Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl 2023 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimo panaikinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Valstybinei miškų tarnybai, tretieji suinteresuotieji asmenys – Palangos miesto savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė sveikatos centras ,,(duomenys neskelbtini)“, dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,(duomenys neskelbtini)“ skundu prašo: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Administracinių ginčų komisija) 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimą; 2) panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2023 m. birželio 9 d. raštą Nr. R2-2357 ir įpareigoti atsakovę Valstybinę miškų tarnybą pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. kovo 10 d. prašymą Nr. 27 išnagrinėti iš naujo; 3) panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2023 m. birželio 9 d. raštą Nr. R2-2357 ir įpareigoti atsakovę Valstybinę miškų tarnybą ištaisyti Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos rengimo klaidas, pagal pareiškėjos pateikto 2023 m. kovo 10 d. planuojamos teritorijos ((duomenys neskelbtini) gyvenvietės detaliojo plano koregavimas teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) ir valstybinio miško, Palangoje Nr. TPDRIS sistemoje K-VT-25-22-1140) Sklypų ribų plano sprendinius bei atlikti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikslinimą.

Pareiškėjos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ skundas grindžiamas šiais argumentais. Pareiškėja rengia teritorijų planavimo dokumentą ,(duomenys neskelbtini) gyvenvietės detaliojo plano koregavimo teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) ir valstybinio miško, Palangoje. Teritorijos planavimo organizatorius yra Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius. 2022 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. A1-1784 Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius patvirtino (duomenys neskelbtini) gyvenvietės detaliojo plano koregavimo teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) ir valstybinio miško Palangoje rengimo schemą ir nusprendė rengti (duomenys neskelbtini) gyvenvietės detaliojo plano koregavimą teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) ir valstybinio miško Palangoje. Planavimo tikslai – optimalios urbanistinės struktūros numatymas, suplanuojant inžinerinių komunikacijų tinklus, inžinerinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) inžinerinių komunikacijų koridorių ribas, žemės sklypo (ų) suformavimas, teritorijos naudojimo būdo, naudojimo reglamentų nustatymas, Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 38 punktu Nr. 2 patvirtinto (duomenys neskelbtini) gyvenvietės detaliojo plano sprendinių koregavimas planuojamoje teritorijoje. Šiai dienai žemės sklypai planuojamoje teritorijoje nesuformuoti. Vienas iš projekto tikslų – suformuoti žemės sklypus Nr. 1 ir Nr. 2, skirtus valstybinės reikšmės miškams ir žemės sklypą Nr. 3, kuris formuojamas prie UAB sveikatos centro „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise valdomų ir nekilnojamojo turto registre įregistruotų poilsio namelių (duomenys neskelbtini). Šioje planuojamoje teritorijoje yra nekilnojamojo turto registre įregistruoti UAB sveikatos centras „(duomenys neskelbtini)“ 157 statiniai.

Valstybinė miškų tarnyba, neatsižvelgdama į tai, kad minėta teritorija užstatyta statiniais ir, pažeisdama teisės aktus – Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Lietuvos Respublikos miškų įstatymą, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą, 1999 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr.1073, – pakeitė UAB sveikatos centras „(duomenys neskelbtini)“ statiniais užstatytos teritorijos žemės paskirtį į paskirtį – miško žemė. Šie pakeitimai įtvirtinti Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemoje, kuri 2018 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-889 įregistruota Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre ir pateikta Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui.

Rengiant (duomenys neskelbtini) gyvenvietės detaliojo plano koregavimo projektą nustatyta, jog formuojami sklypai turi bendrą ribą su valstybinės reikšmės miškų plotais, o valstybinės reikšmės miškų plotų riba keliose vietose kerta statinius, nekilnojamojo turto registre registruotus UAB sveikatos centro „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise ir palieka neracionalų plotą prie teisiškai registruoto sklypo. Atsižvelgusi į tai, pareiškėja 2023 m. kovo 10 d. prašymu Nr. 27, kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) Palangos skyrių ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių, prašydama pritarti sklypų ribų planui ir organizuoti Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos rengimo klaidų taisymą ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikslinimą. Palangos miesto savivaldybės administracija ir NŽT Palangos skyrius pareiškėjos 2023 m. kovo 11 d. prašymą nagrinėti persiuntė Valstybinei miškų tarnybai.

2023 m. birželio 9 d. raštu Valstybinė miškų tarnyba nurodė, kad vadovaujantis Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2023 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 100-23-V atliko Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje – (duomenys neskelbtini) taksaciniuose sklypuose, kurie yra registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 ,,Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ yra priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams. Patikrinimo vietoje metu nustatė, kad (duomenys neskelbtini) taksaciniai sklypai atitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – ir Miškų įstatymas) 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, todėl neturi pagrindo tikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų. Rašte nurodė, kad vadovaujantis Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašu (toliau – ir Miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašas) schemų rengimą ir tikslinimą organizuoja Aplinkos ministerija (rengimo organizatorius), o jų rengimą ir derinimą atlieka valstybinė miškų tarnyba (rengėjas). Sprendimas dėl schemos rengimo ar tikslinimo priimamas aplinkos ministro įsakymu. Miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo 13 punkte nurodyti schemos tikslinimo atvejai, tame tarpe ir 13.2 papunktyje – ištaisius valstybinės sklypinės inventorizacijos klaidas ar nustačius schemos rengimo klaidas ir nustatyta tvarka patikslinus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis. Nurodė, kad atsižvelgusi į tai, kad Kretingos regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) taksaciniai sklypai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, kreiptis į Aplinkos ministeriją dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo neturi teisinio pagrindo.

Pareiškėja pateikė skundą Administracinių ginčų komisijai dėl Valstybinės miškų tarnybos 2023 m. birželio 9 d. rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Administracinių ginčų komisija pareiškėjos skundo netenkino. Sprendime nurodė, kad pareiškėja nenurodė ir nepagrindė, kuo remiantis parengtame sklypų ribų plane numatomi tokie žemės plotų patikslinimai ir kaip šie nurodomi duomenys pagrindžia galimas valstybinės reikšmės miškų plotų schemos klaidas, taip pat nenurodė jokių aplinkybių, pagrindžiančių, kad patikrinimas vietoje buvo neteisėtas ar kad šio patikrinimo rezultatai, užfiksuoti Patikrinimo vietoje akte, yra neteisingi. Valstybinės miškų tarnybos 2023 m. kovo 29 d. įsakymu paskirti darbuotojai atliko Kadastro duomenų patikrinimą vietoje, surašė patikrinimo vietoje aktą, kuriame padarė išvadą, kad Kretingos regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) taksaciniai sklypai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, iš pridėto taksoraščio matyti kvartalas, sklypų numeriai ir plotai, medyno sudėtis ir kt. Atsižvelgusi į tai, Administracinių ginčų komisija nurodė neturinti pagrindo abejoti patikrinimo vietoje rezultatų teisėtumu ir jo prieduose pateiktų duomenų teisingumu. Administracinių ginčų komisija sprendė, kad ginčijamas 2023 m. birželio 9 d. raštas yra pagrįstas patikrinimo vietoje medžiaga, pagrindo abejoti Patikrinimo vietoje akte užfiksuotais duomenimis nėra, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų neatitikimas nenustatytas. Nurodė ir tai, kad pareiškėja skundo teiginių, kad miško plotų ribos nesutampa su faktiniais sklypų ribų duomenimis (padėtimi) bei, kad negali kirsti įregistruotų statinių, niekaip nepagrindė, pareiškėjos pateiktas sklypų ribų planas nepaneigia oficialių patikros vietoje metu nustatytų aplinkybių dėl teritorijos priskyrimo miško žemei ir nepagrindžia pareiškėjo teiginių apie galimas schemos rengimo klaidas.

Pateikdama argumentus dėl Administracinių ginčų komisijos sprendimo neteisėtumo pareiškėja nurodo ir tai, kad Administracinių ginčų komisija neįsigilino į pareiškėjos pateiktą problematiką ir priėmė nepagrįstą sprendimą dėl šių aplinkybių. Pareiškėja, rengdama (duomenys neskelbtini) gyvenvietės detaliojo plano koregavimo projektą, atliko koreguojamos teritorijos analizę, topografinius matavimus, vadovavosi valstybinių miškų kadastro registro duomenimis, nekilnojamojo turto registro duomenimis ir nustatė, jog formuojami sklypai turi bendrą ribą su valstybinės reikšmės miškų plotais, o valstybinės reikšmės miškų plotų riba keliose vietose kerta nekilnojamojo turto registre registruotus statinius, priklausančius UAB sveikatos centrui „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise bei palieka neracionalų plotą prie teisiškai registruoto sklypo. Miškų plotų ribos nesutampa su faktiniais sklypų ribų duomenimis (padėtimi) ir negali kirsti nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių. Taigi rengiant (duomenys neskelbtini) gyvenvietės detaliojo plano koregavimo projektą, nustatyti akivaizdūs valstybinių miškų plotų ribų neatitikimai, miškų schemos rengimo klaida – miškų plotų riba kerta registruotus statinius, kurios ištaisymas patenka į Valstybinės miškų tarnybos ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kompetencijos ribas. Pareiškėja parengė planuojamos teritorijos Sklypų ribų plano sprendinius, pagal kuriuos siūlo koreguoti valstybinio miško plotų ribas ir pritarti sklypų ribų planui, organizuoti Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos rengimo klaidų taisymą ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikslinimą. Pažymi, kad Administracinių ginčų komisija neįsigilino į pareiškėjos nurodytą probleminę situaciją ir nesprendė miško plotų ribų tikslinimo klausimo, o pateikė formalų atsakymą, nesusijusį su pareiškėjos prašyme nurodytais reikalavimais.

Nurodo ir tai, kad nėra ginčo, kad Kretingos regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) taksaciniai sklypai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Pareiškėja neginčija, jog planuojama teritorija ribojasi su mišku (miško žeme), kad besiribojantys Kretingos regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) taksaciniai sklypai atitinka Miškų įstatymo 2straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Pareiškėja kelia miško plotų ribos, kertančios registruotus statinius klausimą ir prašo jį spręsti, kadangi tokia miško plotų riba negali egzistuoti ir užkerta kelią pareiškėjai atlikti teritorijų planavimo dokumento bendrojo plano koregavimo darbus. Statiniai (poilsio nameliai) įregistruoti nekilnojamojo turto registre anksčiau, nei valstybinis miško plotas, o tai suponuoja išvadą, jog tarnyba rengdama ir tvirtindama miško schemą negalėjo šio fakto nežinoti, nematyti žemėlapiuose, todėl šią padarytą techninę klaidą turi ištaisyti. Iš prie Patikrinimo vietoje akto pridėtos ortofoto ištraukos iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro matyti, kad miškų riba (žaliai pažymėta) kerta registruotus statinius keliose vietose, tačiau atsakovė ignoruoja akivaizdžią klaidą, miško plotų ribų netikslumus ir nepagrįstai neatlieka jai pavestų viešojo subjekto funkcijų, netikslina valstybinių miškų plotų ribų, netaiso miškų schemos klaidų, netikslina miškų kadastro duomenų.

Nurodo, kad teisinis pagrindas atsakovei atlikti viešojo subjekto funkcijas yra numatytas Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Miškų tvarkymo schemų rengimo taisyklės numato, jog miškų schemą sudaro tekstinė ir grafinė (brėžinys) dalys, o brėžinyje privalo būti nurodytos valstybinės reikšmės miško valdų ribos. Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo 3 punkte yra nurodyta, kad valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimą ir tikslinimą organizuoja Aplinkos ministerija, o jų rengimą ir derinimą atlieka Valstybinė miškų tarnyba. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, Valstybinė miškų tarnyba turi teisinį pagrindą kreiptis į Aplinkos ministeriją dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo ir miškų tvarkymo schemos klaidas ištaisymo bei organizuoti Lietuvos Respublikos valstybės miškų kadastro duomenų patikslinimą. Valstybinė miškų tarnyba, atsisakydama tikslinti miškų plotų ribas, tikslinti miškų kadastro duomenis, taisyti miškų schemos klaidas, pažeidžia pareiškėjos teises ir užkerta kelią pareiškėjai parengti (duomenys neskelbtini) gyvenvietės detaliojo plano koregavimo teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) ir valstybinio miško Palangoje projektą, suderinti tikslias, faktinę situaciją atitinkančias projektuojamų sklypų ribas.

Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, prašo jos skundą patenkinti.

Atsakovė Valstybinė miškų tarnyba su pareiškėjos skundu nesutinka. Nesutikimas grindžiamas šiais argumentais. Teritorija, esanti (duomenys neskelbtini) miško žemės taksaciniuose sklypuose (toliau – ir ginčo teritorija) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 ,,Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ yra priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenimis, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruoti (duomenys neskelbtini) taksaciniai miško žemės sklypai, valstybinių sklypinių inventorizacijų metu buvo inventorizuoti: 2005 m., kaip Kretingos miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) taksaciniai miško žemės sklypai; 2015 m., kaip Kretingos miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) taksaciniai miško žemės sklypai.

Tarnyba neturi duomenų, kad 2005 m. ir 2015 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos teisės aktų nustatyta tvarka būtų pripažintos neteisėtomis, o taip pat, kad 2005 m. ir 2015 m. valstybinių sklypinių miškų inventorizacijų duomenys teisės aktų nustatyta tvarka būtų nuginčyti ir (ar) pripažinti netekusiais galios. Tarnyba taip pat neturi duomenų, kad ginčo teritorijoje teisės aktų nustatyta tvarka miško žemė būtų paversta kitomis naudmenomis. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas administracines bylas, susijusias su miško žemės teisiniu statusu, 2021 m. gegužės 12 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eA-1169-492/2021) yra konstatavęs, kad atsižvelgiant į Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 10 straipsnio 3 punktą, 27 straipsnio 1 dalį, sprendimai registruoti duomenis Miškų kadastre yra vieši, galiojantys ir nenuginčyti, todėl laikyti teisingais. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis, tvarkoma miškų apskaita ir sudaromas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras.

Atsakovė atsikirtimuose taip pat kelia klausimą dėl pareiškėjos materialinio teisinio suinteresuotumo (reikalavimo teisės). Nurodo, kad pareiškėja inicijavo administracinį ginčą dėl teritorijos, esančios Kretingos regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) miško žemės taksaciniuose sklypuose. Ginčo teritorijoje yra Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausanti valstybinė žemė, kurios patikėtinė pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra NŽT. Pareiškėja ginčo teritorijoje jokiais teisiniais pagrindais nevaldo žemės sklypo ir neturi jokių teisių į ginčo teritoriją. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Nagrinėjamu atveju, netgi pripažinus netekusiu galios ginčijamą 2023 m. birželio 9 d. raštą Nr. R2-2357, pareiškėjos teisės ir pareigos nepasikeis. Nurodo, kad tai sudaro savarankišką pagrindą pareiškėjos skundo reikalavimą dėl atsakovės 2023 m. birželio 9 d. rašto Nr. R2-2357 panaikinimo, atmesti.

Pateikdama argumentus dėl 2023 m. birželio 9 d. rašto Nr. R2-2357 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodo, kad atsakovė, gavusi Palangos miesto savivaldybės administracijos persiųstą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. kovo 13 d. prašymą ir vadovaudamasi Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V „Dėl Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 7 punktu, 2023 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 100-23-V „Dėl specialistų skyrimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimui vietoje Kretingos regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) taksacinių sklypų dalyse” pavedė specialistams atlikti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje – Kretingos regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) taksacinių sklypų dalyse, siekiant išsiaiškinti ar Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruoti plotai atitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus.

Patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad Kretingos regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) taksaciniai sklypai, įvertinant ir tai, kad ginčo teritorijoje yra ir statinių, atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Vadovaujantis Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 „Dėl Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, schemų rengimą ir tikslinimą organizuoja Aplinkos ministerija, o jų rengimą ir derinimą atlieka Valstybinė miškų tarnyba. Sprendimas dėl schemos rengimo ar tikslinimo priimamas aplinkos ministro įsakymu. Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo 13 punkte nurodyti schemos tikslinimo atvejai, tame tarpe ir 13.2 papunktis – ištaisius valstybinės sklypinės inventorizacijos klaidas ar nustačius schemos rengimo klaidas ir nustatyta tvarka patikslinus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis.

Valstybinė miškų tarnyba, atsižvelgusi į tai, kad ginčo teritorija atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, motyvuotai, nurodydama faktines aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, informavo pareiškėją 2023 m. birželio 9 d. raštu Nr. R2-2357 „Dėl informacijos pateikimo“, kad kreiptis į Aplinkos ministeriją dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo, neturi teisinio pagrindo.

Nurodydama argumentus dėl teritorijų, atitinkančių Miškų įstatyme nustatytus kriterijus ir valstybinės reikšmės miškų bei savininkų, turinčių statinius valstybinės reikšmės miško žemėje, teisių ir teisėtų lūkesčių, pažymi, kad Miškų įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nurodyta, jog miškas – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai), o to pačio straipsnio 20 dalyje nurodyta, kad miško žemė – apaugę mišku žemės plotai – medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė.

Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas oficialioje konstitucinėje doktrinoje ne kartą yra nurodęs, jog žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes jų tinkamas naudojimas ir apsauga yra tautos gerovės pagrindas. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 ir 54 straipsnių matyti, kad žemė vertinama kaip visuotinė vertybė (Konstitucinio Teismo 1996 m. rugsėjo 25 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Turint galvoje tai, kad valstybė yra teisinis valstybės nuosavybės teisės subjektas, o ekonominis valstybinio turto savininkas yra visuomenė, valstybės nuosavybės teisė turi būti įgyvendinama bendram (viešam) interesui (Konstitucinio Teismo 1997 m. birželio 17 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl valstybinės reikšmės miškų yra išaiškinęs, kad ypatingą tokių miškų statusą lemia jų, kaip gamtinės aplinkos objektų, reikšmė, todėl valstybinės reikšmės miškams gali būti nustatytas specialus teisinis režimas, o miškų savininkams – tam tikri nuosavybės teisės suvaržymai ar apribojimai (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 1 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad tai, jog valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, reiškia, kad jie nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, išskyrus iš Konstitucijos kylančias išimtis (Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas). Valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai Konstitucija tai leidžia (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai). Nurodyta konstitucinė nuostata įgyvendinta Miškų įstatymo 4 straipsnyje, kuriame imperatyviai nustatyta, jog Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybinės reikšmės miškams, kurie išimtinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, priskiriami ir miestų miškai, kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams. Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustatė, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams ir parkams.

Pagal galiojantį ginčo teisinių santykių teisinį reguliavimą tam tikros teritorijos priskyrimas miškui nėra siejamas su įgaliotų valstybės institucijų valiniais sprendimais. Teritorija yra miškas, jeigu pagal faktinę padėtį atitinka nurodytus įstatyme kriterijus.

Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, atsakovė prašo arba vadovaujantis ABTĮ 103 straipsniu administracinę bylą nutraukti, arba pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija patvirtino, kad yra rengiamas teritorijų planavimo dokumentas (duomenys neskelbtini) gyvenvietės detaliojo plano koregavimas teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) ir valstybinio miško, Palangoje (TPDRIS Nr. K-VT-25-22-1140), todėl Valstybinės miškų tarnybos veiksmai turi įtakos detaliojo plano iniciatoriaus ir pastatų savininko teisėms, kurios yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimas ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkymas, vadovaujantis Miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų 9 punktu, priskirtinas tik Valstybinės miškų tarnybos kompetencijai. Miško riba neturėtų per pusę kirsti statinių, nes statinių savininkas iki jo vardu registre registruotų statinių negali atsivesti komunikacijų, prisijungti prie nuotekų tinklų. Nurodė, kad neprieštarauja, kad objektyviai būtų įvertintos ir ištaisytos klaidos.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB sveikatos centras ,,(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime nurodė, kad su skundu sutinka, prašo jį patenkinti. Nurodo, kad planuojamoje teritorijoje yra UAB sveikatos centrui „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantys 154 statiniai, kurie registruoti nekilnojamojo turto registre. Kretingos rajono Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1967 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. 160 ir 1967 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. 331 poilsio bazės statybai Vyriausiajai gamybinei energetikos ir elektrifikacijos valdybai buvo perduota 46 000 kv. m dydžio žemės sklypas, buvo pakeista žemės paskirtis. Dalis žemės, t. y. 6 000 kv. m buvo išimta iš Kretingos miškų pramonės teritorijos ir 40 000 kv. m – iš Pajūrio žuvininkystės ūkio (duomenys neskelbtini) gyvenvietės teritorijos. Atitinkamai buvo suformuotas vieningas 46 000 kv. m dydžio sklypas, komercinės statybos paskirties, skirtas poilsio bazės statybai ir perduotas Vyriausiajai gamybinei energetikos ir elektrifikacijos valdybai. Vykdomosios valdžios sprendimai yra teisėti, nepanaikinti bei galiojantys. Dar 1967 metais minėti žemės sklypai buvo įsisavinti – užstatyti statiniais, pravestos inžinerinės komunikacijos. Palangos miesto savivaldybės sprendimu suteiktas miesto gatvės pavadinimas – (duomenys neskelbtini). Statiniai ir inžinerinės komunikacijos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir turtui suteikti inventorizaciniai numeriai.

Pažymi, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad tik savininkas, kaip subjektinių teisių į turtą turėtojas, turi išimtinę teisę tą turtą valdyti, naudoti ir disponuoti juo. Iš Konstitucijos 23 straipsnio įstatymų leidėjui kyla pareiga nuosavybės santykius reguliuoti taip, kad nuosavybės teisės būtų saugomos ir ginamos, kad būtų užtikrintas nuosavybės neliečiamumas. Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga inter alia (lot. be kita ko) reiškia, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustuosius įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės; įstatymų leidėjas, reguliuodamas nuosavybės teisių apsaugą, turi užtikrinti Konstitucijos ginamų ir saugomų vertybių pusiausvyrą.

Nurodo, kad UAB sveikatos centras „(duomenys neskelbtini)“ neturi galimybės tinkamai įgyvendinti konstitucinės nuosavybės teisės – turtą (157 registruotus statinius) valdyti, naudoti ir disponuoti juo bei su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustuosius įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Iki šiol, žemės sklypai planuojamoje teritorijoje nesuformuoti. Dalis registruotų statinių, patvirtinus miškų tvarkymo schemą, pateko į valstybinio miško teritoriją, valstybinio miško sklypo ribos netikslios (kerta statinius), dėl šių priežasčių, UAB sveikatos centrui „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai ribojamos teisės naudoti savo turtą, valdyti jį, prižiūrėti, įrengti inžinerinių komunikacijų tinklus prie registruotų statinių, atnaujinti statinius ir įrengti statiniams naudoti infrastruktūrą. Projektuojamoje teritorijoje žemės sklypas Nr. 3 formuojamas prie UAB sveikatos centro „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise valdomų ir nekilnojamojo turto registre įregistruotų poilsio namelių, esančių Palangos m. adresu (duomenys neskelbtini). Projektuojami sklypai turi bendrą ribą su valstybinės reikšmės miškų plotais, o valstybinės reikšmės miškų plotų riba keliose vietose kerta statinius. Atsakovei pašalinus šiuos valstybinio miško sklypo ribų netikslumus, būtų suformuoti žemės sklypai, o tai sudarytų sąlygas UAB sveikatos centras „(duomenys neskelbtini)“ inžinerinių komunikacijų įrengimui, kelių ir kitos infrastruktūros aplink registruotus statinius įrengimui.

Tvarkyti, koreguoti miškų sklypų ribas, taisyti miškų schemų rengimo klaidas, tikslinti miškų kadastro duomenis yra Valstybinės miškų tarnybos tiesioginės funkcijos ir pareigos, o jos atisakymas atlikti jos kompetencijoje ir atsakomybėje esančias funkcijas, bei atsisakymas spręsti realiai egzistuojančias problemas yra neteisėtas ir nepagrįstas viešojo administravimo subjekto pareigų nevykdymas.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime nurodė, kad Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimas ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ 9 punktu, priskirtinas tik Valstybinės miškų tarnybos kompetencijai. Aplinkos ministerija nebuvo ir nėra įgaliota spręsti pareiškėjos skunde nurodytų klausimų, teisės aktai nesuteikia Aplinkos ministerijai teisės panaikinti Valstybinės miškų tarnybos priimtus sprendimus ar įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą atlikti veiksmus pareiškėjos skunde minimoje situacijoje.

Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1369 „Dėl Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 3 punkte yra nurodyta, kad Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimą ir derinimą atlieka Valstybinė miškų tarnyba, o jų rengimą ir tikslinimą organizuoja Aplinkos ministerija. Atsižvelgiant į tai, tik tada, kai Valstybinė miškų tarnyba bus užbaigus derinimą ir kreipsis į Aplinkos ministeriją dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo, Aplinkos ministerija turės teisinį pagrindą imtis kitų atitinkamų veiksmų, numatytų minėto Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos apraše.

Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, nurodo, kad šiuo atveju Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija nėra suinteresuota bylos baigtimi, neturi jokių dokumentų, susijusių su pareiškėjos skundu ar ginčijamais sprendimais, todėl palieka ginčą spręsti teismui.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsikirtimų į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Administracinių ginčų komisijos 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Juo kaip nepagrįstas atmestas pareiškėjos UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ skundas ir paliktas galioti Valstybinės miškų tarnybos 2023 m. birželio 9 d. raštas Nr. R2-2357 ,,Dėl informacijos pateikimo“, kurio esmė – Kretingos regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) taksaciniai sklypai atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo tikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis dėl ginčo teritorijoje esančių miško ribų pareiškėjos prašomu būdu.

I. Dėl byloje nustatytų aplinkybių

Byloje nustatyta, kad pareiškėja UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ – projekto iniciatorius, rengiantis kompleksinį detalųjį planą vietovės lygmeniu Palangos m. sav. (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje tarp (duomenys neskelbtini) ir valstybinio miško, nutolusio nuo Baltijos jūros ne daugiau kaip 500 m atstumu. Rengiant projekto sprendinius planuojamoje teritorijoje formuojami trys žemės sklypai – Nr. 1 ir Nr. 2, skirti valstybinės reikšmės miškams, Nr. 3 – prie teisiškai registruotų poilsio namelių (duomenys neskelbtini). Formuojant žemės sklypus UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pateikė prašymą, kuriuo siekia, kad duomenys Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre būtų pakeisti, sumažinant valstybinės reikšmės miškų plotus pagal jos pateiktą planą. 2023 m. birželio 9 d. raštu Nr. R2-2357 atsakovei atsisakius šiuos duomenis keisti, pareiškėja pateikė skundą Administracinių ginčų komisijai, o pastarajai skundą atmetus – pateikė skundą teismui. Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.

2022 m. lapkričio 16 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (4.1 E)A1-1784 patvirtinta (duomenys neskelbtini) gyvenvietės detaliojo plano koregavimo teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) ir valstybinio miško, Palangoje, rengimo schema ir nuspręsta rengti (duomenys neskelbtini) gyvenvietės detaliojo plano koregavimą teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) ir valstybinio miško, Palangoje. Planavimo tikslai – optimalios urbanistinės struktūros numatymas, suplanuojant inžinerinių komunikacijų tinklus, inžinerinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) inžinerinių komunikacijų koridorių ribas, žemės sklypo(ų) suformavimas, teritorijos naudojimo būdo, naudojimo reglamentų nustatymas, Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 38 2 punktu patvirtinto (duomenys neskelbtini) gyvenvietės detaliojo plano sprendinių koregavimas planuojamoje teritorijoje (t. 1, el. b. l. 1, Administracinių ginčų komisijos bylos t. 2, b. l. 1–4). Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos internetinėje svetainėje skelbiamų duomenų apie planuojamas teritorijas (www.tpdris.lt) (teritorijų planavimo dokumento (TPD) Nr. K-VT-25-22-1140) matyti, kad teritorijų planavimas parengiamajame etape, planavimo iniciatorius – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“; pagal žemėlapyje įkeltus teritorijos planavimo sprendinius, iš sluoksniuose esančios miškų tvarkymo schemos (panaudojus atstumų matavimo įrankį) matyti, kad planuojamoje teritorijoje esantys valstybiniai miškai nuo Baltijos jūros yra ne toliau kaip 500 m atstumu.

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo apie (duomenys neskelbtini) trečiajam suinteresuotajam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį nekilnojamąjį turtą – įvairios paskirties (kultūros namai, sandėlis, garažas, vasarnamiai, valgykla, dirbtuvės) statinius; dalis statinių įregistruoti nekilnojamojo turto registre 2003 m. gegužės 16 d., dalis – 2004 m. balandžio 28 d., dalis – 2012 m. gruodžio 28 d. (t. 1, el. b. l. 1, Administracinių ginčų byla Nr. AG-466/02-2023 t. 2, b. l. 5–70). Pagal šį adresą statinių buvimo vietą patikrinus regionų geoinformacinės aplinkos internetinėje svetainėje esančiuose žemėlapiuose (www.regia.lt) (įjungus Valstybinės miškų tarnybos duomenis – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais patvirtintų valstybinės reikšmės miškų plotų ribos) matyti, kad dalis statinių yra valstybinės reikšmės miškų plotų ribose. Šią aplinkybę patvirtina ir pareiškėjos prie skundo pridėtas esamos būklės brėžinys (t. 1, el. b. l. 1, skundo priedas Nr. 5), taip pat planuojamų sklypų su esamais pastatais ir dangomis planas (t. 1, el. b. l. 1, skundo priedas Nr. 1).

2023 m. kovo 10 d. raštu Nr. 27 planuojamos teritorijos iniciatorė, pareiškėja UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kreipėsi į NŽT Palangos skyrių ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių nurodydama, planuojamoje teritorijoje formuojami trys žemės sklypai: Nr. 1 ir Nr. 2, skirti valstybinės reikšmės miškams, ir Nr. 3 – prie teisiškai registruotų poilsio namelių (duomenys neskelbtini). Valstybinės reikšmės miškų plotų riba vietomis kerta teisiškai registruotų namelių ribas arba palieka neracionalų plotą prie teisiškai registruoto sklypo (nurodoma 134 kv. m). Atsižvelgusi į tai, siekia tikslinti sklypų ribas tokia apimtimi: valstybinės reikšmės miškų plotui priskiriamos dalys, esančios už šių plotų ribos – 519 kv. m (84 kv. m (sklypo Nr. 2 šiaurinė dalis) + 30 kv. m (sklypo Nr. 2 pietvakarinis kampas) + 143 kv. m (sklypo Nr. 1 pietvakarinė pusė) + 92 kv. m (sklypas Nr. 1 pietinė pusė) +170 kv. m (sklypo Nr. 1 rytinė pusė)); taip pat sklypui prie teisiškai registruotų pastatų priskiriamos dalys, esančios valstybinės reikšmės miškų plotų ribose – 304 kv. m (10 kv. m (sklypo Nr. 3 šiaurės vakarai) + 215 kv. m (sklypo Nr. 3 vakarinė pusė) + 43 kv. m (sklypo Nr. 3 vakarinė pusė) + 36 kv. m (sklypo Nr. 3 rytinė pusė)); taip pat prašo organizuoti valstybinės reikšmės miškų plotų schemos rengimo klaidų atitaisymą ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikslinimą; prie prašymo pridėta vietos schema ir sklypo ribų planas (Administracinių ginčų komisijos byla Nr. AG-466/02-2023 t. 1, b. l. 9, 166, 187–188). NŽT Palangos skyrius prašymą su priedais 2023 m. kovo 27 d. raštu Nr. 15SD-564-(14.16.13E.) persiuntė Valstybinei miškų tarnybai (t. 1, el. b. l. 1, Administracinių ginčų komisijos byla Nr. AG-466/02-2023 t. 2, b. l. 79–81, 153–155). 2023 m. kovo 15 d. raštu Nr. (4.17 E) D3-1066 prašymą su priedais Valstybinei miškų ūkio tarnybai persiuntė ir Palangos miesto savivaldybės administracija (t. 1, el. b. l. 1, Administracinės ginčų komisijos byla Nr. AG-466/02-2023 t. 1, b. l. 18–19).

Šie įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ siekia, kad pagal jos sudaryto plano ribas būtų pakoreguotas (sumažintas) valstybinės reikšmės miškų plotas, esantis 500 m atstumu nuo Baltijos jūros, t. y. teritorijoje, kurioje ji rengia kompleksinį detalų planą ir siekia, kad šie veiksmai būtų atlikti kaip techninės klaidos ištaisymas.

Valstybinė miškų tarnyba, gavusi 2023 m. kovo 10 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl valstybinės reikšmės miškų plotų ribų patikslinimo, 2023 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 100-23-V paskyrė atsakingus asmenis, kurie 2023 m. balandžio 5 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nurodytoje teritorijoje – Palangos sav. Kretingos regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) atliko patikrinimą, gautus rezultatus fiksavo Patikrinimo vietoje akte Nr. 2171. Patikrinimo metu nustatyta: 1) kad taksaciniai sklypai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, nes tikrintuose žemės sklypuose mišku apaugę plotai svyruoja nuo 0,4 ha iki 1,2 ha, skalsumas – nuo 0,8 iki 1; 2) kad dėl visų sklypų Lietuvos Respublikos valstybės kadastre registruoti duomenys yra teisingi, žemės naudmenos – medynai. Prie patikrinimo akto pridėtas šią išvadą patvirtinantis taksoraštis bei nuotraukos (t. 1, el. b. l. 1, Administracinių ginčų komisijos byla Nr. AG-466/02-2023 t. 1, b. l. 12–16; t. 2, b. l. 193–194). Šiuos duomenis patvirtina ir ištraukos iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro: duomenys nepasikeitę nuo to momento, kai jie Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įtraukti po 2005 m. ir 2015 m. atliktos valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos (Administracinių ginčų komisijos byla Nr. AG-466/02-2023 t. 1, b. l. 17; t. 2, b. l. 191–193).

Vadovaudamasi gautais duomenimis, Valstybinė miškų tarnyba 2023 m. birželio 9 d. raštu Nr. R2-2357, kurį ir ginčija pareiškėja, nurodė, kad atlikus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje – Kretingos regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) taksaciniuose sklypuose, kurie yra registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 ,,Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ yra priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams. Patikrinimo vietoje metu, nustatyta, kad sklypai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo tikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų. Rašte pažymėjo, kad vadovaujantis Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 „Dėl Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 13 punktu, schemos tikslinamos – ištaisius valstybinės sklypinės inventorizacijos klaidas ar nustačius schemos rengimo klaidas ir nustatyta tvarka patikslinus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (13.2 papunktis). Nustačius, kad sklypai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, kreiptis į Aplinkos ministeriją dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo, nėra teisinio pagrindo (t. 1, el. b. l. 1, Administracinių ginčų komisijos byla Nr. AG-466/02-2023 t. 1, b. l. 10–16).

II. Dėl pareiškėjos materialinio teisinio suinteresuotumo

Atsakovė kelia klausimą dėl pareiškėjos teisės skųsti ginčijamą raštą, taigi teismas pirmiausiai pasisakys dėl šio atsakovės argumento.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio ir savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi, vadovaujantis aukščiau paminėtomis ABTĮ nuostatomis, darytina išvada, kad administraciniai teismai gali nagrinėti bylas dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų, neveikimo ar vilkinimo, kuriais buvo (galėjo būti) pažeistos asmens teisės ar laisvės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 23 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).

Aptartame kontekste teismas pažymi, kad pareiškėjos ginčijamas Valstybinės miškų tarnybos 2023 m. birželio 9 d. raštas Nr. R2-2357, kuriuo atsakovė atsisakė siūlyti Aplinkos ministerijai ginčo teritoriją išbraukti iš valstybinės reikšmės miškų plotų kaip inventorizacijos ar schemos rengimo klaidą, sukelia pareiškėjai realias teisines pasekmes, nes atsakovės neveikimas (siūlymo Aplinkos ministerijai neteikimas) tiesiogiai daro įtaką pareiškėjos teisėms ir sukelia jai konkrečias teisines pasekmes (pareiškėja atitinkamai privalo koreguoti formuojamus žemės sklypus planuojamoje teritorijoje), todėl pareiškėja, ginčydama Valstybinės miškų tarnybos rašto teisėtumą bei pagrįstumą, turi teisę reikalauti, kad administracinis teismas įvertintų tokius atsakovės veiksmus (neveikimą).

Aptartame kontekste teismas sprendžia, kad atsakovės argumentai, jog pareiškėja neturi subjektinės teisės ginčyti 2023 m. birželio 9 d. Valstybinės miškų tarnybos raštą Nr. R2-2357 vien todėl, kad jokiais pagrindais nevaldo žemės sklypų planuojamoje teritorijoje, atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovei šią poziciją grindžiant nurodytomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis – 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A-I1-443/2005 bei 2008 m. rugpjūčio 8 d. Nr. A-502-906/2008, teismas pažymi, kad šioje byloje jomis negali būti remiamasi dėl iš esmės kitokių faktinių aplinkybių ir kilusio ginčo esmės: pirmojoje nutartyje aiškintos specifinės pareiškėjo teisės kreiptis į teismą, kai jos kildinamos iš specialaus įstatymo – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo; antrojoje nutartyje, ginče, kilusiame teritorijų planavimo procese, teismas pripažino, kad pareiškėjas neturi teisės ginčyti Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto (išvestinis skundo reikalavimas), po to, kai pagrindinis reikalavimas – dėl sprendimo, kuriuo patvirtintas detalusis planas, nuginčijimo, pareikštas praleidus įstatymo nustatytą terminą ir teismas jo neatnaujino.

Aptartame kontekste teismas sprendžia, kad atsakovės argumentas, kad pareiškėja neturi teisės ginčyti 2023 m. birželio 9 d. rašto, atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Dėl ginčijamo rašto (ne)teisėtumo

Taigi, kaip minėta, pareiškėja skundu siekia techninės klaidos taisymo teisiniu pagrindu pakeisti sklypinės inventorizacijos duomenis – patikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemą (išbraukti dalį teritorijos iš valstybinės reikšmės miškų plotų) ir šioje dalyje patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis.

Pateikdama argumentus pareiškėja remiasi 2006 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-406 patvirtintomis Miškų tvarkymo schemų rengimo taisyklėmis, todėl pirmiausia teismas pasisakys dėl šio teisės akto taikymo.

Miškas nuosavybės teise gali priklausyti valstybei, fiziniams ir juridiniams asmenims bei užsienio valstybėse įsteigtoms organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, tačiau turinčioms civilinį teisnumą pagal tų valstybių įstatymus (Miškų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Valstybiniai miškai – valstybinės reikšmės miškai ir kiti valstybei nuosavybės teise priklausantys miškai (Miškų įstatymo 2 straipsnio 33 dalis). Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Valstybinės reikšmės miškai – tai, be kita ko, valstybiniai miškai 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, į kuriuos neatkurta nuosavybės teisė pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą; kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams (Miškų įstatymo 4 straipsnio 10 dalies 5–6 punktai). Vyriausybė ar jos įgaliota Aplinkos ministerija įgyvendina valstybinių miškų savininko teises ir pareigas (Miškų įstatymo 4 straipsnio 11 dalis). Vadovaudamasi Miškų įstatymo 4 straipsnio 10 ir 11 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 patvirtino Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašą, skirtą valstybinės reikšmės miškų plotams ir jų riboms nustatyti (Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo 2 punktas).

Pareiškėjo nurodomos 2006 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro Nr. D1-406 nutarimu patvirtintos Miškų tvarkymo schemų rengimo taisyklės patvirtintos vadovaujantis Miškų įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje aplinkos ministrui deleguota funkcija patvirtinti vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisykles. Šiuo atveju miškų tvarkymo schemos – tai specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, rengiami valstybinių miškų valdytojų bei regionų teritorijoms ir skiriami bendrajai miško žemių naudojimo politikai nustatyti, jų tvarkymo koncepcijai parengti (Miškų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Aptartame teisinio reguliavimo kontekste teismas sprendžia, kad Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašas yra speciali norma, skirta išimtinai valstybinės reikšmės miškų plotams ir jų riboms nustatyti, todėl sprendžiant pareiškėjos ginčą taikytinos ne Miškų tvarkymo schemų rengimo taisyklės, o Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašas, nes iš 1997 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1154 patvirtintų valstybinės reikšmės miškų plotų Palangos m. sav., matyti, kad pareiškėjos planuojamoje teritorijoje yra valstybinės reikšmės miškas (19 priedas, 2022 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 242 redakcija).

Pareiškėjai skundą grindžiant klaidos taisymo teisiniu pagrindu, teismas pažymi, kad klaidos taisymas yra numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 patvirtinto Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo 13 punkte. Šio Tvarkos aprašo 13.2 papunktyje nustatyta, kad schema tikslinama ištaisius valstybinės sklypinės inventorizacijos klaidas ar nustačius schemos rengimo klaidas ir nustatyta tvarka patikslinus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis.

Klaidos sąvoka bei jos taisymo apimtis Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos apraše nėra nurodyta, todėl šiam ginčui taikytina bendroji teisės norma, nustatanti klaidos taisymo tvarką administracinėje procedūroje, numatyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 15 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią normą administracinį sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs motyvuotą informaciją apie administraciniame sprendime esančius rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, imasi priemonių klaidoms ištaisyti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašioje byloje aiškindamas šia normą yra konstatavęs, kad remiantis administracinės procedūros taisytinos klaidos apibrėžimu, darytina išvada, jog Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo 13.2 papunktyje nurodyta schemos rengimo klaida turėtų būti suprantama kaip techninė klaida, padaryta atliekant sklypo inventorizaciją, ar schemos rengimo vidinių rodiklių klaidos, nekeičiančios esminių schemos rodiklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1007-261/2015).

Miškas – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai). Mišku nelaikomos laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse ir kapinėse esančios medžių grupės, kelio juostose įveisti želdiniai, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo patikėjimo teise valdomuose ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose augantys medžiai ir krūmai, siauros – iki 10 metrų pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai, taip pat miestuose ir kaimo vietovėse ne miškų ūkio paskirties žemėje įveisti želdynai. Šių želdinių priežiūrą, apsaugą ir naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas (Miškų įstatymo 2 straipsnio 9 d.) (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1319 redakcija, galiojusi ginčijamo rašto priėmimo metu).

I dalyje aptartais įrodymais nustatyta, kad Kretingos regioninio padalinio Palangos girininkijos 5 kvartalo 2–5 sklypai atitinka miškui keliamus reikalavimus: sklype Nr. 2, kurio plotas 0,9 ha, medžių skalsumas 0,9, jų aukštis – 16 m; sklype Nr. 3, kurio plotas – 1,0 ha, medžių skalsumas – 1,0, aukštis – 16 m; sklype Nr. 4, kurio plotas – 1,2 ha, medžių skalsumas – 0,8, aukštis – 15 m; sklype Nr. 5, kurio plotas – 0,4 ha, medžių skalsumas – 0,8, aukštis – 15 m. Šiuos patikrinimo akte fiksuotus duomenis patvirtina ne tik taksoraštyje pateikti duomenys, bet ir vietos vaizdo fiksacija. Šiuos įrodymus sugretinus su Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenimis – 2005 m. ir 2015 m. atliktomis valstybinės sklypinės miškų inventorizacijomis, matyti, kad duomenys, gauti 2023 m. balandžio 5 d. ginčo vietos patikrinimo metu, visiškai sutampa su 2005 m. ir 2015 m sklypinės inventorizacijos duomenimis, pagal kuriuos sutvarkytas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras. Taigi, fiksuoti techninės, apsirikimo ar aritmetinės klaidos nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgęs į tai teismas sprendžia, kad 2023 m. balandžio 5 d. atlikto patikrinimo vietovėje metu nenustatyta jokia klaida sklypinės inventorizacijos duomenyse, dėl kurios atsakovė privalėtų inicijuoti valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimą ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikslinimą. Atlikto patikrinimo metu gautų duomenų pagrindu atsakovės parengtas 2023 m. birželio 9 d. raštas Nr. R2-2357 yra aiškus, motyvuotas, pagrįstas faktiniu ir teisiniu pagrindais, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, todėl nėra jokio pagrindo jį panaikinti ir šį klausimą spręsti iš naujo ar įpareigoti atsakovę taisyti valstybinės reikšmės plotų schemą pagal pareiškėjos pateiktus 2023 m. kovo 10 d. sklypų ribų plano sprendinius. Taigi, teismas sutinka su 2023 m. rugsėjo 4 d. Administracinių ginčų komisijos nurodytais argumentais dėl atsakovės ginčijamo rašto teisėtumo.

Aptartame kontekste kaip nepagrįstas atmestinas pareiškėjos argumentas, kad sklypų ribos netikslios ir klaidingos, nes valstybinės reikšmės miškų plotų ribos keliose vietose kerta registruotus statinius. Miško žemės taksacinis sklypas – miško žemės dalis, atskiriama nuo kitų pagal miško žemės naudmenas, miško grupę ir pogrupį, administracinį suskirstymą, miško augavietę, medyno taksacinius rodiklius (Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų 5.7 papunktis). Taksacinių sklypų ribos nustatomos ir tikslinamos atliekant sklypines miškų inventorizacijas, jos vykdomos pagal Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijoje nustatytas taisykles, įtvirtintus normatyvus ir rodiklius. Pagal šiuos duomenis parengiamos miškų plotų schemos ir registruojamos Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre. I dalyje aptartų įrodymų analizė patvirtina, kad taksacinių sklypų ribos ginčijamoje vietovėje yra ir teisingos ir tikslios, taigi, tikslios ir valstybinės reikšmės miškų plotų ribos. Tai, kad vasarnamiai pastatyti ir miško žemės taksacinio sklypo ribose, nereiškia, kad miško žemės taksacinio žemės sklypo ribos klaidingos ar neteisingos ir turėtų būtų pakeistos pareiškėjos nurodytu būdu, nes pagal galiojantį ginčo teisinių santykių teisinį reguliavimą tam tikros teritorijos priskyrimas miškui nėra siejamas su įgaliotų valstybės institucijų valiniais sprendimais. Teritorija yra miškas, jeigu pagal faktinę padėtį atitinka nurodytus įstatyme kriterijus, todėl teritorija, atitinkanti Miškų įstatymo 2 straipsnio 9 dalies apibrėžimą, negali būti laikoma ne mišku ir nėra įstatyme numatytos teisinės procedūros, kurios pagalba tokią teritoriją būtų galima išbraukti iš valstybinės reikšmės miškų plotų (Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo 2004 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-499-04).

IV. Dėl kitų su ginčijamu raštu susijusių argumentų

Pareiškėjos pozicija valstybinės reikšmės miškų plotų schemos atžvilgiu yra kontraversiška. Viena vertus, pareiškėja siekia ištaisyti klaidą valstybinės reikšmės miškų plotų schemoje, kita vertus, nurodo, kad nėra ginčo, kad Kretingos regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) taksaciniai sklypai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, tačiau skundu, iš esmės siekia, kad dalis teritorijos, užimtos valstybinio miško, tose vietose, kur jis kerta registruotus statinius, būtų paversta kitomis naudmenomis (skundo 22 punktas). Tai leistų pareiškėjai pagal 2023 m. kovo 10 d. sklypų ribų plano sprendinius formuoti žemės sklypus, tuo pačiu ir sudaryti galimybę pastatų savininkams suformuoti ir įsigyti žemės sklypus statiniams naudoti, kai žemės sklypas bus suformuotas ir įregistruotas. Toks pareiškėjos siekis neatitinka nustatyto teisinio reguliavimo dėl šių priežasčių.

Byloje įrodyta, jog pareiškėjos formuojama teritorija priskirta valstybiniams miškams, yra vos 500 m nuo Baltijos jūros. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. birželio 22 d. nutarime nurodė, kad ypatinga ekologinė, socialinė ir ekonominė miško reikšmė aplinkai, viešiesiems interesams lemia miško savininkų nuosavybės teisės tam tikrus apribojimus ir suvaržymus. Tai, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, atitinka miško, kaip išimtinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, ypatingą teisinį statusą. Nutarime taip pat pažymėta, kad teisinis reguliavimas įstatymu nustatant žemės sklypų priskyrimo miškų ūkio paskirties žemei keitimą į kitos paskirties žemę, taip pat miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis gali būti diferencijuotas, inter alia (lot. be kita ko) atsižvelgiant į miško vertingumą, funkcinę paskirtį, poveikį ekosistemai.

Atitinkamai miško kaip ypatingos vertybės reikšmė įtvirtinta ir įstatymuose. Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatytas baigtinis išimtinių atvejų, kai miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, sąrašas, tačiau pareiškėjos tikslai nepatenka į minėtą sąrašą, o tai reiškia, jog žemės sklypo dalis, kurioje yra valstybinis miškas, negali būti paverčiama kita naudmena.

Ypač svarbu ir tai, jog minėtas žemės sklypas yra ne daugiau kaip 500 metrų atstumu nuo Baltijos jūros, todėl aktualus ir Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punktas, kuris, šiuo atveju, draudžia miško žemę paversti kitomis naudmenomis miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių.

Taigi, pareiškėjos siekis per techninės klaidos taisymą valstybiniam miškui priklausančią teritoriją paversti kitomis naudmenomis, prieštarauja aptartam teisiniam reguliavimui.

Pareiškėjos teiginiai, kad ginčo teritorijos įtraukimas į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą joje esant statiniams, registruotiems nekilnojamojo turto registre, prieštarauja Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktui, Miškų įstatymui, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymui, 1999 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimui Nr. 1073, kad užkerta kelią jai rengti teritorijų planavimo dokumentus, yra deklaratyvūs. Pareiškėja nenurodė, kurie iš nurodytųjų teisės aktų (jų nuostatų) trukdė (draudė) faktinius sklypinės miškų inventorizacijos duomenis registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre ar rengiant teritorijų planavimo dokumentus formuoti valstybinės reikšmės miškams skirtą sklypą.

Kaip nepagrįstus teismas atmeta proceso dalyvių išsakytus argumentus, susijusius su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintos nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos teisės pažeidimu. Kaip teisingai pažymi ir trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB sveikatos centras ,, (duomenys neskelbtini)“, ši teisė reiškia ir tai, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti tik įstatymo neuždraustuosius veiksmus, turtą naudoti ir lemti jo likimą tik tokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Taigi, esant įstatymo įtvirtintam imperatyviam draudimui valstybinės reikšmės miškų plotuose keisti miškų naudmenas į kitas, negalima spręsti apie Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintos teisės pažeidimą ar ribojimą.

Kaip teisingai nurodo atsakovė, priešingai nei teigia pareiškėja ir trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB sveikatos centras ,, (duomenys neskelbtini)“, turto savininko teisės naudotis turimais statiniais nėra ribojamos. Siekdamas jas teisiškai įforminti ir užtikrinti pastatų eksploataciją, savininkas gali prašyti nustatyti servitutą, kai šis valstybinės reikšmės miško žemės sklypas bus suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1287-552/2021).

V. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Administracinių ginčų komisijos sprendimas teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjos reikalavimai – panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2023 m. birželio 9 d. raštą Nr. R2-2357 ir įpareigoti atsakovę Valstybinę miškų tarnybą pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. kovo 10 d. prašymą Nr. 27 išnagrinėti iš naujo arba panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2023 m. birželio 9 d. raštą Nr. R2-2357 ir įpareigoti atsakovę Valstybinę miškų tarnybą ištaisyti Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos rengimo klaidas, pagal pareiškėjos pateikto 2023 m. kovo 10 d. planuojamos teritorijos ((duomenys neskelbtini) gyvenvietės detaliojo plano koregavimas teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) ir valstybinio miško, Palangoje Nr. TPDRIS sistemoje K-VT-25-22-1140) – atmestini kaip nepagrįsti (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas). Toks teismo sprendimas atitinka formuojamą praktiką sprendžiant analogiškus ginčus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-881-1047/2022, 2022 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-627-602/2022.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.