Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės sveikatos centras „Energetikas“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vitalda“ skundą atsakovui Valstybinei miškų tarnybai (tretieji suinteresuotieji asmenys – Palangos miesto savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė sveikatos centras ,,Energetikas“) dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Vitalda“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimą; 2) panaikinti atsakovo Valstybinės miškų tarnybos 2023 m. birželio 9 d. raštą Nr. R2-2357 (toliau – ir 2023 m. birželio 9 d. raštas, ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą pareiškėjo 2023 m. kovo 10 d. prašymą Nr. 27 (toliau – ir 2023 m. kovo 10 d. prašymas) išnagrinėti iš naujo; 3) panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2023 m. birželio 9 d. raštą ir įpareigoti atsakovą ištaisyti Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos rengimo klaidas, pagal pareiškėjo pateikto 2023 m. kovo 10 d. planuojamos teritorijos (Šventosios gyvenvietės detaliojo plano koregavimas teritorijoje tarp Šventosios jūrų uosto ir valstybinio miško, Palangoje, Teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (toliau – ir TPDRIS) Nr. K-VT-25-22-1140) Sklypų ribų plano sprendinius bei atlikti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (toliau – ir Miškų valstybės kadastras) duomenų patikslinimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. Pareiškėjas rengia teritorijų planavimo dokumentą Šventosios gyvenvietės detaliojo plano koregavimo teritorijoje tarp Šventosios jūrų uosto ir valstybinio miško, Palangoje. Teritorijos planavimo organizatorius yra Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius. 2022 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. A1-1784 Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius patvirtino Šventosios gyvenvietės detaliojo plano koregavimo teritorijoje tarp Šventosios jūrų uosto ir valstybinio miško Palangoje rengimo schemą ir nusprendė rengti Šventosios gyvenvietės detaliojo plano koregavimą teritorijoje tarp Šventosios jūrų uosto ir valstybinio miško Palangoje. Planavimo tikslai – optimalios urbanistinės struktūros numatymas, suplanuojant inžinerinių komunikacijų tinklus, inžinerinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) inžinerinių komunikacijų koridorių ribas, žemės sklypo (ų) suformavimas, teritorijos naudojimo būdo, naudojimo reglamentų nustatymas, Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 38 punktu Nr. 2 patvirtinto Šventosios gyvenvietės detaliojo plano sprendinių koregavimas planuojamoje teritorijoje. Šiai dienai žemės sklypai planuojamoje teritorijoje nesuformuoti. Vienas iš projekto tikslų – suformuoti žemės sklypus Nr. 1 ir Nr. 2, skirtus valstybinės reikšmės miškams ir žemės sklypą Nr. 3, kuris formuojamas prie trečiojo suinteresuoto asmens UAB sveikatos centro „Energetikas“ nuosavybės teise valdomų ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotų poilsio namelių, esančių (duomenys neskelbtini). Šioje planuojamoje teritorijoje yra Nekilnojamojo turto registre įregistruoti UAB sveikatos centras „Energetikas“ 157 statiniai.

2.2. Atsakovas, neatsižvelgdamas į tai, kad minėta teritorija užstatyta statiniais ir, pažeisdamas teisės aktus – Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Lietuvos Respublikos miškų įstatymą, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. 1073, – pakeitė UAB sveikatos centras „Energetikas“ statiniais užstatytos teritorijos žemės paskirtį į paskirtį – miško žemė. Šie pakeitimai įtvirtinti Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemoje, kuri Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. D1-889 įregistruota Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre ir pateikta Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui.

2.3. Rengiant Šventosios gyvenvietės detaliojo plano koregavimo projektą nustatyta, jog formuojami sklypai turi bendrą ribą su valstybinės reikšmės miškų plotais, o valstybinės reikšmės miškų plotų riba keliose vietose kerta statinius, nekilnojamojo turto registre registruotus UAB sveikatos centro „Energetikas“ nuosavybės teise ir palieka neracionalų plotą prie teisiškai registruoto sklypo. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas 2023 m. kovo 10 d. prašymu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) Palangos skyrių ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių, prašydamas pritarti sklypų ribų planui ir organizuoti Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos rengimo klaidų taisymą ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikslinimą. Palangos miesto savivaldybės administracija ir Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrius pareiškėjo 2023 m. kovo 11 d. prašymą nagrinėti persiuntė Valstybinei miškų tarnybai.

2.4. Valstybinė miškų tarnyba 2023 m. birželio 9 d. raštu nurodė, kad atliko Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje ir nustatė, kad Kretingos regioninio padalinio Palangos girininkijos 5 miško kvartalo 2, 3, 4, 5 taksaciniai sklypai, kurie registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre, yra priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams. Patikrinimo vietoje metu Valstybinė miškų tarnyba nustatė, kad Kretingos regioninio padalinio Palangos girininkijos 5 miško kvartalo 2, 3,4, 5 taksaciniai sklypai atitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, todėl neturi pagrindo tikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų. Rašte nurodyta, kad vadovaujantis Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369, (toliau – ir Miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašas) schemų rengimą ir tikslinimą organizuoja Aplinkos ministerija (rengimo organizatorius), o jų rengimą ir derinimą atlieka valstybinė miškų tarnyba (rengėjas). Sprendimas dėl schemos rengimo ar tikslinimo priimamas aplinkos ministro įsakymu. Miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo 13 punkte nurodyti schemos tikslinimo atvejai, tame tarpe ir 13.2 papunktyje – ištaisius valstybinės sklypinės inventorizacijos klaidas ar nustačius schemos rengimo klaidas ir nustatyta tvarka patikslinus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis. Rašte prieita prie išvados, kad Kretingos regioninio padalinio Palangos girininkijos 5 miško kvartalo 2, 3, 4, 5 taksaciniai sklypai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, todėl kreiptis į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo nėra teisinio pagrindo.

2.5. Pareiškėja pateikė skundą LAGK dėl 2023 m. birželio 9 d. rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Tačiau LAGK 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimu pareiškėjo skundo netenkino.

2.6. LAGK neįsigilino į pareiškėjo pateiktą problematiką ir priėmė nepagrįstą sprendimą dėl šių aplinkybių. Pareiškėjas, rengdamas Šventosios gyvenvietės detaliojo plano koregavimo projektą, atliko koreguojamos teritorijos analizę, topografinius matavimus, vadovavosi valstybinių miškų kadastro registro duomenimis, Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir nustatė, jog formuojami sklypai turi bendrą ribą su valstybinės reikšmės miškų plotais, o valstybinės reikšmės miškų plotų riba keliose vietose kerta nekilnojamojo turto registre registruotus statinius, priklausančius UAB sveikatos centrui „Energetikas“ nuosavybės teise bei palieka neracionalų plotą prie teisiškai registruoto sklypo. Miškų plotų ribos nesutampa su faktiniais sklypų ribų duomenimis (padėtimi) ir negali kirsti Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių. Taigi rengiant Šventosios gyvenvietės detaliojo plano koregavimo projektą, nustatyti akivaizdūs valstybinių miškų plotų ribų neatitikimai, miškų schemos rengimo klaida – miškų plotų riba kerta registruotus statinius, kurios ištaisymas patenka į Valstybinės miškų tarnybos ir Aplinkos ministerijos kompetencijos ribas. Pareiškėjas parengė planuojamos teritorijos sklypų ribų plano sprendinius, pagal kuriuos siūlė koreguoti valstybinio miško plotų ribas ir pritarti sklypų ribų planui, organizuoti Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos rengimo klaidų taisymą ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikslinimą.

2.7. Byloje nėra ginčo, kad Kretingos regioninio padalinio Palangos girininkijos 5 miško kvartalo 2, 3, 4, 5 taksaciniai sklypai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Pareiškėjas neginčija, jog planuojama teritorija ribojasi su mišku (miško žeme), kad besiribojantys Kretingos regioninio padalinio Palangos girininkijos 5 miško kvartalo 2, 3, 4, 5 taksaciniai sklypai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Tačiau nagrinėjamu atveju yra aktualus miško plotų ribos, kertančios registruotus statinius klausimas, kuris turi būti išspręstas, kadangi tokia miško plotų riba negali egzistuoti ir užkerta kelią pareiškėjui atlikti teritorijų planavimo dokumento bendrojo plano koregavimo darbus. Statiniai (poilsio nameliai) įregistruoti nekilnojamojo turto registre anksčiau, nei valstybinis miško plotas, o tai suponuoja išvadą, jog Valstybinė miškų tarnyba, rengdama ir tvirtindama miško schemą, negalėjo šio fakto nežinoti, nematyti žemėlapiuose, todėl šią padarytą techninę klaidą turi ištaisyti. Iš prie 2023 m. balandžio 5 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo akto Nr. 2171 (toliau – ir 2023 m. balandžio 5 d. patikrinimo aktas) pridėtos ortofoto ištraukos matyti, kad miškų riba (žaliai pažymėta) kerta registruotus statinius keliose vietose, tačiau atsakovas ignoruoja akivaizdžią klaidą, miško plotų ribų netikslumus ir nepagrįstai neatlieka jam pavestų viešojo subjekto funkcijų, netikslina valstybinių miškų plotų ribų, netaiso miškų schemos klaidų, netikslina miškų kadastro duomenų.

2.8. Teisinis pagrindas atsakovui atlikti viešojo subjekto funkcijas yra numatytas Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Miškų tvarkymo schemų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406, numato, jog miškų schemą sudaro tekstinė ir grafinė (brėžinys) dalys, o brėžinyje privalo būti nurodytos valstybinės reikšmės miško valdų ribos. Miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo 3 punkte yra nurodyta, kad valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimą ir tikslinimą organizuoja Aplinkos ministerija, o jų rengimą ir derinimą atlieka Valstybinė miškų tarnyba. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu, Valstybinė miškų tarnyba turi teisinį pagrindą kreiptis į Aplinkos ministeriją dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo ir miškų tvarkymo schemos klaidas ištaisymo bei organizuoti Lietuvos Respublikos valstybės miškų kadastro duomenų patikslinimą. Valstybinė miškų tarnyba, atsisakydama tikslinti miškų plotų ribas, tikslinti miškų kadastro duomenis, taisyti miškų schemos klaidas, pažeidžia pareiškėjo teises ir užkerta kelią pareiškėjui parengti Šventosios gyvenvietės detaliojo plano koregavimo teritorijoje tarp Šventosios jūrų uosto ir valstybinio miško Palangoje projektą, suderinti tikslias, faktinę situaciją atitinkančias projektuojamų sklypų ribas.

3. Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

4.1. Teritorija, esanti Kretingos regioninio padalinio Palangos girininkijos 5 miško kvartalo 2, 3, 4 ir 5 miško žemės taksaciniuose sklypuose (toliau – ir ginčo teritorija) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 ,,Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ yra priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenimis, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruoti Kretingos regioninio padalinio Palangos girininkijos 5 miško kvartalo 2, 3, 4 ir 5 taksaciniai miško žemės sklypai, valstybinių sklypinių inventorizacijų metu buvo inventorizuoti: 2005 m., kaip Kretingos miškų urėdijos Šventosios girininkijos 97 kvartalo 4, 5 ir 6 taksaciniai miško žemės sklypai; 2015 m., kaip Kretingos miškų urėdijos Šventosios girininkijos 97 kvartalo 1, 2, 3, 4 ir 5 taksaciniai miško žemės sklypai.

4.2. Valstybinė miškų tarnyba neturi duomenų, kad 2005 m. ir 2015 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos teisės aktų nustatyta tvarka būtų pripažintos neteisėtomis, o taip pat, kad 2005 m. ir 2015 m. valstybinių sklypinių miškų inventorizacijų duomenys teisės aktų nustatyta tvarka būtų nuginčyti ir (ar) pripažinti netekusiais galios. Šios faktinės aplinkybės taip pat konstatuotos ir Vilniaus apygardos administracinio teismo įsiteisėjusiame 2022 m. kovo 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-919-463/2022. Valstybinė miškų tarnyba taip pat neturi duomenų, kad ginčo teritorijoje teisės aktų nustatyta tvarka miško žemė būtų paversta kitomis naudmenomis. Miškų kadastre registruoti sprendimai yra vieši, galiojantys ir nenuginčyti, todėl laikyti teisingais. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – ir Miškų įstatymas) 13 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis, tvarkoma miškų apskaita ir sudaromas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras.

4.3. Valstybinė miškų tarnyba, patikrinimo vietoje metu nustačiusi, kad ginčo teritorija atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, motyvuotai, nurodydama faktines aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, informavo pareiškėją 2023 m. birželio 9 d. raštu, kad kreiptis į Aplinkos ministeriją dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo neturi teisinio pagrindo.

4.4. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas oficialioje konstitucinėje doktrinoje ne kartą yra nurodęs, jog žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes jų tinkamas naudojimas ir apsauga yra tautos gerovės pagrindas.

4.5. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą tam tikros teritorijos priskyrimas miškui nėra siejamas su įgaliotų valstybės institucijų valiniais sprendimais. Teritorija yra miškas, jeigu pagal faktinę padėtį atitinka nurodytus įstatyme kriterijus.

5. Trečiasis suinteresuotasis asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą ir papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, patvirtino, kad yra rengiamas teritorijų planavimo dokumentas – Šventosios gyvenvietės detaliojo plano koregavimas teritorijoje tarp Šventosios jūrų uosto ir valstybinio miško, Palangoje (TPDRIS Nr. K-VT-25-22-1140), todėl Valstybinės miškų tarnybos veiksmai turi įtakos detaliojo plano iniciatoriaus ir pastatų savininko teisėms, kurios yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, nurodė, kad valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimas priskirtinas tik Valstybinės miškų tarnybos kompetencijai. Miško riba neturėtų per pusę kirsti statinių, nes statinių savininkas iki jo vardu registre registruotų statinių negali atsivesti komunikacijų, prisijungti prie nuotekų tinklų. Palangos miesto savivaldybės administracija nurodė, kad neprieštarauja, jog objektyviai būtų įvertintos ir ištaisytos klaidos.

6. Trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB sveikatos centras ,,Energetikas“ atsiliepime nurodė, kad su skundu sutinka, prašė jį patenkinti.

7. Trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB sveikatos centras ,,Energetikas“ nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

7.1. Planuojamoje teritorijoje yra UAB sveikatos centrui „Energetikas“ nuosavybės teise priklausantys 157 statiniai, kurie registruoti Nekilnojamojo turto registre. Kretingos rajono Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1967 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. 160 ir 1967 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. 331 poilsio bazės statybai Vyriausiajai gamybinei energetikos ir elektrifikacijos valdybai buvo perduota 46 000 kv. m dydžio žemės sklypas, buvo pakeista žemės paskirtis. Dalis žemės, t. y. 6 000 kv. m buvo išimta iš Kretingos miškų pramonės teritorijos ir 40 000 kv. m – iš Pajūrio žuvininkystės ūkio Šventosios gyvenvietės teritorijos. Atitinkamai buvo suformuotas vieningas 46 000 kv. m dydžio sklypas, komercinės statybos paskirties, skirtas poilsio bazės statybai ir perduotas Vyriausiajai gamybinei energetikos ir elektrifikacijos valdybai. Vykdomosios valdžios sprendimai yra teisėti, nepanaikinti bei galiojantys. Dar 1967 metais minėti žemės sklypai buvo įsisavinti – užstatyti statiniais, pravestos inžinerinės komunikacijos. Palangos miesto savivaldybės sprendimu suteiktas miesto gatvės pavadinimas – Kopų g. Nr. 21. Statiniai ir inžinerinės komunikacijos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir turtui suteikti inventorizaciniai numeriai.

7.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad tik savininkas, kaip subjektinių teisių į turtą turėtojas, turi išimtinę teisę tą turtą valdyti, naudoti ir disponuoti juo. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio įstatymų leidėjui kyla pareiga nuosavybės santykius reguliuoti taip, kad nuosavybės teisės būtų saugomos ir ginamos, kad būtų užtikrintas nuosavybės neliečiamumas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga inter alia (lot. be kita ko) reiškia, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustuosius įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės; įstatymų leidėjas, reguliuodamas nuosavybės teisių apsaugą, turi užtikrinti Konstitucijos ginamų ir saugomų vertybių pusiausvyrą.

7.3. UAB sveikatos centras „Energetikas“ neturi galimybės tinkamai įgyvendinti konstitucinės nuosavybės teisės – turtą (157 registruotus statinius) valdyti, naudoti ir disponuoti juo bei su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustuosius įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Iki šiol, žemės sklypai planuojamoje teritorijoje nesuformuoti. Dalis registruotų statinių, patvirtinus miškų tvarkymo schemą, pateko į valstybinio miško teritoriją, valstybinio miško sklypo ribos netikslios (kerta statinius), dėl šių priežasčių, UAB sveikatos centrui „Energetikas“ nepagrįstai ribojamos teisės naudoti savo turtą, valdyti jį, prižiūrėti, įrengti inžinerinių komunikacijų tinklus prie registruotų statinių, atnaujinti statinius ir įrengti statiniams naudoti infrastruktūrą. Projektuojamoje teritorijoje žemės sklypas Nr. 3 formuojamas prie UAB sveikatos centro „Energetikas“ nuosavybės teise valdomų ir nekilnojamojo turto registre įregistruotų poilsio namelių, esančių Palangos m. adresu Kopų g. 21. Projektuojami sklypai turi bendrą ribą su valstybinės reikšmės miškų plotais, o valstybinės reikšmės miškų plotų riba keliose vietose kerta statinius. Atsakovui pašalinus šiuos valstybinio miško sklypo ribų netikslumus, būtų suformuoti žemės sklypai, o tai sudarytų sąlygas UAB sveikatos centras „Energetikas“ inžinerinių komunikacijų įrengimui, kelių ir kitos infrastruktūros aplink registruotus statinius įrengimui.

7.4. Tvarkyti, koreguoti miškų sklypų ribas, taisyti miškų schemų rengimo klaidas, tikslinti miškų kadastro duomenis yra Valstybinės miškų tarnybos tiesioginės funkcijos ir pareigos, o jos atisakymas atlikti jos kompetencijoje ir atsakomybėje esančias funkcijas, bei atsisakymas spręsti realiai egzistuojančias problemas yra neteisėtas ir nepagrįstas viešojo administravimo subjekto pareigų nevykdymas.

8. Trečiasis suinteresuotasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime nurodė, kad Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimas ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkymas priskirtinas tik Valstybinės miškų tarnybos kompetencijai, ji nėra suinteresuota bylos baigtimi, neturi jokių dokumentų, susijusių su pareiškėjo skundu ar ginčijamais sprendimais, todėl palieka ginčą spręsti teismui.

9. Trečiasis suinteresuotasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimo į skundą nepateikė.

II.

10. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. sausio 18 d. sprendimu pareiškėjo UAB ,,Vitalda“ skundą atmetė.

11.1. Pareiškėjas UAB ,,Vitalda“ – projekto iniciatorius, rengiantis kompleksinį detalųjį planą vietovės lygmeniu Palangos m. sav. Šventosios gyvenvietėje tarp Šventosios jūrų uosto ir valstybinio miško, nutolusio nuo Baltijos jūros ne daugiau kaip 500 m atstumu. Rengiant projekto sprendinius planuojamoje teritorijoje formuojami trys žemės sklypai – Nr. 1 ir Nr. 2, skirti valstybinės reikšmės miškams, Nr. 3 – prie teisiškai registruotų poilsio namelių (duomenys neskelbtini). Formuojant žemės sklypus UAB ,,Vitalda“ pateikė prašymą, kuriuo siekia, kad duomenys Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre būtų pakeisti, sumažinant valstybinės reikšmės miškų plotus pagal jos pateiktą planą. 2023 m. birželio 9 d. raštu atsakovui atsisakius šiuos duomenis keisti, pareiškėjas pateikė skundą LAGK, o pastarajai skundą atmetus – pateikė skundą teismui.

11.2. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. (4.1 E)A1-1784 patvirtinta Šventosios gyvenvietės detaliojo plano koregavimo teritorijoje tarp Šventosios jūrų uosto ir valstybinio miško, Palangoje, rengimo schema ir nuspręsta rengti Šventosios gyvenvietės detaliojo plano koregavimą teritorijoje tarp Šventosios jūrų uosto ir valstybinio miško, Palangoje. Planavimo tikslai – optimalios urbanistinės struktūros numatymas, suplanuojant inžinerinių komunikacijų tinklus, inžinerinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) inžinerinių komunikacijų koridorių ribas, žemės sklypo(ų) suformavimas, teritorijos naudojimo būdo, naudojimo reglamentų nustatymas, Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 38 2 punktu patvirtinto Šventosios gyvenvietės detaliojo plano sprendinių koregavimas planuojamoje teritorijoje. Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos internetinėje svetainėje skelbiamų duomenų apie planuojamas teritorijas ((duomenys neskelbtini)) (teritorijų planavimo dokumento (TPD) Nr. K-VT-25-22-1140) matyti, kad teritorijų planavimas parengiamajame etape, planavimo iniciatorius – UAB ,,Vitalda“; pagal žemėlapyje įkeltus teritorijos planavimo sprendinius, iš sluoksniuose esančios miškų tvarkymo schemos (panaudojus atstumų matavimo įrankį) matyti, kad planuojamoje teritorijoje esantys valstybiniai miškai nuo Baltijos jūros yra ne toliau kaip 500 m atstumu.

11.3. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad trečiajam suinteresuotajam asmeniui UAB sveikatos centrui ,,Energetikas“ priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), – įvairios paskirties (kultūros namai, sandėlis, garažas, vasarnamiai, valgykla, dirbtuvės) statinius; dalis statinių įregistruoti nekilnojamojo turto registre 2003 m. gegužės 16 d., dalis – 2004 m. balandžio 28 d., dalis – 2012 m. gruodžio 28 d. Pagal šį adresą statinių buvimo vietą patikrinus regionų geoinformacinės aplinkos internetinėje svetainėje esančiuose žemėlapiuose (www.regia.lt) (įjungus Valstybinės miškų tarnybos duomenis – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais patvirtintų valstybinės reikšmės miškų plotų ribos) matyti, kad dalis statinių yra valstybinės reikšmės miškų plotų ribose. Šią aplinkybę patvirtina ir pareiškėjo prie skundo pridėtas esamos būklės brėžinys, taip pat planuojamų sklypų su esamais pastatais ir dangomis planas.

11.4. 2023 m. kovo 10 d. raštu Nr. 27 planuojamos teritorijos iniciatorius, pareiškėjas UAB „Vitalda“, kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrių ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių nurodydamas, kad planuojamoje teritorijoje formuojami trys žemės sklypai: Nr. 1 ir Nr. 2, skirti valstybinės reikšmės miškams, ir Nr. 3 – prie teisiškai registruotų poilsio namelių (duomenys neskelbtini). Valstybinės reikšmės miškų plotų riba vietomis kerta teisiškai registruotų namelių ribas arba palieka neracionalų plotą prie teisiškai registruoto sklypo (nurodoma 134 kv. m). Atsižvelgdamas į tai, siekia tikslinti sklypų ribas tokia apimtimi: valstybinės reikšmės miškų plotui priskiriamos dalys, esančios už šių plotų ribos – 519 kv. m (84 kv. m (sklypo Nr. 2 šiaurinė dalis) + 30 kv. m (sklypo Nr. 2 pietvakarinis kampas) + 143 kv. m (sklypo Nr. 1 pietvakarinė pusė) + 92 kv. m (sklypas Nr. 1 pietinė pusė) +170 kv. m (sklypo Nr. 1 rytinė pusė)); taip pat sklypui prie teisiškai registruotų pastatų priskiriamos dalys, esančios valstybinės reikšmės miškų plotų ribose – 304 kv. m (10 kv. m (sklypo Nr. 3 šiaurės vakarai) + 215 kv. m (sklypo Nr. 3 vakarinė pusė) + 43 kv. m (sklypo Nr. 3 vakarinė pusė) + 36 kv. m (sklypo Nr. 3 rytinė pusė)); taip pat prašė organizuoti valstybinės reikšmės miškų plotų schemos rengimo klaidų atitaisymą ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikslinimą; prie prašymo pridėta vietos schema ir sklypo ribų planas. Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrius prašymą su priedais 2023 m. kovo 27 d. raštu Nr. 15SD-564-(14.16.13E.) persiuntė Valstybinei miškų tarnybai. 2023 m. kovo 15 d. raštu Nr. (4.17 E) D3-1066 prašymą su priedais Valstybinei miškų ūkio tarnybai persiuntė ir Palangos miesto savivaldybės administracija.

12. Teismas konstatavo, kad aptarti įrodymai leidžia prieiti prie išvados, kad pareiškėjas siekia, kad pagal jo sudaryto plano ribas būtų pakoreguotas (sumažintas) valstybinės reikšmės miškų plotas, esantis 500 m atstumu nuo Baltijos jūros, t. y. teritorijoje, kurioje jis rengia kompleksinį detalų planą ir siekia, kad šie veiksmai būtų atlikti kaip techninės klaidos ištaisymas.

13. Teismas pažymėjo, kad Valstybinė miškų tarnyba, gavusi pareiškėjo 2023 m. kovo 10 d. prašymą dėl valstybinės reikšmės miškų plotų ribų patikslinimo, paskyrė atsakingus asmenis, kurie 2023 m. balandžio 5 d. UAB ,,Vitalda“ nurodytoje teritorijoje – Palangos sav. Kretingos regioninio padalinio Palangos girininkijoje 5 kvartalo sklypuose Nr. 2–5 atliko patikrinimą, gautus rezultatus fiksavo 2023 m. balandžio 5 d. patikrinimo akte , kuriame nurodyta: 1) kad taksaciniai sklypai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, nes tikrintuose žemės sklypuose mišku apaugę plotai svyruoja nuo 0,4 ha iki 1,2 ha, skalsumas – nuo 0,8 iki 1; 2) kad dėl visų sklypų Lietuvos Respublikos valstybės kadastre registruoti duomenys yra teisingi, žemės naudmenos – medynai. Prie 2023 m. balandžio 5 d. patikrinimo akto pridėtas šią išvadą patvirtinantis taksoraštis bei nuotraukos. Šiuos duomenis patvirtina ir ištraukos iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro: duomenys nepasikeitę nuo to momento, kai jie Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įtraukti po 2005 m. ir 2015 m. atliktos valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos.

14. Teismas nustatė, kad vadovaudamasi gautais duomenimis, Valstybinė miškų tarnyba 2023 m. birželio 9 d. raštu, kurį ir ginčija pareiškėjas, nurodė, kad atlikus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje – Kretingos regioninio padalinio Palangos girininkijos 5 miško kvartalo 2, 3, 4, 5 taksaciniai sklypai, kurie yra registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 ,,Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ yra priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams. Patikrinimo vietoje metu, nustatyta, kad sklypai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo tikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų. Rašte pažymėta, kad vadovaujantis Miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo 13 punktu, schemos tikslinamos – ištaisius valstybinės sklypinės inventorizacijos klaidas ar nustačius schemos rengimo klaidas ir nustatyta tvarka patikslinus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (13.2 p.). Rašte taip pat konstatuota, kad sklypai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, todėl kreiptis į Aplinkos ministeriją dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo nėra teisinio pagrindo.

15. Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundu siekia techninės klaidos taisymo teisiniu pagrindu pakeisti sklypinės inventorizacijos duomenis – patikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemą (išbraukti dalį teritorijos iš valstybinės reikšmės miškų plotų) ir šioje dalyje patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis.

16. Teismas pažymėjo, kad Miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašas yra speciali norma, skirta išimtinai valstybinės reikšmės miškų plotams ir jų riboms nustatyti, todėl sprendžiant pareiškėjo ginčą taikytinos ne Miškų tvarkymo schemų rengimo taisyklės, o minėtas aprašas, nes iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 patvirtintų valstybinės reikšmės miškų plotų Palangos m. sav., matyti, kad pareiškėjo planuojamoje teritorijoje yra valstybinės reikšmės miškas (19 priedas, 2022 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 242 redakcija).

17. Teismas nurodė, kad klaidos taisymas yra numatytas Miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo 13 punkte. Šio Tvarkos aprašo 13.2 papunktyje nustatyta, kad schema tikslinama ištaisius valstybinės sklypinės inventorizacijos klaidas ar nustačius schemos rengimo klaidas ir nustatyta tvarka patikslinus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis. Konstatavęs, kad klaidos sąvoka bei jos taisymo apimtis Miškų plotų schemų rengimo tvarkos apraše nėra nurodyta, teismas priėjo prie išvados, kad šiam ginčui taikytina bendroji teisės norma, nustatanti klaidos taisymo tvarką administracinėje procedūroje, numatyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią normą administracinį sprendimą priėmęs viešojo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) administravimo subjektas, gavęs motyvuotą informaciją apie administraciniame sprendime esančius rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, imasi priemonių klaidoms ištaisyti.

18. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kuri nurodo, kad Miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo 13.2 papunktyje nurodyta schemos rengimo klaida turėtų būti suprantama kaip techninė klaida, padaryta atliekant sklypo inventorizaciją, ar schemos rengimo vidinių rodiklių klaidos, nekeičiančios esminių schemos rodiklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1007-261/2015).

19. Nustatęs, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Kretingos regioninio padalinio Palangos girininkijos 5 kvartalo 2–5 sklypai atitinka miškui keliamus reikalavimus, numatytus Miškų įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje: sklype Nr. 2, kurio plotas 0,9 ha, medžių skalsumas 0,9, jų aukštis – 16 m; sklype Nr. 3, kurio plotas – 1,0 ha, medžių skalsumas – 1,0, aukštis – 16 m; sklype Nr. 4, kurio plotas – 1,2 ha, medžių skalsumas – 0,8, aukštis – 15 m; sklype Nr. 5, kurio plotas – 0,4 ha, medžių skalsumas – 0,8, aukštis – 15 m; šiuos duomenis patvirtina ne tik taksoraštyje pateikti duomenys, bet ir vietos vaizdo fiksacija; sugretinti duomenys su Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenimis – 2005 m. ir 2015 m. atliktomis valstybinės sklypinės miškų inventorizacijomis, patvirtina, kad duomenys, gauti 2023 m. balandžio 5 d. ginčo vietos patikrinimo metu, visiškai sutampa su 2005 m. ir 2015 m sklypinės inventorizacijos duomenimis, pagal kuriuos sutvarkytas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras, teismas priėjo prie išvados, kad nėra jokio pagrindo nagrinėjamu atveju konstatuoti techninę, apsirikimo ar aritmetinę klaidą.

20. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad 2023 m. balandžio 5 d. atlikto patikrinimo vietovėje metu nenustatyta jokia klaida sklypinės inventorizacijos duomenyse, dėl kurios atsakovas privalėtų inicijuoti valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimą ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikslinimą. Teismo vertinimu, atlikto patikrinimo metu gautų duomenų pagrindu atsakovo parengtas 2023 m. birželio 9 d. raštas yra aiškus, motyvuotas, pagrįstas faktiniu ir teisiniu pagrindais, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, todėl nėra jokio pagrindo jį panaikinti ir šį klausimą spręsti iš naujo ar įpareigoti atsakovą taisyti valstybinės reikšmės plotų schemą pagal pareiškėjo pateiktus 2023 m. kovo 10 d. sklypų ribų plano sprendinius. Teismas sutiko su LAGK 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendime nurodytais argumentais dėl ginčijamo Rašto teisėtumo.

21. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad sklypų ribos netikslios ir klaidingos, nes valstybinės reikšmės miškų plotų ribos keliose vietose kerta registruotus statinius, pažymėdamas, kad miško žemės taksacinis sklypas – miško žemės dalis, atskiriama nuo kitų pagal miško žemės naudmenas, miško grupę ir pogrupį, administracinį suskirstymą, miško augavietę, medyno taksacinius rodiklius, taksacinių sklypų ribos nustatomos ir tikslinamos atliekant sklypines miškų inventorizacijas, jos vykdomos pagal Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijoje nustatytas taisykles, įtvirtintus normatyvus ir rodiklius, o pagal šiuos duomenis parengiamos miškų plotų schemos ir registruojamos Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre. Teismas pažymėjo, kad sprendime aptartų įrodymų analizė patvirtina, kad taksacinių sklypų ribos ginčijamoje vietovėje yra ir teisingos ir tikslios, taigi, tikslios ir valstybinės reikšmės miškų plotų ribos, o tai, kad vasarnamiai pastatyti ir miško žemės taksacinio sklypo ribose, nereiškia, kad miško žemės taksacinio žemės sklypo ribos klaidingos ar neteisingos ir turėtų būtų pakeistos pareiškėjo nurodytu būdu, nes pagal galiojantį ginčo teisinių santykių teisinį reguliavimą tam tikros teritorijos priskyrimas miškui nėra siejamas su įgaliotų valstybės institucijų valiniais sprendimais. Teismas akcentavo, kad teritorija yra miškas, jeigu pagal faktinę padėtį atitinka nurodytus įstatyme kriterijus, todėl teritorija, atitinkanti Miškų įstatymo 2 straipsnio 9 dalies apibrėžimą, negali būti laikoma ne mišku ir nėra įstatyme numatytos teisinės procedūros, kurios pagalba tokią teritoriją būtų galima išbraukti iš valstybinės reikšmės miškų plotų.

22. Teismo vertinimu, pareiškėjo pozicija valstybinės reikšmės miškų plotų schemos atžvilgiu yra kontraversiška. Viena vertus, pareiškėjas siekia ištaisyti klaidą valstybinės reikšmės miškų plotų schemoje, kita vertus, nurodo, kad nėra ginčo, kad Kretingos regioninio padalinio Palangos girininkijos 5 miško kvartalo 2–5 taksaciniai sklypai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, tačiau skundu iš esmės siekia, kad dalis teritorijos, užimtos valstybinio miško, tose vietose, kur jis kerta registruotus statinius, būtų paversta kitomis naudmenomis. Tai leistų pareiškėjui pagal 2023 m. kovo 10 d. Sklypų ribų plano sprendinius formuoti žemės sklypus, tuo pačiu ir sudaryti galimybę pastatų savininkams suformuoti ir įsigyti žemės sklypus statiniams naudoti, kai žemės sklypas bus suformuotas ir įregistruotas.

23. Teismas pabrėžė, kad byloje įrodyta, jog pareiškėjo formuojama teritorija priskirta valstybiniams miškams, yra vos 500 m nuo Baltijos jūros. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutarimu, teismas pažymėjo, kad ypatinga ekologinė, socialinė ir ekonominė miško reikšmė aplinkai, viešiesiems interesams lemia miško savininkų nuosavybės teisės tam tikrus apribojimus ir suvaržymus. Tai, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, atitinka miško, kaip išimtinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, ypatingą teisinį statusą. Teisinis reguliavimas įstatymu nustatant žemės sklypų priskyrimo miškų ūkio paskirties žemei keitimą į kitos paskirties žemę, taip pat miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis gali būti diferencijuotas, inter alia (lot. be kita ko) atsižvelgiant į miško vertingumą, funkcinę paskirtį, poveikį ekosistemai. Anot teismo, todėl miško – kaip ypatingos vertybės – reikšmė įtvirtinta ir įstatymuose. Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatytas baigtinis išimtinių atvejų, kai miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, sąrašas, tačiau pareiškėjo tikslai nepatenka į minėtą sąrašą, o tai reiškia, jog žemės sklypo dalis, kurioje yra valstybinis miškas, negali būti paverčiama kita naudmena.

24. Teismas atkreipė dėmesį, kad ypač svarbu ir tai, jog minėtas žemės sklypas yra ne daugiau kaip 500 metrų atstumu nuo Baltijos jūros, todėl aktualus ir Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punktas, kuris, šiuo atveju, draudžia miško žemę paversti kitomis naudmenomis miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių.

25. Apibendrindamas teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo siekis per techninės klaidos taisymą valstybiniam miškui priklausančią teritoriją paversti kitomis naudmenomis, prieštarauja aptartam teisiniam reguliavimui.

26. Teismas laikė deklaratyviais pareiškėjo teiginius, kad ginčo teritorijos įtraukimas į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą joje esant statiniams, registruotiems Nekilnojamojo turto registre, prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktui, Miškų įstatymui, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymui, 1999 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimui Nr. 1073, kad užkerta kelią jam rengti teritorijų planavimo dokumentus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, kurie iš nurodytųjų teisės aktų (jų nuostatų) trukdė (draudė) faktinius sklypinės miškų inventorizacijos duomenis registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre ar rengiant teritorijų planavimo dokumentus formuoti valstybinės reikšmės miškams skirtą sklypą.

27. Teismas atmetė kaip nepagrįstus argumentus dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintos nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos teisės pažeidimo. Anot teismo, ši teisė reiškia ir tai, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti tik įstatymo neuždraustuosius veiksmus, turtą naudoti ir lemti jo likimą tik tokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Taigi, esant įstatymo įtvirtintam imperatyviam draudimui valstybinės reikšmės miškų plotuose keisti miškų naudmenas į kitas, negalima spręsti apie Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintos teisės pažeidimą ar ribojimą.

28. Teismas sutiko su atsakovu, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB sveikatos centras ,,Energetikas“, turto savininko teisės naudotis turimais statiniais nėra ribojamos. Siekdamas jas teisiškai įforminti ir užtikrinti pastatų eksploataciją, savininkas gali prašyti nustatyti servitutą, kai šis valstybinės reikšmės miško žemės sklypas bus suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

III.

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB sveikatos centras ,,Energetikas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: 1) panaikinti LAGK 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimą; 2) panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2023 m. birželio 9 d. raštą ir įpareigoti atsakovą Valstybinę miškų tarnybą pareiškėjo 2023 m. kovo 10 d. prašymą išnagrinėti iš naujo arba įpareigoti atsakovą ištaisyti Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos rengimo klaidas, pagal pareiškėjo 2023 m. kovo 10 d. pateiktus planuojamos teritorijos (Šventosios gyvenvietės detaliojo plano koregavimas teritorijoje tarp Šventosios jūrų uosto ir valstybinio miško, Palangoje Nr. TPDRIS sistemoje K-VT-25-22-1140) Sklypų ribų plano sprendinius bei atlikti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikslinimą.

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčas kilo dėl miško sklypo ribos, pabrėžė, kad teismas sprendime rėmėsi tik atsakovo pateiktais duomenimis apie tai, kur yra miško sklypas, bet visiškai nevertino, ar tikrai tinkamai buvo fiksuota miško sklypo riba, dėl kurios patikslinimo ir kreipėsi pareiškėjas.

31. Trečiasis suinteresuotas asmuo, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad adresu (duomenys neskelbtini) jis turi įvairios paskirties (kultūros namai, sandėlis, garažas, vasarnamiai, valgykla, dirbtuvės) statinius; dalis statinių įregistruoti Nekilnojamojo turto registre 2003 m. gegužės 16 d., dalis – 2004 m. balandžio 28 d., dalis – 2012 m. gruodžio 28 d. Pagal šį adresą statinių buvimo vietą patikrinus regionų geoinformacinės aplinkos internetinėje svetainėje esančiuose žemėlapiuose matyti, kad dalis statinių yra valstybinės reikšmės miškų plotų ribose. Šią aplinkybę patvirtina ir pareiškėjo prie skundo pridėtas esamos būklės brėžinys, taip pat planuojamų sklypų su esamais pastatais ir dangomis planas. Tačiau, trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, teismas nepasisakė apie reikšmingiausią bylai aplinkybę, kad miško sklypų plotų ribos keliose vietose kerta minimus UAB sveikatos centro ,,Energetikas“ statinius.

32. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas siekia sumažinti valstybinės reikšmės miškų plotus. Pareiškėjas teismui pateiktame skunde nurodė, kad jis, rengdamas Šventosios gyvenvietės detaliojo plano koregavimo projektą atliko koreguojamos teritorijos analizę, topografinius matavimus, vadovavosi Miškų valstybės kadastro duomenimis, Nekilnojamojo turto registro duomenimis bei kitais duomenimis ir nustatė, jog formuojami sklypai turi bendrą ribą su valstybinės reikšmės miškų plotais, o valstybinės reikšmės miškų plotų riba keliose vietose kerta Nekilnojamojo turto registre registruotus statinius, kurie priklauso UAB sveikatos centrui „Energetikas“ nuosavybės teise bei palieka neracionalų plotą prie teisiškai registruoto sklypo, miškų plotų ribos nesutampa su faktiniais sklypų ribų duomenimis (padėtimi) ir negali kirsti Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad pareiškėjas siekė, kad būtų ištaisyta miško sklypo ribų nustatymo klaida ir kartu pasiūlė formuoti racionaliai pagrįstus plotus prie teisiškai įregistruotų statinių. Pasak trečiojo suinteresuoto asmens, atsakovas privalėjo ištaisyti padarytas klaidas nustatant miško sklypų ribas, o kartu turėjo pareigą ir įvertinti, ar pareiškėjo siūlymai formuoti racionaliai pagrįstus plotus prie teisiškai įregistruotų statinių yra tinkami.

33. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad 2023 m. balandžio 5 d. atsakovo atlikto patikrinimo metu buvo tikrinama tik tai, ar konkrečiuose sklypuose yra miškas, bet ne tai, kaip buvo fiksuotos ir nustatytos miško sklypų ribos, einančios per UAB sveikatos centro „Energetikas“ statinius, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre dar iki miško sklypų įregistravimo, ir nesprendžiama, ar iš viso konkrečiu atveju gali miško sklypo riba eiti per statinius. Trečiojo suinteresuoto asmens įsitikinimu, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teismas be pagrindo vertino, kad atlikto patikrinimo metu gautų duomenų pagrindu atsakovo parengtas 2023 m. birželio 9 d. raštas yra aiškus, motyvuotas, pagrįstas faktiniu ir teisiniu pagrindais, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus. Šiame rašte nėra paaiškinta, kad miško sklypo riba gali eiti per UAB sveikatos centro „Energetikas“ statinius ir kokio teisės akto pagrindu taip būtų galima teigti. Taigi, atsakovui teikiant atsakymą į pareiškėjo 2023 m. kovo 10 d. prašymą, buvo pažeistas Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintas išsamumo principas.

34. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalis nėra bendroji teisės norma, ji taikytina tik viešojo administravimo srityje. Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžia, kad jei jau teismas pripažįsta, kad ši teisės norma taikytina, tai tada turėjo pripažinti ir tai, kad Valstybinė miškų tarnyba, gavusi pareiškėjo 2023 m. kovo 10 d. prašymą, turėjo imtis priemonių klaidai – sklypo ribai, einančiai per statinius, – ištaisyti, arba motyvuotai ir teisiškai argumentuotai paaiškinti pareiškėjui, kad miško sklypo riba konkrečiu atveju gali eiti per statinius.

35. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad jam priklausantys statiniai niekada nebuvo statomi miško teritorijoje. Dauguma jų buvo pastatyti iki 1970 metų, jų kadastro duomenys nustatyti ir įregistruoti apie 2003 metus. Toje vietoje šiuo metu esantys miško taksaciniai sklypai, kaip sprendime nurodė teismas, į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą įtraukti po 2005 m. ir 2015 m. atliktos valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos. Tuo metu jau galiojo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255. Vadovaujantis šių nuostatų 17 punktu, visais atvejais – ir 2005 bei 2015 metais, nustatant miško žemės taksacinių sklypų ribas, ir 2018 metais jas atnaujinant – buvo privalu atsižvelgti ir į Nekilnojamojo turto kadastre fiksuotus duomenis apie UAB sveikatos centro „Energetikas” statinius, kas akivaizdu, jog nebuvo padaryta (kadangi buvo nustatytos miškų sklypų ribos, einančios per pastatus).

36. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, jog Valstybinė miškų tarnyba ignoruoja akivaizdžią klaidą, miško plotų ribų netikslumus ir nepagrįstai neatlieka jai pavestų viešojo administravimo subjekto funkcijų, netikslina Valstybinių miškų plotų ribų, netaiso miškų schemos klaidų, netikslina miškų kadastro duomenų.

37. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad jam nepagrįstai ribojamos teisės naudoti savo turtą, valdyti jį, prižiūrėti, įrengti inžinerinių komunikacijų tinklus prie registruotų statinių, atnaujinti statinius ir įrengti statiniams naudoti infrastruktūrą. Projektuojamoje teritorijoje žemės sklypas Nr. 3 formuojamas prie UAB sveikatos centro „Energetikas“ nuosavybės teise valdomų ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotų poilsio namelių, esančių Palangos m. adresu Kopų g. 21. Projektuojami sklypai turi bendrą ribą su valstybinės reikšmės miškų plotais, o valstybinės reikšmės miškų plotų riba keliose vietose kerta statinius. Tik atsakovui pašalinus šiuos valstybinio miško sklypo ribų netikslumus, būtų suformuoti gretimi miško sklypams žemės sklypai, o tai sudarytų sąlygas UAB sveikatos centrui „Energetikas“ įrengti inžinerines komunikacijas, kelius ir kitą infrastruktūrą prie registruotų statinių.

38. Trečiasis suinteresuotas asmuo vadovaujasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, kurių 20 punktas nustato, kad žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas. Jei toks pažeidimas nustatomas, kadastro duomenų byla grąžinama ją parengusiam matininkui nustatytiems trūkumams pašalinti.

39. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, kur taip pat buvo vertinamos aplinkybės, susijusios su miško sklypų ribomis, yra išaiškinęs, kad administracinis sprendimas nors ir priimtas remiantis tam tikromis teisės normomis, tačiau neatsižvelgiant į asmenų teisių ribojimą ir bendrųjų teisės principų galimą pažeidimą, negali būti pripažįstamas teisėtu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-467-602/2018).

40. Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

41. Atsakovas pabrėžia, kad, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo, Miškų įstatymo ir kitų aktualių teisės aktų nuostatomis, tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir atsižvelgdamas į tai, kad ginčo teritorija atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, motyvuotai, nurodydamas faktines aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, informavo pareiškėją 2023 m. birželio 9 d. raštu, kad kreiptis į Aplinkos ministeriją dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo, neturi teisinio pagrindo.

42. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog atmestinas pareiškėjo argumentas, kad sklypų ribos netikslios ir klaidingos, nes valstybinės reikšmės miškų plotų ribos keliose vietose kerta registruotus statinius. Miško žemės taksacinis sklypas – miško žemės dalis, atskiriama nuo kitų pagal miško žemės naudmenas, miško grupę ir pogrupį, administracinį suskirstymą, miško augavietę, medyno taksacinius rodiklius. Taksacinių sklypų ribos nustatomos ir tikslinamos atliekant sklypines miškų inventorizacijas, jos vykdomos pagal Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijoje nustatytas taisykles, įtvirtintus normatyvus ir rodiklius. Pagal šiuos duomenis parengiamos miškų plotų schemos ir registruojamos Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre. Įrodymų analizė patvirtina, kad taksacinių sklypų ribos ginčijamoje vietovėje yra ir teisingos ir tikslios, taigi, tikslios ir valstybinės reikšmės miškų plotų ribos. Tai, kad vasarnamiai pastatyti ir miško žemės taksacinio sklypo ribose, nereiškia, kad miško žemės taksacinio žemės sklypo ribos klaidingos ar neteisingos ir turėtų būtų pakeistos pareiškėjos nurodytu būdu, nes pagal galiojantį ginčo teisinių santykių teisinį reguliavimą tam tikros teritorijos priskyrimas miškui nėra siejamas su įgaliotų valstybės institucijų valiniais sprendimais. Teritorija yra miškas, jeigu pagal faktinę padėtį atitinka nurodytus įstatyme kriterijus, todėl teritorija, atitinkanti Miškų įstatymo 2 straipsnio 9 dalies apibrėžimą, negali būti laikoma ne mišku ir nėra įstatyme numatytos teisinės procedūros, kurios pagalba tokią teritoriją būtų galima išbraukti iš valstybinės reikšmės miškų plotų.

43. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad analogiškus ir panašius ginčus jau yra sprendęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-881-1047/2022, 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-627-602/2022 ir kt.).

44. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, teigia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes ir tinkamai taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo.

45. Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra pagal vidinį įsitikinimą ir byloje esančius įrodymus.

46. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pabrėžęs, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo visas reikšmingas bylai aplinkybes, rašytinius įrodymus, teisingai taikė ir aiškino teisės aktus, teismų praktiką, tai yra visiškai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai ir motyvai neturėtų sudaryti pagrindo skundžiamo sprendimo panaikinimui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

47. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsakovo Valstybinės miškų tarnybos 2023 m. birželio 9 d. rašto N. R2-2357 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo atsisakyta kreiptis į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo nesant teisinio pagrindo, teisėtumo ir pagrįstumo.

48. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo UAB „Vitada“ skundą dėl Rašto panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo ištaisyti Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos rengimo klaidas pagal pareiškėjo pateikto 2023 m. kovo 10 d. planuojamos teritorijos Sklypų ribų plano sprendinius bei atlikti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikslinimą, atmetė. Teismas nustatė, kad Kretingos regioninio padalinio Palangos girininkijos 5 kvartalo 2–5 sklypai atitinka miškui keliamus reikalavimus, numatytus Miškų įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, kad 2023 m. balandžio 5 d. atlikto patikrinimo vietovėje metu nenustatyta jokia klaida sklypinės inventorizacijos duomenyse, todėl nėra pagrindo Raštą panaikinti ir šį klausimą spręsti iš naujo ar įpareigoti atsakovą taisyti valstybinės reikšmės plotų schemą pagal pareiškėjo pateiktus 2023 m. kovo 10 d. Sklypų ribų plano sprendinius.

49. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Energetikas“ apeliaciniame skunde nesutikdamas su teismo sprendimu, akcentavo, kad liko neįvertinta, ar tiksliai buvo fiksuota miško sklypo riba, kuri kerta keliose vietose UAB sveikatos centro ,,Energetikas“ statinius Nekilnojamojo turto registre įregistruotus dar iki miško sklypų įregistravimo.

50. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdama apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

51. Pareiškėjas UAB ,,Vitalda“ – projekto iniciatorius – 2023 m. kovo 10 d. raštu Nr. 27 prašė organizuoti Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos rengimo klaidų taisymą ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikslinimą; nurodė, kad rengiamas kompleksinis Šventosios gyvenvietės detaliojo plano koregavimas teritorijoje tarp Šventosios jūrų uosto ir valstybinio miško Palangoje. Projektu formuojami trys žemės sklypai – Nr. 1 ir Nr. 2, skirti valstybinės reikšmės miškams, Nr. 3 – prie teisiškai registruotų poilsio namelių (duomenys neskelbtini). Formuojami sklypai turi bendrą ribą su valstybinės reikšmės miškų plotais, kurių riba vietomis kerta teisiškai registruotus namelius, ar palieka neracionalų plotą prie teisiškai registruoto sklypo (plane pažymėta 134 kv. m). Tikslinant sklypų ribas siūlė valstybinės reikšmės miškų plotui priskirti 519 kv. m plotą, šiuo metu esantį už valstybinės reikšmės miškų plotų ribos, ir sklypui prie teisiškai registruotų pastatų priskirti 304 kv. m, šiuo metu esantį valstybinės reikšmės miškų plotų ribose.

52. Atsakovas Rašte nurodė, kad atlikus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą ir nustačius, jog Kretingos r. p. (KRT) Palangos girininkijos 5 miško kvartalo 2, 3, 4, 5 taksaciniai sklypai atitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, nėra Miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo 13.2 papunkyje numatyto pagrindo taisyti valstybinės sklypinės inventorizacijos klaidas ir tikslinti miškų valstybės kadastro duomenis.

53. Skunde teismui pareiškėjas nurodė, kad Valstybinė miškų tarnyba, neatsižvelgdama į tai, kad planuojamoje teritorijoje yra Nekilnojamojo turto registre įregistruoti UAB sveikatos centro „Energetikas“ 157 statiniai, pažeisdama Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Lietuvos Respublikos miškų įstatymą, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. 1073, pakeitė UAB sveikatos centro „Energetikas“ statiniais užstatytos teritorijos žemės paskirtį ir pavertė ją miško žeme. Pažymėjo, kad Valstybinės reikšmės miškų plotų riba keliose vietose kerta statinius ir palieka neracionalų plotą prie teisiškai registruoto sklypo; teigė, kad miško ploto riba kerta statinius dėl techninės klaidos, kurią atsakovas turi ištaisyti.

54. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014 m. rugpjūčio 11 d. registro Nr. 50/123191 išrašu, byloje nustatyta, kad trečiajam suinteresuotajam asmeniui UAB sveikatos centrui ,,Energetikas“ priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), – įvairios paskirties (kultūros namai, sandėlis, garažas, vasarnamiai, valgykla, dirbtuvės) statiniai; dalis statinių įregistruoti nekilnojamojo turto registre 2003 m. gegužės 16 d., dalis – 2004 m. balandžio 28 d., dalis – 2012 m. gruodžio 28 d. Pagal šį adresą statinių buvimo vietą patikrinus regionų geoinformacinės aplinkos internetinėje svetainėje esančiuose žemėlapiuose (www.regia.lt) (įjungus Valstybinės miškų tarnybos duomenis – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais patvirtintų valstybinės reikšmės miškų plotų ribos) matyti, kad dalis statinių yra valstybinės reikšmės miškų plotų ribose.

55. Ginčo teritorija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 ,,Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ yra priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenimis, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruoti Kretingos r. p. (KRT) Palangos girininkijos 5 miško kvartalo 2, 3, 4 ir 5 taksaciniai miško žemės sklypai, valstybinių sklypinių inventorizacijų metu buvo inventorizuoti: 2005 m., kaip Kretingos miškų urėdijos Šventosios girininkijos 97 kvartalo 4, 5 ir 6 taksaciniai miško žemės sklypai (inventorizacijos vykdytojas – valstybės įmonė Valstybinis miškotvarkos institutas (dabar VĮ Valstybinių miškų urėdija); 2015 m., kaip Kretingos miškų urėdijos Šventosios girininkijos 97 kvartalo 1, 2, 3, 4 ir 5 taksaciniai miško žemės sklypai (inventorizacijos vykdytojas – VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas (dabar VĮ Valstybinių miškų urėdija). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. D1-889 „Dėl Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemos patvirtinimo“, patvirtinta Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schema, parengta vadovaujantis galiojusiais Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenimis, kuri yra įregistruota Teritorijų planavimo registre ir pateikta Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkytojui. Valstybinė miškų tarnyba, 2023 m. balandžio 5 d. atlikusi Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje – Kretingos regioninio padalinio Palangos girininkijos 5 miško kvartalo 2, 3, 4, 5 taksaciniuose sklypuose, nustatė, kad sklypai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo tikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų.

56. Miškų įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje apibrėžiama, kad miškas – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai). Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra įtvirtintas draudimas paversti miško žemę kitomis naudmenomis miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių.

57. Miškų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybinės miškų inventorizacijos ir miškų apskaitos tikslas – nustatyti miško išteklius, jų kokybę, teikti informaciją apie miškų gamtinę ir ūkinę būklę; valstybinė miškų inventorizacija atliekama visuose miškuose. Miškų įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis, tvarkoma miškų apskaita ir sudaromas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras. Šis kadastras apima visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę. Jo turinį ir sudarymo tvarką nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruoti duomenys apie miškus ir miško žemę šio kadastro tvarkytojo teikimu įrašomi į Nekilnojamojo turto registrą Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

58. Miškotvarkos darbų vykdymą reglamentuoja Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V. Miškotvarkos darbai susideda iš sklypinės miškų inventorizacijos ir vidinės miškotvarkos (toliau – miškotvarkos) projekto rengimo (1 p.). Sklypinės miškų inventorizacijos tikslas yra įvertinti miško išteklių kiekybinius ir kokybinius rodiklius, jų pokyčius taksacinio sklypo lygyje (7 p.). Inventorizacijos duomenys apdorojami, parengiami nustatytu formatu ir perduodami į Miškų valstybės kadastro integruotos informacinės sistemos duomenų bazę (25 p.). Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija nenumato reikalavimų, kad sklypinės miškų inventorizacijos metu būtų fiksuojami duomenys, susiję su nekilnojamųjų daiktų ir teisių į juos fiksavimu, tai nėra Miškų valstybės kadastro dalykas.

59. Valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos, atliktos 2005 m. ir 2015 m., nėra pripažintos neteisėtomis, taip pat 2005 m. ir 2015 m. valstybinių sklypinių miškų inventorizacijų duomenys teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčyti ir / ar pripažinti netekusiais galios, tokios faktinės aplinkybės konstatuotos ir Vilniaus apygardos administracinio teismo įsiteisėjusiame 2022 m. kovo 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-919-463/2022. Taip pat nėra duomenų, kad ginčo teritorijoje teisės aktų nustatyta tvarka miško žemė būtų paversta kitomis naudmenomis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl 2005 m. ir 2015 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu netinkamai užfiksuotų duomenų. Ta aplinkybė, kad vasarnamiai pastatyti ir miško žemės taksacinio sklypo ribose, nereiškia, kad miško žemės taksacinio žemės sklypo ribos klaidingos ar neteisingos; tokia aplinkybė (vasarnamių faktinis buvimas miško žemėje), atsižvelgiant į galiojantį reglamentavimą, apskritai nesietina valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos atlikimu.

60. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde pareikštus reikalavimus grindė argumentu, kad miško ploto riba kerta statinius dėl techninės klaidos, kurią atsakovas turi ištaisyti, tačiau jo skunde nurodomos aplinkybės sietinos išimtinai su miško žemės sklypų valstybinių sklypinių inventorizacijų metu, pareiškėjo teigimu, padarytais pažeidimais (žr. nutarties 53 p.), todėl, be kita ko, esant galiojantiems Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenims, nėra pagrindo šiuos pareiškėjo, taip pat analogiškus trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinio skundo argumentus, apskritai vertinti byloje.

61. Teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad Miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašas yra speciali norma, skirta išimtinai valstybinės reikšmės miškų plotams ir jų riboms nustatyti, todėl sprendžiant pareiškėjo reikalavimą dėl techninės klaidos ištaisymo taikytinos ne Miškų tvarkymo schemų rengimo taisyklės, o minėtas aprašas, nes iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 patvirtintų valstybinės reikšmės miškų plotų Palangos m. sav., matyti, kad pareiškėjo planuojamoje teritorijoje yra valstybinės reikšmės miškas (19 priedas, 2022 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 242 redakcija). Minėto tvarkos aprašo 13.2 papunktyje nustatyta, kad schema tikslinama ištaisius valstybinės sklypinės inventorizacijos klaidas ar nustačius schemos rengimo klaidas ir nustatyta tvarka patikslinus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis.

62. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašioje byloje aiškindamas šia normą yra konstatavęs, kad remiantis administracinės procedūros taisytinos klaidos apibrėžimu, darytina išvada, jog Miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo 13.2 papunktyje nurodyta schemos rengimo klaida turėtų būti suprantama kaip techninė klaida, padaryta atliekant sklypo inventorizaciją, ar schemos rengimo vidinių rodiklių klaidos, nekeičiančios esminių schemos rodiklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1007-261/2015, 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1891-261/2021, kt.). Tokios techninės klaidos nustatymas sietinas su sklypinės miškų inventorizacijos metu fiksuojamų duomenų atitiktimi faktinei padėčiai. Valstybinė miškų tarnyba, 2023 m. balandžio 5 d. atlikusi Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje, nustatė, kad sklypai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, taigi nėra nustatytos schemos rengimo klaidos, todėl nėra pagrindo tikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų. Teritorija yra miškas, jeigu pagal faktinę padėtį atitinka nurodytus įstatyme kriterijus, todėl teritorija, atitinkanti Miškų įstatymo 2 straipsnio 9 dalies apibrėžimą, negali būti laikoma ne mišku.

63. Nagrinėjamos bylos ginčo aplinkybės patvirtina, kad šiuo atveju apeliaciniame skunde ginčijami esminiai dalykai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teisių gynimu. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog esant tokiai situacijai atsakovas neturėjo pagrindo pradėti klaidos taisymo procedūros pagal pareiškėjo prašymą, kadangi akivaizdžios, nekeliančios abejonių, klaidos nėra. Ginčo atveju nėra nustatyta duomenų, kad miško sklypas būtų buvęs suformuotas ne miško žemėje. Su nuosavybės teisių gynimu nurodomi argumentai nėra reikšmingi ir neturi būti vertinami sprendžiant dėl miškų valstybės kadastro duomenų nustatymo pagrįstumo ar valstybinės reikšmės miškų ploto schemos tikslinimo pagrindų buvimo. Faktinė situacija ginčo žemėje ir teisinis jos vertinimas suponuoja, kad statinių dalies patekimas į valstybinės reikšmės miško plotus nėra techninės klaidos dalykas. Taip jie registruoti kadastre ir įtvirtinti schemoje. Ginčas dėl nuosavybės teisės įgyvendinimo yra civilinio teisinio pobūdžio ginčas ir gali būti sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1291-415/2018, 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje eA-189-556/2023). Statinių dalies patekimas į miško žemę savaime neriboja turto savininko teisės naudotis turimais statiniais. Siekdamas savo teises įforminti ir užtikrinti pastatų eksploataciją, savininkas gali civilinėmis teisinėmis priemonėmis ginti savo interesus, prašyti nustatyti servitutą, ar kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1287-552/2021). Trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teisių gynimas nėra skundo dalykas, taigi nėra nagrinėjimo dalykas šioje byloje, todėl tokie apeliacinio skundo teiginiai laikytini neturinčiais reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

64. Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį tenkinti. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, objektyviai įvertino byloje surinktus duomenis, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės sveikatos centras ,,Energetikas“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.