- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-07
- Bylos Nr.
- A-627-602/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00779-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan (pirm.), Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- "Talša"
- Atsakovas
- Valstybinė miškų tarnyba
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ skundą atsakovui Valstybinei miškų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Talša“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Talša“) su skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Komisija), prašydamas panaikinti Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2021 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. (39.6)-R2-269 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ prašymo“ (toliau – ir Sprendimas).
2. Skunde Komisijai pareiškėjas nurodė, kad jis 2020 m. gruodžio 25 d. kartu su prašymu pateikė informaciją, jog nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs numeriai yra: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nekilnojamojo turto objektai, pastatai). Pareiškėjas prašė parengti miškų schemą, kurioje yra nekilnojamojo turto objektai, išmiškinant sklypo dalį, reikalingą jiems eksploatuoti, ir pakeisti sklypo ribas taip, jog sklypo dalis, reikalinga nekilnojamojo turto objektams eksploatuoti, nepatektų į valstybinės reikšmės miškų plotų teritoriją. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnyba skundžiamu Sprendimu šio prašymo netenkino, paaiškino, kad Sprendimas nepagrįstas, kadangi pareiškėjas minėtus nekilnojamojo turto objektus sudarė 1974 m. birželio 28 d. (statybos pabaiga – 1967 metai) ir tai buvo patvirtinta Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo statymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų, kadangi yra nepagrįstas konkrečiais faktais ir nemotyvuotas. Pareiškėjas tvirtino, kad jam priklausantys nekilnojamojo turto objektai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, pareiškėjas turi teisę šiems pastatams eksploatuoti reikalingą miško žemę paversti kitomis naudmenomis. Tarnyba turėjo paruošti žemės valdos projektą, t. y. pakeisti sklypo ribas taip, kad sklypo dalis, reikalinga pareiškėjo nekilnojamojo turto objektams eksploatuoti, nebepatektų į valstybinės reikšmės miškų plotų teritoriją.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime Komisijos prašė pareiškėjo skundą atmesti. Tarnyba paaiškino, kad teritorija, kurioje yra pareiškėjui priklausantys pastatai, yra registruota Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre kaip Kretingos miškų urėdijos Šventosios girininkijos 98 kvartalo 13 taksacinis sklypas ir ši teritorija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 1370) priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams. Pareiškėjo pastatai yra miško žemėje, o Tarnybai, vadovaujantis teisės aktais, nėra suteikta įgaliojimų priimti sprendimus dėl miško žemės pavertino kitomis naudmenomis. Vadovaudamasi teisės aktais, Tarnyba tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir motyvuotai, nurodydama faktines aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, Sprendimu informavo pareiškėją.
Žemesnės instancijos teismas
4. Komisija 2021 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. 21R-(AG-126/03-2021) (toliau – ir Komisijos sprendimas) pareiškėjo skundą atmetė.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydamas panaikinti Komisijos sprendimą ir Valstybinės miškų tarnybos Sprendimą.
6. Pareiškėjas, nesutikdamas su Komisijos ir atsakovo sprendimais, skunde paaiškino, kad jis nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini), ir prašė parengti miškų schemą, kurioje yra nekilnojamojo turto objektai, išmiškinant sklypo dalį, reikalingą jiems eksploatuoti, pakeisti sklypo ribas taip, jog sklypo dalis, reikalinga nekilnojamojo turto objektams eksploatuoti, nepatektų į valstybinės reikšmės miškų plotų teritoriją.
7. Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 9 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 patvirtinto Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 5 punktu. Pareiškėjas pažymėjo, kad Palangos miesto Šventosios gyvenvietės detaliojo plano aiškinamajame rašte Kvartalas Nr. 10 yra nurodyta, kad „Kvartale esančių poilsinių (37) funkciją siūloma keisti į gyvenamąją-daugiabutę. Vasarnamiai gali būti rekonstruojami, siekiant geresnės funkcinės ir architektūrinės kokybės. Maksimalus rekonstruotų vasarnamių aukštis – 7.5 m nuo žemės paviršiaus. Pastatų konstrukcija karkasinė, apdailai naudoti medieną.
8. Pareiškėjo vertinimu, nagrinėjamu atveju, Tarnyba turėjo paruošti žemės valdos projektą, pakeisti sklypo ribas taip, jog sklypo dalis, reikalinga nekilnojamojo turto objektams eksploatuoti, nepatektų į valstybinės reikšmės miškų plotų teritoriją ir toje dalyje miško žemę paversti kita naudmena, t. y. išbraukti šią sklypo dalį iš valstybinės reikšmės miškų plotų.
Šalies argumentai
9. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovo teiginys, jog statiniai pastatyti miško žemėje, neatitinka tikrovės. Bendrovė nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini), šių objektų sudarymo data yra 1974 m. birželio 28 d., statybos pabaigos metai yra 1967 metai, o Kretingos miškų urėdijos Šventosios girininkijos 98 kvartalo 13 taksacinis sklypas priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams Nutarimu Nr. 1370, t. y. vėliau. Todėl aktuali minėto Vyriausybės nutarimo dalis yra antikonstitucinė.
10. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad pats atsakovas yra nurodęs, kad pagal Aprašo nuostatas jam nėra suteikta jokių įgaliojimų, teisių ir pareigų priimti sprendimus dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis, t. y. atsakovas nurodė pažeidęs Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalį ir priėmęs savo kompetencijai nepriskirtą bei vien dėl to naikintiną sprendimą. Pagal minėtas VAĮ nuostatas atsakovas privalėjo prašymo nenagrinėti ir persiųsti jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui. Komisija sprendime paneigė atsakovo pareigą laikytis įstatymų.
Atsiliepimas
11. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
12. Tarnyba paaiškino, kad ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti. Pareiškėjas jokiu teisiniu pagrindu nevaldo žemės sklypo (teritorijos), kurioje yra jam priklausantys pastatai ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypas nėra suformuotas pareiškėjui priklausantiems pastatams eksploatuoti. Teritorija, kurioje yra pareiškėjui priklausantys pastatai, yra registruota Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre kaip Kretingos miškų urėdijos Šventosios girininkijos 98 kvartalo 13 taksacinis sklypas ir ši teritorija Vyriausybės Nutarimu Nr. 1370 yra priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams. Ginčo teritorija valstybinių sklypinių inventorizacijų metu buvo inventorizuota: 1991 m., kaip Kretingos miškų urėdijos Šventosios girininkijos 98 kvartalo 9 taksacinis sklypas; 2005 m., kaip Kretingos miškų urėdijos Šventosios girininkijos 98 kvartalo 8 taksacinis sklypas; 2015 m., kaip Kretingos miškų urėdijos Šventosios girininkijos 98 kvartalo 13 taksacinis sklypas. Teritorija atitinka Miškų įstatyme nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus.
13. Atsakovas paaiškino, kad jam nėra pateikta duomenų, jog ginčo teritorijoje teisės aktų nustatyta tvarka miško žemė yra paversta kitomis naudmenomis. Taigi, pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), yra Kretingos urėdijos Šventosios girininkijos 98 kvartalo 13 taksaciniame miško žemės sklype ir ši teritorija yra priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams. Atsakovas akcentavo, miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, pareiškėjas akivaizdžiai žino, kad jam priklausantys pastatai yra miško žemėje.
14. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad galimybė teisės aktų nustatyta tvarka paversti miško žemę kitomis naudmenomis yra nustatyta Miškų įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje. Tačiau Tarnybai, vadovaujantis Aprašo nuostatomis, nesuteikti įgaliojimai priimti sprendimus dėl miško žemės pakeitimo kitomis naudmenomis. Tarnyba nurodė, kad ji, vadovaudamasi Miškų įstatymu, VAĮ ir kitais teisės aktais, tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir motyvuotai į jį atsakė (informavo).
II.
15. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. birželio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Šalies argumentai
16. Teismas nustatė, kad UAB „Talša“ nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini); pareiškėjas 2020 m. gruodžio 15 d. prašymu kreipėsi į valstybės įmonę (toliau – ir VĮ) Valstybinių miškų urėdiją, prašydamas parengti miškų schemą, kurioje yra bendrovės nuosavybės teise valdomi nekilnojamojo turto objektai, išmiškinant sklypo dalį, reikalingą jiems eksploatuoti, ir pakeisti sklypo ribas taip, jog sklypo dalis, reikalinga šių objektų eksploatacijai, nepatektų į valstybinės reikšmės miškų plotų teritoriją; Tarnyba ginčijamu Sprendimu prašymo netenkino, kadangi teritorija prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Palangoje, yra registruota Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre kaip Kretingos miškų urėdijos Šventosios girininkijos 98 kvartalo 13 taksacinis sklypas ir ši teritorija Vyriausybės nutarimu Nr. 1370 yra priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismas vadovavosi Miškų įstatymu bei Aprašu (redakcija, galiojusia iki 2021 m. gegužės 10 d.). Teismas nurodė, kad pagal Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. Nr. 1369 nutarimu patvirtinto Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo (redakcija, galiojusia iki 2021 m. gegužės 10 d.) (toliau – ir Schemų rengimo tvarkos aprašas) 3 punktą valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimą ir tikslinimą organizuoja Aplinkos ministerija (toliau vadinama – rengimo organizatorius), o jų rengimą ir derinimą atlieka Valstybinė miškų tarnyba (toliau vadinama – rengėjas). Buvo pažymėta, kad pagal Schemų rengimo tvarkos aprašo 13.3 papunktį yra galimas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis, kuris vykdomas vadovaujantis Miškų įstatymo 11 straipsnio nuostatomis bei Aprašu. Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo, dokumentai teikiami Aplinkos ministerijai, kuri priima sprendimą dėl galimybės tikslinti valstybinės reikšmės plotus.
18. Remdamasis Miškų įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, teismas nustatė, kad byloje nebuvo duomenų, kad ginčo teritorijoje teisės aktų nustatyta tvarka miško žemė yra paversta kitomis naudmenomis. Teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtinto, kad teritorija, kurioje yra pareiškėjui priklausantys pastatai ((duomenys neskelbtini)), yra registruota Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre kaip Kretingos miškų urėdijos Šventosios girininkijos 98 kvartalo 13 taksacinis sklypas ir ši teritorija Vyriausybės Nutarimu Nr. 1370 priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams. Teismas pažymėjo, kad nors ginčo teritorijoje yra statinių, teritorija atitinka Miškų įstatyme nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus.
19. Teismas akcentavo, kad pagal Miškų įstatymo 4 straipsnio 10 dalį Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai, paaiškino, kokie miškai yra valstybinės reikšmės miškai, nurodė, kad Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte taip pat nustatyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams ir parkams.
20. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija ir, atsižvelgęs į nurodytas faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, darė išvadą, kad ginčijamas Tarnybos Sprendimas ir Komisijos sprendimas yra pagrįsti ir teisėti, todėl juos naikinti nenustatė jokio teisinio pagrindo ir pareiškėjo skundą atmetė.
III.
21. Pareiškėjas UAB „Talša“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, panaikinti Komisijos ir Tarnybos sprendimus, įpareigoti atsakovą perduoti pareiškėjui aktualų klausimą spręsti kompetentingai institucijai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį, sumokėtą už skundą ir apeliacinį skundą).
22. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis, kurias buvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui, t. y. kad pareiškėjui sklypas priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams Nutarimu Nr. 1370 vėliau negu buvo pastatyti pastatai, kad teritorijų planavimo dokumentacijoje nurodyta, jog kvartale esančių poilsinių funkciją siūloma keisti į gyvenamąją-daugiabutę. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, pareiškėjas turi teisę jam priklausantiems nekilnojamojo turto objektams eksploatuoti reikalingą miško žemę paversti kitomis naudmenomis, Tarnyba turi paruošti žemės valdos projektą.
23. Pareiškėjas pabrėžia, kad atsakovas pats pripažino, kad jo kompetencijai nepriskirta spręsti pareiškėjo prašyme nurodytus klausimus, o jei tai suvokė, pareiškėjo prašymą turėjo perduoti nagrinėti kitai institucijai.
Šalies argumentai
24. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui buvo aiškiai nurodęs, kad pažeistos VAĮ 11 straipsnio 4 dalies nuostatos, tačiau pirmosios instancijos teismas šios skundo dalies nenagrinėjo.
Atsiliepimas
25. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
26. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad Tarnyba, nagrinėdama pareiškėjo prašymą, galbūt pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostatas. Tarnyba pareiškėjo 2020 m. gruodžio 15 d. prašymą TS1-385 gavo iš VĮ Valstybinių miškų urėdijos, kuri pareiškėjo prašymą 2021 m. sausio 6 d. raštu Nr. 9.12Mr-S(E)-21-19 (toliau – ir 2021 m. sausio 6 d. raštas), persiuntė nagrinėti Tarnybai. Pažymėtina, kad VĮ Valstybinių miškų urėdijos 2021 m. sausio 6 d. raštas, kuriuo prašymas buvo persiųstas nagrinėti Tarnybai, buvo pateiktas ir pareiškėjui, jame nurodyta apskundimo tvarka, tačiau pareiškėjas minėto rašto neskundė, todėl laikytina, kad sutiko su minėto rašto turiniu ir su VĮ Valstybinių miškų urėdijos veiksmais.
27. Atsakovas pastebi, kad VĮ Valstybinių miškų urėdija 2021 m. sausio 6 d. rašte nurodė, kad pagal prašymo turinį (jo esmę) manytina, kad UAB „Talša“ prašo pakeisti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, todėl Tarnyba, būdama Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkytoja, turėjo teisę ir pareigą nagrinėti prašymą, kuris susijęs su galimu Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų keitimu ir priimti atitinkamus sprendimus.
Šalies argumentai
28. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas savo prašyme aiškiai nenurodė, kad jis prašo miško žemę, kurioje yra jam nuosavybės teise priklausantys statiniai, paversti kitomis naudmenomis, nes tokiu atveju, tikėtina, kad netgi ir pati VĮ Valstybinių miškų urėdija pareiškėjo prašymą būtų persiuntusi ne Tarnybai, o kitai viešojo administravimo institucijai, kuri ir yra kompetentinga priimti sprendimus dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis teisės aktų nustatyta tvarka, o šiuo konkrečiu atveju – Palangos miesto savivaldybės administracijai, kadangi Aprašo 12 punkte aiškiai nurodyta, kad sprendimą miško žemę paversti kitomis naudmenomis priima detalųjį arba specialųjį teritorijų planavimo dokumentą arba vietovės lygmens bendrąjį planą, arba žemės valdos projektą tvirtinanti institucija arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytu atveju.
29. Atsakovas laikosi pozicijos, kad jis, vadovaudamasis teisės aktais tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir motyvuotai, atsakydamas į kiekvieną klausimą, nurodydamas faktines aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, informavo pareiškėją skundžiamu sprendimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2021 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. (39.6)-R2-269 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ prašymo“ pagrįstumo ir teisėtumo.
31. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nustatė, kad teritorija, kurioje yra pareiškėjui priklausantys pastatai, patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus ir, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei kilusiam ginčui taikytiną teisinį reguliavimą, konstatavo, kad atsakovo Sprendimas ir Komisijos sprendimas yra teisėti ir pagrįsti.
32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodydamas, Sprendimas nemotyvuotas, o pirmosios instancijos teismas nevertino skundo argumentų dėl to, kad, pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 4 d. nuostatas, kadangi pripažinęs, kad neturi įgaliojimų priimti sprendimų dėl miško žemės pakeitimo kitomis naudmenomis, nagrinėjo pareiškėjo prašymą, tačiau jo nepersiuntė tokius įgaliojimus turinčiam viešojo administravimo subjektui.
33. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
34. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas nuosavybės teise valdo pastatus, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m. savivaldybėje. Šie nekilnojamojo turto yra teritorijoje, kuri patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“, kuris pakeistas Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. Nutarimu Nr. 1370.
35. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. gruodžio 15 d. prašymu kreipėsi į VĮ Valstybinių miškų urėdiją, prašyme nurodė, kad nuosavybės teise valdo 23 nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini), ir prašė parengti miškų schemą, kurioje yra bendrovės nuosavybės teise valdomi nekilnojamojo turto objektai, išmiškinant sklypo dalį, reikalingą jiems eksploatuoti, ir pakeisti sklypo ribas taip, jog sklypo dalis, reikalinga šių objektų eksploatacijai, nepatektų į valstybinės reikšmės miškų plotų teritoriją. VĮ Valstybinių miškų urėdija 2021 m. sausio 6 d. raštu, informuodama pareiškėją, šį pareiškėjo prašymą persiuntė Tarnybai.
36. Tarnyba ginčijamu Sprendimu informavo pareiškėją, kad teritorija prie pastatų (duomenys neskelbtini), yra priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams, kad nepaisant to, jog teritorijoje yra statinių, kas atitinka Miškų įstatyme nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, kadangi statiniai pastatyti miško žemėje, Tarnybai nepateikta duomenų, kad teritorija teisės aktų nustatyta tvarka miško žemė yra paversta kitomis naudmenomis. Tarnyba nurodė, kad valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimą reglamentuoja Schemų rengimo tvarkos aprašas pacitavo šio aprašo 13.3 punktą, kuriame nustatyti atvejai, kada yra numatyta galimybė tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemą. Tarnyba taip pat nurodė, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis vykdomas vadovaujantis Miškų įstatymo 11 straipsniu bei Aprašu. Tarnyba taip pat nurodė, kad, vadovaujantis Schemų rengimo tvarkos aprašo 14.3 punktu, dokumentai, nurodyti šio aprašo 16 punkte dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo, suderinti šio aprašo 17 punkte nustatyta tvarka, teikiami Aplinkos ministerijai, kuri priima sprendimą dėl galimybės tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotus Schemų rengimo tvarkos aprašo 13.3 punkte nustatytais atvejais.
37. Viešojo administravimo įstatymo (2020 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. XIII-2987 redakcija) 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. To paties įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, kad prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintos Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės, taikoma Vyriausybės 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 933 redakcija) reglamentuoja prašymų ir skundų nagrinėjimą ir asmenų aptarnavimą viešojo administravimo subjektuose. Šių taisyklių 35 punkte nustatyta, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.3 p.).
38. Įvertinusi pareiškėjo kreipimosi, persiųsto Tarnybai turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas pateikė prašymą, į kurį atsakovas turėjo pateikti išsamų atsakymą dėl jo esmės, t. y. nurodyti, kodėl Tarnyba nerengs (netikslins) valstybinės reikšmės miškų schemos taip, kad pareiškėjui aktuali teritorija nepatektų į valstybinės reikšmės miškų plotą.
39. Dėl pareiškėjo argumentų, kad Sprendimas nepagrįstas faktais, nemotyvuotas, t. y. Sprendimas neatitinka jo priėmimo metu galiojusio VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus (iki 2020 m. lapkričio 1 d. reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui, nustatė VAĮ 8 straipsnis), teisėjų kolegija pažymi, kad, administracinių teismų praktikoje dėl Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio (nuostatų taikymo yra konstatuota, kad šioje teisės normoje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui bei jo rekvizitams ir nėra nustatyta reikalavimų individualaus administracinio akto formai. Tačiau individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti, pvz. nuosavybės teisių atkūrimas, valstybė tarnyba, mokesčiai ir kt.. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y., turi būti įvertinama kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-774/2010). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymas, t. y. konstatavimas, kad administracinis sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės normomis, turi būti taikomas kartu su atitinkamą sritį, kurioje veikia viešojo administravimo subjektas, reglamentuojančiomis normomis. Be to, minėta bendro pobūdžio teisės norma, įpareigojanti viešojo administravimo subjektus veikti pagal teisės aktų reikalavimus ir priimti motyvuotus sprendimus, turi būti taikoma atsižvelgiant į tai, kokia administracinė paslauga teikiama ar kokio pobūdžio administracinis sprendimas yra priimamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1148/2021). Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju vertinant viešojo administravimo subjekto priimto individualaus administracinio akto atitikimą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, turi būti atsižvelgiama ir į faktinių aplinkybių ir atitinkamus ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų kontekstą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-199-552/2015).
40. Nagrinėjamu atveju, iš skundžiamo Tarnybos atsakymo pareiškėjui matyti, kad Tarnyba negali tenkinti pareiškėjo prašymo parengti (patikslinti) valstybinės reikšmės miškų schemą, atsakovas nurodė teisinius pagrindus ir faktus, susijusius su pareiškėjui aktualios teritorijos statusu, t. y. jog žemės sklypas, kuriame yra pareiškėjui priklausantys statiniai, priskirtas valstybiniams miškams. Tarnybos sprendime nurodyta, kad Tarnyba neturi duomenų, jog minėtoje teritorijoje teisės aktų nustatyta tvarka miško žemė yra paversta kitomis naudmenomis.
41. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Miškų įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad miško žemę paversti kitomis naudmenomis valstybinės reikšmės miškuose galima tik po to, kai miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose ir Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų. Schemų rengimo tvarkos aprašo 13.3 punkte nustatyta, kad schemos tikslinamos, kai miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis suplanuotas patvirtintuose detaliuosiuose, specialiuosiuose teritorijų planavimo dokumentuose ar vietovės lygmens bendruosiuose planuose, parengtuose vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnyje nustatytais miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis išimtiniais atvejais ir atsižvelgiant į minėtame straipsnyje nustatytus miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis apribojimus.
42. Aptartas ir skundžiamame Sprendime nurodytas teisinis reguliavimas nagrinėjamos bylos kontekste lemia, kad nesant parengtų teritorijų planavimo dokumentų, kuriuose suplanuota miško žemę paversti kitomis naudmenomis, kaip tai nustatyta Miškų įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje, nėra faktinių ir teisinių prielaidų įgyvendinti galimybę tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemą. Kad tokio sprendimo dėl ginčo teritorijos nėra, nurodyta, Tarnybos Sprendime, o priešingų duomenų ir įrodymų pareiškėjas nepateikė nei atsakovui, nei teismui. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Sprendime pateikta pakankamai esminių faktinių aplinkybių ir nurodyta teisės aktų, pagrindžiančių Tarnybos išvadą, kad pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas, o Sprendimas, teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir apelianto argumentai šiuo aspektu nepagrįsti.
43. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su Tarnybos kompetencija spręsti prašyme nurodytą klausimą ir Tarnybos pareiga persiųsti pareiškėjo prašymą kompetentingam viešojo administravimo subjektui (VAĮ 11 str. 4 d.).
44. Vertindama, ar Tarnyba pažeidė VAĮ 11 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą reikalavimą, ir todėl skundžiamas Sprendimas, pareiškėjo įsitikinimu, yra neteisėtas iš esmės, teisėjų kolegija pažymi, kad prašyme pareiškėjas prašė parengti miškų schemą, pakeisti sklypo ribas taip, jog sklypo dalis, reikalinga šių objektų eksploatacijai, nepatektų į valstybinės reikšmės miškų plotų teritoriją. Taigi pareiškėjas aiškiai prašyme neformulavo prašymo pakeisti miško žemę kitomis naudmenomis, iš prašymo turinio (įvertinus ir kartu su juo pateiktą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą) taip pat nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjas prašė, kėlė klausimą dėl į jam aktualią teritoriją patenkančios miško žemės pavertimo kita naudmena. Pažymėtina, kad dėl miško žemės pakeitimo kitomis naudmenomis pareiškėjas detalesnę argumentaciją faktiniais ir teisiniais aspektais pateikė tik Komisijai ir teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose.
45. Įvertinusi faktines aplinkybes, pareiškėjo prašymo turinį ir Schemų rengimo tvarkos aprašo 3 punkte įtvirtintą atsakovo kompetenciją (šiame punkte nustatyta, kad schemų rengimą ir tikslinimą organizuoja Aplinkos ministerija (toliau – rengimo organizatorius), o jų rengimą ir derinimą atlieka Valstybinė miškų tarnyba (toliau – rengėjas)), teisėjų kolegija nenustatė pagrindo konstatuoti, kad Tarnyba, išnagrinėdama pareiškėjo prašymą ir pateikdama iš esmės motyvuotą atsakymą, pažeidė VAĮ 11 straipsnio 4 dalies reikalavimus.
46. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykius, ir padarė pagrįstą išvadą, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
47. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, konstatuotina, kad jis neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.