Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-919-463/2022

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-03-30
Bylos Nr.: eI3-919-463/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02525-2021-2
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjas: Jolanta Malijauskienė (pirm.)
Atsakovas: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
Trečiasis asmuo: Valstybinė miškų tarnyba, Valstybinių miškų urėdija, Palangos miesto savivaldybės administracija, Valstybinė miškų tarnyba, Palangos miesto savivaldybės administracija, Valstybinių miškų urėdija
Pareiškėjas: UAB sveikatos centras "ENERGETIKAS"

Administracinė byla Nr. eI3-919-463/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02525-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Energetikas“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinė miškų tarnyba, Valstybinių miškų urėdija, Palangos miesto savivaldybės administracija).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. 21R-477(AG-360/06-2021) (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2021 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. (66)-D8(E)-2284.

2. Nurodo, jog Kretingos raj. DŽDT Vykdomojo komiteto sprendimu Nr.160 (1967-05-10) ir sprendimu Nr. 331 (1967-09-20) poilsio bazės statybai Energetikos ir Elektrifikacijos valdybai buvo perduotas 46 000 kv. m. dydžio žemės sklypas, buvo pakeista žemės paskirtis. Dalis žemės, t y. 6 000 kv. m. buvo išimta iš Kretingos miškų pramonės teritorijos ir 40 000 kv. m. iš Pajūrio žuvininkystės ūkio Šventosios gyvenvietės teritorijos. Atitinkmai buvo suformuotas vieningas 46 000 kv. m. dydžio sklypas poilsio bazės statybai ir perduotas Vyr. energetikos ir Elektrifikavimo valdybai. Vykdomosios valdžios sprendimai yra teisėti, nepanaikinti bei galiojantys. Dar 1967 metais minėti žemės sklypai buvo įsisavinti – užstatyti statiniais, pravestos komunikacijos. Palangos savivaldybės sprendimu suteiktas miesto gatvės pavadinimas – (duomenys neskelbtini) gatvė Nr. 21. Statiniai ir komunikacijos įregistruoti Nekilnojamo turto registre ir turtui suteikti inventorizaciniai numeriai. Turtas apskaitytas kaip pareiškėjos nuosavybė.

3. Pažymi, kad nors Komisija savo sprendime ir nenurodė, kokias faktines aplinkybes nustatė, tačiau iš Komisijos sprendimo turinio matyti, kad Ministerijos atitinkamos tarnybos, nepanaikinus Kretingos raj. DŽDT Vykdomojo komiteto sprendimų, savavališkai, nepakeitus žemės paskirties, teritoriją, adresu Palangos miesto (duomenys neskelbtini), priskyrė miško žemei su visomis iš to išplaukiančiomis teisinėmis pasekmėmis, taip apribodami pareiškėjos teises vykdyti verslą.

Žemesnės instancijos teismas

4. Komisija 2021 m. kovo 12 d. sprendimu Nr.21R9AG-98/07-2021) pareiškėjos skundą tenkino dalyje. Komisija panaikino Ministerijos 2021 m. sausio 6 d. raštą Nr. (66)-D8(E)-65 ir įpareigojo Aplinkos ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. balandžio 16 d. skundą ir pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

5. Ministerija, vykdydama Komisijos 2021 m. kovo 12 d. sprendime suformuluotą įpareigojimą, 2021 m. balandžio 6 d. priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė pakoreguoti įsakymu patvirtintą Miškų schemą, pažymint statinius (duomenys neskelbtini), Palangoje ir grąžinant žemės sklypo teisinį statusą. Sprendimą grindė argumentais: Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemos rengimui buvo naudojami Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro integruotos informacinės sistemos duomenys; nepatikslinus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų, nėra teisinio pagrindo inicijuoti Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemos sprendinių keitimą; Aplinkos ministras įsakymu neturi teisės keisti patvirtintos miškų tvarkymo schemos sprendinių.

6. Nesutikdama su Ministerijos 2021 m. balandžio 6 d. sprendimu pareiškėja pakartotinai kreipėsi į Komisiją, kartu pateikė Ministerijos Valstybinės miškų tarnybos informaciją dėl duomenų patikslinimo ir prašė įpareigoti atsakovę pakartotinai apsvarstyti pareiškėjos 2020 m. balandžio 16 d. skundą visų reikšmingų faktinių duomenų įvertinimo kontekste. Komisija skundžiamu 2021 m. liepos 1 d. sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą ir įpareigoti pakartotinai atsakovę išnagrinėti skundą.

Šalies argumentai

7. Pareiškėjos teigimu, Komisijos sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas. Tokią išvadą pareiškėja daro remianti tuo, kad yra nepanaikinti ir teisiškai galiojantys Kretingos raj. DŽDT Vykdomojo Komiteto sprendimai, dėl žemės sklypų perdavimo pareiškėjai, poilsio bazės statybai vykdyti; Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr.1073 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinių tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarkos patvirtinimo“ 4.3 papunktyje nurodyta, kad sklypai suformuoti nesusijusiems su miškų ūkio veikla esantiems statiniams ir įrengimams naudoti, arba šiems statiniams ar įrengimams statyti, nepriskiriami miškų ūkio paskirties žemei, o tai reiškia, kad suformuotas ir užstatytas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Palangoje negalėjo būti įtrauktas į Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemas ir patvirtintas; Ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2021 m. gegužės 27 d. rašte Nr.(39,4)-R2-1560 nurodyta, kad pagal pateiktą ribų perkėlimo planą sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, yra įtrauktas ir apskaitytas kaip miško žemė (nagrinėjama teritorija). Tame pačiame rašte nurodyta, kad minėta teritorija buvo registruota Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre, pagal Valstybinio miškotvarkos instituto (šiuo metu VĮ Valstybinių miškų urėdija) perduotus 2003-2004 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, atnaujinta 2005 m. vasario 17 d. Duomenų perdavimo ir priėmimo aktu ir atnaujinta 2017 m. pagal VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto perduotus 2015 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis; Rašte, be kita ko, nurodyta, kad Valstybinė miškų tarnyba 2015 m. Ministerijai pateikė informaciją, kad minėta teritorija užstatyta statiniais, o tai reiškia, jog atsakovė, sudarant ir tvirtinant Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemas, turėjo į tai atsižvelgti; 2011 m. vasario 19 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-150 „Dėl Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemos tvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais, Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schema įregistruota Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre ir pateikta Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui; Valstybinės miškų tarnybos rašte pažymėta, kad 2018 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-889, Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schema įregistruota Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre ir pateikta Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui; remiantis Miškų tvarkymo schemos rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D-406 „Dėl Miškų tvarkymo schemų ir vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 29 punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. D1-889 „Dėl Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemos patvirtinimo“, patvirtinta Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schema, parengta vadovaujantis galiojusiais Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenimis; rašte pabrėžiama, kad nurodytos teritorijos Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys galėtų būti tikslinami Tvarkos aprašo 4.5 papunktyje nurodytų atveju - teisės aktų nustatyta tvarka - atgal miško žemę pavertus kitomis naudmenomis.

8. Nurodyti argumentai (nesutikimo su Komisijos sprendimu priežastys) leidžia daryti išvadą, kad nepaisant faktinių aplinkybių, 2018 m. spalio 16 d. įsakymu Nr.D1 - 889 „Dėl Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo“ schema buvo patvirtinta ir įregistruota Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre ir atsakovė pateikė Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui įregistruoti. Tai įrodo, kad atsakovės veiksmai tapo neteisėtais vien dėl to, jog atsakovė neįvertino fakto, kad dar 1967 metais minėti žemės sklypai buvo perduoti statybai vykdyti. Atsakovė ignoravo informaciją, kad yra pastatyti statiniai, o pagal Vyriausybės nutarimą negalima šių sklypų paversti miško naudmenomis. Visų šių aplinkybių visetas leidžia padaryti išvadą, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Palanga, į Klaipėdos apskrities miškų schemą įtrauktas neteisėtai, todėl prašo teismą iš minėtų miškų tvarkymo schemų išjungti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Palanga ir kartu išbraukti iš miškų Kadastro.

9. Nors Komisija sprendime pagrįstai nurodė, kad nepatikslinus Kadastro duomenų nėra teisinio pagrindo inicijuoti Miškų schemos sprendinių keitimo ir pareiškėja su tuo sutinka, tačiau Komisija nevertino fakto, kad tai padaryta prieštaraujant teisės normoms ir, kad tai padarė atsakovei pavaldžios institucijos, už kurių veiksmus atsakinga atsakovė. Tokie atsakovės veiksmai negali būti pripažinti teisėtais, kadangi prieštarauja principui, kad iš neteisės nekyla teisė. Komisija neatkreipė dėmesio į tai, kad schemos buvo neteisėtai įregistruotos Miškų Kadastre ir tuo pagrindu sklypas (duomenys neskelbtini), Palanga, apskaitytas kaip miško žemė.

10. Pažymi, kad Komisija sprendime sutiko su pareiškėjos argumentais, kad žemė buvo perduota pagal tuometinės valdžios teisėtus sprendimus, tačiau Komisija neatkreipė dėmesio į tai, kad 2011 m. vasario 19 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-150 ir 2018 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. D1-889 buvo rengiama, tvirtinama bei įregistruota Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre. Aplinkos ministro įsakymais pateikta Lietuvos miškų valstybės kadastrui įregistruoti. Klaidos buvo padarytos 2005 m. vasario 17 d., nepagrįstai įtraukiant žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Palanga, į valstybės miškų registrą.

11. Nurodo, kad Komisija nepasisakė dėl pareiškėjos argumento, kad atsakovė miesto teritoriją ((duomenys neskelbtini), Palanga), be Palangos miesto savivaldybės sprendimo, nepakeitus žemės paskirties, nepagrįstai įtraukė į miškų valstybės kadastrą. Komisija sprendime taip pat nurodė, kad atsakovės Sprendimo teiginys, jog nepatikslinus Kadastro duomenų, nėra teisinio pagrindo inicijuoti Miškų schemos sprendinių keitimą, yra pagrįstas, nes sprendimo priėmimo metu Kadastro duomenys apie į miško žemę patenkantį žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, nebuvo tikslinami (keičiami), tačiau Komisija neįvardijo, kas tai turi padaryti ir neakcentavo to, kad viešojo subjekto veiksmuose yra vilkinimo požymių.

Šalies argumentai

12. Pareiškėjos teigimu, Komisija, prieidama prie išvados, kad Kadastro tikslinimo klausimus turi spręsti Valstybinė miškų tarnyba, neatkreipė dėmesio į Komisijai pateiktą šios Tarnybos 2021 m. gegužės 27 d. raštą Nr. (39.4)-R2-1560, kuriame pasakyta ir nurodyta tvarka bei būdai, kaip išspręsti susidariusią problemą. Tarnyba nurodo sprendimo būdą - mišką paversti kitomis naudmenomis pagal šiandien galiojančią tvarką ir tokiu būdu būtų atstatytas sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, realus žemės sklypo statusas. Rašte, be kita ko, nurodyta, kad atsižvelgiant į pareiškėjos prašymą, nurodytoje teritorijoje Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys galėtų būti tikslinami tik Tvarkos aprašo 4.5 papunktyje numatytu atveju - teisės aktų nustatyta tvarka miško žemę pavertus kitomis naudmenomis. Vyriausybei dokumentus ir nutarimo projektą gali teikti tik Aplinkos ministerija ir tik ji gali ištaisyti ankščiau padarytą klaidą. Valstybiniam miškų kadastrui tokia teisė nesuteikta.

13. Nesutinka su Komisijos išvada, kad Miškų schemų rengimui buvo naudojami Kadastro integruotos informacinės sistemos duomenys ir šie duomenys nepasikeitė, todėl Ministerijai nėra pagrindo inicijuoti Miškų schemos sprendinių keitimo, kas reikštų, kad Kadastre 2005 m. vasario 17 d. įregistruoti duomenys Komisijos laikyti teisėtais ir Miškų kadastro duomenų keitimas priskirtinas Miškų tarnybai. Šiuo aspektu pažymi, kad Komisija neatsižvelgė į tai, kad Miškų valstybės kadastras registruoja kadastro duomenų bazėje tik tuos duomenis, kuriuos gauna iš duomenų tiekėjų. Pati tų duomenų nerenka. Ministerija pati inicijuoja miškų inventorizaciją, schemų rengimą, o patvirtinusi juos teikia ministerijos struktūriniam padaliniui registruoti. Komisija sprendime neatskyrė funkcijų, kurios priskiriamos Ministerijai nuo funkcijų, kurios priskiriamos Miškų valstybiniam registrui.

14. Apibendrindama nurodo, kad iš faktinių aplinkybių išplaukia tai, kad atsakovė, žinodama, jog žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palanga, yra pastatyti statiniai, įrengta infastruktūra, kad Vyriausybės nutarimu šią žemę draudžiama paversti miško žeme, nekreipdama dėmesio, kad šiuo klausimu yra galiojantys Kretingos raj. DŽDT Vykdomojo komiteto sprendimai, o statiniai įregistruoti Registrų centre, 2011 m. vasario 19 d. ir 2018 m. spalio 16 d. įsakymais patvirtino iš dalies klaidingas Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemas, įtraukiant į jas sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga. Minėta viešojo subjekto padaryta klaida turi būti ištaisyta ir atsakovė turi būti įpareigota klausimą išspręsti pagal teisės normas.

Atsiliepimas

15. Atsakovė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

16. Nurodo, kad vykdydama Komisijos 2021 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. 21R-174(AG-98/07-2021) išnagrinėjo pareiškėjos 2019 m. balandžio 16 d. prašymą ir 2021 m. balandžio 6 d. raštu atsakė pareiškėjai. Rašte pareiškėja prašė iš dalies pakeisti Aplinkos ministro 2018 m. spalio 16 d. įsakymą Nr. D1-889 „Dėl Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemos patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas), kad būtų sudaryta schema, atitinkanti realią situaciją, esančią (duomenys neskelbtini), Palangoje, t. y. įtraukiant visus realiai egzistuojančius pareiškėjos poilsio namelius. Komisija 2021 m. liepos 1 d. sprendimu pareiškėjos raštą paliko galioti.

17. Pažymi, kad ginčo teritorija priskirtina valstybinės reikšmės miškui. Kaip nurodė ir VĮ Valstybinių miškų urėdija bei Valstybinė miškų tarnyba savo atsiliepimuose, teritorija, kurią pareiškėja nurodo kaip ginčo teritoriją, patenka į Kretingos miškų urėdijos Šventosios girininkijos 97 kvartalo 4 taksacinį miško žemės sklypą (1,2 ha ploto, 0,78 skalsumo, 61 metų amžiaus pušynas) ir šis miško žemės sklypas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ yra priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenimis, Kadastre registruotas Kretingos miškų urėdijos Šventosios girininkijos 97 kvartalo 4 taksacinis miško žemės sklypas, valstybinių sklypinių inventorizacijų metu buvo inventorizuotas 2005 m. ir 2015 m. Ten pat nurodyta, kad nėra duomenų, kad 2005 m. ir 2015 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos, teisės aktų nustatyta tvarka, būtų pripažintos neteisėtomis, o taip pat, kad 2005 m. ir 2015 m. valstybinių sklypinių miškų inventorizacijų duomenys, teisės aktų nustatyta tvarka, būtų nuginčyti ir / ar pripažinti netekusiais galios. Minėtas ginčo sklypo plotas miškui keliamus reikalavimus atitiko 2005 m. ir 2015 m. valstybinės sklypinės inventorizacijos metu, todėl 2005 m. inventorizuotas ir registruotas, o 2015 m. pakartotinai inventorizuotas ir paliktas registruotu Kadastre. Be to, net, jei ginčo teritorijoje esantis miškas ir nebūtų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams, jis, vadovaujantis Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi ir 4 straipsnio 10 dalies 2 punktu, laikytinas valstybinės reikšmės mišku, nes pagal Miškų įstatymo 4 straipsnio 10 dalies 2 punktą, valstybinės reikšmės miškams priskirtini miestų miškai.

18. Nurodo, kad vadovaujantis Kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Miškų kadarstro nuostatai), 9 punktu, Kadastro tvarkytojas yra Valstybinė miškų tarnyba. Į bylą kompetentingos institucijos yra pateikusios duomenis, jog ginčo teritorija teisės aktų nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams ir yra registruota Kadastre kaip valstybinės reikšmės miškas.

19. Atsakovė remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administracinėje byloje Nr. A-14-499/2004, kurioje konstatuota, kad pagal galiojančias įstatymų nuostatas teritorija, atitinkanti Miškų įstatymo 2 straipsnio 1 punkto apibrėžimą, negali būti laikoma ne mišku ir nėra įstatyme numatytos teisinės procedūros, kurios pagalba tokią teritoriją būtų galima išbraukti iš valstybinės reikšmės miškų plotų bei nurodo, kad nepagrįsti pareiškėjos skundo argumentai dėl ginčo teritorijos nepriskyrimo valstybinės reikšmės miškams.

20. Nesutiko su pareiškėjos skundo teiginiais dėl pagrindo Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemą keisti buvimo, ir mano, kad Ministerija pagrįstai atsisakė keisti Įsakymu tvirtinamą Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemą pagal pareiškėjos prašymą. Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schema, patvirtinta Įsakymu, nėra nuginčyta. Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemos rengimui buvo naudojami Kadastro integruotos informacinės sistemos duomenys, o vadovaujantis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15 straipsnio 5 dalimi, Kadastro duomenys laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčyti teisės aktuose nustatyta tvarka.

21. Taisyklių 30 punkte nustatyti schemose žymimi objektai. Taisyklių 30.2 papunktyje nustatyta, kad schemų brėžiniuose sutartiniais ženklais pažymima valstybinės reikšmės miško valdų ribos, valdytojų pavadinimai. Atsižvelgiant į tai, mano, kad schemų sprendiniais nėra žymimi atitinkami statiniai, todėl pareiškėjos prašymas tokius objektus nurodyti Klaipėdos apskrities miškų schemoje yra nepagrįstas teisės aktų nuostatomis. Atsakovės teigimu, Ministerija pareiškėjai pagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo inicijuoti Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemos sprendinių keitimą, nes pareiškėjos nurodomu atveju Kadastro duomenys nepasikeitę.

22. Nesutinka, kad Ministerija turėjo persiųsti pareiškėjos prašymą Valstybinei miškų tarnybai.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo ir Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“, prašymai nagrinėjami atsižvelgiant į jų turinį, o persiunčiama juos nagrinėti kitoms institucijoms, jeigu prašymą gavusi institucija negali priimti atitinkamo sprendimo. Pareiškėja 2019 m. balandžio 16 d. pakartotiniame skunde neprašė tikslinti Kadastro duomenų, todėl mano, kad Ministerija neturėjo pagrindo pareiškėjos prašymą keisti Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemą persiųsti Valstybinei miškų tarnybai.

Atsiliepimas

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Valstybinių miškų urėdija atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjos skundą atmesti. Nurodo, kad teritorija, kurią pareiškėja nurodo kaip ginčo teritoriją, patenka į Kretingos miškų urėdijos Šventosios girininkijos 97 kvartalo 4 taksacinį miško žemės sklypą (1,2 ha ploto, 0,78 skalsumo, 61 metų amžiaus pušynas) ir šis miško žemės sklypas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ yra priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams.

24. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenimis, Miškų kadastre registruotas Kretingos miškų urėdijos Šventosios girininkijos 97 kvartalo 4 taksacinis miško žemės sklypas, valstybinių sklypinių inventorizacijų metu buvo inventorizuotas 2005 m. ir 2015 m. Nėra duomenų, kad 2005 m. ir 2015 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos, teisės aktų nustatyta tvarka, būtų pripažintos neteisėtomis, o taip pat, kad 2005 m. ir 2015 m. valstybinių sklypinių miškų inventorizacijų duomenys, teisės aktų nustatyta tvarka, būtų nuginčyti ir/ar pripažinti netekusiais galios.

25. Atkreipia dėmesį, kad ginčo miškas inventorizcijos metu atitiko miško žemei keliamus reikalavimus, todėl jis pagrįstai buvo įtrauktas į Miškų valstybės kadastrą bei, vadovaujantis Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės plotų patvirtinimo“ pakeitimo“, buvo priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams. Pabrėžia, kad jei ginčo teritorijoje esantis miškas ir nebūtų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams, jis, vadovaujantis Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi ir 4 straipsnio 10 dalies 2 punktu yra laikytinas valstybinės reikšmės mišku. Ir priešingai, kol šiai teritorijos daliai nėra pakeistas šis statusas, žemės plotai, kuriuose randasi valstybinės reikšmės miškas, priklauso Lietuvos valstybei išimtinės nuosavybės teise, kurią (nuosavybės teisę) yra draudžiama perleisti savivaldybių ar privačion nuosavybėn (Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalis, Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir 2 dalis).

Atsiliepimas

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teritorijoje, kurią pati pareiškėja nurodo kaip ginčo teritorija (Tarnyba atkreipia dėmesį, kad statinys, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, nepatenka į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruotus miško plotus), Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre yra registruotas Kretingos miškų urėdijos Šventosios girininkijos 97 kvartalo 4 taksacinis miško žemės sklypas (1,2 ha ploto, 0,78 skalsumo, 61 metų amžiaus pušynas) ir šis miško žemės sklypas yra priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams.

27. Pažymi, kad nėra gauta duomenų, kad 2005 m. ir 2015 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos, teisės aktų nustatyta tvarka, būtų pripažintos neteisėtomis, taip pat neturi duomenų, kad ginčo teritorijoje miško žemė būtų paversta kitomis naudmenomis. Atkreipia dėmesį, kad miškų apskaita ir atitinkamai Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras sudaromas ir tvarkomas remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

28. Byloje ginčas keliamas dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. 21R-477(AG-360/06-2021) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2021 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. (66)-D8(E)-2284 teisėtumo ir pagrįstumo.

29. Bylos medžiaga nustatyta, kad Aplinkos ministras, vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 3 punktu, Miškų įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi, Taisyklių 23.4.1 papunkčiu, Įsakymu patvirtino Miškų schemą bei pavedė ją įregistruoti Teritorijų planavimo dokumentų registre bei pateikti Kadastro tvarkytojui (Komisijos byla, b. 1.10, 79). Iš prie Įsakymo pridėtos Miškų schemos matyti, jog teritorija, kurioje yra pareiškėjai priklausantys poilsio nameliai, patenka į II grupę „Specialios paskirties miškai“ B pogrupį „Rekreaciniai miškai“, 61-miško parkai (Komisijos byla, b. 1. 80-81).

30. Kretingos raj. Vykdomojo komiteto 1967 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. 160 „Dėl žemės sklypo paskyrimo poilsio stovyklos „Energetikos“ statybai Šventosios gyvenvietėje“ nuspręsta skirti 40 000 kv. m žemės sklypo plotą iš Pajūrio žuvininkystės ūkio, Šventosios gyvenvietės teritorijoje, pagal detalų išplanavimo ir užstatymo projektą (Komisijos byla, b. 1. 11).

31. Kretingos raj. Vykdomojo komiteto 1967 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. 331 „Dėl papildomo žemės sklypo paskyrimo poilsio stovyklos „Energetikos“ statybos praplėtimo Šventosios gyvenvietėje“ nuspręsta skirti 6 000 kv. m žemės sklypą, įeinantį į Kretingos Miškų ūkio pramonės teritoriją pagal detalų išplanavimo ir užstatymo projektą (Komsijos byla, b. 1. 12).

32. Pareiškėja su skundu kreipėsi į Komisiją prašydama įpareigoti Aplinkos ministeriją pašalinti padarytą pažeidimą, pakoreguojant Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemą pagal realią situaciją, schemoje tinkamai atvaizduojant statinius, infrastruktūrą ir sklypą išjungiant iš miško žemės. Pareiškėja prašė Komisijos panaikinti Ministerijos 2021 m. sausio 6 d. sprendimą, kuriuo Ministerija atsakė, kad Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schema nebus tikslinama.

33. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, priėmė 2021 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. 21R-(AG-98/07-2021), kuriame nusprendė, jog Ministerija, atsakydama į pareiškėjos prašymą dėl Miškų schemos keitimo, 2021 m. sausio 6 d. rašte Nr. (66)-D8(E)-65 neaiškiai suformavo atsisakymo priežastį, nenurodė šio atsisakymo teisinio pagrindo bei faktinių aplinkybių, lėmusių tokį Ministerijos sprendimą ir pripažino, kad toks raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų. Komisija panaikino Ministerijos 2021 m. sausio 6 d. sprendimą ir įpareigo Ministeriją tinkamai išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. balandžio 16 d. skundą (Komisijos byla, b. 1. 13-17).

34. Ministerija, vykdydama Komisijos 2021 m. kovo 12 d. sprendimą, priėmė 2021 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. (66)-D8(E)-2284, kuriame nurodė, jog, vadovaujantis Taisyklių 23.4.1 papunkčiu, Ministras įsakymu neturi teisės keisti patvirtintos miškų tvarkymo schemos sprendinių. Sprendime pažymėjo, kad Miškų schemos rengimui buvo naudojami Kadastro integruotos informacinės sistemos duomenys, todėl nepatikslinus Kadastro duomenų, nėra teisinio pagrindo inicijuoti Miškų schemos sprendinių keitimą. Minėtais pagrindais pareiškėjos prašymas, kad būtų sudaryta schema atitinkanti realią situaciją, esančią (duomenys neskelbtini), Palangos m. sav., nebuvo tenkintas (Komisijos byla, b. 1. 25-28, 44-47).

35. Pareiškėja, nesutikdama su Ministerijos 2021 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. (66)-D8(E)-2284, su skundu kreipėsi į Komisijai, kuri 2021 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. 21R-477(AG-360/06-2021) pareiškėjos skundo netenkino.

36. Pareiškėja nesutikdama su Komisijos 2021 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. 21R-477(AG-360/06-2021), su skundu kreipėsi į teismą.

37. Nustatyta, kad pareiškėja iš esmės siekia Įsakymo pakeitimo, t. y. kad būtų pakeista Įsakymu patvirtinta Miškų tvarkymo schema taip, kad ji atitiktų realią situaciją, esančią (duomenys neskelbtini), Palangos m. sav. – į ginčo sklypo teritoriją būtų įtraukti visi realiai egzistuojantys, t. y. į ginčo sklypo teritoriją patenkantys UAB „Energetikas“ poilsio nameliai (nagrinėjamo ginčo esmė).

38. Ministerija 2021 m. balandžio 6 d. sprendimu pareiškėjai atsakė, kad Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schema nebus tikslinama dėl sekančių priežasčių: parengta vadovaujantis galiojusiais Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenimis; parengta vadovaujantis galiojusia Vyriausybės patvirtinta Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schema; formuoja sprendinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruotuose miško žemės plotuose; nesprendžia miško ribos teisėtumo klausimų; rengiama tokio dydžio masteliu, dėl ko pastatai grafiniuose duomenyse nežymimi ir nėra galimybės jų pažymėti.

39. Miškų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punkte (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d.) pateikta miškų tvarkymo schemos sąvoka, tai specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, rengiami valstybinių miškų valdytojų bei regionų teritorijoms ir skiriami bendrajai miško žemių naudojimo politikai nustatyti, jų tvarkymo koncepcijai parengti. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad miškų tvarkymo schemos rengiamos, derinamos, tvirtinamos, registruojamos ir keičiamos aplinkos ministro tvirtinamose Miškų tvarkymo schemų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka. Šių taisyklių 23.4.1 papunktyje nustatyta, kad Schema (Miškų tvarkymo schema) perduodama tvirtinti Aplinkos ministerijai, kuri išnagrinėja Schemą ir priima sprendimą dėl tvirtinimo arba raštu nurodo trūkumus, kuriuos Schemos rengėjas privalo pašalinti. Schemą tvirtina Aplinkos ministras. Taisyklių 29 punkte nustatyta, kad Schemos brėžinių pagrindas yra Miškų valstybės kadastro integruotos informacinės sistemos duomenų bazių ir miško sklypų (M 1:10 000) geografiniai bei taksaciniai duomenys. Taisyklių 30 punkte nurodyti objektai, kurie Schemos brėžiniuose pažymimi sutartiniais ženklais.

40. Iš aptartų teisės nuostatų matyti, kad Miškų tvarkymo schemos rengimas reglamentuotas Taisyklių nuostatomis, kuriose aiškiai nustatyta, kad Miškų tvarkymo schemų brėžinių pagrindas – Miškų valstybės kadastro integruotos informacinės sistemos duomenų bazių ir miško sklypų (M 1:10 000) geografiniai bei taksaciniai duomenys. Taigi, Aplinkos ministro tvirtinama Miškų tvarkymo schema turi būti parengta vadovaujantis Kadastro integruotos informacinės sistemos duomenimis ir šis reikalavimas yra reglamentuotas imperatyvia teisės nuostata.

41. Byloje nėra ginčo, kad Kadastre registruotas Kretingos miškų urėdijos Šventosios girininkijos 97 kvartalo 4 taksacinis miško žemės sklypas (ginčui aktualus sklypas), valstybinių sklypinių inventorizacijų metu buvo inventorizuotas 2005 m. ir 2015 m. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atliktos inventorizacijos būtų pripažintos neteisėtomis, o taip pat, kad 2005 m. ir 2015 m. valstybinių sklypinių miškų inventorizacijų duomenys, teisės aktų nustatyta tvarka, būtų nuginčyti ir / ar pripažinti netekusiais galios. Paskutinį kartą ginčui aktualus sklypas, kaip atitinkantis miškui keliamus reikalavimus, buvo inventorizuotas 2015 metais ir tuo metu fiksuoti duomenys yra įregistruoti Kadastre. Duomenų, kad Kadastre esantys duomenys įstatyme nustatyta tvarka būtų nuginčyti (pakeisti, panaikinti), byloje nėra.

42. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip nustatyta iš pirmiau aptartų teisės nuostatų, miškų tvarkymo schemų brėžiniai rengiami (brėžinių pagrindas) vadovaujantis Kadastro integruotos informacinės sistemos duomenimis, todėl, kol Kadastre nėra registruotų pakeitimų, atitinkamai ir pagrindų keisti schemos nėra. Todėl, kaip ir nagrinėjamu atveju, Kadastre nesant atitinkamų pakeitimų (atitinkančių pareiškėjos norimą teisinę padėtį), Aplinkos ministerija skundžiamame pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą – pakeisti Įsakymu patvirtintą Miškų tvarkymo schema taip, kad į sklypą (duomenys neskelbtini), Palangos m. sav. būtų įtraukti visi realiai egzistuojantys pareiškėjai priklausantys nameliai. Kaip jau minėta, kad prieš tai nepakeitus Kadastro duomenų, Miškų tvarkymo schemos keitimas nėra galimas. Papildomai pažymėtina, kad Taisyklių 30 punkte nurodyti objektai, kurie Miškų tvarkymo schemoje gali būti pažymėti sutartiniais ženklais. Šioje nuostatoje, be kita ko, nėra numatyta, kad schemoje galėtų būti pažymėti pastatai, todėl pareiškėjos prašymas – Miškų tvarkymo schemoje atvaizduoti realią situaciją (įtraukti visus namelius) negalėtų būti tenkinamas taip pat ir dėl šios priežasties.

43. Pareiškėja Ministerijos ir Komisijos skundžiamų sprendimų ydingumą įrodinėja taip pat ir kitais argumentais, tačiau kurie, šiame teismo sprendime nustatytų aplinkybių ir priimtų išvadų kontekste, nesudaro pagrindo Ministerijos atsisakymą tenkint pareiškėjos prašymą vertinti taip, kaip skunde įrodinėja pareiškėja. Teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako, tik pažymi, kad, kaip jau minėta, Taisyklių nuostatos imperatyviai nustato, kad miškų tvarkymo schemų brėžiniai rengiami vadovaujantis Kadastro integruotos informacinės sistemos duomenimis – brėžinių pagrindas, todėl tik pakeitus brėžinių pagrindą, atitinkamai galimi miškų tvarkymo schemos pakitimai. Nagrinėjamu atveju teismas įvertino, kad šiuo metu kadastre esantys duomenys nėra pakeisti ar nuginčyti, todėl atsakovė pagrįstai neturėjo teisinio pagrindo keliamą ginčo klausimą spręsti kitaip, nei vadovaujantis galiojančiais Kadastro duomenimis. Pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai dėl ginčo sklypo pagrįsto/nepagrįsto įtraukimo į valstybės miškų registrą ir su tuo susije klausimai nėra šios administracinės bylos dalykas, todėl šių argumentų nagrinėjimas iš esmės būtų perteklinis. Šiame kontekste taip pat paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT)) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėse bylose Nr. A-261-3555/2011, Nr. A-556-1995/2013).

44. Nagrinėjamu atveju Ministerija tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamas Ministerijos sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, nustatyti pažeidimai pagrįsti aktualiu teisiniu reglamentavimu), todėl skundžiamo Ministerijos sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo. Ministerijos skundžiamą 2021 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. (66)-D8(E)-2284 pripažinus teisėtu, atitinkamai pagrįstu ir teisėtu pripažintinas ir Komisijos 2021 m. liepos 1 d. sprendimas Nr. 21R-477 (AG-360/06-2021), kuriuo buvo patvirtintas Ministerijos sprendimo teisėtumas.

Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Energetikas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolanta Malijauskienė