Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Gitana Butrimaitė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų K. K. ir V. K. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui 816-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai „Visvalda“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skunde pareiškėjai paaiškina, kad 2021 m. liepos 21 d. apie 16 val., (duomenys – neskelbiami), augęs medis nuvirto ir apgadino pareiškėjo vardu registruotą automobilį Volvo V70, valstybinis numeris KMM 539 (toliau – ir automobilis). Įvykis registruotas Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau – Vilniaus AVPK), jam suteiktas ROIK Nr. 0121000474607. 2021 m. liepos 25 d. pareiškėjas sudarė sutartį Nr. 2021NV198 su UAB „Nepriklausomas vertinimas“ dėl automobilio nuostolių nustatymo. 2021 m. liepos 25 d. UAB „Nepriklausomas vertinimas“ surašė transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 2021NV198 (toliau – ir ataskaita), kurioje padarė išvadas dėl transporto priemonės apgadinimo. Dėl nuvirtusio medžio automobilio vertė sumažėjo nuo 2 390 Eur iki 660 Eur, taigi pareiškėjai patyrė 1 730 Eur žalą.

Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 2 d. pateikė atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei prašymą atlyginti žalą. Atsakovė 2021 m. rugsėjo 9 d. raštu atsisakė atlyginti žalą dėl automobilio apgadinimo. Nurodė, kad atsakovei nėra aišku, koks ir kokiomis aplinkybėmis nulūžo medis, be to, negalima nustatyti medžio buvimo vietos, o svarbu žinoti, kieno valdomoje žemėje augo medis valstybės, ar privačių asmenų. Paaiškino, kad panašiais atvejais turėtų būti teikiama tiksli ir išsami informacija apie įvykį, pateikiant įrodančią medžiagą (įvykio registracijos dokumentus, nuotrau–kas, kur būtų užfiksuotas ant transporto priemonės užkritęs medis, ir nurodyti tikslią medžio buvimo vietą).

Atsižvelgdamas į atsakovės nurodytas aplinkybes, pareiškėjas pateikė papildomus rašytinius įrodymus apie padarytą žalą ir detalią informaciją apie įvykį.

2021 m. rugsėjo 14 d. atsakovė pateikė atsakymą į prašymą atlyginti žalą, nurodė, kad patirtos žalos kompensuoti nesutinka. Rašte nurodyta, kad atlikus patikrinimą nustatyta, kad dvikamienis gluosnis augo valstybinėje žemėje, suformuoto sklypo teritorijoje, ant sklypo ribos (duomenys – neskelbiami). Kelmo apžiūros metu 2021 m. rugsėjo 14 d. nustatyta, kad medžio kamienas gana smarkiai pažeistas puvinio, tačiau tokio amžiaus ir rūšies medžiams tai yra būdinga. Remiantis 2017 m. birželio 10 d. medžių inventorizacijos duomenimis, medžio vieno kamieno būklė buvo bloga, o kito patenkinama, abiem kamienams buvo rekomenduojamas genėjimas. Atsakovės duomenimis, iki 2020 m. liepos 21 d. niekas nesikreipė į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl šio konkretaus galimai avarinės būklės medžio, todėl leidimas tvarkyti medį išduotas nebuvo.

Pareiškėjai atsakovės civilinę atsakomybę kildina iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatų, kuriose yra įtvirtintos civilinės atsakomybės sąlygos, taip pat iš Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo bei Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45, kuris nustato savivaldybės pareigas prižiūrint ir tvarkant želdynus ir želdinius, esančius jos teritorijoje.

Pabrėžia, kad tarp neteisėtos savivaldybės veikos ir automobilio apgadinimu padarytos žalos yra priežastinis ryšys, todėl pareiškėjai prašo priteisti iš atsakovės 1 730 Eur žalą.

Paaiškina, kad žemės sklypas (duomenys – neskelbiami)yra išnuomoti 816-oji daugiabučio namo savininkų bendrijai „Visvalda“.

Pažymi, kad želdynų ir želdinių valdytojas yra želdynų ir želdinių savininkas ar savivaldybė, valstybės įmonė ar organizacija, patikėjimo teise valdantys įstatymų nustatyta tvarka jiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę žemę, kurioje yra želdynų ir želdinių, ar kitas fizinis ar juridinis asmuo, teisėtai įgijęs privačios žemės valdymo teisę ar žemę naudojantis įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu pagrindu, arba turintis tik želdynų ir želdinių valdymo teisę. Akcentuoja, kad be savivaldybės leidimo kirsti, persodinti ar kitaip pašalinti savivaldybės teritorijoje esančius želdynus draudžiama, todėl minėti žemės naudotojai savo pareigą saugoti ir prižiūrėti jų naudojamame žemės sklype augančius medžius privalėjo įvykdyti pranešdami Vilniaus miesto savivaldybės administracijai apie prastą jų naudojamame žemės sklype esančių želdynų būklę, jeigu tokią būtų pastebėję. Nurodo, jog dėl galimai avarinės medžio būklės, galimo pavojaus, keliamų nepatogumų ar kitų aplinkybių niekas (nei sklypo savininkas, nei valdytojas) iki 2021 m. liepos 21 d. į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją nesikreipė.

Paaiškina, kad teisės aktai nenustato savivaldybei pareigos prižiūrėti ir tvarkyti visus želdynus ir želdinius, esančius jos teritorijoje, nepriklausomai nuo žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formos ar valdymo. Mano, kad šioje situacijoje už kilusią žalą yra atsakinga būtent šio sklypo valdytoja – 816-oji daugiabučio namo savininkų bendrija „Visvalda“.

Pažymi, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja civilinės atsakomybės sąlygų, kurios lemtų civilinės atsakomybės atsakovei atsiradimą, visuma.

Nurodo, kad šiuo konkrečiu atveju turėtų būti įvertinamas ir toks faktas, ar pats pareiškėjas laikėsi bendros pareigos elgtis atsargiai, atidžiai ir rūpestingai. Be kita ko, pareiškėjas priėmė sprendimą, t. y. prisiėmė riziką įvykio dieną pastatyti automobilį vietoje tiesiogiai po medžiais, taip sukeldamas didelę grėsmę tiek asmenų, tiek automobilio saugumui. Ši aplinkybė neturėtų būti ignoruojama, kadangi tai negali būti vertinama kaip pakankamai atsargus ir apdairus asmens elgesys. Tokie veiksmai patvirtina paties pareiškėjo kaltę, t. y. kad skunde patirta žala iš dalies yra kilusi būtent iš jo paties neatsargių tyčinių veiksmų. Žala nebūtų atsiradusi, jei pareiškėjas būtų laikęsis bendros pareigos elgtis atsargiai ir rūpestingai. Būtent rizikos prisiėmimas taip pat gali būti pagrindas jei ne atleisti kitą pusę nuo civilinės atsakomybės, tai bent sumažinti priteistiną žalos atlyginimą (CK 6.253 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neteisėtų savivaldybės veiksmų kilusios žalos įvertinimo ir atlyginimo.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2021 m. liepos 21 d. apie 16 val., adresu: (duomenys – neskelbiami), augęs medis nuvirto ir apgadino pareiškėjo K. K. vardu registruotą automobilį (duomenys – neskelbiami). Įvykis registruotas Vilniaus AVPK, jam suteiktas ROIK Nr. 0121000474607.

2021 m. liepos 25 d. pareiškėjas K. K. su UAB „Nepriklausomas vertinimas“ sudarė sutartį Nr. 2021NV198 dėl automobilio nuostolių nustatymo.

2021 m. liepos 25 d. UAB „Nepriklausomas vertinimas“ surašė transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 2021NV198, kurioje padarė išvadas dėl transporto priemonės apgadinimo (automobilio vertė sumažėjo nuo 2 390 Eur iki 660 Eur, todėl pareiškėjai patyrė 1 730 Eur žalą).

Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 2 d. pateikė Vilniaus miesto savivaldybei prašymą atlyginti žalą (reg. Nr. A50-23080/21). Savivaldybė 2021 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. A51-84255/21(3.3.2.26E-MTA) atsisakė atlyginti žalą dėl automobilio apgadinimo.

Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 10 d. raštu (reg. Nr. A97-36400/21) kreipėsi pakartotinai pateikdamas papildomus rašytinius įrodymus apie padarytą žalą bei informaciją apie įvykį.

2021 m. rugsėjo 16 d. Savivaldybė pateikė atsakymą Nr. A51-87135/21 (3.3.2.26E-MTA) „Dėl prašymo atlyginti žalą“, kad patirtos žalos kompensuoti nesutinka. Rašte nurodyta, kad atlikus patikrinimą nustatyta, kad dvikamienis gluosnis augo valstybinėje žemėje suformuoto sklypo teritorijoje ant sklypo ribos (duomenys – neskelbiami). Savivaldybės duomenimis, iki 2020 m. liepos 21 d. niekas nesikreipė į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl šio konkretaus galimai avarinės būklės medžio, todėl leidimas tvarkyti medį išduotas nebuvo.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus atlyginta teisingai.

Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; ir kt.).

Pagal administracinių teismų praktiką, neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai – esminė valstybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlyga, todėl šios sąlygos buvimą (nebuvimą) paprastai byloje siekiama nustatyti pirmiausia (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 30 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A146-69/2012). Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatymas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., LVAT 2017 m. vasario 22 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-416-525/2017; 2016 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-677-442/2016; 2013 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A146-309/2013; ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai turtinę žalą kildina iš galimai neteisėtų Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų, kurie pasireiškė tuo, jog nesant teisinio pagrindo atsisakė atlyginti žalą dėl automobilio apgadinimo.

Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1241 redakcija, galiojusi iki 2021 m. lapkričio 1 d.) buvo nustatyta, kad želdynų ir želdinių valdytojas – želdynų ir želdinių savininkas ar savivaldybė, valstybės įmonė ar organizacija, patikėjimo teise valdantys įstatymų nustatyta tvarka jiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę žemę, kurioje yra želdynų ir želdinių, ar kitas fizinis ar juridinis asmuo, teisėtai įgijęs privačios žemės valdymo teisę ar žemę naudojantis įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu pagrindu, arba turintis tik želdynų ir želdinių valdymo teisę. Minėto įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1241 redakcija, galiojusi iki 2021 m. lapkričio 1 d.) nustatyta, kad želdynų ir želdinių valdytojai ir savininkai privalo: 1) išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus; 2) taikyti kovos su kenkėjais ir ligomis priemones.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnį, aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos, kurios atsako už šio įstatymo joms priskirtų funkcijų vykdymą.

Vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, organizuoja ir (ar) vykdo savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose esančių želdynų ir želdinių apsaugą, priežiūrą ir tvarkymą, būklės stebėseną, naujų želdynų kūrimą ir želdinių veisimą, želdinių ir želdynų, neatsižvelgiant į žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formą, inventorizavimą ir apskaitą, dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingus, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingus medžius ir krūmus skelbia saugotinais želdiniais (Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktą, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena yra viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų.

Žalos kilimo metu galiojusios redakcijos Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje konkrečiai išvardytos savivaldybėms priskirtos pareigos želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir kūrimo srityje: savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines), vykdo savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių būklės, želdynų kūrimo, naujų želdinių veisimo vidaus kontrolę (8 punktas), sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus (12 punktas), išduoda leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui, persodinimui ar kitiems želdynų ir želdinių tvarkymo darbams (13 punktas). Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas (Želdynų įstatymo 18 straipsnio 1 dalis). Pagal Želdynų įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos. Želdynų ir želdinių savininkų bei valdytojų teisės ir pareigos nustatytos Želdynų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje, pagal šio straipsnio nuostatas jie privalo: išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus; taikyti kovos su kenkėjais ir ligomis priemones.

Medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, vejų ir gėlynų priežiūros pagrindinius reikalavimus nustato Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklės, patvirtintos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45. Šios taisyklės privalomos prižiūrint medžius ir krūmus, vandens telkinius, esančius želdynuose, vejas ir gėlynus visuose miestų ir miestelių želdynuose, išskyrus esančius privačioje žemėje ir privačioje namų valdoje, jomis vadovaujasi savivaldybės, valstybinės kelių priežiūros įmonės, fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys medžių ir krūmų (išskyrus augančių privačioje žemėje) priežiūros darbus. Pagal Taisyklių nuostatas, medžių ir krūmų priežiūros darbai apima, inter alia (be kita ko), ir vėjo, ir sniego nulaužtų, aplaužytų, pavojingai palinkusių, pavojų praeiviams ir pastatams keliančių, baigiančių džiūti stiebų ir šakų šalinimą, tikrinamą, ar seni medžiai nėra supuvę ir, jei reikia, jų pašalinimą (43 ir 44 punktai).

Sisteminis anksčiau nurodytų teisės aktų nuostatų aiškinimas suponuoja išvadą, kad būtent Savivaldybei nustatyta pareiga atlikti jos teritorijoje esančių, valstybinėje ar jai priskirtoje žemėje augančių medžių ir krūmų priežiūrą, kas apima ir tikrinimą, ar medžiai nėra supuvę, supuvusių medžių šalinimą, taip pat pavojų keliančių šakų ir medžių stiebų šalinimą. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad savivaldybės turi pareigą nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją). Nors kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės ir tokia pareiga turi būti vykdoma (LVAT administracinėse bylose Nr. A622-1673/2012, Nr. eA-1038-1062/2017, Nr. eA-433-629/2019). Minėta praktika atitinka ir bendrosios kompetencijos kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, kad valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdinių prižiūra pavesta savivaldybei (LAT civilinėse bylose Nr. 3K-3-21/2012, 3K-3-360/2013).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, ką patvirtina byloje pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašai Nr. 1/38213 bei Nr. 44/2145712, kad žemės sklypus valstybinės žemės patikėjimo teise valdė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT). Įvertinus NŽT nuostatus, taip pat jos vykdomas funkcijas, teismas daro išvadą, kad galiojantys teisės aktai nenustato pareigos NŽT prižiūrėti medžius, kurie auga patikėjimo teise valdomame Žemės sklype.

Žalą sukėlusio medžio lūžimo metu, t. y. 2021 m. liepos 21 d., žemės sklypas, esantis (duomenys – neskelbiami) buvo išnuomoti 816-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai „Visvalda“.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime teigia, kad atsakinga už žalą yra būtent DNSB „Visvalda“.

Teismo vertinimu, atsakovės keliamas daugiabučio namo savininkų bendrijos atsakomybės klausimas nagrinėjamu atveju nėra pagrįstas. Atsiliepimo teiginys, kad 816-oji DNSB „Visvalda“ kaip žemės sklypų (duomenys – neskelbiami), nuomininkė, privalėjo, naudodamasi želdynų ir želdinių valdymo teise (vadovaujantis Želdynų įstatymo 2 straipsnio 32 dalimi), išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus; taikyti kovos su kenkėjais ir ligomis priemones (Želdynų įstatymo 15 straipsnio 1 dalis), kartu ir namui priskirto žemės sklypo priežiūrą, nepatvirtina, kad 816-ajai DNSB „Visvalda“ būtų savaime perėjusi savivaldybės pareiga užtikrinti, kad minėtoje teritorijoje (nuomojamuose žemės sklypuose) augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.

Tokia pareiga, įvertinus aukščiau nurodytą reglamentavimą, numatyta savivaldybei, todėl šiuo atveju Savivaldybė buvo atsakinga už medžio, kuris apgadino pareiškėjams nuosavybės teise priklausiusį automobilį, priežiūrą.

Kaip matyti iš Savivaldybės 2021-09-14 atsakymo K. K., Savivaldybės atstovai atliko įvykio vietos patikrinimą, fiksavo, kad medžio kamienas buvo stipriai pažeistas puvinio, kartu rėmėsi 2017-06-10 medžių inventorizacijos duomenimis, kad jau tuo metu vieno medžio kamieno būklė buvo bloga, abiem kamienam buvo rekomenduojamas genėjimas, tačiau leidimo dėl šio konkretaus avarinio medžio tvarkymo niekas į Savivaldybės administraciją nebuvo kreipęsis.

Pažymėtina, kad savivaldybės pareiga prižiūrėti jos teritorijoje esančius želdinius apima ne tik konkrečius priežiūros darbus, kuriuos paprastai pagal sutartį atlieka privatūs asmenys, ar leidimų konkretiems darbams, pavyzdžiui, medžių genėjimui, išdavimą, bet ir želdinių priežiūros darbų organizavimą ir jų vykdymo kontrolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2013), todėl net ir tais atvejais, kai dėl konkretaus želdinio, nagrinėjamoje byloje – medžio, grėsmės aplinkiniams pašalinimo į savivaldybę nesikreipia joks asmuo, savivaldybės pareiga išlieka užtikrinti tinkamą želdinių priežiūros kontrolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2013). Tai gali būti sutartinis dalykas tarp savivaldybės ir konkretaus privataus fizinio ar juridinio asmens, kuris įsipareigoja tam tikru laiku atlikti visų jo teritorijoje esančių želdinių patikrą ir apie želdinių būklę informuoti savivaldybę. Jeigu tokia sutartinė prievolė nėra nustatyta, tai nesuponuoja mažesnės savivaldybės atsakomybės už jos teritorijoje esančių želdinių priežiūrą.

Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui 816-ajai DNSB „Visvalda“ Savivaldybė kokia nors (sutartine, leidimo išdavimo ar kt.) forma būtų perdavusi pareigą įgyvendinti sklypo želdinių priežiūros kontrolę.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje savivaldybė tinkamai nevykdė teisės aktais nustatytos pareigos užtikrinti visų, išskyrus privačioje žemėje, jos teritorijoje esančių želdinių priežiūrą.

Pripažintina, kad Savivaldybei turėjus duomenis apie ginčo medžio avarinę būklę, galimai reikalingumą jį šalinti, atsakovės atsakingi darbuotojai nebuvo pakankamai atidūs bei rūpestingi vykdydami Vilniaus mieste medžių būklės stebėseną ir priežiūrą. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalėjo veikti, t. y. ji pasielgė neteisėtai.

Taigi, savivaldybei neveikus taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, ir dėl to ant pareiškėjams nuosavybės teise priklausiusios transporto priemonės Volvo V70, valst. Nr. KMM 539, užvirtus medžiui, kuris apgadino automobilį, Savivaldybei kyla pareiga atlyginti pareiškėjų patirtus nuostolius. Atsakovės kaltė šiuo atveju preziumuojama (CK 6.248 straipsnis, 6.271 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno iš sutuoktinių vardu, yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad būtų pasibaigusi automobilio Volvo V70, valst. Nr. KMM 539 bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.100 straipsnis), teismas preziumuoja, kad automobilis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė abiem sutuoktiniams.

Padarytą žalą pareiškėjams patvirtina į bylą pateiktos įvykio vietos fotonuotraukų lentelė, santuokos liudijimas, transporto priemonės registracijos liudijimas.

Pareiškėjai prašo priteisti 1 930 Eur žalos, atsiradusios dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, atlyginimą (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Pateiktame skunde pareiškėjai nurodo, jog automobilio sugadinimo nuostoliai sudaro 1 730 Eur sumą (2 390 Eur – 660 Eur skirtumas tarp transporto priemonės vertės prieš apgadinimą ir transporto priemonės likutinės vertės) bei 200 Eur, kuriuos sumokėjo už vertinimo paslaugas. Pareiškėjų prašomą priteisti žalos dydį patvirtina kartu su skundu pateikti rašytiniai įrodymai apie tai, jog pareiškėjams už kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 2021NV198 UAB ,,Nepriklausomas“ išrašė 200 Eur sąskaitą faktūrą, taip pat tai, kad pagal išvadą automobilio rinkos vertė iki apgadinimo buvo 2 390 Eur. Nurodomos išlaidos buvo patirtos dėl automobilio apgadinimo, kurių pareiškėjai nebūtų patyrę, jeigu nebūtų buvę atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl jos atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sąvoką. Šiuo atveju tarp neteisėto Savivaldybės neveikimo ir automobilio apgadinimu padarytos žalos yra priežastinis ryšys, todėl pareiškėjams iš atsakovės priteistinas 1 930 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Pareiškėjai prašo priteisti 5 proc. metinių procesinių palūkanų. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos (pvz., 2010-12-02 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011-12-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012-06-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012), todėl, vadovaujantis CK 6.2. straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 930 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bylos iškėlimo teisme diena yra skundo priėmimo teisme diena (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Nagrinėjamu atveju pareiškėjų skundas Vilniaus apygardos administraciniame teisme priimtas 2021 m. spalio 15 d., todėl nuo šios dienos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą.

Pareiškėjai taip pat prašo priteisti iš atsakovės 500 Eur patirtas išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, jog šios normos formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013). Taigi, ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis iš esmės atspindi administracinėje byloje vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013).

Pagal Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), kurių 7 punkte rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Į bylą pateikta sąskaita ir banko ,,Luminor“ 2021 m. rugsėjo 23 d. lėšų pervedimo nurodymas patvirtina, kad pareiškėjas K. K. advokato padėjėjui V. S. sumokėjo 500 Eur sumą už teisines paslaugas.

Pažymėtina, kad teismas, atsižvelgęs į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, įvertindamas, už ką susidarė pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos, daro išvadą, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma 500 Eur yra proporcinga ir pagrįsta, todėl priteistina pareiškėjui iš atsakovės visa apimtimi (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjų K. K. ir V. K. skundą tenkinti.

Priteisti pareiškėjams K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, j. a. k. 188710061, 1 930 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti pareiškėjui K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, j. a. k. (duomenys – neskelbiami) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.