maxima“, esančios Dūkštų g., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pamatė, kaip automobilis „Lexus“, sukdamas prie parduotuvės į dešinę, staigiai sustabdė ant perėjos. Tuo metu šalia automobilio iš dešinės buvo moteris, kuri ėjo link parduotuvės ir rankoje turėjo telefoną. Automobilio vairuotojas iššoko iš automobilio ir, pribėgęs prie moters, puolė ją tampyti, matė, kad buvo paėmęs moterį už rankos. Vairuotojo elgesys buvo agresyvus. Tada jis (D. L.), palikęs savo automobilį, pribėgo prie moters. Girdėjo, kaip vairuotojas šaukė apie veidrodėlį, o moteris jam atsakė, kad kreipsis į teismą, nes jis jos vos nepartrenkė. Jis (liudytojas) bandė nuraminti vairuotoją, liepė atsitraukti nuo moters, tuomet vairuotojas jam kažką negražiai pasakė, tačiau jis ir toliau jį ramino, siūlydamas kviesti policiją. Moteris padėkojo liudytojui ir nuėjo į parduotuvę, o vairuotojas sėdo į automobilį ir nuvažiavo (t. 1, b. l. 27). Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas patvirtino savo parodymus, taip pat papildomai parodė, kad Lexus automobilis buvo užvažiavęs ant pėsčiųjų perėjos, automobilio Lexus vairuotojas buvo agresyvus, neprognozuojamas, atrodė, kad užmuš tą moterį (t. 1, b. l. 169-177). Apklausiama teisiamajame posėdyje liudytoja V. A. nurodė girdėjusi, kad automobilio „Lexus“ vairuotojas pasignalizavo per pėsčiųjų perėją ėjusiai kaltinamajai ir pavažiavo link jos, po to moteris pliaukštelėjo per automobilį, tuomet vairuotojas išlipo iš automobilio ir pajudėjo link moters (t. 2, b. l. 52-56). Šie įrodymai patvirtina M. B. parodymus, kuri viso proceso metu – tiek ikiteisminiame tyrime, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme neneigė sudavusi smūgį ranka į M. K. vairuojamo automobilio keleivio pusės galinio matymo veidrodėlį, dėl ko šis užsilenkė, teigė, jog galėjo suduoti ir du smūgius, nes dėl išgąsčio ir patirto streso tiksliai aplinkybių neprisimena. Tokią jos būsena ir po to atliktus veiksmus sąlygojo tai, kad M. K., sustojęs ją praleisti per pėsčiųjų perėją, įjungė garsinį signalą, staigiai pajudėjo iš vietos ir sustojo visai šalia jos ant perėjos, dėl ko ji labai išsigando (t. 1, b. l. 96-98, 169-177, t. 2, b. l. 142-147). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, tai yra į tai, kad būtent pats M. K. buvo agresyviai nusiteikęs M. B. atžvilgiu - keikėsi dar būdamas automobilyje, spaudė automobilio garsinį signalą, o išlipęs iš karto pradėjo ją tampyti, liudytojas D. L. išlipo iš savo automobilio ne dėl M. B. veiksmų, o būtent dėl M. K. veiksmų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad jeigu ir buvo padarytas viešosios tvarkos pažeidimas, jis kilo ne dėl nuteistosios veiksmų, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padariniai, pasireiškę M. K. ir liudytojų M. M., D. L., V. A. rimties sutrikdymu yra sąlygoti M. B. neteisėtais veiksmais. Pažymėtina, kad M. B. veiksmai, suduodant ranka per automobilio veidrodėlį, negalėjo sutrikdyti viešosios tvarkos, nes nei vienas iš apklaustų liudytojų šios aplinkybės neakcentavo kaip jų atsitraukimo nuo savo įprastinės veiklos, o priešingai, nurodė, jog juos sutrikdė automobilio signalas bei vykęs konfliktas tarp M. K. ir M. B.. Be to, iš vaizdo registratoriaus apžiūros protokolo matyti, kad kartu su M. K. automobilyje buvusi liudytoja M. M., po M. K. išsakytos frazės, jog kvies policiją, net nesuprato, dėl kieno veiksmų - M. K. ar M. B. ji bus kviečiama.

35. Kaip minėta, teismų praktikoje laikytina, jog viešosios tvarkos pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-437/2013). Taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka ir to norėtų. Iš byloje surinktų įrodymų negalima daryti išvados, jog M. B., ranka suduodama į automobilio veidrodėlį, turėjo tyčią sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką ar demonstruoti nepagarbą aplinkiniams. Byloje nenustatyta, kad būtent šiais nuteistosios veiksmais buvo sutrikdyta asmenų, nesusijusių su šiuo konfliktu, rimtis ar visuomenės tvarka. Priešingai, bylos medžiaga pasitvirtina, kad M. K. pirmas pradėjo konfliktą - plūsdamasis necenzūriniais žodžiais, signalizuodamas per perėją ėjusiai M. B. bei staigiai įvažiuodamas į perėjos zoną šalia ėjusios nuteistosios, dėl ko pastaroji, sudavė smūgius į automobilio veidrodėlį Taigi, iš susidariusios situacijos matyti, kad nuteistoji atlikdama minėtus veiksmus, negalėjo numatyti, kad šioje situacijoje sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką ar demonstruos aiškią nepagarbą visuomenei. Jokių duomenų, rodančių aiškų kaltinamosios pasiryžimą pademonstruoti, kad ji negerbia visuomenės, nepaiso bendrojo gyvenimo taisyklių ir moralės normų, nesurinkta. Pažymėtina, kad M. B. viešoje vietoje padaryti veiksmai nebuvo korektiški ir atitinkantys moralės normoms, tačiau šiais veiksmais nebuvo rodoma didelė nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, nebuvo padaryta esminė žala viešajai tvarkai, nebuvo akivaizdžiai pažeisti visuomenės interesai.

36. Iš to seka, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai M. B. pripažino kalta pagal BK 284 straipsnį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

37. Vienok, teisėjų kolegija, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, išklausiusi proceso dalyvių paaiškinimų ir įspėjusi M. B., jog jos veika, vertinant byloje esančius įrodymus, gali būti kvalifikuojama pagal BK 187 straipsnį (svetimo turto sugadinimas), sprendžia, kad M. B. veikoje, jai pareikšto kaltinimo ribose, yra nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

38. Iš byloje esančio M. K. protokolo-pareiškimo matyti, kad jis prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad M. B., be kita ko, tyčia nulaužė automobilio Lexus, v/n (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinio matymo veidrodėlio stikliuką ir apibraižė plastikinį korpusą, 500 eurų vertės, dėl ko buvo padaryta 500 eurų žala.

39. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Turtas yra svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori, arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia joms atsirasti (kilti). Ikiteisminio tyrimo surinktų ir teismo patikrintų įrodymų visuma nustatyta, kad M. B. ranka ne mažiau kaip du kartus sudavė į M. K. vairuojamo automobilio Lexus, v/n (duomenys neskelbtini) priklausančio M. M., dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, kuris užsilenkė ir iškrito stikliukas, todėl akivaizdu, jog M. B. padarė transporto priemonei žalą – sugadino veidrodėlį. Nors M. B. teigia nenorėjusi tokių padarinių, taip pasielgė dėl M. K. veiksmų jos atžvilgiu ir kilusio išgąsčio, teismas sprendžia jog panaudodama fizinę jėgą ir trenkdama į veidrodėlį, ji turėjo suvokti pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį ir dėl to galinčius atsirasti padarinius, t. y. suvokti, kad veidrodėlis gali dužti ar skilti ir tokiu būdu gali būti sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir, nors tokių padarinių nenorėjo, sąmoningai leido jiems kilti, t. y. nusikalstamą veiką padarė netiesiogine tyčia.

40. Minėtas aplinkybes patvirtina tiek pati M. B., duodama parodymus ikiteisminio ir teisminio nagrinėjimo metu apie tai, kad sudavė smūgį į veidrodėlį, galėjo suduoti ir du smūgius, tiek nukentėjusiojo ir įvykio liudytojų parodymai. Sugadinto galinio vaizdo veidrodėlio faktą patvirtina ir automobilio Lexus, v/n (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolas bei fotolentelė (t. 1, b. 39-43). M. K. nurodytas padarytos žalos dydis teismui nekelia abejonių dėl jo pagrįstumo, nes jis nustatytas juridinio asmens, užsiimančio automobilių remontu, PVM sąskaita faktūra (t. 1, b. 52).

41. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, nustatė, kad M. B. tyčia sugadino svetimą turtą, t. y. ji 2019 m. liepos 3 d., apie 17.20 val., šalia pėsčiųjų perėjos, esančios Šeškinės-Dūkštų gatvių sankryžoje, Vilniuje, netoli pastatų, esančių adresu Šeškinės g. 32 ir Dūkštų g. 1, Vilniuje, kilus konfliktui tarp jos, kaip pėsčiosios, ir automobilio Lexus, v/n (duomenys neskelbtini) priklausančio M. M., vairuotojo M. K., sustojusio prie perėjos praleisti pėsčiųjų, dėl to, kad ji ėjo per perėją kalbėdama telefonu, kas prieštarauja KET, ir tą darė, M. K. nuomone, per lėtai, M. K. paspaudus automobilio garsinį signalą ir jos atžvilgiu pareiškus pastabą su necenzūriniais įžeidžiančio pobūdžio žodžiais, stovėdama šalia M. K. vairuojamo automobilio, tyčia ne daugiau kaip du kartus ranka sudavė į automobilio dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, dėl ko nuo smūgių veidrodėlis užsilenkė bei iškrito jo stikliukas, ir taip tyčia sugadino svetimą turtą - 503,24 Eur vertės automobilio veidrodėlį, todėl M. B. veika kvalifikuotina pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

42. Iš M. B. parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo, tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme metu, taip pat iš apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų matyti, kad ji pripažino ranka sudavusi smūgius į veidrodėlį, sutiko, kad toks jos elgesys yra nederamas. Apeliacinės instancijos teisme pripažino, kad minėtoje situacijoje galėjo elgtis ir kitaip, kritiškai įvertino savo elgesį, išreiškė gailestį dėl savo nusikalstamų veiksmų. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad M. B. pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo M. K. elgesys - garsinio signalo naudojimas ir M. B. atžvilgiu vartojimas necenzūrinių įžeidžiančio pobūdžio žodžių iš esmės prieštaravo moralės normoms ir nulėmė M. B. veiksmus – smūgių į automobilio veidrodėlį sudavimą, todėl M. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo M. K. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). M. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

43. M. B. pripažinus kalta pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, ir atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, sprendžiamas klausimas dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

44. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

45. Teisėjų kolegijos manymu, nagrinėjamojoje byloje yra visos sąlygos, būtinos M. B. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnyje numatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindą.

46. Baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais nustatyta, kad M. B., veikdama netiesiogine tyčia, padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų. Ji anksčiau neteista (t. 1, b. l. 109), pripažino savo kaltę, gailėjosi sudavusi smūgius ir sugadinusi automobilio veidrodėlį. Tokiu būdu, yra visi formalūs pagrindai, numatyti BK 40 straipsnio 2 dalyje, atleisti asmenį pagal laidavimą.

47. Teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. M. B. yra neteista, iš baudžiamos bylos medžiagos matyti, kad dirba įmonėje vyr. buhaltere (t. 1, b. l. 105), darbdavio charakterizuojama teigiamai kaip pareiginga, santūri, ramiu būdu pasižyminti darbuotoja (t. 2, b. l. 135), padarytas nusikaltimas yra atsitiktinis, ji augina tris vaikus, laikosi visuomenėje priimtinų elgesio normų, gyvena socialiai teisingą gyvenimą.

48. Teisėjų kolegija nemato kliūčių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir dėl pasiūlytos laiduotojos asmenybės. Byloje pateikti J. T. charakterizuojantys duomenys ir jos paaiškinimai apeliacinės instancijos teisme nekelia abejonių jos patikimumu bei tinkamumu būti laiduotoja. J. T. yra labai artima ilgametė M. B. draugė, jos nuolat bendrauja. J. T. dirba (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 140), teismų sistemoje dirba nuo 1998 metų, nėra teista ir bausta administracine tvarka (t. 2, b. l. 130-131). Apeliacinės instancijos teisme laiduotoja paaiškino, kad kalbėdama su M. B. akcentuoja veiksmų kontrolę neeilinėse situacijoje ir mananti, kad tokie pokalbiai, palaikymas ir jos, kaip teisininkės, žinios padės ir turės įtakos M. B. elgesiui. Taigi, įvertinusi J. T. asmenybę ir esant visoms kitoms BK 40 straipsnyje numatytoms sąlygoms, teisėjų kolegija neįžvelgia jokių kliūčių dėl M. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

49. Teismų praktikoje pažymima, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Teisėjų kolegija, įgyvendindama humanizmo, atsakomybės diferencijavimo, teisinio poveikio priemonių proporcingumo konstitucinius principus, įžvelgia pagrindą pripažinti, jog M. B. patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nėra būtinas. Šiuo atveju, įvertinant tiek jos padarytą veiką, tiek jos asmenybę, manytina, kad baudžiamosios atsakomybės ir bausmės tikslus jos atžvilgiu galima užtikrinti atleidžiant ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. taikant BK 40 straipsnio nuostatas, nustatant minimalų laidavimo terminą be užstato. Tokiu būdu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nuosprendis naikintinas ir baudžiamoji byla M. B. atžvilgiu nutrauktina (BPK 327 straipsnio 2 punktas).

50. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 2 dalimis, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį. BK IX skyriuje numatyta viena iš baudžiamojo poveikio priemonių yra įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Pažymėtina, kad BK 71 straipsnis, reglamentuojantis tokios įmokos paskyrimą, nenumato jokių išimčių, dėl kurių ši baudžiamojo poveikio priemonė negali būti taikoma, įstatyme nėra išskirtos atskiros nusikalstamos veikos pagal jų rūšis, pavojingumą, pobūdį ar kitus kriterijus. Taigi, siekiant pataisyti nusikaltusį asmenį, paveikti jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, M. B., atleidžiant ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Atsižvelgiant į M. B. padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su svetimo turto sugadinimu, į nusikaltimo stadiją (baigtas), pavojingumo laipsnį ir pobūdį (padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai), kaltės formą (netiesioginė tyčia), baudžiamąją atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kaltinamosios asmenybę, nustatytinas minimalus įstatyme numatytas įmokos dydis (5 MGL).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistosios M. B. gynėjos advokatės Dovilės Murauskienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad M. B. 2019 m. liepos 3 d., apie 17.20 val., šalia pėsčiųjų perėjos, esančios Šeškinės-Dūkštų gatvių sankryžoje, Vilniuje, netoli pastatų, esančių adresu Šeškinės g. 32 ir Dūkštų g. 1, Vilniuje, kilus konfliktui tarp jos, kaip pėsčiosios, ir automobilio Lexus, v/n (duomenys neskelbtini) priklausančio M. M., vairuotojo M. K., sustojusio prie perėjos praleisti pėsčiųjų, dėl to, kad ji ėjo per perėją kalbėdama telefonu, kas prieštarauja KET, ir tą darė, M. K. nuomone, per lėtai, M. K. paspaudus automobilio garsinį signalą ir jos atžvilgiu pareiškus pastabą su necenzūriniais įžeidžiančio pobūdžio žodžiais, stovėdama šalia M. K. vairuojamo automobilio, tyčia ne daugiau kaip du kartus ranka sudavė į automobilio dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, dėl ko nuo smūgių veidrodėlis užsilenkė bei iškrito jo stikliukas, ir taip tyčia sugadino svetimą turtą - 503,24 Eur vertės automobilio veidrodėlį,

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Atleisti M. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, perduodant J. T. atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams be užstato (BK 40 straipsnis).

Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam asmeniui, kad laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti M. B. baudžiamojo poveikio priemonę - 5 MGL (250 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas).

Panaikinti kaltinamajai M. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.