Šiaulių apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Š. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarties dėl Lenkijos Respublikos Krokuvos apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Lenkijos Respublikos Krokuvos apygardos teismas (Sąd Okręgowy w Krakowie, VI Wydzial Karny) 2017 m. sausio 11 d. nuosprendžiu Nr. (duomenys neskelbtini) A. Š. pripažino kaltu pagal Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 1 dalį ir jam paskyrė 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už tai, kad jis nuo 2011 metų sausio, tiksliau nenustatytos datos, iki 2011 m. birželio 28 d. (duomenys neskelbtini) ir kitose (duomenys neskelbtini) vietovėse, veikdamas kartu ir susitaręs su V. K. (V. K.), K. V. (K. W.), B. R. (B. R.), G. J. (G. J.) ir kitais nustatytos tapatybės asmenimis, dalyvavo organizuotoje nusikalstamoje grupuotėje, kurios tikslas buvo daryti nusikaltimus: klastoti dokumentus, daryti mokestinius nusikaltimus, susijusius su „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“) bendrovės vardu vykdoma veikla – prekių (cigarečių), nepaženklintų fiskaliniais akcizo žymenimis, apyvarta. V. K. vadovavo šiai nusikalstamai grupuotei.

3. Lenkijos Respublikos Krokuvos apeliacinio teismo II Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija (Sąd Apelacyjny w Krakowie w II Wydzial Karny) 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžiu Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė Lenkijos Respublikos Krokuvos apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. nuosprendžio Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, susijusią su V. K., bei paliko galioti visą Lenkijos Respublikos Krokuvos apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. nuosprendžio Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, susijusią su A. Š. (nuosprendis įsiteisėjo (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 183-200; 2 t., b. l. 1-2).

4. Lenkijos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų rūmų teisėjų kolegija (Sąd Najwyzszy) 2020 m. sausio 15 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė nuteistųjų V. K. ir A. Š. gynėjų kasacinius skundus dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių (2 t., b. l. 58, 68).

13. Atsiliepimų į nuteistojo A. Š. skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Š. skundas atmestinas.

16. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad, vadovaujantis Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, Lenkijos Respublikos Krokuvos apygardos teismas prašė spręsti Lenkijos Respublikos Krokuvos apygardos teismo 2017 m. sausio 31 d. nuosprendžio, pakeisto Lenkijos Respublikos Krokuvos apeliacinio teismo II Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžiu pripažinimo ir juo A. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje klausimą. Toks prašymas pateiktas tuo pagrindu, kad nuteistasis A. Š. yra Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pastovią gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 1-12).

17. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymo), kuriuo buvo įgyvendintas 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, yra įtvirtintas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant galima atsisakyti pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės (3 straipsnio 1 dalis ir 8 straipsnio 1 dalis). Pagal Įstatymą, teismas, nusprendęs pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitą priemonę su BK numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis. Suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę ir negali būti pakeista bauda ar kita turtinio pobūdžio bausme ar priemone. Suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką. Suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnės negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė.

18. Nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindų, numatytų Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, kurie leistų nepripažinti ir nevykdyti Lietuvos Respublikoje Lenkijos Respublikos Krokuvos apygardos teismo 2017 m. sausio 17 d. nuosprendžio, pakeisto Lenkijos Respublikos Krokuvos apeliacinio teismo II Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžiu dėl laisvės atėmimo bausmės A. Š. pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo A. Š. padaryta veika, dėl kurios jis nuteistas pagal Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 1 dalį, – atitinka Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatytą veiką ir paskirtą bausmę suderino su BK 249 straipsnio 1 dalimi ir paliko Lenkijos Respublikos Krokuvos apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą vieniems metams aštuoniems mėnesiams, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuteistojo A. Š. suėmimo vykdant įsiteisėjusią nutartį.

19. Nuteistasis skundu nesutinka pirmosios instancijos teismo nutartimi tuo aspektu, kad jo baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmąja instancija Lenkijos Respublikos Krokuvos apygardos teisme teisminio proceso metu jam nebuvo užtikrinta teisė naudotis nemokamomis vertėjo paslaugomis. Teigia, kad jis lenkų kalbą moka tik (duomenys neskelbtini) lygiu, kiek tai reikalinga susikalbėti su lenkais (duomenys neskelbtini). Nuteistojo teigimu, jį minėto teisminio proceso metu gynusi advokatė M. B. nemoka lietuvių kalbos, su pastarąja jis bendraudavo iš dalies lenkų, iš dalies rusų kalbomis, tačiau gynėjos rusų kalbos žinios nebuvo geros. Nurodo ir tai, kad Lenkijos Respublikos Krokuvos apygardos teisme baudžiamojo proceso eigą jam padėjo suprasti jo pasirinkta gynėja, prokuroras ir apygardos teismo posėdyje pirmininkaujantis teisėjas, versdami žodžius į rusų kalbą. Nuteistasis mano, kad šių asmenų rusų kalbos žinios yra blogos, o vertimas buvo neaiškus. Apygardos teismas su tokiais nuteistojo apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus.

1.1. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010 m. spalio 20 d. „Dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese“ Nr. 2010/64/ES (toliau – ir Direktyva) vienas iš pagrindinių tikslų yra tai, kad „asmenų, kurie nekalba ar nesupranta procese vartojamos kalbos, teisė gauti vertimo žodžiu ir raštu paslaugas yra nustatyta Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 6 straipsnyje, kaip išaiškinta Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje. Ši direktyva sudaro palankesnes sąlygas taikyti tą teisę praktikoje. Tuo tikslu šia direktyva siekiama užtikrinti įtariamojo ar kaltinamojo teisę į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese, kad būtų apsaugota tų asmenų teisė į teisingą procesą“ (14 punktas).

1.2. Direktyvos 1 straipsnio 2 dalis numato, kad „1 dalyje nurodyta teisė taikoma asmenims nuo tada, kai valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos, atsiųsdamos oficialų pranešimą ar kitaip praneša jiems, kad jie įtariami arba kaltinami padarę nusikalstamą veiką, iki proceso pabaigos, tai yra iki galutinio klausimo, ar jie padarė nusikalstamą veiką, išsprendimo, įskaitant, jei taikoma, bausmės paskyrimą ir su bet kokiu apeliaciniu skundu susijusio sprendimo priėmimą“. Direktyvos 2 straipsnio 1 dalis numato tai, kad „valstybės narės užtikrina, kad įtariamiesiems ar kaltinamiesiems, kurie nekalba atitinkamo baudžiamojo proceso kalba arba jos nesupranta, būtų nedelsiant verčiama žodžiu baudžiamojo proceso metu ikiteisminio tyrimo ir teisminėse institucijose, įskaitant per policijos apklausą, visus teismo posėdžius ir visus būtinus tarpinius posėdžius“. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad „valstybės narės užtikrina, kad, jeigu tai būtina teisingam procesui apsaugoti, įtariamųjų ar kaltinamųjų asmenų ir jų gynėjo bendravimas, tiesiogiai susijęs su bet kokia proceso metu atlikta apklausa ar posėdžiu davimu arba su skundo įteikimu ar kitais procesiniais reikalavimais, būtų verčiamas žodžiu“. Direktyvos 2 straipsnio 5 dalis įtvirtina tai, kad „valstybės narės užtikrina, kad vadovaujantis pagal nacionalinę teisę nustatytomis procedūromis, įtariamiesiems ar kaltinamiesiems būtų suteikta teisė užginčyti sprendimą, nustatantį, kad nereikia teikti vertimo žodžiu paslaugų, ir, suteikus vertimo žodžiu paslaugas, galimybė skųsti vertimo žodžiu kokybę, jei ji nepakankamai gera teisingam procesui apsaugoti“. Direktyvos 3 straipsnio 1–2 dalys taip pat numato, kad „valstybės narės užtikrina, kad įtariamiesiems arba kaltinamiesiems, kurie nesupranta atitinkamo baudžiamojo proceso kalbos, per protingą laikotarpį būtų raštu išversti visi esminiai dokumentai, siekiant užtikrinti, kad jie galėtų pasinaudoti teise į gynybą ir apsaugoti teisingą procesą“ (3 straipsnio 1 dalis). „esminiams dokumentams priskiriami visi sprendimai, kuriais asmeniui atimama laisvė, visi kaltinimai arba kaltinamieji aktai ir visi teismo sprendimai“ (3 straipsnio 2 dalis). Direktyvos 4 straipsnis aiškiai įtvirtina nemokamą vertėjo pagalbą: „valstybės narės padengia vertimo žodžiu ir raštu išlaidas, patirtas taikant 2 ir 3 straipsnius, neatsižvelgiant į proceso baigtį“.

1.3. EŽTK 6 straipsnio 3 dalies „e“ punkte kaltinamam nusikaltimo padarymu asmeniui, kuris nemoka teismo procese vartojamos kalbos, garantuojama teisė nemokamai naudotis vertėjo pagalba apima visus dokumentus ar pasisakymus baudžiamajame procese, kuriuos kaltinamam nusikaltimo padarymu asmeniui būtina suprasti arba perteikti proceso kalba siekiant pasinaudoti teise į teisingą bylos nagrinėjimą, tačiau EŽTT praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad pagal EŽTK 6 straipsnio 3 dalies „e” punktą nereikalaujama rašytinio visų įrodymų ir kitų proceso dokumentų vertimo. Teikiama vertėjo pagalba turi būti tokia, kad suteiktų kaltinamam nusikaltimo padarymu asmeniui galimybę susipažinti su jam iškelta byla ir gintis, pateikiant teismui savąją įvykių versiją. Siekiant užtikrinti, kad Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „e” punkte garantuojama teisė būtų reali ir veiksminga, kompetentingų institucijų pareiga neapsiriboja vertėjo paskyrimu; tuo atveju, jeigu joms pranešta apie tam tikras aplinkybes, ši pareiga gali apimti tam tikros apimties kontrolę, ar vertimas yra tinkamas (pavyzdžiui, Kamasinski v. Austria, no. 9783/82, judgment of 19 December 1989, § 74). EŽTT sprendimuose baudžiamojo proceso kontekste, be kita ko, yra konstatuota, kad vertėjo pagalba turi būti teikiama ir ikiteisminio tyrimo metu, o tuo atveju, kai asmuo, nepakankamai mokantis proceso kalbą, nedalyvaujant vertėjui duoda save kaltinančius parodymus arba pasirašo kaltinančius dokumentus, kurie panaudojami jį nuteisiant, nustatomas Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „e” punkto, taikomo kartu su šio straipsnio 1 dalimi, pažeidimas (pavyzdžiui, Aman v. Turkey, no. 35292/05, judgment of 5 April 2011; Baytar c. Turquie, no 45440/04, arr?t du 14 octobre 2014).

1.4. EŽTT byloje Vizgirda v. Slovenia nagrinėjo situaciją, kurioje Lietuvos Respublikos piliečiui išvykus į Slovėniją apiplėšti banko, Slovėnijos baudžiamajame procese buvo paskirtas vertėjas, kuris vertė į rusų kalbą. EŽTT byloje atkreipė dėmesį į tai, kad vidaus teismams, tenka įsitikinti, ar teisingam bylos išnagrinėjimui reikalingas vertėjas, ar buvo būtina kaltinamajam paskirti vertėją. Ši pareiga neapsiriboja situacijomis, kai kaltinamasis užsienietis pateikia aiškų prašymą dėl vertimo žodžiu. EŽTT be kita ko paminėjo ir priežastis, kurioms esant būtina skirti vertėją: kai yra pagrindo įtarti, kad kaltinamasis nepakankamai moka proceso kalbos, pavyzdžiui, jei jis nėra šalies, kurioje vyksta procesas, pilietis ar gyventojas. Panaši pareiga kyla ir tada, kai vertimui žodžiu ketinama vartoti trečiąją kalbą. Esant tokioms aplinkybėms, prieš priimant sprendimą ją naudoti vertimo žodžiu tikslais, reikia įsitikinti kaltinamojo trečiosios kalbos mokėjimu (Vizgirda v. Slovenia, no. 59868/08, judgment of 28 August 2018).

1.5. BPK 8 straipsnis numato procesines garantijas lietuvių kalbos nemokantiems baudžiamojo proceso dalyviams: 1) jiems užtikrinama teisė daryti pareiškimus, duoti parodymus ir paaiškinimus, paduoti prašymus ir skundus, kalbėti teisme gimtąja kalba arba kita kalba, kurią jie moka. Visais šiais atvejais, taip pat susipažindami su bylos medžiaga, proceso dalyviai turi teisę naudotis vertėjo paslaugomis BPK nustatyta tvarka; 2) bylos dokumentai, kurie BPK nustatytais atvejais įteikiami įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, taip pat kitiems proceso dalyviams, turi būti išversti į jų gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jie moka; 3) lietuvių kalbos nemokančiam nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui ar jo atstovui užtikrinama teisė paduoti skundą ar pareiškimą dėl nusikalstamos veikos gimtąja kalba arba kita kalba, kurią jie moka, arba užtikrinama teisė naudotis vertėjo paslaugomis pateikiant skundą žodžiu. Šios nuostatos sietinos taip pat su BPK 44 straipsnyje numatytais asmens teisių apsaugos baudžiamajame procese pagrindais: pagal BPK 44 straipsnio 2, 7 dalis kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jam suprantama kalba būtų skubiai ir nuodugniai pranešta apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį bei pagrindą, taip pat dėl ko jis sulaikomas ar suimamas. Taip pat pažymėtina, kad nurodytos BPK nuostatos yra reikšmingos įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos 2010 m. spalio 20 d. direktyvą 2010/64/ES „Dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese“ (BPK priedo 11 punktas). Taigi, vadovaujantis Europos Sąjungos teisėje įtvirtinta Sąjungos teisę atitinkančio aiškinimo pareiga, jos turi būti interpretuojamos kiek įmanoma atsižvelgiant į šios direktyvos nuostatas ir tikslus (su atitinkamais pakeitimais žr., pvz., Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2005 m. birželio 16 d. Sprendimą Pupino, C-105/03). Sprendžiant, ar baudžiamojo proceso metu buvo tinkamai užtikrinta asmens teisė gauti vertimą žodžiu ir raštu, atsižvelgiama į įvairius vertėjo dalyvavimo ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu aspektus (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-367/2009, 2K-258/2010).

1.6. Nagrinėjamu atveju, iš 2014 m. rugsėjo 23 d. Lenkijos Respublikos Krokuvos apygardos teismo posėdžio protokolo matyti, kad į teismo posėdį atvyko nuteistasis A. Š., jo pasirinkta gynėja advokatė M. B. bei teismo posėdyje dalyvavo rusų kalbos vertėjas A. M. (A. M.). Minėto teismo posėdžio metu nuteistasis A. Š. parodė, kad laisvai kalba lenkiškai, vertėjo jam nereikia (2 t., b. l. 142). 2014 m. spalio 22 d. teismo posėdyje A. Š. dar kartą nurodo, kad jis lenkiškai kalba pakankamai gerai, jam nereikalinga vertėjo pagalba, supranta kuo yra kaltinamas (2 t., b. l. 155-156). Pažymėtina ir tai, kad Lenkijos Respublikos Krokuvos apygardos teismo 2014 m. spalio 23 d. ir 2014 m. spalio 24 d. teismo posėdžiuose, dalyvaujant nuteistajam ir jo gynėjai advokatei M. B., taip pat teismo posėdyje dalyvavo ir rusų kalbos vertėjas A. M. Taigi, iš pateiktų Lenkijos Respublikos Krokuvos apygardos teismo posėdžio protokolų akivaizdu, kad nuteistasis pakankamai gerai suprato lenkų kalbą, pateikė paaiškinimus, nurodė, kad suprato kaltinamojo akto esmę. Duomenų, kad nuteistasis baudžiamojo proceso metu nesuprastų baudžiamojo proceso lenkų kalba eigos ar jam reikėtų vertėjo, nėra, juolab nei nuteistasis, nei jo gynėja tokių prašymų viso baudžiamojo proceso metu pirmosios instancijos teismui nepateikė. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo gynėjai dėl Lenkijos Respublikos Krokuvos apygardos teismo 2017 m. sausio 17 d. nuosprendžio padavus apeliacinį skundą Lenkijos Respublikos Krokuvos Apeliaciniam teismui, gynėja skunde taip pat neakcentavo apygardos teismo baudžiamajame procese padaryto pažeidimo, nesuteikiant nuteistajam A. Š. teisės pasinaudoti nemokamomis vertėjo paslaugomis. To paties argumento nuteistojo gynėja neakcentavo ir kasaciniame skunde, kurį padavė Lenkijos Respublikos Aukščiausiajam Teismui.

1.7. Taigi, kaip jau minėta baudžiamosios bylos duomenys patvirtina tai, kad apklausiamas Lenkijos Respublikos Krokuvos apygardos teisme A. Š. nurodė, kad lenkų kalbą supranta (kalba laisvai lenkiškai), todėl vertėjas jam nereikalingas. Viso teisminio proceso metu (nagrinėjant bylą visose instancijose) gynyba nekėlė klausimo dėl vertėjo dalyvavimo ar jo būtinumo A. Š. procese, nepranešė apie galimą jo teisių pažeidimą, priešingai, nuteistasis nuosekliai tvirtino suprantantis lenkiškai – o net dviejų teismo posėdžių metu pats atsisakė vertėjo paslaugų – vartojo lenkų kalbą ir rusų kalbą. Nuteistasis viso bylos proceso metu galėjo suprasti atliekamų procesinių veiksmų esmę ir dėl jo priimtus sprendimus, turėjo nusisamdęs savo pasirinktą gynėją, kuri gynė jo teises ir interesus baudžiamajame procese, todėl konstatuotina, kad nuteistojo A. Š. teisė naudotis vertėjo paslaugomis, nagrinėjant jo baudžiamąją bylą Lenkijos Respublikos Krokuvos apygardos teisme (ir viso baudžiamojo proceso Lenkijos Respublikoje) nebuvo pažeista. Todėl šis skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

2. Be to, nuteistasis apeliaciniu skundu ginčija tai, kad jo baudžiamąją bylą nagrinėjant Lenkijos Respublikos Krokuvos apygardos teisme jam buvo neįteikti šaukimai atvykti į teismo posėdžius, nebuvo įteiktas išverstas kaltinamasis aktas ar pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nuosprendžiai.

1.1. Iš baudžiamojoje byloje pateiktų duomenų matyti, kad Lenkijos Respublikos pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimai buvo pateikti išversti į lietuvių kalbą 2020 m. balandžio 27 d. apylinkės teismui kreipiantis į Lenkijos Respublikos Krokuvos apygardos teismą dėl nuosprendžių vertimo (1 t., b. l. 182-200; 2 t., b. l. 1-55). Tačiau baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų, kad nuteistasis iš viso nebūtų gavęs Lenkijos Respublikos Krokuvos apygardos teismo 2017 m. sausio 17 d. bei Lenkijos Respublikos Krokuvos Apeliacinio teismo II Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžių, net ir surašytų lenkų kalba. Jau minėta, kad nuteistasis A. Š., nagrinėjant jo bylą Lenkijos Respublikos Krokuvos apygardos teisme, nurodė, kad moka lenkų kalbą, jam vertėjas nereikalingas, be to, jį gynė jo paties pasirinkta gynėja. Iš to, kad Lenkijos Respublikos Krokuvos apygardos teismo sprendimą nuteistasis ir jo gynėja skundė apeliacine tvarka, akivaizdu, kad jie tiek Lenkijos Respublikos Krokuvos apygardos teismo sprendimą, tiek apeliacinės instancijos sprendimą gavo ir suprato jo turinį, todėl šis skundo argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

1.2. Dėl nuteistajam siunčiamų Lenkijos Respublikos Krokuvos apygardos teismo šaukimų atvykti į teisiamuosius posėdžius ar kaltinamojo akto įteikimo pažymėtina tai, kad Lenkijos Respublikos Krokuvos apygardos teismas 2020 m. birželio 18 d. pateiktoje informacijoje nurodė, kad „Bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagoje nėra A. Š. kaltinamojo akto ir jo vertimo gavimo patvirtinimo. Vadovaujantis nusistovėjusia praktika, šis dokumentas buvo tikriausiai išsiųstas kartu su šaukimu į pirmąjį teismo posėdžio terminą. Gavimo patvirtinimo nebuvimas gali būti susijęs su Lenkijos teisės aktų nuostatomis, pagal kurias kaltinamajam atvykus į teismo posėdį, į kurį jis gavo šaukimą, įteikimą patvirtinantys dokumentai gali būti sunaikinti. Nuteistasis A. Š. asmeniškai atvyko į 2014 m. rugsėjo 23 d. paskirtą pirmąjį teismo posėdį, todėl išsiuntus kaltinamąjį aktą, šaukimo įteikimą patvirtinantis kvitas buvo sunaikintas. Taigi bylos medžiagoje nėra nei šio kvito, nei šaukimo ir tuo pačiu kaltinamojo akto įteikimo datos. Apie tai, kad įteikimas buvo tinkamas liudija faktas, kad nuteistasis asmeniškai dalyvavo teismo posėdyje. Iš posėdžio protokolo turinio matyti, kad nuteistasis pareiškė laisvai kalbąs lenkų kalba, jam nereikalingas vertėjas, be to, jis patvirtino, kad yra gavęs kaltinamąjį aktą“.

1.3. Taip pat, iš Lenkijos Respublikos Krokuvos apygardos teismo papildomai pateiktų 2014 m. rugsėjo 23 d., 2014 m. spalio 22 d., 2014 m. spalio 23 d., 2014 m. spalio 24 d. teismo posėdžių protokolų matyti, kad 2014 m. rugsėjo 23 d. nuteistasis nurodė, kad laisvai kalba lenkiškai, vertėjo jam nereikia, kaltinamojo akto nuorašą yra gavęs (2 t., b. l. 142). 2014 m. spalio 22 d. teismo posėdžio protokole nuteistasis A. Š. apklausiamas parodė, kad suprato kaltinamojo akto turinį, neprisipažįsta padaręs jam inkriminuotas veikas, sutinka duoti paaiškinimus. Nurodė, kad lenkiškai kalba pakankamai gerai, jam nereikalinga vertėjo pagalba bei davė paaiškinimus, susijusius su baudžiamąją byla (2 t., b. l. 155-156). 2014 m. spalio 23 d. teismo posėdžio protokole nurodyta, kad A. Š. gynėja pareiškė, kad kaltinamasis A. Š. prašo surengti teismo posėdžius jam nedalyvaujant, tuo pačiu pareikšdamas, kad esant poreikiui, jis atvyksiąs kiekvienu teismo šaukimu (2 t., b. l. 159). Po minėto prašymo pareiškimo, nuteistasis A. Š. dalyvavo 2014 m. spalio 24 d. teismo posėdyje. Nuteistojo gynėja M. B. pareiškė, kad apie byloje numatomus teismo posėdžių terminus (datas) ji praneš A. Š.. Teisėjų kolegijos pirmininkas nurodė, kad skelbia teismo posėdžio pertrauką iki (duomenys neskelbtini), apie tai pranešta posėdžio dalyviams, informuojant, kad nebus siunčiami atskiri šaukimai ir pranešimai (2 t., b. l. 168). Taigi, iš paminėtos bylos medžiagos akivaizdu, kad nuteistasis dalyvavo tik keturiuose apygardos teismo posėdžiuose, o 2014 m. spalio 23 d. jo gynėja pateikė prašymą rengti teismo posėdžius jam nedalyvaujant, kituose teismo posėdžiuose nuteistasis nedalyvavo, tačiau jo interesus baudžiamojoje byloje gynė jo pasirinkta gynėja advokatė M. B. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teigti, kad nuteistojo teisės A. Š. baudžiamajame procese nebuvo tinkamai užtikrintos, nėra teisinio pagrindo.

1.4. Atmestini kaip nepagrįsti ir nuteistojo skundo argumentai, kad jam nebuvo užtikrinta teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kaip matyti iš Lenkijos Respublikos Krokuvos apygardos teismo pateikto išversto Krokuvos Apeliacinio teismo II Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžio, nuteistojo gynėja advokatė M. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė jos ginamąjį A. Š. išteisinti kartu su V. K. dėl jiems kaltinamuoju aktu inkriminuojamos veikos arba panaikinti skundžiamą teismo nuosprendį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui (1 t., b. l. 186-190). Be to, kaip apylinkės teismo posėdžio metu nurodė pats nuteistasis A. Š. ir jo gynėja, advokatė M. B. pateikė Lenkijos Respublikos Aukščiausiajam Teismui kasacinį skundą, tačiau jos skundas Lenkijos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų rūmų teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 15 d. nutartimi buvo atmestas (1 t., b. l. 67-77; 2 t., b. l. 57-58).

5. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad pagal BPK 365 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad užsienio valstybių teismų nuosprendžiai ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir šio Kodekso VII dalyje nustatytas taisykles. Todėl, nuteistojo argumentai dėl Lenkijos Respublikos teismų nuosprendžių galimo nevykdymo taip pat atmestini kaip nepagrįsti, juolab, kad įsiteisėję teismų nuosprendžiai be išimties yra privalomi ir vykdomi, neatsižvelgiant į asmens pageidavimą atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę ar ne.

6. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai, suderindami nuteistajam A. Š. Lenkijos Respublikos Krokuvos apygardos teismo 2017 m. sausio 17 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų įstatymų reikalavimais, nepažeidė Lietuvos Respublikos įstatymų ir tarptautinių teisės aktų, todėl skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. paliktina galioti, o nuteistojo A. Š. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.