Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Valdo Vitunsko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Š. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau - Alytaus apylinkės teismas) 2022 m. sausio 17 d. nutarties, kuria nuteistojo A. Š. skundas dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. Š. lygtinio paleidimo buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. Š. Lenkijos Respublikos Krokuvos apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi Lenkijos Respublikos Krokuvos apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. nuosprendis buvo pripažintas ir suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatomis nurodant, jog nuteistojo A. Š. Lenkijos Respublikoje padaryta nusikalstama veika prilyginama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalyje numatytai nusikalstamai veikai paliekant A. Š. tą pačią laisvės atėmimo bausmę ir perduodant ją vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2020 m. rugsėjo 29 d., jos pabaiga – 2022 m. gegužės 29 d.

4. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistasis pateikė skundą Alytaus apylinkės teismui, kuris pritarė Komisijos padarytoms išvadoms ir 2022 m. sausio 17 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad nuteistasis A. Š. vis dar neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos – jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo A. Š. skundas atmetamas.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinį paleidimą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, taip pat susipažinusi su apylinkės teismo nutartimi ir teismui pateikta medžiaga bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek ir pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingų aplinkybių visumą, įvertino tiek nuteistojo pažangą, tiek jo elgesį jam skirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei kitas aplinkybes, reikšmingas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui/netaikymui ir nusprendė netaikyti A. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tam visiškai pritaria ir aukštesnės instancijos teismas.

10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. Š. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančiam jam taikyti lygtinį paleidimą. Paskutinio vertinimo metu, atlikto 2021 m. lapkričio 5 d., jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuteistajam buvo nustatyta ir pirminio vertinimo, atlikto 2020 m. spalio 12 d., metu. Vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, kaip ir apylinkės teismas, taip ir aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad antrojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pakito vos vienu balu, o paskutiniojo vertinimo metu, nors nusikalstamo elgesio rizikos balas dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo nėra nurodytas, tačiau itin svarbu tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje pateiktais duomenimis akivaizdžių nusikalstamo elgesio rizikos pokyčių nebuvo užfiksuota. Priešingai nei skunde nurodo nuteistasis, skundžiamą nutartį priėmęs teismas tinkamai įvertino nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatytas aplinkybes ir vertino ne antrojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatytus duomenis, tačiau analizavo visų atliktų vertinimų metu pateiktų išvadų pokyčius, kurių, kaip ir apylinkės teismas, taip ir aukštesnės instancijos teismas, nenustatė. Aukštesnysis teismas sutinka su nuteistojo skundo argumentu, jog žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka materialųjį pagrindą, kuomet nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas, tačiau sprendžiat klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos turi būti vertinamos visos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybes, o šiuo atveju vien tik žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika dar nesudaro pagrindo išvadai, jog asmuo gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, kadangi skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje yra ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių.

11. Įvertinus nuteistojo A. Š. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių dėl teigiamai nuteistojo asmenybę charakterizuojančių duomenų teisėjų kolegijai nekyla, kadangi nuteistasis būdamas laisvės atėmimo vietoje nuteistasis mokosi ir siekia įgyti siuvėjo specialybę, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, stengiasi dalyvauti organizuojamuose renginiuose, pozityvaus užimtumo priemonėse, būdamas pataisos įstaigoje sportuoja, skaito knygas, nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių, jo teigimu turės gyvenamąją vietą, taip pat lygtinio paleidimo atveju bus įdarbintas. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama A. Š. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę A. Š. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas sprendžiant iš šioje nutartyje aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Iš Komisijos nutarimo ir skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos pokyčiai buvo analizuojami, tačiau jų, tiek Komisijos, tiek apylinkės teismo vertinimu, A. Š. lygtiniam paleidimui šioje paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, tam iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

12. Kaip jau buvo minėta, teigiamai nuteistąjį charakterizuoja tai, jog per visą bausmės atlikimo laikotarpį jis nei karto nepažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, nei karto nebuvo baustas drausmine tvarka. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį taip pat nei karto nebuvo ir skatintas, o tai rodo, jog pataisos įstaigos administracija jokių išskirtinai teigiamai nuteistojo A. Š. elgesį apibūdinančių veiksnių nėra nustačiusi. Nors Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau vertinant nuteistojo elgesio pokyčius akivaizdu, jog jokių teigiamų pokyčių nuteistojo elgesį nebuvo nustatyta nei Komisijos, nei skundą dėl Komisijos nutarimo nagrinėjusio apylinkės teismo. Tačiau priešingai, iš ankstesnių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu surinktų duomenų matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuostatų skiltyje netgi didėjo, o paskutiniojo vertinimo jokių akivaizdžių elgesio pokyčių teigiama linkme apskritai nustatyta nebuvo. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos nutarimo priėmimo dieną nuteistasis buvo atlikęs didžiąją jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, likusi neatliktos bausmės dalis buvo 5 mėnesiai 28 dienos. Tačiau net ir atlikus didžiąją paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistajam vis dar nustatomi jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija ir asocialios grupės įtaka.

13. Analizuojant nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o būtent nuteistojo kriminalinę istoriją matyti, kad jo nusikalstamos veikos susijusios su finansinės naudos siekimu neteisėtais būdais. Pažymėtina ir tai, kad A. Š. dar iki šios laisvės atėmimo bausmės skyrimo vieną kartą buvo teistas Lietuvos Respublikoje, taip pat vieną kartą Vokietijos Federacinėje Respublikoje, nagrinėjamu atveju bausmę atlieka už Lenkijos Respublikoje padarytą nusikalstamą veiką. Tokios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis yra nusikalsti susiformavusi aplinkybė. Ir nors kriminalinė istorija kaip kriminogeninis veiksnys yra priskiriamas prie statinio veiksnio, kas reiškia, jog nuteistasis šio veiksnio savo teigiamu elgesiu bausmės vykdymo metu negali koreguoti, tačiau praeityje egzistavęs nuteistojo elgesys vertintinas šiuo metu nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių kontekste. O būtent, nuteistajam taip pat vis dar yra nustatomas dinaminis kriminogeninis veiksnys – asocialios grupės įtakos egzistavimas praeityje ar net šiuo metu. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nusikalstamas veikas nuteistasis darė veikdamas organizuotose nusikalstamose grupuotėse, o tokie duomenys leidžia pagrįstai teigti, jog laisvėje nuteistasis palaikė socialinius ryšius su kriminalinį elgesį puoselėjančiais asmenimis, su kuriais ir vykdė nusikalstamas veikas. Aukštesniojo teismo vertinimu, nėra jokių garantijų, kad išėjęs į laisvę nuteistasis neatkurs socialinių ryšių su nusikalstamo pasaulio atstovais. Šią išvadą, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pagrindžia ir paties nuteistojo požiūris į jo padarytas nusikalstamas veikas. Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad nuteistasis A. Š. neigia padaręs nusikalstamą veiką, už kurią šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, taipogi neigia ir anksčiau padarytas nusikalstamas veikas. Nors nuteistasis stengiasi būti atviras, tačiau yra linkęs nutylėti su nusikaltimo padarymu susijusius aspektus ar reikšmingas aplinkybes. Padaryto nusikaltimo nuteistasis nepripažįsta, minimizuoja savo indėlį. Nuteistajam trūksta kritiškumo savo nusikalstamam elgesiui, jo daromo neigiamo poveikio visuomenei atžvilgiu. Nuteistojo vertinimu teistumai tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje yra siekis su juo susidoroti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo skundo argumentu, jog asmens prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimasis yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuri reikšminga skiriant bausmę, tačiau tuo pačiu pažymi ir tai, kad kaltės pripažinimas ir gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padaryta nusikalstama veika, už kurią jis atlieka bausmę. Akivaizdu, kad asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o savotiška stigmatizacija, neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo kaltės nepripažinimas, teigimas, jog teistumas yra susijęs su valstybės siekiu su juo susidoroti, savo indėlio nusikalstamų veikų daryme menkinimas tik dar labiau pagrindžia išvadą, jog būdamas laisvėje nuteistasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, o taip pat ir atnaujinti ryšius su asmenimis, su kuriais darė nusikalstamas veikas.

14. Atkreiptinas dėmesys, kad būdamas laisvėje nuteistasis neturėjo problemų dėl gyvenamosios vietos, todėl aplinkybė, jog paleistas lygtinai jis turės kur gyventi, taip pat nesudaro pagrindo analizuojamo instituto taikymui. Tokio pagrindo nesudaro ir nuteistojo asmens byloje esanti pažyma apie jo galimą įdarbinimą lygtinio paleidimo atveju. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikoje nuteistasis nedirbo nuo 2014 m., pareigos dirbti nuteistasis nevykdo ir būdamas laisvės atėmimo vietoje. Nors nuteistasis rodo teigiamą darbinę motyvaciją galimo lygtinio paleidimo metu, tačiau pataisos namuose nedirba ir nėra išreiškęs noro įsidarbinti. Skunde aukštesniajam teismui nuteistasis savo nedarbą bando pateisinti mokymusi, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad siuvėjo specialybės nuteistasis pradėjo mokytis nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio, o laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose atlieka nuo 2020 m. rugsėjo 29 d. Taigi, akivaizdu, kad nuteistojo nedarbas negali būti pateisinimas mokymusi, kadangi daugiau nei vienerius metus nuteistasis nei dirbo, nei mokėsi ir šiuo laikotarpiu iniciatyvos įdarbinimui nerodė. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistųjų darbas yra viena iš reikšmingiausių nuteistųjų pataisos priemonių, kadangi tai padeda nuteistiesiems neprarasti darbo įgūdžių ir (ar) įgyti naujų darbo įgūdžių, kad atlikę bausmę jie galėtų sėkmingai integruotis į visuomenę, todėl būtent darbui turi būti skiriamas didžiausias dėmesys. Nagrinėjamu atveju A. Š. darbinė motyvacija nėra pakankamai stipri, o tai leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad nuteistasis būdamas laisvėje iš tiesų įsidarbins.

15. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti Komisijos ir Alytaus apylinkės teismo priimtais sprendimais nuteistajam A. Š. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus A. Š. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o nuteistojo nuomonė bei jo paties noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Komisijos 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimas ir Alytaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartis yra teisėti ir pagrįsti, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, BPK ir BVK nuostatų nepažeidžiantys, todėl naikinti juos aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl nuteistojo A. Š. apeliacinis skundas atmetamas, o Komisijos 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimas ir Alytaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. paliekami galioti nepakeisti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. sausio 17 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.