Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Vaclovo Pauliko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Avere“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Corpus A“ ieškinį atsakovui UAB „Avere“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Avere“, prašydamas priteisti iš atsakovo 2 014,33 Eur skolą, 117,10 Eur palūkanas, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad jis nuo 2005-10-26 yra pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpų administratorius pagal su šio pastato statytoju UAB „Žirmūnų vizija“ sudarytą sutartį. Atsakovui nuo 2011-07-20 šiame pastate nuosavybės teise priklauso administracinės patalpos. Atsakovas naudojasi ieškovo teikiamomis bendrojo naudojimo patalpų priežiūros ir administravimo paslaugomis, tačiau už paslaugas, suteiktas laikotarpiu nuo 2012 m. spalio mėn. iki 2014 m. rugsėjo mėn. pabaigos, ieškovui nesumokėjo. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsakovas nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių faktinį paslaugų suteikimą. Ieškovas skaičiuoja antkainį nuo paslaugų, kurias teikia tretieji asmenys, taip elgdamasis neteisėtai. Atsakovui nėra žinoma tiksli suma be antkainio už trečiųjų asmenų suteiktas paslaugas, todėl atsakovas negali atsiskaityti su ieškovu. Atsakovas atsiliepime pateikė jo nuomone teisingą skolos paskaičiavimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-07-30 sprendimu ieškinį visiškai patenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovo 2 014,33 Eur skolą, 117,10 Eur palūkanas, 6 procentų metines procesines palūkanas už priteistą 2 131,43 Eur sumą nuo 2014-11-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 023,65 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas konstatavo, kad tarp šalių susiklostė skoliniai santykiai dėl patalpų administravimo. Abi šalys yra verslininkai, todėl teismas jas laikė lygiavertėmis. Teismas nurodė, kad šiai bylai prejudiciniai faktai yra nustatyti Vilniaus apygardos teismo civilinėse bylose Nr. 2A-489-275/2012 ir Nr. 2A-348-567/2015. Teismas nurodė, kad teismų praktikoje suformuota nuostata, kad namo bendraturtis nėra atleidžiamas nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrą turtą. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atsiskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Sprendžiant pastato namo bendraturčių ginčus, kai pareikštas reikalavimas dėl įstatyminių pareigų vykdymo priteisimo, svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o kurios – bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti. Teismas, įvertinęs šalių atstovų paaiškinimus teismo posėdžio metu, taip pat byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė, kad namo bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo ir priežiūros paslaugas teikia ieškovas UAB „Corpus A“ pagal 2005-10-26 bendradarbiavimo sutartį, sudarytą su statytoju UAB „Žirmūnų vizija“. Teismas padarė išvadą, patvirtintą aukščiau nurodytais įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kad atsakovas, nuosavybės teise valdydamas komercines patalpas, įgijo prievolę apmokėti visas išlaidas, susijusias su teisės aktų nustatytais privalomais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Mokesčiai paskaičiuoti proporcingai pagal atsakovu nuosavybės teise tenkantį plotą (CK 4.84 str.), remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinta metodika, Vilniaus miesto savivaldybės kasmet skelbiamais maksimaliais tarifais. Teikiamų paslaugų kainą sudaro savikaina (išlaidos, tenkančios medžiagoms, darbo įrankiams, mechanizmams), darbo užmokestis darbuotojui, vykdančiam darbus, mokesčiai nuo darbo užmokesčio, administravimo išlaidos, pelnas, pridėtinės vertės mokestis. Pastate daugelis komercinių patalpų savininkų su ieškovu yra sudarę dvišales sutartis dėl pastato administravimo paslaugų teikimo, šiose sutartyse nurodyti paslaugų įkainiai taikomi ir sutarčių nesudariusiems savininkams. Įkainiai skelbiami ir viešai pastate esančioje pranešimų lentoje. Todėl sprendė, kad atsakovui tenka prievolė mokėti už suteiktas paslaugas pagal tuos pačius įkainius. Įkainiai atitinka rinkos kainas, atsakovas, įrodinėdamas tarifų nepagrįstumą, privalo teismui pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad nustatyti mokesčių dydžiai aiškiai skiriasi nuo toje vietovėje esančių kitų namų savininkų nustatytų mokesčių dydžio. Kadangi atsakovas teismui įrodinėjo mokesčių nepagrįstumą tik pateikdamas savo paskaičiavimą, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo nukrypti nuo teismų praktikos, nagrinėjant analogiškas bylas tarp tų pačių šalių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas UAB „Avere“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-30 sprendimą panaikinti dalyje dėl 1 155,80 Eur skolos ir 841,09 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šioje dalyje ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais. Atsakovas sutinka, kad pagal CK 4.76 str., 4.82 str. 1, 3 d. privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas pastatui išlaikyti ir išsaugoti, tačiau ieškovas nepagrindė ieškinio reikalavimų dėl 1 155,80 Eur skolos dalies (kuri susideda už šių paslaugų teikimą - už šiukšlių išvežimą; už priešgaisrinės signalizacijos patikrą; už teritorijos tvarkymą; už bendro naudojimo patalpų valymą; už bendro naudojimo inžinerinės įrangos priežiūra ir ūkvedžio išlaikymą; už papildomus darbus ir medžiagas; už vandenį bendrosioms reikmėms). Ieškovas neįrodė šių sąlygų: neteikė informacijos ir jo taikomų įkainių apskaičiavimo tvarkos, iš kurios būtų galima matyti, ar ieškovo apskaičiuoti įkainiai yra pagrįsti galiojančiomis metodikomis (Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodika, Gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo patalpų eksploatavimo, priežiūros ir profilaktinio remonto darbų išlaidų nustatymo metodika ir kt.). Ieškovas vengė teikti informaciją ir duomenis, kurių pagrindu būtų galima patikrinti įkainių apskaičiavimo pagrįstumą. Ieškovas pateikė tik pirminius apskaitos dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, elektros apskaitos prietaisų skaitiklių rodmenų išklotines ir pan.) be registrų, be mokėtinų sumų paskirstymų ir net be nuoseklių paaiškinimų, kaip jis paskirsto mokėtinas sumas. Todėl teismas ginčijamame sprendime nepagrįstai darė išvadą, kad ieškovas apskaičiavo mokesčius, remdamasis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintomis metodikomis. 2005-10-26 sudarytoje Bendradarbiavimo sutartyje tarp ieškovo UAB „Corpus A“ ir pastato statytojo UAB „Žirmūnų vizija“ įkainiai dėl bendrosios nuosavybės administravimo nėra nurodyti, kiti susitarimai dėl įkainių tarp ieškovo ir UAB „Žirmūnų vizija“ nebuvo sudaryti ir į bylą nebuvo pateikti. Ieškovas ir vėliau įkainių su pastato patalpų savininkais niekada nederino, nors įkainiai keitėsi, balsų dauguma priimtų pastato savininkų sprendimų dėl įkainių nėra. 34,99 Eur suma už šiukšlių išvežimą ir 25,01 Eur už priešgaisrinės signalizacijos patikrą yra nepagrįstos, nes pagal pateiktus pirminius apskaitos dokumentus nustatyta, kad ieškovo faktinės išlaidos šių paslaugų teikimui yra mažesnės, negu reikalaujama mokėti iš atsakovo, atsakovo skaičiavimai pateikti į bylą kartu su 2015-03-30 prašymu. Teismas visiškai neatsižvelgė į svetimo turto administratoriaus prievoles naudos gavėjui reglamentuojančias normas (CK 4.242 str. 1 ir 2 d. bei 4.243 str. 1 d.). Ieškovas už trečiųjų asmenų suteiktas paslaugas (šiukšlių išvežimas, priešgaisrinės signalizacijos priežiūra) reikalauja iš atsakovo mokėti daugiau, negu pats patiria faktinių išlaidų šių paslaugų apmokėjimui. Atsakovo nuomone, ieškovas kaip administratorius negali verstis paslaugų, kurių jis neteikia, perpardavimo veikla ir gauti naudos pastato savininkų sąskaita, šio aspekto teismas nenagrinėjo. Ieškovo veiksmų pasekmės paliečia visus jo administruojamo pastato savininkus, todėl ieškovas pažeidžia ir viešą interesą. Kasacinis teismas 2010 m. balandžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010 nutartyje išaiškino, kad CK 4.82 str. 3 d. pagrindu galima grįsti tik būtinų išlaidų namui išlaikyti ir išsaugoti atlyginimo reikalavimą. Todėl atsakovas privalo padengti tik tiesiogines ieškovo patirtas išlaidas pastato priežiūrai, kai paslaugas teikė trečiasis asmuo, o papildomo antkainio skaičiavimas nuo tų paslaugų, kurias teikia kiti tretieji asmenys, pažeidžia CK 4.242 ir 4.243 str. įtvirtintus principus. CK 4.240 str., 4.242 str. 2-3 d. CK 4.243 str. 1 d. leidžia daryti išvadas, kad turto administratorius (ieškovas) privalo veikti išimtinai naudos gavėjo (atsakovo) interesais ir bet kokie administratoriaus piktnaudžiavimai jam suteikiamomis teisėmis turi sukelti atitinkamas teisines pasekmes. Šie klausimai nebuvo nagrinėjami teismų anksčiau kitose civilinėse bylose Nr. 2A-489-275/2012 ir Nr. 2A-348-567/2015 priimtuose sprendimuose, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą. Todėl ankstesnėse bylose teismų pateiktas ginčo teisinis vertinimas nėra išsamus ir šiuo atveju negali būti taikomas atsakovo atsikirtimams į ieškinį atmesti. Dėl 138,38 Eur teritorijos tvarkymo; 299,88 Eur bendro naudojimo patalpų valymo; 374,84 Eur bendro naudojimo inžinerinės įrangos priežiūros ir ūkvedžio išlaikymo; 260,35 Eur papildomų darbų ir medžiagų; 22,35 Eur vandens bendrosioms reikmėms pardavimo kainos. Kadangi 2005-10-26 sudarytoje bendradarbiavimo sutartyje įkainiai dėl bendrosios nuosavybės administravimo nėra nurodyti, atsakovas įdėjo daug pastangų, kad gautų iš ieškovo duomenis, kurių pagrindu būtų galima patikrinti ieškovo taikomus įkainius. Ieškovas vengė teikti informaciją, teikė tik pirminius dokumentus ir visą duomenų apibendrinimo, jų susisteminimo bei visą įkainių pagrįstumo tikrinimo naštą permetė atsakovui, kuris buvo priverstas pats atlikti skaičiavimus. Todėl atsakovas, neturėdamas žinių ir įgūdžių, padarė tam tikrų skaičiavimo klaidų. Tačiau teismas nepagrįstai visus atsakovo paskaičiavimus paneigė, o ieškovo nurodytus įkainius laikė teisingais. Pagal iš ieškovo gautus pirminius dokumentus atsakovui pavyko patikrinti tik 858,53 Eur administravimo išlaidų sumos pagrįstumą, kurią sudaro atlygis ieškovui už administravimą, dalis reikalaujamos mokėti sumos už šiukšlių išvežimą, priešgaisrinės signalizacijos patikrą, visa suma už bendro naudojimo patalpų apšvietimą, liftų suvartotą elektrą, liftų priežiūrą ir eksploataciją, garažų (parkingų) apšvietimą, vandenį. Likusios administravimo išlaidų sumos, t.y. 1 155,80 Eur, atsakovui nepavyko patikrinti, nes ieškovas nepateikė informacijos ir duomenų, kokios sumos kas mėnesį buvo skirstomos tarp pastato patalpų savininkų, iš ko jos susideda ir kaip buvo išvesti atitinkami įkainiai (pvz., už teritorijos tvarkymą, bendro naudojimo patalpų valymą, ūkvedžio išlaikymą, papildomus darbus ir medžiagas ir pan.).

Ieškovo pareigą teikti išsamią informaciją apie savo kainodarą nustato Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 7.9. p., Gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo patalpų eksploatavimo, priežiūros ir profilaktinio remonto darbų išlaidų nustatymo metodikos 7 p., pagal kurį eksploatuojanti įmonė privalo tvarkyti atskirą kiekvieno gyvenamojo namo eksploatavimo išlaidų ir sąnaudų apskaitą pagal straipsnius, šios apskaitos rezultatai turi būti skelbiami visiems suinteresuotiems asmenims, atsiskaitantiems už paslaugas su eksploatuojančia įmone, metų pabaigoje eksploatuojanti įmonė informuoja apie surinktas lėšas, skirtas eksploatavimo išlaidoms apmokėti ir nepanaudotą jų likutį ar trūkumą, eksploatuojančių įmonių skelbimo lentose turi būti paskelbta eksploatavimo darbų ir paslaugų nomenklatūra, kiekis, kainos ir tarifai. Įvairūs administravimo tarifai apskaičiuojami vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-06-07 sprendimu Nr.1-1206 patvirtinta „Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodika“. Tačiau nurodyta informacija nebuvo teikiama, ieškovas neturėjo apsiriboti tik registracijos žurnalų ir pirminių dokumentų pateikimu. Ieškovas turėjo pateikti konkrečius skaičiavimus, pagrįstus galiojančiomis metodikomis, kad jo nustatyti tarifai atitinka minėtas metodikas.

Atsakovas nesutinka su priteista 841,09 Eur suma, kurią sudaro ieškovo išlaidos papildomų paaiškinimų parengimui ir papildomų įrodymų pateikimui (darbų registracijos žurnalų, PVM sąskaitų faktūrų, elektros skaitiklių parodymų, kadangi šios išlaidos yra už pateiktą informaciją, kurią ieškovas kaip svetimo turto administratorius privalo suteikti atsakovui (turto savininkui) pagal teisės aktų reikalavimus. Ieškovas privalo teikti informaciją ir paaiškinimus apie administravimo išlaidas, atrinkti konkrečius duomenis iš apskaitos, pateikti mokėtinų sumų paskirstymą ir pan. Tokios informacijos iki civilinio ieškinio pareiškimo ieškovas neteikė, o pateikė tik byloje, ir tik pirminius apskaitos dokumentus bei šią informaciją per bylinėjimosi išlaidų institutą padarė mokama. Ieškovas piktnaudžiavo teise, reikalaudamas atlygio bylinėjimosi išlaidų forma už tokio pobūdžio informacijos pateikimą. Ieškovas piktybiškai nevykdė savo prievolių. Keletas parengiamųjų teismo posėdžių įvyko dėl to, kad ieškovas neteikė atsakovo prašomos informacijos.Ieškovas UAB „Corpus A“ su apeliaciniu skundu nesutiko, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais. Prejudicinę galią šalims turi įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 2A-489-275/2012, 2A-348-567/2015, šiose bylose atsakovas dalyvavo trečiojo asmens teisėmis. Teismas pagrįstai nurodė, kad prejudicinės aplinkybės ir įsiteisėjusių nutarčių teisinis vertinimas nekelia abejonių, t.y. atsakovas, kaip komercinių patalpų ((duomenys neskelbtini)) savininkas įgijo prievolę proporcingai prisidėti prie bendro naudojimo objektų išlaikymo (duomenys neskelbtini), kurių administratorius yra ieškovas. Atsakovas neįrodė, kad skola už suteiktas bendrojo naudojimo patalpų administravimo paslaugas dėl patalpų yra per didelė, taip pat nėra jokių duomenų, kad ieškovas būtų taikęs diskriminacines ar didesnes nei rinkoje esančias patalpų administravimo kainas. Ieškovo kainodara, pelno marža nėra šio ginčo nagrinėjimo dalykas. Be to, pats atsakovas pripažino, kad byloje padarė skaičiavimo klaidų, todėl apeliacinis skundas nepagrįstas. Atsakovas, nesutikdamas su skola dėl šiukšlių išvežimo ir priešgaisrinės signalizacijos, nepagrįstai remiasi CK 4.242 str. interpretacija, nors šios normos taikymo ir pažeidimo nepagrindė konkrečiais argumentais ir įrodymais. Šalims prejudicinę galią turinčiuose įsiteisėjusiuose sprendimuose Nr. 2A-489-275/2012, 2A-348-567/2015 CK 4.242 str. ir CK 4.243 str. taikymo klausimai buvo keliami, tačiau teismai argumentaciją laikė nepagrįsta, todėl tai patvirtina, kad CK 4.242 str. ir CK 4.243 str. normų taikymas šiame ginče neturi pagrindo. Taip pat atsakovas byloje neįrodinėjo, kad ieškovas paslaugas būtų teikęs neapdairiai, nesąžiningai ar ne naudos gavėjo interesais, ar kad būtų panaudojęs patalpas savo asmeniniams interesams tenkinti. Todėl atsakovo argumentai, remiantis kito asmens turto administravimo principais yra nesusiję su bylos dalyku ir atsakovo skolos ieškovui faktu. CK 4.243 str. reglamentuoja interesų konflikto situaciją, kurios byloje akivaizdžiai nėra. Taip pat ieškovas nesutinka su atsakovo prielaida, kad teikdamas administravimo paslaugas, ieškovas negali gauti pelno, nes ji prieštarauja teisės normoms. Ieškovas yra verslo siekiantis juridinis asmuo, todėl turi teisę į pelną (CK 2.34 str. 3 d.). Be to ir Tarifų apskaičiavimo metodika, kurią nurodo ir pats atsakovas, ne tik nedraudžia, bet remiantis metodikos 9 p., apskaičiuojant administravimo išlaidas, leidžia atsižvelgti į pelną. Taip pat atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad ieškovas būtų taikęs nepagrįstai aukštus, rinkos kainų neatitinkančius įkainius (CPK 178 str.). Kadangi atsakovas pats pripažino, kad neturėdamas žinių ir įgūdžių, padarė tam tikrų skaičiavimo klaidų, todėl teismas turėjo pagrindą atmesti atsakovo paskaičiavimus kaip nepagrįstus ir sprendime pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo nukrypti nuo įsiteisėjusių teismų nutarčių (Nr. 2A-489-275/2012, 2A-348-567/2015). Be to, ieškovas 2015-03-03 paaiškinimuose raštu pateikė atsakovui taikytinų tarifų paaiškinimus, o atsakovo skaičiavimo klaidos buvo išsamiai aptartos ieškovo 2015-04-09 rašytiniuose paaiškinimuose. Ieškovas paaiškinimais įrodė, kad fiksuoti tarifai dėl komunalinių atliekų tvarkymo ir priešgaisrinės apsaugos patikros taikomi analogiški, kaip ir kitiems patalpų savininkams, kurie yra pasirašę sutartis su ieškovu daugiau kaip 10 metų. Ieškovo pateikti skaičiavimai taip pat patvirtina, kad ieškovas už elektros paslaugas mokamuosiuose pranešimuose nurodė net mažesnes sumas (933,68 Lt), nei apskaičiavo atsakovas (936,41 Lt), mokėtinos sumos paskirstomos pagal faktines išlaidas ir AB „LESTO“ bei nepriklausomų elektros energijos tiekėjų išrašytas sąskaitas be jokio antkainio.Atsakovas ginčija skolą ieškovui už teritorijos tvarkymą, patalpų valymą, inžinerinės įrangos priežiūrą, ūkvedžio išlaikymą, papildomų darbų ir medžiagų, vandens pardavimo tuo pagrindu, kad atsakovas tariamai pateikė nepakankamai informacijos apie savo kainodarą. Teismas nustatė, kad taikomi įkainiai viešai buvo skelbiami patalpose esančioje skelbimų lentoje. Atsakovas pripažįsta, kad ieškovas pateikė pirminę dokumentaciją, registracijos žurnalus ir kitus įrodymus, kurie jau buvo išvardyti šio atsiliepimo pradžioje. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovo taikyti įkainiai viršija Vilniaus m. savivaldybės kasmet skelbiamus ir viešai prieinamus maksimalius įkainius. Atsakovas neįrodė poįstatyminių aktų, kuriuos nurodė savo apeliaciniame skunde, pažeidimo. Atsakovas, siekdamas paneigti ieškinį, turėjo pateikti objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas faktiškai paslaugų nėra suteikęs, kad paslaugų kokybė, apimtis ir taikyti įkainiai yra nepagrįsti arba neatitinka rinkos kainų. Tačiau byloje atsakovas neginčijo paslaugų nei suteikimo fakto, nei kokybės, nei apimties, o su ieškovo taikytais įkainiais nesutinka, nepateikęs jokių objektyvių įrodymų. Mokamuosiuose pranešimuose yra konkrečiai nurodytas patalpų savininkams taikomas paslaugų tarifas, kuris dauginamas iš 60,41 kv.m., t.y. atsakovui priklausančių patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), naudingojo ploto. Spręsdamas įrodinėjimo naštos paskirstymo klausimą, kasacinis teismas formuoja praktiką, kad PVM sąskaitos faktūros, mokėjimo pranešimai, elektros parodymai ir kitų dokumentų visuma ginčuose tarp bendrojo naudojimo patalpų administratorių ir nemokančių už paslaugas savininkų yra pakankami įrodymai skolos faktui ir dydžiui pagrįsti. Deklaratyvūs teiginiai apie galimai neteisingus skaičiavimus neįrodo ieškinio nepagrįstumo. Atsakovo nuomone, teismas neturėjo priteisti 841,09 Eur bylinėjimosi išlaidų už rašytinių paaiškinimų ir papildomų įrodymų pateikimą teismui, kadangi pareiga teikti informaciją kyla poįstatyminių teisės aktų pagrindu. Tačiau rašytiniuose paaiškinimuose pateikta teisinė motyvacija papildomai patvirtino ieškinio pagrįstumą ir padėjo teisingai išnagrinėti bylą. Atsakovas apskritai neginčija priteistų bylinėjimosi išlaidų neatitikimo rekomendacijoms, todėl apeliacinio skundo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų yra nepagrįsta. Be to, dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo yra atsakingas pats atsakovas, nes jis turėjo visas galimybes grąžinti skolą iki ieškinio pateikimo dienos. Taip pat apeliaciniu skundu atsakovas pripažino ieškinio pagrįstumą dalyje dėl 975,63 Eur, t.y. dėl šios ieškinio dalies atsakovas neteikė apeliacinio skundo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 str. 1 ir 2 d. nustato bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d.). Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.Bylos duomenimis, ieškovas UAB „Corpus A“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Avere“, prašydamas priteisti iš atsakovo 2 014,33 Eur skolą, 117,10 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu 2015-07-30 sprendimu ieškinį visiškai patenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovo 2 014,33 Eur skolą, 117,10 Eur palūkanas, 6 procentų metines procesines palūkanas už priteistą 2 131,43 Eur sumą nuo 2014-11-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 023,65 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo – dalies patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininko – pareigos sumokėti ieškovui – namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratoriui – skolos dalies (1 155,80 Eur) už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas ir bylinėjimosi išlaidų dydžio. CPK 182 str. 2 p., išreiškiančiame pozityvųjį res judicata poveikį, nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti, t.y. teismo sprendimas gali būti kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Aiškindamas CPK normas dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinis teismas laikosi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, byla Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, byla Nr. 3K-3-37/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras ir kt. v. UAB „Naigeda“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-306/2010; kt.). Vadovaujantis šiais išaiškinimais, teisėjų kolegija daro išvadą, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė prejudicinio sprendimo galią reglamentuojančias teisės normas. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šiai bylai prejudiciniai faktai nustatyti Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-489-275/2012 (tarp ieškovo ir atsakovo kilusį ginčą išnagrinėjus apeliacinėje instancijoje), o Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-348-567/2015, kurioje ieškovas buvo UAB „Corpus A“, o UAB „Avere“ – trečiasis asmuo, patvirtintas toks pat teisinis vertinimas. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadas, kad ieškovas įgijo prievolę apmokėti visas ieškovo išlaidas už patalpų administravimą, o atsakovas nepaneigė ieškovo reikalaujamos skolos, ir priteisdamas visą ieškovo reikalaujamą skolą, nepagrįstai nurodė, kad jo išvadas patvirtina nurodyti įsiteisėję teismų sprendimai, t.y. visiškai nevertindamas kilusio ginčo specifikos (skiriasi pažeidimo padarymo laikas, šalių procesinė padėtis, kas turi esminę reikšmę nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui). Pažymėtina, kad nurodytose bylose atsakovė buvo T. P. (t.y. buvusi patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė), taip pat skiriasi laikotarpiai, už kuriuos buvo prašoma priteisti skolą. Be to, teismai nenagrinėjo šioje byloje keliamo esminio klausimo dėl ieškovo taikomo papildomo atlygio nuo tiesioginių paslaugų tiekėjų sąskaitų aktualiu laikotarpiu teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas neneigia fakto, jog jis paskaičiavo atlygį nuo tiesioginių paslaugų teikėjų sąskaitų, o atsakovas šioje byloje ginčija tokio ieškovo elgesio teisėtumą, t.y. atsakovas daro išvadą, kad ieškovas veikė ne administruojamo turto naudos gavėjų, bet savo asmeniniais, interesais, tuo pažeisdamas CK 4.242 str. 1 ir 2 d. bei 4.243 str. 1 d. nuostatas, bei siekė nepagrįstai praturtėti, todėl, atsakovo nuomone, jo ieškinys šioje dalyje turėjo būti atmestas. Pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju privalėjo atskleisti visas šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes: kokią ginčo sumą sudaro papildomas atlygis nuo tiesioginių paslaugų tiekėjų sąskaitų; kokiu pagrindu jis buvo paskaičiuotas ir pagrįstas; ar atsakovas tinkamai buvo apie jį informuotas ir supažindintas; ar šio mokesčio dydis kildinamas iš administracinio akto; teismas netyrė, ar apskritai yra pagrįsti ieškovo skaičiavimai (tarifai); visiškai nevertino ir nelygino atsakovo pateiktų skaičiavimų; be to, teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių (CPK 12, 178 str.), kadangi būtent ieškovas turi įrodyti savo reikalaujamo priteisti papildomo atlygio teisėtumą ir jį konkrečiai pagrįsti teisės aktų nuostatomis, nes priešinga išvada iš esmės paneigtų atsakovo teisę į realią teisminę gynybą (CPK 5 str.). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas nuorodas į minėtas civilines bylas Nr. 2A-489-275/2012 ir Nr. 2A-348-567/2015, sprendimą grindė iš esmės šiose bylose nurodytais motyvais. Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, neatskleidė nagrinėjamo ginčo esmės, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, o tik nepagrįstai vadovavosi ankstesnių teismų sprendimais ir motyvais (civilinėse bylose Nr. 2A-489-275/2012 ir Nr. 2A-348-567/2015), o apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti šių proceso teisės pažeidimų, kadangi reikalavimų pagrįstumo nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų faktiškai naują bylos nagrinėjimą, be to, dalyvaujantiems byloje asmenims būtų užkirstas kelias pasinaudoti apeliacijos teise. Todėl skundžiama sprendimo dalis dėl priteistos 1 155,80 Eur skolos ir 841,09 Eur bylinėjimosi išlaidų naikinama ir ši bylos dalis grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. sprendimo dalį dėl priteistos 1 155,80 Eur skolos ir 841,09 Eur bylinėjimosi išlaidų, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.