- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-07
- Bylos Nr.
- 2A-348-567/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Atsakovas
- T. P.
- Ieškovas
- UAB „Corpus A“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Avere“
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą atsakovės T. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2799-294/2014 pagal ieškovo UAB „Corpus A“ ieškinį atsakovei T. P., trečiajam asmeniui UAB „Avere“, dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti 2685,73 Lt skolą, 286,51 Lt palūkanų, 5 % dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas yra pastato (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpų administratorius. Atsakovei nuo 2007-06-11 iki 2011-07-20 nuosavybės teise priklausė patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Atsakovė nemokėjo už teikiamas bendro naudojimo patalpų administravimo paslaugas. Už paslaugas iki 2010-01-31 skola iš atsakovės buvo priteista. Nuo 2010-02-01 iki 2011-07-20 ieškovas suteikė paslaugas ir išrašė PVM sąskaitas faktūras 2742,86 Lt sumai. Dalis sumos, perleidus patalpų nuosavybės teisę, perrašyta naujajam savininkui – trečiajam asmeniui UAB „Avere“. Iš viso skolą sudarė 2685,73 Lt. Pažymėjo, kad bendro naudojimo patalpų dalis apskaičiuota proporcingai pagal priklausiusio turto ir viso pastato ploto santykį (LR CK 4.76 str., 4.82 str. 5 d., 4.83 str. 3 d., 6.210 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepateikė informacijos apie įkainius, apie konkrečias paslaugas ir kokiu būdu buvo pasirinktas, kaip paslaugų teikėjas. Ieškovas nėra pateikęs išsamaus teikiamų paslaugų įkainių pagrindimo, sutarčių su paslaugų teikėjais. Nurodė, kad nuo 2007-06-27 iki 2011-07-20 atsakovė buvo komercinių patalpų savininkė. Nuo 2008-01-01 iki 2011-07-20 patalpos buvo išnuomotos trečiajam asmeniui UAB „Avere“. Pažymėjo, kad nėra sudariusi jokios rašytinės sutarties dėl patalpų administravimo su ieškovu, todėl mano, kad jokie teisiniai santykiai jų nesieja. Nurodė, kad ieškovas yra neteisėtas administratorius, o jo tarifai yra neaiškūs. Nurodė, kad ji privalo sumokėti tik už konkrečių tiekėjų faktiškai patirtas išlaidas, t.y. už šiukšlių išvežimą, už liftų techninę priežiūrą, už bendro apšvietimo paslaugas ir pan. Ieškovui atlygis nepriklauso (LR CK 4.76 str., 4.82 str. 3 d., 4.240 str., 4.242 str. 2 d., LR CPK 178 str.).
Trečiasis asmuo UAB „Avere“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad įrodymais pagrįsti įkainiai neatitinka reikalaujamų priteisti sumų. Pažymėjo, kad papildomi darbai turėtų būti įtraukti į daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašą, jų kaina jau turi būti įtraukta į tarifą už bendro naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą, todėl atsakovė už juos neturėtų papildomai mokėti. Teigė, kad ieškovas, kaip administratorius, neveikia naudos gavėjo – atsakovės interesais, piktnaudžiauja savo teisėmis (LR CK 1.5 str., 1.137 str., 4.75 str. 1 d., 4.82 str. 3 d., 4.84 str. 2 d., 4.85 str., 4.240 str., 4.242 str., 4.243 str., LR CPK 199 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-03-25 sprendimu nusprendė ieškovo UAB „Corpus A“ ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam iš atsakovės T. P. 2685,73 Lt skolą, 286,51 Lt palūkanų, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą 2972,24 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teismo dienos 2013-02-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4356 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus numato Aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:202 “Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ 26 punktas, kuriame nurodyta, kad gyvenamojo namo priežiūrą organizuoja namo savininkas, bendraturčiai ar pastarųjų įgaliotas atstovas. Namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo ir priežiūros paslaugas nuo 2005 m. įsipareigojo teikti ieškovas UAB „Corpus A“ pagal 2005-10-26 bendradarbiavimo sutartį, sudarytą su statytoju UAB „Žirmūnų vizija“. Atsakovė paaiškino, kad namo butų savininkai bendrijos nėra įsteigę ir dėl namo bendrojo naudojimo objektų valdymo sprendimo CK 4.85 str. nustatyta tvarka nėra priėmę, Vilniaus miesto savivaldybės administracija namui administratoriaus nėra paskyrusi. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė, nuosavybės teise valdydama komercines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), įgijo prievolę apmokėti visas išlaidas, susijusias su teisės aktų nustatytais privalomais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Teismas konstatavo, kad ieškovas pagrįstai reikalavo, jog atsakovė apmokėtų susidariusias skolas už eksploatacines, administravimo išlaidas. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė ir trečiasis asmuo neįrodė, kad mokesčiai apskaičiuoti netinkamai ar nepagrįstai. Visos byloje esančios PVM sąskaitos–faktūros, kurias pateikė ieškovas, pagrindžia ieškovo reikalavimą dėl susidariusio įsiskolinimo už bendro naudojimo įrenginių priežiūrą ir aptarnavimą. Atsižvelgdamas į tai, kad ginčo sąskaitose-faktūrose nurodytos patalpos priklauso atsakovei, patalpų nuomininkui nemokant už suteiktas paslaugas, atsakovė privalo apmokėti už bendrosioms patalpoms faktiškai patiektą ir suvartotą elektros energiją, šiukšlių išvežimą ir kitas paslaugas (LR CK 4.83 str. 4 d., 4.85 str., 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., 6.261str., LR CPK 79 str., 93 str., 98 str., 259 str., 260 str., 268 str., 270 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, prašydama:
1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-25 sprendimą dalyje dėl 443,13 Lt skolos ir 286,51 Lt palūkanų ir ieškinį šioje dalyje atmesti;
2) priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas: žyminį mokestį bei advokato teisinėms paslaugoms apmokėti;
3) nesant pagrindo sprendimo panaikinimui/pakeitimui – sumažinti bylinėjimosi išlaidų dydį nuo 4356 Lt iki 3600 Lt (PVM apimtimi). Nurodė, kad ieškovas neteisėtai skaičiuoja papildomą antkainį nuo teikiamų paslaugų kainos, kadangi gauna atskirą atlygį už pastato administravimą. Ieškovė nesutinka su nustatytais tarifais už šiukšlių išvežimą, bendro naudojimo patalpų apšvietimą, liftų suvartotą elektrą, priešgaisrinės signalizacijos patikrą, liftų priežiūrą ir eksploataciją. Atsakovė teigė, kad ieškovo PVM sąskaitose – faktūrose nurodytas sumas, padalinus iš pastato (duomenys neskelbtini), naudingojo ploto, buvo nustatyta, kad už suteiktas paslaugas ieškovas reikalauja mokėti 415,14 Lt daugiau, negu patiria faktinių išlaidų šių paslaugų apmokėjimui, taip pat nepagrįstai reikalauja mokėti už įvairius papildomus darbus 27,99 Lt sumą. Atsakovė nurodė, kad pastato administratoriaus gaunama nauda negali būti priskiriama prie namui išlaikyti ir išsaugoti būtinų išlaidų, todėl ieškovas neturi teisės reikalauti mokėti nurodytas sumas (LR CK 4.76 str., 4.82 str. 3 d., 4.240 str., 4.242 str. 2 d., LR CPK 301 str., 326 str.).
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „Avere“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį tenkinti ir priteisti iš ieškovo trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad palaiko atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytus teiginius ir argumentus. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino atsakovės pateiktų paaiškinimų ir paskaičiavimų dėl taikomų tarifų dydžio. Nesutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta prezumpcija, kad ieškovas teisingai tvarko buhalterinę apskaitą ir jo pateikti apskaitos duomenys yra teisingi. Nurodė, kad PVM sąskaitos – faktūros išrašymas yra vienašalis aktas, sukuriantis šį mokestinį dokumentą išrašiusiam asmeniui prievolę sumokėti nustatyto dydžio mokestį valstybei, tačiau vien šio dokumento pagrindu civiliniai teisiniai santykiai tarp šalių neatsiranda. Pažymėjo, kad ieškovo sąžiningumu, apskaičiuojant bei paskirstant mokesčius patalpų savininkams, verčia abejoti tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas vengė pateikti išorinių paslaugų teikėjų ieškovui išrašytas PVM sąskaitas – faktūras už suteiktas paslaugas ir atliktus darbus (LR CK 4.82 str. 3 d., 4.84 str. 2 d., 4.85 str., 4.240 str., 4.242 str., 4.243 str., LR CPK 301 str., 326 str. 1 d. 2 p.).
Ieškovas UAB „Corpus A“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-25 sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad patalpų administravimo tarifai buvo nustatyti nuo pat pirmos paslaugų teikimo dienos ir nurodomi mokamuosiuose pranešimuose, kurie kiekvieną mėnesį pateikiami kiekvienam pastate esančio buto savininkui. Pastovūs paslaugų tarifai nekito visą paslaugų teikimo laikotarpį. Atsakovė nuo pat patalpų įgijimo pradžios žinojo apie taikomus tarifus. Pastovūs tarifai taikomi paslaugoms: administravimas ir pastato konstrukcijų priežiūra; teritorijos tvarkymas; bendro naudojimo patalpų valymas; bendro naudojimo inžinerinės įrangos priežiūra; priešgaisrinės signalizacijos patikra; liftų priežiūra ir eksploatacija; šiukšlių išvežimas. Kintami paslaugų tarifai taikomi šioms paslaugoms: bendro naudojimo patalpų apšvietimas; liftų suvartotai elektrai; papildomi darbai ir medžiagos, vandens suvartojimas. Visos sumos už paslaugas, kurių tarifai yra kintantys, yra paskirstomos proporcingai, t. y. faktiškai patirtų išlaidų sumą padalinus iš bendro namo ploto, gaunamas tą mėnesį visiems savininkams taikytinas tarifas, kurį sudauginus su konkrečiam savininkui priklausančių patalpų plotu, gaunama mėnesinė įmoka, mokėtina už suteiktas paslaugas. Ieškovas nurodė, kad atsakovės paskaičiuotos sumos yra klaidingos. Atsakovė nenurodo, kokiu būdu paskaičiuoja ginčijamą sumą (LR CK 4.76 str., 4.82 str. 5 d., 4.83 str. 3 d., 6.210 str. 1d., LR CPK 326 str.).
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė prašymą dėl 893,63 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo iš atsakovės T. P. (3 t., b. l. 103-107, 132-135).
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „Avere“ pateikė prašymą dėl 398,23 EUR (1375 Lt) bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kurias patyrė, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (3 t., b. l. 109-114).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas. Nagrinėjamu atveju byloje yra kilęs ginčas dėl bendraturčio pareigos išlaikyti bendrą turtą ir apmokėti su tuo susijusias išlaidas, kai bendraturtis yra fizinis asmuo, kuris nuosavybės teise turėjo administracines patalpas.
Nustatyta, kad pagal 2005-10-26 bendradarbiavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo UAB „Corpus A“ ir statytojo UAB Žirmūnų vizija (b. l. 7-9) buvo susitarta, kad UAB „Corpus A“ vykdys daugiabučio pastato su administracinėmis patalpomis (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės objektų administravimą.
Nuo 2007-07-03 iki 20011-07-20 atsakovė T. P. nuosavybės teise (1 t., b.l. 10-11) valdė 60,41 kv.m bendro ploto administracines patalpas (duomenys neskelbtini). Šalys neginčija aplinkybės, kad atsakovė patalpas įsigijo, praėjus 2 metams nuo paslaugų teikimo pradžios, kad 2007-06-11 statybų sutarties 6.6 punkte numatyta atsakovės pareiga mokėti už teikiamas paslaugas.
Ieškovas į bylą pateikė PVM sąskaitas – faktūras, patvirtinančias atsakovės 2685,73 Lt skolą už suteiktas paslaugas už laikotarpį nuo 2010-02-01 iki 2011-07-20 (1 t., b.l. 14-48).
Ta aplinkybė, kad 2005-10-26 bendradarbiavimo sutartis, sudaryta tarp ieškovo UAB „Corpus A“ ir statytojo UAB Žirmūnų vizija, nėra išviešinta viešame registre, savaime nedaro šios sutarties negaliojančia ir nepanaikina atsakovės pareigos nuo 2010-02-01 iki 2011-07-20 dalyvauti, išlaikant bendrą turtą, nes byloje nėra duomenų dėl 20007-06-11 statybų sutarties 6.6 punkto panaikinimo ar pakeitimo (numatančio atsakovės pareigą mokėti už teikiamas paslaugas).
Nagrinėjamu atveju atsakovė ginčija sprendimo dalį dėl 443,13 Lt skolos ir 286,51 Lt palūkanų priteisimo, nurodydama, kad ieškovas netinkamai paskaičiavo 146,63 Lt už liftų priežiūrą, 97,79 Lt už šiukšlių išvežimą, 37,30 Lt už priešgaisrinės signalizacijos priežiūrą, 133,42 Lt už bendro naudojimo patalpų ir liftų sunaudotą elektros energiją, 27,99 Lt už papildomus darbus.
Pagal įsiteisėjusią Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2012-07-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-489-275/2012 (1 t., b.l. 85-90) nustatyta, kad ieškovas administravimo paslaugas teikia pagal tarp ieškovo UAB „Corpus A“ ir statytojo UAB Žirmūnų vizija sudarytą 2005-10-26 bendradarbiavimo sutartį, kad atsakovė, ginčydama tarifų dydį, turi procesinę pareigą teikti įrodymus, kad tarifai neatitinka rinkoje esančių kainų (LR CPK 18 str., 182 str. 2 p.)
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėta 2005-10-26 bendradarbiavimo sutartis ir 2007-06-11 statybų sutarties 6.6 punkto nuostatos nėra panaikintos, pakeistos ar nuginčytos nustatyta tvarka, todėl atsakovei nepateikus įrodymų, kad tarifai neatitinka rinkoje esančių kainų, apeliacinės instancijos teismas nevertina tarifų pagrįstumo, kurių dydžiai taikomi vienodi visiems namo patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, ar yra pasirašytos individualios sutartys su ieškovu.
LR CK 4.82 straipsnio 1 dalis nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kitokia įranga. Pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad namo bendraturtis nėra atleidžiamas nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrą turtą. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atsiskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.
Bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Sprendžiant pastato namo bendraturčių ginčus, kai pareikštas reikalavimas dėl įstatyminių pareigų vykdymo priteisimo, svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o kurios - bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti. Teismas pažymi, kad apeliantės pareiga mokėti mokesčius už pastato bendro turto priežiūrą grindžiama aukščiau minėtomis teisės normomis, 2005-10-26 bendradarbiavimo sutartimi ir 2007-06-11 statybų sutarties 6.6 punkto nuostatomis.
Apeliantės argumentai dėl šalių rungimosi, dispozityvumo, lygiateisiškumo ir teisės į nešališką teismą principų, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo grindžiami apeliantės tvirtinimu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino atsakovės išdėstytų argumentų ir pateiktų įrodymų dėl ieškovo reikalaujamų mokėti mokesčių tarifų neteisėtumo bei nepagrįstumo ir, be to, atmetė šiuos, neišdėstydamas jokių tokio sprendimo argumentų.
Teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies turinys neteikia pagrindo konstatuoti, kad šį procesinį sprendimą priėmęs teismas, spręsdamas, ar atsakovė skolinga ieškovui už jo suteiktas paslaugas skundžiamame teismo sprendime įvardytą pinigų sumą, apskaičiuotą pagal galiojančius įkainius, kurie nėra nuginčyti nustatyta tvarka, bei vertindamas šiam klausimui išspręsti reikšmingus šalių pateiktus duomenis, pažeidė apeliaciniame skunde nurodytus principus ir CPK normas.
CPK 178 straipsnyje suformuluota pagrindinė įrodinėjimo pareigos taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Byloje konstatuota, kad ieškovo nurodyti atsakovei taikomi tarifų dydžiai yra pagrįsti faktinėmis ieškovo išlaidomis, kurių atsakovė ilgą laiką neapmoka. Tuo tarpu apeliantė neįrodė, kad nėra skolinga ieškovui už jo suteiktas paslaugas pagal apelianto ginčijamą sumą.
Aiškinant įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 185 straipsnyje, taip pat pažymėtina, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina, taip pat sprendžia, kurie šalių nurodomi argumentai bei pateikiami duomenys yra susiję su byloje nustatinėjamų faktų (įrodinėjimo dalyko) esme, taigi ir reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti, tik teismas. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės nereikalauja, kad absoliučiai visi šalių dėstomi argumentai bei pateikiami duomenys būtų ištirti ir įvertinti, o tik tie, kurie susiję bei reikšmingi aplinkybėms, įrodinėjamoms proceso metu, išsiaiškinti ir nustatyti. Nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodinėjamas ieškovo reikalaujamų mokėti mokesčių tarifų neteisėtumas ir ekonominis nepagrįstumas, o apeliantės pateiktas kitoks jos nurodytų argumentų bei pateiktų įrodymų dėl ieškovo reikalaujamų mokėti mokesčių tarifų, kaip bylai reikšmingų duomenų, vertinimas nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismą pažeidus apeliaciniame skunde įvardijamus principus ir įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles reglamentuojančias proceso teisės normas. Teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, jame išdėstyti argumentai su byloje nagrinėjamo ginčo esme susijusiais ir bylai išspręsti reikšmingais klausimais. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovė turi pareigą mokėti už jai suteiktas paslaugas, o atsakovei nepateikus įrodymų, jog su ieškovu yra atsiskaityta, pagrįstai tenkino ieškovo ieškinį visiškai ir priteisė iš atsakovės jos ginčijamą skolą.
Pirmosios instancijos teismas nepažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo principo. Pažymėtina, kad skundžiamas teismo sprendimas yra motyvuotas, juo išspręsti bylai reikšmingi klausimai, aiškiai pasisakyta, kodėl tenkinamas visiškai ieškovo ieškinys. Pagal teismų praktiką teismas neturi pareigos įvertinti ir pasisakyti dėl visų šalių argumentų, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės argumentai, susiję su paties ieškovo tinkamai vykdomomis pareigomis pastato bendrasavininkų atžvilgiu laikytini bendro pobūdžio samprotavimais, nėra pateikti jokie įrodymai, jog ieškovas pažeidė kokias nors savo pareigas, turinčias ryšį su atsakovės prievole mokėti mokesčius, ir nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas ar atsakovės teises. Teismas sprendžia, jog šioje byloje nėra teisinių pagrindų konstatuoti, jog atsakovė, apskųsdama pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka, būtų piktnaudžiavusi savo procesinėmis teisėmis ir taip pažeidusi ieškovo teisėtus interesus.
Susidariusios išlaidos bendriems daiktams prižiūrėti ir tvarkyti paskirstomos namo savininkams proporcingai jų turimai daliai bendrame turte, todėl proporcingumo taisyklė nepažeista, nes išlaidos paskirstomos proporcingai priklausančiai bendro turto daliai (LR CK 4.82 str. 5 d.).
Apeliantė nepateikė įrodymų, kad ieškovas neteisingai apskaičiavo mokesčius, tenkančius jos turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kad ieškovas netinkamai vykdė savo pareigas (CPK 178 str.), todėl apeliantė privalo apmokėti už jos patalpoms nuo 2010-02-01 iki 2011-07-20 faktiškai suteiktas paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės argumentais, jog ji nemoka už paslaugas dėl tos priežasties, kad ji mano, jog sąskaitos yra nepagrįstos. Taigi, apeliantei nesutinkant su sąskaitų-faktūrų pagrįstumu ir nepateiktus objektyvių įrodymų bei paskaičiavimų, kiek turėtų ji mokėti už paslaugas, t.y. neįvykdžius savo procesinės pareigos pagrįsti atsikirtime nurodytus argumentus (LR CPK 178 str.), pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinys dėl skolos priteisimo yra pagrįstas.
Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apeliantės argumentą, kad teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už skolos sumą iki bylos iškėlimo teisme, nes šioje byloje tarp apeliantės ir ieškovo nėra susiklosčiusių prievolinių teisinių santykių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-04-05 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2006, yra išaiškinta dėl palūkanų už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą priteisimo iki ieškinio padavimo teismui dienos, todėl nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas iki bylos iškėlimo teisme 286,51 Lt sumai.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteistas 5 procentų metinių palūkanų dydis yra teisingas pagal CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d., nes iš skolininko priteisiamos palūkanos yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Tai reiškia, kad skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, bei pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai iki civilinės bylos iškėlimo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagristai priteisė ieškovui 286,51 Lt palūkanų, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą 2972,24 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teismo dienos 2013-02-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės. Teismas nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir pirmosios instancijos procesinių pareigų netinkamo vykdymo.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai. Teismas nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Teismas pažymi, kad šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (LR CK 1.5 str.; CPK 80 str., 93 str., 98 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 270 str., 313 str., 320 str., 328 str., 595 str.).
Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė proporcingumo principą, paskirstydamas tarp šalių jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidas: 89 Lt (25,77 EUR) žyminio mokesčio (1 t., b.l. 5) už ieškinį, 1261,58 EUR (4356 Lt) už teisines paslaugas (1 t., b.l. 52-53, 2 t., b.l. 98-103).
Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovo naudai priteistinų bylinėjimosi išlaidų maksimalus dydis už teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme galėjo būti 5056 Lt už:
1 ieškinį (pateiktą advokato: 1 t., b.l. 2-4) 3 x 1000 Lt= 3000 Lt;
4 paaiškinimus raštu (pateiktus advokato padėjėjos: 1 t., b.l. 75-84, 2 t., b.l. 41-43, 3 t., 64-68, 72-73) 4 x 400 Lt (0,5 x 1000 Lt x 80 %)= 1600 Lt;
1 prašymą (pateiktą advokato padėjėjos: 2 t., b.l. 98-99) 1 x 96 Lt (0,12 x 1000 Lt x 80 %)= 96 Lt;
atstovavimą pirmosios instancijos teismo posėdžiuose (advokato padėjėjos: 2 t., b.l. 83, 106-107, 128, 3 t., 39, 54, 74) apskaičiuota 3 val. x120 Lt (0,15 x 1000 Lt x 80 %)= 360 Lt.
Tai, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį visiškai, priteisė iš atsakovės 1261,58 EUR (4356 Lt) už teisines paslaugas, atitinka teisingumo protingumo ir sąžiningumo principus, nes neviršija galimo maksimalaus bylinėjimosi išlaidų dydžio (Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 5 p., 7 p., 8.2 p., 8.15 p., 8.16 p., 8.18 p., 9 p.). Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą sumažinti bylinėjimosi išlaidų dydį nuo 4356 Lt iki 3600 Lt dydžio (PVM apimtimi), atsižvelgiant į galimą maksimalų priteistiną dydį nagrinėjamu atveju 5056 Lt sumai ir tai, kad įstatymų leidėjas nenumatė galimybės mažinti bylinėjimosi išlaidas PVM apimtimi.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodė, kad ieškovas patyrė 161 Lt žyminio mokesčio ir 4356 Lt pateiktų dokumentų ir atstovavimo išlaidų, bei padarė išvadą, kad šios išlaidos yra pagrįstos ir priteistinos iš atsakovės ieškovo naudai. Teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodė tik 4356 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteisiamų iš atsakovės ieškovo naudai. Tai, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytos priteistinas žyminis mokestis, apie kurio pagrįstumą teismas pasisakė motyvuojamojoje dalyje, laikytinas aiškiu rašymo apsirikimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas patyrė 89 Lt (25,77 EUR) žyminio mokesčio (1 t., b.l. 5) išlaidų už ieškinį, todėl pirmosios instancijos nuoroda apie 161 Lt žyminio mokesčio dydį taip pat laikytina rašymo pasirikimu. Siekiant užtikrinti proceso operatyvumą, ekonomiškumą ir teisingumą, šiuos rašymo apsirikimus gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, nes jie nekeičia skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo esmės dėl byloje pareikštų materialinio pobūdžio reikalavimų (LR CPK 276 str., 302 str.).
Šie rašymo apsirikimai savaime nepatvirtina pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes šalims nebuvo apribota teisė pasinaudoti apeliacijos teise, atsižvelgiant į šalyje įtvirtintą instancinę teismų sistemą. Teismas daro išvadą, kad, atsižvelgiant į tai, kad bylą iš esmės laimėjo ieškovas, atsakovei ir trečiajam asmeniui nėra atlyginamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, apeliantei ir trečiajam asmeniui nėra priteisiamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos. Apeliantė įgijo pareigą atlyginti ieškovui 450 EUR patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Ieškovas sumokėjo (3 t., b.l. 103-106, 132-135) 893,63 EUR sumą. Šių išlaidų dydis mažinamas nuo 893,63 EUR iki 450 EUR dydžio, atsižvelgiant į maksimalią priteistiną sumą už advokato teisines paslaugas - 450 EUR (1,5 x 300 EUR (MMA)) už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, atmetant atstovavimo išlaidas teismo posėdyje, nes teismo posėdžio laiko suma yra iki 30 minučių (LR CPK 80 str., 88 str., 93 str., 98 str., Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 p., 8.11 p., 9 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimą iš esmės nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės T. P. 25,77 EUR EUR bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme ieškovo UAB „Corpus A“ naudai.
Priteisti iš atsakovės T. P. 450 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovo UAB „Corpus A“ naudai.