Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „G.“ vadovu, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

M. V. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 promilės neblaivumas, o būtent: jis 2025 m. liepos 31 d. apie 18.10 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen Touer Pro“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jam policijos pareigūnai 2025 m. liepos 31 d. 18.33 val. antros patikros metu alkoholio matuokliu (Drager Alcotest 7510 Nr. ARKL-0682, (patikros sertifikatas Nr. 2359769)) nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,47 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis M. V. kaltę pripažino. Parodė, kad 2025 m. liepos 31 d. po darbo nusprendė atšvęsti akcininko gimtadienį ir po valandos gavo partnerės žinutę atvežti vaistų, kadangi darėsi operaciją, pasakė, kad skauda. Gyvena netoliese, būtų grįžęs pėsčiomis, jautėsi gerai, tačiau norėjo padėti skubiai, pasielgė neatsakingai. Gailisi, neginčija nustatyto neblaivumo. Vairavo praktiškai iš karto išgėrus. Pūtė į alkotesterį 5-10 min. po paskutinio išgėrimo, tik taip gali paaiškinti didelį promilių skaičių. Po valandos matosi, kaip krito. Nepamena, ką pasakė policijos pareigūnams. Tą dieną vartoti alkoholį pradėjo gal 16 val., į darbo pabaigą, ofise.

Nepateisina savo poelgio, apsisprendė visiškai nevartoti alkoholio. Turi vaikų, kurie studijuoja ir jiems reikia paramos, šiuo metu vienas juos išlaiko, mama nedirba. Įmonės veikloje sunku, prarado didelius partnerius, tenka ieškoti kitų variantų. Per didelė bausmė sudarytų įmonei sunkumų. Yra socialiai atsakingas pilietis, sportuoja, remia praktikos programą, stengiasi jaunus žmones skatinti ir mokyti. Gailisi dėl klaidos, po tiek nemigos ir savigraužos, gyvenime to nekartos, alkoholiui pasakė ne, pažadėjo sau ir savo vaikams. Negali paaiškinti savo poelgio, labai dėl jo išgyvena. Norėjo padėti, atvežti vaistus. Reikėjo eiti, tačiau sėdo į automobilį. Jokių pasiteisinimų nėra, niekada to nekartos. Nemano, kad turi problemų, šitas įvykis sako, kad alkoholio visai neturėtų vartoti. Kodėl sėdant už vairo nepagalvojo, negali atsakyti. Jo finansinė padėtis normali, atlyginimas nesumažėjęs. Įmonėje prastėja padėtis, tačiau atlyginimai likę tie patys, turi įsipareigojimų. Turėjo penkias kojų operacijas, gydytojai siūlo dėtis dirbtinį sąnarį, vaikšto į reabilitacijas, jas perka pats kiekvieną savaitę, turės lankyti iki gyvenimo pabaigos. Vien tik per paskutinius 2 metus dėl kojos traumų lankėsi pas gydytojus apie 30 kartų. Ilgas atėmimas teisės vairuoti apsunkintų jo galimybes. Jo darbas, kaip įmonės vadovo, kai susiduria su didžiuliais iššūkiais, prarado beveik 90 proc. apyvartos ir stengiantis šią veiklą ir darbuotojų vietas išlaikyti, jam tektų daugiau važinėti. Tai nėra gyvybės ir mirties klausimas, bet tai darbo vietų išlaikymo klausimas ir tai leistų mažiau dalyvauti įmonės veikloje, nes visur neprivažinėsi su autobusu ar pavežėjais.

Elektromobilių rinkoje labai greitai ir dinamiškai kinta automobilių vertės. Jis, kaip vadovas, priimdamas sprendimą įsigyti vienintelį įmonės automobilį, atsižvelgė, kad yra PVM lengvata ir tas automobilis pirkimo metu kainavo ne pagal sąskaitą faktūrą 49 000 Eur, o pritaikius abi lengvatas iš karto jis kainavo 37 000 Eur, dabar dėl nusidėvėjimo dar mažiau - 35 000 Eur. Šiuo metu bandant įsigyti bet kokį elektromobilį, yra visai kitokios vertės. Jis su D. yra partneriai ir kartu gyvena, ji yra autoritetas, turi gerus santykius.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, be jo paties prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).

Liudytojas E. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su draugu E. Ž. važiavo Šeimyniškių g. su automobiliu „Mercedes-Benz“, sankryžoje Šeimyniškių-Slucko g. sustojo prie draudžiamo raudonos spalvos šviesoforo. Priekyje jų automobilio stovėjo automobilis „Volkswagen“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, visi automobiliai važiavo, bet prieš juos stovintis automobilis „Volkswagen“ stovėjo vietoje ir nepajudėjo, draugas panaudojo garsinį signalą, priekyje stovintis automobilis pavažiavo kelis metrus ir vėl sustojo. Tada jie su draugu E. išlipo iš savo automobilio ir priėjo prie „VW“ automobilio vairuotojo. Vairuotojas atidarė langą ir jam iš veido bruožų pasirodė neblaivus, vairuotojas nieko jiems nepasakė ir nuvažiavo Šeimyniškių gatve. Jis paskambino į policiją ir pasakė, kur važiuoja minėtas „VW“ automobilis, (duomenys neskelbtini) „VW“ automobilis įsuko į požeminį garažą, jie savo automobiliu užblokavo kelią ir laukė policijos. „VW“ vairuotojui nepavykus įvažiuoti į požeminį garažą, išlipo iš mašinos, sunkiai orientavosi aplinkoje, svirduliavo, bandė į kiemą teritoriją patekti pro vartelius. Patekti į teritoriją jam nepavyko, dėl to jis vėl grįžo prie automobilio ir atsisėdo į vidų. Po to į vietą atvyko policija. Visą laiką vairuotoją stebėjo, jų akivaizdoje vairuotojas alkoholio nevartojo Daugiau apie įvykį nieko negali pasakyti (b. l. 25-27).

Liudytojas E. Ž., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su draugu E. K. važiavo Šeimyniškių g. su jo automobiliu „Mercedes-Benz“, sankryžoje Konstitucijos-Kalvarijų g. sustojo prie draudžiamo raudonos spalvos šviesoforo signalo. Priekyje jų automobilio stovėjo automobilis „Volkswagen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, visi automobiliai važiavo, bet prieš juos stovintis automobilis „Volkswagen“ stovėjo vietoje ir nepajudėjo, jis panaudojo garsinį signalą, priekyje stovintis automobilis pavažiavo iki kitos sankryžos Šeimyniškių-Slucko ir vėl sustojo. Tada jie su draugu E. išlipo iš automobilio ir priėjo prie „VW“ automobilio vairuotojo. Jis pabeldė į langą, bet vairuotojas pažiūrėjo į juos ir pradėjo važiuoti. Pavažiavęs porą metrų jis vėl sustojo ir jie su draugu vėl priėjo prie automobilio, vairuotojas atidarė langą. Jis paklausė, ar viskas gerai, vairuotojas atsakė taip. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, paklausė, ar jis vartojo alkoholį, vairuotojas atsakė, kad ne ir nuvažiavo Šeimyniškių gatve. Iškart draugas E. paskambino į policiją, o jis važiavo iš paskos, draugas bendravo telefonu su policija. „VW“ automobilis, (duomenys neskelbtini) įsuko į požeminį garažą, jis savo automobiliu užblokavo kelią ir laukė policijos. „VW“ vairuotojui nepavykus įvažiuoti į požeminį garažą, išlipo iš mašinos, tuo metu draugas E. pradėjo vairuotoją filmuoti savo telefonu. Vairuotojas sunkiai orientavosi aplinkoje, svirduliavo, bandė į kiemo teritoriją patekti pro vartelius. Patekti į teritoriją jam nepavyko ir dar pamatęs, kad yra filmuojamas, grįžo prie automobilio ir atsisėdo vidų. Po to į vietą atvyko policija. Visą laiką vairuotoją stebėjo, jų akivaizdoje vairuotojas alkoholio nevartojo. Daugiau apie įvykį nieko negali pasakyti (b. l. 30-32).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad nuo pagrindinio kelio įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) požeminį garažą, prie požeminio garažo vartų stovi elektrinis automobilis Volkswagen, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), priešais pakeliamus garažo vartus (b. l. 15-22).

Iš Neblaivumo nustatymo akto, taip pat alkotesterio šaknelių matyti, kad pirmuoju tikrinimu 18:10 val. M. V. nustatytas 2,55 prom. neblaivumas, antruoju tikrinimu 18:33 val. nustatytas 2,47 prom. neblaivumas. Nustatyti šie neblaivumo požymiai: nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 33, 34-35, 36).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio Volkswagen Tourer, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra UAB „G.“ (b. l. 45).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, 2025 m. gamybos automobilio Volkswagen Tourer vidutinė kaina su PVM yra 54 800 Eur (b. l. 46).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti BPC centro garso įrašai, sudaryta stenograma. Fiksuota, kaip skambinantysis nurodo, kad pamatė galimai girtą vairuotoją, važiuojantį Konstitucijos prospektu, link Rinktinės gatvės, link Minsko žiedo. Pranešėjas nurodo, kad minimas asmuo važiuoja Volkswagen markės automobiliu, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad išvažinėjo priešpriešais. Iš karto pagalvojo, kad girtas, bet sustojo tiesiog ir užmigo sankryžoje, priėjo prie jo ir jis atsikėlė, nurodo galintis važiuoti iš paskos. Operatorius nurodo, kad sujungs su policija. Sujungus su policija, pranešėjas taip pat nurodo, kad užfiksavo girtą vairuotoją, nuvažiavo per Minsko žiedą. Nurodo automobilio markę, kad užstato jį, nebeišvažiuos, (duomenys neskelbtini). sustojo prie įvažiavimo į pagrindinį parkingą. Nurodo, kad į parkingą neįvažiavo, galimai užmigo, vėliau nurodo, kad išlipa iš automobilio, kažkur išeina (b. l. 48-49).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašai.

Vaizdo įraše „PSS-20250731-180252UTC+0300?“ užfiksuota, kaip šviesiu paros metu pareigūnai atvyksta prie daugiabučio namo. Išlipus vienam iš pareigūnų iš tarnybinio automobilio, matomi du stovintys automobiliai. Vienas jų – mėlynos spalvos „Volkswagen“ markės automobilis, stovintis prie įvažiavimo į namo automobilių stovėjimo vietas. Pareigūnus pasitinka, kaip nustatyta tyrimo metu, M. V. Pareigūnas paklausia, ar jis vairavo „Volkswagen“ markės automobilį, į ką asmuo atsako neigiamai, teigia nežinantis, kas vairavo transporto priemonę. Pareigūnas informuoja, kad bus atliekamas blaivumo patikrinimas. Pareigūnas Nr. 1 paklausia, ar M. V. šiandien vartojo alkoholio, atsako teigiamai. Paklausus, kada tiksliai buvo vartojamas alkoholis, asmuo kelis kartus atsako: „Dabar“, paskui pasako, kad nesvarbu, prieš 10 minučių. Kai pareigūnas Nr. 1 vėl paklausia, ar jis vairavo „Volkswagen“ automobilį, M. V. prisipažįsta, atsako: „vairavau“. 02 min. 40 sek matoma, kad yra tikrinamas M. V. blaivumas. 3 min. 00 sek. matoma, kad pirmojo patikrinimo metu alkotesterio parodymai – 2,55 promilės. M. V. papasakoja, kad važiavo namo, čia gyvena, o važiavo iš darbo, sako, kad dirba čia šalia, prie pat. Kai pareigūnas Nr. 1 fotografuoja „Volkswagen“ automobilį, matomi jo valstybiniai numeriai: (duomenys neskelbtini). 23 min. 45 sek. pareigūnas Nr. 1 prieina prie M. V. antrą kartą patikrinti jo blaivumą. 25 min. 23 sek. girdimi alkotesterio rezultatai – 2,47 promilės.

Įraše „PSS-20250731-180259UTC+0300“ užfiksuota, kaip pareigūnė Nr. 2 prieina prie „Mercedes“ automobilio, kuriame sėdi du vyrai. Tyrimo eigoje nustatyta, kad jie yra liudininkai E. K. ir E. Ž.. Jie kalbasi, bet garsas prastas, girdima, kad vyrai pasakoja, kad M. V. nesilaikė kelių eismo taisyklių, nerodė posūkio signalo. Girdima, kaip pareigūnas Nr. 1 klausia, ar liudininkai turi vaizdo įrašą, į ką pareigūnė Nr. 2 atsako, kad neturi, turi tik mažą dalelę vaizdo įrašo, kuriame matosi tik, kaip jis važiuoja.

Vaizdo įraše „PSS-20250731-180300UTC+0300“ fiksuotas to paties įvykio, tuo pačiu metu kaip ir anksčiau apžiūrėti ir aprašyti vaizdo įrašai, tačiau šis vaizdas filmuojamas kito, pareigūno Nr. 3 kūno kamera.

Vaizdo įraše „PSS-20250731-183252UTC+0300“ matoma, kaip M. V. ieško savo mobiliojo telefono automobilyje, yra akivaizdžiai susijaudinęs, kelis kartus prašo pareigūno jam padėti. 11 min. 00 sek. pareigūnas Nr. 1 atlieka neblaivumo nustatymo aktą. Į įvykio vietą atvyksta M. V. sugyventinė, susirenka daiktus iš automobilio.

Vaizdo įraše „PSS-20250731-190253UTC+0300“ matoma, kaip išvežamas „Volkswagen“ automobilis.

Vaizdo įraše „PSS-20250731-203157UTC+0300“ girdima, kaip pareigūnė Nr. 2 bendrauja su vienu iš liudytojų E. Ž., jis paaiškina, kad gali pateikti tokią pačią informaciją, kaip ir jo draugas. Liudytojas teigia, kad pirmą kartą, kai liudytojai panaudojo garsinį signalą, M. V. iš karto pradėjo važiuoti. Kitą kartą, kai jie sustojo sankryžoje, buvo užmigęs. Liudytojai pagalvojo, kad jam galėjo kažkas atsitikti. Anot E. Ž., M. V. buvo sustojęs ant pėsčiųjų perėjos, o jie laukė žalio šviesoforo signalo. Užsidegus žaliai šviesai, liudytojas pradėjo signalizuoti jam, tačiau pastarasis nereagavo. E. Ž. teigia, kad laikė garsinio signalo mygtuką ranka nuolat, o ne spaudė kelis kartus, kiti vairuotojai gale naudojo garsinius signalus. Toje pačioje sankryžoje, kur buvo signalizuota, E. Ž. priėjo prie M. V. vairuojamo automobilio – matė, kad vairuotojas buvo palenkęs galvą. Jis pastukseno į langą, M. V. pakėlė galvą ir iš karto pradėjo važiuoti. Paklausė M. V., ar jam viskas gerai, jis atidarė langą, pajuto sklindantį alkoholio kvapą. Paklaustas, ar ką nors sakė, liudytojas atsako, kad į klausimą „ar viskas gerai?“, atsakė, jog „viskas gerai“, o paklaustas, ar jis neišgėręs, nieko neatsakė ir pradėjo važiuoti. Po šio įvykio E. Ž. nurodo pasakęs, kad M. V. yra galimai neblaivus vairuotojas, tuomet jo draugas pradėjo filmuoti situaciją, buvo iškviesti policijos pareigūnai. Liudytojas teigia, kad M. V. pirmą kartą pastebėjo važiuojant Konstitucijos prospektu, ties posūkiu į Žaliąjį tiltą, prie statomo naujo pastato. Vėliau sustojimas įvyko ties Konstitucijos pr. sankryžoje link Rinktinės g. O neprivažiavus šviesoforo, ties pėsčiųjų perėja, įvyko dar vienas sustojimas, kuriame buvo naudotas garsinis signalas. Prieš tai liudytojai stebėjo, kaip kelyje vingiavo – važinėjo iš pirmos eismo juostos į antrą ir atvirkščiai. Olimpiečių gatvėje, kai liudytojai užblokavo automobilį, pastarasis kurį laiką sėdėjo transporto priemonėje, tuomet išlipo ir bandė pereiti per tvorą. Tačiau, pamatęs, kad E. Ž. draugas išlipo iš automobilio ir pradėjo jį filmuoti, apsisuko ir grįžo į savo automobilį. Jis liko jame, kol atvyko policijos pareigūnai (b. l. 52-55).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Kaltinamasis M. V. kaltę pripažino visiškai, paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną vartojo alkoholinius gėrimus, švęsdamas akcininko gimtadienį, o paskambinus gyvenimo draugei ir paprašius pagalbos, išvyko namo automobiliu. Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina liudytojų E. K. ir E. Ž. nuoseklūs parodymai, kurie automobiliu važiavo iš paskos ir nurodė matę kaltinamojo vairuojamą automobilį, kuris nejudėjo sustojęs sankryžoje, priėjus prie vairuotojo, pasirodė esantis neblaivus, vėliau užblokavo jam kelią. Minėtas kaltinimo aplinkybes taip pat patvirtina neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys, garso ir vaizdo įrašų protokole užfiksuoti duomenys, kiti rašytiniai teismo ištirti įrodymai.

Kaltinamasis sėdo už transporto priemonės vairo po to, kai vartojo alkoholinius gėrimus, taigi suprato, kad vairuoja transporto priemonę, būdamas neblaivus, ir norėjo taip veikti, ir jo veiksmai pasireiškė tiesiogine tyčia bei atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalies požymius.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamajam pareikštame kaltinime pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, be anksčiau nurodytų aplinkybių, buvo nurodomi abiejų neblaivumo patikrinimų rezultatai, t. y. inkriminuota, jog kaltinamasis vairavo anksčiau nurodytą automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam pareigūnai tikrinimo metu pirmą kartą, t. y. 18:11 val. jo iškvėptame ore nustatė 2,55 promilių etilo alkoholio koncentraciją ir antrą kartą nustatė 2,47 promilių etilo alkoholio koncentraciją. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 punkte nustatyta, kad policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Taisyklių 4 punktu, kaltinime privaloma nurodyti tik kaltinamajam palankesnį (mažesnį) girtumo laipsnį, todėl aplinkybė, jog pirmojo patikrinimo metu M. V. nustatytas 2,55 promilių neblaivumas, šalintina iš kaltinimo. Tokia kaltinimo korekcija nesunkina kaltinamojo padėties bei nepažeidžia jo teisės į gynybą, todėl yra leistina.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Kaltinamojo sugyventinė D. M. pateikė prašymą perduoti M. V. jos atsakomybėn pagal laidavimą, netaikant užstato. Prašyme nurodė, kad kaltinamasis yra jos gyvenimo partneris, kurį pažįsta jau daugiau nei dešimt metų, pažįsta kaip išsilavinusį, atsakingą, rūpestingą ir sąžiningą žmogų. Jis daug dirba, atsakingai žiūri į įsipareigojimus tiek profesinėje veikloje, tiek savo vaikams, yra jų išlaikytojas, kadangi abu šiuo metu studijuoja. Jis taip pat vadovauja įmonei, atsako už verslo rezultatus, darbuotojus, jų vietas. M. V. darbo pobūdis reikalauja nuolatinio bendravimo su įmonės darbuotojais, jis turi vykti į Vilniaus rajone esantį sandėlį, o viešasis transportas šių vietovių nepasiekia. Be to, įmonė šiuo metu išgyvena sudėtingą laikotarpį, sumažėjo verslo apimtys ir pelningumas. Prašyme taip pat nurodo, kad M. V. turi sveikatos problemų dėl atliktų penkių kojų operacijų, dėl ko nėra lengva vaikščioti, periodiškai turi lankytis masažo bei kineziterapijos procedūrose. M. V. yra nepriekaištingos teisinės reputacijos – nebuvo teistas ar baustas, neturėjo problemų su teisėsauga, visada laikėsi įstatymų, visuomenės normų ir elgėsi atsakingai. Jis nuoširdžiai gailisi dėl šio įvykio, labai pergyvena dėl susidariusios situacijos, pripažįsta padarytą klaidą. Yra įsitikinusi, kad tai buvo pavienis, neapgalvotas poelgis, neatspindintis jo asmenybės ar vertybių. Mano, kad yra verta teismo pasitikėjimo, įsipareigoja palaikyti ryšį su kaltinamuoju, užtikrinti, kad jis laikysis visų proceso reikalavimų ir nepažeis įstatymų (b. l. 132-133).

Posėdžio metu D. M. prašymą palaikė. Paaiškino, kad pažįsta M. V. nuo 18 metų, 10 metų artimiau, tai sąžiningas, atviras žmogus, išgyvena, jam šokas. Apie įvykį iš kaltinamojo sužinojo iš karto, paskambino jai. Yra neteista, turi galiojančią administracinę nuobaudą už transporto priemonės pastatymą ne vietoje. Jos įtaka pasireikštų buvimu šalia, kaip įsipareigojimas visiškai nevartoti alkoholio bus vykdomas, bus šalia, su juo. Nepateisina šio įvykio. Matydama, kad šis įvykis paveikė kaltinamąjį, supranta, kad daugiau nepasikartos. Tai pamoka jiems ir jų vaikams. Kaltinamasis negeria stiprių alkoholinių gėrimų, alus, vynas, pora kartų per savaitę. Mano, kad yra kaltinamajam autoritetas. Dėl finansinės padėties nurodė, kad uždirba nepilnai 3 000 Eur, turi butą Klaipėdoje, yra kreditas.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą, ir esant šių sąlygų visumai: visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad M. V. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, savo kaltę dėl padarytos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai dėl jos gailisi, žala padaryta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad jis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1-2 punkte nustatytas sąlygas.

Kaltinamasis savo elgesį įvertino kritiškai, atsakomybės nevengė, teisme pateikė motyvus dėl neteisėtų veiksmų, davė nuoširdžius parodymus viso proceso metu. M. V. elgesys po veikos padarymo, nuoširdus gailestis bei tai, kad supranta savo neteisėto elgesio pasekmes, išgyvena dėl jų, teismui abejonių nekelia. Jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaip minėta, kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi dėl šios veikos, savo veiksmus vertina kritiškai. Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad anksčiau neteistas (b. l. 105-106), administracine tvarka baustas, daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nors padarytas nemažas kiekis pažeidimų, tačiau nei vienas jų nėra susijęs su transporto priemonės vairavimu apsvaigus nuo alkoholio, visos paskirtos baudos yra sumokėtos, o didžioji dalis nusižengimų padaryta 2022 m. ir anksčiau (b. l. 98-104). Kaltinamasis dirba (b. l. 108). Aptartos teigiamai kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad M. V. nėra linkęs pažeisti įstatymų nuostatų, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pažymėtina, jog be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

D. M., padavusi prašymą perduoti M. V. jos atsakomybei pagal laidavimą, yra neteista, dirbanti, AB Artea banko Verslo klientų valdymo departamento direktoriaus charakterizuojama kaip atsakinga, patikima, aukštos reputacijos asmenybė, jos profesinė veikla reikalauja atitikti aukštus kompetencijos bei reputacinius reikalavimus, ji atitinka griežčiausius skaidrumo, patikimumo ir reputacijos kriterijus. Charakteristikoje nurodyta, kad D. M. asmeniniame gyvenime pasižymi sąžiningumu, atsakingumu ir rūpesčiu artimaisiais (b. l. 136). D. M. 2025 m. ir 2024 m. bausta administracine tvarka už transporto priemonės pastatymą, nesilaikant ženklinimo reikalavimų, taip pat 2023 m. buvo patraukta atsakomybėn už leistino greičio viršijimą. Nors administracinės nuobaudos yra galiojančios, vis tik padarytu pažeidimai savo pobūdžiu nelaikytini šiurkščiais, paskirtos baudos yra sumokėtos.

Matyti, kad kaltinamojo ir jo sugyventinės santykiai yra ilgalaikiai, artimi, glaudūs, grįsti tarpusavio pasitikėjimu, laiduotojos teigimu, yra kaltinamajam autoritetas. Duomenys, apibūdinantys laiduotojos asmenybę, požiūris į kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, taip pat aukščiau nurodytos aplinkybės dėl jų nuoširdaus ir artimo tarpusavio ryšio, sudaro pagrindą manyti, kad D. M. yra tinkama laiduotoja, verta teismo pasitikėjimo, jos galimybė daryti kaltinamajam teigiamą įtaką yra reali. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 1-2 dalyje įtvirtintos sąlygos, todėl M. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį D. M. atsakomybei. Visos nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą nustatyti laidavimo terminą vieneriems metams. Įvertinus kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą, pobūdį, taip pat jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, spręstina, jog užstato taikymas šioje byloje netikslingas.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog, kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gegužės 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018).

Pagal susiformavusią teismų praktiką atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą šios kategorijos bylose (dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje), paprastai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, derinant ją su turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemone (priemonėmis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019).

Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju, M. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, vairavo transporto priemonę. Taigi, atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų terminui (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys), jį skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos. Toks terminas nustatytinas įvertinus kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį, kuris ženkliai viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, tai, kad vairavo transporto priemonę Vilniaus mieste, šviesiu paros metu, kuomet eismas, įprastai, yra intensyvus, o jo vairavimas, byloje ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų paaiškinimais (užfiksuota tiek apklausose, tiek ir garso, vaizdo įraše), kėlė pavojų. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad M. V. anksčiau nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi, neabejotinai kritiškai įvertino savo veiksmus. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo nurodytas aplinkybes, susijusias su jo sveikatos būkle dėl anksčiau patirtų operacijų, dėl ko yra kiek apsunkintas judėjimas, taip pat reikalingas nuolatinis lankymasis pas atitinkamus specialistus.

Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo (BK 72 straipsnis) kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimas, pagal teismų praktiką, paliekamas teismo nuožiūrai. Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-86-895/2019).

Bylos duomenimis nustatyta, kad M. V. nusikaltimą, įtvirtintą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas automobilį Volkswagen Touer Pro“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju, minimas automobilis yra nusikaltimo padarymo priemonė, kuriai taikytinas konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė. Jau aptartais veiksmais, vairuodamas automobilį būdamas neblaivus, kaltinamasis sukėlė pavojų tiek savo, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui, sveikatai ar net gyvybei, dėl šių priežasčių, teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimo netaikymas neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo. Pažymėtina, kad teismui nusprendus taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, jis nepatirs iš apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų, t. y. jam nebus skirta bausmė ir jis neturės teistumo.

Pagal BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, tuomet teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2011, 2K-339/2008, 2K-205-628/2018).

Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti atidžiai apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-261-489/2018, 2K-72-489/2020). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018, 2K-191-719/2023).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio savininkas ir valdytojas yra UAB „G.“, t. y. kaltinamojo vadovaujama įmonė. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Sprendžiant turto konfiskavimo klausimą, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, o byloje nesant tokių duomenų, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, Nr. 2K-164-222/2019). Nagrinėjamu atveju, specialisto išvada rengta nebuvo, byloje yra pateikti VšĮ „Emprekis“ duomenys, iš kurių matyti, kad minimo automobilio vidutinė vertė yra 54 800 Eur (su PVM).

Kaltinamojo teigimu, aptariamo automobilio vertė yra mažesnė – jis, priimdamas sprendimą įmonėje įsigyti automobilį, įvertino PVM lengvatą, pagal sąskaitą faktūrą pastarasis kainavo 49 999 Eur (tokie duomenys buvo pateikti ir į bylą, b. l. 129). Be to, yra taikoma ir 4 000 Eur kompensacija (b. l. 130-131), taigi, įvertinus abi lengvatas, transporto priemonė įmonei kainavo 37 000 Eur, o šiuo metu dėl nusidėvėjimo ji dar mažesnė - 35 000 Eur.

Rinkos vertė yra suprantama kaip vertė, kuri turėtų parodyti kainą, už kurią būtų realu turtą įsigyti tam tikru momentu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-628/2018). Teismo vertinimu, aplinkybės, kad bendrovei įsigyjant transporto priemonę taikomos atitinkamos lengvatos ar kompensacijos (kaip matyti, galutinę sumą asmuo nurodė, išskaičiavęs PVM mokestį bei suteiktą kompensaciją), niekaip neįtakoja transporto priemonės vertės nustatymo. Tuo tarpu, automobilio vertė dėl nusidėvėjimo, šiuo atveju, yra grindžiama tik subjektyviu kaltinamojo vertinimu.

Vis dėlto, teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, nustatant transporto priemonės vertę, tikslinga vadovautis ne VšĮ „Emprekis“ vidutinės rinkos vertės skaičiavimu, o byloje pateiktais duomenimis, patvirtinančiais jos įsigijimą, t. y. Moller Auto Vilnius išrašyta sąskaita faktūra, iš kurios matyti, kad transporto priemonės kaina, įskaitant PVM, buvo 49 999 Eur. Nagrinėjamu atveju, minimoje pažymoje yra pateikiama vidutinė rinkos vertė pasirinktų metų automobilio modelio. Tuo tarpu, sąskaita faktūra išrašyta įsigyjant konkretų automobilį, jau vertinant ir jo komplektaciją, įvairius parametrus. Be to, suma, už kurią kaltinamojo vadovaujama bendrovė įsigijo šį automobilį, nėra ženkliai nutolusi nuo minėtos vidutinės rinkos vertės, tad teismas neturi pagrindo abejoti duomenų pagrįstumu ir teisingumu. Taigi, įvertinus tai, kas išdėstyta, spręstina, kad šiuo konkrečiu atveju konfiskuotino turto vertė yra 49 999 Eur.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018).

Nagrinėjamu atveju, bylą nagrinėjantis teismas nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas mažinti išieškotiną sumą. Viena vertus, kaltinamasis charakterizuojamas iš esmės teigiamai – nusikalto pirmą kartą, padarė nesunkų nusikaltimą. Vis dėlto, kaip jau buvo aptarta, kaltinamojo veiksmai kėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, sveikatai ar net gyvybei, jam nustatytas pakankamai didelis apsvaigimo laipsnis. Šiuo gi atveju, kaltinamasis nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų pagrįsti, kad visos aptariamos sumos konfiskavimo sukeltų jam nepakeliamą naštą, būtų neproporcingas. Nors M. V. teigė, jog jo vadovaujamos įmonės veikos pelningumas yra sumažėjęs dėl geopolitinės situacijos, vis tik nurodė, kad tai mokamų atlyginimų dydžio klausimo neįtakojo. Teismui nebuvo pateikti duomenys, kad kaltinamasis turėtų finansinių įsipareigojimų – nors teigė išlaikantis du studijuojančius vaikus, nepateikė duomenų, kokio dydžio išlaikymą teikia ir kaip dažnai, taip pat kokio dydžio išlaidas patiria vykdamas į gydymo įstaigas dėl turimų sveikatos problemų ar kitokiu būdu ją gerindamas. Priešingai, posėdžio metu kaltinamasis, atsakydamas į teismo klausimus, susijusius su jo finansine padėtimi, įvardijo pastarąją kaip „normalią“ ir kad tokios sumos konfiskavimas yra įvykdytinas.

Kaip minėta, jokių išimtinių aplinkybių mažinti konfiskuotino turto vertę teismas nenustatė. Tuo tarpu, didelė transporto priemonės vertė nėra ta aplinkybė, kuri savaime suponuoja būtinybę išieškoti tik dalį transporto priemonės vertės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš kaltinamojo konfiskuotina minimos transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma – 49 999 Eur.

Kadangi nusikalstama veika padaryta stipriai apsvaigus nuo alkoholio, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas 1 metus alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ir kursuose (BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktas, 72⁵ straipsnis).

VI. Dėl proceso išlaidų atlyginimo

Byloje pateikta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 11, 20 punktais, advokatės Danutės Kisinienės teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 225 Eur.

Baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, kad pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.

Baudžiamoji byla teisme gauta su prokuroro pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, todėl gynėjo dalyvavimas buvo būtinas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Spręstina, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą. Įvertinus šias aplinkybes, prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas.

VII. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu M. V. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas (b. l. 71-85), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 – 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. V. , padariusį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, vadovaujantis BK 40 straipsniu, perduodant jį laiduotojos D. M. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

M. V. išaiškinti, kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, ar be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jei tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai D. M., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti M. V. baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2025 m. rugpjūčio 1 d., apie tai pranešant VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, BK 72⁵ straipsniu, paskirti M. V. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojant jį 1 (vienerius) metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ir kursuose.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš M. V. valstybės naudai automobilio „Volkswagen Touer Pro“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 49 999 Eur (keturiasdešimt devynis tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt devynis eurus).

M. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)) – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

M. V. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduotą teismui kartu su baudžiamąją byla, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ ,,Regitra“.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš M. V. nepriteisti.

Kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.