Alytaus apylinkės teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Š. gynėjos advokatės Andželikos Vosyliūtės skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2021 m. gegužės 11 d. nutarimo Nr. 357-107 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Krokuvos apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. nuosprendžiu Nr. VI K 106/14 pagal Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 1 dalį, jam paskirta laisvės atėmimo 1 metams 8 mėnesiams bausmė.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi pripažintas Krokuvos apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. nuosprendis Nr. VI K 106/14 ir šiuo nuosprendžiu A. Š. paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) nuostatomis. A. Š. pagal Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 1 dalį padaryta nusikalstama veika prilyginta nusikaltimui, numatytam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 249 straipsnio 1 dalyje, ir palikta jam ta pati laisvės atėmimo 1 metams 8 mėnesiams bausmė, perduodant ją vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

A. Š. bausmės pradžia – 2020 m. rugsėjo 29 d., bausmės pabaiga – 2022 m. gegužės 29 d. Alytaus pataisos namuose bausmę nuteistasis atlieka nuo 2020 m. spalio 12 d. Nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas sprendžiamas pirmą kartą.

Prokuroro atsiliepimas į nuteistojo skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Š. gynėjos advokatės Andželikos Vosyliūtės skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal BVK 157 straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis A. Š. jau yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 4 dalyje nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, o tai sudaro dar tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Teismas pažymi, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir didelę reikšmę šiuo atveju turi būtent nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Šiuo metu nuteistojo A. Š. nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip žema – 32 balai pagal OASys vertinimo metodiką. Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika priskiriama prie žemos, tačiau šiuo atveju tai nėra absoliutus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Svarbu pažymėti, jog nuo pirminio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatytų rezultatų nuteistasis savo nusikalstamo elgesio riziką sumažino vos vienu balu. Tokia aplinkybė neleidžia spręsti, jog bausmės vykdymo metu nuteistasis jau padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.

Dabartinės bausmės atlikimo metu nuteistasis A. Š. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jis dalyvavo tiek privalomose, tiek papildomose socialinės reabilitacijos programose, be to, jis palaiko ir itin glaudžius socialinius ryšius su savo artimaisiais. Nors visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja vien teigiamai, tačiau tokios aplinkybės jokiu būdu negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi, kaip jau minėta, būtina įvertinti nagrinėjimam klausimui reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje šis nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Skunde nuteistojo gynėja itin didelį dėmesį skyrė bei akcentavo aplinkybę, jog Komisija vien tik išsirinko iš Socialinio tyrimo ir OASys vertinimo metodikų išvadų neigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis ir juos sureikšmino. Šiuo aspektu pažymėtina, jog sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, vertinami visi tokio asmens byloje esantys duomenys, tarp kurių – ir Socialinio tyrimo išvada. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo nutarimo matyti, jog Komisija savo nutarimą grindė ir Socialinio tyrimo išvados duomenimis, kurie nėra niekaip iškraipyti. Vien tai, jog nuteistojo gynėjos netenkina Komisijos nutarimo motyvai, paremti objektyviais šio nuteistojo asmens bylos bei Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nesuteikia pagrindo laikyti šį Komisijos nutarimą nepagrįstu ir neteisėtu.

Iš 2021 m. gegužės 11 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 357-99 matyti, jog šis Komisijos posėdis buvo teisėtas, kadangi ją sudarė 5 Komisijos nariai, iš kurių 1 narys balsavo už nuteistojo lygtinį paleidimą, o 4 nariai pasisakė prieš nuteistojo lygtinį paleidimą. Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis A. Š. šiuo metu atlieka jam paskirtą 1 metų 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę už užsienio valstybėje įvykdytą nusikalstamą veiką. Dar iki šios bausmės vykdymo nuteistasis buvo vieną kartą teistas Lietuvos Respublikoje, taip pat jis vieną kartą teistas Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Nuteistajam yra būdingas ir nusikaltimų modelis, o tai atitinkamai rodo ir nuteistojo nusikalstamumo kryptingumą. Tokios aplinkybės leidžia spręsti, jog nuteistasis yra nusikalsti susiformavusi asmenybė. Todėl būtina įvertinti tai, jog padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius bei sunkumas atitinkamai rodo didesnį šio nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog anksčiau jam paskirtos kriminalinės bausmės esmingai neįtakojo šio nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiems veiksniams pašalinti, tuo labiau, kai nuteistojo elgesiui reikšmės turinčiais kriminogeniniais veiksniais dar ir šiuo metu įvardijama jo gyvenimo stilius ir draugai (teistas Lietuvos Respublikoje už nusikaltimus, padarytus organizuotoje grupėje).

Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis nepripažįsta nei paskutinio, nei ankstesnių savo nusikaltimų. Šią aplinkybę akcentavo ir Komisija savo nutarime. Teismas sutinka su nuteistojo gynėjos skundo teiginiais, kad asmens kaltės pripažinimo ar nepripažinimo klausimas turi esminės reikšmės teisminio bylos nagrinėjimo ir nuosprendžio priėmimo metu, o, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ši aplinkybė vertinama tik visų aplinkybių kontekste. Atmetant nuteistojo gynėjos skundo argumentus, pažymėtina, jog Komisija savo nutarimą grindė ne vien ta aplinkybe dėl nuteistojo kaltės nepripažinimo. Kaip matyti iš Komisijos nutarimo, minėta aplinkybė buvo paminėta tik tarp visų kitų nustatytų aplinkybių, nesuteikiant jai jokios išskirtinės reikšmės.

Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis turi įgijęs šaltkalvio-remontininko profesiją. Šios bausmės vykdymo metu nuteistasis nesimoko ir jo asmens byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją dėl galimybės mokytis. Paties nuteistojo teigimu, jis jau turi apie 45-47 metus siekiantį bendrą darbo stažą, tačiau Sodros duomenimis, bendras šio nuteistojo darbo stažas yra apie 19 metų. Nuteistasis nurodęs, jog prieš dabartinės bausmės vykdymą jis apie pusę metų buvo nedirbantis, tačiau Sodros duomenimis, nuteistasis Lietuvos Respublikoje oficialiai nėra dirbęs nuo pat 2014 m. balandžio 1 d. Nuteistojo teigimu, laisvėje jis pragyvendavo iš gaunamo atlyginimo, nusikaltimų nedarė, buvo nuteistas dėl sufabrikuotos politinės bylos, tačiau pastebėtina, jog jo nedarbo laikotarpis yra nuo 2014 m. balandžio 1 d., o duomenų apie kitą nuteistojo pragyvenimo šaltinį nėra. Kaip pažymėta Socialinio tyrimo išvadoje ir nuteistojo gynėjos skunde, nuteistasis yra pateikęs pažymą, patvirtinančią, jog lygtinio paleidimo atveju jis turės galimybę įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nuteistojo asmens byloje tokios pažymos nėra. Kita vertus, pažyma dėl galimo asmens įdarbinimo taip pat negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi ji yra absoliučiai neįpareigojančio pobūdžio ir nesuteikia jokių garantijų dėl to, jog, išėjęs į laisvę, šis nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis. Tuo abejoti dar labiau verčia Socialinio tyrimo išvadoje padaryta išvada dėl nuteistojo suvokiamos teigiamos darbo naudos, tačiau jo elgesyje vyraujančio siekio pasipelnyti nusikalstamu būdu. Šios bausmės atlikimo metu nuteistasis nedirba, skunde jo gynėja teigia, jog pataisos įstaiga nesuteikia nuteistajam jokio darbo. Kritikuojant šį skundo teiginį, pastebėtina, jog nuteistojo asmens byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistasis būtų nustatyta tvarka kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją dėl jo įdarbinimo. Nors nuteistasis neturi jokių finansinių įsipareigojimų ir Alytaus pataisos namuose jo atžvilgiu nėra gauta vykdomųjų raštų, tačiau jis neturi ir jokių pastovių pajamų, santaupų ar nekilnojamojo turto. Nuo 2020 m. spalio 12 d. iki 2021 m. kovo 25 d. nuteistasis į savo asmeninę sąskaitą gavo 730 Eur, iš kurių jis išleido 700 Eur savo reikmėms. Tokia aplinkybė patvirtina ir tai, jog nuteistasis nevengia būti išlaikomas ir kitų asmenų. Būtina pažymėti ir tai, jog nuteistasis nusikalstamas veikas įvykdė veikdamas organizuotose nusikalstamose grupėse, kurių pagrindinis tikslas buvo daryti nusikalstamas veikas, susijusias su dokumentų klastojimu. Tokia aplinkybė leidžia teigti, jog laisvėje nuteistasis palaikė socialinius ryšius su kriminalinį elgesį puoselėjančiais asmenimis, su kuriais kartu netgi ir vykdė nusikalstamas veikas. Teismo vertinimu, šiuo metu dar nėra jokių garantijų, kad, išėjęs į laisvę, nuteistasis neatkurs socialinių ryšių su nusikalstamo pasaulio atstovais.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog bausmės vykdymo metu nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs. Nuteistojo savęs vertinimas yra aukštas, tačiau jo saviveiksmingumas ryškus tik keliose srityse. Pokalbio metu nuteistasis stengiasi būti atviras, tačiau tuo pačiu jis yra linkęs ir nutylėti su nusikalstamų veikų padarymu susijusius aspektus ar kitas reikšmingas aplinkybes. Nuteistasis pasižymi abstrakčiu mąstymu, o jo tarpasmeninių įgūdžių lygis vertinamas kaip pakankamas. Nuteistasis yra linkęs visiškai minimalizuoti savo indėlį dėl padarytų nusikalstamų veikų. Nuteistojo sugebėjimas atpažinti problemines sritis vertinamas kaip vidutinis, kadangi jam stinga gilesnės savianalizės ir introspekcijos gebėjimų atpažįstant sritis, kurios gyvenime yra problemiškiausios ir spręstinos. Nuteistojo problemų sprendimo įgūdžiai išvystyti nepakankamai, kadangi jo nusikalstamų veikų pobūdis rodo, kad ne visuomet pasirenkamos su teisės normomis ar žmogiškąja morale suderinamos veikimo strategijos. Nuteistasis atvirai nereiškia kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, tačiau jam yra būdingas kritiškumo trūkumas savo nusikalstamam elgesiui bei neigiamo poveikio visuomenei darymui. Nuteistasis netgi kategoriškai minimalizuoja bet kokį netinkamą savo elgesį, kuris yra visuotinai nepriimtinas ir prieštaraujantis teisės normoms.

Kaip jau pirmiau minėta, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Šiuo atveju nuteistasis viso šios bausmės vykdymo metu nebuvo nei skatintas, nei baustas drausmine tvarka. Tačiau vien ta aplinkybė, jog nuteistasis bausmės vykdymo metu nuosekliai laikosi pataisos įstaigos nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, sprendžiant tokio asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti ypatingai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją.

Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo A. Š. elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o tą patvirtina ir vis dar išliekantys itin opūs kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai (Lietuvos Respublikoje teistas už nusikaltimus, padarytus organizuotoje grupėje). Todėl, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis A. Š., būdamas pataisos įstaigoje, laikosi neformalių nuteistųjų taisyklių tiek, kiek to reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo pataisos namuose. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog likusi neatlikta bausmės dalis yra dar didelė – daugiau kaip 1 metai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Komisija visapusiškai įvertino nuteistojo A. Š. asmenybę, jo elgesį bei mąstymo pokyčius. Teismas visiškai pritaria Komisijos nutarimui ir daro išvadą, jog nuteistasis A. Š. vis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam ir negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo A. Š. gynėjos advokatės Andželikos Vosyliūtės skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2021 m. gegužės 11 d. nutarimo Nr. 357-107 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 7 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo A. Š. gynėjos advokatės Andželikos Vosyliūtės skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2021 m. gegužės 11 d. nutarimo Nr. 357-107 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo A. Š. asmens bylą Nr. 16921 grąžinti Alytaus pataisos namams.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šią nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.