- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-29
- Bylos Nr.
- I3-5452-423/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00779-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Asta Urbonienė (pirm.)
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos, Valstybinė miškų tarnyba
- Pareiškėjas
- "Talša"
dalyvaujant atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos atstovui D. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Talša“ (toliau – UAB „Talša“; bendrovė) skundu prašo: panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021-03-26 sprendimą Nr. 21R-(AG-126/03-2021); panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir VMT) 2021-02-02 sprendimą Nr. (39.6)-R2-269 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ prašymo“ (b. l. 1-3).
Pareiškėja skunde nurodė, kad ginčijami sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti. UAB „Talša“ nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs numeriai yra: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nekilnojamojo turto objektai). Bendrovė prašė parengti miškų schemą, kurioje yra nekilnojamojo turto objektai, išmiškinant sklypo dalį, reikalingą jiems eksploatuoti, ir pakeisti sklypo ribas taip, jog sklypo dalis, reikalinga nekilnojamojo turto objektams eksploatuoti, nepatektų į valstybės reikšmės miškų plotų teritoriją. VMT ginčijamu 2021-02-02 sprendimu minėto bendrovės prašymo netenkino. Lietuvos administracinių ginčų komisija (toliau - ir Komisija) 2021-03-26 sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – ir Miškų įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, kad miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką nustato Vyriausybė. Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais: teisėtai pastatyto pastato arba pastato kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti.
Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo 5 punkte taip pat nurodyta, kad miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis, nustatyta tvarka parengus ir patvirtinus specialiojo teritorijų planavimo dokumentus arba detaliuosius planus, arba vietovės lygmens bendruosius planus, arba žemės valdos projektus, kuriuose suplanuotas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis, tik tada, kai patvirtinti Miškų įstatymo 11 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodyti teritorijų planavimo dokumentai, išskyrus Miškų įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytą atvejį. Valstybinės reikšmės miškuose miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis, nustatyta tvarka parengus ir patvirtinus specialiojo teritorijų planavimo dokumentus arba detaliuosius planus, arba vietovės lygmens bendruosius planus, kuriuose suplanuotas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis, tik tada, kai patvirtinti Miškų įstatymo 11 straipsnio 2-6 dalyse nurodyti teritorijų planavimo dokumentai, išskyrus Miškų įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytą atvejį, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų.
UAB „Talša“ nuosavybės teise valdomi nekilnojamojo turto objektai, esantys (duomenys neskelbtini), yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl bendrovė turi teisę jiems eksploatuoti reikalingą miško žemę paversti kitomis naudmenomis. VMT turi paruošti žemės valdos projektą, pakeisti sklypo ribas taip, jog sklypo dalis, reikalinga nekilnojamojo turto objektams eksploatuoti, nepatektų į valstybės reikšmės miškų plotų teritoriją ir toje dalyje miško žemę paversti kita naudmena, t. y. išbraukti šią sklypo dalį iš valstybinės reikšmės miškų plotų.
VMT teiginys, jog statiniai pastatyti miško žemėje neatitinka tikrovės. Bendrovė nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini), šių objektų sudarymo data yra 1974-06-28, statybos pabaigos metai yra 1967 metai, o Kretingos miškų urėdijos Šventosios girininkijos 98 kvartalo 13 taksacinis sklypas priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-03 nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“, todėl prašo skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė su skundu nesutinka, atsiliepime į skundą nurodė (b. l. 21-25) ir atsakovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti. Nurodė, jog pareiškėja jokiu teisiniu pagrindu nevaldo žemės sklypo (teritorijos), kurioje yra jai priklausantys pastatai ((duomenys neskelbtini)). Žemės sklypas nėra suformuotas pareiškėjai priklausantiems pastatams eksploatuoti. Teritorija, kurioje yra pareiškėjai priklausantys pastatai, yra registruota Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre kaip Kretingos miškų urėdijos Šventosios girininkijos 98 kvartalo 13 taksacinis sklypas ir ši teritorija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-03 nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ yra priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams.
Pažymėjo, jog ginčo teritorija valstybinių sklypinių inventorizacijų metu buvo inventorizuota: 1991 m., kaip Kretingos miškų urėdijos Šventosios girininkijos 98 kvartalo 9 taksacinis sklypas; 2005 m., kaip Kretingos miškų urėdijos Šventosios girininkijos 98 kvartalo 8 taksacinis sklypas; 2015 m., kaip Kretingos miškų urėdijos Šventosios girininkijos 98 kvartalo 13 taksacinis sklypas. Teritorija atitinka Miškų įstatyme nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus.
VMT nėra pateikta duomenų, kad ginčo teritorijoje teisės aktų nustatyta tvarka miško žemė yra paversta kitomis naudmenomis. Taigi, pareiškėjai nuosavybės teise priklausantys pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), yra Kretingos urėdijos Šventosios girininkijos 98 kvartalo 13 taksaciniame miško žemės sklype ir ši teritorija yra priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra nurodęs, jog žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes jų tinkamas naudojimas ir apsauga yra tautos gerovės pagrindas. Valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, tai reiškia, kad jie nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, išskyrus iš Konstitucijos kylančias išimtis (Konstitucinio Teismo 2007-09-06 nutarimas).
Motyvuojamoji dalis
Miškų įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Valstybinės reikšmės miškams, kurie išimtinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, priskiriami ir miestų miškai, kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams. Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas taip pat nustato, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams ir parkams. Prašė skundą atmesti.
Skundas netenkintinas.
Byloje iš esmės kilo ginčas dėl VMT 2021-02-02 sprendimo Nr. (39.6)-R2-269, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą dėl dalies sklypo, reikalingo nekilnojamojo turto objektams eksploatuoti, išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų, t. y. sklypo ribų pakeitimo taip, kad sklypo dalis nepatektų į valstybinės reikšmės miškų sklypų teritoriją (b. l. 42-44), pagrįstumo ir teisėtumo.
Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad UAB „Talša“ nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini) (b. l. 34-41).
Bendrovė 2020-12-15 prašymu kreipėsi į VĮ Valstybinių miškų urėdiją, prašydama parengti miškų schemą, kurioje yra bendrovės nuosavybės teise valdomi nekilnojamojo turto objektai, išmiškinant sklypo dalį, reikalingą jiems eksploatuoti, ir pakeisti sklypo ribas taip, jog sklypo dalis, reikalinga šių objektų eksploatacijai, nepatektų į valstybinės reikšmės miškų plotų teritoriją. VMT ginčijamu 2021-02-02 sprendimu Nr. (39.6)-R2-269 prašymo netenkino, kadangi teritorija prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), yra registruota Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre kaip Kretingos miškų urėdijos Šventosios girininkijos 98 kvartalo 13 taksacinis sklypas ir ši teritorija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-03 nutarimu Nr. 1370 yra priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams (b. l. 42-44). Lietuvos administracinių ginčų komisija 2021-03-26 sprendimu Nr. 21R-(AG-126/03-2021) taip pat pareiškėjos skundo netenkino iš esmės tais pačiais motyvais (Komisijos byla Nr. A6-126/03-2020).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Miškų įstatymas, Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-19 nutarimu Nr. 1369 (toliau – ir Aprašas, redakcija, galiojusi iki 2021-05-10), Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-09-28 nutarimu Nr. 1131 (toliau – ir Tvarkos aprašas).
Aprašo 3 punktas numato, jog Schemų rengimą ir tikslinimą organizuoja Aplinkos ministerija (toliau vadinama- rengimo organizatorius), o jų rengimą ir derinimą atlieka Valstybinė miškotvarkos tarnyba (toliau vadinama - rengėjas). Sprendimas dėl schemos rengimo priimamas aplinkos ministro įsakymu. Šis sprendimas skelbiamas oficialaus leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“, vietos spaudoje, taip pat rengimo organizatoriaus ir rengėjo internetiniuose tinklalapiuose. Pagal Aprašo 13.3 papunktyje įtvirtintas nuostatas yra galimas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis, kuris vykdomas vadovaujantis Miškų įstatymo 11 straipsnio nuostatomis bei Tvarkos aprašu. Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo, dokumentai teikiami Aplinkos ministerijai, kuri priima sprendimą dėl galimybės tikslinti valstybinės reikšmės plotus.
Miškų įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje taip pat nustatyta, kad miško žemę paversti kitomis naudmenomis valstybinės reikšmės miškuose galima tik po to, kai miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose ir Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų. Byloje nėra duomenų, kad ginčo teritorijoje teisės aktų nustatyta tvarka miško žemė yra paversta kitomis naudmenomis.
Iš bylos duomenų akivaizdu, kad teritorija, kurioje yra pareiškėjai priklausantys pastatai ((duomenys neskelbtini)), yra registruota Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre kaip Kretingos miškų urėdijos Šventosios girininkijos 98 kvartalo 13 taksacinis sklypas ir ši teritorija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-03 nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ yra priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenimis, teritorija, kurioje yra pareiškėjai priklausantys pastatai, valstybinių sklypinių inventorizacijų metu buvo inventorizuota: 1991 m., kaip Kretingos miškų urėdijos Šventosios girininkijos 98 kvartalo 9 taksacinis sklypas; 2005 m., kaip Kretingos miškų urėdijos Šventosios girininkijos 98 kvartalo 8 taksacinis sklypas; 2015 m., kaip Kretingos miškų urėdijos Šventosios girininkijos 98 kvartalo 13 taksacinis sklypas (b. l. 26-29). Nors ginčo teritorijoje yra statinių, teritorija atitinka Miškų įstatyme nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus.
Miškų įstatymo 4 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Valstybinės reikšmės miškai - tai: miškai, esantys valstybiniuose rezervatuose, valstybinių parkų rezervatuose ir rezervatinėse apyrubėse, Kuršių nerijos nacionaliniame parke; miestų miškai; valstybiniai miško medelynai ir sėklinės miško medžių plantacijos; miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektų miškai, kurių plotus ir ribas tvirtina Vyriausybė; valstybiniai miškai 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, į kuriuos neatkurta nuosavybės teisė pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą; kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams. Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas taip pat nustatyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams ir parkams.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra nurodęs, jog žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes jų tinkamas naudojimas ir apsauga yra tautos gerovės pagrindas. Valstybė yra teisinis valstybės nuosavybės teisės subjektas, o ekonominis valstybinio turto savininkas yra visuomenė, valstybės nuosavybės teisė turi būti įgyvendinama bendram (viešam) interesui (Konstitucinio Teismo 1997-06-17 nutarimas). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, jog valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, reiškia, kad jie nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, išskyrus iš Konstitucijos kylančias išimtis (Konstitucinio Teismo 2007-09-06 nutarimas). Valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai Konstitucija tai leidžia (Konstitucinio Teismo 2005-07-08, 2006-03-14, 2007-09-06 nutarimai).
Atsižvelgiant į nurodytas faktines šios bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, ginčijamas VMT 2021-02-02 sprendimas Nr. (39.6)-R2-269 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ prašymo“ ir Komisijos 2021-03-26 sprendimas Nr. 21R-(AG-126/03-2021) yra pagrįsti ir teisėti, todėl jų naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.