Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-516-562/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-04-04
Bylos Nr.: e2A-516-562/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-10848-2022-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Rosita Patackienė
Ieškovas: A. K.
Atsakovas: M. K.
Trečiasis asmuo: I. M., uždaroji akcinė bendrovė „PZU Lietuva gyvybės draudimas“

Kategorijos

2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
3.2.6.10Teismo sprendimo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-516-562/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10848-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8; 2.3.5.2.1; 3.2.6.10; 3.3.1.20 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2024 m. balandžio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Visvaldo Kazakiūno, Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (apelianto) M. K. (M. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. patikslintą ieškinį atsakovui M. K. (M. K.) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su tuo susijusių klausimų ir pagal atsakovo M. K. (M. K.) priešieškinį ieškovei A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su tuo susijusių klausimų, tretieji asmenys – I. M., uždaroji akcinė bendrovė „PZU Lietuva gyvybės draudimas“, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. K. (toliau – ir ieškovė, motina) kreipėsi į teismą, ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama:

1.1. nutraukti jos ir M. K. (toliau – ir atsakovas, tėvas) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini));

1.2. pripažinti atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo;

1.3. palikti jai jos santuokinę pavardę – „K.“;

1.4. nustatyti nepilnamečių vaikų V. K., gimusios (duomenys neskelbtini) ir M. K., gimusio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir nepilnamečiai vaikai, vaikai) gyvenamąją vietą kartu su motina;

1.5. priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 350 Eur dydžio kas mėnesį mokamas periodines išmokas kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, indeksuojant mokėtinas pinigines lėšas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos į motinos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, arba į kitą jos nurodytą sąskaitą, arba grynaisiais pinigais;

1.6. paskirti ieškovę nepilnamečiams vaikams priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;

1.7. nustatyti ieškovei ir nepilnamečiams vaikams teisę (uzufruktą) naudotis atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki kol ieškovė užbaigs vienbučio namo statybos darbus pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 6 d. išduotą Statybos leidimą reg. Nr. LSNS-01-200106-00019, kuriuo leista statyti vienbutį gyvenamąjį namą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), bet ne ilgiau kaip iki nepilnamečiai vaikai sulauks pilnametystės;

1.8. nustatyti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:

1.8.1. atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kas antrą savaitgalį, t. y., kiekvienų metų porinių savaičių savaitgaliais, paimant vaikus iš ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 17:00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 20:00 val.

1.8.2. atsakovui negalint paimti vaikų savaitgaliais, šalys gali kiekvieną mėnesį bendru susitarimu, patvirtintu raštu – SMS žinutėmis, nustatyti bendravimo tvarką pagal atsakovo užimtumą. Šalims nesutariant dėl konkrečių atsakovo bendravimo savaitgalių, taikoma 1 punkte nustatyta bendravimo savaitgaliais tvarka.

1.8.3. atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja darbo dienomis dvi šalių sutartas darbo dienas, pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba iš jų gyvenamosios vietos 17:00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20:00 val. Dėl konkrečių darbo dienų, kuriomis atsakovas bendrauja su vaikais, šalys privalo susitarti raštu – SMS žinutėmis iš anksto, t. y., ne vėliau kaip iki sekmadienio, esančio prieš planuojamo bendravimo savaitę, 18:00 val. Atsakovui iki sekmadienio 18:00 val. neinformavus ieškovės apie konkrečias planuojamas bendravimo su vaikais dienas sekančią savaitę, ir ieškovei suplanavus vaikų laiką ir užimtumą, atsakovas privalo į šiuos planus atsižvelgti. Šalims nesutariant dėl konkrečių dienų, atsakovas bendrauja su vaikais antradienį ir ketvirtadienį.

1.8.4. vaikų ligos atveju, vaikui esant gydymo įstaigoje, abi šalys turi teisę ir pareigą rūpintis vaiku bei jį slaugyti. Tuo atveju, jei vaikas būtų slaugomas jo gyvenamojoje vietoje, atsakovas lanko sergantį vaiką jo gyvenamojoje vietoje, nustatytu atsakovo bendravimo su vaiku metų.

1.8.5. tais atvejais, kai dėl objektyvių, nuo šalių valios nepriklausančių priežasčių (pvz., vieno iš šalių liga, hospitalizavimas, gydymas ir pan.), ieškovė negali pasirūpinti šalių nepilnamečiais vaikai, jų priežiūrą turi užtikrinti atsakovas.

1.8.6. atsakovas kiekvienais metais su vaikais praleidžia Tėvo dieną bei atsakovo gimtadienį. Abi šalys turi teisę bendrauti su vaikais jų gimimo dieną ir dalyvauti vaiko gimtadienio šventėje. Tokiu atveju, netaikoma nustatyta bendravimo su vaikais tvarka įprastinėmis sąlygomis.

1.8.7. atsakovas taip pat bendrauja su nepilnamečiais vaikais:

1.8.7.1. neporinių metų pirmą Šv. Velykų dieną, nuo 10 val. iki 20 val., neporiniais metais - antrą Šv. Velykų dieną nuo 10 val. iki 20 val., paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir juos grąžindamas į jų gyvenamąją vietą;

1.8.7.2. neporinių metų gruodžio 24-25 dienomis, nuo gruodžio 24 d., 10 val. iki gruodžio 25 d., 15 val., poriniais metais - gruodžio 25-26 d., nuo gruodžio 25 d., 15 val. iki gruodžio 26 d., 20 val., paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir juos grąžindamas į ųo gyvenamąją vietą;

1.8.7.3. porinių metų gruodžio 31 d. - sausio 1 d., nuo gruodžio 31 d., 17 val. iki sausio 1 d., 12 val., sekančiais metais – sausio 1 d., nuo 12 val. iki 20 val., paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir juos grąžindamas į jų gyvenamąją vietą.

1.8.8. atsakovas turi praleisti su vaikais ½ dalį savo atostogų, kurių viena dalis negali būti trumpesnė nei 7 kalendorinės dienos. Nustatytas 7 kalendorinių dienų terminas gali būti pratęstas šalių susitarimu, jeigu vaikams yra suplanuoja kelionė / išvyka ar pan. Tokiu atveju, netaikoma nustatyta bendravimo su vaikais tvarka įprastinėmis sąlygomis. Apie konkretų atostogų laiką šalis informuoja kitą šalį ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki numatomos atostogų pradžios. Šalims pageidaujant atostogauti vienu metu, poriniais metais pirmenybė suteikiama ieškovei, neporiniais – atsakovui.

1.8.9. atsakovas gali bendrauti su nepilnamečiais vaikais elektroninėmis ir ryšio priemonėmis.

1.8.10. kiekviena iš šalių privalo nedelsiant informuoti kitą šalį apie vaiko sveikatos būklės pasikeitimus.

1.8.11. apie negalėjimą bendrauti šioje sutartyje nustatyta tvarka atsakovas informuoja ieškovę iš karto, paaiškėjus negalėjimo bendrauti su vaiku aplinkybėms, tačiau ne vėliau, kaip likus dviem dienoms iki numatomo bendravimo, raštu – SMS žinute, išskyrus atvejus, kai aplinkybės paaiškėja vėliau.

1.9. pripažinti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir žemės sklypas) asmenine ieškovės nuosavybe;

1.10. priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esantį nebaigtą statyti pastatą – vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išmokant atsakovui 25 000 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį per 5 metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atidedant skolos grąžinimą 3 metams;

1.11. priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise automobilį TOYOTA YARIS VERSO, gamybos metai 2000, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

1.12. priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise automobilį TOYOTA YARIS VERSO, gamybos metai 2003, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

1.13. priteisti jai iš atsakovo ½ draudimo išmokos sumos, kas sudaro 1 356,04 Eur, išmokėtos atsakovui nutraukus dukters V. K. draudimo sutartį Nr. 79306EB, šalių sudarytą su uždarąja akcine gyvybės ir pensijų bendrove „Aiva Lietuva“;

1.14. priteisti jai iš atsakovo 4 500 Eur kompensaciją už jo asmeninio buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagerinimą;

1.15. pripažinti 5 000 Eur prievolę kreditorei I. M. pagal 2023 m. rugsėjo 23 d. paskolos sutartį asmenine jos prievole iki visiško prievolės įvykdymo;

1.16. priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovė patikslintame ieškinyje paaiškino, kad:

2.1. nuo 2020 m. jos santykiai su atsakovu pašlijo, prasidėjo nuolatiniai nesutarimai, dėl to jų bendras gyvenimas tapo nebeįmanomas. Nuo 2021 m. kovo mėnesio šalys nebeveda bendro ūkio ir nebepalaiko santuokinių ryšių, o nuo 2022 m. sausio mėnesio gyvena skyriumi. Jų niekas nebesieja, jie nebeturi bendrų interesų ir bendrų pomėgių, todėl gyvenimas santuokoje tapo nepakeliama našta. Ieškovė mano, kad jų šeima faktiškai jau yra visiškai iširusi, todėl nebeįmanoma kartu atnaujinti bendro ūkio tvarkymo bei santuokinio gyvenimo. Nurodė, kad šiuo metu su atsakovu bendrauja išimtinai vaikų priežiūros ir santuokos nutraukimo klausimais, todėl nėra jokios tikimybės, kad vėl pradės gyventi kartu ir išsaugos šeimą. Mano, kad atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir šis pažeidimas turėjo esminę įtaką jų tarpusavio santykiams bei tolesnei eigai. Atsakovas nepaisė ieškovės pasirinktos darbinės veiklos, jos interesų, neatsakingai tvarkė šeimos biudžetą, dalį savo uždirbamų lėšų skirdavo azartiniams lošimams ir sportinių varžybų lažyboms, neatsižvelgė į ieškovės pastangas užtikrinti šeimos materialinę gerovę, nesirūpino ja, nerėmė jos moraliai, nesprendė šeimos gyvenimo klausimų bendru susitarimu.

2.2. Pažymėjo, kad jos prašomas nustatyti nepilnamečių vaikų išlaikymo dydis labiausiai atitiktų proporcingumo principą, nes abu tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, o skiriamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti, kad vaikai turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Akcentavo, kad atsakovo mėnesio pajamos iš statybos remonto darbų veiklos pagal verslo liudijimą sudaro apie 3 000 Eur per mėn. Tuo tarpu jos darbo užmokestis vidutiniškai sudaro apie 650 Eur per mėn. Todėl atsakovui turėtų tekti ne mažiau kaip 60 proc. dalis bendroje nepilnamečių vaikų išlaikymo prievolėje, o jai ne didesnė nei 40 proc. dalis.

2.3. Nurodė, kad prašo pripažinti jos asmenine nuosavybe žemės sklypą (kurio rinkos vertė yra 53 000 Eur), kadangi jis buvo įsigytas už 26 620 Eur, pirkimo kainą sumokėjus iš ieškovės banko sąskaitos, panaudojus jos asmenines lėšas, įgytas pardavus 2014 m. kovo 6 d. dovanojimo sutarties pagrindu įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 61 000 Eur sumą.

2.4. Atsižvelgdama į tai, kad santuokos metu su nepilnamečiais vaikais gyveno ir šiuo metu gyvena ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir į tai, kad šis butas yra šeimos turtas, nes buvo bei šiuo metu yra vienintelė šeimos gyvenamoji patalpa, bei į tai, kad tarp šalių nėra ginčo, kad po santuokos nutraukimo, šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jų motina, prašo po santuokos nutraukimo, nustatyti jai ir nepilnamečiams vaikams teisę (uzufruktą) toliau naudotis atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu butu. Prašymas grindžiamas taip pat tuo, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise priklausančių gyvenamosios paskirties patalpų, kuriose ji po santuokos nutraukimo galėtų gyventi su nepilnamečiais vaikais, neturi. CK 3.71, 3.84, 3.85, 3.86 straipsnio 2 dalis nustato, kad tais atvejais, kai sutuoktinis, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, neturi asmeninės nuosavybės teise jam priklausančių gyvenamųjų patalpų, jis turi teisę reikšti reikalavimą nustatyti jam uzufruktą į kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančią gyvenamąją patalpą, kuri priskirtina šeimos turtui. Sprendžiant dėl šio reikalavimo pagrįstumo, būtina atsižvelgti į tai kad, tuo atveju jeigu uzufruktas nebūtų nustatytas, iš esmės pablogėtų vaikų gyvenimo sąlygos. Šiuo metu bute, priklausančiame atsakovui, yra sudarytos visos sąlygos gyventi vaikams, nes butas yra 2 kambarių, kiekvienam vaikui užtikrinama ne mažiau kaip 10 kv. m. gyvenamojo ploto. Butas 2019 m. buvo iš esmės renovuotas ir įrengtas. Gyvenamosios vietos aplinka tinkama vaikų poreikiams tenkinti (netoliese yra sveikatos, ugdymo paslaugas teikiančios įstaigos).

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepimu prašė:

3.1. atmesti ieškinį kaip nepagrįstą dalyje dėl reikalavimų:

3.1.1. pripažinti atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo;

3.1.2. priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 350 Eur dydžio kas mėnesį mokamas periodines išmokas kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, indeksuojant mokėtinas pinigines lėšas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos į motinos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, arba į kitą jos nurodytą sąskaitą arba grynaisiais pinigais;

3.1.3. nustatyti ieškovei ir nepilnamečiams vaikams teisę (uzufruktą) naudotis atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki kol ieškovė užbaigs vienbučio namo statybos darbus pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 6 d. išduotą Statybos leidimą reg. Nr. LSNS-01-200106-00019, kuriuo leista statyti vienbutį gyvenamąjį namą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), bet ne ilgiau kaip iki nepilnamečiai vaikai sulauks pilnametystės;

3.1.4. pripažinti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovės nuosavybe;

3.1.5. priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esantį nebaigtą statyti pastatą – vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išmokant atsakovui 25 000 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį per 5 metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atidedant skolos grąžinimą 3 metams;

3.1.6. priteisti ieškovei iš atsakovo ½ draudimo išmokos sumos, kas sudaro 1 356,04 Eur, išmokėtos atsakovui nutraukus dukters V. K. draudimo sutartį Nr. 79306EB, šalių sudarytą su uždarąja akcine gyvybės ir pensijų bendrove „Aiva Lietuva“;

3.1.7. priteisti ieškovei iš atsakovo 4 500 Eur kompensaciją už jo asmeninio buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagerinimą.

3.2. Priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

4.1. neneigia, jog, kaip ir bet kurioje šeimoje, tarp šalių kartais kildavo ginčų ir nesutarimų, tačiau visuomet gerbė ieškovę ir bet kokius nesutarimus stengdavosi išspręsti gražiai, taikiai, pasitelkdamas loginius argumentus. Be to, atsakovo vertinimu, konfliktines situacijas dažniausiai sukeldavo pati ieškovė, kuri nesirūpino šeima, nepagarbiai su juo elgėsi, bendraudavo pakeltu tonu, manipuliuodavo. Pažymėjo, kad ieškovė faktiškai nesirūpino šeima ir bendra šeimos gerove, ji praktiškai neprisidėjo prie bendro šeimos ūkio, nesirūpino vaikais ir jų auklėjimu, itin dažnai laiką leido naktiniuose klubuose, negamindavo šviežio maisto (net ir vaikams), o dažniausiai siūlydavo valgyti pusfabrikačius (dešreles, koldūnus ir įvairius užkandžius). Ieškovė, kaip sutuoktinė, visiškai juo nesidomėjo – jo savijauta, sveikata ir gerove, finansiškai neprisidėjo prie šeimos gerovės. Pažymėjo, kad praktiškai vienintelis rūpinosi šeimos finansine gerove, būsto, kuriame gyveno šeima, išlaikymu, apmokėdavo vaikų darželį ir mokyklą, pirkdavo maistą, uždirbdavo ir investuodavo lėšas į gyvenamojo namo statybas. Norėdamas užtikrinti šeimos finansinę gerovę, daug dirbo, o laisvu nuo darbo metu stengėsi kuo daugiau laiko praleisti su vaikais, gamindavo jiems naminį maistą. Viena iš pašlijusių sutuoktinių santykių priežasčių yra ta, kad prieš kelis metus sužinojo apie tai, jog sutuoktinė jam buvo neištikima (ieškovė teigė, kad tai tebuvo epizodas ir žadėjo, kad ateityje tokia situacija nepasikartos). Tąkart, mylėdamas žmoną ir norėdamas išsaugoti šeimą, kartu auginti vaikus, neištikimybę ieškovei atleido, tikėdamasis, kad tokia situacija daugiau nepasikartos ir šalių tarpusavio santykiai pagerės. Deja, sutuoktinių ryšiai vis labiau šalo, sutuoktinė (ieškovė) ir toliau pramogaudavo naktiniuose klubuose, namo grįždavo paryčiais. Atsakovo įsitikinimu, yra pagrindas pripažinti, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes būtent ji nesirūpino šeima ir ne tik morališkai nerėmė ir nepalaikė atsakovo, tinkamai nesirūpino nei juo, nei vaikais, finansiškai praktiškai neprisidėjo prie bendrų šeimos poreikių bet ir, kaip minėjo, buvo atsakovui neištikima.

4.2. Nurodė, kad sutinka skirti išlaikymą su ieškove liekantiems gyventi nepilnamečiams vaikams, tačiau nesutinka su ieškovės prašomu mokėti išlaikymo dydžiu. Ieškovė neįrodė nei kokio dydžio yra kasdieniai būtini abiejų nepilnamečių vaikų poreikiai, nei kokie yra jų papildomi ir / ar specialūs poreikiai. Ieškovė savo pareikštame ieškinyje pasisakė apie esą itin gerą jo finansinę padėti, tačiau visiškai nekalba apie savo pačios finansinę padėti ir jai tenkančią pareigą taip pat prisidėti prie vaikų išlaikymo. Be to, kalbėdama apie savo finansinę padėtį, ieškovė teikia prieštaringus duomenis – viena vertus, ji teigia, kad jos pajamos yra itin mažos ir ji negalinti lygia dalimi su juo prisidėti prie šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo, kita vertus – ji teigia ketinanti per artimiausius kelis metus užbaigti gyvenamojo namo statybas ir dar išmokėti kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį. Akivaizdu, kad galimai ieškovė slepia informacija apie tikrąją savo turtinę padėti. Be to pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl to, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti skiriamas šalių nepilnamečiams vaikams, būtina atsižvelgti ne tik į jo gaunamas pajamas, bet ir jo patiriamas išlaidas – šiuo metu ne tik moka išlaikymą vaikams, bet ir moka už jų darželį / mokyklą, dengia būsto, kuriame gyvena ieškovė su vaikais, išlaidas, yra priverstas nuomotis butą, tenkina vaikų poreikius tuo metu (dienomis), kai vaikai būna su juo, turi ir save išlaikyti (nusipirkti maisto, sumokėti komunalines paslaugas bei patiria visą eilę kitų išlaidų). Pažymėjo, kad sutinka nepilnamečių vaikų išlaikymui skirti po 250 Eur per mėn. kiekvienam.

4.3. Nurodė, kad nesutinka su ieškovės reikalavimu pripažinti jos asmenine nuosavybe 2019 m. gegužės 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigytą žemės sklypą. Nepaisant to, kad nurodytas žemės sklypas buvo įsigytas, pirkimo kainą sumokėjus iš ieškovės banko sąskaitos, šis žemės sklypas buvo perkamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, tikslu ateityje jame pastatyti ir įsirenti namus šeimai – vienbutį gyvenamąjį namą, kurio statybas šalys faktiškai ir pradėjo. Taigi, akivaizdu, kad ieškovė neturėjo valios / tikslo pirkti šį žemės sklypą asmeninėn nuosavybėn – šis turtas negali būti laikomas asmenine ieškovės nuosavybe ir santuokos nutraukimo metu dalintinas per pusę, o tuo atveju jeigu ieškovė pageidauja, kad šis turtas (žemės sklypas) po santuokos nutraukimo atitektų asmeninėn jos nuosavybėn, ji turėtų išmokėti kompensaciją, lygią pusei žemės sklypo vertės, t. y. 26 500 Eur (53 000 Eur / 2).

4.4. Pažymėjo, kad iš esmės neprieštarauja tam, kad šalių pradėtas statyti vienbutis gyvenamasis namas po santuokos nutraukimo atitektų asmeninėn ieškovės nuosavybėn, kadangi ji deklaruoja, jog ketina šiame name gyventi su šalių vaikais, tačiau nesutinka su ieškovės siūlomos kompensacijos dydžiu ir juo labiau su ieškovės reikalavimu tokią kompensaciją atsakovui išmokėti per 5 metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atidedant kompensacijos mokėjimą 3 metams. Atsakovas mano, kad įvertinus šalių pradėto statyti vienbučio gyvenamojo namo rinkos vertę, ir ieškovei pageidaujant, kad šis turtas (statomas vienbutis gyvenamasis namas) po santuokos nutraukimo atitektų jos asmeninėn nuosavybėn, ji turėtų išmokėti jam kompensaciją, lygią pusei šio turto rinkos vertės, t. y. mažiausiai 43 200 Eur (86 400 Eur / 2). Akcentavo, kad tuo atveju, jeigu ieškovė nėra pajėgi išmokėti tokio dydžio kompensaciją, jis yra pasiruošęs prisiimti šį turtą asmeninėn savo nuosavybėn ir išmokėti ieškovei tokio pat dydžio kompensaciją.

4.5. Ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti jos naudai 4 500 Eur kompensaciją už jo asmeninio buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2019 m. atliktą pagerinimą, kurio bendra vertė sudaro 9 000 Eur. Pažymėjo, kad ieškovė jokių savo asmeninių lėšų į šio buto pagerinimą nėra įdėjusi. Be to, pati ieškovė šiame bute visą laiką gyveno ir su vaikais gyvena šiuo metu, naudojasi visais patogumais, nieko už tai jam nemokėdama, nepaisant to, kad šalių santuoka faktiškai jau yra iširusi ir šalys daugiau nei metus laiko bendro ūkio nebeveda.

4.6. Ieškovė taip pat reikalauja priteisti jos naudai 1 356,04 Eur kompensaciją už jo gautą 2 712,07 Eur draudimo išmoką, nutraukus dukters V. K. gyvybės draudimo sutartį Nr. 79306EB. Pažymėjo, kad visas draudimo įmokas pagal nurodytą sutartį mokėjo iš asmeninių lėšų. Be to, analogišką sutartį dėl sūnaus M. K. draudimo yra sudariusi ir ieškovė, kuri lygiai taip pat turi pilną teisę šią sutartį nutraukti ir pasiimti sau visą priklausančią išmoką.

4.7. Pasisakydamas dėl uzufrukto nustatymo pažymėjo, kad šiuo metu grėsmės, jog jis išvarys ieškovę su vaikais į gatvę nėra, nes jis pats pasiūlė ieškovei laikinai, kol pabaigs gyvenamojo namo statybas, pagyventi jo bute, o sau išsinuomojo kitą būstą.

Šalies argumentai

5. Atsakovas pateikė priešieškinį, prašydamas:

5.1. nutraukti jo ir ieškovės santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini));

5.2. pripažinti ieškovę kalta dėl santuokos iširimo;

5.3. nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina;

5.4. nustatyti jo bendravimo su vaikais tvarką teismo nuožiūra;

5.5. priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikams po 250 Eur per mėnesį, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki kiekvieno vaiko pilnametystės, lėšas pervedant kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 20 dienos į ieškovės nurodytą banko sąskaitą;

5.6. padalinti santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą tokiu būdu:

5.6.1. arba priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė yra 53 000 Eur, bei šiame žemės sklype 2020 metais pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 6 d. išduotą Statybos leidimą reg. Nr. LSNS-01-200106-00019 pradėtą ir nebaigtą statyti vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 2022 m. lapkričio 23 dienai, be stogo dangos ir be sienų apšiltinimo, sudaro 86 400 Eur, įpareigojant ieškovę sumokėti atsakovui 69 700 Eur dydžio kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę santuokos metu įgyto bendro turto dalį;

5.6.2. arba, tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad ieškovė nėra pajėgi sumokėti atsakovui nurodyto dydžio (69 700 Eur) kompensacijos, šį turtą priteisti asmeninėn jo nuosavybėn, įpareigojant jį sumokėti ieškovei 69 700 Eur dydžio kompensaciją už jam tenkančią didesnę santuokos metu įgyto bendro turto dalį;

5.7. Priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

6. Atsakovas priešieškinyje pareikštus reikalavimus grindžia atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytais argumentais.

7. Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį prašė jį atmesti.

8. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad:

8.1. atsakovas nepagrįstai teigia, kad ji faktiškai nesirūpino šeima ir bendra jos gerove bei neprisidėjo prie bendro šeimos ūkio. Tokie atsakovo teiginiai prieštarauja byloje esantiems duomenims (banko sąskaitos išrašai, mokėjimo nurodymai ir pan.), kurie patvirtina priešingas aplinkybes. Atsakovo teiginius, kad ji nesirūpina vaikais ir jų gerove bei auklėjimu paneigia pažymos iš vaikų ugdymo įstaigų, kuriose nurodoma, kad būtent ji, o ne atsakovas, bendrauja su vaikų auklėtojais ir mokytojais, domisi vaikų pasiekimais, dalyvauja ugdymo įstaigų organizuojamuose renginiuose. Iš bylos duomenų matyti, kad būtent atsakovas nesirūpina vaikų gerove – vienašališkai nutraukė dukters V. K. naudai sudarytą investicinę gyvybės draudimo sutartį bei pasiėmė pagal šią sutartį santuokoje sukauptą pinigų sumą ir net gi atsiliepime į ieškinį pasiūlė tą patį padaryti ieškovei, nutraukiant sūnaus M. K. investicinio draudimo sutartį. Tokia atsakovo pozicija, ieškovės nuomone, yra amorali vaikų atžvilgiu, nes ilgus metus santuokoje daromos įmokos pagal minėtas draudimo sutartis faktiškai buvo lėšų kaupimas vaikų mokslams ir kitoms jų būtinoms reikmėms. Taip pat pažymėjo, kad atsakovas priešieškinyje deklaratyviai teigia, kad ji jam buvo neištikima, nors šio fakto nepatvirtina jokiais duomenimis ir jo nesieja su santuokos iširimo priežastimis.

8.2. Pažymėjo, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog dukters V. K. išlaikymui pakanka 406,30 Eur/mėn., kur jo dalis šioje prievolėje sudaro 250 Eur/mėn. Atsakovas iš esmės ginčija tas dukters išlaikymui būtinas sritis, kurių išlaidų dydžiui įrodyti ji nėra pateikusi patvirtinančių duomenų: išlaidos papildomoms pamokoms mokykloje, ekskursijoms ir šventėms mokykloje, vaikų gimtadieniams, kirpimui ir kt. Ieškovės nuomone, tai tik dar kartą patvirtina atsakovo požiūrį į dukters poreikių užtikrinimą. Papildomo anglų ir lietuvių kalbų mokamą mokymą patvirtina mokymo įstaigos pažyma, o už ekskursijas ir šventes organizuojamas mokykloje arba vaikų gimtadienio išlaidas patvirtinančių dokumentų pateikti negali dėl to, kad tai yra sutelktinės išlaidos ir jas pateisinančių kvitų pateikti nėra galimybės. Kadangi šalių duktė jau yra ankstyvos paauglystės amžiuje (prasideda nuo 10 metų), atsakovo pasiūlymas apsikirpti už 5 Eur/mėn. yra žeminantis. Akivaizdu, kad dukters poreikiai mobiliesiems įrenginiams bei kompiuterinei technikai augs, taip pat augs poreikiai jos įvaizdžiui (drabužiams, šukuosenai, kosmetikai ir pan.), pomėgiams, laisvalaikiui, būreliams, kelionėms ir ekskursijoms. Turint tokią paklausią profesiją ((duomenys neskelbtini)), atsakovas, esant norui, nesunkiai galėtų patenkinti ne tik būtiniausius, bet ir faktinius dukters poreikius. Pažymėjo, kad tais pačiais argumentais grindžia ir savo nesutikimą su atsakovo nurodyta 318 Eur/mėn. sūnaus M. K. išlaikymo suma. Jis irgi auga ir neužilgo eis į mokyklą, todėl jo išlaikymui bei poreikių tenkinimui neabejotinai reikės didesnių piniginių lėšų.

8.3. Nurodė, kad siekdama paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, pateikė visą eilę įrodymų, kad žemės sklypas buvo įsigytas už asmenines lėšas, pardavus asmeninį turtą. Tai, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas ne ieškovės, o atsakovo vardu paaiškinama tuo, kad atsakovė buvo ką tik po gimdymo (M. K. gimė (duomenys neskelbtini)), todėl dėl visiems suprantamų priežasčių, negalėjo atvykti pas notarą ir išreikšti savo valios dėl žemės sklypo įsigijimo asmeninės nuosavybės teise. Ieškovės nuomone, priešieškinyje pareikšto reikalavimo tenkinimas reikštų, kad atsakovas nepagrįstai praturtėtų ieškovės ir jos artimųjų sąskaita, nes jis visiškai neprisidėjo nei asmeninėmis nei bendromis lėšomis prie žemės sklypo įsigijimo. Atsakovo alternatyvus reikalavimas priteisti jam žemės sklypą ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, išmokant jai 69 700 Eur kompensaciją, yra akivaizdžiai neteisėtas, nes namas buvo statomas panaudojant jos tėvų ir artimųjų lėšas.

9. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) teiktose išvadose nurodė, kad jokių duomenų apie netinkamą motinos ir tėvo valdžios įgyvendinimą vaikų atžvilgiu, neturi. Neturi pagrindo prieštarauti, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jų motina. Pažymėjo, kad ieškovė pateikė gan aiškias ir konkrečias galimas bendravimo tvarkos sąlygas, kurių pagrindu tarp vaikų ir atsakovo galėtų vykti nuoseklus, pastovus ir optimalus bendravimas. Nurodė, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra pareikštas nepilnamečių vaikų interesais, galimai prašoma priteisti išlaikymo suma atitiktų nepilnamečių vaikų geriausius interesus. Tarnybos vertinimu, ieškovės reikalavimas dėl uzufrukto nustatymo į būstą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), yra pareikštas išimtinai nepilnamečių vaikų interesais, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų teisę į gyvenamąsias patalpas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies:

10.1. nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

10.2. ieškovei paliko santuokinę pavardę „K.“, bei atsakovui paliko prigimtinę pavardę „K.“;

10.3. nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove;

10.4. priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur kiekvienam nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2022 m. gegužės 5 d.) iki kiekvieno vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos į motinos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, arba į kitą jos nurodytą sąskaitą, arba grynaisiais pinigais;

10.5. nukreipė sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai;

10.6. paskyrė ieškovę vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;

10.7. nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią:

10.7.1. atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kas antrą savaitgalį, t. y., kiekvienų metų porinių savaičių savaitgaliais, paimant vaikus iš ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 17:00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 20:00 val.

10.7.2. atsakovui negalint paimti vaikų savaitgaliais, šalys gali kiekvieną mėnesį bendru susitarimu, patvirtintu raštu – SMS žinutėmis, nustatyti bendravimo tvarką pagal atsakovo užimtumą. Šalims nesutariant dėl konkrečių atsakovo bendravimo savaitgalių, taikoma 1 punkte nustatyta bendravimo savaitgaliais tvarka.

10.7.3. atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja darbo dienomis dvi šalių sutartas darbo dienas, pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba iš jų gyvenamosios vietos 17:00 val. ir grąžindama į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20:00 val. Dėl konkrečių darbo dienų, kuriomis atsakovas bendrauja su vaikais, šalys privalo susitarti raštu - SMS žinutėmis iš anksto, t. y., ne vėliau kaip iki sekmadienio, esančio prieš planuojamo bendravimo savaitę, 18:00 val. Atsakovui iki sekmadienio 18:00 val. neinformavus ieškovės apie konkrečias planuojamas bendravimo su vaikais dienas sekančią savaitę, ir ieškovei suplanavus vaikų laiką ir užimtumą, atsakovas privalo į šiuos planus atsižvelgti. Šalims nesutariant dėl konkrečių dienų, atsakovas bendrauja su vaikais antradienį ir ketvirtadienį.

10.7.4. vaikų ligos atveju, vaikui esant gydymo įstaigoje, abi šalys turi teisę ir pareigą rūpintis vaiku bei jį slaugyti. Tuo atveju, jei vaikas būtų slaugomas jo gyvenamojoje vietoje, atsakovas lanko sergantį vaiką jo gyvenamojoje vietoje, nustatytu atsakovo bendravimo su vaiku metų.

10.7.5. tais atvejais, kai dėl objektyvių, nuo šalių valios nepriklausančių priežasčių (pvz., vieno iš šalių liga, hospitalizavimas, gydymas ir pan.), ieškovė negali pasirūpinti šalių nepilnamečiais vaikai, jų priežiūrą turi užtikrinti atsakovas.

10.7.6. atsakovas kiekvienais metais su vaikais praleidžia Tėvo dieną bei atsakovo gimtadienį. Abi šalys turi teisę bendrauti su vaikais jų gimimo dieną ir dalyvauti vaiko gimtadienio šventėje. Tokiu atveju, netaikoma nustatyta bendravimo su vaikais tvarka įprastinėmis sąlygomis.

10.7.7. atsakovas taip pat bendrauja su nepilnamečiais vaikais:

10.7.7.1. neporinių metų pirmą Šv. Velykų dieną nuo 10 val. iki 20 val., neporiniais metais – antrą Šv. Velykų dieną nuo 10 val. iki 20 val., paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir juos grąžindamas į jų gyvenamąją vietą;

10.7.7.2. neporinių metų gruodžio 24-25 dienomis, nuo gruodžio 24 d., 10 val. iki gruodžio 25 d., 15 val., poriniais metais – gruodžio 25-26 d., nuo gruodžio 25 d., 15 val. iki gruodžio 26 d., 20 val., paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir juos grąžindamas į jų gyvenamąją vietą;

10.7.7.3. porinių metų gruodžio 31 d. – sausio 1 d., nuo gruodžio 31 d., 17 val. iki sausio 1 d., 12 val., sekančiais metais – sausio 1 d., nuo 12 val. iki 20 val., paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir juos grąžindamas į jų gyvenamąją vietą.

10.7.8. atsakovas praleidžia su vaikais ½ dalį savo atostogų, kurių viena dalis negali būti trumpesnė nei 7 kalendorinės dienos. Nustatytas 7 kalendorinių dienų terminas gali būti pratęstas šalių susitarimu, jeigu vaikams yra suplanuota kelionė / išvyka ar pan. Tokiu atveju, netaikoma nustatyta bendravimo su vaikais tvarka įprastinėmis sąlygomis. Apie konkretų atostogų laiką šalis informuoja kitą šalį ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki numatomos atostogų pradžios. Šalims pageidaujant atostogauti vienu metu, poriniais metais pirmenybė suteikiama ieškovei, neporiniais – atsakovui.

10.7.9. atsakovas gali bendrauti su nepilnamečiais vaikais elektroninėmis ir ryšio priemonėmis.

10.7.10. kiekviena iš šalių privalo nedelsiant informuoti kitą šalį apie vaiko sveikatos būklės pasikeitimus.

10.7.11. apie negalėjimą bendrauti šioje sutartyje nustatyta tvarka atsakovas informuoja ieškovę iš karto, paaiškėjus negalėjimo bendrauti su vaiku aplinkybėms, tačiau ne vėliau, kaip likus dviem dienoms iki numatomo bendravimo, raštu – SMS žinute, išskyrus atvejus, kai aplinkybės paaiškėja vėliau.

10.8. priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiame žemės sklype esantį nebaigtą statyti pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

10.9. priteisė atsakovui iš ieškovės 41 592,39 Eur kompensaciją, įpareigojant ieškovę 25 000 Eur sumokėti atsakovui įsiteisėjus šiam procesiniam sprendimui, o likusios 16 592,39 Eur dalies mokėjimą atidėti 6 mėnesiams.

10.10. priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise automobilį TOYOTA YARIS VERSO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

10.11. priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise automobilį TOYOTA YARIS VERSO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

10.12. paliko ieškovei visas teises ir pareigas pagal draudimo sutartį, sudarytą su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „PZU Lietuvos gyvybės draudimas“, kurios pagrindu šalių sūnui M. K. 2020 m. vasario 18 d. buvo išduotas gyvybės draudimo liudijimas Nr. PZULIC037104 draudimo laikotarpiui nuo 2022 m. vasario 18 d. iki 2038 m. vasario 18 d.

10.13. pripažino prievolę kreditorei I. M. pagal 2023 m. rugsėjo 23 d. paskolos sutartį asmenine ieškovės prievole.

10.14. priteisė ieškovei iš atsakovo 1 050,93 Eur bylinėjimosi išlaidas.

10.15. priteisė į valstybės biudžetą iš ieškovės 285,39 Eur žyminio mokesčio ir 3,63 Eur pašto išlaidų.

10.16. priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovo 162 Eur žyminio mokesčio ir 9,81 Eur pašto išlaidų.

10.17. kitoje dalyje patikslintą ieškinį ir priešieškinį atmetė.

11. Pasisakydamas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių / kito sutuoktinio kaltės, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sprendžia, jog nagrinėjamu atveju šalys neįrodė, kad santuoka nutrūko išimtinai dėl vieno iš jų kaltės (CPK 178 straipsnis). Abiejų šalių nurodytos priežastys, lėmusios santuokos iširimą, patvirtina sutuoktinių skirtingus požiūrius. Ieškovė tvirtina, kad atsakovas neatsakingai tvarkė šeimos biudžetą, dalį uždirbamų lėšų skirdavo azartiniams lošimams ir sportinių varžybų lažyboms. Atsakovas ieškovę kaltina neištikimybe, itin dažnu lankymusi naktiniuose klubuose. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie atsakovo priklausomybę nuo azartinių lošimų. Abi šalys patvirtino, kad dėl bendro šeimos biudžeto tarp jų sutarimo nebuvo. Atsakovas neneigė, kad lošimas yra jo hobis ir jam išleidžia atliekamus pinigus nedidelėmis sumomis. Duomenų, kad atsakovas būtų pralošęs, ar įsiskolinęs praloštas sumas, byloje nėra. Atsakovas kreditorinių įsipareigojimų neturi. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovas, gyvendamas santuokoje, dirbo, pirko maisto produktus šeimai, namo visuomet grįždavo su pirkiniais, gamino maistą, rūpinosi vaikais savaitgaliais, mokėjo šalių gyvenamojo būsto komunalinius mokesčius, mokėjo už vaikų ugdymosi įstaigas, pirkdavo drabužius. Atsakovas ir šiuo metu teikia vaikams išlaikymą, apmoka darželio sąskaitą, dukters telefono išlaidas, neprieštarauja ieškovės ir vaikų gyvenimui atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, šalys nuolat gerino savo buitį, kėlėsi į vis didesnio gyvenamojo ploto butus, atsakovas pats atliko remontus savo darbu tiek ieškovės, tiek jo nuosavybės teise valdomame bute, kuriame šeima kartu gyveno. Šalys įsigijo nekilnojamojo turto, ėmė statyti namą. Todėl, teismo vertinimu, negalima daryti išvados, jog atsakovas neprisidėjo prie bendro šeimos ūkio, finansiškai nerėmė ar visiškai nesirūpino šeima. Atsakovas nepateikė į bylą jokių duomenų, pagrindžiančių jo išsakytus teiginius apie sutuoktinės A. K. neištikimybę. Priešingai, pats patvirtino, kad neištikimybę ieškovei atleido, šalys toliau kartu gyveno, po to jiems gimė sūnus. Dėl to šiuos atsakovo teiginius vertino kaip deklaratyvius, nepagrįstus byloje esančiais įrodymais. Tarnybai šalių šeima dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų nėra žinoma, Tarnybos duomenimis, ieškovė ir šiuo metu tinkamai įgyvendina tėvų valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu, todėl nėra pagrindo spęsti, kad motina nesirūpino vaikų mityba, priežiūra, ar kad lankydamasi naktiniuose klubuose, neužtikrino vaikų teisių ir teisėtų interesų. Juolab, kad pats atsakovas patvirtino, jog ieškovei lankantis klubuose, vaikais rūpinosi pats atsakovas. Dėl to darė išvadą, kad ieškovės lankymasis klubuose buvo suderintas su atsakovu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas dėl tokio ieškovės laisvalaikio leidimo būdo būtų priekaištavęs ieškovei. Bylos duomenys leidžia spręsti, kad šalys, gyvendamos kartu, jau kurį laiką išgyveno tarpusavio santykių krizę. Abi šalys patvirtina, kad šeimoje jau kuris laikas iki gyvenimo skyriumi pradžios, kildavo konfliktų. Santykiai ėmė šlyti po nesėkmingo žemės sklypo įsigijimo, praradus sumokėtą avansą 2019 m. kovo-balandžio mėnesiais ir antro vaiko gimimo ((duomenys neskelbtini)). Jau tada ryškėjo šalių interesų, tikslų ir požiūrio į kiekvieno iš jų pareigas šeimoje nesutapimas. Ieškovė stokojo atsakovo moralinės paramos ir iniciatyvos, atsakovas kaltina ieškovę, kad jos sprendimai dėl gyvenimo sąlygų gerinimo, žemės sklypo pirkimo buvo priimami asmeniškai, ne bendru susitarimu, pasitarus ne su sutuoktiniu, o su jos tėvu. Dėl pašlijusių šalių tarpusavio santykių atsakovas, rūpindamasis vaikų psichologine būsena, 2022 m. sausio mėnesį išsikraustė iš šeimos būsto. Esant tokioms aplinkybėms atsakovas neįrodė, jog būtent ieškovė paliko šeimą. Šalys tarpusavio nuomonių, požiūrio į sutuoktinių pareigas, gyvenimo būdą, vertybes problemų išspręsti ir išsaugoti griūvančius santykius nesugebėjo. Teismas sprendė, kad bylos duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išsiskyrus jų požiūriams į bendrą gyvenimą kartu, pareigas šeimoje, vertybes, bendro šeimos biudžeto formavimą, negebant rasti kompromisų, bendrauti ir bendradarbiauti tarpusavyje (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, 3.62 straipsnis, CPK 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai).

12. Pasisakydamas dėl vaikų gyvenamosios vietos, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, be kita ko, atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su motina.

13. Pasisakydamas dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsižvelgiant į vaikų nuomonę, jų interesus, tėvo darbo pobūdį, nustačius, jog ieškovės siūloma bendravimo tvarka gali būti realiai įvykdoma, tenkino ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo visa apimtimi.

14. Pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad:

14.1. grįsdama patiriamas išlaidas vaikų poreikiams tenkinti, ieškovė į bylą pateikė pirkinių kvitų, sąskaitų - faktūrų, 2022 m. balandžio 27 d. sutarties dėl auklės paslaugų teikimo, sąskaitos išrašų, dukters darželio - mokyklos kvitų, sūnaus gyvybės draudimo kopijas. Pateikti įrodymai didelės apimties, nėra susisteminti, todėl nėra aišku kuriais įrodymais grindžiami patikslintame ieškinyje nurodyti būtinieji vaikų poreikiai. Atkreipė dėmesį, kad šalys turi du skirtingo amžiaus ir lyties nepilnamečius vaikus. Įrodymai dėl patiriamų išlaikymo išlaidų ir atskirų poreikių nėra susisteminti pagal tam tikrus poreikius (maistui, aprangai, laisvalaikiui ir t.t.) kiekvienam vaikui atskirai. Šiuo atveju iš pateikto didelio kiekio kvitų teismas negali nustatyti kiekvieno vaiko atskiriems poreikiams tenkinti realiai patiriamų sumų, juolab, kad atsakovas ginčija beveik kiekvienam poreikiui tenkinti ieškovės nurodytas sumas.

14.2. Teismo posėdyje ieškovė patvirtino, kad vaikai lėtinių ligų, alergijų neturi. Sūnui auklės paslaugos nebereikalingos, kadangi pradėjo lankyti darželį, kuriame lanko šokius (šokiai 32 Eur per mėnesį) ir anglų kalbą (45 Eur per mėnesį). Patikslino, kad sūnui sauskelnės jau nebereikalingos. Kalbėdama apie dukters poreikius nurodė, kad dukra pakeitė ugdymosi įstaigą, einą į 5 klasę, pradėjo lankyti nemokamą būrelį „Skonio gurmanai“. Dukrai reikalingos papildomos lietuvių kalbos pamokos, bet šiuo metu jų nelanko. Ieškovė su vaikais ir šiuo metu gyvena atsakovo bute, kurio komunalines paslaugas apmoka atsakovas. Atsakovas taip pat apmoka sūnaus darželį ir dukters mobiliojo ryšio paslaugų sutartį. Dėl laisvalaikio nurodė, kad vaikai lanko teatrus mokyklose ir darželiuose, kuriose organizuojami mokami teatrai (kartą per mėnesį po 5 Eur). Vaikai eina į draugų gimtadienius, perka dovaną už (apie) 30 Eur. Nurodė, kad išleido daug knygoms. Anglų kalbos knygoms išleido 28 Eur, istorijos 12 Eur, lietuvių kalbos pratyboms po 4 Eur. Pirko dviratį sūnui, dukrai paspirtuką, kadangi išaugo. Prieš mokyklą buvo dukrai tikrinti akis „Kardiolitos klinikoje“, kainavo 85 Eur, nes nemokamai neįmanoma gauti, o prieš mokyklą reikėjo būtinai, nes buvo rasta kažkokių problemų. Dukrai vienas dantis kreivai išaugęs, dėl to odontologui patyrė 25 Eur. Odontologo pažymai prieš mokyklą gauti patyrė po 10 Eur kiekvienam vaikui. Dukrai odontologė išrašė vitaminus, todėl patiria išlaidas vitaminams. Dukters kirpimas kainuoja 20 Eur, sūnus bijo kirptis, dėl to kerpasi vaikiškoje kirpykloje ir kainuoja 18 Eur. Kalbėdama dėl drabužių, nurodė, kad dukrai uniforma kainavo virš 100 Eur. Pirko sportinę aprangą dukrai. Sūnui yra kūno kultūros pamokos darželyje, dėl to reikalinga sportinė apranga ir sportiniai batai. Darželis šiuo metu kainuoja apie 100 Eur. Ieškovė sūnų yra apdraudusi kaupiamuoju gyvybės draudimu ir iki šiol moka po 60 Eur.

14.3. Atsakovas pateikė savo sudarytą kiekvieno vaiko poreikių lentelę, kurioje matyti, kad nepilnametės dukters V. K. būtiniesiems poreikiams užtikrinti reikalinga 406,30 Eur suma, sūnaus M. K. – 318 Eur suma. Teismo posėdyje atsakovas išlaikymo pareigos neneigė, nurodė, kad teikia priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, taip pat apmoka ieškovės kartu su vaikais gyvenamo būsto komunalines paslaugas, sūnaus darželį ir dukters telefono sąskaitą ir tai sudaro apie 300 Eur. Bei patiria 400 Eur išlaidų nuomojamam būstui. Maistui atsakovas išleidžia 500 Eur. Atsakovas sutinkantis teikti 250 Eur kiekvienam vaikui ir tai laiko daug, ypač, kai šiuo metu moka už nuomą ir patiria virš 1 000 Eur išlaidų nuomai, komunalinėms paslaugos ir vaikams išlaikyti kartu sudėjus. Atsakovas verčiasi individualia veikla pagal verslo liudijimą. Pajamas deklaruoja. Turi santaupų. Bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad atsakovas šiuo metu prisideda prie vaikų išlaikymo 520,50 Eur suma, t. y. teikia laikinąjį išlaikymą po 180 Eur kiekvienam vaikui; pagal UAB „Tele2“ Judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį apmoka 6,50 Eur per mėn. už dukters telefono ryšio paslaugas; remiantis pateiktu atsakovo skaičiavimu ir sąskaitomis, atsakovas vidutiniškai ieškovės ir vaikų gyvenamo būsto išlaikymui patiria 154 Eur per mėn.

Šalies argumentai

14.4. Ieškovė nurodo, kad maistui dukrai reikalinga 260 Eur per mėnesį, t. y. 200 Eur maistui namuose ir 60 Eur mokykloje. Pats atsakovas nurodė, jog savo maistui išleidžia daugiau nei 500 Eur. Pažymėjo, kad visiems žinoma aplinkybė, kad augančiam vaikui reikalinga įvairi ir subalansuota mityba. Atsižvelgdamas į atsakovo nurodomą savo mitybai skiriamą 500 Eur sumą, laikė, kad beveik pusės tokio dydžio suma dukros mitybai yra pagrįsta. Sutiko su atsakovu, kad ieškovė neįrodė, jog mokykloje kas mėnesį renkamos 20 Eur rinkliavos (kas metams sudarytų 240 Eur). Sutiko, kad reali ir protinga suma tokioms rinkliavoms ne daugiau nei 60 Eur per mėn. arba 5 Eur per mėn. Taip pat sutiko, kad nesant būtinybės keisti veikiantį aparatą, šalių nepilnametės dukters amžiaus vaikui nėra poreikio kas du metus atnaujinti mobiliojo ryšio telefoną, todėl reali ir reikalinga suma mėnesiui vaiko mobiliajam telefonui galėtų būti 11,50 Eur. Dėl 5,80 Eur išlaidų transportui tarp šalių ginčo nekilo. Sutiko su atsakovu, kad nepilnametei dukrai nėra būtinybės kas mėnesį lankytis kirpykloje ir tam patirti po 20 Eur kas mėnesį. Realu, jog dukra lankosi kirpykloje ne dažniau nei kartą į du mėnesius, kas metams sudarytų 120 Eur (20x6) arba 10 Eur per mėn. Teismo vertinimu, 20 Eur suma šalių nepilnametės dukters, artėjančios prie paauglystės, higienai yra reali. Atsakovas nesutiko dėl patiriamų 30 Eur išlaidų laisvalaikiui (teatrui, kino teatrui, renginių lankymui, kitų vaikų gimtadienių šventimui), kadangi ieškovė nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Teismo vertinimu, kas mėnesį vaikas nesilanko draugų gimtadieniuose, todėl realu, kad tokioms išlaidoms gali būti skiriama 10 Eur per mėn. Atsakovas sutiko, kad žaislams ir knygoms būtų skiriama 30 Eur per mėn. Todėl laikė, kad laisvalaikiui šalių dukrai reikalinga 40 Eur per mėn. suma. Dėl neformaliajam ugdymui patiriamų 50 Eur per mėn., teismo vertinimu, ieškovė šių išlaidų nepagrindė, teismo posėdyje patvirtino, kad dukra pradėjo lankyti būrelį „Skonio gurmanai“, kuris nemokamas. Dėl 38,33 Eur sumos dukters sveikatos priežiūrai (odontologo paslaugoms, vaistams, vitaminams, papildams), ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad prieš mokyklą buvo dukrai tikrinti akis „Kardiolitos klinikoje“, kainavo 85 Eur, nes poliklinikoje nemokamo vizito iki ugdymosi pradžios buvo neįmanoma gauti. Taip pat patyrė 25 Eur odontologui ir 10 Eur odontologo pažymai prieš mokyklą. Teismas pažymėjo, kad tokios paslaugos šalių nepilnametei dukrai galėjo būti suteiktos nemokamai poliklinikoje į jas laiku užsiregistravus. Šiuo atveju paslaugos buvo skubios ir vienkartinės, todėl nėra pagrindo vertinti, kad jos bus patiriamos ir toliau. Pažymėjo, kad visiems žinomos aplinkybės, jog vaikams reikalinga vartoti tam tikrus vitaminus ir vaistus peršalimo ligų atveju, todėl sutiko, kad reali suma per mėnesį sveiktos priežiūrai šaltuoju sezonu gali būti ir 25 Eur per mėn. Ieškovės skaičiavimu dukters atostogoms (kelionėms, vasaros stovykloms, išvykoms) reikalinga 500 Eur suma, tačiau teismo posėdyje nurodė, kad dukra stovyklose nėra buvusi, vasarą keliauja prie jūros, prie ežerų. Atsakovas teismo posėdyje taipogi išreiškė norą atostogauti su vaikais (su galimybe išsivežti į atostogoms į užsienį). Atsižvelgdamas į išdėstytą, sutiko, kad reali suma dukters atostogoms prie jūros ir ežerų galėtų būti 300 Eur per metus arba 25 Eur per mėnesį Ieškovės skaičiavimu, dukters drabužiams reikalinga 600 Eur suma per metus (50 Eur per mėnesį), avalynei 200 Eur per metus (16,67 Eur per mėnesį). Sutiko, kad vaikui reikalingi viršutiniai drabužiai ir avalynė kiekvienam sezonui, dėl to skaičiuotina suma, atsižvelgiant į keturis metų sezonus, sudarytų po 200 Eur sezonui. Šalių nepilnametė dukra 11-os metų amžiaus, spartaus augimo laikotarpyje, todėl, teismo vertinimu, reali suma dukters drabužiams, įskaitant viršutinius, bei avalynei yra 800 Eur per metus arba apie 67 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodė, kad pasiruošimui naujiesiems mokslo metams reikalinga 300 Eur per metus arba 25 Eur per mėn. (tai išlaidos uniformai, sąsiuviniams, kanceliarinėms prekėms). Pažymėjo, kad vaikui augant poreikis kanceliarinėms prekėms atitinkamai mažėja. Ieškovės teigimu, dukrai reikalingas kompiuteris ir jo priedai, kuriam reikalinga skirti 800 Eur per 4 metus arba 16,67 Eur per mėnesį. Atsakovas nurodė, kad artėjančio gimtadienio proga dukrai pirks nešiojamąjį kompiuterį iš savo lėšų, apie ką ieškovė yra informuota. Sprendė, kad esant išdėstytam, realu, kad dukters būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalinga ne mažesnė nei 530 Eur.

14.5. Vertinant šalių nepilnamečio sūnaus poreikius, atsakovas ginčijo kiekvieną ieškovės nurodytą sumą. Įvertinus darželio kvituose pateiktą faktinį sūnaus lankomumą, teismo vertinimu, sūnaus mitybai namuose 150 Eur suma yra pagrįsta. Ieškovės nurodytos 120 Eur išlaidos auklei jau nebepatiriamos. Išlaidos būstui 52 Eur atsakovo įrodytos. Išlaidos darželiui, remiantis pateiktais kvitai, niekuomet nesiekė 100 Eur, dėl to sutiko su atsakovu, kad išlaidos darželiui vidutiniškai gali sudaryti apie 63 Eur. Ieškovė turi automobilį, patvirtino, kad sūnų vežioja priežiūrai pas senelę, į polikliniką, todėl, teismo vertinimu, 30 Eur išlaidos kurui pagrįstos. Sutiko, kad sūnaus kirpimui gali būti realiai patiriamos 10 Eur išlaidos kas du mėnesius, arba 5 Eur kas mėnesį. Sūnaus poreikių lentelėje ieškovė nurodė, kad patiria 15 Eur sauskelnėms, tačiau teismo posėdyje patvirtino, kad sūnui sauskelnės jau nebereikalingos, todėl atitinkamai sumažino išlaidas sūnaus higienai ir laikė, kad išlaidos higienai per mėnesį sudaro 20 Eur. Dėl išlaidų laisvalaikiui, sutiko, kad šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų ieškovė į bylą nepateikė. Tvirtino, kad sūnus lanko teatrą darželyje ir tai kainuoja 5 Eur, pirko dviratį, paspirtuką, todėl sutiko, kad galimai sūnaus laisvalaikiui (žaislams, knygoms, dviračiui ir pan.) išleidžiama suma yra 20 Eur per mėn. Dėl ieškovės nurodytų patiriamų 25 Eur per mėnesį išlaidų sveikatos priežiūrai, atsakovas nesutinka ir vertina, kad reikalinga 10 Eur suma. Teismas sutiko, kad vasaros laikotarpiu vaikas serga mažiau, vitaminų vartoja daugiau, dėl to negalima laikyti, kad kas mėnesį patiriama būtent tokia suma. Atsižvelgdamas į tai, kad šalių sūnus specialiųjų poreikių neturi, serga įprastomis peršalimo ligomis, atsakovo žiniomis vitaminų nevartoja, todėl sprendė, kad reali 10 Eur per mėnesį suma vaistams, vitaminams ir papildams. Ieškovės skaičiavimu, sūnaus, kaip ir dukters atostogoms (kelionėms, vasaros stovykloms, išvykoms), reikalinga 500 Eur suma. Dėl jau minėtų motyvų, sumą sumažino iki 300 Eur per metus arba 25 Eur per mėnesį. Sūnaus aprangai ieškovė nurodė patirianti didesnes išlaidas nei dukters ir skirianti 700 Eur per metus drabužiams ir 250 Eur per metus avalynei, arba bendrai sudėjus 78,66 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu, išlaidos nepagrįstos, todėl sumažino atitinkamai skiriant po 200 Eur kiekvienam sezonui arba 800 Eur per metus, kas atitinkamai sudarytų apie 67 Eur per mėnesį. Sutiko su atsakovu, kad kaupiamasis gyvybės draudimas nepriskirtinas prie būtinųjų vaiko poreikių. Esant išdėstytam, teismas sprendė, kad šalių nepilnamečiui sūnui išlaikyti per mėnesį reikalinga ne mažesnė nei 442 Eur suma.

14.6. Vertinant atsakovo turtinę padėtį nustatė, kad atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi butą (duomenys neskelbtini), šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise registruotas žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini), atsakovo vardu registruotos dvi transporto priemonės, viena iš jų naudojasi ieškovė. Atsakovo profesija – apdailininkas. Byloje esančios neterminuotos darbo sutarties duomenimis, atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), gauna darbo užmokestį pagal patvirtintą apmokėjimo sistemą, bet ne mažiau už valstybės nustatytą minimalų darbo užmokestį. Atsakovas taip pat verčiasi individualia veikla. Atsakovas nuomojasi butą, kurio nuomai, remiantis 2022 m. sausio 8 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi, išleidžia 330 Eur per mėnesį ir apmoka komunalinius mokesčius, bendrai, atsakovo teigimu, būsto išlaidoms patiria 400 Eur. Atsakovas moka vaikams laikinąjį išlaikymą po 180 Eur per mėnesį ir papildomai apmoka ieškovės su vaikais gyvenamo buto komunalinius mokesčius, vidutiniškai, atsakovo skaičiavimu, po 154 Eur per mėnesį ir dukters mobiliojo ryšio paslaugų sutartį, mokėdamas po 6,50 Eur per mėnesį. Atsakovas savo mitybai skiria ne mažiau nei 500 Eur. Taigi atsakovas patiria išlaidų apie 1 240 Eur.

14.7. Vertinant ieškovės turtinę padėtį, teismas nustatė, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi žemės sklypą Juodžių k., Marijampolio sen., Vilniaus r. sav. Ieškovė dirba UAB „TOP GĖLĖS“ ir gauna minimalų darbo užmokestį. Papildomai užsidirba dekoruodama gėlėmis, gaunamų papildomų pajamų konkrečiai neįvardijo.

14.8. Teismo vertinimu, abiejų šalių turtinė padėtis iš esmės panaši: abu turi asmeninio turto, abu gauna minimalų darbo užmokestį ir papildomų konkrečiai neįvardytų pajamų, abu remia artimieji. Pažymėjo, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaikų interesų naudai.

14.9. Nurodė, kad sprendžiant dėl šalių nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydžio, atsižvelgtina, jog ieškovė iš esmės neįrodė didesnių nei minimali mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaikų poreikius; kad du šalių nepilnamečiai vaikai ir ieškovė neatlygintinai gyvena atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute; kad atsakovas savo pareigų vaikams nevengia ir labiausiai tikėtinai, kad, esant būtinajam poreikiui, tenkins vaikų papildomas išlaidas, kurios kils realiai (faktiškai). Išdėstytų aplinkybių pagrindu, atsižvelgdamas į vaikų amžių; į teismų praktikoje nustatytą rekomendacinį išlaikymo dydį, tenkinantį būtinus vaiko poreikius, kurių šalis neturi pareigos pagrįsti įrodymais; vadovaujantis tėvų teisių ir pareigų lygybės principu, atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo vaikui dydis turi atitikti tėvų turtinę padėtį ir būti realiai įgyvendinamas; kad šiuo atveju vaikai gyvena su ieškove, kuriai tenka didesnė jų išlaikymo našta; kad abi šalys deklaruoja, jog gauna minimalų darbo užmokestį; kad nuo 2024 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga didės iki 924 Eur (arba apie 709 Eur atskaičius mokesčius) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“), teismas sprendė, kad 300 Eur išlaikymo suma yra atitinkanti vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties pusiausvyrą, būtina šalių nepilnamečių vaikų poreikiams užtikrinti. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės prašymą dėl išlaikymo teismas tenkino iš dalies, iš atsakovo priteisė po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečių vaikų išlaikymui nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2022 m. gegužės 5 d.) iki jų pilnametystės (CK3.192, 3.194 straipsniai, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skyrė ieškovę.

15. Pasisakydamas dėl kreditorinių įsipareigojimų nurodė, kad:

15.1. ieškovė prašo pripažinti 5 000 Eur prievolę kreditorei I. M. pagal 2023 m. rugsėjo 23 d. paskolos sutartį, asmenine A. K. prievole iki visiško jos įvykdymo. Nurodo, kad įsipareigojimas atsirado bylinėjimosi teisme metu, šalims gyvenant skyriumi. Atsakovas sutinka ir neprieštarauja, kad 5 000 Eur dydžio skola kreditorei I. M. būtų pripažinta asmenine ieškovės prievole. Todėl šią prievolę teismas pripažino asmenine ieškovės prievole.

15.2. Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti ieškovei visas teises ir pareigas pagal draudimo sutartį sudarytą su UAB „PZU Lietuvos gyvybės draudimas“, kurios pagrindu šalių sūnui M. K. 2020 m. vasario 18 d. buvo išduotas gyvybės draudimo liudijimas Nr. PZULIC037104 draudimo laikotarpiui nuo 2022 m. vasario 18 d. iki 2038 m. vasario 18 d. Nustačius sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove ir UAB „PZU Lietuvos gyvybės draudimas“ bei atsakovui neišreiškus dėl to jokių prieštaravimų, teismas prašymą tenkino.

Žemesnės instancijos teismas

16. Pasisakydamas dėl uzufrukto nustatymo, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šios garantijos, t. y. teisės naudotis gyvenamąja patalpa uzufrukto teise, taikymas aktualus tais atvejais, jeigu kyla grėsmė, kad, nutraukus santuoką, sutuoktinis, kuris nėra gyvenamosios patalpos savininkas, tačiau su kuriuo nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, ir vaikai gali atsidurti gatvėje. Remdamasis šioje konkrečioje byloje nustatytomis aplinkybėmis dėl faktinės ieškovės ir ginčo šalių vaikų gyvenamosios vietos, teismas sprendė, kad, nustačius, jog ieškovė su vaikais, šalims apsigyvenus skyriumi, liko gyventi ir toliau gyvena atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute, atsakovas tam neprieštarauja, priešingai – sutinka ir apmoka būsto komunalinius mokesčius, ieškovė dirba, gauna pastovias pajamas, atsakovas teikia vaikams išlaikymą, t. y. abu tėvai užtikrina vaikų teisę į būstą, todėl nėra teisinio pagrindo nustatyti uzufruktą į atsakovo turimą gyvenamąją patalpą.

17. Pasisakydamas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad:

17.1. šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pradėjo statyti pastatą (gyvenamąjį namą) šiame sklype ir transporto priemones TOYOTA YARIS VERSO, gamybos metai 2000, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir TOYOTA YARIS VERSO, gamybos metai 2003, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

17.2. 2019 m. sausio 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir A. P. ir A. P., duomenimis ieškovė pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą (duomenys neskelbtini), už 61 000 Eur, iš kurių 1 500 Eur gavo prieš pasirašant sutartį ir likusią sumą dviem pavedimais sumomis 7 650 Eur ir 51 850 Eur gavo bankiniu pavedimu į savo sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini). Maždaug po trijų mėnesių, 2019 m. gegužės 10 d. pirkimo - pardavimo sutarties, sudarytos tarp UAB „Transekspedicija Invest“ ir atsakovo duomenimis, atsakovas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kartu su sutuoktine A. K., įsigijo žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), už 26 620 Eur. Sutartyje nurodoma, kad sutarties kainą pirkėjas sumokėjo pardavėjui prieš pasirašant ir patvirtinant sutartį pavedimu į banko sąskaitą. Byloje esantis AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymas 26 620 Eur sumai patvirtina, kad žemės sklypo kaina buvo sumokėta iš ieškovės sąskaitos banke, t. y. tos pačios, į kurią buvo pervesta suma gauta už jos asmeninės nuosavybės teise valdyto buto (duomenys neskelbtini), pardavimą. Teismas sprendė, kad nors žemės sklypo pirkimo kaina sumokėta iš ieškovės sąskaitos, nėra pagrindo sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise notarine forma sudarytu sandoriu įgytą žemės sklypą pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe. Matyti, kad sklypas pirktas šalims dar vedant bendrą ūkį ir gyvenant santuokinį gyvenimą, vos praėjus mėnesiui po to, kai susilaukė sūnaus M. K., tikslu šiame sklype statyti namą šeimai. Ieškovė patvirtino, kad perkant ankstesnį sklypą pagal preliminarią sutartį prarado sumokėtą 25 000 Eur sumą, todėl galimai šiuo atveju sandorį patikėjo sudaryti sutuoktiniui, pati patvirtino, jog dalyvavo pasirašant sandorį pas notarą, todėl turėjo galimybę išreikšti savo valią dėl nuosavybės teisės formos. Visos aplinkybės rodo, kad ginčo žemės sklypas buvo pirktas šeimos poreikiams, statyti jame gyvenamąjį namą ir šeimai su vaikais gyventi. Todėl ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą pripažinti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovės nuosavybe teismas atmetė.

17.3. Pažymėjo, kad byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad šalims gyvenant skyriumi, ieškovė šalių bendrosios jungtinės nuosavybės žemės sklype (duomenys neskelbtini), savo asmeninėmis lėšomis ir remiama artimųjų toliau stato ir įrenginėja gyvenamąjį namą, kuriame ketina gyventi su vaikais. Atsakovas tam neprieštarauja. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, žemės sklypą ir jame esantį nebaigtą statyti gyvenamąjį namą teismas priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise, atsakovui išmokant kompensacija.

17.4. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas neginčija, jog ginčo žemės sklypo įsigijimui ir namo statyboms buvo panaudotos ieškovės asmeninės lėšos, todėl teismas sprendė, kad ieškovės panaudotų asmeninių lėšų suma namo sklypo įsigijimui ir namo statybai turi būti jai kompensuota. Nurodė, kad atsakovui 2018 m. kovo 27 d. buvo pervesti paveldėti 13 802,22 Eur pagal paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą. Atsakovo pajamų mokesčio deklaracijų už 2017-2021 metus duomenimis, 2017 metais atsakovas deklaravo gavęs 37 719 Eur pajamų, 2018 metais – 28 965 Eur pajamų, 2019 metais – 36 305,10 Eur pajamų, 2020 metais – 41 893, 21 Eur pajamų, 2021 metais – 41 604,40 Eur pajamų, dėl to negalima teigti, kad atsakovas neturėjo finansų ir absoliučiai neprisidėjo prie namo statybos. Byloje atlikta nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizė, pateiktas nekilnojamojo turto ekspertizės aktas Nr. IK-20/2022, kuriame žemės sklypo (duomenys neskelbtini), rinkos vertė ekspertizės atlikimo dienai 53 000 Eur; šiame sklype esančio 2020 m. pradėto ir nebaigto statyti gyvenamojo namo rinkos vertė, esant prielaidai, kad namas yra be stogo dangos ir jo sienos nėra apšiltintos, ekspertizės atlikimo dienai (2022 m. lapkričio 23 d.) yra 86 400 Eur. Taigi bendra byloje dalintino nekilnojamojo turto vertė yra 139 400 Eur, kiekvienam iš sutuoktinių tenkanti dalis 69 700 Eur. CK 3.67 straipsnio 1 dalis numato, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo byla iškelta 2022 m. gegužės 10 d. Bylos duomenimis, po bylos iškėlimo gyvenamasis namas buvo toliau įrenginėjamas, tai iš esmės patvirtinta atliktoje ekspertizėje. Ginčo byloje nėra, kad namas toliau statomas ir įrenginėjamas ieškovės, todėl nuo šio momento laikytina, kad visi ieškovės nuo 2022 m. vasario 10 d. atlikti gyvenamojo namo statybos ir įrengimo darbai yra atlikti jos asmeninėmis lėšomis. Todėl šiuo atveju skaičiuojant gyvenamojo namo vertę be stogo ir sienų apšiltinimo, teismas atsižvelgė į tai, kad pagal ekspertizės akte pateiktą lyginamųjų svorių skaičiavimo lentelę matyti, kad apžiūros metu 2022 m. lapkričio 23 d. statomame gyvenamajame name jau yra įėjimo durys (vidaus nėra), atlikta išorės apdaila (apšiltinimas ir dekoratyvinis tinkas). Pagal 2022 m. balandžio 26 d. kadastro duomenis durų nėra, nėra išorės apdailos. Kartu su nekilnojamojo turto 2022 m. lapkričio 23 d. apžiūros aktu pateiktose nuotraukose matyti, kad statomame gyvenamajame name apžiūros metu 2022 m. lapkričio 23 d. yra įrengti garažo vartai, yra stogo danga. Todėl skaičiuojant išmokėtiną atsakovui kompensaciją, ieškovės tėvo panaudotos 7 277,30 Eur lėšos, apmokant už stogą ir stogo įrengimo darbus (3 077,30 Eur 2022 m. kovo 15 d. pavedimu + 2 000 Eur 2022 m. balandžio 14 d. grynaisiais (kvitas) + 2 200 Eur 2022 m. vasario 10 d. pavedimu) nėra atimami, kadangi ekspertizėje nurodoma gyvenamojo namo vertė, esant prielaidai, kad namas yra be stogo dangos ir jo sienos nėra apšiltintos. Byloje esančių dovanojimo sutarčių duomenimis ieškovei S. D. (močiutė) 2021 m. liepos 1 d. padovanojo 7 500 Eur, pasak ieškovės – langams; 2021 m. sausio 27 d. tėvas V. D. padovanojo 5 000 Eur, pasak ieškovės – sienoms, blokeliams; 2020 m. vasario 2 d. tėvas V. D. padovanojo 5 500 Eur, pasak ieškovės – blokeliams; 2019 m. sausio 15 d. tėvas V. D. padovanojo 5 000 Eur, pasak ieškovės – remontui. Byloje esančių pakvitavimų duomenimis ieškovei grynaisiais pinigais pagal šias dovanojimo sutartis perduota iš viso 22 550 Eur, t. y. pagal 2020 m. vasario 2 d. dovanojimo sutartį perduota 5 050 Eur suma (o padovanota 5 500 Eur). Taigi bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė bendra jai dovanotų ir perduotų grynaisiais 22 550 Eur asmeninių lėšų suma prisidėjo prie namo statybos. Statybos ir montavimo darbų draudimas laikotarpiui 2022 m. rugsėjo 22 d. – 2024 m. rugsėjo 21 d. ieškovės su AAS „BTA BALTIC INSURANCE COMPANY“ filialu Lietuvoje sudarytas 2022 m. rugsėjo 21 d. ir apmokėtas T. D. 2022 m. rugsėjo 22 d. pavedimu. Ieškovė UAB „Būsto sprendimai“ pagal 2022 m. spalio 17 d. sąskaitą faktūrą už pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių 2022 m. spalio 17 d. sumokėjo 423,50 Eur. Šie mokėjimai buvo atlikti jau po bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo (2022 m. gegužės 5 d.) iš ieškovės asmeninių lėšų, todėl vadovaujantis CK 3.67 straipsnio 1 dalimi, skaičiuojant išmokėtiną atsakovui kompensacijos dydį, teismas pripažino, kad nėra pagrindo jų vertintini kaip asmeninį ieškovės indėlį. Esant išdėstytam, teismas sprendė, kad atsakovui iš atsakovui išmokėtinos kompensacijos atimtinos ieškovės ir jos artimųjų panaudotos asmeninės lėšos ((139 400 – 26 620 – 22 550) / 2). Taigi atsakovui išmokėtina 45 115 Eur. Bylos rašytiniais duomenimis, ieškovė yra finansiškai pajėgi sumokėti atsakovui 25 000 Eur kompensaciją (e. b. 7 t., b. l. 186), tai patvirtina jos sąskaitos išrašas, kuriame matyti, kad ieškovei 10 500 Eur sumą padovanojo motina T. D., 5 000 Eur paskolino I. M., 7 500 Eur padovanojo tėvas V. D.. Ieškovė į bylą pateikusi rašytinius įrodymus, kad jos tėvai nuosavybės teise turi butą (duomenys neskelbtini), sutinka, esant būtinumui, parduoti ir gautomis lėšomis prisidėti prie atsakovui išmokėtinos kompensacijos. Todėl teismas vertino, kad ieškovė yra pajėgi išmokėti kompensaciją atsakovui.

17.5. Vadovaujantis CK 3.117 straipsnio 3 dalimi, teismas gali atidėti kompensacijos sutuoktiniui išmokėjimą, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams. Ieškovė prašo išmokėti kompensaciją už jai tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį per 5 metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atidedant skolos grąžinimą 3 metams. Išmokėti kompensaciją ieškovė ketina turimomis 25 000 Eur piniginėmis lėšomis ir realizavusi tėvų vieno kambario butą (duomenys neskelbtini). Ieškovės tėvų patvirtinimas pateiktas į bylą. Siekiant nepažeisti atsakovo teisių, atsižvelgiant į šalių nepilnamečių vaikų interesus, kad jiems reikalinga gyvenamoji vieta, kurią ieškovė ketina suteikti, įrengusi statomą namą, atsakovui išmokėtina 25 000 Eur kompensacija įsiteisėjus šiam procesiniam sprendimui, likusios 20 115 Eur dalies kompensacijos išmokėjimą atidedant ne maksimaliam, o 6 mėnesių terminui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismo vertinimu, toks terminas yra pakankamas buto pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti, pasiskolinti piniginių lėšų arba realizuoti turtą santuokos nutraukimo byloje padalintą nekilnojamąjį turtą.

18. Pasisakydamas dėl draudimo išmokos dalies priteisimo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje esanti 2022 m. gegužės 10 d. pažyma patvirtina, jog draudimo sutartį atsakovas nutraukė. Atsakovo sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 26 d. patvirtina, kad atsakovui 2022 m. gegužės 9 d. UAGDPB „Aviva Lietuva“ pervedė 2 712,07 Eur pasitraukimo vertę pagal draudimo liudijimą Nr. 79306EB. Duomenų, kad gauta išmoka buvo panaudota šeimos ar vaikų poreikiams tenkinti, byloje nėra. Atsakovas taip pat neįrodė, kad įmokas mokėjo iš savo asmeninių lėšų. Atsižvelgdamas į tai, kad įmokos mokėtos iš bendrų lėšų, teismas ieškovės prašymą tenkino ir pusė atsakovui išmokėtos sukauptos sumos priteisė ieškovei.

19. Pasisakydamas dėl kompensacijos asmeninio buto pagerinimui priteisimo, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 2 166,57 Eur (4 333,14 / 2), t. y. pusės įrodymais pagrįstos buto pagerinimo vertės kompensacija už atsakovo asmeninio buto, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovės lėšomis atliktą pagerinimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

20. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo:

20.1. pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir šioje dalyje priimti tokį sprendimą: priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur kiekvienam nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki kiekvieno vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos į motinos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, arba į kitą jos nurodytą sąskaitą arba grynaisiais pinigais;

20.2. pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimą dalyje dėl kompensacijos priteisimo ir atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą šioje dalyje, priimti tokį sprendimą: priteisti atsakovui iš ieškovės 56 390 Eur kompensaciją, įpareigojant ieškovę kompensaciją sumokėti atsakovui įsiteisėjus šiam procesiniam sprendimui;

20.3. priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

21. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad:

21.1. teismų praktikoje rekomenduojamas išlaikymo dydis sudarytų apie 273,63 Eur per mėnesį ((633 Eur MMA, atskaičius mokesčius – 85,75 Eur išmoka vaikui) / 2). Pažymėjo, kad priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, turi būti vertinama sprendimo metu taikoma MMA, o ne ta, kuri bus ateityje. Ieškovei neįrodžius, kad faktiškai vaikų poreikiai yra didesni, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo vaikų išlaikymui priteisti didesnę sumą. Juo labiau, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus (inter alia, atsakovo pateiktus įrodymus, pagrindžiančius išlaidas vaikams), nustatė, kad sūnui išlaikyti per mėnesį reikalinga ne mažesnė nei 442 Eur suma, o dukters būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalinga ne mažesnė nei 530 Eur suma. Atėmus iš šių sumų vaikams mokamą išmoką (85,75 Eur), darytina išvada, kad vaikų išlaikymui turi būti skiriamos tokios sumos: sūnui – 356 Eur (po 179 Eur iš kiekvieno iš tėvų), dukrai – 444 Eur (po 222 Eur iš kiekvieno iš tėvų). Be to, pažymėjo, kad bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad jis šiuo metu prisideda prie vaikų išlaikymo 520,50 Eur suma. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir remiantis byloje pateiktais įrodymais, yra akivaizdu, kad kiekvieno vaiko išlaikymui priteistina mažesnė suma, t. y. po 250 Eur / mėn. Ši suma, įvertinus byloje pateiktus įrodymus yra net didesnė nei faktiniai vaikų poreikiai. Jeigu vaikų poreikiai ateityje pasikeistų (padidėtų), ieškovė visuomet galės kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, tačiau tai nesudaro pagrindo jau šiuo metu vaikams priteisti didesnį išlaikymą nei faktiškai yra reikalingas. Be to, mano, kad pastovus išlaikymas turėtų būti priteisiamas ne nuo ieškinio teismui padavimo dienos, o nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nes byloje yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės ir jis jau moka laikiną išlaikymą vaikams, kurio dydis buvo nustatytas, atsižvelgiant į tai, kad jis iki šiol dengia dalį vaikų išlaidų (darželis, būstas, komunaliniai mokesčiai, telefonas ir t.t.).

21.2. Pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas ieškovės jam mokėtinos kompensacijos dydį, iš mokėtinos sumos atėmė ieškovės ir jos artimųjų namo statyboms panaudotas asmenines lėšas ((139 400 – 26 620 – 22 550) / 2) ir sprendė, kad jam išmokėtina ne 69 700 Eur, o tik 45 115 Eur. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada atsakovas nesutinka ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad esą bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovė bendra jai dovanotų ir perduotų grynaisiais 22 550 Eur asmeninių lėšų suma prisidėjo prie namo statybos, yra nepagrįsta ir prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams. Iš byloje pateiktų dovanojimo sutarčių turinio matyti, kad ieškovei per kelis kartus (metus) artimieji dovanojo 22 550 Eur, tačiau jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad šie pinigai buvo panaudoti šalių namo statyboms. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šie pinigai ieškovei kada nors buvo perduoti. Pažymėjo, kad šių pinigų namo statyboms iš ieškovės niekada nėra gavęs. Be to, ieškovė nepateikė byloje jokių įrodymų, patvirtinančių, kokiems namo statybos darbams ji panaudojo šiuos pinigus bei, kad ji apskritai tarėsi dėl darbų atlikimo ir mokėjo už namo statybos darbus. Nurodė, kad visu namo statybos procesu – nuo pat žemės sklypo įsigijimo iki faktinio santuokos iširimo – rūpinosi išimtinai jis. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – jo banko sąskaitos išrašas – patvirtina, kad būtent jis 2019 m. sumokėjo už namo projektą UAB „Zet Group“, tais pačiai metais mokėjo už ESO tinklų pajungimą, 2020 m. mokėjo D. B. už namo pamatus. Todėl neaišku, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad namas iš dalies buvo statomas už asmenines ieškovės lėšas. Ieškovė pradėjo rūpintis namo statybos darbais tik po to, kai šalių santuoka faktiškai iširo ir ieškovė išreiškė ketinimą pasilikti sau statomą namą natūra, o atsakovui išmokėti kompensaciją pinigais. Be to, pirmosios instancijos teismas neįvertino svarbios aplinkybės – iš pateiktų dovanojimo sutarčių turinio matyti, kad dalis pinigų – 5 000 Eur ieškovei buvo dovanota 2019 m. sausio 15 d., kai šalys dar net nebuvo įsigijusios žemės sklypo ir net kalbos apie namo statybas nėjo, dalis pinigų (12 500 Eur) ieškovei buvo dovanota 2021 m., kai namo statybos darbai apskritai nevyko, ką teikdama paaiškinimus byloje ir užduodama klausimus jam nurodė (pripažino) pati ieškovė. Be to, šių sutarčių turinys vertintinas kritiškai dar ir dėl to, kad, nors sutartys buvo sudarytos skirtingų asmenų ir skirtingais metais, ranka jose rašytas tekstas yra padarytas tuo pačiu šriftu ir tos pačios spalvos tušinuku, kas leidžia daryti prielaidą, kad šie dokumentai galimai buvo surašyti vienu metu.

Žemesnės instancijos teismas

21.3. Nurodė, kad, jo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog jam asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas (butas) buvo pagerintas iš bendrų santuokinių lėšų. Pažymėjo, kad po savo motinos mirties paveldėjo ir 2018 m. kovo 27 d. į savo atsiskaitomąją banko sąskaitą gavo 13 802,22 Eur. Už šiuos pinigus ir savo paties jėgomis atliko šio buto remonto darbus. Ieškovė, teigdama, kad buto remonto darbai buvo atlikti už jos lėšas, nepateikė šį teiginį pagrindžiančių įrodymų. Ir, juo labiau, nepateikė įrodymų, kad už ieškovės lėšas buvo atlikti esminiai buto pagerinimai ir / ar kad dėl to pasikeitė (padidėjo) buto vertė. Įvertintina ir tai, kad šalių santuokai iširus, jis geranoriškai leido ieškovei kartu su vaikais pasilikti gyventi jo bute. Šiame bute ieškovė gyvena iki šiol ir ne tik neatlygintinai naudojasi visais bute esančiais daiktais, bet net nemoka jokių komunalinių mokesčių už butui teikiamas komunalines paslaugas ir energetinius resursus.

Atsiliepimas

21.4. Atsakovas nesutinka ir su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo nuspręsta kompensacijos dalies – 16 592,39 Eur – mokėjimą atidėti 6 mėnesiams. Visų pirma, pažymėjo, kad pagal CK 3.117 straipsnio 3 dalį, jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Pateikus adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą, teismas kompensacijos išmokėjimą gali atidėti, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams. Atsakovo vertinimu, byloje nepateikta jokių argumentų ir motyvų, pagrindžiančių ieškovės reikalavimą dėl kompensacijos mokėjimo atidėjimo. Vien blogos turtinės padėties aspektas ar ta aplinkybė, kad ieškovė ketina visas turimas lėšas investuoti į gyvenamojo namo statybas, yra nepakankamas pagrindas aptariamam sprendimo vykdymo išdėstymo institutui taikyti, o šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertini, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir ar apskirtai nebus paneigtas pats teismo sprendimo privalomas pobūdis. Kompensacijos mokėjimo termino atidėjimas nagrinėjamu atveju faktiškai sąlygoja ne tik teismo sprendimo privalomumo principo pažeidimą, bet ir esminį sprendimo reikšmės sumenkinimą, be to, pažeidžia lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus. Teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas šiuo atveju neatitiktų skolininkės ir kreditoriaus interesų pusiausvyros – ieškovei po santuokos nutraukimo liko nekilnojamasis turtas (namas su žemės sklypu), ji iki šiol neatlygintinai gyvena atsakovo bute, tuo tarpu atsakovas yra priverstas nuomotis gyvenamąjį būstą ir negaudamas jam priklausančios kompensacijos, neturi galimybės įsigyti kitos būsto, gautą kompensaciją panaudodamas pradiniam įnašui. Atsakovo įsitikinimu, ieškovės noras išvengti neigiamų priverstinio sprendimo vykdymo pasekmių negali būti priežastis suteikti jai prioritetą prieš įsiteisėjusiu teismo sprendimu patenkintą atsakovo turtinį interesą. Ieškovė yra jauna, darbinga, turi galimybę susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą, gauti paskolą iš kredito įstaigos ar su artimųjų giminaičių pagalba atsiskaityti su atsakovu, parduoti jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį Juodžių k., Marijampolio sen., Vilniaus r. sav., kurio unikalus Nr. 4400-2361-6244, neišdėstant priteistos kompensacijos dalimis. Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes ir argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir iš dalies naikintinas / keistinas.

22. Ieškovė atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas

23. Ieškovė atsiliepime nurodė, kad:

23.1. viena augindama du nepilnamečius vaikus, turi mažiau galimybių papildomai užsidirbti. Prie vaikų išlaikymo šiuo metu daug prisideda jos tėvai, kuriems negali būti perkelta šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo našta. Akcentavo, kad atsižvelgiant į atsakovo deklaruotas darbines pajamas bei tai,jog vaikų gyvenamoji vieta nustatyta ne su juo, atsakovas didesne dalimi galėtų prisidėti prie vaikų išlaikymo. Pažymėjo, kad šiuo atveju, jai nebuvo pareigos įrodinėti, jog tokio amžiaus vaikams yra būtinas pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan.(CPK 182 straipsnio 1 punktas). Taip pat nereikėjo įrodinėti, kad visapusiškam vaikų vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jų būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaikų laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma itin tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan. Priteisiant išlaikymą, atsižvelgtina į jos byloje nurodytas faktines aplinkybes, nagrinėjamu atveju į tai, kad sūnus darželyje lanko šokius (32 Eur per mėn.) ir anglų kalbą (45 Eur per mėn.), dukra – būrelį „Skonio gurmanai“, kuris yra nemokamas, tačiau savo lėšomis reikia nupirkti produktus maistui gaminti, kas vienam kartui sudaro apie 10 Eur. Bei į tai, kad dukra susiduria su lietuvių kalbos mokymosi sunkumais, dėl ko ji ieško galimybių dukrai lankyti papildomas lietuvių kalbos pamokas, tačiau šiuo metu tam neturi pakankami lėšų, nes vienos pamokos kaina 25 Eur. Nurodė, kad ginčijamu sprendimu priteista nepilnamečio vaiko išlaikymui skirta suma atitinka teismų praktikoje pripažįstama įprastine mažamečio vaiko poreikiams tenkinti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į šalių nepilnamečių vaikų amžių, vertino ir atsižvelgė į tai, kad išlaikymas vaikams yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį (iki jų pilnametystės), todėl buvo vertinami vaikų poreikiai ne tik teismo sprendimo priėmimo momentu, bet ir į ateitį. Nustatydamas išlaikymo dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga didės iki 924 Eur (arba iki 709 Eur atskaičius mokesčius) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Net ir atėmus „vaiko pinigus“ (85,75 Eur), kiekvienam iš tėvų tenkanti būtinus vaiko poreikius tenkinanti suma per mėnesį yra 312 Eur. Tai patvirtina, jog priteista iš atsakovo išlaikymo kiekvienam vaikui suma, yra net mažesnė nei teismų praktikoje rekomenduojamas orientacinis kriterijus. Pažymėjo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius, ieškovė neturėtų būti įpareigota teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau atsakovas, įrodinėjantis mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Kadangi, šiuo atveju iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams priteista išlaikymo suma neviršija minėto orientacinio kriterijaus, būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti, jog šalių nepilnamečiams vaikams pakanka 250 Eur/mėn. sumos. Taip pat pažymėjo, kad byloje išlaikymas buvo priteistas nuo to momento, kada buvo nustatyta, jog atsakovas geruoju išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams nebeteikė, t. y. nuo bylos iškėlimo. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas turi teikti ginčijamu sprendimu nustatytą išlaikymą kiekvienam vaikui nuo bylos iškėlimo momento (2022 m. gegužės 5 d.).

23.2. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo apskaičiuotu jam išmokėtinu 45 115 Eur kompensacijos dydžiu už ieškovei tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį ir mano, kad jam turi būti išmokėta 69 700 Eur dydžio kompensaciją. Ieškovės nuomone, teismas tinkamai atliko atsakovui išmokėtinos kompensacijos apskaičiavimą. Iš byloje esančių dovanojimo sutarčių, kurios nėra pernelyg nutolusios nuo gyvenamojo namo statybų pradžios bei statybos darbų vykdymo eigos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad: jos močiutė 2021 m. liepos 1 d. jai padovanojo 7 500 Eur, už kuriuos buvo nupirkti namo langai; 2021 m. sausio 27 d. jos tėvas V. D. jai padovanojo 5 000 Eur, už kuriuos buvo įsigyti blokeliai namo statybai ir pradėtos mūryti sienos; 2020 m. vasario 2 d. jos tėvas padovanojo jai 5 500 Eur namo blokeliams įsigyti; 2019 m. sausio 15 d. jos tėvas padovanojo 5 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad pagal byloje pateiktus pakvitavimus, ieškovei grynaisiais pinigais pagal minėtas dovanojimo sutartis iš viso buvo perduota 22 550 Eur. Remiantis nurodytais rašytiniais įrodymais ir nesant juos paneigiančių kitų įrodymų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ji bendra jai dovanotų ir perduotų grynaisiais 22 550 Eur asmeninių lėšų suma prisidėjo prie namo statybų. Šios pirmosios instancijos teismo išvados atitinka logikos dėsnius, nes faktiškai 103 000 Eur vertės gyvenamasis namas sprendimo priėmimo dienai buvo pastatytas (63 proc. baigtumas), o atsakovas iš esmės nepateikė jokių įrodymų ir duomenų kiek šalims kainavo jų namo statyba. Atsakovas, leistinais įrodymais byloje neįrodė, kad namo statybos buvo vykdomos išimtinai šalių lėšomis arba buvo finansuojamos iš jo asmeninių lėšų.

23.3. Atsakovas nesutinka su sprendimu atidėti 6 mėnesiams kompensacijos dalies (16 592,39 Eur) jam sumokėjimą. Šį sprendimą pirmosios instancijos teismas priėmė atsižvelgdamas į tai, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su jų motina, kuriai tenka didesnė jų išlaikymo našta. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino byloje nustatytas aplinkybes, kad gyvenamasis namas santuokos nutraukimo momentui dar nėra tinkamai įrengtas (nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. IK-20/2022 nustatytas įrengimo lygis 63 proc.). Namo užbaigimui ir įrengimui būtinos piniginės lėšos, kurias ji tikisi gauti iš savo tėvų, kurie ketina parduoti jiems priklausantį vieno kambario butą bendrabutinio tipo name, esančiame (duomenys neskelbtini). Be to, ginčijamu sprendimu 5 000 Eur prievolė kreditorei I. M. (pagal 2023 m. rugsėjo 23 d. paskolos sutartį) pripažinta asmenine jos prievole, todėl ji iki sutartyje nustatyto paskolos grąžinimo termino (2024 m. rugsėjo 22 d.) privalės įvykdyti savo piniginę prievolę šiai kreditorei. Taip pat po santuokos nutraukimo jai yra perkelta prievolė kas mėnesį mokėti po 60 Eur pagal draudimo sutartį, sudarytą su UAB „PZU Lietuvos gyvybės draudimas“, kurios pagrindu sūnui M. K. 2020 m. vasario 18 d. buvo išduotas gyvybės draudimo liudijimas Nr. PZULIC037104 draudimo laikotarpiui nuo 2022 m. vasario 18 d. iki 2038 m. vasario 18 d. Pirmosios instancijos teismas netenkino prašymo nustatyti jai ir nepilnamečiams vaikams teisę (uzufruktą) naudotis atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu butu. Tai rodo, kad ateityje ji patirs papildomas būsto nuomos ir/ar jo išlaikymo išlaidas, kas dar labiau apribos jos mokumą. Pažymėjo, kad priešingai nei jos, atsakovo turtinė padėtis yra daug geresnė – jis turi nuosavą butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris 2019 m. buvo kapitaliai suremontuotas iš šalių bendrų lėšų; atsakovas daugiau išlaikytinių neturi; jo sveikata yra gera; turi paklausų ir gerai apmokamą darbą, o nustačius vaikų gyvenamąją vietą su jų motina, turi pakankamai laiko skirti darbinei veiklai, kas atitinkamai didina jo galimybes daugiau užsidirbti. Akcentavo, kad greitas kompensacijos išmokėjimas pažeis ne tik jos, bet ir nepilnamečių vaikų interesus, kurie šioje byloje yra prioritetiniai. Nurodė, kad negali daugiau prisiimti papildomų finansinių įsipareigojimų, kad galėtų greitai atsiskaityti su atsakovui, nes tai būtų neatsakingas skolinimasis, kuris ateityje paveiktų ir vaikų interesus. Pasisakant dėl atsakovo argumento, jog ji gali parduoti jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį Juodžių k., Marijampolio sen., Vilniaus r. sav., atkreipė dėmesį į tai, kad tai yra žemės ūkio paskirties žemė, kurios rinkos vertė neviršija 1 000 Eur.

23.4. Atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2019 m. atliktas kapitalinis remontas buvo finansuojamas iš santuokoje įgytų lėšų. Nors atsakovas byloje įrodinėjo, kad buto remontą darė panaudodamas iš motino paveldėtas lėšas (13 802,22 Eur), tačiau to įrodymų į bylą nepateikė. Pažymėjo, kad iš jos pateikto banko sąskaitos, esančios AB „Swedbank“, 2019 m. išrašo matyti, kad atsakovas į jos sąskaitą jokių piniginių lėšų jai nepervedė, kas patvirtinama, jog buto remontui finansuoti buvo naudojamos jos sąskaitoje sukauptos lėšos. Akcentavo, kad pateikė įrodymus, jog iš savo banko sąskaitos už buto remontui reikalingas prekes iš viso sumokėjo 4 333,14 Eur. Kadangi visi ieškovės atliktuose mokėjimo pavedimuose nurodyti mokėjimai yra atlikti gerai žinomoms įmonėms, kurios prekiauja statybinėmis, namų apyvokos prekėmis, baldais, pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs pateiktus išlaidas buto remontui pagrindžiančius įrodymus ir byloje apklaustos liudytojos parodymus bei aplinkybę, jog atsakovas neginčija, kad bute buvo atliktas remontas, įvertinęs atsakovo profesiją, pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju labiau tikėtina, kad remontą savo bute savo darbu atliko pats atsakovas, panaudojęs ne tik savo asmenines, tačiau bendras šalių lėšas.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

25. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

26. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

27. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo spręsta dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su tuo susijusių klausimų, dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo ir naujo įrodymo priėmimo

28. Teisme 2024 m. kovo 20 d. gautas ieškovės prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir priimti naują įrodymą – 2024 m. vasario 21 d. nuomos sutartį. Ieškovė prašyme nurodė, kad pasikeitė bylos aplinkybės, kurios turi įtakos nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžiui bei išlaikymo prievolės paskirstymui tarp šalių – nuo 2024 m. kovo 1 d. ieškovė su nepilnamečiais vaikais nebegyvena atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nes 2024 m. vasario 21 d. sudarė nuomos sutartį dėl 2-jų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini).

29. Pažymėtina, kad teismo posėdis, kurio metu buvo nagrinėta ši civilinė byla, vyko 2024 m. kovo 5 d. ir teismo nutartimi nutarta sprendimą (nutartį) priimti ir paskelbti rašytinio proceso tvarka 2024 m. balandžio 4 d.

30. Esant aukščiau nurodytoms faktinėms aplinkybėms, pripažintina, kad ieškovės pateiktas naujas įrodymas – 2024 m. vasario 21 d. nuomos sutartis – galėjo būti pateiktas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti prašymą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės bei priimti naują įrodymą. Priešingas teismo sprendimas užvilkintų bylos nagrinėjimą.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

31. Bylos duomenimis, šalys susilaukė dviejų vaikų – V. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini) (e. bylos 1 t., b. l. 21-23).

Žemesnės instancijos teismas

32. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur kiekvienam nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2022 m. gegužės 5 d.) iki kiekvieno vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

33. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad abiejų šalių turtinė padėtis iš esmės panaši. Taigi, vertino, kad abu tėvai prie vaikų išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis.

34. Atsakovas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su šia sprendimo dalimi, nurodo, kad teismų praktikoje rekomenduojamas išlaikymo dydis sudarytų apie 273,63 Eur per mėnesį ((633 Eur MMA, atskaičius mokesčius – 85,75 Eur išmoka vaikui) / 2). Pažymėjo, kad priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, turi būti vertinama sprendimo metu taikomas MMA, o ne tas, kuris bus ateityje. Ieškovei neįrodžius, kad faktiškai vaikų poreikiai yra didesni, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo vaikų išlaikymui priteisti didesnę sumą.

35. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

36. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2020 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-378/2023).

37. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

38. Bylos duomenimis, ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna minimalų darbo užmokestį (e. bylos 1 t., b. l. 68). Ieškovės pajamų mokesčio deklaracijų už 2019-2022 metus duomenimis, 2019 metais ieškovė deklaravo gavusi 22 568,70 Eur pajamų, 2020 metais – 5 019,02 Eur pajamų, 2021 metais – 10 394,75 Eur pajamų, 2022 metais – 8 982 Eur pajamų (e. bylos 7 t., b. l. 121-131). Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (e. bylos 1 t., b. l. 31-32). Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) (e. bylos 2 t., b. l. 194-195). Atsakovas taip pat verčiasi individualia veikla. Atsakovo pajamų mokesčio deklaracijų už 2017-2022 metus duomenimis, 2017 metais atsakovas deklaravo gavęs 37 719 Eur pajamų, 2018 metais – 28 965 Eur pajamų, 2019 metais – 36 305,10 Eur pajamų, 2020 metais – 41 893, 21 Eur pajamų, 2021 metais – 41 604,40 Eur pajamų, 2022 metais – 14 847,11 Eur pajamų (e. bylos 4 t., b. l. 88-104; e. bylos 6 t., b. l. 4-6). Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (e. bylos 1 t., b. l. 28-29). Šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise registruotas žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini) (e. bylos 1 t., b. l. 26-27, 33-34). Atsakovo vardu registruotos dvi transporto priemonės (e. bylos 1 t., b. l. 35-37)

39. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus duomenis apie šalių turtinę padėtį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta išlaikymo suma atitinka realius šalių nepilnamečių vaikų poreikius ir atsakovo galimybes bei pareigą tokio dydžio išlaikymą teikti.

40. Atsakovas, apeliaciniame skunde remiasi 2023 metams nustatytu minimalios mėnesinės algos dydžiu – 633 Eur, atskaičius mokesčius – bei teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė nuo 2024 m. sausio 1 d. taikomą minimalios mėnesinės algos dydį – 709 Eur, atskaičius mokesčius. Atsižvelgiant į 39 punkte nurodytą išvadą, konstatuotina, kad taikant tiek vieną, tiek kita MMA, ginčijamu sprendimu priteista išlaikymo suma yra artima minimaliosios mėnesinės algos dydžiui ir jos neviršija.

41. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad mažesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Nagrinėjamu atveju apeliantas tokiomis aplinkybėmis nesiremia.

42. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymą, vadovavosi kasacinio teismo praktikoje suformuluotais dydžio nustatymo kriterijais, savo išvadas pagrindė byloje surinktais įrodymais, o apeliacinio skundo argumentai šių išvadų nepaneigia. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas.

43. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad mano, jog pastovus išlaikymas turėtų būti priteisiamas ne nuo ieškinio teismui padavimo dienos, o nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nes byloje yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės ir jis jau moka laikiną išlaikymą vaikams, kurio dydis buvo nustatytas, atsižvelgiant į tai, kad jis iki šiol dengia dalį vaikų išlaidų (darželis, būstas, komunaliniai mokesčiai, telefonas ir t.t.).

44. Pažymėtina, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t.y. kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.200 straipsnis).

45. Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas 2022 m. gegužės 30 d. nutartimi, be kita ko, priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 180 Eur kiekvienam nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2022 m. gegužės 5 d.) iki teismo sprendimo priėmimo. Nutarties motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad nustatant laikino išlaikymo dydį atsižvelgiama, be kita ko, į tai, kad šiuo metu atsakovas užtikrina vaikams gyvenamąją vietą, apmoka komunalinius mokesčius. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad esant šioms aplinkybėms, byloje teisinga ir pagrįsta būtų išlaikymą priteisti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Dėl kompensacijos už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistą nebaigtą statyti gyvenamąjį namą

46. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu kompensacijos už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistą nebaigtą statyti gyvenamąjį namą dydžiu, t. y. teigia, kad kompensacijos dydis nepagrįstai sumažintas ieškovei artimųjų dovanota pinigų suma.

47. Byloje pateiktos dovanojimo sutartys 23 000 Eur sumai – 2019 m. sausio 15 d. dovanojimo sutartis, kuria V. D. (ieškovės tėvas) padovanojo ieškovei 5 000 Eur sumą; 2021 m. sausio 27 d. dovanojimo sutartis, kuria V. D. padovanojo ieškovei 5 000 Eur sumą; 2021 m. vasario 2 d. dovanojimo sutartis, kuria V. D. padovanojo ieškovei 5 500 Eur sumą; 2021 m. liepos 1 d. dovanojimo sutartis, kuria S. D. (ieškovės močiutė) padovanojo ieškovei 7 500 Eur sumą (e. bylos 2 t., b. l. 60-63). Byloje taip pateikti pakvitavimai 22 550 Eur sumai – 2019 m. sausio 15 d. pakvitavimu patvirtinta, kad V. D. perdavė ieškovei 5 000 Eur sumą pagal 2019 m. sausio 15 d. dovanojimo sutartį; 2021 m. sausio 27 d. pakvitavimu patvirtinta, kad V. D. perdavė ieškovei 5 000 Eur sumą pagal 2021 m. sausio 27 d. dovanojimo sutartį; 2021 m. vasario 2 d. pakvitavimu patvirtinta, kad V. D. perdavė ieškovei 5 050 Eur sumą pagal 2021 m. vasario 2 d. dovanojimo sutartį; 2021 m. liepos 1 d. pakvitavimu patvirtinta, kad S. D. perdavė ieškovei 7 500 Eur sumą pagal 2021 m. liepos 1 d. dovanojimo sutartį (e. bylos 2 t., b. l. 74-77).

48. Atsakovas teigia, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog šie pinigai buvo panaudoti gyvenamojo namo statyboms. Nurodė, kad visu namo statybos procesu – nuo pat žemės sklypo įsigijimo iki faktinio santuokos iširimo – rūpinosi išimtinai jis.

49. Nuoseklioje ir išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

50. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2019 m. sausio 15 d. dovanojimo sutarties pagrindu gautas lėšas panaudojo remontui, 2021 m. sausio 27 d. ir 2021 m. vasario 2 d. – gyvenamojo namo sienų blokelių įsigijimui ir darbams, 2021 m. liepos 1 d. – gyvenamojo namo langams (teismo posėdžio, vykusio 2023 m. rugsėjo 26 d., garso įrašo 59 min. 03 sek. – 1 val. 01 min. 28 sek.).

51. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo teiginiai iš dalies nepagrįsti – atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo žodinis susitarimas, jog jis už viską moka (maistą, komunalinius mokesčius ir kt.), o ieškovė kaupia grynuosius pinigus, kadangi didžioji dalis namo buvo statyta už grynuosius (teismo posėdžio, vykusio 2023 m. rugsėjo 26 d., garso įrašo 2 val. 16 min. 34 sek. – 2 val. 19 min. 13 sek.). Pats atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog ieškovės močiutė prie gyvenamojo namo statybų finansiškai prisidėjo (teismo posėdžio, vykusio 2023 m. rugsėjo 26 d., garso įrašo 2 val. 38 min. 17 sek. – 2 val. 43 min. 37 sek.). Atsakovas teismo posėdžio metu taip pat paminėjo, kad ieškovė sprendimą dėl buto (duomenys neskelbtini) įsigijimo priėmė pasitarusi su savo tėvu; šiame bute kurį laiką gyveno kartu su jos tėvais (teismo posėdžio, vykusio 2023 m. rugsėjo 26 d., garso įrašo 2 val. 27 min. 21 sek. – 2 val. 29 min. 58 sek.). Bylos duomenimis, ieškovės tėvas, po šalių gyvenimo skyriumi, finansiškai prisidėjo prie gyvenamojo namo statybų (pvz., e. bylos 5 t., b. l. 160-161, 168, 170-172). Be to, ieškovės tėvai byloje patvirtino, kad padės dukrai išmokėti kompensaciją atsakovui (e. bylos 8 t., b. l. 8). Taigi, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė su savo tėvais palaiko glaudžius santykius. Todėl labiau tikėtina, jog ieškovė faktiškai gavo artimųjų dovanotas pinigines lėšas bei jas panaudojo gyvenamojo namo statyboms. Atsižvelgiant į tai, pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados dėl padovanotų lėšų paskirties.

52. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad pati ieškovė teismo posėdžio metu neteigė, kad 2019 m. sausio 15 d. dovanojimo sutarties pagrindu gautos lėšos buvo panaudotos gyvenamojo namo statyboms. Kaip jau minėta, ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2019 m. sausio 15 d. dovanojimo sutarties pagrindu gautas lėšas panaudojo buto remontui, o pirkimo-pardavimo sutartis dėl žemės sklypo, kuriame vykdomos gyvenamojo namo statybos, sudaryta 2019 m. gegužės 10 d. (e. bylos 2 t., b. l. 79-88). Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad kompensacijos dydis mažintinas ne 22 550 Eur suma, o 17 550 Eur suma.

Dėl kompensacijos asmeninio buto pagerinimui priteisimo

53. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 2 166,57 Eur (4 333,14 / 2), t. y. pusės įrodymais pagrįstos buto pagerinimo vertės kompensaciją už atsakovo asmeninio buto, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovės lėšomis atliktą pagerinimą.

54. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovė neįrodė, jog šio buto remonto darbai buvo atlikti už jos lėšas.

55. Bylos duomenimis, ieškovė 2019 m. sausio 29 d. pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą (duomenys neskelbtini), už 61 000 Eur (e. bylos 1 t., b. l. 69-77). Pirkėjai minėtą sumą pervedė į jos AB „Swedbank“ banko sąskaitą (el. b. 2 t., b. l. 26). Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš šių pinigų pirko žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir iš jų atliko atsakovo buto remontą (teismo posėdžio, vykusio 2023 m. rugsėjo 26 d., garso įrašo 52 min. 17 sek. – 57 min. 15 sek.). 4 333,14 Eur išlaidos buto remontui pagrįstos ieškovės AB „Swedbank“ sąskaitos duomenis, pagal kuriuos laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. birželio 18 d. buvo atsiskaitinėjama parduotuvėse „IKEA“, „DEPO“ ir pan. (e. bylos 2 t., b. l. 37-57). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įvertinus ieškovės pateiktus išlaidas buto remontui pagrindžiančius įrodymus ir byloje apklaustos liudytojos parodymus, aplinkybę, jog atsakovas neginčija, kad bute buvo atliktas remontas, įvertinus atsakovo profesiją, labiau tikėtina, kad remontą savo bute savo darbu atliko pats atsakovas, panaudojęs ne tik savo asmenines, tačiau bendras šalių lėšas. Nustatytų aplinkybių pagrindu, pirmosios intsancijos teismas ieškovės naudai iš atsakovo priteisė 2 166,57 Eur (4 333,14/2), t. y. pusės įrodymais pagrįstos buto pagerinimo vertės kompensaciją už atsakovo asmeninio buto, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovės lėšomis atliktą pagerinimą.

56. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadai, sprendžia, kad byloje nustatytų aplinkybių pagrindu ginčijamu sprendimu ieškovei pagrįstai priteista 2 166,57 Eur kompensacija, kurios mažinti apelianto nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl kompensacijos atsakovui išmokėjimo atidėjimo

57. Pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovui iš ieškovės 41 592,39 Eur kompensaciją, įpareigojant ieškovę 25 000 Eur sumokėti atsakovui įsiteisėjus ginčijamam sprendimui, o likusios 16 592,39 Eur dalies mokėjimą atidėjo 6 mėnesiams.

58. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad vien blogos turtinės padėties aspektas ar ta aplinkybė, kad ieškovė ketina visas turimas lėšas investuoti į gyvenamojo namo statybas, yra nepakankamas pagrindas sprendimo vykdymo išdėstymo institutui taikyti, o šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus.

59. Pažymėtina, kad CK 3.117 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta ne tik didesnę turto dalį gavusio sutuoktinio pareiga sumokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją, tačiau nustatyta ir galimybė atidėti šios kompensacijos sumokėjimo terminą – aptariamoje normoje nurodyta, kad, pateikus adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą, teismas kompensacijos išmokėjimą gali atidėti, bet ne ilgiau kaip 2 metams. Ši norma – tai specialioji norma, taikoma būtent tuo atveju, kai santuokos nutraukimo byloje sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo kyla poreikis priteisti iš vieno sutuoktinio kitam jam tekusią didesnę turto dalį atitinkančią kompensaciją, o joje nustatytos kompensacijos sumokėjimo sąlygos yra skirtos abiejų sutuoktinių interesų pusiausvyrai užtikrinti: viena vertus, sutuoktiniui, kuriam santuokos nutraukimo byloje atsirado prievolė sumokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją už jam priteistą didesnę turto dalį, yra sudaromos sąlygos tinkamai pasiruošti įvykdyti tokią prievolę (parduoti turtą, gauti paskolą ar kitu būdu sukaupti reikiamą pinigų sumą); antra vertus, kompensacijos sumokėjimo termino atidėjimas neturėtų nepagrįstai suvaržyti ir kito sutuoktinio, kuriam yra priteista kompensacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-421/2023).

60. Nagrinėjamu atveju ginčijamu sprendimu buvo atidėtas tik dalies kompensacijos mokėjimo terminas neilgam laikotarpiui, t. y. 6 mėnesiams. Pažymėtina, jog toks sprendimas sąlygotas to, kad bylos duomenimis ieškovė yra pajėgi sumokėti 25 000 Eur kompensaciją, ieškovės tėvai raštu patvirtino, jog, pardavę jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), padės dukrai išmokėti likusią kompensacijos dalį (e. bylos 8 t., b. l. 8). Taigi, vertinant, kad atsakovo finansinė padėtis nėra sunki, ginčijamu sprendimu buvo išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, todėl ši sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Dėl bylos procesinės baigties

61. Įvertinus tai, kas konstatuota šios nutarties 45 ir 52 punktuose, ginčijamas sprendimas keičiamas, nustatant, kad išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams iš atsakovo priteisiamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, bei, kad atsakovui iš ieškovės priteistina 44 092,39 Eur kompensacija, įpareigojant ieškovę 25 000 Eur sumokėti atsakovui įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo procesiniam sprendimui, o likusios 19 092,39 Eur dalies mokėjimą atidėti 6 mėnesiams (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

62. Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

63. Atsakovas pateikė duomenis, kad patyrė 665 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro už paduotą apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis.

64. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

65. Nagrinėjamu atveju patenkinta 17 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, t. y. atsakovui iš ieškovės priteistinos kompensacijos dydis padidintas 2 500 Eur suma, o ne 14 979,61 Eur suma, kaip to prašė apeliantas.

66. Atsižvelgus į tai, kad yra pateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, bei į tai, kad išlaidos už advokato pagalbą neviršija maksimaliai priteistino užmokesčio už advokato pagalbą dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, ieškovei iš atsakovo priteistinos 1 506,45 Eur Eur (1 815 Eur x 83 proc.) bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

67. Atsakovui iš ieškovės priteistinos 113,05 Eur Eur (665 Eur x 17 proc.) bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

68. Atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 1 393,40 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

apelianto M. K. (M. K.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo momento, nustatant, kad iš atsakovo M. K. (M. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymas nepilnamečiams vaikams V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. K. (M. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisiamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimą dalyje dėl kompensacijos priteisimo, nustatant, kad atsakovui M. K. (M. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisiama 44 092,39 Eur (keturiasdešimt keturių tūkstančių devyniasdešimt dviejų eurų ir 39 ct) kompensacija, įpareigojant ieškovę 25 000 Eur (dvidešimt penkis tūkstančius eurų) sumokėti atsakovui įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo procesiniam sprendimui, o likusios 19 092,39 Eur (devyniolikos tūkstančių devyniasdešimt dviejų eurų ir 39 ct) dalies mokėjimą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams.

Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo M. K. (M. K.) ieškovei A. K. 1 393,40 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų devyniasdešimt trijų eurų ir 40 ct) Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Visvaldas KazakiūnasRosita PatackienėDainius Rinkevičius