Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-05-10 · Administracinė byla Nr. I-3374-428/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-10
Bylos Nr.
I-3374-428/2019
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas
E. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3374-428/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00181-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 10 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė,sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 2).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpyje nuo 2017 m. gegužės 23 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d. buvo laikomas 4, 5, 6 ir 9 kamerose, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, t. y. teko mažiau ploto vienam asmeniui nei numato teisės aktai, kamerose buvo laikoma nuo 1 iki 4 asmenų. Nurodė, jog kamerose nebuvo užtikrintas natūralus apšvietimas. Bendrabučio tipo patalpose buvo įrengtos vidinės grotos ant langų kas prieštarauja teisės aktams. Kamerose buvo medinės grindys, galėdavai nuo lentų susižaloti, kadangi buvo išsikišę vinys. Bendrabučio ir kamerų tipo patalpose nuo lubų byrėdavo tinkas, kamerose buvo šalta, drėgna, ant sienų akivaizdžiai buvo pelėsis. Pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo šiukšlių kibirų, buvo nešvaru, nebuvo sporto įrangos, nebuvo pakabų kur pakabinti rūbus. Skundo patikslinime (b. l. 39) pareiškėjas nurodė, jog vertinant tenkantį vienam asmeniui plotą turi būti išskaičiuojamas plotas užimtas sanitarinio mazgo. Nurodė, jog pasivaikščioti buvo vedimi tik vienai valandai, nors jei nuobaudą atlieki priklauso pavaikščiojimui 2 val.

Atsiliepimas

Atsakovė teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 6–10) nurodė, kad pareiškėjui atliekant bausmę laikotarpyje nuo 2017 m. gegužės 23 d. iki 2017 m. gruodžio 14 d. (išvyko iš pataisos namų) Kybartų pataisos namuose gyvenamųjų ir kamerų tipo patalpų plotas nebuvo per mažas. Pataisos namai užtikrina patalpose tinkamą temperatūrą, kadangi yra nuolat veikianti katilinė, o patalpose yra įrengti radiatoriai. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojanti Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja natūralaus apšvietimo intensyvumo. Langai kamerų tipo patalpose yra įrengti vadovaujantis teisės aktuose numatytais reikalavimais. Grindys taipogi įrengtos vadovaujantis teisės aktais. Einamieji remontai kamerose atliekami nuolat, gavus tam skirtas lėšas. Pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti vadovaujantis teisės aktais, kiemeliuose yra šiukšlių kibirai. Be to, teisė aktai numato, jog po pasivaikščiojimo laiko nuteistieji privalo sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelius.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

Pareiškėjas iš atsakovės prašo pritesiti neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose (toliau – Kybartų PN) laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 23 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau tekste – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimą A. ir kt. prieš Rusiją).

Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1 punkte nustatyta, kad minimalaus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus), o 11¹.2. punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m vienam žmogui.

Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-756/2018, 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-705-822/2018, 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2210-1062/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-645-552/2018 ir kt.).

Pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 23 d. iki 2017 m. gegužės 26 d. su dar vienu asmeniu, o nuo 2017 m. gegužės 26 d. iki 2017 m. gegužės 29 d. dar su dviem asmenimis buvo patalpintas 10 karantino patalpoje, kurios plotas 16,42 kv. m. Todėl vienam asmeniui teko nuo 5,47 kv. m iki 8,21 kv. m ploto.

Nuo 2017 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. liepos 13 d. ir nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki 2017 m. gruodžio 21 d. pareiškėjas drausmines nuobaudas atliko 5, 6, 9, 119, 122 kamerose. 5 kameros bendras plotas – 15,40 kv. m, joje buvo nuo 1 iki 4 asmenų, vienam asmeniui teko nuo 3,85 iki 15,40 kv. m gyvenamojo ploto. 6 kameros bendras plotas 11,39 kv. m, joje gyveno 3 asmenys, vienam asmeniui teko 3,79 kv. m gyvenamojo ploto. 9 kameros bendras plotas yra 15,81 kv. m, joje buvo nuo 2 iki 3 asmenų, vienam asmeniui teko nuo 5,27 iki 7,9 kv. m gyvenamojo ploto. 119 kameros bendras plotas 17,23 kv. m, joje gyveno 1 asmuo. 122 kameros bendras plotas 11,09 kv. m, joje gyveno 2 asmenys, todėl vienam asmeniui teko 5,54 kv. m gyvenamojo ploto.

Nuo 2017 m. liepos 13 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d. pareiškėjas bausmę atliko 322 ir 311 bendrabučio tipo patalpose. 322 gyvenamoji patalpa yra 36,24 kv. m ploto, joje gyveno 8 asmenys, todėl vienam asmeniui teko 4,53 kv. m gyvenamojo ploto. 311 gyvenamoji patalpa yra 18 kv. m ploto, joje gyveno nuo 3 iki 5 asmenų, todėl vienam asmeniui teko nuo 3,6 iki 6 kv. m gyvenamojo ploto.

Pareiškėjas skunde nurodęs, jog 4, 5, 6 ir 9 kamerose buvo laikoma nuo 1 iki 4 asmenų. Atsakovas duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu atlikinėtų drausminę nuobaudą 4 kameroje į bylą nepateikė. Pareiškėjas gavęs atsakovo atsiliepimą, neginčijo atsakovės pateiktų duomenų, todėl spręstina, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas nebuvo 4 kameroje. Gavęs atsiliepimą į skundą, pareiškėjas atsakovės atstovo pateiktų duomenų apie pareiškėjo gyvenamosios vietos plotą, kalėjusių asmenų skaičių vertinamuoju byloje laikotarpiu neginčijo, teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis, šie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi spręsdamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą. Pareiškėjas skunde ir atsiliepime į atsakovės atsiliepimą nedetalizavo kiek kiekvienoje kameroje skirtingais laikotarpiais buvo asmenų, o tik apsiribojo abstrakčiu paaiškinimu (kamerose buvo nuo 1 iki 4 asmenų), todėl šių abstrakčių pareiškėjo teiginių negalima laikyti pakankamais tam, kad būtų paneigti atsakovės atstovo į bylą pateikti oficialūs rašytiniai duomenys apie gyvenamųjų patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, plotą bei jose buvusių asmenų skaičių ginčo laikotarpiu. Todėl teismas vadovaujasi oficialiai pateiktais atsakovės duomenimis.

Šioje administracinėje byloje konstatuotina, kad minimali gyvenamojo ploto norma tiek kamerų, tiek bendrabučio tipo patalpose pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeista, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini.

Pareiškėjas teigia, jog iš kameros ploto turi būti išskaičiuojamas sanitarinio mazgo plotas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog apskaičiuojant vienam kalinimo įstaigoje laikomam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, teisės aktai nenumato reikalavimo, eliminuoti kameroje laikomo baldų, inventoriaus, sanitarinio mazgo užimamą plotą. Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės – neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017).

Pareiškėjas skunde teigia, jog kamerose buvo netinkamas natūralus apšvietimas, patalpose drėgna, šalta, ant sienų akivaizdus pelėsis. Nurodė, jog kamerose ant langų yra vidinės grotos, kamerų grindys medinės, netvarkingos (yra išlindę vinys). Nurodo, jog kamerose ir gyvenamosiose patalpose nuo lubų biro tinkas.

Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015).

Reikalavimai gyvenamųjų patalpų apšvietai reglamentuoti Higienos normos HN 134:2015 14 punkte, pagal kurį bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Tačiau ši norma nereglamentuoja natūralaus apšvietimo dydžių, todėl pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo natūralaus apšvietimo atmestini.

Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra reglamentuota Higienos normos HN 134:2015 16 punkte. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (Higienos normos 39 p.).

Atsakovas nurodė, jog visos kameros atitinka šiuo metu (ir ginčui aktualiu laikotarpiu atitiko) galiojančios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Kybartų pataisos namų kamerose drėgmė, temperatūra ir kiti parametrai atitinka higienos normų reikalavimus. Atsakovė nurodė, jog Kybartų pataisos namuose yra nuolat veikianti katilinė ir reikiama temperatūra palaiko gyvenamosiose patalpose įrengti radiatoriai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokio pobūdžio bylose įrodinėjimo našta neteisėtų veiksmų vertinimo etape tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017 ir kt.).

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, iš pareiškėjo yra reikalaujama detalaus netinkamų kalinimo sąlygų apibūdinimo. Kiekvienu individualiu atveju įvertinamas pareiškėjo tvirtinimo dėl netinkamų higienos sąlygų nuoseklumas, patikimumas ir pagrįstumas.

Atsakovės atstovas nepateikė teismui jokių konkrečių duomenų apie ginčo gyvenamosios ir kamerų patalpų oro temperatūros, drėgmės atitiktį galiojančių higienos normų reikalavimams pareiškėjo kalinimo joje metu. Atsakovė yra pateikusi keletą patikrinimo aktų, tačiau jie nepatenka į pareiškėjo skunde nurodytą ginčo laikotarpį, todėl šioje byloje nevertintini.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodytos pretenzijos dėl žemos oro temperatūros, drėgmės ginčo gyvenamojoje patalpoje vertintinos kaip palankios pareiškėjui, dėl to šių pažeidimų atžvilgiu gali būti konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017), tačiau, kaip jau buvo nurodyta, pareiškėjas nenurodė konkrečių šio galimo pažeidimo atvejų, nesiejo jų su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis, byloje nėra jokių duomenų, kad dėl netinkamos oro temperatūros, drėgmės kamerose ar gyvenamosiose patalpose pareiškėjas reiškė pretenzijas atsakovės atstovui ar kitoms kompetentingoms institucijoms, todėl nesant tokių duomenų darytina išvada, kad pareiškėjas nurodyto nusiskundimo nepagrindė ir jų neįrodė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017).

Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimą, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi (Higienos normos HN 134:2015 37 p.). Pareiškėjas nereiškė pretenzijų dėl to, kad jam ar kitiems nuteistiesiems nebuvo išduodamas valymo inventorius bei priemonės, todėl, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad galimas pelėsio patalpose atsiradimas, iš dalies galėjo būti sąlygotas pačių nuteistųjų (tame tarpe ir pareiškėjo) elgesio, netinkamai vykdant ar nevykdant aukščiau nurodytų teisės normų reikalavimų.

Higienos normos HN 134:2015 12 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Atsakovės atstovė nurodė, jog grindys įrengtos vadovaujantis teisės aktais, o patalpų remontai atliekami nuolat pagal iš anksto sudarytą planą bei finansinius resursus.

Tačiau atsakovo atstovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie grindų, sienų ir lubų būklę, t. y. objektyvių duomenų, paneigiančių pareiškėjo tvirtinimą dėl prastos grindų būklės, gyvenamųjų patalpų ir kamerų lubų bei sienų, todėl pareiškėjo pretenzijos šiame kontekste laikytinos pagrįstomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017). Tačiau pareiškėjas nenurodė konkrečių šio galimo pažeidimo atvejų, nesiejo jų su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis, byloje nėra jokių duomenų, kad dėl netinkamos grindų, sienų ir lubų būklės pareiškėjas reiškė pretenzijas atsakovės atstovui ar kitoms kompetentingoms institucijoms, todėl nesant tokių duomenų darytina išvada, kad pareiškėjas nurodyto nusiskundimo nepagrindė ir jų neįrodė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017).

Reikalavimai kamerų langų, grotų įrengimui reglamentuoti Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 16.9. papunktyje, kuriame nurodyta, kad kamerose iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Bausmių vykdymo kodekso 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus. Todėl atsakovė įrengdama kamerose ir drausmės grupės bendrabučio tipo patalpose grotas iš abiejų pusių teisės aktų nepažeidė.

Pareiškėjas nurodė, jog pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo šiukšlių kibirų, buvo nešvaru, nebuvo sporto įrangos, nebuvo pakabų kur pakabinti rūbus. Nurodė, jog pasivaikščioti buvo vedimas tik vienai valandai, nors jei nuobaudą atlieki priklauso pasivaikščioti po 2 val.

Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 18 punkte nurodyta, jog tam, kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, pataisos įstaigų uždaroje teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Ant žemės įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis nuteistiesiems lydėti. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu grotuotu rėmu. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal Taisyklių 14 punkte nustatytus reikalavimus. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešiais prižiūrėtojo pakylą, kuria jis vaikšto stebėdamas nuteistuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema (Taisyklių 19 punktas). Pagal Taisyklių nuostatas, pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore. Sporto įranga ir inventorius turi būti techniškai tvarkingi, patikimai pritvirtinti prie sienų ar grindų, nekelti pavojaus pataisos įstaigose laikomų asmenų ir personalo sveikatai ir gyvybei (Taisyklių 20 punktas). Pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios (Taisyklių 21 punktas).

Pagal teisinį reglamentavimą matyti, jog pasivaikščiojimo kiemeliuose nei šiukšlių kibirų, nei pakabų įrengimas nenumatytas, o sporto įranga ir inventorius tik gali būti sumontuotas.

Nuteistųjų teisė pasivaikščioti gryname ore numatyta Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK), nustatančio bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus, 103 straipsnyje. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis (BVK 103 str. 2 d.). Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatytą pasivaikščiojimų tvarką (BVK 103 str. 3 d.). Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 222 punktą (redakcija, galiojusi iki 2016 m. kovo 31 d.) ir BVK 145 straipsnio 1 dalį (redakcija galiojanti nuo 2016 m. balandžio 1 d.), nuteistiesiems, nuobaudos tvarka perkeltiems į kamerų tipo patalpas, kasdien leidžiama vieną valandą pasivaikščioti. Paties pareiškėjo teigimu, jam buvo skiriama viena valanda pasivaikščiojimui gryname ore, todėl jo teisės dėl pasivaikščiojimo pažeidžiamos nebuvo.

Vidaus tvarkos taisyklių 233 punktas numato, jog pasibaigus pasivaikščiojimo laikui, nuteistieji privalo sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį, todėl pareiškėjo teiginiai dėl nešvaros pasivaikščiojimo kiemeliuose atmestini, kadangi tvarkingos aplinkos palaikymas priklauso nuo nuteistųjų, tame tarpe, ir nuo pareiškėjo.

Byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų Kybartų PN poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

Byloje nustačius, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę užtikrinant jam teisės aktuose nustatytą vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą bei laikantis higienos reikalavimų, teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė Kybartų PN pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala. Nenustačius Kybartų PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. G. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Medvedevienė